1. Ekonominės informacinės sistemos kūrimo principai
Literatūroje yra išskiriami keturių pagrindinių rūšių principai, kuriepadeda racionalizuoti projektavimo darbus ir sukurti kuo kokybiškesnessistemas įmonėms, tai (Simanauskas, 2000): 1. sąryšių su valdymo objektu principai; 2. projektavimo metodologijos principai; 3. informacinių išteklių formavimo ir naudojimo principai; 4. kiti principai, kuriems priskiriami tokie principai, kaip: standartizacijos ir unifikacijos principai, laisvos konkurencijos principas ir technologinės pažangos principas. Darbo tema daugiau įpareigoja išskirti ir aptarti projektavimometodologinius principus.
Projektavimo metodologijos principai
Projektavimo kompleksiškumo principas. Esmė, kad projektuojantsistemą, reikia kiek galima išsamiau analizuoti, įvertinti ir išlaikytivisus svarbiausius tiek valdymo objekto, tiek valdymo sistemos, taip patinformacinės sistemos ir išorinės aplinkos ryšius. Išsamiau įvertinamosprielaidos, sąlygos ir ištiriamos elementų sąveikos. Be to, geriaunustatomi veiksmai, kurie lemia sistemos kokybę ir veiksmingumą, ieškomaefektyviausių projektinių sprendimų. Hierarchijos principas. Gali būti kalbama apie struktūrinę objektųhierarchiją ir struktūrinę klasių hierarchiją. Pirmu atveju, turimehierarchiją „yra dalis” (part of), kuri rodo, kad vieni objektai yra kitųobjektų dalys (vieni objektai susideda iš kitų objektų). Antru atveju,turime „yra vienas iš” (is a) hierarchiją, kuri rodo, kad vieni objektaiyra atskiras kitų objektų atvejis (vieni objektai yra kitų objektųapibendrinimas). Projektuojama naudojant smulkinamojo arba stambinamojoprojektavimo strategijas. Pirmu atveju struktūrizavimą galima sieti su dekompozicijos principu.Dekompozicija – visumos išskaidymas į paprastesnes sudedamąsias dalissiekiant analizuoti, vertinti, o neretai ir projektuoti kiekvienąnepriklausomai nuo kitų. Matematiniu požiūriu – tai didesnio matavimoskaičiaus uždavinio pakeitimas keliais mažesniais. Nuoseklių tikslinimų principas. Jo idėja: iš pradžių priimami bendresniir apytikriai sprendimai, realizuojami bendresni tikslai. Po to vertinamikonkretesni tikslai ir priimami detalesni sprendimai. Analizė pradedama nuosistemos, kaip visumos, kuri projektuojant skaidoma į posistemius ir
kompleksus, nagrinėjimo. Analizuojama ir vertinama kiekvieno įtaka kitomssistemos dalims ir sistemos vartotojams. Taip reikia projektuoti, kai išpradžių nėra pakankamai reikiamų žinių, kai ne viskas apibrėžta. Abstrakcijos principas. Nagrinėjami keli projektinių sprendimų lygmenys,pradedant nuo detalesnio. Kiekvienu paskesniu abstrakcijos lygmeniunagrinėjami bendresni sprendimai, atsisakoma vis daugiau detalių. Struktūrizavimo principas. Jis atsirado pradėjus plėtoti struktūrinįprogramavimą. Jis naudingas struktūrizuojant kompiuterizuojamas funkcijas,duomenis. Iteracijų principas. Remiantis šiuo principu turi būti projektuojamataip, kad kiekvienu etapu būtų naudojami prieš tai gauti rezultatai, ir taidažniausiai daroma labiau detalizuotai (arba apibendrintai). Pirmiausiaietapuose naudojami artutiniai metodai ir bendri vertinimai, atmetamiantraeiliai veiksniai, siekiama suprasti pagrindinius procesus, nustatytisvarbiausius parametrus. Tik po to įtraukiami ir nagrinėjami anksčiauatmesti veiksniai ir parametrai. Vėl grįžtama prie pagrindinių veiksnių,procesų ir parametrų analizės, tačiau dabar jau visa tai įvertinama kartusu antraeiliais veiksniais ir konkrečiau. Toliau kartojamas procesastikslinamas, detalizuojamas ar apibendrinamas. Adaptacijos principas. Jo laikantis nereikia stengtis sistemos darytiabsoliučiai ir visam laikui tobulos, o padaryti tik pakankamai gerą,tenkinančią projektuojant keliamus reikalavimus. Svarbu jau iš pat pradžiųnumatyti galimybes ekonominę informacinę sistemą nesunkiai modernizuoti irtobulinti jos dalis, plėsti, naudoti naujus elementus, metodus ir pan. Išskyrėme ir aptarėme pagrindinius informacinių sistemų projektavimoprincipus, kurie taip pat tinka projektuojant ekonomines informacinessistemas. Kitame skyrelyje trumpai išanalizuosime informacinių sistemų(taip pat ir ekonominių informacinių sistemų) projektavimo metodus.2. Ekonominių informacinių sistemų projektavimo metodai
