Įvadas
Transportas – viena iš didžiausių ir reikšmingiausių sparčiai Lietuvoje besivystančio ūkio sričių. Lietuvos geografinė padėtis, leidžianti jai būti pagrindiniame krovinių transporto koridoriuje tarp Rytų ir Vakarų, lemia poreikį giliau išmanyti ir taikyti transportą reguliuojančius nacionalinius bei tarptautinius teisės aktus bei teismų praktiką, kitus teisės šaltinius.
Atsižvelgiant į jų specifiką bei reikšmę šalies ūkiui, transporto visuomeniniai santykiai yra reguliuojami ne tik dispozityvaus teisinio reguliavimo, bet ir imperatyvaus reguliavimo metodais.
Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes, racionaliai išdėstant ir patenkinant viso pasaulio gyventojų susisiekimo poreikius. Transportas yra esminė priemonė vykdant prekių ir paslaugų mainus tarp žmonių, valstybių (importas, eksportas), vežimus tarp įmonių, rajonų, šalių. Lietuvos Respublikos Vyriausybė transporto sistemos vystymąsi laiko prioritetiniu, reikalaujančiu daug pastangų, milžiniškų investicijų ir laiko. Ypač vidaus transporto problemos tapo aktualios ir svarbios stojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu ir Lietuvos transporto infrastruktūros integravimas į bendrą Europos transporto sistemą.
Transporto sektorius vaidina svarbų vaidmenį šalies bei tarptautinėje ekonomikoje. Lietuvoje transportas sukuria maždaug 8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, šalies transporto įmonės sėkmingai pasinaudoja turimais pranašumais bei geografine šalies padėtimi. Tikėtina, jog ateityje, plėtojantis užsienio ekonominiams ryšiams, transporto bei kitų infrastruktūros sektorių vaidmuo didės. Vienas iš svarbių veiksnių, ateityje įtakosiančių Lietuvos transporto įmonių veiklą, bus Lietuvos integracija į ES, su ja susijęs rinkos liberalizavimas, reguliavimo normų bei investicinių projektų įgyvendinimas
Kelių transporto produkcijos esmė
Kelių transporto produkcija yra krovinių ir keleivių vežimai.
Transportas nesukuria naujų produktų, naujų daiktų, o tik gabena produkcijas, kurios sukurtos pramonėje ar žemės ūkyje.Transportas, gabendamas šią produkciją, atlieka materialinį procesą – šios produkcijos vietos pakeitimą,jos pristatymą vartotojui. Kelių transportas, gabendamas krovinius, toliau tęsia gamybos procesą paskirstymo srityje, o veždamas keleivius, tenkina žmonių susisiekimo poreikius, t.y. dalyvauja aptarnavimo srityje. Vežimo produkcijos vertė sukuriama taip pat, kaip ir kitose materialinės gamybos šakose. Krovinių ir keleivių vežimui sunaudojamas:
gyvasis darbas, t.y. kelių transporto darbuotojų, dalyvaujančių vežimų procese, darbas; sudaiktintas darbas, t.y. ankstesnis darbas, sunaudotas gaminant transporto priemones, degalus, atsargines dalis ir t.t.
Krovinio vežimo vertė pridedama prie krovinio gamybos vertės. Gabenant produkciją, susidaro transportinės sąnaudos, pakinta produkcijos vertė.
Kelių transporte išskiriamos vežėjo (kelių transporto įmonės) ir užsakovo (transporto paslaugų pirkėjo) rinkos. Vežėjo rinkai būdinga tai, kad paklausa viršija pasiūlą(iš čia rezultatas – vežėjų diktatas, deficito didėjimas), o užsakovo rinkai būdingi pasiūlos viršijimas, vežėjų konkurencija. Dėl to ir susidaro siūlomų transporto paslaugų perteklius rinkoje.
Keliai ir kelių transportas
Didžiausią įtaką bendram vežimų apimties augimui turi kelių transportas. Kelių transportas išsiskiria ne tik didžiausiais augimo tempais, bet ir užima didžiausią lyginamąją dalį bendrame transporte (tkm).
1999 m. jam teko net 76,9% visų pervežamų krovinių (neskaitant oro, jūrų bei vamzdynų transporto).Kelių transportas išlaiko dominuojančią poziciją tiek vidaus, tiek ir tarptautiniuose pervežimuose, tačiau jei vidaus pervežimuose jam tenka net 83,9% pervežamų krovinių, tai tarptautiniuose –
tik 58,8%. Pastaruosiuose santykinai didesnė reikšmė tenka geležinkelio ir vidaus vandenų transportui. Bendrosios kitimo tendencijos tiek vidaus, tiek tarptautiniuose pervežimuose išlieka tos pačios, t.y., auga kelių transporto lyginamoji dalis.
Esminę įtaką tarptautiniam krovininiam transportui turi fiskalinio derinimo, konkurencijos sąlygas reglamentuojantys ES teisės aktai, reglamentuojantys naftos produktų akcizo normas, kelių mokesčius, krovininių transporto priemonių, kaip verslo vieneto,laisvą judėjimą.
