Turinys :Įvadas 3Kelių transporto produkcijos esmė 3Keliai ir kelių transportas 3Krovinių vežimas 5Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,Linava’’ 7Asociacija ,,Lietuvos keliai’ 8Kelių transportas 9Transporto ir kelių tyrimo institutas 10Naudota literatūra: 12ĮvadasTransportas – viena iš didžiausių ir reikšmingiausių sparčiai Lietuvojebesivystančio ūkio sričių. Lietuvos geografinė padėtis, leidžianti jai būtipagrindiniame krovinių transporto koridoriuje tarp Rytų ir Vakarų, lemiaporeikį giliau išmanyti ir taikyti transportą reguliuojančius nacionaliniusbei tarptautinius teisės aktus bei teismų praktiką, kitus teisės šaltinius.Atsižvelgiant į jų specifiką bei reikšmę šalies ūkiui, transportovisuomeniniai santykiai yra reguliuojami ne tik dispozityvaus teisinioreguliavimo, bet ir imperatyvaus reguliavimo metodais. Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes,racionaliai išdėstant ir patenkinant viso pasaulio gyventojų susisiekimoporeikius. Transportas yra esminė priemonė vykdant prekių ir paslaugųmainus tarp žmonių, valstybių (importas, eksportas), vežimus tarp įmonių,rajonų, šalių. Lietuvos Respublikos Vyriausybė transporto sistemosvystymąsi laiko prioritetiniu, reikalaujančiu daug pastangų, milžiniškųinvesticijų ir laiko. Ypač vidaus transporto problemos tapo aktualios irsvarbios stojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu ir Lietuvos transportoinfrastruktūros integravimas į bendrą Europos transporto sistemą. Transporto sektorius vaidina svarbų vaidmenį šalies bei tarptautinėjeekonomikoje. Lietuvoje transportas sukuria maždaug 8 proc. šalies bendrojovidaus produkto, šalies transporto įmonės sėkmingai pasinaudoja turimaispranašumais bei geografine šalies padėtimi. Tikėtina, jog ateityje,plėtojantis užsienio ekonominiams ryšiams, transporto bei kitųinfrastruktūros sektorių vaidmuo didės. Vienas iš svarbių veiksnių,ateityje įtakosiančių Lietuvos transporto įmonių veiklą, bus Lietuvosintegracija į ES, su ja susijęs rinkos liberalizavimas, reguliavimo normųbei investicinių projektų įgyvendinimas Kelių transporto produkcijos esmėKelių transporto produkcija yra krovinių ir keleivių vežimai.Transportas nesukuria naujų produktų, naujų daiktų, o tik gabenaprodukcijas, kurios sukurtos pramonėje ar žemės ūkyje.Transportas,
gabendamas šią produkciją, atlieka materialinį procesą – šios produkcijosvietos pakeitimą,jos pristatymą vartotojui. Kelių transportas, gabendamaskrovinius, toliau tęsia gamybos procesą paskirstymo srityje, o veždamaskeleivius, tenkina žmonių susisiekimo poreikius, t.y. dalyvauja aptarnavimosrityje. Vežimo produkcijos vertė sukuriama taip pat, kaip ir kitosematerialinės gamybos šakose. Krovinių ir keleivių vežimui sunaudojamas:gyvasis darbas, t.y. kelių transporto darbuotojų, dalyvaujančių vežimųprocese, darbas; sudaiktintas darbas, t.y. ankstesnis darbas, sunaudotasgaminant transporto priemones, degalus, atsargines dalis ir t.t. Krovinio vežimo vertė pridedama prie krovinio gamybos vertės. Gabenantprodukciją, susidaro transportinės sąnaudos, pakinta produkcijos vertė. Kelių transporte išskiriamos vežėjo (kelių transporto įmonės) iružsakovo (transporto paslaugų pirkėjo) rinkos. Vežėjo rinkai būdinga tai,kad paklausa viršija pasiūlą(iš čia rezultatas – vežėjų diktatas, deficitodidėjimas), o užsakovo rinkai būdingi pasiūlos viršijimas, vežėjųkonkurencija. Dėl to ir susidaro siūlomų transporto paslaugų pertekliusrinkoje. Keliai ir kelių transportasDidžiausią įtaką bendram vežimų apimties augimui turi keliųtransportas. Kelių transportas išsiskiria ne tik didžiausiais augimotempais, bet ir užima didžiausią lyginamąją dalį bendrame transporte (tkm).1999 m. jam teko net 76,9% visų pervežamų krovinių (neskaitant oro, jūrųbei vamzdynų transporto).Kelių transportas išlaiko dominuojančią pozicijątiek vidaus, tiek ir tarptautiniuose pervežimuose, tačiau jei vidauspervežimuose jam tenka net 83,9% pervežamų krovinių, tai tarptautiniuose –tik 58,8%. Pastaruosiuose santykinai didesnė reikšmė tenka geležinkelio irvidaus vandenų transportui. Bendrosios kitimo tendencijos tiek vidaus, tiektarptautiniuose pervežimuose išlieka tos pačios, t.y., auga keliųtransporto lyginamoji dalis. Esminę įtaką tarptautiniam krovininiamtransportui