Aptarsime metodus, kurių dėmesio centre yra tinkamas ir efektyvussudėtingos sistemos struktūrizavimas. Juos galima sieti su programavimostiliais, kaip būdais organizuoti programas remiantis tam tikru koncepciniuprogramavimo modeliu ir programavimo kalba, kuri yra tinkama rašyti aiškiasprogramas šiuo stiliumi. Plačiausiai yra žinomi procedūrinis ir objektinis
projektavimo stiliai. Pirmasis pagrįstas informacinių procesų algoritmavimuir geriausiai tinka sistemoms su intensyviais skaičiavimais projektuoti.Atliekant objektinį programavimą baziniais loginiais konstravimo blokaisyra ne algoritmai, o objektai (Simanauskas, 2000).1. Procedūrinis informacinės sistemos projektavimas
Informacinės sistemos projektavimas įsivaizduojamas kaip informacijos,jos išdėstymo įvairiose laikmenose ir apdorojimo procedūrų projektavimas.Paprastai realizuojama žemėjančio projektavimo strategija, pereinant visasprojekto kūrimo, jį detalizuojant, proceso stadijas. Išskiriamos tokiosprojektavimo stadijos (Simanauskas, 2000):
1. Sistemos specifikavimas.
Analizuojama esama padėtis, kitų patyrimas ir vartotojų pageidavimai.Juos apibendrinus formuluojami tikslai, kurių siekiama kuriant sistemą.Tikslai transformuojami į jų pasiekimo vertinimo kriterijus, ribojimus irreikalavimus, keliamus būsimai sistemai. Aptariama kompiuterizuojamoobjekto būsena, planuojamos sąnaudos ir nauda. Iškeliami techniniųpriemonių, programinės įrangos ir kompiuterių tinklo, dokumentacijos,duomenų rinkimo, ruošimo, laikymo, kontrolės ir apsaugos, taip patpersonalo kvalifikacijos reikalavimai, teisinės ir organizacinės sąlygossistemai sukurti ir eksploatuoti. Parengiama ir patvirtinama sistemosspecifikacija.
2. Bendrasis projektavimas.
Detalizuojami ir patikslinami sistemos specifikacijoje nustatytitikslai, kriterijai ir ribojimai, aptariamos juos realizuojančios sistemosfunkcijos, parengiamas bendras kompiuterizuojamo objekto modelis. Aprašomikompiuterizuojamos veiklos požiūriu svarbūs objekto komponentai(padaliniai, darbuotojai ir pan.), jų tarpusavio ryšiai, išsidėstymas,duomenų srautai, juos veikiantys procesai, procesus sąlygojantys įvykiai,jų vykdymo tikslai ir realizavimo strategijos. Detalizuojantspecifikacijoje pateiktus aprašus ir reikalavimus, perfrazuojamosvartotojų (valdymo personalo) sąvokos ir terminai į specialistų(projektuotojų) sąvokas ir terminus. Visi siūlymai įvertinami irįsitikinama, kad pagal pasiūlytą bendrą projektą realizuota ekonominėinformacinė sistema (arba bent jos pagrindiniai komponentai) tikrai leispasiekti suformuluotuosius tikslus ir tenkins reikalavimus. Sistemaikeliami reikalavimai turi būti perfrazuojami į reikalavimus atskiriemssistemos komponentams, detalizuojami tų komponentų parametrai, išskiriamosprasmingų sistemos realizavimo variantų alternatyvos, jos įvertinamos irišrenkami geriausi (efektyvūs) jų variantai ir deriniai, formuluojami
taikomieji kompleksai.3. Detalus projektavimas.
Parengus ir suderinus bendrą projektą, specifikuojami, projektuojamiir konstruojami arba įgyjami visi reikalingi sistemos komponentai(techninės priemonės, programų sistemos, taikomosios programos, duomenųbazės, kompiuterizuotos darbo vietos). Po to jie sujungiami į visumą(sistema integruojama), įsitikinama, kad suprojektuota sistema tenkinareikalavimus, numatytus sistemos specifikacijoje ir bendrame sistemosprojekte.
4. Projekto realizavimas.
Patikrinama, kaip sistema veikia realiomis sąlygomis, pasirengiamadirbti veikiant naujai sistemai ir apmokomi būsimieji jos vartotojai. Pobandomojo eksploatavimo pašalinami pastebėti defektai ir sistemos projektaspatikslinamas, atsižvelgiant į jo eksploatavimo metu sukauptą patirtį.
