Kaimo socialinės infrastruktūros pokyčiai

846 0

TURINYS

ĮVADAS 3

1. KAIMO SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS FUNKCIONAVIMO MECHANIZMAS IR JĮ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI. 4

1.1.Socialinės infrastruktūros vaidmuo ekonomikoje 4

1.2.Kaimo socialinės infrastruktūros plėtra, ją sąlygojantys veiksniai 5

1.3.Kaimo socialinės infrastruktūros turinys 5

2.KAIMO SOCIALINĖS RAIDOS SĄLYGOS IR KAIMO SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 7

2.1. Kaimo socialinės raidos sąlygos 7

2.2. Kaimo socialinės infrastruktūros pokyčiai 9

IŠVADOS 12

LITERATŪRA 13ĮVADAS

Sąlygas aukštam investicijų lygiui pasiekti sudaro socialinė infrastruktūra, sukurdama aplinką, kuri palaiko aktyvumą ir skatina kapitalo kaupimą, darbo našumo didėjimą bei naujų technologijų perpratimą. Viena iš socialinės infrastruktūros posistemių yra kaimo socialinė infrastruktūra. Tai teritorinė tarpusavyje susijusių ekonominės veiklos rūšių ir santykių, sudarančių sąlygas kurti žmogiškąjį, fiizinį kapitalą bei vertybes, kuriomis naudojasi visuomenė ir individai tenkindami savo individualius ir socialinius poreikius, sistema.

Planinės ekonomikos sąlygomis plėtotas tankus kaimo socialinės infrastruktūros objektų tinklas dabartiniu metu nėra efektyvus ir ekonomiškas. Materialinės kaimo socialinės infrastruktūros paslaugų teikimo priemonės neatnaujinamos, pastatai neremontuojami, o į kaimo socialinės infrastruktūros objektus yra investuojama nepakankamai. Kadangi yra finansinių lėšų trūkumas tai iki minimumo sumažintas kultūros, sveikatos, asmens ir turto apsaugos darbuotojų skaičius. Šalies kaimo vietovėse dideli infrastruktūros objektų tankio skirtumai ir jų išdėstymo netolygumai, o kaimo soocialinės infrastruktūros teikiamų paslaugų kokybė tik iš dalies atitinka kaimo gyventojų poreikius. Neefektyviai plėtojama kaimo socialinė infrastruktūra daro neigiamą įtaką kaimo gyventojų sveikatai, jų išsilavinimui, gyvenimo sąlygoms, kitų kaimo verslų plėtojimui, ekonomikos plėtrai. Keičiantis veiksniams kurie turi įtakos kaimo socialinei in

nfrastruktūrai, turi keistis ir kaimo socialinė infrastruktūra.

Darbo tikslas – apžvelgti kaimo socialinę infrastruktūrą ir išanalizuoti jos pokyčius

Uždaviniai:

 Išanalizuoti kaimo socialinę infrastruktūrą;

 Aptarti kaimo socialinės infrastruktūros pokyčius;

 Aptarti kaimo socialinę infrastruktūrą sąlygojančius veiksnius.1. KAIMO SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS FUNKCIONAVIMO MECHANIZMAS IR JĮ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI.

Pereinamuoju laikotarpiu, trūkstant finansinio kapitalo, daugelis ekonomikos augimą sieja su investicijomis, tai yra su kapitalo augimu. Tačiau tai visiškai prieštarauja augimo apskaitos fundamentiniam sąryšiui, kuris nustato, kad ekonomikos augimas, proc. yra lygus ¾ (darbo jėgos augimas, proc.) plius ¼ (kapitalo augimas, proc.) plius visuminis veiksnių produktyvumas, proc. (Europos komisijos reguliarioji ataskaita. Be to moksliniai tyrimai patikimai patvirtina, kad visuminis veiksnių produktyvumas lemia maždaug du trečdalius ekonomikos augimo, o kapitalo augimas tik mažiau kaip šeštadalį.Tai leidžia daryti prielaidą, kad pereinamojo laikotarpio šalyse kapitalo augimas yra ne toks svvarbus kaip veiksnių produktyvumas. Vienas iš tokių veiksnių šalyje yra socialinė infrastruktūra, o kaimo vietovėse – kaimo socialinė infrastruktūra.