turi fiskalinio derinimo, konkurencijos sąlygasreglamentuojantys ES teisės aktai, reglamentuojantys naftos produktų akcizonormas, kelių mokesčius, krovininių transporto priemonių, kaip verslovieneto,laisvą judėjimą. Lietuvos Respublikos kelių transporto srityjepastaraisiais metais vyko žymūs poslinkiai, kurie sudarė prielaidasįsiterpti į Europos Sąjungos rinką, pasiekti svarbiausių jos tikslų: laisvožmonių ir prekių judėjimo. Lietuvos krovininis kelių transportas yraprivatizuotas. LR Susisiekimo Ministerijos Departamentas, vykdydamas jampatikėtus uždavinius, rengia kelių transporto įstatymų ir kitų teisės aktųprojektus, derina juos su Europos Sąjungos teisės aktais ir atitinkamomistarptautinės teisės normomis; dalyvauja įgyvendinant šalies kelių ir keliųtransporto integracijos į Europos Sąjungą politiką; dalyvauja formuojant irįgyvendinant Baltijos jūros valstybių regioninę politiką kelių ir keliųtransporto srityje; palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomisinstitucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, atstovauja jose LietuvosRespublikai; rengia tarptautinių sutarčių projektus, nustatyta tvarkaLietuvos Respublikos Vyriausybės ar Ministro pavedimu atstovauja LietuvosRespublikai užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose; kartu suSocialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja paslaugų visuomeneiteikimo (keleivių vežimo) politiką kelių transporto srityje; vykdo kelių irkelių transporto valstybinį valdymą; nustatyta tvarka rengia, derinaLietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, susisiekimo ministroįsakymų ir kitų teisės aktų projektus, reglamentuojančius kelių ir keliųtransporto veiklą; įgyvendinant tarpvalstybines sutartis kelių transportosrityje planuoja ir organizuoja šiose sutartyse nustatytų jungtiniųkomitetų (komisijų) posėdžius ir juose atstovauja bei nustato kelionėsleidimų užsienio valstybių vežėjams atvykti į Lietuvos Respubliką rūšis,formas ir jų kvotas (limitus); formuoja tarptautinio keleivių ir kroviniųvežimo leidimų išdavimo sistemą Lietuvos Respublikos vežėjams. Kelių transporto sektoriaus veiklą reglamentuoja daugiau nei 30 LRteisės aktų, kurie suderinti su ES teisės aktais. Pagrindiniai iš jų yra:Transporto veiklos pagrindų įstatymas, Kelių transporto kodeksas; Keliųįstatymas; Kelių fondo įstatymas. Pagrindiniai galiojantys poįstatyminiaiaktai yra: Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės, Keleivių irbagažo vežimo kelių transportu taisyklės, Keleivių tarptautinio vežimokelių transportu taisyklės, Krovinių vidaus vežimo kelių transportutaisyklės, Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės, Keliųtransporto priemonių valstybinių techninių apžiūrų taisyklės; Kelių eismotaisyklės ir kt. Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimoministerija ir savivaldybės. Susisiekimo ministerija pagal savokompetenciją rengia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenimsprivalomus teis…ės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą irkeleivių bei krovinių vežimą. Kelių transporto politiką formuoja Kelių irkelių transporto departamentas, kurio pagrindinės veiklos kryptys: -formuoti ir įgyvendinti bendrą valstybės kelių transporto politiką; – rengti teisės aktus, reglamentuojančius kelių transporto veiklą; – rengti ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos tarpvalstybines sutartisdėl keleivių ir krovinių tarptautinio vežimo kelių transportu; – atstovauti Susisiekimo ministeriją dvišalėse ir daugiašalėsetarpvalstybinėse ir tarptautinėse derybose su užsienio valstybių įgaliotaisatstovais; – formuoti licencijavimo politiką kelių transporte; – dalyvauti formuojant kelių transporto integracijos į Europos Sąjungąpolitiką; – bendradarbiauti su kitų valstybių valdančiomis įstaigomis keliųtransporto srityje. Kelių transporto politikos įgyvendinime tiesiogiai dalyvaujaSusisiekimo ministerijai pavaldi http://www.lra.lt, kuriai yra pavestarūpintis valstybinės reikšmės kelių priežiūra, analizuoti eismo intensyvumoaugimo dinamiką, įgyvendinti eismo saugą gerinančias priemones, įgyvendintiinvesticinius projektus, administruoti kelių fondą. Valstybinės reikšmėskelių tinklo priežiūrai, remontui ir kelių tinklo plėtrai kas metaipanaudojami 500-600 mln. Lt. Šeši pagrindiniai Lietuvos magistraliniaikeliai yra įtraukti į Europinės reikšmės magistralių tinklą (“E”kategorija). Valstybinės reikšmės kelius prižiūri ir remontuoja 10valstybės įmonių “Regiono keliai” ir valstybės įmonė “Automagistralė”,kuriose dirba 4,4 tūkst. žmonių. 