Kooperatinės bendrovės

ĮVADAS

Pagal lietuvių kalbos žodyną, įmonė yra gamybos ar prekybos ūkinis vienetas. Enciklopedijoje nurodyta, kad įmonė yra visuomeniškai, ekonomiškai ir teisiškai savarankiškas ūkinis vienetas, pirminė ūkio grandis.

Įmonių įstatymas teigia, kad įmonė – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas tam tikrai komercinei – ūkinei veiklai; ją sudaro medžiaginiai – daiktiniai, finansiniai ir nematerialūs aktyvai bei jos teisių ir pareigų kompleksas.

Teisinė literatūra teigia, kad įmonė – tai turintis savo pavadinimą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas komercinei – ūkinei veiklai subjektas, turintis atskirą ar neatskirą nuo stteigėjo (savininko) turtą, savarankišką organizacinį vieningumą, galėjimą savo vardu įgyti turtines ir asmenines neturtines teises ir atsakantis savarankiškai arba su steigėju už prisiimtas prievoles.
Įmonės gali būti ribotos turtinės atsakomybės ir neribotos turtinės atsakomybės. Pavyzdys įmonės su ribota turtine atsakomybe yra kooperatinės bendrovės.

Kooperatinės bendrovės atsirado Europoje kaip smulkių gamintojų savitarpio pagalbos susivienijimai siekiant bendrų ekonominių tikslų. XIX a. atsiradusios kooperacijos idėjos sparčiai plito visame pasaulyje. Pirmiausia steigėsi vartotojų, o vėliau atsirado gamybos ir kredito kooperatyvai. Gamintojų kooperatyvai kuriasi tam, kad būūtų bendrai sprendžiama rinkų paieška pagamintoms prekėms, susitariama dėl pardavimo sąlygų ir kt. švartuotojų kooperatyvų paskirtis – rūpintis reikalingų prekių pirkimu, jų paieška ir pan.

Kooperatinei bendrovei būdinga:
1. tai – visuomeninė organizacija;
2. savarankiška organizacija;
3. steigėjai – fiziniai asmenys;
4. turi juridinio asmens teises;
5. savarankiškai atsako už savo prievoles.

Kooperatyvai gali bū

ūti steigiami ne tiki komercinei veiklai, bet ir tam tikriems socialiniams poreikiams tenkinti.

Taigi šio darbo tikslas naudojantis Lietuvos Respublikos įstatymais nusakyti kas tai yra kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).

KOOPERATINĖS BENDROVĖS (KOOPERATYVAI)

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą kooperacija – įstatymu pagrįstas veiklos ir išteklių sutelkimas dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Tuo tikslu gali būti steigiamos kooperatinės bendrovės. Kooperatyvų veiklos tikslas – ne maksimalus pelnas, bet kartu veikiant gauti didesnę naudą iš savo veiklos.

Kooperatinė bendrovė – įstatymų nustatyta tvarka fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų savanoriškai įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti, veikiantis narių iniciatyva ir rizika. Kooperatinės bendrovės veikla yra atskirta nuo narių veiklos. Kooperatinės bendrovės kapitalą sudaro nuosavos ir skolintos lėšos. Nuosavos lėšos sudaromos iš narių stojamojo mokesčio, pajaus, pelno bei kitų įstatymais neuždraustų šaaltinių. Pajaus vardinis dokumentas – dokumentas, patvirtinantis asmens dalyvavimą sudarant kooperatinės bendrovės kapitalą ir kooperatinės bendrovės įsipareigojimus kooperatinės bendrovės nariui. Bendras įmokėtų pajų dydis gali keistis. Skolintas kapitalas sudaromas iš paskolų ir kitų skolintų lėšų.