Kaimo socialinė infrastruktūra yra socialinės infrastruktūros posistemė. Darbinė veikla kaimo socialinės infrastruktūros sektoriuose, teikiant paslaugas gyventojams, sukuria dalį nacionalinių pajamų padidindama visuomenės ekonominį potencialą.[1]1.1. Socialinės infrastruktūros vaidmuo ekonomikoje

Pavadinimas „socialinė infrastruktūra“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžių.“Socialis“ lietuviškai reiškia draugiškas, visuomeninis.[5], o plačiąja prasme sąvoka „socialinis“priimta vadinti viską, kas betarpiškai susiję su visuomene, žmonėmis ir jų gyvenimu.[1] Infrastruktūra yra sudurtinis žodis: infra – žemiau, po, apačioje; ta
arptautinių žodžių priešdėlis, reiškiantis buvimą po kuo nors arba žemiau ko nors; struktūra – objekto dalių tarpusavio išsidėstymas ir ryšys. Infrastruktūra – ūkio šakų aptarnaujančių visą reprodukcijos procesą, kompleksas.[5] Apibrėžimai rodo, kad socialinė infrastruktūra – tai ekonomikos dalis, susijusi su žmogaus poreikiais ir vertybių bei paslaugų vartojimu ir kad tai mechaniška suma skirtingų ekonominės veiklos rūšių, objektų, o jų kompleksas, kurio visis elementai turi būti atitinkamo dydžio, optimaliai išdėstyti, kad duotų pakankamai gerą rezultatą.[1]

Socialinės infrastruktūros ekonominė esmė – tai pagalbinių ekonominės veiklos rūšių visuma, skirta gyventojų aptarnavimui[7] Iki šių dienų buvo mažai kreipiama į socialinę infrastruktūrą, jos įtaką gamybos apimties ir našumo augimui. Dar rečiau nagrinėjama kaimo socialinė infrastruktūra, jos sąryšis su ekonomikos plėtra.[1]1.2. Kaimo socialinės infrastruktūros plėtra, ją sąlygojantys veiksniai

Kiekvienoje šalyje ar regione socialinė infrastruktūrą kaip sistemą galima suskirstyti į dvi posistemes: kaimo ir miesto socialinę infrastruktūrą. Tokį suskirstymą apsprendžia kaimo ir miesto teritorinių bendrijų ir bendruomenių ypatumai, kurie sukuria atitinkamus socialinės infrastruktūros plėtros dėsningumus.

Kaimo socialinės infrastruktūros plėtrą tikslinga apibrėžti, kaip kaimo socialinės infrastruktūros sistemos objektų ir subjektų skaičiaus bei struktūros racionalizavimą, ryšių tobulinimą, veiklos gerinimą, siekiant įgyvendinti prioritetinius kaimo socialinės infrastruktūros tikslus, kartu išsaugant ir praturtinant kaimo gamtinį, materialinį bei kultūrinį paveldą, nepažeidžiant kaimo plėtros. Kaimo socialinės infrastruktūros plėtra yra procesas, kuriam vykstant sparčiau kuriamos ve
ertybės. Kaimo socialinės infrastruktūros plėtrą įtakoja jos vidinės ir išorinės aplinkos veiksniai.[1]1.3. Kaimo socialinės infrastruktūros turinys

Užsienio šalių mokslininkai daugiausia nagrinėja bendrą socialinę infrastruktūrą. Kaimo socialinę infrastruktūrą nagrinėja rečiau gal būt dėl to, kad tos problemos yra išspręstos, o kaimo socialinė infrastruktūra integruota su miesto socialine infrastruktūra.[1]