2. Objektinis ekonominės informacinės sistemos projektavimas
Pastaruoju metu vis populiarėja objektinis programavimo stilius iratitinkamai objektinis projektavimas. Jo atsiradimą sąlygojo tai, kadprireikė rengti vis sudėtingesnes programų sistemas, o programavimuinaudojant algoritmines kalbas darėsi vis sunkiau tai daryti (Simanauskas,2000). Projektavimo esmė: realaus pasaulio aprašymui sudaromi objektiniaimodeliai, kurių baziniai elementai ir yra taikomosios srities objektai,turintys savo savybių ir srautus; kiekvienas objektas yra tam tikros klasėselementas; klasės yra hierarchiškai susietos. Projektuojant konstruojamiloginiai modeliai, aprašantys klases ir objektus, ir fiziniai modeliai –modulius ir procesus, taip pat jų statinius ir dinaminius aspektus.Modeliai padeda geriau suvokti problemas, modeliuoti dalykines sritis,bendrauti su taikymo srities ekspertais, projektuoti programas ir duomenųbazes, net rengti dokumentus.
Objektinis projektavimas būtinai susijęs su objektine dekompozicija irnaudojamos skirtingos notacijos išreikšti įvairius loginius ir fiziniussistemos modelius. Objektiniame projektavime klasės ir objekto abstrakcijospadeda logiškai suskaidyti sistemas. Objektinio stiliaus koncepcinė bazė yra objektinis modelis, opagrindiniai elementai – abstrahavimas, inkapsuliavimas, moduliškumas irhierarchija. Jei trūksta nors vieno elemento, modelis nėra objektinis. Abstrahavimas leidžia nusakyti esmines objekto charakteristikas,kurios išskiria jį iš kitų objektų ir tuo būdu apibrėžia griežtaskonceptualias ribas, priklausančias nuo stebėtojo perspektyvos. Pagal
naudingumą gali būti naudojamos dalykinės srities objektų abstrakcijos:esybės, kai objektas vaizduoja naudingą dalykinės srities arba sprendimosrities esybės modelį; elgsenos abstrakcija, kai objektas susideda išapibendrintos aibės operacijų, kurios atlieka tos pačios rūšies funkciją;virtualios mašinos abstrakcija, kai objektas susideda iš operacijų; kuriaskartu naudoja aukštesnis valdymo lygmuo, arba pačios naudoja tam tikrąžemesnio lygmens operacijų rinkinį; atsitiktinė abstrakcija, kai objektassusideda iš operacijų, kurios tarp savęs neturi nieko bendro. Inkapsuliavimas. Objekto abstrakcija turi būti sukurta priešnusprendžiant, kaip jis turi būti realizuotas. Kai tik pasirenkama, kaipobjektas bus realizuotas, šis pasirinkimas turi būti nuslėptas nuo kitų,kad jokia sudėtingos sistemos dalis nepriklausytų nuo kitos dalies vidiniųdetalių. Abstrahavimas ir inkapsuliavimas papildo vienas kitą:abstrahavimas siejamas su objekto elgesiu, o inkapsuliavimas- realizacija,kuri ir sukuria šį elgesį. Inkapsuliavimas dažniausiai pasiekiamasnuslepiant atitinkamą informaciją. Moduliškumas – sistemos savybė būti suskaidytai į vientisų ir silpnaisusietų modulių aibę. Modulio vientisumas (cohesion) reiškia, kad modulyjeesantys programos struktūriniai vienetai (klasės, objektai ir kt.) tinkavienas kitam, yra logiškai susieti, panašūs. Kai modulių susietumas silpnas(loose coupling), modulių priklausomybės yra minimizuotos. Dažniausiaimodulius galima kompiliuoti atskirai.Hierarchija yra abstrakcijų sutvarkymas ir struktūrizavimas. Skiriamosklasių struktūros „yra” (iš a) – struktūrinė objektų hierarchija, rodo, kadvieni objektai yra kitų objektų atskiras atvejis – vieni objektai yra kitųobjektų apibendrinimas ir jos objektų struktūros „turi” (jiurt of) –struktūrinė klasių hierarchija, rodo, kad vieni objektai yra kitų objektųdalys – vieni objektai susideda iš kitų objektų). Svarbiausia „yra” (« a)tipo hierarchija yra paveldėjimas, kuris apibrėžia tokį klasių santykį, kaiviena klasė bendrai naudoja struktūrą arba elgesį, apibrėžtą kitoseklasėse. Jei tų kitų klasių yra viena, paveldėjimas pavienis (xingle