1997 metais Lietuvos automobilių keliųdirekcija pradėjo įgyvendinti Via Baltikos ir Greitkelių investiciniusprojektus, o 1998 metais – Žvyrkelių projektą. Jų vertė – 735 mln. Lt, otikslas – integruoti Lietuvos kelių sistemą į ES kelių tinklą. Šieprojektai finansuojami iš Kelių fondo ir tarptautinių finansiniųinstitucijų paskolų. http://www.vkti.lt atlieka kelių transportoverslininkų ir vežėjų veiklos valstybinį reguliavimą, priežiūrą irkontrolę. Vienas iš inspekcijos tikslų – užtikrinti visiems keliųtransporto versle dalyvaujantiems subjektams vienodas konkurencijossąlygas. Inspekcija gina transporto vartotojų interesus, užtikrindamaįstatymų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių kelių transporto veiklą,laikymąsi. Integravimosi į Europos Sąjungą proceso eigoje Lietuvos keliųtransporto sektoriuje didelis dėmesys skiriamas transporto politikos,atitinkančios Europos Sąjungos direktyvoms šioje srityje, formavimui. Šiuometu yra su 34 Europos ir Azijos valstybėmis pasirašytos sutartys dėltarptautinių krovinių ir keleivių vežiojimų kelių transportu. LietuvosRespublika tapo svarbiausių Europos šalių susitarimų ir konvencijų,reglamentuojančių kelių transporto veiklą, dalyve, o tai sąlygojo sparčiąmūsų vežėjų integraciją. Lietuva šiuo metu yra prisijungusi prie visųpagrindinių daugiašalių sutarčių ir konvencijų. 2001m. sausio 1d. Lietuvojekrovinių ir keleivių vežimo verslo licencijas turėjo 3569 vežėjai, iš jų497 – vežti keleivius tarptautiniais maršrutais, 164 – vežti keleiviustolimojo susisiekimo maršrutais. 3175 vežėjai turėjo licencijas vežtikrovinius tarptautiniais maršrutais. Licencijuoti 13064 automobiliaikroviniams (11014) ir keleiviams (2050) vežti. 1991m. spalio 4 d.suvažiavime 84 šalies vežėjai įkūrė http://www.linava.lt, kuri tapoTarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) nare. Dabar “Linava” vienijabeveik 2000 vežėjų. Lietuvoje kelių ir kelių transporto specialistus ruošiahttp://www.ktu.lt Transporto problemų institutas ir Mechanikos fakultetas,http://www.vgtu.lt Aplinkos inžinerijos ir Transporto inžinerijosfakultetai bei Vilniaus aukštes…nioji transporto mokykla.Kelių transporto priemonių skaičius
metų pabaigoje |1995 |1996 |1997 |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 |2004 | |Iš viso|879791 |924524 |1024935 |1129849 |1233651 |1317716 |1280096 |1333114|1414806 |1479364 | |Motociklai 1) |20033 |19402 |19128 |19266 |19515|19842 |20244 |21017 |21873 |22861 | |Autobusai |17052 |15482 |14888 |15156|15590 |15069 |15171 |15376 |15543 |14377 | |Lengvieji automobiliai 1)|718469 |785088 |882101 |980910 |1089334 |1172394 |1133477 |1180945|1256853 |1315914 | |Individualiųjų lengvųjų automobilių skaičius 1000-ui
gyventojų |190 |208 |235 |260 |291 |315 |304 |316 |336 |354 | |Krovininiaiautomobiliai |101422 |81291 |84731 |89866 |86824 |88346 |89373 |93508|97454 |101284 | |Puspriekabių vilkikai |7469 |7992 |8939 |9588 |9752|10267 |11016 |12037 |13063 |14393 | |Specialūs automobiliai 1) |15346|15269 |15148 |15063 |12636 |11798 |10815 |10231 |10020 |10535 | |VRMduomenys; nuo 2003 m. – Valstybės įmonės “Regitra Dokumentas atnaujintas: 2005 08 03 Krovinių vežimasTransporto sektorius atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje ekonomikoje.Jo indėlis BVP struktūroje 1999 m. siekė 6,7%, o dirbančiųjų jame skaičiussudarė 4,4% užimtųjų. Šių dviejų rodiklių santykiu Lietuva lenkia senastransporto veiklos tradicijas turinčias Europos valstybes (pvz. Prancūziją,Italiją, Švediją), nenusileidžia Belgijai, Danijai, Suomijai ir kt.