1. Ekonomikos objektas, rinka, pasiula, paklausa1.1 Ekonomikos objektasEkonomikos teorija-mokslas apie tai kokius isteklius zm ir visuomene ilgainiui isigyja prekems gaminti ir paskirstyti tarp ivairiu prekiu, kad butu galima jas vartoti dabartiniu metu ir perspektyvoje, kitaip tariant tai mokslas apie ukine veikla, kurios pasekoje naudojant ivairius, taciau ribotus, isteklius tenkinant zm poreikius.1.2 Poreikiai, istekliai, gamyba, GGK (gamyba,galimybiu kreive)Poreikiai-zm biologines ir siocialinems prigimties salygotos reikmes. Vartojant darbu sukurtus daiktus ir paslaugas ribotu istekliu salygomis, nei isorine gamyba, nei perspektyvine gamyba negali patenkinti, tiek kiekvieno zm atskirai, tiek kiekvienos seimos atskirai, tiek visuomenes,apskritai poreikiu.Istekliai-visa tai kas naudojama zm poreikiams tenkinti. Ju pagrinda sudaro gamtos istekliai. Skiriami realus ir potencialus istekliai. Realus naudojami zm veikloje, o potencialus del kai kuriu priezasciu.Gamtos istekliai yra neissenkami ir issenkami(riboti):Riboti-agrominiai istekliai arba gamybos veiksniaiNeriboti-zeme, kapitalaas, darbas:1.zeme-tai ne tik pati zeme, bet ir vandenynai miskai iskasenos2.Kapitalas- zm darbu sukurtas produktas, naudojamas prekems gaminti ir paslaugoms teikti, pirmiausia tai darbo pramones ir taip pat finansinis kapitalas.3.Darbas- kryptinga zm veikla, kurios metu jis apdoroja gamtoje esancius daiktus ir pritaiko savo poreikiams. Darbo jega -tai zm fiziniu, dvasiniu ir moraliniu savybiu visuma, Ji priskiriama prie ribotu istekliu, nes susijusi su darbingo amziaus riba, gyv. sk.Gamyba-ekonomikos (gamybos veiksniu) naudojimas gaminant prekes ir teikiant paslaugas zm poreikiams tenkinti. Esminis gamybos bruozas, tai technologija, pats gamybos procesas. Taip pat isskiriamas ir gamybos organizavimo budas, kuris salygojas ukinius zm santykius. Si visuma, karu ir su ekonominiais santykiais sudaro visuomenes ukio sistema. Yra 3 jos tipai:a.Naturinis ukisb.Centralinio tai valdomasisc.Rinkos ekonomikaEsant ribotiems istekliams kiekviena imone ir net valstybe yra priversti rinktis kaip naudoti turimus ribotus isteklius. Kiekviena toki varianta galima ivertinti Alternatyviais kastais t.y. po vertes dydziu, kuri butu galima sukurti naudojant isteklius paciu geriausiu budu. Taigi alternatyvus kastai apibudina didziausia galima verte.Pasirinkimo problema yra tokia:Ka gaminti?- kiek ir kokiu prekiu gaminti, kad butu max tenkinami visuomenes poreikiai. Kaip galminti?-kaip naudoti isteklius kad butu galima pagaminti kuo daugiau prekiu.Kam gaminti?-kaip paskirstyti pagamintas prekias.Pasireiskima isreiskia GGK, kuri nubreziama labia supaprastinta dvieju prekiu gamybos atveju, be to daromos dvi prielaidos: isteklia apimtis ir technologijos nekinta.1.3 Rinka,rinkos funkcijos. Rinku formos.Rinka-tai prekiuir paslaugu mainai. Tarp pardaveju ir pirkeju vykstantys pagal prekes gamybos ir cirkuliacijos desnius,tai prekiu- piniginiu santykiu visuma, tai ir istekliu pasis ivairioms prekems gaminti sistema.Rinkos funkcijos:1.Kaip tarpines grandies tarp gamybos ir vartojimo, remiantis paklausos ir pasiulos pusiausvyra2.Pagamintu prekiu ir paslaugu realizavimo uztikrinimas, laiduojant ju visuomenini naudinguma3.Prekiu ir paslaugu gamubos kastu mazinimo skatinimas4.Ekonomikos subalansuotumo igyventinimas(gamintoju diktato pasalinimas,deficito likvidavimas)Nors rinka veikia kaip save reguliuojantis mechanizmas, vistik tam tikras reaguliavimo funkcijas perima valstybes organai.Rinku formos. Rinkos skirstomos:1.Prekiu2.Paslaugu3.IstekliuPrekiu ir paslaugu rinkos daugiau pasireiskia kaip tarpininkas tarp gamintojo ir vartotojo, o gamintojai stengiasi gaminti tokias prekias ir toki ju kieki, kuriu reikalauja rinka.Istekliu rinkoje gamintijai turi apsispresti, kokiu istekliu jiems naudoti kad gamybos kastai butu kuo mazesni.Rinkoje buna grynoji konkurencija- kai rinkoje yra didelis pardaveju ir prekiu sk. Ir nei vienas is ju neparduoda ir neperkas zymesnes prekiu rinkoje esancios dalies, o individualus pardaveju bei pirkeju sprendimai nedaro itakos kainoms.Grynoji monopolija-kai imone monopoliste individualiais sprendimais lemia ir istekliu naudojima ir gamybos apimti ir kainos dydi, be to neturi buti pakaitalu.Praktikoje labiausiain paplitusi oligopoline rinka, kurioje dominuoja keletas mazdaug vienodo dydzio pardaveju. Pvz auto gamintoju, kai ju prekes is esmes nesiskiria savo kokybes parametrais, ir kai yra pakankamai daug pirkeju.1.4 Paklausa, pasiula, rinkos pusiausvyra. Vartotojo elgsena. Naudingumas. Ribinis naudingumas. Indeferentiskumas (abejingumas). Gifeno paradiksas.Paklausa- yra prekiu ir paslaugu kiekio,kuri nori ir gali isigyti pirkejai priklausomai nuo kainos.Paklausoa desnis-prekiu paklausos dydis kinta kainu kitimui priesinga linkme t.y. kuo aukstesnes prekiu bei paslaugu kainos tuo mazesne ju paklausa ir atvirksciai.Paklausa dideja del dvieju priezasciu: sumazejus prekes kainai ir nekintas pirkeju pajamoms, atsiranda daugiau pirkeju kurie gali ta preke pirkti. kainu mazejimas gali paskatinti pirkeja pirkti ir daugiau vienetu tos pacios prekes.Paklausos desnis nusako prekiu paklausos kiekio ir kainos rysi.
Pasiula-prekiu kiekis, kuri pardavejai nori ir gali parduoti tam tikromis kainomis. Pasiulos desnis- prekiu pasiulos kiekis kinta kainu kitimo linkme- prekiu kainoms didejant,attinkamai dideja ir pasiula, o kainoms mazejant-mazeja.