Kooperatinės bendrovės kapitalas negali būti sudaromas leidžiant bendrovės akcijas. Minimalaus nuosavo kapitalo dydžio įstatymai nereglamentuoja. Bendrovės pelnas (dividendai) skirstomas proporcingai narių pajams.
KOOPERATINĖS BENDROVĖS STATUSAS

Kooperatinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

Kooperatinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. Kooperatinė bendrovė pagal savo prievoles atsako tik savo tu

urtu. Kooperatinės bendrovės narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu.

Kooperatinė bendrovė turi turėti ne mažiau kaip 5 narius.

Kooperatinė bendrovė turi savo pavadinimą. Pavadinime turi būti žodžiai „kooperatinė bendrovė“ arba „kooperatyvas“.

Kooperatinės bendrovės gali jungtis į sąjungas jų įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti. Sąjungų nariais gali būti ir kiti juridiniai asmenys (bendrovės, asociacijos, draugijos ir kt.), jei jų narystė atitinka kooperatinių bendrovių sąjungų tikslus. Kooperatinių bendrovių sąjungą turi sudaryti dvi ar daugiau kooperatinių bendrovių.

KOOPERATINIŲ BENDROVIŲ STEIGIMAS IR JŲ TEISĖS

Kooperatinės bendrovės steigėjai turi būti ne mažiau kaip 5 fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Kiekvienas kooperatinės bendrovės steigėjas privalo tapti jos nariu. Įstatymas draudžia, kad steigėjais būtų vien tik juridiniai asmenys, steigėjų tarpe turi būti LR piliečiai ne jaunesni kaip 18 metų. Juridinių asmenų skaičius negali viršyti fizinių asmenų skaičiaus.

Kooperatinės bendrovės steigėjai sudaro kooperatinės bendrovės steigimo sutartį, parengia kooperatinės bendrovės įstatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą.

Kooperatinės bendrovės steigimo dokumentai yra įstatai ir steigimo sutartis.

Kooperatinės bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo kooperatinė bendrovė vadovaujasi savo veikloje.

Kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:
1. kooperatinės bendrovės pavadinimas, buveinė;
2. kooperatinės bendrovės veiklos tikslai;
3. kooperatinės bendrovės veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
4. stojamojo mokesčio, minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai
5. narystės kooperatinėje bendrovėje sąlygos, kooperatinės bendrovės narių teisės ir pareigos, disponavimo pajumi tvarka ir t. t.

Kooperatinės be

endrovės įstatus iki steigiamojo susirinkimo privalo pasirašyti visi steigėjai fiziniai asmenys ir (arba) juridinių asmenų įgalioti asmenys.

Kooperatinė bendrovė įstatymų nustatyta tvarka turi būti įregistruota juridinių asmenų registre. Steigiamą kooperatinę bendrovę įregistravus, ji laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.

Kooperatinė bendrovė turi teisę:
1. verstis veikla, neprieštaraujančia įstatymams ir bendrovės įstatuose nurodytiems tikslams;
2. turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių bankuose;
3. valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti pagal įstatymus;
4. jungtis į kooperatinių bendrovių sąjungas, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka – į kitas organizacijas;
5. sudaryti sandorius, prisiimti turtinius įsipareigojimus;
6. nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas, įkainius ir tarifus;
7. nustatyti savo organizacinę struktūrą, steigti filialus ir atstovybes, būti kitų įmonių ir organizacijų steigėja ir t.t.

Kooperatinės bendrovės ginčai su nariais ir trečiaisiais asmenimis nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

Kooperatinės bendrovės narys turi teisę:
1. dalyvauti kooperatinės bendrovės narių susirinkime, rinkti valdymo ir kontrolės organų narius ir būti į juos išrinktas;
2. balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio
3. disponuoti pajumi įstatymų bei įstatų nustatyta tvarka;
4. gauti apyvartai proporcingą išmoką;
5. gauti dividendą;
6. naudotis kooperatinės bendrovės turtu ir teikiamomis paslaugomis įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka;
7. gauti informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą ir turtą ir t.t.