šalims. Paskutiniais metais Lietuvoje pastebimos dvi rinkos struktūrosformavimosi tendencijos: pirma, žymiai augo smulkių įmonių skaičius, t.y.naujai steigiamos įmonės buvo palyginti mažos; antra, išaugo transportoįmonių be krovininių transporto priemonių skaičius. Tokiu būdu transportorinka pagal savo struktūrą priartėja prie vakarietiškos, sudaromos sąlygosoptimaliai naudoti turimus žmogiškuosius, transporto priemonių, laikoresursus. Licencijavimo įvedimas ir vėlesnis jo griežtinimas privertėvežėjus daugiau dėmesio kreipti į kokybinę veiklos pusę, tuo pačiuužtikrino, kad į Vakarų Europą vykstantys automobiliai būtų paruošti šioregiono įmonių konkurencijai atremti. Tokia politika turėtų pateisintilūkesčius, nes daugiau valstybių sutiktų padidinti leidimų Lietuvosvežėjams skaičių, jei šie naudotų ekologiškus ir saugius sunkvežimius.Tranzitiniai vežimai Lietuvos teritorija kelių transportu 1999 m. siekė 3,8mln.t. tai 57% daugiau negu 1996 m., eksporto ir importo vežimai palyginussu tuo pačiu laikotarpiu išaugo: atitinkamai – 59% ir 100%. Tranzitiniaivežimai per Lietuvos teritoriją kelių transportu per 2000 m. 7 mėn.palyginus su praėjusiais metais išaugo 17,8%. Lyginant su ankstesniaismetais, matyti, jog Lietuvos vežėjai prarado dalį eksporto bei tranzitorinkos. Pagrindinės to priežastys- stiprūs Latvijos bei Estijoskonkurentai, sumažėjusi paklausa. Kita vertus, išlaikyti esamas pozicijaspadeda Lietuvos vežėjų paslaugos palyginti žemomis kainomis, Vakarų Europosvežėjų nenoras vežti krovinius į Rusiją ir kitas Rytų Europos valstybes.Per2000 metų I pusmetį Lietuvos vežėjai sunaudojo 182,4 tūkst. kelionėsleidimų tarptautiniam krovinių vežimui 2000 metams arba 10% daugiau nei peranalogišką 1999 metų laikotarpį. Tęstinis profesinis mokymas transportosektoriuje nėra patenkinamas- mokymo organizacijų teikiamos paslaugos tinkašalies vidaus poreikiams tenkinti, tačiau kvalifikacijos pažymėjimus, kuriebūtų pripažįstami ir užsienio valstybėse, gali suteikti tik keletas. Čiadidžiulis žingsnis pirmyn yra LINAVOS mokymo centro parinkimas PHARE rengtoprojekto laimėtoju, nes iki tol nors ir buvo deklaruojama platiorganizuojamų kursų tematika, visgi norinčių juose dalyvauti tikraitrūksta. Krovinių vežimas |1995 |1996 |1997 |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 |2004 | |Iš viso,tūkst. t |188769,9 |143769,9 |117113,2 |115135,7 |101325,6 |109076,6|115127,8 |116563,0 |132203,2 |128989,0 | |Geležinkelių transportas|26003,5 |29137,6 |30498,4 |30911,7 |28346,6 |30711,9 |29173,7 |36649,8|43447,3 |45554,8 | |Kelių transportas |138329,0 |88638,0 |58773,0 |54631,0|45651,3 |45013,4 |45074,7 |45046,7 |52180,2 |51456,1 | |Naftotiekis|18110,0 |20723,6 |22584,0 |24086,7 |22248,8 |27980,6 |35626,6 |29538,9|31275,4 |26625,7 | |Jūrų transportas |5840,8 |4692,6 |4541,1 |4165,2|4279,7 |4515,0 |4706,2 |4809,2 |4651,1 |4724,8 | |Vidaus vandenųtransportas |484,0 |576,2 |713,9 |1338,3 |796,7 |852,4 |543,3 |515,0 |645,5|621,0 | |Oro transportas |2,6 |1,9 |2,8 |2,8 |2,5 |3,3 |3,3 |3,4 |3,7 |6,6| |Iš viso, mln. tkm 1 |14409 |14612 |16437 |16857 |18223 |20149 |20798|25371 |28008 |28213 | |Geležinkelių transportas |7220 |8103 |8622 |8265|7849 |8919 |7741 |9767 |11457 |11637 | |Kelių transportas |5160 |4191|5146 |5611 |7740 |7769 |8274 |10709 |11462 |12279 | |Naftotiekis |2006|2308 |2656 |2964 |2627 |3457 |4780 |4892 |5085 |4287 | |Vidaus vandenųtransportas |18 |7 |9 |14 |3… |1 |1 |1 |1 |1 | |Oro transportas |4 |3 |4 |3|3 |4 |3 |3 |3 |9 | |1 Neįskaitant jūrų transporto.Dokumentas atnaujintas: 2005 08 03
Keleivių vežimas |1995 |1996 |1997 |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 |2004 | |Išviso, tūkst. |694683,1 |609414,2 |551378,8 |516242,7 |471929,5 |482231,6|414162,4 |441169,4 |461030,5 |483165,5 | |Geležinkelių transpotransportu|15236,4 |14189,6 |12556,6 |12194,6 |11527,3 |8852,1 |7718,1 |7217,2|7004,6 |6983,2 | |Kelių transportu |678163,0 |593474,6 |537079,7 |502138,8|458327,6 |417672,8 |404688,7 |430627,3 |451535,4 |473484,0 | |autobusais|405686,3 |361648,0 |346834,3 |316157,7 |273492,4 |258338,51) |240387,31)|264962,31) |281836,31) |297824,81) | |troleibusais |272476,7 |231826,6|190245,4 |185981,1 |184835,2 |159334,3 |164301,4 |165665,0 |169699,1|175659,2 | |Jūrų transportu |38,7 |40,8 |36,4 |43,7 |50,8 |64,2 |68,8|58,4 |98,9 |132,9 | |Vidaus vandenų transpotransportu |1003,1 |1470,0|1434,9 |1563,6 |1728,3 |1299,9 |1323,6 |2890,2 |1993,6 |1973,9 | |Orotransportu |241,9 |239,2 |271,2 |302,0 |295,5 |342,6 |363,1 |376,3 |398,0|591,5 | |Iš viso, mln. keleivio/kilometrų |5699 |4933 |4444 |4205 |3831|3873 |3894 |4074 |4130 |5217 | |Geležinkelių