Pasiulos kreive:Pusiausvyros taskas-tai kai dvi jegos atstoja viena kita, tai viena jega-tai vartotojo siekimas igyti kuo daugiau prekiu ju vertei kintant,o kita- tai gamintojo siekimas realizuoti kuo maziau pigesniu prekiu.Vartotojo rinka- pirkejai gales rinktis pardavejai konkuruos stengdamiesi viska parduoti ir bus priversi mazinti kainas.Gamintojo rinka-pardavejai gali pasirinkti kam parduoti o kam neparduoti, kokia tvarka parduoti.Paklausos,pasiulos ir kainos dinamika galima paaiskinti naudojant supaprastinta modeli-voratinklio teorema:Voratinklio modelis:
Vartotojo elgsena galima pagristi naudingumo teprija. O ji remiasi tokiomis prielaidomis:1.vartotojas disponuoja ribota pinigu suma ir siekia gauti max pasitenkinima isleisdamas siuos pinigus prekems bei paslaugoms2.jis gali laisvai pasirinkti kokioms prekems iskeisti pinigus3.visi kiti veiksniai yra nekintamiBendrasis naudingumas-tam tikro prekiu kiekio teikiamas pasitenkinimas.Ribinis naudingumasreiskia pasitenkinimo pasileitima vartojant vienu prekes vienetu maziau ar daugioau.Ribinis nauding=Bendrojo nauding pokytis/Vartojimo kiekio pokytisDidejant produkto vartojimui tiek bendrasis naudingumas(BN) tiek Ribinis naud(RN) auga iki max tasko, o po to ima mazeti,taciau max RN pasiekia tik is pradziu o po to krinta, tuo tarpu BN auga ir jo max taskas sutampa su ribinio naud nuliniu tasku.Mazejancio ribinio naudingumo desnis-tam tikru periodu esant nekintanciam vartotojo skoniui,kiekvienas vartojamo produkto vienetas teikia mazejanti ribini naudingumaSmito vertes paradoksas: Bendrasis ir ribinis naud leidzia paaiskinti a.smito iskelta vertes paradoksa. Labiausiai pasaulyje vertinama gerybe vanduo,jis l reikalingas ir jo kaina nebrangi.Priesingai mes galome lengvai apseiti be deimantu ar sampano, o jie parduodami didelemis kainomis.Naudingumo teorija turi dvi ydas1.Produktu nedalomumas. Ribinio naud teorija remiasi prielaida,kad pirkejas perka daug prekes vienetu ir kiekvieno papildomo vieneto naudingumas mazesnis negu iki tol pirkto tos pacios prekes vieneto2.Naudingumo matavimo problema.Naudingumo negalima ismatuoti matais kaip yra matuojamas svoris,temp ar atstumas,Jo negalima isreiksti sk.Optimalaus pirkimo taisykle: Tai kokius pirkinius labiausiai vertina vartotojas esant tokiam kainu lygiui? Labiausiai vertinamas issirinkimas tos prekes, kurios nauda didesne uz pinigu nauda t y suteikia maximalu ribini naudinguma,didesni uz kaina.Vartotojo pusiausvyra ir indiferentiskumo kreive:Vartotojo elgsena salygoja jo norai ir galimybes. Norus isreiskia indiferentiskumo kreiviu zemelapis, o galimybes-biudzetine tiese
2 Mikroekonomika. Paklausa ir pasiulos elastingumas2.1 Elastingumo samprataElastingumas priklausomai nuo jo apibrezimo tikslo nusakomas dvejopai:1.kai norima elastinguma paaiskinti, jis apibreziamas kaip paklausos ar pasiulos kiekio kitimo procentais, kainoms pakitus virnu procentu.2.kai norima matematiskai apskaiciuoti, jis apibreziamas kaip paklausos ar pasiulos kiekio procentinio padidejimo ir kainu procentinio padidejimo santykis.Pasiulos elastingumo koeficientas yra teigiamas, o paklausos yra neigiamas.2.2 Elastingumo dydziaiElastingumo rusys:1.Absoliutus elastingumas- be galo mazas kainu pasikeitimas salygoja dideli paklausos ir pasiulos padidejimo procenta.skaitmeninis elastingumas-begalinis
2.Santikinis elastingumas-tam tikras kainu kitimas nuo iki lemia didesni paklausos ir pasiulos kiekio pasikeitima. Skaitmeninis elastingumas didesnis uz vieneta.
3.Vieneto elastingumas-tam tikras kainu kitimas isreikstas proc,sukelia toki pat paklausos ir pasiulos kiekio pasikeitima.Skaitmeninis elasting lygu vienetui
4.Santikinis neelastingumas-kainu pasikeitimas salygoja mazesni paklausos ir pasiulos pasikeitima.Skaitmeninis elestingumas yra mazesnis uz viena bet didesnis uz nuli.
5.Absoliutus neelastingumas-kainu kitimas nepakeicia paklausos bei pasiulos.skaitmeninis elastingumas lygus nuliui.
:2.3 Paklausos Pasiulos elastingumas ir jos veiksniai 1.Substitucija-yra vartojamu prekiu pakeiciamumas.Jei yra daug substitute ir didelis ju pakeiciamumas, pirkejas gali vietoj vienos prekes pradeti vartoti kita, nepatirdamas didelio nepasitenkinimo.Tuomet didejant kurios nors prekes kainai, o jos substitute kainoms liekant pastovioms, vartotojo islaidos bus nukreiptos I nepabrangusias prekes.2.Laikas-taip pat didina pasiulos ir paklausos elastinguma. Vartotojai ir gamintojai pasikeitus kainoms,gali pakeisti savo elgsena, kai tam yra pakankamai liako. Liakas yra butinas substitute paieskoms,norint padidinti pajams ir pan.Kryzminis elastingumas.Komplementariu prekiu paklausos elastingumas yra neigiamas, nes padidejus vienos prekes kainai, sumazeja su ja kartu vartojamu prekiu paklausaPrekes subsitutai turi teigiama kryzmini paklausos elastinguma,nes padidejus vienos prekes kainai,vartotojai nukreipia savo islaidas I kita preke,kuri gali pakeisti nepabrangusia preke.Minimalios kainos.Darbui ir zemes ukio produktams daznai nustatomas kainu minimumas:zemesnemis kainomis siu prekiu negalima pardavineti.Jei kainu min nustatytas zemesnis negu pusiausvyros kaina,jis near efektyvus,neturi prasmes,nes kainos pagal rinka nusistoves ir bus didesnes uz min.Maksimalios kainos.Kainu max kurio teturi perzengti pardavejai parduodami savo prekes.Kainu max prasminga nustatyti tik zemiau pusiausvyros kainos,nes kitaip pati rinka uztikrintuta max t.y. pasiektu pusiausvyra.Juodoji rinka.Kainu max sukeltas deficitas savo ruoztu salygoja juodosios rinkos, kuri taip pat priklauso nuo paklausos ir pasiulos elastingumo, atsiradima.Juodojoje rinkoje prekes nelegaliai parduodamos didesne kaina negu nustatytas kainos max.
