Kreditas

KREDITAS

Mūsy gyvenamasis ūkinis laikotarpisgali būti vadinamas finansiniu kapitalizmu.Finansinio kapitalizmo pagrindas yra KREDITAS.

VLADAS JURGUTIS (1885-1966)

Didžiojo prancūzo rašytojo Onore de Balzako Honore de Balzac; 1799-1850) ir žinomo švaistūno bei nuolatinio skolininko (debitoriaus) mintis „Turėti skolų, vadinasi, šį tą jau turėti” tapo originali fraze visai ne todėl, kad pateisintų jo paties nesugebėjimus tvarkyti asmeninius pinigus. Šioje, sparnuota tapusioje frazėje, kaip pastebi doc. dr. G. Kalčinskas, išties glūdi paradoksali mintis, labai tinkanti ir šiuolaikinėms įmonėms:,,Jeigu įmonė skolinga, ji plečia savo veiklą, pritraukdama svetimas lėšas”. Dabar analogišką atvejį taip pat galima įvertinti optimistiškai: „Jeigu įmonė įsiskolinusi, vadinasi, dar “kvėpuoja”.įmonė, verslininkas ar ūkininkas, norėdamas plėsti gamybinę veiklą, turi įsigyti reikiamus technologinius Įrengimus, žemės ūkio mašinas ir kt. Turint pinigų, tai didelių rūpesčių nesukels – nusiperkama, kas reikalinga. Tačiau neturint pinigų reikia jų skolinti, už skolinimą atsilyginti palūkanomis ir paskolą padaryti naudingą (plačiau žr. 8.2.1; 8.2.2 skyrelį). Tada apskaičiuo­jama, kiek, įdėjus pinigų, padidės gamyba, o kartu ir pelnas, iš kurio bus galima atiduoti skolą ir palūkanas. Toks laikinas pinigų skolinimas už tam tikrą atlyginimą vadinamas kreditu 27.

Kreditas (credit) – tai paskolos ir kitokie atidedamojo mokėjimo metodai, (galinantysvartotojus ir firmas pirkti prekes, paslaugas, žaliavas, medžiagas ar dalis.

Žodis kreditas kilęs iš lotyn4 kalbos žodžio credo – tikiu. Todėl kai kurie ekonomistai kreditu vadina pasitikėjimą, kurį pareiškia vienas asmuo, vadinamasis skolintojas (lender), arba kreditorius, antram, vadinamajam skolininkui, arba debitoriui 28. Pasitikėjimas kreditosutartyse vaidina tam tikrą vaidmenį, tačiau šiandien kreditorius, duodamas kreditą skolininkui, vadovaujasi ne tiek subjektyviu pasitikėjimu, kad skolininkas galės grąžinti kreditą, kiek ekonominiais išskaičiavimais, kad skola jam bus grąžinta su nauda.

Kreditinis susit arimas (credit instrument) – tai raštiškas pasižadėjimas grąžintikreditą tam tikru metu ateityje.

Kiekvienoje kredito sutartyje yra trys svarbiausi elementai:

Kredito sutarties objektu gali būti ne tik pinigai, bet ir prekės, gaminiai, pastatai ir pan. Pavyzdžiui, galime įsigyti kreditan norimas prekes, butus ir pan. Tačiau vis dėlto ypatingą reikšmę kredito sutartyse turi pinigai. Net ir tada, kai kredito sutartis sudaroma be grynųjų pinigų, ji turi piniginę formą, nes ir tuomet prekės ar kas kita įvertinama pinigais. Be to, pinigai, turėdami tą pačią reikšmę, kaip ir prekių mainų srityje, cirkuliuodami ta pačia savo suma, gali daugeli kartų atlikti savo funkciją. Tik tuo būdu galima paaiškinti tą faktą, kad kredito sutarčių arba vadinamoji skolinamo kapitalo suma, perduota iš vienu ūkio šakų į kitų ūkio šakų apyvartą, yra daugeli kartų didesnė už piniginių ženklų sumą, esančią apyvartoje.Svarbus vaidmuo tenka kredito laikui, t.y. kuriam laikui perduodamas kapitalas. Kredito sutartys visuomet esti laikinojo pobūdžio, nes jei kapitalas būtų perduodamas visai (amžinai), tai būtų jau dovana ar įpėdinystė. Laikas, kuriam kredito sutartys sudaromos, gali būti labai įvairus, ir termino ilgumas priklauso nuo debitoriaus, kuris ieško kredito. Apskritai tai pareina nuo to, kokį vaidmenį turi vaidinti skolintas kapitalas skolininko įmonėje. Kreditas laiko atžvilgiu paprastai yra: trumpalaikis (short – term) ir ilgalaikis (long – term). Kai laikas nenustatomas, ir skolos grąžinimo momentas priklauso nuo vienos ar kitos pusės valios, tai jau bus neterminuotas kreditas. Vadinasi, esant neterminuotai kredito sutarčiai, kapitalas kiekvienu momentu gali būti pareikalautas grąžinti, ir todėl ši aplinkybė labai riboja skolinto kapitalo naudojimą. Dėl šios priežasties neterminuotoms paskoloms mokamos žemesnės palūkanos, kaip terminuotoms, t.y. kai skolos grąžinimo terminas nustatytas, o skolininkas per tą laiką gali ramiai naudotis kreditoriaus kapitalu. Laikinose kredito sutartyse terminas yra nustatomas abiem pusėms laisvai susitarus.

