1.Firmos “AUVALDA” apžvalga
UAB “AUVALDA”įsikūrusi 1997m. liepos mėn. Kaune.Jos savininkas ir direktorius Valdas Tratulis.UAB prekiauja automobilių detalėmis ir firmos OSRAM automobilių lemputėmis.Firmos tikslai aprūpinti savo klientus kokybiškomis prekėmis, kurios nekelia abejonių visame pasaulyje.Įmonėje dirba 5 vadybininkai, kurie atsakingi už prekių asortimentą, jų išvežiojimą po prekybos tinklą ir tiekimą.Pagrindinis firmos partneris pardavimui – “LUKoil” degalinės.Mano pareigos firmoje – vadybininkas.
RINKA:Po atliktų rinkos tyrimų buvo nustatyta, kad Lietuvos rinkos talpumas 2 mlj. Lempučių vnt. per metus.Šiuo metu stambesni jų platintojai yra UAB “Alterna”, “Getz Bros and Co”, “Formula” ir “Mervetika”.Tačiau ios firmos nepilnai užpildo rinką ir lieka niša apie 1 mlj. lempučių.
KLIENTAI:Degalinės: “LUKoil” – 46 degalinės “NESTE” – 12 degalinės “Statoil” – 24degalinės “Shell” – 15 degalinių “Mažeikių nafta” – 8 dagalinės “Lietuvos kuras” – 115 degaliniųMažmeninės autodalių parduotuvės _ 1000Automobilių techninei centrai, servisai _ 200Autobusų ir kito transporto parkai _ 100
APTARNAUJAMI KLIENTAI: Degalinės aptarnaujamos beveik visos.Aptarnaujama apie 50 procentų mažmeninių autodetalių parduotuvių, apie 20 procentų auto centrų.Autobusų ir kito transporto parkai dar beveik neaptarnaujami, taip pat ir žemės ūkio transporto bendrovės, valstybinio transporto organizacijos.Tai yra mųsš potencialūs klientai.Šie neaptarnaujami klientai sudaro galimybę realizuoti apie 250 000 vnt. Lempučių. TIEKĖJAI:Užsienio: Oy OSRAM Ab, Dufti – Lufti GmbH. Lietuvoje: UAB “Juta”, UAB “Magnela”. Norint pilnai užkariauti rinką įmonė vykdo aktyvų pardavimą, reklamą ir nuoseklų bei pastovų darbą su klientais.
2.Firmos finansinės analizės teorija.
2.1 Firmos finansinės atakaitomybės elementai.
Įmonės finansinės veiklos analizavimas leidžia susidaryti nuomonę apie įmonės ekonominę padėtį, o kartais ir užkerta kelius neigiamiems padariniams, padeda racionaliau naudoti įmonės resursus.Įmonės finansinė veikla labai glaudžiai susijusi su ūkine veikla. Ianalizuoti ir įvertinti ekonominę būklę padeda finansinės analizės, kurios yra atliekamos finansinės atsakaitomybės pagalba.Finansinės ataskaitos turi daug vartotojų, t.y. ir savininkai, kreditoriai, ir darbuotojai, mokesčių tarnybos, ir t.t.
Pagrindinės finansinės atskaitomybės Lietuvoje yra balansas, finansinė ataskaita ( pelno ataskaita ), kuri dar papildoma finansinių rodiklių ataskaita ( statistine ataskaitos forma ) ir finansinės padėties arba išteklių formavimo ir panaudojimo ataskaita.2.2 Balansas.
TURTAS:
Pagrindinis dokumentas finansiniai analizei atlikti yra balansas.Balansas rodo ataskaitinių metų ir dažniausisi praėjusių metų rezultatus.Tai įgalina nustatyti vieno ar kito rodiklio pasikeitimus ir padaryti atitinkamas išvadas.Vienoje balanso pusėje atvaizduojama turtas, kitoje nuosavybė.Būdingas balanso bruožas tai, kad turtas lygus įsiskolinimams ir savininkų nuosavybei ( kapitalui ).Balanso turtas – pinigais išreikšti ištekliai, kuriais disponuoja ir iš kurių gauna pelną įmonė.Turtas balanse gali būti skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį.Trumpalaikis turtas skirtas greitam sunaudojimui ir paprastai sunaudojamas per vieną ataskaitinį laikotarpį.Jo vertė mažesnė nei ilgalaikio turto.Ilgalaikis turtas skirtas ilgam naudojimui.Jį gali sudaryti pastatati, žemė, įrenginiai, ilgalaikės investicijos, transporto priemonės ir t.t.Dar galima skirti ir nematerialų, kitaip tariant, neapčiuopiamą turtą.Tai gali būti licenzijos, firminiai ženklai, intelektualiniai produktai ir t.t. Prie turto sąvokos balanse taip pat priskiriama pinigai banko sąskaitose ir kasoje. Turtą sudaro ir avansinės išlaidos, vertybiniai popieriai, materialinės atsargos.Avansinės išlaidos tai iš anksto sumokėti draudimo mokesčiai ir rentiniai mokėjimai.Vertybinius popierius sudaro: Vertybiniai popieriai, suteikiantys nuosavybės teisę; Ilgalaikiai valstybės ir kitų firmų įsipareigojimai apmokėti skolas.Materialinės atsargos – tai turtas, kuris: Skiriamas parduoti; Sunaudojamas prekėms gaminti, kad vėliau jį būtų galima parduoti; Apdorojamas gamybos procese, kad vėliau galėtų tapti preke.
