Grai ir spalvinga Kauno apskritis, kuri apima Kauno, Kėdainių, Kaiiadorių, Jonavos, Prienų ir Raseinių rajonus, Kauno miestą ir Birtoną. Tai lygumų kratas, kurį puoia nuo XIII–XIV amių ilikę pilys, banyčios, dvarai, gyvenamieji pastatai, vagoja upių tėvas Nemunas. Į jį savo vandenis plukdo Nevėis, Neris, Dubysa ir Jiesia. Turime Kauno marias – didiausią dirbtinį vandens telkinį alyje, atsiradusį utvenkus Nemuną ir pastačius Kauno hidroelektrinę. Apskrities administracinis centras – Kaunas – antras pagal dydį ir reikmę Lietuvos miestas, visada veręsis pirmauti. Tai – ne tik senų tradicijų miestas, bet ir stambus mokslo, verslo, pramonės ir kultūros centras. Jis seniai garsėja elektronikos ir lengvosios pramonės gaminiais. Nuo jo lengvosios pramonės gaminiais stengiasi neatsilikti Raseiniai. Jonavoje ir Kėdainiuose – svarbiausios Lietuvos chemijos pramonės įmonės. Prienuose gaminami lietuviki sklandytuvai. Birtonas – trečiasis pagal svarbą alies kurortas, garsus gydomaisiais mineraliniais vandenimis bei poilsiavietėmis. Kruonyje, Kaiiadorių rajone veikia vienintelė Lietuvoje hidroakumuliacinė elektrinė. Turime net eias kaimynes – Alytaus, Vilniaus, Panevėio, iaulių, Tauragės ir Marijampolės apskritis. Taigi, Kauno apskritis yra vidurio Lietuvoje. Greitkeliu Klaipėda – Vilnius galima lengvai pasiekti 100 km nuo Kauno nutolusią sostinę Vilnių ir u 200 km esantį neuąlantį Klaipėdos uostą. I pietų į iaurę pro Kauną tiesiama automagistralė “Via Baltica”, kuri i esmės pagerins susisiekimą su Pabaltijo, vakarų ir iaurės Europos alimis. Apskrityje iplėtotas automobilių ir geleinkelio transportas. Kaune susikerta I ir IX transeuropiniai transporto koridoriai. Be to, yra projektuojamas europinio standarto geleinkelis nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Negalima pamirti ir svarbiausio vandens kelio – Nemuno, tinkančio ir kroviniams gabenti, ir keleiviams perveti, ir vandens turizmui. alia Kauno veikia tarptautinius standartus atitinkantis Karmėlavos oro uostas, galintis priimti ir aptarnauti beveik visų tipų orlaivius, gabenančius keleivius ir krovinius. Oro uostas ribojasi su Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ). Kauno apskrityje yra 9 auktosios mokyklos, įvairių mokslo įstaigų. Turime 9 profesionalius bei mėgėjikus teatrus, i kurių nacionalinėmis ir klasikinėmis tradicijomis pasiymi Kauno muzikinis, akademinis dramos ir lėlių teatrai. Yra 21 muziejus, eilė meno galerijų ir kultūros centrų, kuriuose organizuojami regioniniai ir tarptautiniai renginiai.
Kauno apskrityje yra rengiama arba įgyvendinama visa eilė programų bei projektų. Tai – Kauno laisvosios ekonominės zonos kūrimas, prekybos centro Vytėnuose statyba, Kauno apskrities informacinės visuomenės plėtra, Kauno logistikos centro kūrimas, Kauno apskrities maųjų hidroelektrinių statyba ir kiti. Kauno apskritis – patrauklus bei turintis daug galimybių regionas su gerai ivystyta turizmo infrastruktūra ir auktos kokybės paslaugų servisu.BIRTONASMaas miestelis Birtonas jau nuo senų laikų kviesdavo keliautojus atsikvėpti jo gamtos prieglobstyje. Tikrasis jo atgimimas ir klestėjimas prasidėjo tik 1846 m., kai buvo atrasti gausūs mineralinio vandens altiniai ir imti naudoti gydymui. Palaipsniui Birtonas iaugo į inomą prestiinį kurortą, kuriame iki 1990 ilsėjosi ir gydėsi buvusios Sovietų Sąjungos piliečiai. Nuo 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Birtonas gali nevaromai naudotis graiomis apylinkėmis, variu oru, gausiais mineralinio vandens altiniais. Įsikūrusį Nemuno kilpoje Birtoną tikrai galima laikyti vandens miestu. Upė, supanti miestą i dviejų pusių, vilioja mėgstančius vejoti ir irstytis. Malonu maudytis trijuose dirbtiniuose miesto eeruose. Vietinėje gamykloje į butelius pilstomi i gilių gręinių gaunami mineraliniai vandenys: “Vytautas”, “Birutė”, ” BMV”. Mieste veikia dvi puikios sanatorijos, kuriose yra vidaus baseinai, atliekami povandeniniai masaai, siūlomos mineralinio vandens ir purvo vonios ir dar daug kitų paslaugų. Poilsiautojus kviečia gausybė pėsčiųjų ir dviračių takų, vinguriuojančių paupiais ir miestą supančiuose mikuose. iemą juos mėgsta slidininkai. Birtone vyksta daug kultūros renginių koncertų, menininkų pasirodymų. Tarp jų ir tradiciniai miesto ventė, sportinių okių konkursas, įymusis Tarptautinis diazo festivalis.