Trumpalaikis kreditas teikiamas ūkio subjektams, jų einamajai veiklai finansuoti, leidžia racionaliai ir efektyviau paskirstyti ir naudoti pinigines lėšas, tarkime. Dažniausiai trumpalaikės paskolos naudojamos padengti kasdieninėms verslo išlaidoms, tokioms kaip darbo užmokestis, žaliavos, cirkuliacijos kaštai.Ilgalaikės paskolos dažniausiai imamos įrengimams, pastatams ir kitiems brangiai kainuo­jantiems dalykams pirkti. Taigi ilgalaikis kreditas teikiamas juridiniams ar fiziniams asmenims, jų ūkinės veiklos socialinei plėtrai pagal ilgalaikes investicines programas. Ilgalaikis finansavimas gali būti duotas verslui skatinti, ūkininkams remti, gyvenamųjų namų statybai, didelio masto tyrimams pradėti ir panašiems projektams. Šie kreditai teikiami ir lengvatinėmis sąlygomis.Trečiasis esminis kredito elementas – procentai, arba palūkanos. Kreditoriai tikisi gauti palūkanų, t.y. tam tikrą atlyginimą, už naudojimąsi jų laikinai paskolintu kapitalu (pinigais) ir susigrąžinti pagrindinę (paskolinta) sumą po tam tikro laiko. Palūkanos išreiškiamos procentais nuo pagrindinės paskolintos sumos. Procentu, arba palūkanų, dydis nustatomas abipusiu susitarimu. Kapitalas perduodamas iš vieno kitam, tikintis naudos ir vienai, ir kitai šaliai. Kreditorius nori gauti papildomų pajamų, nes nė vienas asmuo nelinkęs aukoti savo ūkio interesų kitų naudai. Skolininkas taip pat tikisi, kad, gavęs svetimą kapitalą, paleidęs ji apyvarton, padidins savo pajamas tiek, kad galės grąžinti kreditoriui skolintą sumą, palūkanas ir šiek tiek pats užsidirbs.Kreditoriaus palūkanų, ar procentu, dydis priklauso nuo dviejų priežasčių: visų pirma nuo kreditoriaus rizikos atiduodant savo kapitalą skolininkui, ir, antra, kreditorius pats jau negali tuo turtu naudotis, nes jis paskolintas kitam.Kreditas gali būti valstybinis ir privatus. Valstybinis kreditas – tas, kurio savo išlaidoms padengti ieško vyriausybė (skolinasi užsienyje ar šalies viduje). Jeigu kreditu naudojasi savivaldybės, tai kreditas bus komunalinis. Mūsy laikais gana dažnai bankai, finansinės firmos bei atskiri asmenys teikia privatų kreditą. Svarbiausią vaidmenj atlieka teikiamas bankt{ kreditas, nes šie stengiasi organizuotai ir tikslingai dalyvauti skolinamojo kapitalo rinkoje.Atsižvelgiant į būdus, kuriais apsaugomas finansinio kapitalo grąžinimas, kreditas gali būti asmeninis ir realinis, arba daiktinis. Asmeninis kreditas bus tas, kur kredito sudarytos sutartys paremtos kreditoriaus pasitikėjimu skolininku. Tačiau mūsų laikais kreditas retai remiasi vien tik asmens pasitikėjimu, ir daugumas kredito sutarčių grindžiamos realinėmis garantijomis. Kai kredito garantijai teikiamas tam tikras užstatas, tai bus realinis, arba daiktinis kreditas. Užstatas gali būti kilnojamasis turtas (prekės, žaliavos ir kt.), nekilnojamasis turtas (žemė, miškas, pastatai ir kt.), vertybiniai popieriai ir kt. Realiniam kreditui būdinga tai, kad skolininkas įkeičia kreditoriui tam tikrą turtą, kurį kreditorius, jei jam skola savo laiku nebus grąžinta, gali tą turtą parduoti aukcione iš varžytinių, ir iš gautos sumos atsiimti savo dalį.Klystume manydami, kad asmeninis kreditas nėra apdraustas. Priešingai, jis taip pat apdraustas, nes kreditorius, sutartu laiku negavęs skolos, savo teises gali kreipti į visą arba į dalį skolininko turto per teisines institucijas.Kreditas, gaunamas užstačius kilnojamus daiktus, vadinamas lombardo kreditu, o užstačius nekilnojamąjį turtą-hipotekos kreditu. Jie skiriasi dar ir tuo, kad lombarde užstatytas daiktas paprastai atiduodamas kreditoriui tam laikui, kuriam sudaryta sutartis, o hipotekoje – nekilnojamasis turtas lieka faktiškai skolininko valdomas. Svarbus kredito teikimo apsaugos bruožas yra kredito draudimas, kuris, kaip ir indėlių draudimas, padeda stabilizuoti valstybės ekonomiką. Kredito draudimu apdraudžiama tam tikram laikotarpiui, ir jis saugo draudimo poliso (liudijimo) turėtoją nuo finansinių nuostolių, kurių gali padaryti nemokus skolininkas.