Mūsų šalies mokslininkai kaimo socialinę infrastruktūrą apibūdina kaip kompleksą šakų, tenkinančių socialinius – buitinius ir socialinius – dvasinius tam tikros teritorijos gyventojų poreikius. Jos paskirtis yra sukurti sąlygas žmogiškojo kapitalo formavimui ir visuomenės socialiniam progresui[3] Kaimo socialinė infrastruktūra – ūkio šakų bei veiklos rūšių visuma, kurios paskirtis tenkinti žmonių socialinius poreikius, sudaryti sąlygas kaimo teritorijos socialiniam vystymui [1]

Kaimo socialinės infrastruktūros paskirtis sudaryti sąlygas žmonių individualiems ir socialiniams poreikiams tenkinti. Vadinasi, kaimo socialinė infrastruktūra yra ekonominės veiklos komponentas, parodantis kaimo bendruomenės išteklių apimtį ir kokybę

Kaimo socialinei infrastruktūrai priskiriama:

 sveikatos apsauga;

 socialinės paslaugos;

 švietimo sistema;

 kultūros sistema;

 prekyba ir viešasis maitinimas;

 buitinio gyventojų aptarnavimo sistema.

Dėl neaiškių priežasčių kaimo socialinės infrastruktūros turinys susiaurintas ir neįvertinti tokie svarbūs socialinės infrastruktūros sektoriai kaip komunalinis butų ūkis, viešasis keleivinis transportas, ryšiai, asmens ir turto apsauga. [4]

Pagrindinėmis kaimo socialinės infrastruktūros sferomis laikomi gyvenamieji būstai, švietimas, sveikatos apsauga, kultūra, prekyba ir viešasis maitinimas, buitinės ir komunalinės paslaugos, pašto ir telekomunikacijų paslaugos, keleivių maršrutiniai pervežimai.

Svarbiausi socialinės infrastruktūros sektoriai kaime yra: švietimas, ko
omunalinis ir butų ūkis, sveikatos apsaugos įstaigos, transportas, ryšiai, prekyba.[1]

Kaimo socialinė infrastruktūra yra dalis kaimo funkcinės struktūros bei vienas iš esminių kaimo plėtros elementų.

1 pav. Kaimo socialinės infrastruktūros pagrindiniai elementai

Kaimo socialinės infrastruktūros komponentai yra materialinės paslaugos teikimo priemonės ir paslaugos teikėjai, kurie užtikrina paslaugų teikimo procesą, to objekto funkcionavimą. Kaimo socialinės infrastruktūros objektai skiriasi steigėjais, veiklos tikslais, priklausomybe, vidau struktūra, dydžiu ir kai kuriomis šalutinėmis funkcijomis.

Kaimo socialinės infrastruktūros paskirtis – sudaryti sąlygas tam tikrų individualių ir socialinių žmonių poreikių tenkinimui kaimo vietovėje. Ji negali ir neturi pateikti viso socialinės infrastruktūros teikiamų paslaugų komplekso. Bendras kaimo socialinės infrastruktūros tikslas yra sudaryti sąlygas kaimo vietovės gyvenimo ir gyventojų kokybės gerinimui, artinimui prie šalies vidutinių gyvenimo lygių standartų, mažinti kaimo žmonių integravimosi į bendrą šalies gyvenimą kliūtis. Kaimo socialinė infrastruktūra yra atvira sistema.