3 Kastai. Pelnas3.1 Kastu samprata. Kastu tipai:aiskus(buhalteriniai/aksplicitiniai)alternatyvus (ekonominiai/implicitiniai)Kastai-islaidos. Tai yra pinigai isleisti siekiant tam tikro rikslo. Verslo imonese pinigai isleidziami mokest apmoketi,ismoketi palukanas,irengimams pirkti, skoloms,materialinems gerybems, kurui ir pan tikslams. Tokie kastai vad eksplicikliniais arba aiskiais kastais. Taciau realus kastai matuotini ne vien islaidomis, bet ir ivertinanat prarasta nauda palyginus pasirinkta rezursu panaudojimo alternatyva su atmesta. Tai ir yra alternatyvus kastai. Pvz: studentas,pasirinkdamas studijas, skaiciuoja ne tik pinigines islaidas, kurios neisvengiamos mokymosi metu, bet ir prarastus pinigus uz atlyginima, kuri jis gautu vietoj studiju pasirinkus darba.3.2 Trumpo ir ilgo laikotarpio kastaiTrumpo laikotarpio metu bent vieno is veiksniu sanaudos yra pastovios. Veiksniai gali buti lengvai keiciami, jo sanaudos gali buti padidintos arba sumazintos. Trumpuoju laikotarpiu sprendziama kaip geriausiai panaudoti imones darbo objektus(pastatus,irenginius).Labai ilgu laikotarpiu gali buti keiciama ir gamubos technologija.
Trumpu laikotarpiu kapitalo sanaudos laikomos pastoviomis. Trumpo laikotarpio gamybos funkcija iguana atitinkama israiska Q=f(L,K)Ilguoju laikotarpiu, kintant gamybos apimciai kinta visu gamybos veiksniu sanaudos. Jeigu kiekvieno veiksnio Sanaudu kieki padauginsime is ju vieneto kainos ir sudeje padalinsime is pagamintu produktu vienetu sk, rasime vidutinius kastus,esant tam tikrai gamybos apimciai.Rysys tarp ilgo ir teumpo laikotarpio kastu: tai ilgo laikotarpio kastu kreive rodo vidutiniu kastu priklausomube nuo gamybos apimties, kai veiksniu kainos pastovios, o visu veiksniu sanaudu apimtys gali buti keiciamos.Trumpo laikotarpio vid kastu krive rodo ju priklausomybe nuo gamybos apimties, kai ne visu veiksniu sanuados gali buti keiciamos, nors tu veiksniu kainos irgi lieka pastovios.3.3 Pastovus,kintamieji, ribinai kastaiTrumpo laikotarpio bendriaji kastai:1. Bendrieji kastai-apima visus kastus susijusius su sanaudomis produkto gamubai. Jie taip pat kaip ir gamybos veiksniu sanaudos gali buti padalinti I fiksuotus irkintamus.Bendrieji kastai(BK)=bendrieji fiksuotikastai(BFK)+bendrieji kintamieji kastai(BKK)-Bendrieji fiksuoti kastai-nepriklauso nuo gamybos rezultatu dydzio. Nesvarbu kiek gaminama produktu vienetu,trumpame laikotarpyje dalis kastu, susijusiu su pastoviomis kapitalo sanaudomis ,nekinta.-Bendriaji kintamieji kastai-tai kastai susije su kintamojo veiksnio sanaudomis gamybos procese. Kintamieji kastai apskaiciuojami padauginus kintamojo veiksnio sanaudu kieki is ju kainos.2.Vidutiniai trumpo laikotarpio kastai:-Vidutiniai fiksuoti kastai(VFK)-apskaiciuojami dalijant bendruosius fiksuotu skastus is pagamintu produktu sk. VFK=BFK/Q– Vidutiniai kintamieji kastai (VKK) apskaic dalijant bendrus kintamuosius kastus is pagamintu produktu sk. VKK=BKK/Q– Vidutiniai bendrieji kastai(VBK) apskaic dalijant bendruosius kastus is produktu sk.VBK=BK/Q, arba sudedant vidutinius fiksuotus kastus ir vidut kintamuosius kastus: VBK=VFK+VKK.Trumpo laikotarpio ribiniai kastai:Ribiniai kastai (RK) yra bendruju kastu pokytis pakitus gaminamu produktu sk vienu vienetu. Jie apsk pagal formule RK=DBK/DQ.3.4 Gamybos kastaiTrumpuoju laikotarpiu gamybos funkcija isreiskiarysi tarp kintanu istekliu sanaudu ir rezultatu. Jeigi kinta gamybos veiksniu kainos pvz: vienas ju pinga, imone gali vadovautis substitucijos principu,t.y.jeigu veiksniu kainos santykinai kinta,turi buti kaiciamas gamybos budas. Santykinai pigesnio veiksnio sanaudos turi buti didinamos, o brangesnio-mazinamos.Rezultatyvumo didejimas del gamybos mastu-kai padidejus gamybos veoksniu sanaudoms, labiau negu proporcingai padideja rezultatai.Pastovus rezultatyvumas del gamybos mastu-kai rezultatai proporcingai auga didejant sanaudoms.Mazejantis rezultatyvumas del gamybos mastu-kai rezultatai auga mazesne proporcija negu dideja istekliu sanaudos.Didejantis rezultatyvumas del gamybos mastu pasiekiamas didejant gamybos apimciai del keliu priezasciu:1.Specializacija-didejant imones veiklos apimciai, dideja ir galimybes specializuoti istekliu panaudojima imones viduje.2.Erdves veiksnys-paprastai dedeles imones istekliu sanaudos yra mazesnes veiklos razultatu vienetui del to, kad sanaudu nereikia skaidyti I tokias pat smulkias dalis, kaip kad rezultatai3.Transportavimo veiksnys-sanaudos susijusios su transportavimu vienam produkto vienetui, mazeja didejant rinkos plotui4.Geresnis irenginiu panaidojimas-irengimai gali buti specializuojami atskiroms operacijoms atlikti,tai sumazina paruosiamaji laika, jeigu tie patys irengimai perderinami skirtingoms operacijoms atlikti.3.5 Pajamos, islaidos, pelnas,jo tipai. Renta.Pelnas paprastai suprantamas kaip skirtumas tarp imones gaunamu lesu ir kastu.Bendrasis pelnas-skirtumas tarp imones bendruju pajamu ir buhalteriniu kastu.Nomaluji pelna sudaro implicitiniai kastai, lygus maziausioms pajamoms,kuria verslininkas turi gauti uz nuosavu istekliu panaudojamas.Skirtumas tarp ekonominiu kastu ir bendruju pajamu(gaunamu lesu) arba pelnas virs normaliojo pelno, vad ekonominiu arba grynuoju pelnu.
Ekonominis pelnas Normalusis pelnas Bendrais pelnas Bendrosios pajamos Ekonominiai kastaiBuhalteriniai kastaiEkonomine renta-tam tikro veiksnio teikaimu pajamu ir jo reprodukcijos sanaudu skirtumas, kai veiksnio pajamos virsija sanaudas, butinas tokiam pat veiksnio dydziui itraukti i gamyba.Infrarenta-veiksnio teikiamu pajamu ir ju reprodukcijos sanaudu skirtumas. Sis skirtumas susidaro tada, kai veiksnio pasiulos augimas imanomas tik jo kainai didejant (pasiula elastinga kainai).
