Investicijos

TURINYS

1. Įvadas..............................3 psl.
2. Investicinės veiklos tiesinis reguliavimas.......................5 psl.
3. Finansinės sąskaitos balansas............................6 psl.
4. Lietuva patraukli užsienio investuotojams......................8 psl.
5. 2000 m. Pasaulio investicijų apžvalga........................11 psl.
6. Vieni investuoja, o kiti tik skolina..........................12 psl.
7. Investicijas į Lietuvą skatina stabili teisinė aplinka................13 psl.
8. Estijos investicijos Lietuvoje............................16 psl.
9. Didžioji Britanija – verslo partnerė.........................16 psl.
10. Kanados verslininkų taikinys – Lietuva......................18 psl.
11. Danų investicijoms Lietuva tik tarpinė stotelė..................20 psl.
12. Išvados..............................24 psl.
13. Naudota literatūra..............................27 psl.
14. Priedai

-3-
ĮVADAS
Investicija reiškia bet kurios rūšies turtą, investuotą vieno iš investitoriaus tam tikroje teritorijoje su sąlyga, kad investicija atliekama pagal tos teritorijos įstatymus ir ypač, bet ne visada, apima:
• kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitas tuurtines teises, tokias kaip hipoteka, užstatas ar turto areštas, ir kitas panašaus pobūdžio teises;
• akcijas, dalis bendrovėse (pajai), obligacijas bei bet kurias kitas dalyvavimo bendrovėse formas;
• pretenzijas į pinigus, kuriuos naudojant buvo sukurta ekonominė vertė ar į bet kurią veiklą pagal kontraktą, turintį ekonominę vertę, taip pat su investicija susijusias paskolas;
• intelektualinės ir pramoninės nuosavybės teises, patentus, prekių ženklus, techninius procesus ir bet kurias panašias teises;
• koncesijas pagal viešąją teisę, įskaitant koncesijas gamtinių išteklių žvalgybai, gavybai, apdirbimui ar eksploatavimui, taip pat visas kitas teises, suteiktas įstatymų, koontraktu ar valdžios atstovų sprendimu.
Investitorius kitos šalies atžvilgiu apima:
• fizinius asmenis, turinčius tos šalies pilietybę pagal tos šalies įstatymus;
• juridinius asmenis, įsteigtus pagal tos šalies įstatymus.
Bendrosios investicijos – tai bendra investicinių lėšų apimtis konkrečiu laikotarpiu, nukreiptų į naują statybą, gamybos priemonių įsigijimą be

ei prekinių-materialinių atsargų augimą.
Grynosios investicijos – tai bendrųjų investicijų suma, sumažinta amortizacinių suma per atitinkamą laikotarpį.

-4-
Daiktinės investicijos- tai lėšų įdėjimas įrengimais, prekių atsargomis bei žaliavomis.
Nematerialiosios investicijos dažnai literatūroje charakterizuojamas kaip inovacinės investicijos. Į šias investicijas patenka mokslo bei technikos pažangos investicijos, žmogiškasis kapitalas, socialinės investicijos, netiesioginė reklama.
Finansinės investicijos- tai investicijos į įvairius finansinius instrumentus, iš kurių didžiausią dalį sudaro investicijos į vertybinius popierius.
Tiesioginės investicijos- tai betarpiškas investitoriaus dalyvavimas investuojant lėšas bei pasirenkant investavimo objektą. Tiesioginį investavimą vykdo specialiai tam paruošti investitoriai, turintys labai tikslią informaciją apie investicinį objektą, politinę situaciją, ekonominius šalies rodiklius bei gerai išmanantys investavimo procesą.
Netiesioginės investicijos- tai investavimas, atliekamas per įgaliotus asmenis arba tam tikslui skirtas finansines institucijas.
Trumpalaikės investicijos- tai kapitalo investavimas ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpį.
Ilgalaikės investicijos- tai kapitalo innvestavimas ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpį. Ilgalaikės investicijos detalizuojamos sekančiai: a) iki 2 metų; b) nuo 2 iki 3 metų; c) nuo 3 iki 5 metų; d) virš 5 metų. Atitinkamai pagal šią detalizaciją yra skaičiuojamas atitinkamas investicijų atsipirkimas.
Privačios investicijos- tai lėšų įdėjimas į atitinkamus fizinius asmenis, įmones ar organizacijas kitų fizinių ir juridinių asmenų, kurių įstatiniame kapitale nėra valstybinio kapitalo.
Valstybinės investicijos- tai centrinės ir vietinės valdžios organų lėšų įdėjimas į investicinius objektus, atliekamas iš biudžetinių ir nebiudžetinių fondų bei skolintų lėšų.
-5-
Užsienio investicijos- tai lėšų įdėjimas, atliekamas kitų va

alstybių, užsienio fizinių asmenų ar įmonių ir organizacijų.
Bendros investicijos- tai lėšų įdėjimas, atliekamas įvairių tos ar kitos šalie subjektų.
Investicijos šalies viduje- tai lėšų įdėjimas į investicinius objektus, esančius tos šalies teritorijoje.
Investicijos užsienyje- tai lėšų įdėjimas į investicinius objektus, esančius už tos šalies ribų.
INVESTICINĖS VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS
Palankus investicinio klimato kūrimas šalyje susijęs su tiksliu teisiniu investicinės veiklos reguliavimu. Šiuo atžvilgiu investicinė veikla yra fizinių ar juridinių asmenų bei šalies praktinių veiksmų atsipirkimas realizuojant investicijas. Šiuo metu Lietuvos teisinė sistema susideda iš daugiau kaip 50 įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių investicinę veiklą. Jie sukuria investicinės veiklos teisinio reguliavimo pagrindą.
Įstatyminė bazė nustato investitorių, t.y. investicinės veiklos subjektų, kurie priima sprendimus įdėti savas, skolintas ir pritrauktas turtines ir intelektualines vertybes į investavimo objektus, teisinį statusą. Įstatyminė bazė deklaruoja, kad visi investicinės veiklos subjektai nepriklausomai nuo nuosavybės ir veiklos formų turi vienodas teises vykdant šią veiklą. Jie taip pat savarankiškai nusistato investicijų tikslus, kryptis ir apimtis. Jie sutarčių pagrindu, tame skaičiuje organizuojant konkursus ir prekybas, pritraukia investicijų realizavimui bet kurios investicinės veiklos dalyvius. Investitorius turi teisę valdyti, naudoti ar kitaip disponuoti investiciniais objektais bei investicijų rezultatais, tame tarpe investicines ir prekybines operacijas Lietuvos teritorijoje.