inlieritance), jei kilų klasių yra bent dvi, paveldėjimas daugialypis (mul-liple inheritance). Kiti objektinio modeliavimo elementai, tai: tipizavimas,lygiagretumas, išliekamumas, objektinės analizės ir pan. Taigi, ekonominių informacinių sistemų projektavimui yra naudojami dupagrindiniai metodai, tai: procedūrinis ir objektinis informacinių sistemųprojektavimo metodai, išanalizavome šių metodų pagrindinius elementus. Kitame skyrelyje išanalizuosime taip vadinamas “verslo taisykles”,taikomas projektuojant ir modeliuojant ekonomines informacines sistemas.3. Ekonominės informacijos sistemų projektavimo “verslo taisyklės”
Ruošiantis projektuoti ekonominės informacijos sistemą, projektuotojasprivalo sukaupti daug informacijos, nusakančios probleminės sritiesstruktūrą, joje vykstančius procesus bei jos sėkmingo funkcionavimosąlygas. Paprastai darbas pradedamas nuo interviu su nagrinėjamoje srityjedirbančiais specialistais apie analizės objektą, pavyzdžiui, buhalterijos,žaliavų sandėlio ar savivaldybės administracijos veiklą. Specialistaspasakojimo forma nusako savo veiklos pobūdį ir ypatybes. Šią informacijąprojektuotojas privalo kuo pilniau pasinaudoti. Tačiau panaudoti tokįlaisvu stiliumi pateiktą tekstą nėra paprasta, čia ir iškyla informacijospirminio struktūrizavimo būtinybė, o tuo pačiu susiduriama su “verslotaisyklės” (VT) samprata (Butleris, Gruzdys, 1997). Apie “verslo taisyklę” galima galvoti kaip apie būdą atvaizduotiraktiniams sakiniams probleminės srities analizės dalyvių bendravimo metu.Informacijos sistemos projektuotojui aktualu atrinkti nestruktūrizuotosinformacijos sraute svarbiausią informaciją – raktines sąvokas irteiginius. Interviu ir anksčiau sukauptos informacijos analizės metu jisatrenka tokius sakinius arba jų fragmentus ir sustruktūrizuoja juossuformuodamas abstraktesnį ar detalesnį probleminės srities modelį.
Jie tradiciškai turi tokią struktūrą: “Daiktavardis nusakomas kaipprobleminės srities aktorius arba aktoriaus veiklos objektas “. Pavyzdžiui:“Klientas yra asmuo arba organizacija, kuri naudojasi firmos paslaugomis”.Kiti sakiniai nusako sąryšį tarp probleminės srities objektų ir turi tokiąstruktūrą: “Daiktavardis susijęs su daiktavardžiu”. Pavyzdžiui, “Klientas
gali pateikti užsakymą”. Kai kuriais atvejais sakiniai atspindi tam tikraspriklausomybes (apribojimus) ir turi tokią sudėtį: “Daiktavardis priklausonuo daiktavardžio”. Pavyzdžiui, “Klientas negali pateikti užsakymo, kuriosuma viršija jo turimą kreditą”. Analizuojant “verslo taisyklių” prigimtį ir išvystymą, galima išskirti“verslo taisyklių” kilmės ir gyvavimo etapus:1 paveikslas. “Verslo taisyklių” gyvavimo etapai
Šaltinis: Informacinės technologijos’ 97: Konferencijos pranešimų medžiaga. “Verslo taisyklės” pasižymi tokiomis savybėmis bei atlieka šiasfunkcijas: • suteikia pagrindą pradėti veiklą, o jų vieta yra tarp veiklos aktoriaus ir veiklos objekto; • nusako probleminės srities aktorių vietą ir funkcijas objekto veikloje; • susieja probleminės srities sąvokas pagal jų prasmę; • nusako ne tik esamą probleminės srities būseną, bet ir ateities perspektyvas; • apibrėžia sąlygas ir apribojimus, kuriais remiantis išaiškinama arba nutraukiama probleminės srities funkcionavimo tikslams prieštaraujanti veikla; • suartina probleminės srities aktoriaus ir informacijos sistemų projektuotojo
supratimą apie analizės objektą; • atspindi pagrindinius pokyčius probleminėje srityje; • apibrėžia trūkstamus ryšius, siekiant transformuoti neformalų verslo partnerių bendravimą į žmogaus ir kompiuterio tarpusavio sąveiką. Paprastai informacinės sistemos projektuotojas – profesionalas turi savoindividualius metodus “verslo taisyklėms” išskirti ir apdoroti, tačiau šiemetodai pasižymi ir daugeliu bendrų savybių. Pagrindiniai reikalavimaikeliami “verslo taisyklei” bei jos išskyrimo procesui yra šie:
Nedalomumas: Kiekvienas tam tikrą veiklą ar probleminę sritįnusakantis sakinys turi būti dekomponuotas į nedalomų “verslo taisyklių”aibę. Probleminės srities formatas: Kiekviena “verslo taisyklė” turi būtitaip išreikšta, kad ją suprastų probleminės srities specialistas. Analizės objekto terminologija: Kiekviena “verslo taisyklė” turi būtisudaryta iš sąvokų ir terminų, suprantamų probleminės srities atstovams. Priklausomybė probleminei sričiai: Kiekviena “verslo taisyklė” privalobūti kilusi iš probleminės srities aplinkos, kurios bazėje būtų galima ją