transpotransportu |1130 |953|842 |800 |745 |611 |533 |498 |432 |443 | |Kelių transportu |4169 |3601|3191 |2964 |2665 |2755 |2833 |3013 |3100 |3790 | |autobusais |3334 |2879|2603 |2390 |2096 |22661) |23311) |25081) |25831) |32551) | |troleibusais|835 |722 |588 |574 |569 |489 |502 |505 |517 |535 | |Jūrų transportu |28|25 |26 |28 |32 |44 |43 |36 |56 |85 | |Vidaus vandenų transpotransportu |2|2 |4 |3 |2 |2 |1 |3 |2 |2 | |Oro transportu |370 |352 |381 |410 |387 |461|484 |524 |541 |896 | |Duomenys perskaičiuoti, įskaitytas keleivių vežimasmaršrutiniais taksiDokumentas atnaujintas: 2005 08 03 Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,Linava’’Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava” įkurta1991 m. spalio 4 dieną. Tuomet, prieš 14 metų, asociaciją įkūrė 84 Lietuvostransporto įmonės. Nuo pat jos įkūrimo asociacijos narių skaičius ženkliaiaugo. Šiuo metu yra 1266 vežėjų – transporto įmonių, turinčių per 13000krovininio transporto priemonių su licencijų kortelėmis tarptautiniamskrovinių vežimams, ir apie 3000 autobusų ir troleibusų yra asociacijos“Linava” nariai. Pagrindinė asociacijos būstinė įsikūrusi Vilniuje,asociacijos skyriai veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune,Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Asociacijai “Linava” priklausančios transporto bendrovės keleivius veža1328 vietinio susisiekimo, 369 tolimojo susisiekimo ir 40 tarptautinio
susisiekimo maršrutais. Keleiviai bei kroviniai vežami į 40 Europos, Azijosir netgi Afrikos valstybių. Pagrindinės šalys, į kurias Lietuvos vežėjaigabena daugiausiai krovinių, yra Lenkija, Vokietija, Rusija, Olandija,Belgija, Italija. Rytų rinka visada buvo ir yra viena svarbiausių Lietuvosvežėjams, todėl labai daug krovinių vežama iš Lietuvos į NVS valstybes. 1992 m. gegužės 23 d. asociacija “Linava” buvo priimta į Tarptautinękelių transporto sąjungą (IRU) ir tapo tikrąja jos nare. Šiojetarptautinėje organizacijoje asociacija atstovauja Lietuvos vežėjamskeleivinio ir krovininio transporto tarybose. Per daugiau nei dešimt asociacijos “Linava” veiklos metų Lietuvaprisijungė prie pagrindinių kelių transportą reglamentuojančių konvencijų,pasirašytos sutartys dėl tarptautinio kelių transporto su 34 valstybėmis.1993 m. Lietuva tapo pilnateise Europos Transporto Ministrų Konferencijos(ETMK) nare, nuolat dalyvauja jos skirstomos daugiašalės kvotostarptautiniams krovinių vežiojimams keliais sistemoje. Lietuvos nacionalinėvežėjų automobiliais asociacija “Linava” nacionalinėje ir tarptautinėjerinkoje siekia veikti atvirai, atsakingai ir strategiškai. Per pastaruosius penkerius metus asociacijos narių skaičius mažėjo. Taivyko dėl bendros rinkos dalyvių skaičiaus mažėjimo tendencijos Lietuvoje,verslo sąlygų pokyčių ir aštrios konkurencijos tarp transporto įmonių.Daugiausia asociacijai priklausančių vežėjų yra Vilniaus regione – 30proc., Kauno regione – 19 proc., Klaipėdos regione – 16 proc. Šiuo metu 77 proc. visų Lietuvoje dirbančių autobusų ir troleibusųsudaro senesnės nei 10 metų transporto priemonės. Situacija šiek tiekgerėja, nes pernai tokios transporto priemonės sudarė apie 80 proc. Ypačtai pastebima Vilniaus ir Kauno miestuose, kurių gatvėmis važinėja nemažainaujų autobusų ir troleibusų. Daugiau kaip 95 proc. senesnių nei 10 metųautobusų tebevažinėja Biržų, Pasvalio, Joniškio ir kitų rajonų keliais. Gerokai kitokia padėtis krovininių transporto priemonių parkuose. Šiuometu krovinius tarptautiniais maršrutais gabena per 97 proc. vakarietiškųsunkvežimių. Pasiteisino prieš keletą metų asociacijos „Linava“ inicijuotair Susisiekimo ministerijos paremta iniciatyva automobilių parkusatnaujinti tik transporto priemonėmis, atitinkančiomis aukščiausiusekologijos ir saugumo reikalavimus. Dažnai tai būdavo labai svarusargumentas, dalyvaujant derybose dėl didesnio užsienio šalių leidimų kvotųkiekio. Šiuo metu vežėjai turi apie 10 000 ekologiškų ir sertifikuotųautomobilių arba apie 70 proc. visų automobilių, gabenančių kroviniustarptautiniais maršrutais. Vežėjų įmonių, turinčių 6-20 automobilių, skaičius rodo įmoniųstambėjimą. Tokios įmonės sudaro daugiau nei 40 proc., prieš trejus metusjų buvo tik 28 proc. Stambiausios įmonės, turinčios per 20 transportopriemonių, sudaro apie 10 