-6-
Lietuvoje galiojantys teisės aktai kartu su investitorių teisėmis nustato ir tam tikras jų pareigas. Investitorius pr

rivalo:
• teikti finansiniams organams deklaracijas apie vykdomų investicijų apimtis ir šaltinius;
• gauti būtiną leidimą ar suderinimą norint atlikti statybą (plačiąja prasme) iš atitinkamų valstybinių organų ir tarnybų (siekiama proporcingai skatinti visų ūkio šakų plėtojimą);
• gauti investicinių objektų dalies, kurioje numatomas technologinių, sanitarinių- higieninių, radiacinių, ekologinių ir architektūrinių reikalavimų atlikimas, normas bei ekspertizių išvadas;
• gauti licenziją specialių rūšių darbams, kurie reikalauja atitinkamos vykdytojo atestacijos, atlikti.
Be to, investicinės veiklos subjektai privalo laikytis nustatytų valstybinių normų ir standartų, teikti nustatyta tvarka buhalterinę ir statistinę atskaitomybę, neleisti nesąžiningos konkurencijos bei vykdyti antimonopolinio reguliavimo reikalavimus.
Įstatymų ir kitų norminių aktų, reguliuojančių investicinę politiką, leidimas yra viena svarbiausių sąlygų realizuojant valstybės investicinę politiką.

FINANSINĖS SĄSKAITOS BALANSAS
Užsienio investicijos Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo nuolat didėja. Tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje 1999 m. sudarė 1,95 mlrd. Litų. Palyginti su 1998 m., šių investicijų srautas buvo gerokai mažesnis. Tačiau neskaitant AB “Lietuvos Telekomo” privatizavimo metu gautų įplaukų, tiesioginių užsienio investicijų srautas padidėjo 17,1 procento. Tiesioginių užsienio investicijų (iš to skaičiaus reinvesticijų) augimas rodo, kad, nepaisant ūkio nuosmukio, užsienio investuotojai iš esmės teigiamai vertina ilgalaikes Lietuvos ūkio plėtros perspektyvas. 2000 m. sausio 1 d.
-7-
tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 8,25 mlrd. Litų (2,06 mlrd. JAV dolerių). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 2230 litų (558 JAV doleriai) tiesioginių užsienio investicijų.

1999 m. investicijų portfelio įplaukos sudarė 2,03 mlrd. Li

itų. Įplaukos, gautos už Vyriausybės išplatintas euroobligacijas sudarė 2,11 mlrd. Litų. Per minėtą laikotarpį gautos grynosios užsienio paskolos sudarė 899,8 mln. Litų. Štai per devynis 1999 m. mėnesius grynųjų užsienio paskolų srautas buvo neigiamos (-314,4 mln. litų), o ketvirtąjį ketvirtį jis buvo teigiamas ir sudarė 1,21 mlrd. Litų. 1999 m. valstybės vardu ir su valstybės garantija gautos grynosios užsienio paskolos sudarė 1,0 mlrd. Litų, komercinių bankų – 246,9 mln. Litų, o ūkio subjektų gautos grynosios užsienio paskolos (be valstybės garantijos) buvo neigiamos (–347,5 mln. Litų). Palyginti su 1998 m., bendrųjų grynųjų užsienio paskolų srautas sumažėjo 900,9 mln. Litų.

Bendros užsienio kapitalo investicijos Lietuvoje 1999 m. sudarė 4,95 mlrd. Litų, iš kurių 39,3 procento sudarė tiesioginės užsienio investicijos, 41 procentą – investicijų portfelio įplaukos ir 19,7 procento – kitos investicijos, kuriose didžiąją dalį sudarė gautos grynosios užsienio paskolos. Daugiau kaip pusė užsienio kapitalo investicijų buvo nukreipiama Vyriausybės reikmėms – daugiausia šalies biudžeto deficitui finansuoti. Palyginti su 1998 m., bendrųjų užsienio kapitalo investicijų srautas Lietuvoje sumažėjo 860,4 mln. Litų, arba 14,8 procento.

Mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas iš dalies buvo finansuojamas iš Vyriausybės euroobligacijų emisijos ir gautų užsienio paskolų. Minėtos įplaukos (laikomos Vyriausybės sąskaitoje Lietuvos banke) buvo tarptautinių oficialiųjų atsargų didėjimo šaltiniu, o jų panaudojimas šias atsargas mažino. 1999 m. oficialiosios tarptautinės atsargos sumažėjo 782.8 mln. Litų. Per 1999 m. Lietuvos bankas pardavė šalies komerciniams bankams 574,9 mln. JAV dolerių daugiau negu pirko. 2000 m. sausio 1d. oficialiosios tarptautinės atsargos (neįskaitant aukso vertės), skaičiuojant

-8-
prekių ir paslaugų importo mėnesiais, sudarė 2,7 mėnesio (1999 m. pradžioje – 2,7 mėnesio).