Lietuvos Respublikos kelių transporto srityje pastaraisiais metais vyko žymūs poslinkiai, kurie sudarė prielaidas įsiterpti į Europos Sąjungos rinką, pasiekti svarbiausių jos tikslų: laisvo žmonių ir prekių judėjimo. Lietuvos krovininis kelių transportas yra privatizuotas.
LR Susisiekimo Ministerijos Departamentas, vykdydamas jam patikėtus uždavinius, rengia kelių transporto įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, derina juos su Europos Sąjungos teisės aktais ir atitinkamomis tarptautinės teisės normomis; dalyvauja įgyvendinant šalies kelių ir kelių transporto integracijos į Europos Sąjungą politiką; dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Baltijos jūros valstybių regioninę politiką kelių ir kelių transporto srityje; palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, atstovauja jose Lietuvos
Respublikai; rengia tarptautinių sutarčių projektus, nustatyta tvarka
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Ministro pavedimu atstovauja Lietuvos
Respublikai užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose; kartu su
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja paslaugų visuomenei teikimo (keleivių vežimo) politiką kelių transporto srityje; vykdo kelių ir kelių transporto valstybinį valdymą; nustatyta tvarka rengia, derina
Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, susisiekimo ministro įsakymų ir kitų teisės aktų projektus, reglamentuojančius kelių ir kelių transporto veiklą; įgyvendinant tarpvalstybines sutartis kelių transporto srityje planuoja ir organizuoja šiose sutartyse nustatytų jungtinių komitetų (komisijų) posėdžius ir juose atstovauja bei nustato kelionės leidimų užsienio valstybių vežėjams atvykti į Lietuvos Respubliką rūšis, formas ir jų kvotas (limitus); formuoja tarptautinio keleivių ir krovinių vežimo leidimų išdavimo sistemą Lietuvos Respublikos vežėjams.
Kelių transporto sektoriaus veiklą reglamentuoja daugiau nei 30 LR
teisės aktų, kurie suderinti su ES teisės aktais. Pagrindiniai iš jų yra:
Transporto veiklos pagrindų įstatymas, Kelių transporto kodeksas; Kelių įstatymas; Kelių fondo įstatymas.
Pagrindiniai galiojantys poįstatyminiai aktai yra: Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės, Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės, Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės, Kelių transporto priemonių valstybinių techninių apžiūrų taisyklės; Kelių eismo taisyklės ir kt.
Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybės. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją rengia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teis…ės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Kelių transporto politiką formuoja Kelių ir kelių transporto departamentas, kurio pagrindinės veiklos kryptys:
-formuoti ir įgyvendinti bendrą valstybės kelių transporto politiką;
– rengti teisės aktus, reglamentuojančius kelių transporto veiklą;
– rengti ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos tarpvalstybines sutartis dėl keleivių ir krovinių tarptautinio vežimo kelių transportu;
– atstovauti Susisiekimo ministeriją dvišalėse ir daugiašalėse tarpvalstybinėse ir tarptautinėse derybose su užsienio valstybių įgaliotais atstovais;
– formuoti licencijavimo politiką kelių transporte;
– dalyvauti formuojant kelių transporto integracijos į Europos Sąjungą politiką;
– bendradarbiauti su kitų valstybių valdančiomis įstaigomis kelių transporto srityje.
Kelių transporto politikos įgyvendinime tiesiogiai dalyvauja
Susisiekimo ministerijai pavaldi http://www.lra.lt, kuriai yra pavesta rūpintis valstybinės reikšmės kelių priežiūra, analizuoti eismo intensyvumo augimo dinamiką, įgyvendinti eismo saugą gerinančias priemones, įgyvendinti investicinius projektus, administruoti kelių fondą. Valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrai, remontui ir kelių tinklo plėtrai kas metai panaudojami 500-600 mln. Lt. Šeši pagrindiniai Lietuvos magistraliniai keliai yra įtraukti į Europinės reikšmės magistralių tinklą (“E”
kategorija). Valstybinės reikšmės kelius prižiūri ir remontuoja 10
valstybės įmonių “Regiono keliai” ir valstybės įmonė “Automagistralė”, kuriose dirba 4,4 tūkst. žmonių. 1997 metais Lietuvos automobilių kelių direkcija pradėjo įgyvendinti Via Baltikos ir Greitkelių investicinius projektus, o 1998 metais – Žvyrkelių projektą. Jų vertė – 735 mln. Lt, o tikslas – integruoti Lietuvos kelių sistemą į ES kelių tinklą.
Šie projektai finansuojami iš Kelių fondo ir tarptautinių finansinių institucijų paskolų. http://www.vkti.lt atlieka kelių transporto verslininkų ir vežėjų veiklos valstybinį reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę. Vienas iš inspekcijos tikslų – užtikrinti visiems kelių transporto versle dalyvaujantiems subjektams vienodas konkurencijos sąlygas.