Grynoji renta-veiksnio teikiamu pajamu ir jo reprodukcijos sanaudu skirtumas.Sis skirtumas susidaro tada, kai veiksnio pasiula yra absoliuciai ribota(kai neelastinga pasiula).Asmenines pajamos(AP)-mokesciai=DP(disponuojamos pajamos)4 Kaina ir kainodaros metodai. Lizingas4.1 Vertes ir kainos samprata, kainos funkcijos.Prekes verte-tai jos galia pasireiskianti ja mainant i kitas prekes, tai yra dydis, kuri pardavejas suteikia savo produktui(gaminui), o pirkejas ta dydi suteikia apsispresdamas isigyti ta produkta(gamini). Taigi verte isreiskia vienoda prekes santyki su kita preke, bet tai yra kintamas dalykas. Prekes verte pirmiausia apsprendzia jos naudingumas, taip pat ir vartojamosios savybes, tai vartojimo verte.Mainomoji verte-tai ta kuria turi preke mainant ja i kita preke ar i pinigus, pastaruoju atveju tai bus kaina.Kaina-tai verte isreiksta pinigais.Kaina remia daugelio ekonominiu procesu kryptinguma:1.Istekliu issidestyma.2.Gamybos veiksniu pelningiausia panaudojima3.Gamybos apimciu pokyciusKainos funkcijos:1.Pelningumo-tiek max pelno, tiek ir tam tikro pelningumo lygio.2.Apimties-kaina yra irankis uzimant tam tikra rinkos dali arba siekiant max pardavimo apimties.3.Konkurencine kaina-irankis siekiant sugniuzdyti konkurentus, arba prisidedant prie konkurentu kainu.4.Prestizo uztikrinimo-kaina-irankis formuojant prekiu poziuri i firmos prekes, prestizines kainos deka4.2 Kainu politika: Tikslai, rusys, metodaiKainodaros strategija:grietineles nugriebimo, orientacijos i konkurentus, prisitaikymo.Kainodaroje yra daug metodu:1.Paprasciausias metodas-kastu ir priedo. Priedas gali buti lankstus. Gamintojo kaina nustatoma prie imones bendruju kastu pridedant tam tikra prieda, kuri imone mano esant butina, kad uztikrinti minimalu pelningumo lygi. Sio metodo trukumas yra tai kad visiskai nesiprientuojama i konkretu kainos ir tai,kad tokia kaina neuztikrina, kad pirkejai pirks ta preke.2.Atsipirkimo(Luzio) analinis metodas. Jo esme, kas pasirenkamos tokios minimalios gamybos apimtys, kurios uztikrina islaidu isperkamuma, o nagrinejami keli skirtingi kainu variantai.3.Metodas pagal paklausos kreive-kai kaina nustatoma pagal tai, kad uztikrinti didziausias imones pajamas.4.Potencialiu vartotoju vertinimo. Jo esme kad orientuojamasi i tai kaip vartotojai priima preke ir kaip ja vertina, cia remiasi i apklausos rezultatus.5.Prestiziniu kainu metodas. Remiasi tuo kad manoma didele kaina yra ypatingesne, o vartotojas pagal kaina sprendzia apie prekes kokybe.Paskutine kaina-tai kaina kuria moka galutinis prekes vartotojas.Vartojimo kaina-tai kaina nustatoma be tik pagal prekes isigyjimo kaina bet ir ivertinant prekes pristatymo,paleidimo,montavimo,aptarnavimo,remonto islaidas.Nuolaida-kainos sumazinimas.Nuolaidu sistema-yra yrankis uztikrinant kainodaros lankstuma.Kainu diskriminacija buna trejopa: kai kaina priklauso nuo perkamu prekiu sk, kai nustatom kaina atsizvelgiant i sezoniskuma, kai skirtinga kaina.4.3 Lizingas, jo rusys, mokejimu rusys.Lizingas-finansavimo sistema apjungianti tiek ilgalaikes isperkamosios nuomos, tiek kreditavimo principus.Lizingas sukuria gamybos priemoniu gamintoju naujas realizavimo rinkas ir lizingo objekto savininkui investuotu i gamyba lesu susigrazinima ir tam tikra procenta uz naudojimasi kapitali. Lizingas yra efektyvi priemone leiszianti gamintojui pritaikyti vis modernesnia technika, mokslo ir technikos proceso laimejimus. Lizingo objektas-yra gamybos paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, taip pat lengvi automobiliai ir buitine technika. Lizingo objektas isnuomajamas iki 15m laikotarpiu su teise po to issipirkti pagal kaina.Lizingo rusys:1.Pagal gaminiu sudeti2.Pagal turto rusi3.Pagal nusidevejimo salygas4.Pagal aptarnavimo salygas5.Pagal aptarnaujamosios rinkos sektoriu6.Pagal lizingo mokejimo pobudiLizingo mokejimo rusys:1.Pagal mokejimo forma(pinigai, kompencasiniai, misrus)2.Pagal mokejimo apskaiciavima(fiksuoti, su avansu)3.Pagal imoku periodiskuma(vienkartinai-kai visa nurodyta suma sumokama iskart, Periodiskas-lizingo mikejimai,vykdomi periodiskai, pagal sutarta grafika)4.Pagal mokejimu buda(lygiomis dalimis, didejancia tvarka ar mazrjancia).5 Makroekonomika. Bendras nominalusis produktas(BNP). Bendras vidaus produktas(BVP)Makroekonomika nagrineja ekonominius procesus valstybes mastu ir apima bendraji vardini produkta, bendraji vidaus produkta, infliacija, monetarine politika,fiskaline politika, nedarba,tarptautine prekyba ir valstybes reguliarias funkcijas.Bendras nacionalinis produktas (BNP)Bendras vidaus produktas (BVP)5.1 BNP ir BVP samprata ir rodikliaiNacionalini produkta sudaro visu prekiu ir suteiktu paslaugu per tam tikra laikotarpi(per metus) kainu suma. Pagrindinis nacionalinio produkto rodiklis yra BNP, taigi BNP-visu baigtiniu prekiu ir paslaugu,pagamintu per tam tikra laikotarpi piniginiu verciu suma. Tokiu budu BNP apima tik tas prekes ir paslaugas, kurias pagamino ar suteike gamintojai rinkoje tais metais. Jei prekes pagamintos tais metais bet liko neparduotos tai ju verte patenka I BNP tik tuo atveju jei del to padideja gamybiniu atsargu ar nerealizuotos gatavos produkcijos apimtis. I BNP patenka tik baiktiniu prekiu ir paslaugu verte, t.y. tu kurios pasiekia galutini vartotoja ir patenkina asmeninius zm poreikius.Amortizaciniai atskaitymai-tai dalies gamybos priemones vertes perkelimas i metine produkcijos savikaina tikslu po kurio laiko jas atgauti.