Kredito draudimas (credif insurance)– tai draudimo rūšis, kai kreditorius apdraudžia išduodamus kreditus nuo galimo skolų negrąžinimo.

Imant kreditą reikia gerai pagrįsti jo būtinumą, ekonominę naudą, pasekmes ir galimybę grąžinti. Pavyzdžiui, naujo verslo kreditavimas grindžiamas sudarytu verslo (biznio) planu. Kreditus galima gauti ir studijoms aukštosiose mokyklose, tačiau jį privalu grąžinti baigus studijas per nustatytą tam tikrą laikotarpį. Taigi reikia įvertinti galimybes gauti darbą ir pan.

Kreditingumo įvertinimas (credit rating) – tai potencialių skolininkų kredito grąžinimo galimybių nustatymas.Retai kreditas suteikiamas pasitikint, kaip sakoma, garbės žodžiu. Dažniausiai kredito sutartys sudaromos kredito dokumentais raštų forma. Kredito priemonės būna įvairių formų (vekseliai, čekiai, obligacijos. skolos pasižadėjimo lakštai, pinigų pervedimas paštu, kitos pinigų perlaidos), jos naudojamos daugeliui sandorių atlikti, taupant teisėtas mokėjimo priemones. Jos yra teisėtos r~.mokėjimo priemonės pakaitai (substitutai) ir priimamos, kadangi jas gaunantis asmuo žino galis be jokių kliūčių paversti jas grynais pinigais, jei to panorės.Firmos (tarkim, mūsų atveju – komercinės) kredito politika lemia jos finansinę gerovę. Kuo palankesnė kredito politika, tuo labiau didėja realizacijos apimtys. Taigi kredito politika, kartu su realizuojamos produkcijos kaina, jos kokybe ir reklama, yra labai svarbus reguliuojamas veiksnys, darantis įtaką produkcijos apimčiai.

Firmos kredito politika (firm’s credit policy) – tai visuma sprendimų, apimančių firmoskreditavimo laikotarpį, siūlomas nuolaidas, kredito standartus ir apmokėjimo tvarką.