Inspekcija gina transporto vartotojų interesus, užtikrindama įstatymų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių kelių transporto veiklą, laikymąsi. Integravimosi į Europos Sąjungą proceso eigoje Lietuvos kelių transporto sektoriuje didelis dėmesys skiriamas transporto politikos, atitinkančios Europos Sąjungos direktyvoms šioje srityje, formavimui. Šiuo metu yra su 34 Europos ir Azijos valstybėmis pasirašytos sutartys dėl tarptautinių krovinių ir keleivių vežiojimų kelių transportu. Lietuvos
Respublika tapo svarbiausių Europos šalių susitarimų ir konvencijų, reglamentuojančių kelių transporto veiklą, dalyve, o tai sąlygojo sparčią mūsų vežėjų integraciją. Lietuva šiuo metu yra prisijungusi prie visų pagrindinių daugiašalių sutarčių ir konvencijų. 2001m. sausio 1d. Lietuvoje krovinių ir keleivių vežimo verslo licencijas turėjo 3569 vežėjai, iš jų
497 – vežti keleivius tarptautiniais maršrutais, 164 – vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais. 3175 vežėjai turėjo licencijas vežti krovinius tarptautiniais maršrutais. Licencijuoti 13064 automobiliai kroviniams (11014) ir keleiviams (2050) vežti. 1991m. spalio 4 d.
suvažiavime 84 šalies vežėjai įkūrė http://www.linava.lt, kuri tapo
Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) nare. Dabar “Linava” vienija beveik 2000 vežėjų. Lietuvoje kelių ir kelių transporto specialistus ruošia http://www.ktu.lt Transporto problemų institutas ir Mechanikos fakultetas, http://www.vgtu.lt Aplinkos inžinerijos ir Transporto inžinerijos fakultetai bei Vilniaus aukštes…nioji transporto mokykla.
Kelių transporto priemonių skaičius
metų pabaigoje
|1995 |1996 |1997 |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 |2004 | |Iš viso
|879791 |924524 |1024935 |1129849 |1233651 |1317716 |1280096 |1333114
|1414806 |1479364 | |Motociklai 1) |20033 |19402 |19128 |19266 |19515
|19842 |20244 |21017 |21873 |22861 | |Autobusai |17052 |15482 |14888 |15156
|15590 |15069 |15171 |15376 |15543 |14377 | |Lengvieji automobiliai 1)
|718469 |785088 |882101 |980910 |1089334 |1172394 |1133477 |1180945
|1256853 |1315914 | |Individualiųjų lengvųjų automobilių skaičius 1000-ui gyventojų |190 |208 |235 |260 |291 |315 |304 |316 |336 |354 | |Krovininiai automobiliai |101422 |81291 |84731 |89866 |86824 |88346 |89373 |93508
|97454 |101284 | |Puspriekabių vilkikai |7469 |7992 |8939 |9588 |9752
|10267 |11016 |12037 |13063 |14393 | |Specialūs automobiliai 1) |15346
|15269 |15148 |15063 |12636 |11798 |10815 |10231 |10020 |10535 | |VRM
duomenys; nuo 2003 m. – Valstybės įmonės “Regitra
Dokumentas atnaujintas: 2005 08 03
Krovinių vežimas
Transporto sektorius atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje ekonomikoje.
Jo indėlis BVP struktūroje 1999 m. siekė 6,7%, o dirbančiųjų jame skaičius sudarė 4,4% užimtųjų. Šių dviejų rodiklių santykiu Lietuva lenkia senas transporto veiklos tradicijas turinčias Europos valstybes (pvz. Prancūziją,
Italiją, Švediją), nenusileidžia Belgijai, Danijai, Suomijai ir kt.
šalims. Paskutiniais metais Lietuvoje pastebimos dvi rinkos struktūros formavimosi tendencijos: pirma, žymiai augo smulkių įmonių skaičius, t.y.
naujai steigiamos įmonės buvo palyginti mažos; antra, išaugo transporto įmonių be krovininių transporto priemonių skaičius. Tokiu būdu transporto rinka pagal savo struktūrą priartėja prie vakarietiškos, sudaromos sąlygos optimaliai naudoti turimus žmogiškuosius, transporto priemonių, laiko resursus. Licencijavimo įvedimas ir vėlesnis jo griežtinimas privertė vežėjus daugiau dėmesio kreipti į kokybinę veiklos pusę, tuo pačiu užtikrino, kad į Vakarų Europą vykstantys automobiliai būtų paruošti šio regiono įmonių konkurencijai atremti. Tokia politika turėtų pateisinti lūkesčius, nes daugiau valstybių sutiktų padidinti leidimų Lietuvos vežėjams skaičių, jei šie naudotų ekologiškus ir saugius sunkvežimius.