Netiesioginiai verslo mokesciai-tai pridetines vertes mokesciai, akcizai, muitai.BVP nustatomas apskaitant tik salyje sukurtu baigtiniu prekiu ir paslaugu verte ir pridedant toje salyje is uzsienieciu gautas investicines pajams, taciau atmetant uzsienyje gautos tos sallies pilieciu pajamas is investiciju ir be to Skirtingai nuo BNP, BVP apskaitomas ne rinkos kainomis o gamybos veiksniu kastais. Kitaip tariant BVP skiriasi nuo BNP uzsienieciu sukurtos vertes uzskaitymo principu.Grynasis nacionalinis produktas(GNP) skiriasi nuo BNP tuo, kad neivertinama amortizaciniu atskaitymu suma, t.y.jis nustatomas is BNP atimant amortizaciniu atskaitymu suma.Nominalusis BNP nustatomas baiktiniu prekiu ir paslaugu apimti ivertinant faktinemis tu metu kainomisRealusia BNP vertinamas pagal sugretinima- sias kainas, naudojant kainu indeksa, kuris yra santykinis taro prekes arba ju grupes vertes faktinemis tu metu kainoms ir ju vertes bazinio laikotarpio kainomis.Dazniausiai vartojamas indeksas tai vartojimo prekiu ir paslaugu kainu indeksas, kuris yra apskaiciuojamas kaip vidutines pajamos gaunancios seimos vieno menesio islaidu vyriausybes patvirtinta lietuviskai seimai prekiu ir paslaugu krepseliai isigyti santykis su ankstesniu metu analogisko laikotarpio analogiskos seimos islaidos tokiai pat prekiu ir paslaugu krepseliui isigyti.Realuji ir nominaluji BNP vertiname pagal BNP kainu defliatoriu ir t.y.santykis nominaliojo BNP su realiuoju BNP.5.2 BNP ir BVP skaiciavimo metodai1. BNP skaiciuojamas sumuojant kiekvienoje gamybos stadijoje sukurta pridetine verte.Pridetine verte-tai skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos rinkos kainos ir jos gamybai iseitu prekes ir paslaugu kainos. Salies mastu BNP apimtis lygi kiekvienos gamybos stadijos pridetines vertes sumai. I BNP nepatenka nelegalus sandoriai, seselineje ekonomikoje sukurtas produktas ir vertybiniu popieriu pirkimo ir pardavimo apimtys.2. BNP skaiciavimas islaidu principu t.y.sudedant visas islaidas sallies mastu, perkant baiktines prekiaas ir paslaugas. Jos sudaro bendrasias nacionalines islaidas, kitaip visumines islaidas ir jos sudaro 4 siu islaidu grupes: Privatus daudojimas(C), Investicijos(I), Vyriausybes pirkimai(islaidos) (G), Grynasis eksportas (E-I).– Privatus vartojimas-apima visos islaidos, kurias patiria kainu ukiai (individualus asmenys ir seimos) ir nekomercinio pobudzio istaigos pirkdamos prekes ir paslaugas, cia neieina islaidos bustui statyti ir isigyti, nes jos patenka I investicijas.-Investicijos(islaidos investicinems prekems)-tai islaidos pagrindiniams fondams ir atsargoms bei rezervams. Jo sudaro: a.investicijos imonems ir irengimams, negyvenamoms patalpomsb.investicijos bustuic.gamybiniu atsargu bei gatavos produkcijos prieaugis.Visu siu investiciju suma vadinama bendrosios investicijos.Grynosios investicijos-tai ta bendruju investiciju dalis, kuri skirta naujiems irenginiams as statiniams isigyti.3. Vyriausybes pirkimai- apima tiek islaidas einancias vartojimui valstybes islaikomose istaigose, tiek ir vyriausybes investicines islaidos, taciau eleminuojami transferiniai mokejimai, pirmiausia siocialine parama, valstybes skolos, aptarnavimo islaidos.4.Grynasis eksportas(E-I=bendras eksportas-importas), nes tai kas buvo ivezta is uzsienio ir panaudota privaciam vartojimui, investicijoms ar vyriausybes programai vydyti neturi patekti I BNP dydi.BNP=C+I+G+(E-I)3.BNP skaiciavimo principas paremtas pajamu, kurios gauna visu gamybos veiksniu savininkai uz savo paslaugas, amortizacijos atsakomybe ir netiesioginiu verslo mekesciu sumevimo.i minetas pajamas patenka 4 pagr.elementai:1.Atlyginimai(iskaitant imokas ir siocialiniu fondues).2.Nuomos mokesciai (uz zeme ir patalpas)3.Palukanos (uz indelius bankuose ir banku gaminamas pelnas)4.Pelnas (bendroviu savininku gainami duvidentai ir nepaskirstytojo pelno dalis) 6 Ekonomikos nepastovumas6.1 Ekonomikos augimas ir aktyvumo svyravimo tipai6.2 Cikliniai svyravimaiSezoniniai svyravimai. Jei nagrinejami trumpo laikotarpio ekonominiai procesai i sezoniskuma butina atsizvelgti.Ekonominio pakilimo metai pertraukiami bendros ukines padieties santykiniu ir absoliuciu pablogejimu, si desningai pakeicia naujas ukio aktyvumo pakilimas. Tokie svyravimai vad cikliniais.6.3 Verslo ciklaiNuolatiniai nacionalinio produkto gamybos ir vartojimo pakilimai ir atoslugiai ji ilgalaikes tendencijos remuose, pasalinus sezoniskumo apraiskas, vad verslo ciklais.Ciklo stadijos:1.Virsune(bumas)-nacionalinip produkto apimtys yra didziausia. Atsiranda itampa darbo rinkoje, ypac ima stigti kvalifikuotos darbo jegos,gali kilti deficito pozymis medziagu bei zaliavu rinkoje.2.Nuosmukis(recezija)-po to kai ekonomika perejo auksciausia pakilimo taska prasideda nuosmukio laikotarpis. Jis prasideda prekiu ir paslaugu realizavimo mazejimu, leteja gamybos vystymosi tempai, veliau gamyba visai nustoja dideti.3.Krize(luzis,depresija) Tai zemaiusia ciklo stadija.jos metu isauga nedarbas, o paklausa gerokai atsilieka nuo gamybos pajegumu. Pozymiai: isauga nedarbas, plataus vartojimo reikmenu kainu kritimas, pramones gamybos mazejimas,tarptautines prekybos zlugimas.4.Pagyvejimas(pakilimas) tai stadija einanti po krizes ar deprasijos, kada gamyba pradeda augti.7. Pinigai. Bankai. Monetarine politika.7.1 Pinigu esme, funkcijos, formosPinigai-dabartine funkcija atsirado monetu pavidalu. Po to monetos ir banknotai tapo simboline israiska. Masinu ir mokejimo priemones, galia jiems suteikia valstybe ir pirmiausia savo finansiniu potencialu.Pinigu funkcijos:1.Mainu (cirkuliacijos priemone) nes pinigai igalina atskirai atlikti pirkima ir pardavima, kaip vieno pinigu sandorio dalis.2.Apskaitos vienetas-nes pinigais isreiskiamos kainhos pagal kurias perkama ir parduodama