Kreditavimo laikotarpis apima laiką iki to momento, kai pirkėjai gali apmokėti savo pirkinius. Tarp firmos klientu normalaus atsargų laikymo reikalavimų ir jos kreditavimo laikotarpio esama priklausomybės. Greitai gendančių produktų realizavimui paprastai teikiami trumpalaikiai kreditai, o ilgo vartojimo prekėms galimas ilgalaikis kreditavimas.Siekiant skatinti ankstesnį apmokėjimą, vartotojams siūlomos nuolaidos grynaisiais pinigais. Sprendimai dėl nuolaidų didžio priimami gerai subalansavus įvairių nuolaidų sąlygų išlaidas ir naudą, tačiau apskritai jos turi du privalumus:1) pritraukia naujus klientus, kuriems nuolaida reiškia tam tikrą kainos sumažėjimą.2) sutrumpina neapmokėtos realizacijos laiką dienomis.Kredito standartai sąlygoja minimalų finansinį pajėgumą. Jį turi pademonstruoti pareiškėjas, norintis gauti kreditą. Tradicinis kredito kokybės nustatymo metodas, apsieinantis be kompiuterinės sistemos, yra potencialių kredito vartotojų tyrimas pagal penkis veiksnius, vadinamus penkiais kredito C; taigi skolintojai sprendžia, ar asmuo vertas kredito pagal šiuos minėtus penkis kriterijus, būtent: pagal charakterį (charakter), pajėgumą (capacity), kapitalą (capital), garantiją 4collater) ir sąlygas (conditions).

Charakteris – tai kliento būdo savybės – sąžiningumas ir supratimas, kad reikia skolas atiduoti. Taigi charakteris yra tikimybė, kad klientai gerbs savo įsipareigojimus. Kreditą vertinant tai ypač svarbus moralinis veiksnys. Pajėgumu, arba mokumu (solvency) subjektyviai įvertinamos kliento galimybės mokėti, t.y. kliento galėjimas grąžinti skolas. Šis veiksnys nustatomas iš atsiliepimų apie ankstesnę kliento veiklą ir jo komercinės veiklos metodus. Kreditoriai veikiausiai norės žinoti, iš kur klientas gauna pajamas, kokio jos dydžio, bei kitus finansinius jo įsipareigojimus. Kapitalas nustatomas remiantis bendra finansine firmos būkle, kurią parodo finansinės ataskaitos analizė. Kapitalas – tai kliento turima nuosavybė: pinigai banke arba turtas. Kuo daugiau asmuo turi turto, tuo lengviau grąžina savo skolas. Skolintojai taip pat gali paprašyti, kad dalis kliento kapitalo būtų įkeista kaip garantija, jog paskola bus grąžinta. Garantiją duoda bet koks turtas, kurį gali pasiūlyti klientas, norintis gauti kreditą. Sąlygos priklauso nuo bendrų ekonominės plėtros krypčių ir konkrečių įvykių tam tikruose geografiniuose regionuose, arba ekonominiuose sektoriuose, t.y. nuo to, kas gali veikti kliento galimybes vykdyti savo įsipareigojimus.Pagrindiniai išorinės kredito informacijos šaltiniai yra kredito asociacijos ir kreditų biuletenius pateikiančios agentūros, kurios renka informaciją apie teikiamus kreditus.

Kredito asociacija (credit association) – tai bendrų interesų vietinės grupės, kurios keičiasi informacija apie kredito vartotojus.

Mūsų laikais dažniausiai kredito paslaugas atlieka bankai, kurie savo ruožtu sudarė ir patobulino visa kreditavimo sistemą.

Kaip ir bet kuris balansas, bankų balansas yra padalytas j aktyvus vienoje pusėje (kairėje) ir pasyvus – kitoje (dešinėje). Aktyvai yra viskas – nuo grynųjų pinigų banko saugyklose iki banko suteiktą paskolą. Pasyvai apima įvairias priemones, kuriomis bankas didina savo lėšas – nuo indėlių surinkimo iki lėšų skolinimosi. Pagrindinių aktyvų ir pasyvų elementų čia neaptarsime, nes tai atskiras ir gana platus klausimas. Pagvildensime tik banko balanso aktyvų dalies paskolos elementą, nes tik per paskolas užsimezga asmeniniai santykiai tarp bankininko ir skolininko. Tie santykiai labai skiriasi, pavyzdžiui, nuo vertybinių popierių pirkimo santykiu. Mat vertybinius popierius bankas paprastai perka iš finansinių operacijų tarpininko (maklerio – dilerio) atviroje rinkoje, o paties skolininko nepažįsta. Be to, vertybinį popierių bankas gali vėl parduoti atviroje rinkoje, o parduoti paskolą yra žymiai mažiau galimybių; paprastai (nors ir ne visada) ji laikoma iki grąžinimo termino.