LIETUVA PATRAUKLI UŽSIENIO INVESTUOTOJAMS

INVESTUOTOJAI PANEIGIA JAV KOMPANIJOS “WILLIAMS” VERKŠLENIMUS DĖL NEPALANKIŲ VERSLO SĄLYGŲ
Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje per tris 2001m. ketvirčius siekia 1,7916mlrd. Litų, tai – beveik 70 proc. daugiau nei užpernai per tą patį laikotarpį (1,059 mlrd. Lt.).
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo užsienio investicijos stabiliai auga. Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) investicijų departamento direktorė Raimonda Sadauskienė tikina, jog šį faktą lemia augantis užsienio investuotojų pasitikėjimas Lietuva kaip verslo partnere. Be to, daugelio “Respublikos” kalbintų užsienio kapitalo bendrovių vadovai pažymi, jog gerinant verslo sąlygas vis rezultatyviau bendradarbiaujama su šalies valdžia.
VERTINA OPTIMISTIŠKAI
“PHILIPS Morris Baltics” generalinio direktoriaus Leo Maklaflino teigimu, bendrovės investicijos ir verslo išplėtimas 2001m. rodo, kad kompanija visiškai pasitiki Lietuvos investiciniu klimatu ir yra patenkinta konstruktyviu bendradarbiavimu su Vyriausybe. Tai paminėjo ir “Philip Morris Companies Inc.” vadovas Džefris C.Baiblas, atvykęs į Klaipėdą atidaryti naują tabako paruošimo fabriko.
“Philip Morris Lietuva” įkurta 1993m. Po ketverių metų buvo pastatytas vienas pirmųjų Rytų Europoje naujas tabako fabrikas, į kurį investuota 300mln. lt. Pasak L. Maklaflino, verslo sėkmė skatina tolesnėms investicijoms.

-9-
Pagal “Kraft Foods Lietuva” vadovaujančio direktoriaus Gintaro Rimšelio, Tarptautinis valiutos fondas, kiti užsienio institucijų ekspertai makroekonominės šalies plėtrą vertina palankiai, o tai ženklas, kad investicijų raida nesulėtės.
G. Rimšelis tikina, jog nuo pat “Kraft Foods” įžengimo į Lietuvą 1993m. investicijos tapo esmine strategine nuostata ir sąlyga plečiant kompanijos veiklą, kuriant naujus produktus. To rezultatas – viena stipriausia maisto pramonės įmonių Baltijos regione. 2001m. “Kraft Foods Lietuva” investicijos viršijo 30mln.lt. Iš viso į verslo plėtrą bendrovė investavo apie 160mln.lt.
Bendrovės “Omnitel” prezidento Antano Zabulio teigimu, Lietuvos investicinę aplinką šios bendrovės akcininkai, kurių pagrindinis konsorciumas “Amber Teleholding”, taip pat vertina palankiai. Dėl to 2002 m. į verslo plėtrą numatytą investuoti 260mln.lt. 2000-iais metais “Omnitel” investavo 120 mln., o 2001-iais 165mln. lt. Per gyvavimo laikotarpį bendrovė jau investavo apie 1 mlrd. lt.
Ekspertų vertinimas, kasmet apie ketvirtadalį visų tiesioginių užsienio investicijų sudaro reinvesticijos.
VERTINA PESIMISTIŠKAI
“Deja, investicinis klimatas Lietuvoje priklauso labiau nuo politikos nei nuo verslo”, – tvirtina “Williams International” vykdomasis direktorius R. Meidžorsas.
“Panašu, kad sprendimai dažnai priimami atsižvelgiant į trumpalaikius politinius, o ne ilgalaikius šalies interesus, – sakė R. Meidžorsas. – Lietuvoje kartojasi tas pats uždaras ratas, kai opozicinės partijos iš visų jėgų stengiasi pakenkti partijai, esančiai valdžioje, o ne kartu konstruktyviai dirbti. Kai šios partijos ateina į valdžią, jos daro tokius sprendimus, kurie įrodytų, kad, būdamos opozicijoje, jos buvo teisios, bet vėlgi nesistengia konstruktyviai dirbti su kita puse. Tai galioja mokesčių licencijų išdavimo, investiciniams bei kitiems klausimams”.
-10-
“Dėl to, kad nėra politikos tęstinumo, ir pernelyg didelio “Williams” investicijų politinio sureikšminimo Lietuvai bus labai sunku pritraukti Vakarų investicijas dideliems projektams. Daug investuotojų, pirmą kartą atvykę į Lietuvą svarstyti investicinių galimybių, susitinka su “Williams” sužinoti mūsų nuomonę ir prognozes”, – “Respublikai” teigė “Williams International” vykdomasis direktorius.
Pasak jo, daug investuotojų į Lietuvą kaip į investicijų objektą nežiūri teigiamai, nes bijo pakliūti į tą pačią situaciją, į kokią pateko “Williams”, investavusi į “Mažeikių naftą”.
Be to, egzistuoja didelė Rytų politinė įtaka Vilniaus politikams, o tai sunku suprasti, kai Lietuva viešai skelbiasi artėjanti prie Europos Sąjungos narystės ir laisvos rinkos.
INTERESAI ATSTOVAUJAMI
Pasak G. Rimšelio, dabar investuotojų dialogas su valdžiai yra daug aukštesnio kokybinio lygio nei prieš penkerius metus. Investuotojai yra susibūrę į įvairias organizacijas, forumus, kurie tampa valdžios partneriu sprendžiant įvairius klausimus.
“Kraft Jacobs Lietuva”, “Philip Morris Lietuva”, “Williams” ir dar 34 kompanijos yra asociacijos “Investuotojų forumas” nariai. Forumo narių investicijos sudaro 60 proc. visų užsienio investicijų šalyje. Forumas kas 3-4 savaitės organizuoja susitikimus su Vyriausybės pareigūnais aktualiais klausimais.
Tuo tarpu R. Meidžorsas tikina, jog jų pasiūlymu neišklauso. “Dėl neigiamos nuomonės apie “Williams” beveik visi politikai nusišalina nuo mūsų pasiūlymų, galinčių pagerinti investicinį klimatą, svarstymo”, – sakė “Williams” atstovas. (3,10)