rinkoje.3.Vertes matas-kai pinigai yra kaip realus konkrecios prekes vertinis ekvivalentas4.Kaupimo priemone-kaip turto laikymo budas, taciau ju perkamoji galia kinta ir dazniausiai del inflaicijos mazeja.Be minetu grynuju pinigu dauguma atsiskaitymu vistik vyksta cekiais. Cekis tai rastiskas nurodymas bankui, kuriame atdaryta einamoji saskaita.Pinigu pasiulos kiekis-yra grynuju pinigu ir oinigu cekiuose,deposituose suma.Pinigu reali verte-tai prekiu ir pinigu verte, kuriuos galima isigyti uz pinigini vieneta. Kuo didesnes kainos ir kuo dideja pragyvenimo lygis, tuo labiau mazeja piniginis vieneto perkamoji galia. Esant vienodoms islaidoms ir gamybos salygoms pinigu pasiulos augimasskatina prekiu ir paslaugu paklausa.Pinigu paklausa-tai toks turto kiekis kuri visi sallies ukio subjektai.7.2 Vertybiniai popieriai ir ju vaidmuoRusys-Ukio subjektu akcijos, ukio subjektu leidziamos obligacijos. Vyriausybiniai vertybiniai popieriai.VVP yra irankis reguliuojantis pinigu paklausa ir pasiula. Sumazejus obliogaciju kainai, padideja ju ispirkimo procentas. Obligacijoms galioja sie desningumasi:-Obligaciju kaina atv. Proporcinga siulomam procentu dydziui.-Rinkos svyravimai sukelia obligacijos kainos didejima-Obligaciju siulomo procento dydis daro itaka zm nusistatymui taupyti pinigus.Didesnis obligaciju procentas sumazina investicijas ir vartotoju islaidas, o mazas procentas jas padidina.7.3 Valiutu kursai, ju rusysValiutu kursas-tai vienos valstybes pinigu verte isreiksta kitos valstybes pinigais t.y. taikant valiutu perskaiciavimo koef kuriuo nustatoma pasiulos ir paklausos santykiu, valiutu rinkoje.Isskiriamos sios valiutu kursu sistemos:1.Lankstaus valiutu kurso2.Fiksuoto valiutu kursoLankstaus valiutos kuras formuoja pati rinka: Valiuta nuverteja, kai jos kaina kitu valiutu atzvilgiu kinta, o lankstaus kurso valiutos verte kyla, kai dideja jos pajamos kitu valiutu atzvilgiu.Valiutu kursams itaka daro sie veiksniai:1.Santininis pajamu kitimas2.Santikinis kainu kitimas3.Vartotojo skonio pakitimai4.Santikines realiu palukanu normos kitimai5.SpekuliacijaAlternatyva esanciu valiutos kursu sistemai yra fiksuotu valiutos kursu sistema, kuria isvengiama dalies sistemos sukeliamu problemu. Toki fiksuota vliutos kursa paskelbia sallies vyriausybe ir cenzuros bankas. Sios sistemos trukumai:1.Didejantis nedarbas2.Zema kainu lygi3.Mazejancia produkcijos apimtiRealusis valiuru kursas-tai normalusis valiutos kuras pakoreguotas tu saliu infliacijos lygio skirtumais.Isskiriamos sios tarptautines valiutos kurso sistemos: 1.Auksto standarto sistema2.Dolerio standartasSiulaikines valiutu kurso rusys taikomos pagal tarpattines valiutos fondo terminologija siose valstybese:-Nepriklausantys plaukiojantieji kursai ( Kanada, JAV, D. Britanija)-ES valiutine sist-Valiutos kursai pagal ciuoziancio sistema7.4 Palukanos. Palukanu normaPalukanos-tai nedarbiniu piniginiu pajamu formas,pinigu kiekis sumokamas uz naudojimasi ne savais pinigais.Palunaku norma-paskolintos pinigu sumos prieaugis tam tikru metu, paprastai per kalendorinius metus.7.5 Bankai.Banku funkcijos, rusysBankai:1.centrinis bankas 2.Komerciniai bankaiCentrinio banko funkcijos: reguliuoti pinigu pasiula salyje. Tam taikomos 3 pagr priemones:1.Rezervu reglamentatorius, issaugo terminuotus isteklius2.Atviros rinkos operacijos(BVP, pirkimas ir pardavimas rinkoje)3.Diskonto nirma-vieno banko nustatoma palukanu norma, kuria taiko komerciniai bankai ir kitos finansines institucijos teikdamos paslaugas.Komercinio banko funkcijos:1.saugoti pinigus2.Paskolos7.6 Monetarine politikaTai centrinio banko politika padedanti reguliuoti pinigu mases didejimo tempus ar palukanu normos pokycius, kurio tikslas skatinti BNP gamyba, uzkirsti kelia nedarbo augimui ir infliacijai.Skirtingai nuo fiskalines politicos monetarine politika vykdoma reguliuojant pinigu pasiula.Varzancioji-restrikcije-ekspancine (kai pinigu pasiula didinama, tai smunka sallies ekonomika)8 Fiskaline politika ir mokesciu sistema8.1 Fiskaline politikos samprataFiskaline politika-tai biudzetines politikos dalis susijusi su valstybes biudzeto, pajamu formavimo, remiantis mokesciu sistema. Jos paskirtis stabilizuoti ekonomika, sumazinant nedarba bei infliacija.Kai yra ekonominis nuosmukis(paklausos sumazejimas, taikoma ekspancine fiskaline politika). Ja atitinka didejancios vyriausybes islaidos ir/arba mazesni mokesciaiKai ekonomikoje pasireiskia paklausos salygojama infliacija, taikoma restrikcine ( ribojanti fiskaline politika). Ja atitinka mazejancios vyriausybes islaidos ir/arba didesni mokesciai.Fiskaline politika is esmes yra biudzeto politika. O biudzetas-ataskaita, kuri parodo praejusiu metu vyriausybes pajamas ir islaidas, taip pat numatomas kitu kalendoriniu metu pajamas ir islaidas.8.2 Biudzeto balansas, jo tipai. Mokesciu sistemaBiudzetas- ataskaita, kuri parodo praejusiu metu vyriausybes pajamas ir islaidas, taip pat numatomas kitu kalendoriniu metu pajamas ir islaidas.Biudzetai:1.Savivaldybiu biudzetai2.Valstybes biudzetas3.Siocialis draudimo fondo biudzetasPirmieji du sudaro nuosalini biudzeta, o visi trys konsoliduota biudzeta. Kaip vyrausybe nori paveikti visumine paklausa, sumazinti nedarba ji isleidzia daugiau pinigu ir taip sudaro biudzeto deficita, taip padidinama ir ekonomikos perkamoji galia.Biudzeto balansas-skirtumas tarp visu vyriausybes pajamu ir visu jos islaidu per metus.Subalansuotas biudzetas-pajamos=islaidosPertaklinis biudzetas-kai vyriausybes pajamos is mokesciu virsija islaidasDeficitinis biudzetas-kai vyriausybes islaidos virsija jos pajamasVisisko uzimtumo subalansuotas biudzetas, kuris rodo, koks butu biudzeto deficitas ar perteklius, jeigu tais metais valstybes ekonomika funkcionuotu visisko uzimtumo salygomis.Visisko