Tranzitiniai vežimai Lietuvos teritorija kelių transportu 1999 m. siekė 3,8
mln.t. tai 57% daugiau negu 1996 m., eksporto ir importo vežimai palyginus su tuo pačiu laikotarpiu išaugo: atitinkamai – 59% ir 100%. Tranzitiniai vežimai per Lietuvos teritoriją kelių transportu per 2000 m. 7 mėn.
palyginus su praėjusiais metais išaugo 17,8%. Lyginant su ankstesniais metais, matyti, jog Lietuvos vežėjai prarado dalį eksporto bei tranzito rinkos. Pagrindinės to priežastys- stiprūs Latvijos bei Estijos konkurentai, sumažėjusi paklausa. Kita vertus, išlaikyti esamas pozicijas padeda Lietuvos vežėjų paslaugos palyginti žemomis kainomis, Vakarų Europos vežėjų nenoras vežti krovinius į Rusiją ir kitas Rytų Europos valstybes.Per
2000 metų I pusmetį Lietuvos vežėjai sunaudojo 182,4 tūkst. kelionės leidimų tarptautiniam krovinių vežimui 2000 metams arba 10% daugiau nei per analogišką 1999 metų laikotarpį. Tęstinis profesinis mokymas transporto sektoriuje nėra patenkinamas- mokymo organizacijų teikiamos paslaugos tinka šalies vidaus poreikiams tenkinti, tačiau kvalifikacijos pažymėjimus, kurie būtų pripažįstami ir užsienio valstybėse, gali suteikti tik keletas. Čia didžiulis žingsnis pirmyn yra LINAVOS mokymo centro parinkimas PHARE rengto projekto laimėtoju, nes iki tol nors ir buvo deklaruojama plati organizuojamų kursų tematika, visgi norinčių juose dalyvauti tikrai trūksta.
Krovinių vežimas
|1995 |1996 |1997 |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 |2004 | |Iš viso, tūkst. t |188769,9 |143769,9 |117113,2 |115135,7 |101325,6 |109076,6
|115127,8 |116563,0 |132203,2 |128989,0 | |Geležin
Kelių transportas
|26003,5 |29137,6 |30498,4 |30911,7 |28346,6 |30711,9 |29173,7 |36649,8
|43447,3 |45554,8 | |Kelių transportas |138329,0 |88638,0 |58773,0 |54631,0
|45651,3 |45013,4 |45074,7 |45046,7 |52180,2 |51456,1 | |Naftotiekis
|18110,0 |20723,6 |22584,0 |24086,7 |22248,8 |27980,6 |35626,6 |29538,9
|31275,4 |26625,7 | |Jūrų transportas |5840,8 |4692,6 |4541,1 |4165,2
|4279,7 |4515,0 |4706,2 |4809,2 |4651,1 |4724,8 | |Vidaus vandenų transportas |484,0 |576,2 |713,9 |1338,3 |796,7 |852,4 |543,3 |515,0 |645,5
|621,0 | |Oro transportas |2,6 |1,9 |2,8 |2,8 |2,5 |3,3 |3,3 |3,4 |3,7 |6,6
| |Iš viso, mln. tkm 1 |14409 |14612 |16437 |16857 |18223 |20149 |20798
|25371 |28008 |28213 | |Geležinkelių transportas |7220 |8103 |8622 |8265
|7849 |8919 |7741 |9767 |11457 |11637 | |Kelių transportas |5160 |4191
|5146 |5611 |7740 |7769 |8274 |10709 |11462 |12279 | |Naftotiekis |2006
|2308 |2656 |2964 |2627 |3457 |4780 |4892 |5085 |4287 | |Vidaus vandenų transportas |18 |7 |9 |14 |3… |1 |1 |1 |1 |1 | |Oro transportas |4 |3 |4 |3
|3 |4 |3 |3 |3 |9 | |1 Neįskaitant jūrų transporto.
Dokumentas atnaujintas: 2005 08 03
Keleivių vežimas
|1995 |1996 |1997 |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 |2004 | |Iš viso, tūkst. |694683,1 |609414,2 |551378,8 |516242,7 |471929,5 |482231,6
|414162,4 |441169,4 |461030,5 |483165,5 | |Geležinkelių transpotransportu
|15236,4 |14189,6 |12556,6 |12194,6 |11527,3 |8852,1 |7718,1 |7217,2
|7004,6 |6983,2 | |Kelių transportu |678163,0 |593474,6 |537079,7 |502138,8
|458327,6 |417672,8 |404688,7 |430627,3 |451535,4 |473484,0 | |autobusais
|405686,3 |361648,0 |346834,3 |316157,7 |273492,4 |258338,51) |240387,31)
|264962,31) |281836,31) |297824,81) | |troleibusais |272476,7 |231826,6
|190245,4 |185981,1 |184835,2 |159334,3 |164301,4 |165665,0 |169699,1
|175659,2 | |Jūrų transportu |38,7 |40,8 |36,4 |43,7 |50,8 |64,2 |68,8
|58,4 |98,9 |132,9 | |Vidaus vandenų transpotransportu |1003,1 |1470,0
|1434,9 |1563,6 |1728,3 |1299,9 |1323,6 |2890,2 |1993,6 |1973,9 | |Oro transportu |241,9 |239,2 |271,2 |302,0 |295,5 |342,6 |363,1 |376,3 |398,0
|591,5 | |Iš viso, mln. keleivio/kilometrų |5699 |4933 |4444 |4205 |3831
|3873 |3894 |4074 |4130 |5217 | |Geležinkelių transpotransportu |1130 |953
|842 |800 |745 |611 |533 |498 |432 |443 | |Kelių transportu |4169 |3601
|3191 |2964 |2665 |2755 |2833 |3013 |3100 |3790 | |autobusais |3334 |2879
|2603 |2390 |2096 |22661) |23311) |25081) |25831) |32551) | |troleibusais
|835 |722 |588 |574 |569 |489 |502 |505 |517 |535 | |Jūrų transportu |28
|25 |26 |28 |32 |44 |43 |36 |56 |85 | |Vidaus vandenų transpotransportu |2
|2 |4 |3 |2 |2 |1 |3 |2 |2 | |Oro transportu |370 |352 |381 |410 |387 |461
|484 |524 |541 |896 | |Duomenys perskaičiuoti, įskaitytas keleivių vežimas maršrutiniais taksi
Dokumentas atnaujintas: 2005 08 03
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,Linava’’
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava” įkurta
1991 m. spalio 4 dieną. Tuomet, prieš 14 metų, asociaciją įkūrė 84 Lietuvos transporto įmonės. Nuo pat jos įkūrimo asociacijos narių skaičius ženkliai augo. Šiuo metu yra 1266 vežėjų – transporto įmonių, turinčių per 13000
krovininio transporto priemonių su licencijų kortelėmis tarptautiniams krovinių vežimams, ir apie 3000 autobusų ir troleibusų yra asociacijos
“Linava” nariai. Pagrindinė asociacijos būstinė įsikūrusi Vilniuje, asociacijos skyriai veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune,
Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje.