proc. asociacijos nariams priklausančioautomobilių parko. Po 2004 m. gegužės 1 d. į ES įsijungę dešimt naujų valstybių,… papildėbendros ekonominės erdvės automobilių parką 140 tūkstančių transportopriemonių. Mūsų šalies vežėjai pajuto ne tik sienų režimo pasikeitimą irmuitinės postų panaikinimą, bet ir ne mažiau reikšmingą krovinių beikeleivių gabenimo rinkos susijungimą. ES bendrojoje rinkoje kroviniųgabenimas automobilių transportu užima dominuojančią poziciją – juo vežamaapie 76 proc. visų krovinių. Todėl svarbiausias vežėjų verslo išorinisveiksnys – išlaikyti konkurencinę poziciją ir Rytų Europos, ir EuroposSąjungos bendrojoje rinkoje. Mūsų vežėjai kol kas sugeba išlaikytikonkurencijos pranašumą prieš ES senbuvių šalių vežėjus dėl vis darpigesnės darbo jėgos bei geresnio Rytų šalių rinkos išmanymo. Š. m. sausio 1 d. Lietuvoje dirbo 2 151 įmonė, turinti EuroposBendrijos leidimus, t.y. 71 proc., palyginti su 2003 m. tuo pačiulaikotarpiu. Lietuvai tapus ES nare, galiojančios licencijos buvo pakeistosBendrijos leidimais, todėl liko tik realiai rinkoje dirbančios įmonės. Švenčionyse įsikūrusi UAB „Svirka“ – viena iš nedaugelio asociacijos„Linava“ Keleivinio transporto sekcijai priklausančių privačių bendrovių.Dar 1993-iaisiais veiklą pradėjusi Vytauto Bulkos įmonė greta pagrindinėsveiklos – keleivių vežimo – verčiasi ir krovininių gabenimu. Šiuo metu „Svirka“ užima 70 proc. rajono keleivių vežimo rinkos.Įmonėje dirba 45 žmonės – greta keleivinio bei krovininio transportoįmonių, „Svirka“ turi ir dvi kaimo parduotuves. Visus administracinius beifinansinius reikalus tvarko keturi darbuotojai, tarp kurių – ir įmonėssavininkas su žmona. Keleivius veža 15 autobusų, tačiau, pasak V. Bulkos,tiek jų neužtenka, artimiausiu metu planuojama įsigyti naujų. Šiuo metuaptarnaujami devyni maršrutai. Keleiviai vežami ir užsakomaisiais reisais –tam įsigytas turistinis „Berkhof“. Krovinius į Rytų bei Vakarų šalis gabenapenki naujutėliai „Scania“ ir IVECO vilkikai. Asociacija ,,Lietuvos keliai’Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pasikeitė kelių valdymo struktūrosprincipai, ir šalies kelininkai nutarė bendrai spręsti visiems aktualiusgamybinius klausimus, todėl 1993 metais aštuonios didžiausios Lietuvoskelių tiesimo įmonės įsteigė Lietuvos kelininkų asociaciją “Lietuvoskeliai”. Asociacija atstovauja Lietuvos kelių tiesėjų interesams,koordinuoja bendrovių veiksmus, susijusius su valstybės vykdoma keliųtiesimo politika, sprendžia bendras gamybos įmonėms kylančias ekonominesbei juridines problemas, bendradarbiauja su Respublikos ir užsieniogiminingomis organizacijomis, dalyvauja ruošiant su kelių tiesimo verslususijusius juridinius aktus bei reglamentus, ieško rinkų šalyje iružsienyje. Asociacija “Lietuvos keliai” yra nepriklausoma, savanoriška akciniųbendrovių, įmonių, mokslo bei projektavimo organizacijų sąjunga, vienijanti26 narius. Jos veikla susijusi su kelių ir gatvių tiesimu, tiltų statyba,projektavimu, remontu. Asociacijoje suburtos didžiausios kelių tiesimo,tiltų statybos, specializuotų kelių darbų ir keliams reikalingų medžiagųruošimo įmonės. Greta kelių tiesimo darbų asociacijos nariai atlieka orouostų, jūros ir upių uostų, geležinkelio infrastruktūros rekonstrukcijosdarbus; transporto infrastruktūros, kelių tinklo plėtros, kelių tiesimomedžiagų ir kelių bei transporto statinių mokslo tyrimus, rengiaautomobilių kelių projektavimo, tiesimo ir priežiūros normatyviniusdokumentus. Asociacija bendradarbiauja su kitų šalių analogiškomisasociacijomis. Kasmet kartu su Vilniaus Gedimino Technikos universitetu irVĮ “Transporto ir kelių tyrimo institutas” moko ir atestuoja keliųspecialistus. Visos asociacijai priklausančios įmonės yra atestuotos. Kelių tiesimas ir jų priežiūra Lietuvoje yra viena iš svarbiausiųekonominės veiklos šakų. Asociacijai priklausančios bendrovės irorganizacijos sėkmingai varžosi Lietuvos kelių tiesimo ir transportoįrenginių statybos rinkoje kaip patikimos partnerės, jos išlaiko kelininkųprestižą ir tradicijas, siekia aukščiausios darbų kokybės ir diegianaujausias pasaulinės praktikos technologijas. Asociacija ir jos nariai yrakelių tiesimo srities lyderiai Lietuvoje.LKW WALTER pirmaujanti transporto organizacija krovinių pervežimeEuropoje.