-11-
2000 m. PASAULIO INVESTICIJŲ APŽVALGA
Spalio 4 dieną, pirmą kartą Lietuvoje, Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) ir Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA) pristatė “Pasaulio investicijų apžvalgą”, kurios tema – “Tarptautiniai susiliejimai, įsigijimai ir vystymasis”. Tai vienuoliktasis kasmetinis Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (JTPPK) leidinys, kuris buvo pristatytas Ženevoje, Londone, Niujorke, Vilniuje ir kitur.
Pasak Apžvalgos, tais metais tiesioginės užsienio investicijos per tarptautinių kompanijų susiliejimus ir įsigijimus gali peržengti vieno trilijono JAV dolerių ribą.
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) į Centrinę ir Rytų Europą didėja trečius metus iš eilės, ir 1999 metais į šį regioną buvo investuota 23 milijardai JAV dolerių (tai sudarė tik 3 procentus visų pasaulio investicijų 1999 metais).
Centrinės ir Rytų Europos valstybės 1999 metais nedaug investavo į kitas šalis – šios jų investicijos nesiekė ir 3 milijardų JAV dolerių.
Privatizacija ir infrastruktūros plėtra Centrinėje ir Rytų Europoje 1999 metais padvigubino tarptautinių kompanijų susiliejimų ir įsigijimų sandorius – nuo 5 milijardų iki 10 milijardų JAV dolerių. Apžvalgoje akcentuojama tokio proceso reikšmė ir Lietuvai. Lietuva minima kaip viena įspūdingiausio “susiliejimų ir įsigijimų” sandorio dalyvė, turint omenyje Lietuvos telekomo privatizavimą. Leidinyje taip pat svarstomas tiesioginių užsienio investicijų, ypač tarptautinių susiliejimų bei įsigijimų, poveikis besivystančių ir pereinamojo laikotarpio šalių ekonomikai.
Pirmasis Apžvalgos pristatymas Lietuvoje parodė, kad visuomenė domisi informacija apie tiesiogines užsienio investicijas mūsų šalyje ir pasaulyje. Tai taip pat paskatino pamąstyti apie tai, koks privataus ir valstybinio sektoriaus vaidmuo, kuriant palankų klimatą tiesioginėms užsienio investicijoms.

-12-
VIENI INVESTUOJA, O KITI TIK SKOLINA
INVESTICIJŲ DAUGĖJA
Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvos ūkį yra investuota 13183,8mln.litų tiesioginių užsienio investicijų ir per praėjusius metus jų padaugėjo beveik ketvirtadaliu – 23,7 proc. Taigi šių metų pradžioje vienam mūsų šalies gyventojui teko 3808 litai tiesioginių užsienio investicijų.
Tiesiogine užsienio investicija yra laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai – finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. Tiesioginėms užsienio investicijoms yra priskiriamas ne tik pirminis kapitalo investavimas, bet ir visos vėlesnės ekonominės operacijos tarp investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės.
Pagrindinės šalys investuotojos į Lietuvos ūkį yra Danija-17,2 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų, Švedija-15,3 ir Estija-11,7 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų. Iš visų Lietuvą pasiekusią investicijų daugiausia yra investuota į apdirbamąją pramonę – 29,3 proc., finansinio tarpininkavimo įmones – 20,1, prekyba – 17,3 bei pašto ir nuotolinių ryšių paslaugas – 13,9 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų. Beveik neinvestuojama į švietimą, sveikatos priežiūrą ir socialinį darbą, baldų gamybą bei žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę. Šioms šakoms tenka vos 1,63 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų.
Daugiau kaip 3 penktadaliai tiesioginio užsienio investicijų tenka Vilniaus miestui – 62,9 proc., 10 proc. – Kaunui ir 7,6 proc. – Klaipėdai. Tik kas penktas tiesioginio užsienio investicijų litas atitenka kituose miestuose veikiančioms įmonėms.
VIENO GYVENTOJO SKOLA – 2651 LITAS
Statistikos departamento duomenimis, per 13 metų, tai yra nuo 1990m iki 2002m. gruodžio 31dienos mūsų šaliai buvo suteiktos 344 paskolos užsienio valiuta,
-13-
kurių vertė 18000,1mln. litų, iš jų gauta 16927,0mln. litų. 174 paskolos, kurių vertė 5887,6mln. litų visiškai grąžintos kreditoriams.
Šių metų pradžioje Lietuva disponavo 170 užsienio paskolų, kurių suma pasirašytose sutartyse sudarė 11946,3mln. litų. Iš jų gauta 11039,4mln. litų, tai yra 92,4 proc. sutartyse numatytų paskolų sumos. Grąžinta 1861,6mln. litų, tai yra 16,9 proc. gautų paskolų. Skola užsienio šalių ir Lietuvos kreditoriams sudarė 9177,8mln. litų. Taigi vienam mūsų šalies gyventojai šių metų pradžioje teko 2650,6 lito skolos.
Europos piniginiais vienetais – eurais – yra gauta 57,7 proc. visos paskolų sumos, o JAV doleriais – 31,6 proc.
Iš užsienio gautų paskolų paskirstymo analizė rodo, jog daugiausia visų užsienio paskolų – 43,4 proc. – buvo skirta iždo srautams subalansuoti, 40,7 – investiciniams projektams, 8,4 – kurui ir kitiems energiniams ištekliams įsigyti, 2,7 – nacionalinei valiutai stabilizuoti, 2,5 – savivaldybėms ir 2,3 proc. – žemės ūkiui, sojos rupiniams ir kukurūzams pirkti.
Net 52,7 proc. iki šiol gautų užsienio paskolų panaudota viešojo valdymo ir gynimo veiklos poreikiams finansuoti.
Užsienio šalių paskolų pagal jų suteikimo laiką paskirstymas pateiktas 1-oje lentelėje. (5,5)
INVESTICIJAS Į LIETUVĄ SKATINA STABILI TEISINĖ APLINKA
Kaip ir kitose civilinės teisės šalyse, Lietuvoje svarbiausios privatinės teisės normos yra kodifikuotos 2001metais. Priimtame Civiliniame kodekse, kuris buvo parengtas remiantis šiuolaikiniais Olandijos, Kvebeko, Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos kodeksais.