uzimtumo biudzeto multiplikatorius parodo, kad lygus mokesciu ir vyriausybes pusiausvyrai sukelia pusiausvyros BNP augima, vyriausybes islaidu ir mokesciu padidejimo dydziu.Savaimine stabilizacija-tai mokesciu varijavimas, proporcingai BNP ir sudaro galimybe, naudoti einamojo biudzeto pertekliaus ar deficito duomenis, kaip yriausybes fiskalines padeties rodikli.Kai BNP dideja, biudzetas savaime krypsta I pertekliu, o ekonomikos nuosmukio laikotarpiais, kai BNP mazeja, biudzetas-deficitas.Turint biudzeto deficita valstybes ekonomine politika priklauso nuo deficito finansavimo metodu. Juos atitinkancios vyriausybes priemones yra sios:1.Skolos sumazinimas( vyriausybe isperka isiskolinimus, sukeldama palukanu mazejima ir skatindama investicijas bei vartojima)2.Rezervavimas(kai vyriausybe isima perteklines sumas, taip pristaotydama ju tolesni naudojima t.y. rezervuoja tam tikra perkamosios galios dydi/Deficitas finansuojamas dviem pagr budais:1.Skolinimasis is fiziniu ir juridiniu asmenu2.Pinigu liudijimasVVP: 1. Izdo vekseliai (vyriausybes pasizadejimas sumoketi vekselius savininkui nurodyta vekselyje suma, prejus 91 dienai)2. Vyriausybes obligacijos( Vyriausybes pasizadejimas sumoketi nurodyta suma plius fiksuota palukanu norma)Sie vertibiniai popieriai platinami per vertybiniu popieriu birza bei per finansinius tarpininkus.LTU mokesciu sistema-mokescius lietuvoje reglamentuoja istaymai, vyriausybes nutarimai ir savivaldybiu tarybu sprendimai.Mokesciai suprantami ir kaip imokos,rinkliavos,apskaitymai. Jie patenka i siuos budzetus:1.Valstybes biudzeta.2.Savivaldybiu biudzeta.3.Valst. Sioc. daudimo fondo biiudzeta4.Privalomojo sveikatos draudimo fondas.5.Keliu fondasLR mokescius sudaro sie mokesciai:1.Gyventoju pajamu mokestis.2.pelno mokestis.3.PVB4.Akcizai5.Muitai6.Zemes mokestis7.Valstybinis zemes ir bandens telkiniu nuomos mokestis8.Mokesciai uz valstybinius gamtos isteklius9.Naftos or duju istekliu mokestis10.Mok uz aplinkos testuma11.Konsulinia mokestia12.Imoniu ir organizaciju nekiln turto mokest13.Zyminis mokest14.Palukanos ua valstybes ar savyvaldybes kapitalo naudojima15.Vienines rinkliavos16.Atskaitymai nuo realizomo17.Patentu mokest18.Valst. Soc. daudimo imokos19.Privalomo sveikatos draudimo imokosGyventoju pajamu mokes-mokeyojai gyventojai. Objektas-pajamos gautos pinigais,natura,lengvatu formaPelno mokestis-asmenys, mokescio objektas-gaunama apmokestinamasis pelnasNe pelno siekiancio 4 rusiu imones nemoka:1.Viesosios istaigos.2.Asiosiacijos3.Labdaros ir paramos fondai4.Visuomenes organizacijos, beto ir laisvu ekonominiu zonu imones.PVM-moketojai-gyventojai ir juridiniai asmenys, kuriu pajamos per metus uz parduotas prekes ir suteiktas paslaugas virsija 100 lt.Akcizai-moketojai ir gyv ir imones, jeigu jie gamina ar importuoja akcizu objekta. LEZ(laisvoji ekonomine zona) akcizu nemoka.Muitai-moka gyv ir imones kurie importuoja arba eksportuoja prekes.Imoniu ar organizaciju nekiln turto mokestis-moka imones ir organizacijos.Valst.sioc.draudimo imokos-31proc darbdavys nuo atlyginimo sumo sir 3proc nuo darbo uzmokescio,eina I privalomo sveikatos draudimo fonda.8.3 Finansine atskaitomybeKiekviena imone pasibaigus kelendoriniams metams pateikia valstybiniai mokesciu inspekcijai finansine atskaitomybe, kurioje privalomi sie dokumentai:1.balansas.2.pelno(nuostolio)ataskaita3.pelno paskirstymo ataskaita4.piniginiu lesu judejimo ataskaita5.grynojo pasiskirstymo tarp sallies ir uzsienio partneriu dokumentasJi sudaro dvi simetriskos, ir pagal pinigini vertinima absoliuciai vienodos dalys a)turtas b)savininku nuosavybe ir isipareigojimai Turto dalis apima:1. materialuji ir nematerialuji turta iskaitant lizingo teisesfrancizes9zymios uzsienio firmos, suteikiama teise uz tam tikra atlyginima naudotis jos prekes zenklu ir firmos ivaizdziu,teikiant tam tikras paslaugas pagal suderinta technologija) patentus.2. Kilnojamajama, nekilnojama turta, iskaitant nebaigta statyba, finansini turta, iskaitant turimas lesas banke ir kasoje bei prestiza.b) nurodomas imones istatinis kapitalas, akcini kapitala (ji sudaro vienos akcijos pardavimo kaina, padauginti is akciju emisijos t.y.is isleistu vienu metu akciju sk.)-skolintas kapitalas(gautos paskolos,kreditorinis isiskolinimas)-paimtos paskolosir debitoriai isiskolinimai.Finansine atskaitomybe sudaro:1.Bendrosios pajamos.2.Gamybos savikaina3.Bendrasis pelnas4.Pastovios islaidos5.Nusidevejimas ir amortizacija6.Grynosios pajamos7.Pelno mokestis8.Grynasis pelnas.Jeigu gaunamas grynasis pelnas sudaroma pelno paskirstymo ataskaita. Joje nurodomi privalomieji ir neprivalomieji rezervai, pelno dalis nukreipiama istatiniam kapitalui didinti ir/ar naujai akciju emisijai isleisti, taip pat nuosavoms akcijoms ispirkti. Jeigu nutaria visuomeninis akcininku susirinkimas, dalis grynojo pelno skiriama dividentams,taip pat tantjemoms.Pateikiami duomenys uz uzpraitus metus is prejusius metus apie turimu pinigu, lesu pokycius, pagal imones veiklos rusis. Sioje ataskaitoje nurodomaju pinigine israiska, bendri metinia rezultatai ir praejusiu kalendoriniu metu pokytis.8.4 KreditaiKreditas-tai suteikiama paskola su nukeltu jos grazinimo terminu.Kredito suteikimo principai:1.Grazintinumas2.Laikinumas3.Apsimokomumas4.Materialinis pagrindimas5.Tikslinis pobudisKredito funkcijos:1.Greitina kapitalo koncentracija ir centralizacija2.Isvengiama tikru pinigu apyvartos3.Paskirsto skolinamaji kapitala tarp kredito saliuPagal paslirti kreditai skirstomi:1.Komerciniai (prekiu ir paslaugu teikimas)2.Finansiniai ( investiciniu objektu statyba, vertybiniu popieriu isigyjimai)3.Tarpine preke (aptarnauti misrias kapitalo prekiu ir paslaugu teikimo formas)