Nepriklausoma nuo koncernų, grynai austriška, privati įmonė Įkurta 1924 m. 1.018 darbuotojai Daugiau nei 750 000 pilnų krovinių per metus Akcinės bendrovės pagrindinis kapitalas – 15 milijonų eurų Dabartinis įmonės metinis apyvarta 2004/2005 – 832,03 milijonai eurų Labai geras kreditingumo įvertinimas, pateiktas tarptautinių reitingoagentūrų: Kelių transportasLietuvos kelių transportas yra labiausiai liberalizuotas irprivatizuotas, palyginti su kitomis transporto šakomis. Dėl savo lankstumoir efektyvumo jis užėmė pirmaujančias pozicijas Lietuvos transportosistemoje. Tačiau didėjant vežėjų skaičiui, atsirado nemažai problemų,kurių sprendimas gali atsiliepti šios transporto šakos ateičiai.Pagrindinės problemos yra kelios: 1. patekimo į rinką sąlygų nustatymas. Pernelyg liberalios patekimo įrinką sąlygos leidžia užsiimti šia veikla įmonėms, nepajėgiančiomsfinansiškai išlaikyti savo verslo. Dėl to krenta paslaugų kokybė beinukenčia vartotojai; 2. automobilių gausėjimas kelia sudėtingas problemas aplinkosaugossrityje. Problemą dar labiau komplikuoja transporto priemonių, ypačsunkvežimių ir autobusų, amžius; 3. saugaus eismo užtikrinimas; 4. kelių mokesčių sistemos sutvarkymas pagal ES galiojančias taisykles.Tai yra būtina, norint užtikrinti tinkamą kelių transporto infrastruktūroskokybę. Sprendžiant šias problemas, kelių transporto politika vis labiauorientuojama į eismo saugos gerinimą, neigiamo transporto poveikio aplinkai
mažinimą, rinkos reguliavimą bei fiskalinį darninimą. Per 2005 m. I pusmetį kelių transportu vežta 26 mln. t krovinių – 13,5%daugiau nei per 2004 m. I pusmetį. Keleivių vežimo mastas miesto elektriniutransportu, palyginti su 2004 m. I pusm., išaugo 6%, o autobusais(įskaitant maršrutinius taksi) – 5,5%. Patikslinant Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšųnaudojimo tvarką ir reformuojant transporto priemonių naudojimosi už jųvažiavimą keliais sistemą, buvo parengtas ir priimtas Lietuvos RespublikosVyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. 447 „Dėl LietuvosRespublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymoįgyvendinimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr.744 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 14 d. nutarimoNr. 172 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2005 metųsąmatos patvirtinimo“ pakeitimo“ 131,6 mln. Lt buvo padidinta Keliųpriežiūros ir plėtros programos finansavimo 2005 metų sąmata, todėlvalstybinės ir vietinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai 2005 metamsbus galima panaudoti 966,5 mln. Lt. 2005 m. pirmo pusmečio pabaigoje vežti keleivius autobusaistarptautiniais maršrutais turėjo teisę 301 vežėjas, eksploatavę 921autobusą, o vežti keleivius autobusais tolimojo susisiekimo maršrutaisatitinkamai – 289 vežėjai, kurie eksploatavo 1296 autobusus.Vežti kroviniustarptautiniais maršrutais turėjo teisę 2349 vežėjai, kurie naudojo 15444transporto priemones. Palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu,krovininių automobilių parkas, naudojamas tarptautiniuose vežimuose,padidėjo 27,4%. Per 2005 m. pirmą pusmetį vežėjai, palyginti su analogiškupraėjusių metų periodu, panaudojo didesnį kiekį kelionės leidimų, skirtųtarptautinių krovinių vežimui – atitinkamai: su Baltarusija – 103,8%,Kazachstanu – 120,8%, Rumunija – 162,9%, Rusijos Federacija – 101,0%,Ukraina – 109,8%. Remiantis ES teisės aktais siekiant tobulinti ir derinti asmenų, kurieverčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo ir poilsio laiko ypatumusbuvo parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės17 d. nutarimas Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m.gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma ikidvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo irpoilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kuriomsesant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laikoapskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo“pakeitimo“. Įgyvendinant 200…0 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybosdirektyvą 2000/30/EB dėl Bendrijoje važinėjančių komercinių transportopriemonių techninio patikrinimo keliuose ir ją pakeičiančią 2003 m.balandžio 3 d. Komisijos direktyvą 2003/26/EB, suderinančią su technikospažanga Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/30/EB dėl Bendrijojevažinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimokeliuose, buvo parengtos Kelių transporto priemonių techninės būklėskontrolės Lietuvos Respublikos keliuose taisyklės, kurios patvirtintosLietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 403„Dėl kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės LietuvosRespublikos