-14-
Rengiant naująjį kodeksą, buvo atsižvelgta į ES teisės nuostatas, UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principus.
Užsienio investuotojams yra svarbi Civilinio kodekso norma, draudžianti valstybės ar vietos savivaldos institucijoms įstatymuose nenumatytais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą. Be to, pagal naująjį Kodeksą visos įmonės, išskyrus užsienio įmonių filialus ir atstovybes, yra juridiniai asmenys.
Ne mažiau svarbūs ir kartu su Civiliniu kodeksu 2001m. liepos 1-oji d. įsigalioję Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizacijos įstatymai, aiškiau reglamentuojantys bankroto procedūrų vykdymą.
Vienas iš aktualesnių klausimų užsienio investuotojams yra darbo santykių tiesinis reglamentavimas. Skirtingai nei kai kuriose Vakarų šalyse, darbdavio sprendimas atleisti darbuotoją, pavyzdžiui, įspėjus prieš vieną mėnesį, pagal Lietuvos darbo įstatymus nereiškia, jog galima tuoj pat atleisti darbuotoją ir sumokėti jam už mėnesį į priekį atlyginimą, kuris bus įskaičiuotas į priklausančią kompensaciją.
Šiuo metu Lietuvoje galiojanti mokesčių sistema savo pagrindiniais principais ir struktūra iš esmės nesiskiria nuo daugelio Vakarų šalių mokesčių sistemų, o netolimoje ateityje, Lietuvai integruojantis į ES, Lietuvos mokesčių sistema turėtų supanašėti su ES šalių mokesčių sistemomis.

INVESTUOTOJŲ TEISĖS LYGIOS
1997m. priimtame Investicijų įstatyme numatyti pagrindiniai užsienio investicijų teisinę padėtį apibrėžiantys principai su nedidelėmis išimtimis užsienio investuotojams garantuoja lygias teises ir pareigas su vietos investuotojais vykdant komercinę veiklą.
-15-
Tarptautiniu lygiu užsienio investuotojų teisės yra saugomos Lietuvos pasirašytomis dvišalėmis ir daugiašalėmis sutartimis, kurios turi įstatymo galią ir yra taikomos tiesiogiai.
Tai savo ruožtu daro patrauklesnę investicijų teisinę aplinką užsienio investuotojams.
Lietuva pastaruoju metu yra daugiau nei 300 tarptautinių sutarčių dalyvė. Užsienio investuotojų teises apsaugo ir 1965m.
Vašingtono investicinių ginčų tarp valstybių piliečių sprendimo konvencija, kurios dalyvė yra Lietuva.
Seime pradėta Konstitucijos 47str. Keitimo procedūra leis užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims, atitinkantiems euroatlantinės integracijos kriterijus, įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.
Manoma, kad tai turėtų iš dalies panaikinti žemės įsigijimo užsienio investuotojams suvaržymus.
NENUMATO IŠIMTINIŲ TEISIŲ
Šiuo metu Lietuvos įstatymai nenumato išimtinių teisių užsienio investuotojams. Išimtis daroma tik vadinamiesiems “strateginiams investuotojams” ir įmonėms, veikiančioms laisvosios ekonominėse zonose.
Pagal Investicijų įstatymą, su užsieniečiais, investuojančiais ne mažiau kaip 200mln. lt. (50mln. USD), gali būti pasirašomos investicijų sutartys, kuriose numatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.

-16-
ESTIJOS INVESTICIJOS LIETUVOJE

2002 m. gruodžio 31 d. Estijos investicijos į Lietuvą sudarė 4,4 milijardus kronų, sudarydamos 43,6% Estijos tiesioginių investicijų į užsienio valstybes. Lietuva tarp šalių, į kurias Estija nukreipia tiesiogines investicijas, užima 1 vietą. Estija Lietuvai pagal užsienio investicijų apimtį yra trečias užsienio investorius po Danijos ir Švedijos, ir lenkia šioje srityje Vokietiją ir JAV.

Per keletą pastarųjų metų smarkiai išaugo ir Lietuvos investicijos į Estiją, kurios 2002 m. gruodžio 31 d. sudarė 387,2 milijonus kronų.

Vienos iš didžiausių pastaruoju metu atliktų investicijų tai Hansabank įsigytos antro pagal dydžio Lietuvos banko Lietuvos Taupomasis Bankas 90,73% akcijų bei Estijos AB Balti laevaremonditehas įsigytos 92% Lietuvos Vakarų Laivų Remonto akcijų, taip pat ir Olympic Casino atėjimas į rinką bei investicijos Lietuvoje. Nuo 2002 metų galima paminėti ir Sylvester investicijas.