Kaimas yra socialinė ekonominė sistema apimanti kaimo vietovėje gyvenančių žmonių, ūkio, socialinių ir kitų subjektų, institucijų, materialinių ir nematerialinių vertybių, taip pat visokeriopų ryšių tarp jų visuma

Kaimo vietovė gali būti apibrėžiama kaip šalies vidaus teritorija, apimanti mažus miestelius ir kaimus, kurioje dominuoja natūrali gamtinė aplinka ir pagrindinė teritorijos dalis yra naudojama:

 žemės ir miškų ūkiui, žuvininkystei ir netradicinėms kultūroms;

 ekonominei ir kultūrinei kaimo gyventojų veiklai;

 nedidelė gyventojų, sudarančių teritorines kaimo bendruomenes, koncentracija; dauguma jų užimti atsinaujinančių išteklių eksploatavimu.

Kaimas – tai vieta, kur žmonės gyvena, o maisto produktų gamyba kaimo gyventojui yra tik priemonė pajamoms gauti, bet ne gyvenimo tikslas.

Kaimo vietovėms būdinga:

 silpnesnis kaimo socialinės infrastruktūros objektų aprūpinimas materialine – technine baze;

 žemesnė kaimo socialinės infrastruktūros paslaugas teikiančių darbuotojų kvalifikacija;

 specifinė kaimo vietovių a.pgyvendinimo sistema;

 kaimo gyventojai yra daugiau užimti nei miesto, tai įtakoja: laisvalaikį ir dvasinių poreikių lygį, kvalifikacijos kėlimo galimybes, gamybinę ir visuomeninę veiklą;

Kaimo socialinės infrastruktūros turinys atitinka šalies socialinės infrastruktūros turinį, tačiau ją sudarančių objektų kompleksas, jų teikiamų paslaugų diferenciacijos lygis ir asortimentas yra skirtingi.[1]

Apibendrinant galima teigti, kad kaimo socialinės infrastruktūros paskirtis sudaryti sąlygas žmonių individualiems ir socialiniams poreikiams tenkinti, kaimo vietovės gyventojų ir gyvenimo kokybės gerinimui, artinimui prie šalies vidutinių gyvenimo lygio standartų.Taip pat kaimo socialinės infrastruktūros tikslas sudaryti sąlygas mažinti kaimo žmonių integravimosi į bendrą šalies gyvenimą kliūtis.2. KAIMO SOCIALINĖS RAIDOS SĄLYGOS IR KAIMO SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI

2.1. Kaimo socialinės raidos sąlygos

Kaimo, kaip savitos teritorinės bendrijos, socialinius ypatumus lemia ekonominės – socialinės sąlygos. Remiantis ekspertų vertinimu, nustatyta, kad vienas stipriausių kaimo socialinei raidai įtaką darančių veiksnių yra kaimo gyventojų socialiniai poreikiai. Tačiau šiuo metu kaimo gyventojų poreikių tenkinimas nėra pagrindinis kriterijus, priimant sprendimus dėl kaimo socialinės raidos.

Atlikti tyrimai ir Lietuvos Statistikos departamento skelbiami duomenys akivaizdžiai liudija, kad staigaus Lietuvos valstybės visuomeninio, politinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo persitvarkymo sąlygomis kaimo socialinės institucijos nesugeba žengti koja kojon su smarkiai besikeičiančiu gyvenimu ir kaimo gyventojų poreikiais.

Siūloma socialinių paslaugų kaimo vietovėse kiekybė ir kokybė neatitinka reikalavimų, kuriuos joms kelia kaimo gyventojų dauguma.

Dauguma kaimo žmonių skundžiasi paslaugų vartojimo sezoniškumu. Ypač tai susiję su ryšių, transporto, prekybos sistemų svyravimais, taip pat periodiniais gyvenamosios vietos( aplinkos) pakeitimais (pavyzdžiui, vasaros laikotarpiu daugiau atostogauti atvažiavusių žmonių), kai gyventojai lyg ir atsikrausto iš miestų į kaimus, kurortinius miestus ar rekreacines vietoves. Įvertinus atskiros paslaugos vartojimo dažnumą bei viešojo keleivinio transporto lygį, reikia koreguoti laiką, sugaištą paslaugai gauti. Todėl objektai, užtikrinantys pirmo būtinumo ir kasdieninės paklausos paslaugas, turėtų būti kiekviename didesniame kaime, o teikiantys periodinės ir epizodinės paklausos paslaugas gali būti išdėstyti rečiau.