KOOPERATINĖS BENDROVĖS VALDYMAS IR KONTROLĖ

Kooperatyvo valdymas priklauso nuo jo narių skaičiaus, nes vienam nariui priklauso vienas balsas, nevertinant pajaus (įnašo) dydžio.

Kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba ir

r administracijos vadovas.

Kooperatinės bendrovės, kuri turi daugiau kaip 100 narių, narių susirinkimas gali būti pakeistas kooperatinės bendrovės narių atstovų susirinkimu. Kooperatinės bendrovės narių atstovų susirinkimas turi Lietuvos Respublikos Įstatymo nustatytus narių susirinkimo įgaliojimus. Kooperatinės bendrovės narių atstovų susirinkime kiekvienas atstovas turi vieną balsą. Kooperatinės bendrovės narių renkamų narių atstovų rinkimo bei atšaukimo tvarka ir sąlygos turi būti nustatytos kooperatinės bendrovės įstatuose. Kooperatinei bendrovei, kurios įstatuose yra numatytas narių susirinkimo pakeitimas narių atstovų susirinkimu, auditas yra privalomas.

Kooperatinės bendrovės, kurią sudaro ne daugiau kaip 50 narių, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba nėra sudaroma, o jos funkcijas atlieka administracijos vadovas.

Kooperatinės bendrovės narių susirinkimas:
1. priima sprendimus dėl priėmimo į kooperatinės bendrovės narius, pašalinimo iš kooperatinės bendrovės narių, narystės, perleidus pajų kitam asmeniui, pasibaigimo. Priimti šiuos sprendimus, išskyrus dėl nario pašalinimo, narių susirinkimas gali pavesti valdybai;
2. tvirtina, keičia kooperatinės bendrovės įstatus;
3. renka, atšaukia valdybos narius ir jos pirmininką arba, kai valdyba nėra sudaroma, renka, atšaukia administracijos vadovą; taip pat renka, atšaukia revizijos komisijos narius ir jos pirmininką (revizorių) arba, kai revizijos komisija (revizorius) nėra sudaroma, tvirtina audito įmonę;
4. tvirtina kooperatinės bendrovės veiklos programą ir t.t.

Pagal Lietuvos Respublikos Įstatymą valdyba yra kolegialus kooperatinės bendrovės valdymo organas. Valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Valdybos narių skaičius nustatomas įstatuose, tačiau jis negali būti mažesnis kaip 3.

Valdyba sprendimus priima posėdyje, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų valdybos narių. Sprendimai priimami balsų dauguma. Valdybos posėdžių šaukimo ir darbo tvarka nustatoma valdybos darbo reglamente.

Kooperatinės bendrovės ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Revizijos komisijos nariai ir jos pirmininkas (revizorius) renkami kooperatinės bendrovės narių susirinkime ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai. Kooperatinės bendrovės įstatuose gali būti numatyta, kad jos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja kooperatinės bendrovės narių susirinkimo tvirtinama audito įmonė.

IŠVADA

Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) – tai žmonių susivienijimai, sukurti tam tikrai veiklai. Kooperatinių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas bei bendrovės įstatai, kurios parengia steigėjai ir priima steigiamajame susirinkime. Jie turi būti patvirtinti notaro ir yra viešas dokumentas. Gali būti steigiamos tiek pelno siekiančios, tiek jo nesiekiančios kooperatinės bendrovės.

Kooperatinių bendrovių privalumai:
• ribota turtinė atsakomybė, nes už bendrovės veiklą jos nariai atsako tik įmokėto pajaus dydžiu;
• nariai gali įstoti į bendrovę ir išstoti iš jos, bet dėl to nereikia keisti įstatų ar juos perregistruoti;
• yra neribota kooperatyvo veiklos trukmė.
Kooperatinių bendrovių trūkumai:
• sudėtinga įkurti;
• narių susirinkime priimant sprendimus kiekvienas, net įmokėjęs labai nedidelį pajų, turi vienodas teises;
• sudėtingesnė atsakomybė.

Leave a Comment