ĮSIPAREIGOJIMAI IR SAVININKŲ NUOSAVYBĖ
Įmonės įsipareigojimai balanse suskirstomi į ias grupes:
1. Trumpalaikiai įsipareigojimai;2. Ilgalaikiai įsipareigojimai;3. Nuosavą kapitalą.Pagal įsipareigojimus galima susidaryti vaizdą iš kokių šaltinių yra finansuojama firmos veikla.Svarbiausi iš trumpalaikių įsipareigojimų yra trumpalaikės banko paskolos.Dar trumpalaikiai įsipareigojimai skirstomi į:
Skolas tiekėjams, kitas mokėtinas skolas, mokesčių atidėjimų ir nenumatytų išlaidų rezervus, kitus trumpalaikius įsipareigojimus.Ilgalaikiais įsipareigojimais galima laikyti tokius, kurie atliekami tik praėjus vienam ataskaitiniam laikotarpiui.Patys pagrindiniai ilgalaikiai įsipareigojimai yra šie:1. Ilgalaikės paskolos nekilnojamam turtui įsigyti;2. Ilgalaikės paskolos gamybai;3. Apmokėtinos obligacijos;4. Mokėtini mokesčiai;5. Kapitalinė nuoma.
Nuosavas kapitalas arba nuosavos lėšos yra paskutinė balanso grupė.Jos labai priklauso nuo firmos funkcionavimo formos.Galima suskirstyti į :1. Nuosavą savininko kapitalą;2. Akcinį kapitalą;3. Nepaskirstytą pelną ( pelnas, skiriamas tolimesnei firmos veiklai );4. Kapitalo pervirį ( nekolnojamo turto vertės padidėjimas po perkainojimo );5. Rezervus.
2.3 Pelno ataskaita.
I pelno ataskaitos matyti kokios buvo pajamos ir sąnaudos įmonėje per tam tikrą laikotarpį.Pagrindinis įmonės pajamų šaltinis yra jos pagrindinė veikla – prekių pardavimas ir paslaugų tiekimas.Pajamos, gautos iš šios veiklos rašomos į pardavimų pajamų skiltį.Pelno ataskaitoje turi būti nurodoma parduotos produkcijos savikaina, veiklos sąnaudos.Parduotos produkcijos savikaina – tai tiesioginės įmonės veiklos išlaidos.Veiklos sąnaudos – tai valdymo personalo išlaikymo, komunalinių paslaugų, nuomos, reklamos ir kitos išlaidos.Be ių sąnaudų dar galima apskaityti ir neeksploatacines arba tiesiog kitas sąnaudas.Ataskaitoje pateikiami ie pelno rodikliai:1. Bendrasis pelnas;2. Veiklos pelnas;3. Apmokestinamasis pelnas;4. Grynasis pelnas ( į gali paskirstyti tik įmonės savininkai).
2.4 Kapitalo formavimo altinių ir jo panaudojimo ataskaita.
Ataskaitoje atsispindi kaip per apskaitomąjį laikotarpį pasikeitė firmos kapitalas, kaip buvo formuojamas ir naudojamas naujas turtas.Svarbiausi šaltiniai, kurių pagalba gali būti įsigijamas naujas turtas:1. Pelnas;2. Amortizacija;3. Akcinis kapitalas;4. Parduotas nekilnojamas ir kitas turtas;5. Trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos;
Kapitalo padidinimas i pelno yra teigiamas dalykas ir ta firma visuomet bus laikoma tvirtesne, nei firma didinanti savo kapitalą skolintų lėšų pagalba.Yra keletas kapitalo naudojimo būdų:1. Dividendų išmokėjimui;2. Ilgalaikio turto įsigijimui;3. Paskolų sugrąžinimui;4. Apyvartinio turto iplėtimui ir t.t.