Asociacijai “Linava” priklausančios transporto bendrovės keleivius veža
1328 vietinio susisiekimo, 369 tolimojo susisiekimo ir 40 tarptautinio susisiekimo maršrutais. Keleiviai bei kroviniai vežami į 40 Europos, Azijos ir netgi Afrikos valstybių. Pagrindinės šalys, į kurias Lietuvos vežėjai gabena daugiausiai krovinių, yra Lenkija, Vokietija, Rusija, Olandija,
Belgija, Italija. Rytų rinka visada buvo ir yra viena svarbiausių Lietuvos vežėjams, todėl labai daug krovinių vežama iš Lietuvos į NVS valstybes.
1992 m. gegužės 23 d. asociacija “Linava” buvo priimta į Tarptautinę kelių transporto sąjungą (IRU) ir tapo tikrąja jos nare. Šioje tarptautinėje organizacijoje asociacija atstovauja Lietuvos vežėjams keleivinio ir krovininio transporto tarybose.
Per daugiau nei dešimt asociacijos “Linava” veiklos metų Lietuva prisijungė prie pagrindinių kelių transportą reglamentuojančių konvencijų, pasirašytos sutartys dėl tarptautinio kelių transporto su 34 valstybėmis.
1993 m. Lietuva tapo pilnateise Europos Transporto Ministrų Konferencijos
(ETMK) nare, nuolat dalyvauja jos skirstomos daugiašalės kvotos tarptautiniams krovinių vežiojimams keliais sistemoje. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava” nacionalinėje ir tarptautinėje rinkoje siekia veikti atvirai, atsakingai ir strategiškai.
Per pastaruosius penkerius metus asociacijos narių skaičius mažėjo. Tai vyko dėl bendros rinkos dalyvių skaičiaus mažėjimo tendencijos Lietuvoje, verslo sąlygų pokyčių ir aštrios konkurencijos tarp transporto įmonių.
Daugiausia asociacijai priklausančių vežėjų yra Vilniaus regione – 30
proc., Kauno regione – 19 proc., Klaipėdos regione – 16 proc.
Šiuo metu 77 proc. visų Lietuvoje dirbančių autobusų ir troleibusų sudaro senesnės nei 10 metų transporto priemonės. Situacija šiek tiek gerėja, nes pernai tokios transporto priemonės sudarė apie 80 proc. Ypač tai pastebima Vilniaus ir Kauno miestuose, kurių gatvėmis važinėja nemažai naujų autobusų ir troleibusų. Daugiau kaip 95 proc. senesnių nei 10 metų autobusų tebevažinėja Biržų, Pasvalio, Joniškio ir kitų rajonų keliais.
Gerokai kitokia padėtis krovininių transporto priemonių parkuose. Šiuo metu krovinius tarptautiniais maršrutais gabena per 97 proc. vakarietiškų sunkvežimių. Pasiteisino prieš keletą metų asociacijos „Linava“ inicijuota ir Susisiekimo ministerijos paremta iniciatyva automobilių parkus atnaujinti tik transporto priemonėmis, atitinkančiomis aukščiausius ekologijos ir saugumo reikalavimus. Dažnai tai būdavo labai svarus argumentas, dalyvaujant derybose dėl didesnio užsienio šalių leidimų kvotų kiekio. Šiuo metu vežėjai turi apie 10 000 ekologiškų ir sertifikuotų automobilių arba apie 70 proc. visų automobilių, gabenančių krovinius tarptautiniais maršrutais.
Vežėjų įmonių, turinčių 6-20 automobilių, skaičius rodo įmonių stambėjimą. Tokios įmonės sudaro daugiau nei 40 proc., prieš trejus metus jų buvo tik 28 proc. Stambiausios įmonės, turinčios per 20 transporto priemonių, sudaro apie 10 proc. asociacijos nariams priklausančio automobilių parko.