Kita problema, susijusi su kaimo socialine raida, yra švietimo sistema. Vertinant kaimo gyventojų kokybę, svarbu nepamiršti gydytojų, mokytojų, agronomų, inžinierių, buhalterių ir kitų intelektualių darbuotojų. Egzistuoja labai ryškus priklausomumas tarp išsimokslinimo ir gyvenimo lygio. Remiantis statistikos departamento duomenimis, žemiau santykinės skurdo ribos gyvena apie trečdalis kaimo šeimų, kurių galva turi pagrindinį išsilavinimą arba bendrąjį vidurinįjį išsilavinimą.

Išsimokslinimas tampa didele problema kaime gyvenančioms šeimoms. Nemažai šeimų kaltina save dėl to, kad neskyrė dėmesio mokslui. Beveik visos šeimos norėtų, kad jų vaikai įgytų tinkamą išsilavinimą. Tačiau apie trečdalis šeimų pripažįsta, kad negali suteikti savo vaikams norimo išsilavinimo – dažniausiai specialaus vidurinio arba aukštojo.

Dar didesnė problema – vaikų darželiai. 1990 – 1999m. Kaime nepastatytas nė vienas darželis. Kupiškio ir Tauragės rajonuose kaimo ikimokyklinių įstaigų visai neliko.

Skaudžiausi pastarųjų metų reiškiniai švietimo sistemoje – daugėja mokyklų nelankančių vaikų, pedagogai nusivylę nepakankamu jų sunkaus darbo apmokėjimu. Kritęs mokslo prestižas ir neefektyvus išsilavinusių žmonių panaudojimas artimiausiais metais gali turėti neigiamą įtaką ne tik kaimo gyventojų išsimokslinimui, bet ir visai kaimo plėtrai.

Būtina paminėti ir kitą svarbią socialinę kaimo problemą – tai kaimo žmonių socialinė apsauga.

Viena iš daugelio valstybės funkcijų yra garantuoti būtiniausią žmonių poreikių patenkinimą asmenims, kurių pajamos to negali užtikrinti. Šią funkciją koordinuoja socialinės politikos institucijos, kur vykdomoji valdžia tenka Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.[7]2.2. Kaimo socialinės infrastruktūros pokyčiai

Atskirose Lietuvos apskrityse ir rajonuose yra dideli gamtiniai, ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai kaimo vietovių skirtumai. Nemaži miestų išdėstymo ir urbanizacijos lygio skirtumai.[1]

Kaimo infrastruktūros ypatumus lemia specifinės kaimo ekonominės, socialinės, aplinkosauginės sąlygos ir veiksniai. Dauguma jų skiriasi nuo miesto, todėl ir kitokie ir kiekybiniai kaimo infrastruktūros parametrai.

Lietuvoje yra apie 21,5 tūkst. Kaimo gyvenamųjų vietovių. Istoriškai susiklostė trys kaimo gyvenamųjų vietovių tipai: vienkiemiai, kaimai, miesteliai. Kaimo gyvenamųjų vietovių dydis, vienkiemių skaičius bei jų tankumas įvairiuose regionuose labai nevienodas.

Miesteliuose yra geresnės sąlygos kaimo infrastruktūros plėtrai. Tačiau čia sunkiau įsikurti ūkininkams ir suformuoti racionalius žemės sklypus. Didesnėse kaimo gyvenamosiose vietovėse geriau išplėtota socialinė infrastruktūra.tai pavaizduota 1 lentelėje

1 lentelė

Kaimo gyvenamosios vietovės pagal institucinius požymius 2001m, proc.

Kaimo gyvenamosios vietovės k

. . .

Join the Conversation

×
×