Svarbiausias rodiklis yra grynasis apyvartinis kapitalas, kuris parodomas kaip trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas.Grynasis apyvartinis kapitalas rodo kiek firma gali petenkinti nuolatinių poreikių iš savo lėšų.
3. Firmos ekonominės veiklos įvertinimo rodiklių grupės.
3.1. Pagrindinės finansinių rodiklių grupės.
Rinkos ekonomikoje firmų ekonominė veikla yra nagrinėjama apskaičiuojant keturias, pagrindines finansinių rodiklių grupes:1. Pelningumo;2. Finansinio statusoLikvidumoMokumoįsiskolinimo3. Finansų valdymo;4. Iteklių valdymo.
Pelningumo rodikliai geriausiai apibūdina galutinę firmos veiklą ir sprendžia kokią realią naudą gaus investitoriai ir akcininkai. Antros grupės rodikliai apibūdina firmos finansinį patikimumą. Trečios – finansų valdymo – grupės rodikliai parodo kaip eikvojamas nuosavas kapitalas. Iteklių valdymo rodikliai rodo išteklių panaudojimą ir to panaudojimo efektyvumą.
4. Finansiniai rodikliai.
4.1.Pelningumo rodikliai.
4.1.1.Santykinis akcinio kapitalo pelningumo arba kapitalo grąžos rodiklis.Rodo: kiek pelno gauta kiekvienam akcinio kapitalo vienetui.Skaičiuojamas: tai pelno, atskaičius mokesčius santykis su akciniu kapitalu + rezervai
4.1.2.Investicijų pelningumo arba investicijų grąžos rodiklis: Rodo: finansinės veiklos rezultatyvumą.Skaičiuojamas: tai pelno, atskaičius mokesčius + palūkanos santykis su ilgalaikiais įsipareigojimais + nuosavas kapitalas
4.1.3. Turto pelningumo rodiklis ( Dju Ponto ) : Rodo: kaip efektyviai firma vartoja savo turtą. Skaičiuojamas: tai grynojo pelno santykis su visu turtu.
4.1.4. Bendrasis pelningumo rodiklis:Rodo: kiek pelno tenka pardavimų piniginiam vienetui. Skaičiuojamas: Pardavimų – parduotų prekių savikaina santykis su pardavaimais.
4.1.5. Grynojo pelningumo arba neto maržos rodiklis:Rodo: ar ne per brangiai kainuoja prekės ir teikiamos paslaugos.Skaičiuojamas: a) neto pelno iki apmokestinimo santykis su pardavimų pajamomis. b) neto pelno, atsakaičius mokesčius santykis su pardavimų pajamomis.
4.1.6. Pardavimų sąnaudų rodiklis:Rodo: kiek sąnaudų tenka vienam pardavimų piniginiam vienetui.Skaičiuojamas: pardavimų sąnaudų santykis su pardavimų pajamomis.
4.1.7. Administracinių sąnaudų rodiklis: Rodo: kiek sąnaudų tenka vienam pardavimų apimties Vienetui.Skaičiuojamas: administracinių sąnaudų santykis su pardavimų pajamomis.
4.1.8. Rodiklis, apibūdinantis firmos vadovybės gebėjimą racionaliai naudoti išteklius:Skaičiuojamas: pardavimų savikainos santykis su pardavimų pajamomis.
4.2. Finansinio statuso rodikliai.
Rodikliai rodo ar firma sugeba laiku grąžinti visus savo įsiskolinimus.
4.2.1. Einamojo likvidumo arba bendrojo padengimo kooficentas:Rodo: kiek trumpalaikis turtas virija trumpalaikius įsipareigojimus. Skaičiuojamas: trumpalaikio turto santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais.
4.2.2. Greitojo arba kritinio likvidumo kooficentas:Rodo: firmos pasirengimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus.Skaičiuojamas: a) debitorinio įsiskolinimo firmai + pinigų santykis su trumpalaikiais įsiskolinimais. b) trumpalaikio turto – prekinių atsargų santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais.
4.2.3. Manevringumo arba lankstumo kooficentas:Rodo: kokią nuosavo kapitalo dalį sudaro trumpalaikiai grynojo turto komponentai.Skaičiuojamas: trumpalaikio grynojo turto santykis su nuosavu kapitalu.