Po 2004 m. gegužės 1 d. į ES įsijungę dešimt naujų valstybių,… papildė bendros ekonominės erdvės automobilių parką 140 tūkstančių transporto priemonių. Mūsų šalies vežėjai pajuto ne tik sienų režimo pasikeitimą ir muitinės postų panaikinimą, bet ir ne mažiau reikšmingą krovinių bei keleivių gabenimo rinkos susijungimą. ES bendrojoje rinkoje krovinių gabenimas automobilių transportu užima dominuojančią poziciją – juo vežama apie 76 proc. visų krovinių. Todėl svarbiausias vežėjų verslo išorinis veiksnys – išlaikyti konkurencinę poziciją ir Rytų Europos, ir Europos
Sąjungos bendrojoje rinkoje. Mūsų vežėjai kol kas sugeba išlaikyti konkurencijos pranašumą prieš ES senbuvių šalių vežėjus dėl vis dar pigesnės darbo jėgos bei geresnio Rytų šalių rinkos išmanymo.
Š. m. sausio 1 d. Lietuvoje dirbo 2 151 įmonė, turinti Europos
Bendrijos leidimus, t.y. 71 proc., palyginti su 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvai tapus ES nare, galiojančios licencijos buvo pakeistos
Bendrijos leidimais, todėl liko tik realiai rinkoje dirbančios įmonės.
Švenčionyse įsikūrusi UAB „Svirka“ – viena iš nedaugelio asociacijos
„Linava“ Keleivinio transporto sekcijai priklausančių privačių bendrovių.
Dar 1993-iaisiais veiklą pradėjusi Vytauto Bulkos įmonė greta pagrindinės veiklos – keleivių vežimo – verčiasi ir krovininių gabenimu.
Šiuo metu „Svirka“ užima 70 proc. rajono keleivių vežimo rinkos.
Įmonėje dirba 45 žmonės – greta keleivinio bei krovininio transporto įmonių, „Svirka“ turi ir dvi kaimo parduotuves. Visus administracinius bei finansinius reikalus tvarko keturi darbuotojai, tarp kurių – ir įmonės savininkas su žmona. Keleivius veža 15 autobusų, tačiau, pasak V. Bulkos, tiek jų neužtenka, artimiausiu metu planuojama įsigyti naujų. Šiuo metu aptarnaujami devyni maršrutai. Keleiviai vežami ir užsakomaisiais reisais –
tam įsigytas turistinis „Berkhof“. Krovinius į Rytų bei Vakarų šalis gabena penki naujutėliai „Scania“ ir IVECO vilkikai.
Asociacija ,,Lietuvos keliai’
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pasikeitė kelių valdymo struktūros principai, ir šalies kelininkai nutarė bendrai spręsti visiems aktualius gamybinius klausimus, todėl 1993 metais aštuonios didžiausios Lietuvos kelių tiesimo įmonės įsteigė Lietuvos kelininkų asociaciją „Lietuvos keliai”. Asociacija atstovauja Lietuvos kelių tiesėjų interesams, koordinuoja bendrovių veiksmus, susijusius su valstybės vykdoma kelių tiesimo politika, sprendžia bendras gamybos įmonėms kylančias ekonomines bei juridines problemas, bendradarbiauja su Respublikos ir užsienio giminingomis organizacijomis, dalyvauja ruošiant su kelių tiesimo verslu susijusius juridinius aktus bei reglamentus, ieško rinkų šalyje ir užsienyje.
Asociacija „Lietuvos keliai” yra nepriklausoma, savanoriška akcinių bendrovių, įmonių, mokslo bei projektavimo organizacijų sąjunga, vienijanti
26 narius. Jos veikla susijusi su kelių ir gatvių tiesimu, tiltų statyba, projektavimu, remontu. Asociacijoje suburtos didžiausios kelių tiesimo, tiltų statybos, specializuotų kelių darbų ir keliams reikalingų medžiagų ruošimo įmonės. Greta kelių tiesimo darbų asociacijos nariai atlieka oro uostų, jūros ir upių uostų, geležinkelio infrastruktūros rekonstrukcijos darbus; transporto infrastruktūros, kelių tinklo plėtros, kelių tiesimo medžiagų ir kelių bei transporto statinių mokslo tyrimus, rengia automobilių kelių projektavimo, tiesimo ir priežiūros normatyvinius dokumentus.
Asociacija bendradarbiauja su kitų šalių analogiškomis asociacijomis. Kasmet kartu su Vilniaus Gedimino Technikos universitetu ir
VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas” moko ir atestuoja kelių specialistus. Visos asociacijai priklausančios įmonės yra atestuotos.
Kelių tiesimas ir jų priežiūra Lietuvoje yra viena iš svarbiausių ekonominės veiklos šakų. Asociacijai priklausančios bendrovės ir organizacijos sėkmingai varžosi Lietuvos kelių tiesimo ir transporto įrenginių statybos rinkoje kaip patikimos partnerės, jos išlaiko kelininkų prestižą ir tradicijas, siekia aukščiausios darbų kokybės ir diegia naujausias pasaulinės praktikos technologijas. Asociacija ir jos nariai yra kelių tiesimo srities lyderiai Lietuvoje.