Banko paskola (bank loan) – tai kreditas, kuri komerciniai bankai gali suteikti privatiems asmenims ir įmonėms (firmoms).Banko paskolos gali būti duodamos nustatytam laikui už sutartas palūkanas arba tada, kai klientas skolinasi tiek, kiek jam reikia, bet iki tam tikros nustatytos ribos, o palūkanas moka nuo nesumokėtos sumos. Banko paskolos (tik ne tarpbankinės paskolos) priskiriamos vienai iš šią keturių kategoriją: verslo paskolos, nekilnojamojo turto paskolos, vartojimo paskolos ir užsienio paskolos.Svarbus banko verslo paskolų teikimo bruožas yra kredito normavimas. Bankas, kitaip negu kitos firmos, neteikia tiek savo produktą – paskolų, už kiek klientas galėtų mokėti. Pavyzdžiui, vaisių parduotuvė džiaugtųsi, galėdama teikti prekių pirkėjui, sakykim, dešimt kartų daugiau negu jis anksčiau pirko, o bankas paprastai neskolins dešimt kartų tiek, kiek skolininkas anksčiau skolindavosi. Taip pat bankas neskolina ir kiekvienam prašančiam paskolos, neskolina net ir tuo atveju, jei klientas žada mokėti gana dideles palūkanas, kurios atlygintu paskolos rizikingumą. Bankai normuoja paskolas, atsisakydami teikti jas vieniems ir ribodami paskolos dydį kitiems. Kodėl bankai, skirtingai negu kiti pardavėjai riboja savo produktą (t.y. paskolų) teikimą kiekvienam klientui? Ogi todėl, kad bankai prisiima riziką. Bankas perduoda savo lėšas ir negali būti tikras, kad jos bus grąžintos.Kredito normavimas (credit rafioning) – tai turimų finansinių fondų paskirstymas tarpskolintojų, kai paskolų paklausa viršija pasiūlą esant tam tikrai palūkanų normai.

Reikia pažymėti, kad stabilūs banką ryšiai teikią didžiausią naudą – informaciją (infor­mation). Ilgus metus bendraudamas su savo klientais bankas apie juos sužino labai daug. Jei klientai dažnai keistą bankus, ši informacija taptų bevertė ją senajam bankui, o naujajam bankui reikėtų eikvoti papildomai lėšas norint vėl surinkti tokią informaciją. Dėl to bankai, arba kiti skolintojai, nuodugniai susipažįsta su visą norinčią gauti paskolas asmenų kredito istorijomis, kad įsitikintų, kurie jų yra verti kredito (credit worthy).

Kredito istorija (credit hisfory) – tai įrašai, rodantys, kaip asmenys moka sąskaitas ir grąžina skolas.Vietoj vidutinės trukmės paskolos skolininkas gali gauti trumpalaikį finansavimą. Vienas iš trumpalaikio finansavimo būdų yra kredito limitas, dar vadinamas kredito linija. Ir tai yra susitarimas, pagal kurį bankas sutinka suteikti firmai paskolą beveik tokią sumą, kokios jai reikia.Kreditų limitas (linija) (line of credit) – tai firmos susitarimas su banku dėl tam tikro dydžio kreditosuteikimo jo pareikalavus.Kadangi bet kuris bankas teikdamas mums kreditą jis rizikuoja savo „paskolintais“ pinigais. Norėdami kuo geriau užtikrinti tai kad pinigai bus gražinti laiku, bankai sukūrė patobulinta kreditavimo sistema. Mes neapžvelgsime jos dabar visos, tačiau paminėsime labiausiai sutinkamus terminus ir pateiksime trumpus paaiškinimus.

Atnaujinamasis kreditas (revolving evergreen credit) – tai kreditas be tikslios grąžinimodatos. Bankas turi teisę kartą per metus transformuoti jį į terminuotą kreditą.Atnaujinamoji kreditinė sąskaita (revolving charge account) – tai kreditinis susitarimas,pagal kuri skolininkui leidžiama pirkti kreditan, didinant jau turimą kreditą.

Kompensacinis kreditas (back-to-back credit) – tai kreditas, suteiktas kito kredito sąskaita.

Kompensacinis (paramos)likutis(compen­sating balance) – tai kredito dalis, kurią skolininkasprivalo laikyti depozitinėje sąskaitoje.

U ž s t a t a s (mortgage, pledge, pawn) – tai sandoris, pagal kuri turto nuosavybės teisė pereinaatgal skolininkui tik tada, kai skolininkas grąžina paskolą už kurią tas turtas buvo įgytas.