patikrinti, įsitikinti jos teisingumu bei, esant, reikalui, ją keisti. Klasifikuojamumas: “Verslo taisyklės” turi būti klasifikuojamospriklausomai nuo jų paskirties. Formalizuotumas: Kiekviena “verslo taisyklė” turi būti transformuotanaudojant tam tikrą formalizmą arba struktūrizavimo technologiją, siekiantdidesnio tikslumo atspindint probleminės srities savybes. Verslo taisyklių suderinamumas: Kiekviena “verslo taisyklė” gali būtisugrupuota su kitomis, suformuojant korektišką sudėtinę “verslo taisyklę”. Nepertekliškumas: “Verslo taisyklių” aibė turi turėti minimalųpertekliškumą. Neprieštaringumas: “verslo taisyklių” aibė turi būti neprieštaringa,t.y. joje neturi būti viena kitai prieštaraujančių taisyklių. Analizuojant “verslo taisyklių” nedalomumo savybę, galima konstatuoti,kad pirminį probleminės srities aprašymą reikia išskaidyti į elementariasdedamąsias, kurios daugiau negali būti dekomponuojamos neprarandant jųesmės. Pagrindžiant reikalavimą “verslo taisykles” išreikšti taip, kad jassuprasti galėtų probleminės srities specialistas, galima teigti, kad“verslo taisyklės” aprašo analizės objektą, o ne informacijos sistemą, kurikuriama probleminėje srityje vykstantiems procesams automatizuoti.Probleminės srities specialistas puikiai žino tik savo darbo aplinką irspecifiką, todėl “verslo taisyklės” jam turi būti suprantamos, kadpasikeitus jo veiklos sąlygoms, jis galėtų tiksliai pasakyti, kuri “verslotaisyklė” pasikeitė. Taigi, “verslo taisyklės” turi būti kaupiamos irtvarkomos probleminės srities specialistui suprantamoje formoje, o nesumodeliuotos griežtai disciplinuotoje formoje, orientuotoje į kompiuterį.Struktūrizuojant informaciją apie probleminę sritį nėra vienareikšmiško kelio – patį dalyką galima išreikšti keletu skirtingų formų. Iš vienos pusės, orientuojantis į probleminės srities auditoriją, “verslo taisyklę” galima išreikšti minimaliai disciplinuotai. Iš kitos pusės, galima vadovautis griežtais apribojimais, laikantis modeliavimo principų ir logikos, taip išgaunant kuo didesnį tikslumą. Be to, “verslo taisyklę” galima atvaizduoti grafiškai.
“Verslo taisyklių” išskyrimo ir formalizavimo mechanizmo sukūrimas
turėtų papildyti ekonominių informacinių sistemų projektavimo metodologiją.Atlikome trumpą taip vadinamųjų “verslo taisyklių”, naudojamų informacinių sistemų projektavime, analizę, išskirdami pagrindines šių taisyklių savybes ir atliekamas funkcijas bei jų išskyrimo procesui keliamus reikalavimus.
Kitame skyrelyje analizuosime pasaulio ir Lietuvos situaciją ekonominių informacinių sistemų projektavimo sektoriuje, t.y. pereisime informacinių sistemų vystymosi istoriją nuo nedidelių prie modernių ir korporatyvių informacinių sistemų; išskirsime pagrindinius tikslus ir bruožus tokių ekonominių informacinių sistemų, kaip VADIS ir FORPOST.
4. Ekonominės informacijos sistemų projektavimo metodai pasaulyje ir Lietuvoje
Lietuvoje ilgą laiką buvo projektuojamos nedidelės ekonominėsinformacijos sistemos, kurios neviršydavo taip vadinamo “3*3” lygio (taireiškia, jog tokią sistemą su FoxPro ar Clarion trys specialistairealizuoja per tris mėnesius). Aktyvėjant administracinei veiklai irpradedant atsigauti didžiosioms pramonės įmonėms, Lietuvoje dideliųinformacijos sistemų (IS) projektavimui vėl yra skiriamas nemažasdėmesys (Kulbokas, Telešius, 1997). Klasikiniai IS projektavimo metodai egzistavo ir buvo taikomiautonomiškai, be bendrų sąlyčio taškų su organizacijų administracijossistemų ar valdymo sistemų tobulinimu. Tačiau tik dabar, šiuolaikiniameinformacinių technologijų vystymosi etape tapo galima pažiūrėti į veiklosprocesų reinžinieriją, naujas IT ir žmogiškąjį faktorių ne kaip trijųatskirų komponentų sumą, o kaip į visumą, vadinamą naujuoju sisteminiuprojektavimu (NSP). Veiklos procesų reinžinierija dabar jau IT ir ISsrities terminas, apimantis kiberkorporacijų formavimą ir projektavimą.