LKW WALTER pirmaujanti transporto organizacija krovinių pervežime
Europoje.
Nepriklausoma nuo koncernų, grynai austriška, privati įmonė
Įkurta 1924 m.
1.018 darbuotojai
Daugiau nei 750 000 pilnų krovinių per metus
Akcinės bendrovės pagrindinis kapitalas – 15 milijonų eurų
Dabartinis įmonės metinis apyvarta 2004/2005 – 832,03 milijonai eurų
Labai geras kreditingumo įvertinimas, pateiktas tarptautinių reitingo agentūrų: Kelių transportas
Lietuvos kelių transportas yra labiausiai liberalizuotas ir privatizuotas, palyginti su kitomis transporto šakomis. Dėl savo lankstumo ir efektyvumo jis užėmė pirmaujančias pozicijas Lietuvos transporto sistemoje. Tačiau didėjant vežėjų skaičiui, atsirado nemažai problemų, kurių sprendimas gali atsiliepti šios transporto šakos ateičiai.
Pagrindinės problemos yra kelios:
1. patekimo į rinką sąlygų nustatymas. Pernelyg liberalios patekimo į rinką sąlygos leidžia užsiimti šia veikla įmonėms, nepajėgiančioms finansiškai išlaikyti savo verslo. Dėl to krenta paslaugų kokybė bei nukenčia vartotojai;
2. automobilių gausėjimas kelia sudėtingas problemas aplinkosaugos srityje. Problemą dar labiau komplikuoja transporto priemonių, ypač sunkvežimių ir autobusų, amžius;
3. saugaus eismo užtikrinimas;
4. kelių mokesčių sistemos sutvarkymas pagal ES galiojančias taisykles.
Tai yra būtina, norint užtikrinti tinkamą kelių transporto infrastruktūros kokybę. Sprendžiant šias problemas, kelių transporto politika vis labiau orientuojama į eismo saugos gerinimą, neigiamo transporto poveikio aplinkai mažinimą, rinkos reguliavimą bei fiskalinį darninimą.
Per 2005 m. I pusmetį kelių transportu vežta 26 mln. t krovinių – 13,5%
daugiau nei per 2004 m. I pusmetį. Keleivių vežimo mastas miesto elektriniu transportu, palyginti su 2004 m. I pusm., išaugo 6%, o autobusais (įskaitant maršrutinius taksi) – 5,5%.
Patikslinant Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką ir reformuojant transporto priemonių naudojimosi už jų važiavimą keliais sistemą, buvo parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. 447 „Dėl Lietuvos
Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr.
744 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 14 d. nutarimo
Nr. 172 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2005 metų sąmatos patvirtinimo“ pakeitimo“ 131,6 mln. Lt buvo padidinta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2005 metų sąmata, todėl valstybinės ir vietinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai 2005 metams bus galima panaudoti 966,5 mln. Lt.
2005 m. pirmo pusmečio pabaigoje vežti keleivius autobusais tarptautiniais maršrutais turėjo teisę 301 vežėjas, eksploatavę 921
autobusą, o vežti keleivius autobusais tolimojo susisiekimo maršrutais atitinkamai – 289 vežėjai, kurie eksploatavo 1296 autobusus.Vežti krovinius tarptautiniais maršrutais turėjo teisę 2349 vežėjai, kurie naudojo 15444
transporto priemones. Palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, krovininių automobilių parkas, naudojamas tarptautiniuose vežimuose, padidėjo 27,4%. Per 2005 m. pirmą pusmetį vežėjai, palyginti su analogišku praėjusių metų periodu, panaudojo didesnį kiekį kelionės leidimų, skirtų tarptautinių krovinių vežimui – atitinkamai: su Baltarusija – 103,8%,
Kazachstanu – 120,8%, Rumunija – 162,9%, Rusijos Federacija – 101,0%,
Ukraina – 109,8%.
Remiantis ES teisės aktais siekiant tobulinti ir derinti asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo ir poilsio laiko ypatumus buvo parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės
17 d. nutarimas Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m.
gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo“
pakeitimo“.
Įgyvendinant 200…0 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/30/EB dėl Bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo keliuose ir ją pakeičiančią 2003 m.
balandžio 3 d. Komisijos direktyvą 2003/26/EB, suderinančią su technikos pažanga Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/30/EB dėl Bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo keliuose, buvo parengtos Kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės Lietuvos Respublikos keliuose taisyklės, kurios patvirtintos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 403
„Dėl kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės Lietuvos
Respublikos keliuose taisyklių patvirtinimo“.
Per šešis 2005 m. mėnesius Lietuvoje įvyko 2847 eismo įvykiai arba
7,6%. daugiau nei per tą patį 2004 m. laikotarpį. Eismo įvykių metu 289
žmonės žuvo ir 3516 buvo sužeisti, tai atitinkamai 4% ir 6,4% daugiau nei
2004 m. pirmą pusmetį. Per šį laikotarpį padidėjo žuvusiųjų: vairuotojų –
4,4%, pėsčiųjų – 12,7%, dviratininkų – 12%, tačiau 5,1% sumažėjo žuvusių keleivių skaičius.