4.2.4. Bendrojo mokumo kooficentas:Rodo: kokia yra firmos finansinė rizika, ar negresia bankrotas. Skaičiuojama: nuosavo kapitalo santykis su bendraisiais įsipareigojimais.
4.2.5. Ilgalaikio mokumo kooficentas:Skaičiuojamas: nuosavo kapitalo santykis su ilgalaikiais įsipareigojimais.
4.2.6. Ilgalaikių įsipareigijimų įvykdymo trukmės kooficentas:Skaičiuojamas: veiklos pelno santykis su metinėmis palūkanomis.
4.3.Finansinio valdymo rodikliai.
4.3.1.Vidutinės materialinių atsargų apyvartos trukmės rodiklis:Rodo: kiek dienų reikia atsinaujinti materialinėms atsargoms.Skaičiuojamas: materialinių atsargų x 360 santykis su pardavimais.
4.3.2. Vidutinė debitorinio įsiskolinimo firmai trukmės rodiklis: Rodo: per kiek dienų pirkėjai perveda lėšas firmai.Skaičiuojamas: debitorinio įsiskolinimo x 360 santykis su pardavimais.
4.3.3.Kreditorinio įsiskolinimo trukmės rodiklis:Rodo: per kiek dienų sugrčžinamas įsiskolinimas tiekėjams.Skaičiuojamas: kreditorinio įsiskolinimo x 360 santykis su pirkimais.
4.4. Iteklių valdymo rodikliai.
4.4.1.Pardavimų apimties vienam darbuotojui rodiklis:Skaičiuojamas: pardavimų pajamų santykis su darbuotojų skaičiumi.
4.4.2. Grynojo pelno, neatskaičius mokesčius dalis, tenkanti vienam darbuotojui rodiklis:Skaičiuojamas: grynojo pelno, neatskaičius mokesčius santykis su darbuotojų skaičiumi.
4.4.3. Produktyvumo, tenkantčio vienam produkciją gaminančiam darbuotojui, rodiklis:Skaičiuojamas: bendrojo pelno santykis su produkciją gaminačių darbuotojų skaičiumi.
5. Firmos pelningumo lūžio taško analizė.
Firmos vadovai norėdami sužinoti kokia pardavimų apimtis užtikrina nenuostolingą veiklą turėtų apskaičiuoti firmos nenuostolingumo arba pelningumo lūžio tašką.Jis kaip tik ir atspindi tą parduotų prekių kiekį, kuris garantuoja firmos pardavimus be nuostolių.
Kai įmonė pasiekia šį tašką, jos pelningumas priklauso nuo jos tolimesnių pardavimų.Jei ji parduoda daugiau – gauna pelną, jei mažiau – nuostolį.Tai labai glaudžiai susiję su kintamomis ir pastoviomis įmonės išlaidomis. Firmos pelningumo lūžio taško arba nenuostolingumo rodiklį galima apskaičiuoti formulių pagalba.Pelningumo lūžio taškas atsiranda, kai susidarp lygybė:Bendra pardavimų apimtis vertine išraiška = Visos ilaidos
Nenuostolingumo arba pelningumo lūžio taškas gali būti apskaičiuojamas pagal tokią formulę:
Pastovių išlaidų santykis su gaminio kaina – kintamos išlaidos, tenkančios vienam gaminiui.
i analizė plačiai taikoma finansams valdyti.
6. Ivados
Firma gyvuoja dar palyginti nedaug laiko, tai ganėtinai apsunkina nuoseklią jos veiklos analizę. iuo metu firma viso turi sukaupusi turto ir nuosavybės už 100209 lt.Ilgalaikis turtas šioje sumoje nesudaro pagrindinės esmės, nes jo firma turi gan nedaug.Be veik visas transporto ūkis nuomojamas iš privačių asmenų, sudarant su jais panaudos sutartis.Iš ilgalaikio turto svarbesnę vietą užima pastatai.Viso ilgalaikio turto nuo praeitų metų padaugėjo apie 5000 lt.: buvo įsigyta transporto priemonė ir patobulinta orgtechnika. Trumpalaikio turto pagrindą sudaro gryni pinigai sąskaitoje ir ksoje.Jis nuo praeitų metų padidėjo beveik dvigubai ir šiuo metu yra 45780lt.Trumpalaikį turtą lyginant su įmonės trumpalaikiais įsipareigojimais galima spręsti apie firmos likvidumo rodiklį.Jis pats optimaliausias iki 2.”AUVALDOS” šis rodiklis yra 1,38.Tai rodo, kad firmai gali padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus.Šis rodiklis per pastaruosius metus sumažėjo 28 procentais, o tai verčia susimąstyti apie trumpalaikių įsipareigojimų tolimesnį padengimą.Reikėtų sumažinti skolas tiekėjams, ką padaryti esant šiuolaikiniam ekonomikos lygiui yra gana sunku, kadangi, už realizuotą produkciją sunku atgauti pinigus. Svarbus firmos veiklos rodiklis yra jos kapitalas, jo vartojimas ir apyvarta.Bendrovė per metus padidino savo kapitalą 2600 lt.Kaip pradedančiai veiklą benrdovei yra labai savrbu, kad jos kapitalas nemažėja ir ji sugeba tvarkytis iš savo uždirbamo pelno.