Informacinių sistemų projektavimas yra suprantamas kaip organizaciniųpriemonių ir projektavimo metodų visuma, skirta projektuoti tiek bendrospaskirties, tiek specializuotoms informacijos sistemoms (bankų, apskaitos,sandėlių, biržos ir pan. sistemos), tiek universalioms adaptyvioms IS(elektroniniai archyvai, biuro veiklos automatizavimo sistemos, statistiniųduomenų apdorojimo sistemos ir pan.). Metodai ir technologijos kartu sunaudojama programine įranga sudaro projektavimo instrumentarijų.Instrumentarijų sudaro priimtos metodikos ir standartai, reliacinėduomenų bazių valdymo sistema (RDBVS, dažniausiai tai Oracle arba
Informix), CASE sistema (RDBVS – orientuota arba bendresnė,pavyzdžiui, VanageTeam). Į projektavimo instrumentarijų įeina naudotojobei projektuotojo grafinių sąsajų programos, duomenų saugyklos,kolektyvaus projektavimo priemonės ir panašaus lygio programinė įranga. Visa tai vadinama klasikiniais IS projektavimo metodais. Projektavimoeiga buvo labai aiškiai suskirstyta į stadijas, kiekviena kurių turėjobaigtis pateikus griežtai reglamentuotą dokumentaciją. Tokia IS projektavimo eiga užsieninėje literatūroje buvo vadinamavaterfall modell ir reiškė nors ir iteratyvų, bet vis tiek nuoseklų ISprojektavimo būdą. Kalbant apie klasikinius projektavimo metodus labiausiaižinomomis notacijomis tapo DFD (Data Flow Diagrams) kartu su DD (DataDictionary) ir procesų specifikacijomis, ERD (Entity – RelatioshipDiagrams) ir STD (State Transition Diagrams) notacijos. Lygia greta informacinių sistemų projektavimo krypčiai vystėsi E.Deming pradėti gamybos valdymo ir administracinio darbo tobulinimo (CPI,Continious Prcess Improvement) darbai. Iš E. Deming darbų išsivystė BPR irTQM ( Total Quality Management) kryptys. Jose buvo sprendžiami tokiepagrindiniai organizacijų veiklos klausimai: • nedidinant žmonių, laiko ir kitų resursų sėkmingai spręsti pagrindinius funkcinius uždavinius; • kaip globalizuoti administracinės sistemos veiklą, užtikrinant jos darbą paskirstytiems klientams 24*365 laiko režime; • kaip palaikyti mobilių klientų darbą; • kaip, orientuojantis į būsimus klientų poreikius, diegti naujas technologijas • ir kiti.Naujasis sisteminis projektavimas nagrinėjamas, kaip trijų komponentųvisuma: • veiklos procesų reinžinierija, • naujos informacinės technologijos, • žmogiškasis faktorius. Jei klasikiniai projektavimo metodai buvo kuriami tranzakcijųapdorojimui orientuotoms IS, tai NSP apima ir į komunikacijas beikoordinavimą orientuotas IS. Klasikiniai projektavimo metodai gerai tinkaIS, kurios atlieka santykinai daug skaičiavimų, operatyviai tenkina laisvasSQL kalbos naudotojo užklausas ir leidžia saugoti didelius griežtaistruktūrizuotos informacijos kiekius. Taikant NSP akcentas nuo informacijos srautų analizės perkeliamas linknaudotojų tarpusavio sąveikų analizės. Projektuojant IS tokiu būdu tiesiogsavaime įvertinamas ir veiklos procesų reinžinierijos aspektas. Grupinės
infrastruktūros apima ne vien technologinius klausimus. Diegiantjas, neišvengiamai keičiasi žmonių bendradarbiavimo procesai.4.1 Lietuvos Vyriausybės administracinės (ekonominės) sistemos VADIS projektavimas
Lietuvoje įgyvendinti Vyriausybės administracinės informacijossistemos VADIS projektavimo darbai. VADIS kūrimo darbai vyko trylikojetarpusavyje susijusių darbų krypčių, tai sudaro apie šimtąįvairių koordinuojamų darbų pozicijų. Pagal priimtas tarptautinesnormas: VADIS projektas priklauso didelių ir sudėtingų projektųkategorijai. VADIS grupinėje infrastruktūroje tarpusavyje derinamireliacinių duomenų bazių, grupinio darbo sistemų ir Internet/Intranetkrypties privalumai. Pagrindiniai vykdomi darbai projekto etapuose(Kulbokas, Telešius, 1997): • VADIS infrastruktūros sukūrimas; • Tarpinstitucinių ryšių posistemio projektavimas; • VADIS informacinių fondų projektavimas; • apsaugos priemonių sistemos sukūrimas; • VADIS naudotojų, administratorių ir diegimo ekspertų mokymas; • standartų ir juridinių aktų paruošimas; • projekto administravimo duomenų bazių ir technologinių priemonių sukūrimas; • projektinių sprendimų integralumo palaikymo darbai; • žinių apie VADIS skleidimas ir kiti. Susipažinome su Lietuvos Vyriausybės administracinės – ekonominėsinformacinės sistemos VADIS esme ir jos įgyvendinimo etapais. Šalia šios sistemos tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje yra šiuo metuplačiai naudojama FORPOST bankų informacinė sistema. Todėl kitame skyrelyjeišsamiau išanalizuosime šios sistemos architektūrą ir pagrindinescharakteristikas.