Susisiekimo ministerija parengė Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metų programos projektą, kurį 2005 m. liepos 8 d.
nutarimu Nr. 759 patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Programos paskirtis – sudaryti sąlygas kryptingai ir ilgalaikiai gerinti saugų eismą, numatyti ir realizuoti atitinkamas priemones, padėsiančias sumažinti avaringumą keliuose. Programa taip pat siekiama įgyvendinti Europos
Sąjungos tikslą – iki 2010 metų kelių eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičių Europos Sąjungoje sumažinti per pusę.
Siekiant sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių, parengtas Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 ir 127 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriam buvo pritarta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 29 d. posėdyje. Įstatymo projekto tikslas – sugriežtinus nuobaudas neblaiviems transporto priemonių vairuotojams, sumažinti eismo įvykių, žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių skaičių.
Transporto ir kelių tyrimo institutas
LR Susisiekimo ministerijos reguliavimo sferoje 1993 m. gruodžio 2 d.
buvo įkurta valstybės įmonė Transporto ir kelių tyrimo institutas. Šiuo metu tai gerai žinomas Lietuvoje ir užsienyje institutas, aprūpintas specialia įranga bei prietaisais kelių, tiltų ir transporto tyrimams.
Daugelis vedančiųjų darbuotojų stažavosi analogiškose vakarų Europos ir JAV
organizacijose. 2004 m. Transporto ir kelių tyrimo institutas įstojo į
Europos nacionalinių kelių tyrimo laboratorijų asociją (FEHRL)
VĮ Transporto ir kelių tyrimo institute yra aštuoni skyriai: Eismo inžinerijos, Kelių tyrimų, Tiltų tyrimų, Aplinkos apsaugos, Informacinių sistemų, Transporto technologijų centras, Vilniaus skyrius bei Valstybės turto ir paslaugų skyrius.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos išduotas atestatas (Nr.
0474) Valstybės įmonei Transporto ir kelių tyrimo institutui suteikia teisę projektuoti ir tirti įvairius ypatingos svarbos susisiekimo (transporto)
grupės statinius: automobilių kelių, geležinkelių ir miestų tiltus, viadukus, geležinkelio ir autotransporto tunelius, pralaidas, prieplaukas, transporto terminalus, jūros ir upių krantines, geležinkelius, magistralinius ir krašto, sausumos bei vandens kelius, miestų magistralines gatves ir jų sankryžas, vietinius kelius. Instituto specialistai, turintys ilgametę įvairaus inžinerinio darbo patirtį, įgytą dirbant mūsų šalyje ir užsienyje, yra Lietuvos Respublikos aplinkos ir susisiekimo ministerijų atestuoti: automobilių kelių, geležinkelių ir tiltų statybos vadovais; hidrotechninių statinių, automobilių kelių, geležinkelių ir tiltų projekto, ekspertizės, projekto vykdymo priežiūros ir statybos techninės priežiūros vadovais.
Šiuo metu institute dirba apie 70 žmonių (su pagalbiniu personalu). Jam nuo įkūrimo dienos iki 2001 metų vadovavo direktorius Virgaudas Puodžiukas.
Nuo 2001 metų instituto direktorius Giedrius Šiaudinis.
Naudota literatūra
1. Baublys A., „Transporto ekonomika” – Vilnius: VGTU leidykla, 1996 m.
2. Jucevičienė P., Organizacijos elgsena – Kaunas: 1996 m.
3. ,Pervežimai kelių transportu 2003 m “ – Vilnius: LINAVA, 2003 m.
4. Baublys A., „Krovinių vežimai“ – Vilnius: “Technika”, 1998 m.
5. ,,Tarptautinis transporto žinynas” – Vilnius: LINAVA. 1999 m.
,,Pervežimai kelių transportu. Tarptautinių ir nacionalinių norminių aktų rinkinys.” – Vilnius, 2000 m.
6. Lietuvos statistikos departamentas.- Internetas:
http://www.std.lt/STATISTIKA/Verslas/Transp_rys/Kroviniai.htm http://www.std.lt/STATISTIKA/Verslas/Vid_prek/vidprek_met.htm http://www.std.lt/STATISTIKA/Verslas/Transp_rys/keliai.htm
7. Transporto Informacijos Centras. – Internetas:
http://www.transportas.lt/
http://www.transportas.lt/Nuorodos.htm
8. Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija.- Internetas:
http://www.transp.lt/new_viewer.php?current_item=1757
http://www.transp.lt/new_viewer.php?current_item=1749
9. Euroverslo Naujienos Nr.164. – Internetas: http://www.euroverslas.lt
10. Internetas: http://www.tp.cargo.lt/content
11. Internetas: http://www.lrinka.lt
12. Internetas: http://www.kroviniai.lt
13. Internetas: http://www.letuvoskeliai.lt
14. Internetas: http://www.lra.lt
15. Internetas: http://www.tkti.lt/keliai_apie.htm
[pic][pic][pic]