KEDAINIAIKėdainių rajonas pramonės poiūriu yra vienas i labiausiai iplėtotų Lietuvoje. Kėdainiai priklauso pramoninių miestų, tokių kaip Jonava, Teliai, Ukmergė, Utena, grupei. Pagrindinis pramoninis potencialas sukurtas pastaraisiais deimtmečiais, pastačius didelių naujų ir iplėtus senąsias gamyklas.Dabar Kėdainių rajone esančios pramonės įmonės priklauso skirtingoms pramonės akoms. Labiausiai iplėtota chemijos pramonė, taip pat maisto pramonė (įmonės, gaminančios cukrų, konservus, pieną, duoną, sūrius ir kt.), mainų, lengvoji, medio apdirbimo ir kitos, daugiausia apdirbamosios pramonės akos.
Rajono teritorijoje pramonės bei verslo įmonės isidėsčiusios labai netolygiai. Svarbiausios ir didiausios yra Kėdainių mieste, tačiau ir čia jos pasiskirsčiusios nevienodai. Dauguma pagrindinių įmonių yra pramonės rajone, t. y. pietrytinėje miesto dalyje, 3-4 km atstumu nuo miesto centro. Čia dirba akcinės bendrovės “Lifosa”, “Progresas”, “Kėdainių grūdai”, “Kėdainių biochemija”, “Kėdainių cukrus” ir kt. Vakarinėje miesto dalyje yra akcinės bendrovės “Kėdainių pienas”, “Saguva”, Duonos kombinatas. Netoli geleinkelio stoties veikia akcinės bendrovės Krekenavos agrofirmos Kėdainių konservų fabrikas. Be minėtų įmonių, Kėdainių mieste bei rajone esama ir maesnių pramoninio verslo įmonių, akcinių bendrovių. Dauguma jų perdirba vietinę aliavą. Tai mėsos perdirbimo cechai Labūnavos, Krakių emės ūkio bendrovėse, akcinė bendrovė Josvainių agrofirma, akcinė bendrovė ėtos sūrinė.I ių įmonių 1999 metų pabaigoje į 100 didiausių Lietuvos įmonių sąraą įtrauktos dvi Kėdainių įmonės: AB Lifosa ir AB Kėdainių grūdai.Kėdainiai nuo seno garsėja chemijos ir maisto pramone. Viena stambiausių įmonių Lietuvoje – AB Lifosa, gaminanti fosforo trąas. Kokybika produkcija garsėja AB Kėdainių grūdai ir Kėdainių konservų fabrikas. 1998 metų konkurse Lietuvos metų gaminys ių įmonių pagaminta produkcija – unų maistas Kėgrus ir marinuoti agurkai pelnė Metų gaminio vardą.Neseniai įsikūrusi UAB Vikeda – pati moderniausia ledų gamybos įmonė Lietuvoje. Ji gamina daugiau kaip 30 rūių ledų.Sėkmingai dirba UAB Vesiga, gaminanti Lietuvoje inomą ir paklausų Daumantų majonezą, įvairius padaus. Stabiliai dirba vienas i pagrindinių Lietuvos cukraus fabrikų – AB Kėdainių cukrus. Pieno produktus perdirba AB Kėdainių pienas. Stambiausios rajono įmonės, auginančios kiaules ir gaminančios mėsos produktus, yra agrofirma Josvainiai, Krakių ir Labūnavos emės ūkio bendrovės. Viena seniausių Kėdainių įmonių – AB Guotas gamina natūralią odą. Kita lengvosios pramonės įmonė – AB Saguva siuva drabuius pagal usienio firmų usakymus. Kėdainiai garsėja savo tradiciniu verslu – agurkų auginimu. Mieste gausu parduotuvių, prekybos centrų,veikia 5 bankų skyriai. Patogus susisiekimas: geleinkelis, susikertantys pagrindiniai automobilių keliai bei per miestą praeinanti magistralė Via Baltika atveria plačias galimybes bendradarbiauti įvairiose verslo srityse ne tik su daugeliu Lietuvos miestų, bet ir su usienio valstybėmis.TurizmasGamtos, istorijos ir kultūros paveldas sudaro puikią bazę turizmo verslui Kėdainiuose plėtoti. Visų pirma turistus vilioja įspūdinga ir unikali istorijos ir urbanistikos vertybė – Kėdainių senamiestis. Senamiestyje yra ilikusios 4 buvusios prekybinės aiktės, senasis gatvių tinklas ir daugelis architektūriniu poiūriu vertingų XV-XIX a. pastatų, turinčių gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo bruoų.PRIENAIPramonė Prienų mieste pradėjo kurtis XVII a. gale, kai buvo įkurtas popieriaus fabrikas – malūnas. 