Dažnas atvejis kai norintis paimti paskola asmuo ši bei ta jau turi, tačiau jam reikia pinigų, o prarasti jau turima turtą jis nenori. Todėl jis kreipiasi į banką ir kaip jo garantas šio atveju yra jo esamas turtas. Kitaip tariant, užstatas yra aktyvai, kuriuos paskolos gavėjas (užstatytojas) perduoda kreditoriui (užstatininkui) kaip garantiją už paskolą. Pasibaigus įkaitinėje sutartyje nustatytiems įsipareigojimams, paskolos gavėjas (užstatytojas) turi teisę atgauti aktyvus iš kreditoriaus.

Pirminė palūkanų norma (pradinė norma) (prime rate) – tai palūkanų norma, kurią bankai nustato už trumpalaikes paskolas nuola­tiniams geriausiems savo klientams.Vartotojų kreditas (consumer credit) – tai individualiems vartotojams suteikiama paskola prekėms ar paslaugoms įsigyti.

Pirkimas išsimokėtinai (hire purchase) – tai prekių pirkimo sutartis, kai mokama dalimis.

Šiuo atveju pradinį mokestį būtina sumokėti grynaisiais pinigais, o po toMokamas kas mėnesį, įskaitant ir palūkanos, tam tikrą laiko tarpą.

Paskolos kreditas (loancredit) – tai jūsų (vartotojo) pasiskolinami pinigai, už kuriuos pirksite prekes ir paslaugas.

Kredito kortelė (credit card) – tai banko identifikacijos kortelė, leidžianti teisėtam jos savininkui atsiskaityti už prekes ir patarnavimus negrynaisiais pinigais, t.y. pirkti kreditan.

Kitaip tariant, kreditinė kortelė – tai tam tikra pirkėjo sąskaita, pagal kurią jos savininkas gali įsigyti prekes kreditan daugelyje vietų. Tai yra banko garantijos forma. Dažniausiai tai yra plastmasinė kortelė arba ženklas, skirtas mokėti už pirkinius ir kartu gauti pardavimo talonų kreditą. Plačiausiai paplitusios pasaulyje Eurocard, MasterCard, Visa, Visa Electron, Maestro, American Express ir Dinner’s Club kredito kortelės. Ir už pirkėjų sąskaitas, ir už naudojimąsi kredito kortelėmis paprastai mokėti nereikia, jeigu jos savininko sąskaita apmokama visa ir laiku. Tačiau laiku neapmokėtiems likučiams uždedamas papildomas mokestis.

Taigi pabaigai norėčiau paakcentuoti koki vis dėl to privalumą žmogui duoda kreditas ir paskritai visa kreditavimo sistema.

galimybė įsigyti tuojau pat (immediate possession): prekių ir paslaugų, kurių pirkimą šiaip jau turėtume atidėti. Tai labiau liečia kredito korteles bet atitinkančia suma tai galima pritaikyti ir banko kreditui, kuriam gauti reikėtų šiek tiek daugiau laiko.lankstumas (fexibility): galime įsigyti prekių tada, kai jos parduodamos sumažintomis kainomis, sudaryti naudingus sandorius, kai neturime tam lėšų.saugumas (safety): pirkėjų sąskaitos ir kredito kortelės patogios ir saugios, einant apsipirkti arba keliaujant. Kredito atžvilgiu, saugiau yra laikyti pinigus banke arba išviso jų neturėti.

lėšos netikėtiems atvejams (emergency funds): kreditas sušvelnina mus ištinkančius netikėtumus. pavyzdžiui, sugedus automobiliui, kai reikia pinigų tęsti kelionei arba kreditas kai mes šnekame apie didesne sumą. kliento charakteristika (character reference): reguliarus sąskaitos apmokėjimas ir kredito gražinimas yra tarsi žmogaus charakteristika, rodo jo sąžiningumą, ir pareigingumą.

Jeigu jus matote kažkokia ateities perspektyva, bet tam kad ja pasiekti reikia nemažai pinigu ar kokio kito turto jums neišsiversti be paskolos arba kredito.Jeigu einant kur nors parduotuvei jus matote preke už labai „gundančia“ kaina, bet įtariate kad grižus preke nupirks kas nors kitas, jum padės kredito kortele.Tačiau nereikia pamiršti kad už bet kuria paslauga, bet kuris bankas tikisi kažkokios nauduos sau. O tai reiškia, kad imant bet koki kreditą reikia pagalvoti, ar mes tikrai sugebėsime ji paskiau gražinti su visom siūlomom sąlygom.