DIDŽIOJI BRITANIJA – VERSLO PARTENERĖ
STIPRINA PREKYBOS RYŠIUS
Prekybos balansas visus penkerius metus buvo Lietuvos naudai. Nuo 1993m. tarpusavio prekyba kasmet augo, 1999m. ji buvo kiek sumažėjusi dėl bendro ekonomikos nuosmukio. Tikrojo eksporto – importo pinigų kiekio, kurį sudaro 600-700 mln. lt., kai kurios dalys yra išimtys. Daug svarbiau yra pažvelgti į pagrindinius eksporto ir importo sektorius, užuot žvelgus į bendrą skaičių.
Žvelgiant į atskiras sritis, matome, jog 2001 metais britai įvežė daug naftos produktų į Lietuvą, tačiau tai daugiausia dėl “British Petroleum” ir “Mažeikių naftos” sutarties ir tai daugiau išimtis. Tik nekreipdami dėmesio į tokio pobūdžio sutartį
-17-
priartėsime prie tikrosios Lietuvos ir Didžiosios Britanijos prekybos šerdies. Tai daugiausia tekstilė ir drabužiai, nes Lietuva užsitikrino gana tvirtas pozicijas drabužių siuvimo srityje, suprantama, ši sritis yra svarbiausia Lietuvos eksporto dalis. Metalų
prekyba taip pat yra labai aktyvi, tačiau ją sudaro rusiškų metalų perpardavimas, todėl tai yra kaip išimtis. Svarbiausia, ką Lietuva gali pasiūlyti, yra drabužiai, baldai, kurių gamybą būtų tikslinga toliau plėtoti.
Didžioji Britanija taip pat turi savo tradicinius gamintojus, kurių produkcijos tikisi eksportuoti daugiau. Pirmiausia tai naujųjų technologijų įranga, pramoninės mašinos, automobiliai, kurių įvežama, tačiau norima, kad jų būtų perkama dar daugiau.
Finansinės paslaugos bus ta sritis, kur bus investuojama, ir ji ateityje bus labai palanki ir pelninga. Bankų privatizavimas galėtų būti vienas iš būdų. Kuo greičiau Lietuva suderins savo įstatymus su Europos Sąjungos direktyvomis, tuo lengviau įmonės eis Lietuvoje.
Taip pat yra daugybė mažesnių investuotojų, kurie nuolat imasi verslo Lietuvoje. Jie gal ir nelabai svarbūs, tačiau jiems tenka tikra dalis britų investicijų. Mažesni gamintojai dirba gana sėkmingai.
Didžiosios Britanijos ambasada ypač aktyvi britų rėmimo programos srityje, šį darbą atlieka trys darbuotojai. Jie padeda užmegzti ryšius šalies įmonėms, padrąsina eiti į rinką. Kasmet yra rengiamos maždaug šešios prekybos misijos, kurias remia Didžiosios Britanijos vyriausybė. Šių misijų nariai dažniausiai dalyvauji didžiosiose parodose. Kol kas šalis negali padėti Lietuvos firmoms skverbtis į Didžiosios Britanijos rinką, tai labiau yra Lietuvos ambasados Didžiojoje Britanijoje užduotis. Buvo nuspręsta priskirti komercinių reikalų atašė.
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria britų investuotojai mūsų šalyje. Pirmoji problema susijusi su įstatymų baze, yra daug įstatymų neaiškumų arba
-18-
dalykų, kuriuos dar reikia teisiškai apibrėžti. Be to, įstatymai labai greitai keičiasi. Vyriausybės stokoja tęstinumo. Didžiosios Britanijos kompanijoms reikia tikrumo. Korupcija, nors ir netrukdanti dirbti didžiausioms kompanijoms, vis dėlto yra. Ir tai, kad Lietuva pagal tarptautinį nekorumpuotumo lygį yra 46-oji, tuo tarpu – 27-oji, tai nėra gerai. Geriau būtų matyti Lietuvą bent jau 26-oje vietoje prieš kaimynus.
Biurokratija būtų trečioji problema stabdanti investicijas. Nes britai įpratę dirbti kur kas paprastesnėmis verslo sąlygomis. (4,9)
KANADOS VERSLININKŲ TAIKINYS –LIETUVA
DĖMESYS – ATOMINIAI ELEKTRINIAI
Kanados verslininkus domina galimybės investuoti į naują atominę elektrinę Lietuvoje, jei tokia bus statoma.
Klausimus, ar liks mūsų šalis branduolinė valstybė ir kokios sąlygos būtų norintiems investuoti į naujos elektrinės statybą, Kanados verslininkai pateikė šioje šalyje vykusiame Baltijos verslo forume.
Renginiu susidomėjo daugiau nei 80 Kanados verslininkų.
Pasak Lietuvos ambasadorės Kanadoje Sigutės Jakštonytės, verslininkai domėjosi ne tik energetika, bet ir statybinių medžiagų, maisto produktų, tekstilės, baldų bei medienos gaminių importo ir eksporto galimybėmis.
PASITIKI MŪSŲ ŠALIES RINKA
Praėjusiais metais gerokai ūgtelėjo tiesioginės Kanados investicijos mūsų šalyje. Lietuvos ekonominės plėtros agentūros duomenimis, Kanada pernai mūsų šalyje investavo 84,9mln. litų.

-19-
Daugiausia investuota į apdirbamąją pramonę – 95,4 proc. visos sumos, iš jos 54,5 proc. investuota į medienos ir jos dirbinių gamybą, 36 proc. – į naftos perdirbimo ir chemijos gamybą.
2001m. kanadiečiai Lietuvoje investavo 52,8 mln. litų, o 2000-siais – beveik 54 mln. litų.
Praėjusiais metais pagal tiesiogines užsienio investicijas Kanada užėmė tik 20-ąją vietą.
Iš viso į Lietuvą per 2002 metus investuota 13,184 mlrd. litų.
Daugiausia mūsų šalyje investavo Danija (2,27 mlrd. lt.), Švedija (2 mlrd. lt.) ir Estija (1,54 mlrd. lt.).
EKSPORTAS IŠAUGO BEVEIK DUKART
2002 metai buvo sėkmingi Lietuvos įmonėms, vežančioms savo produkciją į Kanadą – eksportas į šią šalį išaugo 1,7 karto.
Praėjusiais metais eksportas į Kanadą siekė 107,7 mln. lt.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį į Kanadą eksportuota produkcijos už 27,191 mln. lt.
Daugiausia eksportuota medienos ir jos dirbinių už 8,68 mln. lt., įvairių pramonės dirbinių – už 7,8 mln. lt., farmacijos produktų – už 4,86 mln. lt.
Nuo praėjusių metų eksporto į Kanadą apimtis persvėrė importą iš šios šalies. Bet Kanada nėra tarp pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių. Praėjusiais metais į šią šalį išvežta 0,53 proc. visos eksportuotos produkcijos.