keliuose taisyklių patvirtinimo“. Per šešis 2005 m. mėnesius Lietuvoje įvyko 2847 eismo įvykiai arba7,6%. daugiau nei per tą patį 2004 m. laikotarpį. Eismo įvykių metu 289žmonės žuvo ir 3516 buvo sužeisti, tai atitinkamai 4% ir 6,4% daugiau nei2004 m. pirmą pusmetį. Per šį laikotarpį padidėjo žuvusiųjų: vairuotojų –4,4%, pėsčiųjų – 12,7%, dviratininkų – 12%, tačiau 5,1% sumažėjo žuvusiųkeleivių skaičius. Susisiekimo ministerija parengė Valstybinės saugaus eismo automobiliųkeliais 2005-2010 metų programos projektą, kurį 2005 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 759 patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Programospaskirtis – sudaryti sąlygas kryptingai ir ilgalaikiai gerinti saugųeismą, numatyti ir realizuoti atitinkamas priemones, padėsiančias sumažintiavaringumą keliuose. Programa taip pat siekiama įgyvendinti EuroposSąjungos tikslą – iki 2010 metų kelių eismo įvykiuose žuvusių žmoniųskaičių Europos Sąjungoje sumažinti per pusę. Siekiant sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių, parengtas LietuvosRespublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 ir 127 straipsniųpakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriam buvo pritarta LietuvosRespublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 29 d. posėdyje. Įstatymo projektotikslas – sugriežtinus nuobaudas neblaiviems transporto priemoniųvairuotojams, sumažinti eismo įvykių, žuvusių ir sužeistų eismo dalyviųskaičių. Transporto ir kelių tyrimo institutasLR Susisiekimo ministerijos reguliavimo sferoje 1993 m. gruodžio 2 d.buvo įkurta valstybės įmonė Transporto ir kelių tyrimo institutas. Šiuometu tai gerai žinomas Lietuvoje ir užsienyje institutas, aprūpintasspecialia įranga bei prietaisais kelių, tiltų ir transporto tyrimams.Daugelis vedančiųjų darbuotojų stažavosi analogiškose vakarų Europos ir JAVorganizacijose. 2004 m. Transporto ir kelių tyrimo institutas įstojo įEuropos nacionalinių kelių tyrimo laboratorijų asociją (FEHRL) VĮ Transporto ir kelių tyrimo institute yra aštuoni skyriai: Eismoinžinerijos, Kelių tyrimų, Tiltų tyrimų, Aplinkos apsaugos, Informaciniųsistemų, Transporto technologijų centras, Vilniaus skyrius bei Valstybėsturto ir paslaugų skyrius. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos išduotas atestatas (Nr.0474) Valstybės įmonei Transporto ir kelių tyrimo institutui suteikia teisęprojektuoti ir tirti įvairius ypatingos svarbos susisiekimo (transporto)grupės statinius: automobilių kelių, geležinkelių ir miestų tiltus,viadukus, geležinkelio ir autotransporto tunelius, pralaidas, prieplaukas,transporto terminalus, jūros ir upių krantines, geležinkelius,magistralinius ir krašto, sausumos bei vandens kelius, miestų magistralinesgatves ir jų sankryžas, vietinius kelius. Instituto specialistai, turintysilgametę įvairaus inžinerinio darbo patirtį, įgytą dirbant mūsų šalyje iružsienyje, yra Lietuvos Respublikos aplinkos ir susisiekimo ministerijųatestuoti: automobilių kelių, geležinkelių ir tiltų statybosvadovais; hidrotechninių statinių, automobilių kelių, geležinkelių ir tiltųprojekto, ekspertizės, projekto vykdymo priežiūros ir statybos techninėspriežiūros vadovais. Šiuo metu institute dirba apie 70 žmonių (su pagalbiniu personalu). Jamnuo įkūrimo dienos iki 2001 metų vadovavo direktorius Virgaudas Puodžiukas.Nuo 2001 metų instituto direktorius Giedrius Šiaudinis. Naudota literatūra:1. Baublys A., “Transporto ekonomika” – Vilnius: VGTU leidykla, 1996 m.2. Jucevičienė P., Organizacijos elgsena – Kaunas: 1996 m.3. ,Pervežimai kelių transportu 2003 m “ – Vilnius: LINAVA, 2003 m. 4. Baublys A., „Krovinių vežimai“ – Vilnius: “Technika”, 1998 m.5. ,,Tarptautinis transporto žinynas” – Vilnius: LINAVA. 1999 m.,,Pervežimai kelių transportu. Tarptautinių ir nacionalinių norminių aktųrinkinys.” – Vilnius, 2000 m.6. Lietuvos statistikos departamentas.- Internetas:http://www.std.lt/STATISTIKA/Verslas/Transp_rys/Kroviniai.htmhttp://www.std.lt/STATISTIKA/Verslas/Vid_prek/vidprek_met.htmhttp://www.std.lt/STATISTIKA/Verslas/Transp_rys/keliai.htm7. Transporto Informacijos Centras. – Internetas:http://www.transportas.lt/http://www.transportas.lt/Nuorodos.htm8. Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija.- Internetas:http://www.transp.lt/new_viewer.php?current_item=1757http://www.transp.lt/new_viewer.php?current_item=17499. Euroverslo Naujienos Nr.164. – Internetas: http://www.euroverslas.lt10. Internetas: http://www.tp.cargo.lt/content11. Internetas: http://www.lrinka.lt12. Internetas: http://www.kroviniai.lt13. Internetas: http://www.letuvoskeliai.lt14. Internetas: http://www.lra.lt15. Internetas: http://www.tkti.lt/keliai_apie.htm.
[pic][pic][pic]