Nemažą dalį firmos trumpalaikių įsipareigojimų sudaro skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos.Kad trumpalaikiai įsipareigojimai didėja, gali būti kaip neigiamas rodiklis Bendrovės veiklai apibūdinti.Per metus jie padidėjo 19152 lt.Dėl sunkios visuomeninių transporto įmonių ir žemės ūkio transporto įmonių padėties yra netenkama namažos dalies klientų, tai deja, nepilnai buvo numatyta veiklos pradžioje.Todėl, dėl neatsiskaitymo laiku, tai yra pinigų įšaldymo vėluoja atsiskaitymai su darbuotojais, tiekėjais bei kitomis įstaigomis. Kaip matyti i pelno nuostolio ataskaitos pardavimai padidėjo 32941 lt., bet tuo pačiu iaugo ir savikaina.Nors padidėjo pardavimai , bet dėl išaugusios savikainos, kurią sąlygoja dabartinė ekonominė padėtis, gaunama pelno dalis sumažėjo.Dėl jo sumažėjimo mažiau buvo paskiriama ir į rezervus.Per dalį 1997 m. pardavimų suma buvo beveik tokia pati kaip per visus 1998 m.Tai galima paaiškinti, kad iš pradžių buvo vykdomos sudarytos prekybos sutartys ir jų sąlygos, tačiau, prastėjant padėčiai, prastėjo atsikaitymai.Kai kurie buvę potencialūs klientai patyrė didelių nuostolių, dėl to tapo labai rizikinga su jais dirbti ar per juos realizuoti savo prekes.Pagrindinis klientas liko “LUKoil” kolonėlės ir didmenininkai.Didelė viltis buvo dedama į “Stataoil” kolonėlių tinklą, tačiau, “Statoil” nusprendė laikinai atsisakyti mūsų paslaugų ir bando pats tartis dėl tiesioginio lempučių tiekimo.Tai leidžia daryti išvadas, kad pradedant veiklą buvo parinktas per daug optimistinis variantas. Santykinis akcinio kapitalo pelningumas ir jo sumažėjimas rodo, kad per 1998 m. pelno gavimas akcinio kapitalo vienetui sumažėjo 31 procentu, o tai sąlygoja pardavimai su didesnėmis sąnaudomis. Visi pelningumo rodikliai per 1998 m. yra sumažėję.Iš to galima daryti išvadą, kad reikia susirūpinti: ar teisingai naudojamas firmos turtas ( apie ką galima spręsti iš turto pelningumo rodiklio sumažėjimo 25 procentais); dėl pakilusios prekių savikainos – ar pakankamas skirtumas tarp parduodamų prekių kainos ir jų pardavimo savikainos.Tai rodo bendrojo pelningumo rodiklis, kuris per ataskaitinius mertus sumažėjo 13 procentų.Taip pat tai rodo ir pardavimų sąnaudų rodiklis, kuris išaugo net 316 procentų. I finansinio statuso roidiklių padidėjo tik manevringumo rodiklis.Jis išaugo 43 procentais ir rodo, kokią dalį nuosavo kapitalo sudaro trumpalaikiai turto komponentai.Sumažėję likvidumo ir bendrojo mokumo rodikliai rodo blogėjančią finansinę padėtį.Mažėjantis likvidumo rodiklis rodo, kad auga trumpalaikiai įsipareigojimai, o mažėja trumpalaikis turtas ir ateityje bendrovei gali kilti keblumų dėl trumpalaikių įsipareiogojimų vykdymo.Mokumo rodiklis rodo kaip firma geba vykdyti visus savo įsipareigojimus. Prie visų kitų rodiklių sumažėjimo prisideda ir išteklių valdymo rodiklių mažėjimas.Tai rodo neracionalų jų panaudojimą.