-20-
ATVEŽTA MAŽIAU PREKIŲ
Tuo tarpu kanadietiškų prekių importas į Lietuvą praėjusiais metais sumažėjo.
Per 2002 metus iš Kanados įvežta produkcijos beveik už 47 mln. lt. – 1,4 karto mažiau negu 2002-siais metais, kai importas iš šios šalies buvo 65,258 mln. lt.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį importas iš Kanados siekia beveik 11 mln. lt. Daugiausia iš šios šalies vežama mašinų pramonės gaminių, mechaninių bei elektros įrenginių, medienos bei chemijos pramonės produkcijos.
Importas iš Kanados pernai sudarė vos 0,16 proc. visos į Lietuvą įvežtos produkcijos. (2,11)
DANŲ INVESTICIJOMS LIETUVA TIK TARPINĖ STOTELĖ
Europos Sąjungos plėtra teoriškai žada didelį kompanijų iš Vakarų Europos gamybos perkraustymą į Rytines ES valstybes. Danų kompanijos Lietuvoje dirba jau beveik 10-metį ir pačios nekantriausios jau kelia sparnus į Rytus – Ukrainą, Baltarusiją ir Rusiją.
Lietuva, kaip ir kitos naujosios Europos Sąjungos narės, tikisi greito ir spartaus gamybos augimo į jų šalis persikrausčius pigesnės darbo jėgos beieškančioms Europos Sąjungos gamintojoms. Lietuvai ekspertai prognozuoja Airijos ar Ispanijos ekonomine įstojimo į Europos Sąjungą sėkmę, kai pigesnė darbo jėga ypač pakėlė šalių ekonomikas. Tačiau kompanijų kraustymasis į Rytus nėra naujas procesas, o narystės Europos Sąjungoj svarbi ne visoms ūkio šakoms.
Danų kompanijos į Rytus pradėjo kraustytis dar 1993 metais. O dabar, daugiausia tekstilės gamintojos, jau kraustosi į Rytines ES kaimynes – geografiškai esančias arti ES rinkų ir galinčias pasiūlyti keletą kartų mažesnes gamybos kainas. Tačiau kai kurios ūkio šakos pradėjo aktyviau žvalgytis būtent naujosiose ES narėse. Šeštoji
-21-
pagal dydį Lietuvos eksporto rinka Danija yra viena iš aktyviausiai besižvalgančių Baltijos valstybėse.
KRAUSTOSI RYČIAU
Visos didžiausios Danijos tekstilės kompanijos gamina Rytuose, tačiau nėra linkusios apie tai skelbti.
Danų gamintojai pastaruoju metu dažniausiai renkasi Ukraina, kur įsigyjami fabrikai bedarbystės nualintuose pietiniuose rajonuose. Čia mokami atlyginimai sudaro apie trečdalį lietuvių ar lenkų bendrovėms mokamos algos.
Danijos tekstilės asociacijos duomenimis, už valandą darbo tekstilės srityje Lenkijoje mokama 2,09 USD, Ukrainoje 1,4 USD, Kinijoje 0,41 USD. Tuo tarpu Danijoje tektų pakloti 25,8 USD už valandą.
Pasak Simonseno, Danijos tekstilės įmonės “Novotex” vadovo: jie teikia užsakymų trims Lietuvos tekstilės bendrovėms nuo 1993 metų, nes Lietuva buvo pigesnė už Lenkiją. Tačiau dabar nusipirko fabriką Ukrainoje ir ten perkėlė gamybą. Kol kas dar naudojasi Lietuvos įmonių paslaugomis, bet tai sudarys apie 10 – 15 proc. visų mūsų gaminių. Traukiasi, nes čia negali pagaminti galutinių produktų, nėra dažyklų, o darbo jėgos kainos jau nebepalankios.
Panašiai elgiasi ir kiti Danijos tekstilininkai, nelinkę apie savo planus skelbti viešai.
Pasak Simonseno, tekstilės gamintojams visada pirmiausia rūpi kaina, todėl tokios įmonės yra pačios judriausios pasaulinėje rinkoje. Į itin pigią darbo jėgą siūlančią Kiniją kompanija kol kas neplanuoja keltis, nes mano esant patogu gaminti arti ES rinkų. Tačiau tokios galimybės ateityje neatmeta.

-22-
RENKASI KRUOPŠČIAI
Kitos danų bendrovės, kurioms svarbi ne tik gamybos kaina, bet ir kitos verslo sąlygos, svarsto apie kėlimąsi Lietuvon.
Danijos pramoninkų sąjungos duomenimis, galimybėmis gaminti Lietuvoje šiuo metu domisi medienos apdirbimo ir baldų, elektronikos, metalo pramonės bei maisto įmonės. Danai norėtų ne tik gaminti, bet ir parduoti gamybos įrenginius Lietuvos įmonėms ar jas įsigyti. Nors dauguma įmonių linkusios tik teikti užsakymus, keletas danų įmonių yra įsigijusios Lietuvos bendroves.
Danų baldų gamintoja “Kristiansen & Kristensen“ š.m. sausį įsigijo AB „Tauragės baldai“ patalpas ir įrengimus ir įdarbino daugelį šios įmonės buvusių darbuotojų.
Pasirinko Lietuvą, nes čia išvystyta infrastruktūra, ji arti žaliavos tiekėjų iš Ukrainos ir Kaliningrado, žemas darbo užmokestis. Dėl narystės ES jų investicijos čia saugesnės, o su ES laukiamą kainų kilimą kompensuos, jei pavyks padidinti produktyvumą.
Į naują įmonę kartu su pirkimo kaina danai investavo apie 5 – 6 mln. lt. ir rengiasi skirti dar daugiau.
Daugiausia tenka skirti vadybai ir produktyvumo didinimui. Nors vienam darbininkui Lietuvoje moka apie dešimtadalį to, ką išleistų Danijoje, prireikia septynių lietuvių vieno dano produktyvumui pasiekti. Rengiasi įdiegti darbuotojų piniginių skatinimų sistemą, kad žmonės sparčiau dirbtų.
Iki ateidama i Lietuvą “Kristiansen & Kristiansen” gamino Lenkijoje, kur pirko 80 proc. neskelbiamo fabriko gaminių. Iš Lenkijos įmonė pasitraukė dėl nesutarimų su partneriais.
-23-
INVESTICIJA KELERIEMS METAMS
Kristensenas teigia, kad Lenkijoje brangesnė darbo jėga nei Lietuvoje, ilgai užtrunka muitinės procedūros, o Vokietija dar apmokestina savo kelius. Lietuvoje pasirinko įmonę geografiškai patogioje vietoje, kur darbo jėga keliasdešimt procentų pigesnė nei didmiesčiuose.
Iki tol bendrovė keletą metų pirko baldus iš įvairių Lietuvos įmonių.
Kristensenas mano, kad Lietuvoje dirbs tikrai ilgiau nei penkerius metus. Galbūt po keleto metų atidarys naują fabriką kur nors Baltarusijoje. O gal ir po dvidešimties ar niekada. Kompanija savo fabriką turi tik Lietuvoje, tačiau dirba su subrangovais iš Filipinų, Indonezijos ir Rumunijos.
Nemažai Danijos įmonių domisi Baltijos valstybėmis ir naujosiomis ES narėmis, tačiau Ukraina dėl savo pigumo šiuo metu yra populiariausia. Įmonės pasirinkimas priklauso nuo verslo specifikos, bet kai kurios įmonės linkusios „peržengti“ brangstančias ES naujokes. (1,6)