2. FORBIS – FORPOST bankų informacinė sistema
FORPOST yra vieninga realiai įgyvendinta bankų valdymo programinėįranga. Tai vienintelis produktas pasaulyje sujungiantis Retail, Wholesale,Credit Assessment ir Bank Management į vieną sistemą. FORPOST yrapakankamai lanksti sistema dirbanti UNIX, Windows NT, Novell NetWare,Windows 3.x ir Windows 9x aplinkose. Taip pat panaudotos CASE technologijossu ORACLE Developer/2000 ir Designer/2000 (prieiga per internetą:http://www.forbis.lt/index/index.html). FORPOST yra pažangi sistema, kurios pagrindinė savybė CRM (CustomerRelation Management) garantuoja perėjimą nuo “transakcijų banko”,atliekančio atitinkamų operacijų registravimo rezultato funkciją, prie“santykių banko”, skiriančio pagrindinį dėmesį klientui. FORPOSTrealizuotos sudėtingos priemonės nuolatiniam išteklių ir užduočių
administravimui bei prognozei. FORPOST yra funkcionalus produktas, naudojantis Retail ir Wholesaleaplikacijų rinkinį, apimantis visą banko transakcijų spektrą ir padedantiskontroliuoti Didžiosios knygos apskaitą, indėlių iki pareikalavimo irtaupymo indėlių, paskolų, klientų santykių valdymą, rizikų ir resursųvaldymo mechanizmą, vertybinius popierius, finansus, pinigų rinką,aptarnavimą telefonu, Internet banką ir t.t. Statistika apie bankofinansinę padėtį gali būti pateikta bet kuriuo metu ir bet kuriolaikotarpio.Aukštas programų komplekso slaptumo ir saugumo lygis sudarė galimybępadidinti filialų, departamentų ir kitų struktūrinių vienetųnepriklausomumą ir atsakingumą.
Forpost pagrindinės charakteristikos:
• Tai vienintelis informacinis produktas suderinęs Retail & Wholesale – nereikia pašalinės programinės įrangos;
• Klientų santykių valdymo sistema (CRM) – integruotas kliento vaizdas;
• “Klientas-serveris” technologijų pagrindu galima palaikyti ne tik tradicinę, bet ir elektroninę, GSM bankinę veiklą; • Sistema nepriklauso nuo kompiuterinės įrangos; • Sistemoje įdiegtas darbo srauto valdymas; • Sistema palaiko 24/7 duomenų apdorojimą visoje architektūroje; • Daugiakalbiškumo principas – vienu metu gali būti naudojama daugiau nei viena kalba; • Daugiavaliutinės operacijos; • Parametrizuota produktų kūrimo sistema, skirta operatyviam produktų kūrimui; • Valdymo įrankiai einamajai finansinei analizei sukurti; • Integruotos front-ofiso, middle-ofiso ir back-ofiso lygio operacijos. • Sistemoje išvystytas rizikų ir kompanijų valdymo mechanizmas.
Susipažinome su šiuo metu ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje ganagreitai bankų ekonominių informacinių sistemų projektavime plintančiaFORBIS – FORPOST programa: jos esme bei pagrindinėmis charakteristikomis.
Kitame skyrelyje detaliai analizuodami kompiuterizuotos apskaitosdiegimo įmonėje projektą, apjungsime ir praktiškai išnagrinėsime tai, kasbuvo išdėstyta ankstesniuose skyriuose, t.y., kokie paruošiamieji darbaituri būti atlikti, kokie metodai naudojami, kokios išskiriamos darbųstadijos projektuojant kompiuterizuotos apskaitos sistemą įmonėje bei kaipatliekamos sukurtos sistemos įvertinimas.