1868 m. Prienuose įsteigiamas alaus bravoras, kuris tiekdavo auktos kokybės alų Suvalkų, Vilniaus, Kauno gubernijoms. Jis veikė iki 1941 m. 2002 m. sausio 1 d. rajone veikė 608 įmonės. I jų 429 personalinės įmonės, 135 udarosios akcinės bendrovės, 12 emės ūkio bendrovių, 10 akcinių bendrovių, 83 biudetinės įstaigos, 72 nevyriausybinės organizacijos. Didiojoje dalyje įmonių įstatinį kapitalą sudaro privatus kapitalas. Taip pat yra 1 savivaldybės įmonė, 10 įmonių pagrindinis akcininkas yra rajono savivaldybė. Pagrindinės vystomos vietos ūkio akos – drabuių siuvimas, medienos perdirbimas, emės ūkio produktų gamyba ir perdirbimas, statyba, gyventojų aptarnavimo ir paslaugų sfera. Netoli Prienų, Pociūnuose, veikia sklandytuvų gamykla – AB “Sportinė aviacija”, kurioje projektuojami ir gaminami sklandytuvai. Garsėja savo produkcija Staklikėse įsikūrusi UAB “Lietuvikas midus”, gaminanti alkoholinius midaus gėrimus bei įvairius vaisvandenius. Rajono kultūrinį gyvenimą puoia Prienų kultūros centro liaudies dainų ir okių ansamblis “Trapukas”, senas tradicijas turintis Skriaudių kanklių ansamblis, kiti pramoginiai kolektyvai.
KAIIADORYSiandien patogus miesto ir rajono idėstymas, geras susisiekimas leidia perspektyviai planuoti teritorijas pramonei, agroturizmui, verslo plėtrai. Komercinę veiklą vykdo 346 įmonės, i jų 172 individualios, 120 udarųjų akcinių bendrovių, 15 akcinių bendrovių. Svarbiausios pramonės produkcijos rūys: baldų gamyba, medio apdirbimas, mėsos perdirbimas, pauktininkystė, grūdų gamyba, gėlių auginimas, mikininkystė. emės ūkiui būdinga priemiestinio ūkio kryptis.
Rajono pakratyje – Rumikėse – įsikūręs Kaiiadorių rajono turizmo informacijos centras. Rumikės garsėja Liaudies buities muziejumi, tautodailininkų darbais, nuostabia gamta ir yra savotikas traukos centras. Per paskutinius metus iose apylinkėse pradėjo veikti keturios kaimo turizmo sodybos, kurias nuolat aplanko poilsiautojai ne tik i Lietuvos, bet ir i usienio.RASEINIAISvarbiausios miesto pramonės įmonės: atrija, siuvanti virutinius drabuius ir eksportuojanti savo gaminius į Vakarų Europos ir NVS alis; bendra Lietuvos-Norvegijos uvies perdirbimo įmonė Norvelita”; bendra Lietuvos-Rusijos įmonė Litmos, gaminanti mėsos gaminius; AB Vidudienis, perdirbanti medieną; UAB Eskalada, usiimanti tarptautiniais krovinių perveimais ir turinti platų prekybos bei visuomeninio maitinimo tinklą, AB Mirkliai, tiesianti ir remontuojanti kelius. Taip pat yra bendrų firmų su Kanados, Lenkijos, Rusijos ir JAV verslininkais.TurizmasRaseinių krate yra 40 archeologijos paminklų, 64 istorijos paminklai, 35 architektūros paminklai, 102 dailės paminklai, 2 urbanistikos paminklai – Betygalos ir iluvos miestelių istorinės zonos, 15 gamtos paminklų, 6 draustiniai.Raseinių rajonas turi dideles turizmo vystymo perspektyvas, tačiau trūksta kvalifikuotų monių, kurie usiimtų turizmo verslo plėtojimu, paruotų infrastruktūrą marrutus, juos propaguotų. Dabar gi populiariausia Raseinių krato vietovė iluva, į kurią ilinių atlaidų metu suvaiuoja maldininkai ne tik i visos Lietuvos, bet ir usienio.Raseinių rajone agroturizmas dar tik pradeda vystytis ir io verslo pradia yra gan stichika. Prielaidos agroturizmui vystyti yra ten, kur grai, nesuniokota gamta, o emės ūkis nėra labai intensyvus. iuo poiūriu Dubysos regioninio parko geografinė padėtis yra labai palanki agroturizmo vystymui.Jau dabar turistus gali priimti kaimo turizmo sodybos.
JONAVAPer rajoną teka antroji pagal dydį Lietuvos upė – Neris, į kurią rajono teritorijoje įteka ventoji. ių upių slėniai avi poilsiautojus, ypač tuos, kurie domisi vandens turizmu.