-24-
IŠVADOS
1. Įstatymų ir kitų norminių aktų, reguliuojančių investicinę politiką, leidimas yra viena svarbiausių sąlygų realizuojant valstybės investicinę politiką.
2. Investicinės veiklos subjektai privalo laikytis nustatytų valstybinių normų ir standartų, teikti nustatyta tvarka buhalterinę ir statistinę atskaitomybę, neleisti nesąžiningos konkurencijos bei vykdyti antimonopolinio reguliavimo reikalavimus.
3. Užsienio investicijos Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo nuolat didėja. Šių investicijų augimas rodo, kad, nepaisant ūkio nuosmukio, užsienio investuotojai iš esmės teigiamai vertina ilgalaikes Lietuvos ūkio plėtros perspektyvas. 2000 m. sausio 1 d. tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 8,25 mlrd. Litų.
4. Ekspertų vertinimai užsienio investicijų Lietuvoje atžvilgiu yra nevienareikšmiški. Nemažai ekspertų, užsienio investicijas vertina pesimistiškai. Anot optimistinių išvadų, kasmet apie ketvirtadalį visų tiesioginių užsienio investicijų sudaro reinvesticijos. Tačia pesimistiškai nusiteikę ekspertai teigia, kad investicinis klimatas Lietuvoje priklauso labiau nuo politikos nei nuo verslo. Egzistuoja didelė Rytų politinė įtaka Vilniaus politikams, o tai sunku suprasti, kai Lietuva viešai skelbiasi artėjanti prie Europos Sąjungos narystės ir laisvos rinkos.
5. Pirmasis Apžvalgos pristatymas Lietuvoje parodė, kad visuomenė domisi informacija apie tiesiogines užsienio investicijas mūsų šalyje ir pasaulyje. Tai taip pat paskatino pamąstyti apie tai, koks privataus ir valstybinio sektoriaus vaidmuo, kuriant palankų klimatą tiesioginėms užsienio investicijoms.
6. Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvos ūkį yra investuota 13183,8 mln.litų tiesioginių užsienio investicijų ir per praėjusius metus jų padaugėjo beveik ketvirtadaliu – 23,7 proc. Per 13 metų, tai yra nuo 1990m iki 2002m. gruodžio 31dienos mūsų šaliai buvo suteiktos 344 paskolos užsienio valiuta.
-25-
7. Šiuo metu Lietuvoje galiojanti mokesčių sistema savo pagrindiniais principais ir struktūra iš esmės nesiskiria nuo daugelio Vakarų šalių mokesčių sistemų, o netolimoje ateityje, Lietuvai integruojantis į ES, Lietuvos mokesčių sistema turėtų supanašėti su ES šalių mokesčių sistemomis.
8. 1997m. priimtame Investicijų įstatyme numatyti pagrindiniai užsienio investicijų teisinę padėtį apibrėžiantys principai su nedidelėmis išimtimis užsienio investuotojams garantuoja lygias teises ir pareigas su vietos investuotojais vykdant komercinę veiklą.
9. Šiuo metu Lietuvos įstatymai nenumato išimtinių teisių užsienio investuotojams. Išimtis daroma tik vadinamiesiems “strateginiams investuotojams” ir įmonėms, veikiančioms laisvosios ekonominėse zonose.

10. Per keletą pastarųjų metų smarkiai išaugo ir Lietuvos investicijos į Estiją, kurios 2002 m. gruodžio 31 d. sudarė 387,2 milijonus kronų.
11. 2001 metais britai įvežė daug naftos produktų į Lietuvą. Taip pat, D.Britanija tikisi, kad bus daugiau eksportuojama naujųjų technologijų įranga, pramoninės mašinos, automobiliai, kurių įvežama, tačiau norima, kad jų būtų perkama dar daugiau. Svarbiausia Lietuvos eksporto dalis-tekstilė ir drabužiai, nes Lietuva užsitikrino gana tvirtas pozicijas drabužių siuvimo srityje.
12. Kanados verslininkus domina galimybės investuoti į naują atominę elektrinę Lietuvoje, jei tokia bus statoma. Jie domėjosi ne tik energetika, bet ir statybinių medžiagų, maisto produktų, tekstilės, baldų bei medienos gaminių importo ir eksporto galimybėmis. Kanada pernai mūsų šalyje investavo 84,9mln. litų. 2001m. – 52,8 mln. litų, o 2000-siais – beveik 54 mln. litų.
13. Nemažai Danijos įmonių domisi Baltijos valstybėmis ir naujosiomis ES narėmis, tačiau Ukraina dėl savo pigumo šiuo metu yra populiariausia.
-26-
14. Danijos pramoninkų sąjungos duomenimis, galimybėmis gaminti Lietuvoje šiuo metu domisi medienos apdirbimo ir baldų, elektronikos, metalo pramonės bei maisto įmonės. Danai norėtų ne tik gaminti, bet ir parduoti gamybos įrenginius Lietuvos įmonėms ar jas įsigyti. Nors dauguma įmonių linkusios tik teikti užsakymus, keletas danų įmonių yra įsigijusios Lietuvos bendroves.

-27-
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Danų investicijoms Lietuva tik tarpinė stotelė/Jurga Meškauskaitė//Verslo žinios – 2003, liepos 7d. psl.6
2. Kanados verslininkų taikinys – Lietuva/Mantas Dubauskas//Lietuvos rytas – 2003, birželio 4d. psl.11
3. Lietuva patraukli užsienio investuotojams/Giedrius Simonavičius//Respublika – 2002, kovo 18d. psl.10
4. Stiprina prekybos ryšius/Gytis Vinsevičius//Verslo žinios – 2001, kovo 19d. psl.9
5. Vieni investuoja, o kiti skolina/Antanas Petrauskas//Lietuvos aidas – 2003, liepos 16d. psl.5
6 .www.google.lt. (Užsienio investicijos Lietuvoje)

Leave a Comment