5. Kompiuterizuotos apskaitos sistemos projektavimas įmonėje
Norint sėkmingai mechanizuoti bei automatizuoti apskaitos darbus, visųpirma būtina atlikti projektuojamojo objekto tyrimą ir sukurti šių darbų
mechanizavimo bei automatizavimo projektą (Christauskas, 1999). Projektas turi būti sukurtas remiantis duomenimis, kurie buvo surinktivisuose firmos hierarchijos pakopose, tiksliai išanalizavus kiekvienodarbuotojo atliekamas funkcijas (pradedant darbininku ir baigiantdirektoriumi). Šių duomenų analizė leidžia sukurti pirminį, projektą kuriuoremiantis galimas tolesnis diegimo etapas – būsimos kompiuterizuotosapskaitos paieška, aiškiai žinant poreikius ir išvengiant didelių klaidų. Projektuojant yra taikomi tokie metodai: • smulkinamojo projektavimo metodas (projektuojama iš viršaus žemyn), • stambinamojo projektavimo metodas (projektuojama iš apačios į viršų),• plečiamojo projektavimo metodas.
Paskutiniu atveju projektuojant pirma parengiamas vienas svarbiausiosdalies projektas, kuris vėliau papildomas naujomis funkcijomis, naujųuždavinių kompleksais ar uždavinių kompiuterizavimo projektais, susietaissu anksčiau parengtais. Galima išskirti tokias pagrindinės diegimo projektavimo darbų stadijas:
• poreikių nustatymas, • sistemos įvertinimas ir parinkimas, • sistemos eksploatavimo ir priežiūros stadijos. Poreikių nustatymo stadijoje suformuluojami tikslai, kurių siekiamadiegiant sistemą. Tikslams suformuluoti atliekami tyrimai, kuriuos vykdoprojektuotojas pagal iš anksto sudarytą programą. Suformuluoti tikslai transformuojami į reikalavimus, keliamus būsimaisistemai, nustatomi finansiniai ir kiti apribojimai sistemos diegimoprocesui, paruošiama ir patvirtinama užduotis (techninė užduotis). Jojeaprašomi sistemos diegimo tikslai, jai keliami reikalavimai, pateikiamasąnaudų analizė, įvertinamos planuojamos pajamos ir efektas,kompiuterizuojamo objekto-apskaitos esama, siekiama būklės. Sistemos įvertinimo ir parinkimo metu įsitikinama, kad pagal pasiūlytąbendrą projektą gauta informacinė sistema tikrai leis pasiekti techninėjeužduotyje suformuluotus tikslus ir tenkins keliamus reikalavimus.Reikalavimai sistemos detalizuojami į reikalavimus atskiriems joselementams: 1. tachninėms priemonėms, 2. duomenų bazėms, 3. kompiuterizuotoms darbo vietoms. Sistemos diegimo metu patikrinama, kaip sistema veikia realiomissąlygomis, ji paruošiama darbui ir apmokomi būsimieji sistemos vartotojai.Jei reikia pašalinami pastebėti defektai ir sistema tobulinama.
Projektuotojai turi atlikti tokius darbus: parengti informacijosklasifikatorius, postovios laike naudojamos informacijos žinynus,vartojimo, programos naudojimo ir paleidimo instrukcijas, rezultatinę
informaciją panaudoti operatyviai ūkinių operacijų kontrolei, analizei irvaldymo sprendimams priimti.IŠVADOS
Atlikus literatūros analizę galima reziumuoti tokias pagrindines darboišvadas:
1. Išskiriami tokie pagrindiniai ekonominių informacinių sistemųprojektavimo principai, kaip: kompleksiškumo, hierarchijos, dekompozicijos,nuoseklių tikslinimų, abstrakcijos, struktūrizavimo, iteracijų iradaptacijos principai; 2. Ekonominių informacinių sistemų projektavimui yra naudojami dupagrindiniai metodai, tai: procedūrinis ir objektinis informacinių sistemųprojektavimo metodai; 3. Ekonominių informacinių sistemų projektavimo ir modeliavimoprocese labai svarbu laikytis “verslo taisyklės” pagrindinių reikalavimų,kas leidžia daug paprasčiau ir sparčiau atlikti projektavimo ir modeliavimodarbus; 4. Pasaulyje ir tuo pačiu Lietuvoje yra naudojama daug įvairiųekonominių informacinių sistemų, pradedant RDBVS Oracle ar Informix irbaigiant iš E. Deming darbų išsivysčiusiomis BPR ar TQM (Total QualityManagement); 5. Lietuvoje ypač gerai žinomos Lietuvos Vyriausybės administracinė-ekonominė informacinė sistema VADIS ir populiarėjanti bankų informacinėsistema Forbis- Forpost; 6. Kiekviena įmonė, nusprendusi diegti bet kokią ekonominę informacinęsistemą, tarkim kompiuterizuotos apskaitos, turi itin didelį dėmesį skirtišios sistemos projektavimo procesui, kuris turėtų prasidėti projektuojamoobjekto tyrimu ir baigtis įdiegtos sistemos patikrinimu.
4.
———————– 1. Pradiniai duomenys apie probleminę sritį
2. Detalus pasakojimas apie probleminę sritį
3. Verslo taisyklės
4. Verslo taisyklių formalus aprašas