Pagal rusi gali buti:1.Kreditai prekems, kurios teikiamos pirkejams2.Valiutiniai, pateikiami banku pinigine forma.Pagal terminus:1.Trumpalaikiai iki 1m.2.Vidutine trukmes 1-5m.3.Ilgalaikia daugiau kaip 5m.Kreditavimo principai:1.Suteiktos lesos turi buti grazinamos, nes priesingu atveju tai jau bus finansavimas.2.Suteiktos lesos, turi buti grazintos per sutarta ir sutartyje nurodyta laika.3.Kredito sugrazinimo savokos, pirmiausia jos grazinama prasme gali buti labia ivairios, taciau jos apsisprendziamos isimtinai saliu susitarimu4.Kad kreditas butu grazintas turi buti laiduojamas nekilnuojamuoju turtu.5.Daugumoj atveju kredituojami konkretu projektaiKreditine diskriminacija-Tai nevienodu kreditu gavimo, ju panaudojimo ir padengimo salygu nustatymas atsizveliant pagal ivairias salis.9. Infliacija ir nedarbasInfliacija tai bendrojo sallies mastu kainu lygio kilimas, del kurio mazeja sallies piniginio vieneto perkamoji galia.1.Infliacija pagr. matuojama, vartojimo prekiu ir paslaugu krepselio kainu indekso padidejimu per metus ( per ketvirti, menesi). Taigi inflaicija yra tada kai yra nevienkartinis bendrojo kainu lygio pakilimas, o ilgesni laika besitesiantis jo kilimas.2.Infliacijos salygomis darbo uzmokestis linkes dideti, nors infliacija reiskia, realiojo darbo uzmokescio mazejima, mazejant pinigu perkamajai galiai.3.Del inflaicijos dazniausiai pralaimi tie asmenys, kuriu pajamos isreiskiamos pastovia pinigu suma: -Darbuotojai kuriu atlyginimai isreiskiami fiksuotu dydziu.-Verslininkai-numate pateikti prakes uz pastovia kaina-Pensininkai-gaunantys pastovias pensijas-Pinigu skolintojai jei jiems grazinama skola nuvertejusiai pinigais.4.Laimi tie verslininkai, kurie moka darbuotojams pastovu atlyginima arba tie kurie eme paskolas.9.1 Infliacija, jos rusys, pasekmes. Defliacija.1.Skiriami du inflaicijos tipai(ir rusys)-Sliauzianti–kai trunka ilgai ir yra neauksti ir gan pastovus jos tempai 3-7٪-Suoliuojanti-tai kainu lygio kilimas dideliais tempais esant tendencijai jiems dar dideti 20-30٪-Hyper infliacija- tai kai kyla didziausiai tempais, kartais simtais procentu.2.Esmine infliacijos priezastis pinigine reikalo puse, nes incliacij1 pagrindinai sukelia per didelis pinigu kiekis. Tai susije su vadinamaja pinigu paklaisa, o savo ruoztu supertenkine prekiu paklausa.3.Inflaicijos tempas-(laipsnis)-nominaliu pinigu pasiulos padidejimas-grynu pinigu paklausos augimas. Is cia matyti kad kai grynu pinigu paklausa neauga, Inflaicijos tempai bus lygus nominaliu pinigu kiekio padidejimui.4.Glaudu inflaicijos rysi su palukanu norma atakleide Fiseris: Padidejus 1٪ infliacijos tempuipalukanu norma irgi turi pakilti 1٪ , taciau tai yra tik nominali palukanu norma, nes investavus tuos pinigus po metu turima suma tures jau kita perkamaja galia isaugti iki 2٪.5.Reali palukanu norma = infliacijos tempas6.Inflaicija daro itaka realioms pajamos ir p0alukanu apmokestinimui LTU-29 proc tarifas.7.Savo ruoztu realio gyvenimo pajamos = Nom. Pajamos-Infliacijos koef. X nominaliu pajamu dydzio. Nes sumokejus pajamu mokesti realios pajamos dar sumezeja ir tam tikrais laikotarpiais jos tempas artimas nuliui. Defliacija-tai neigiama infliacija, t.y. bendro kainu lygio kitimas.9.2 Antiinfliacines priemones:1) kainu kontrole2) Min. Darbo uzimtumo nustatymas3) Darbo uzmokest. Indeksavimas4)Biudzeto deficito sumazinimas.9.3 Nedarbas, jo rusys.Nedarbas tai nevisiskas uzimtumas kuris ekonomine prasme sukelia visuomenes istekliu svaistyma ir darbo neturinciu ziniu, socialiniu salygu problemu sp.1.Skiriamas dedarbas atsiranda laisva valia ir prievartinis nedarbas2.Nedarbo lygio padidejimas vienas budingiasiu ekonomikos nuosmukio pazymis, nes raiskos ekonomikoje yra du pagr jos indikatoriai: Infliacijos tempai ir Nedarbo lygis. Nedarbo lygi statistikos depertamentas nustato apklausos budu. Zm skirstomi i: Uzimti, Neuzimti, Nedarbingi..3.Nedarbo lygis nustatomas-bedarbiui procentinis dydis nuo bendro darbingu gyvebtoju sk.4.Kai zm ne savo noru dirba ne pilna darbo diena tai vad-daliniu nedarbu.Nedarbo tipai:1.Migracinis-kai darb palieka darbo vieta del asmeniniu priezasciu.2.Srtukturinis-kai paklausos struktura neatitinka darbo pasiulos strukturos.3.Ciklinis nedarbas- kai pagal verslo ciklus sumazeja ukinis objektyvumas ir sallies ekonokikos augimas ima svyruoti ir ekonomika pasuka recesijos kryptimi ir susidaro recesinis tarpsnis, cia nedarbas pasireiskia kaip nepakankamas paklausos nedarbas.Kadangi rinkos ekonomikoje nulinio nedarbo nebuna, tai visisko uzimtumo savoka suprantama kaip zemas nedarbo lygis, kuris nesukialia infliacijos padidejimo.9.4 Nedarbo mazinimo keliai.Nedarbo mazinimo priemones:1. Darbo rinkos situacijos analize, isaiskinant naujas darbo vietas. Vykdo darbo birza. Tinka migracinio nedarbo mazinimo arteja.2. Pristabdant strukturinius pokycius ekonomikoje ir prisitaikant prie ju. Efektyviausia esant strukturiniam nedarbui taiko vyriausybe.3. Monetarines politicos priemones skatinancios paklausos augima, bet drauge ir infliacija. Taikomos esnat cikliniam nedarbui. Taiko vyriasybe.4. Fiskalines politicos priemonemis skatinancioms paklausos augima, o pasekoje ir infliacija.taiko vyriausybe.Naturalus nedarbo lygis- toks kuris susidaro prie potencialaus BNP ir apima migraciji ir stukturini nedarba.9.5 Infliacija ir nedarbas. Filipsi kreive.Kad jie glaudziai susije nustate Filipsas, o vadinamoji filipso kreive rodo kad esant mazam nedarbui infliacija buna aukstesne, o didesniam nedarbo lygiui-mazesneFilipso kreives vaizduojamas bendringumas yra toks: Jei ukinis aktyvumas svyruoja del visumines paklausos kitimo, tai tokiomis salygomis zemas nedarbo lygis bus auksto infliacijos lygio atveju, o aukstas nedarbo lygis susidarys esant zemiams inflaicijos tempams.10. Tarptautine prekyba ir investicijos.10.1 Tarptautines prekybos prielaidos. Eksportas, Importas, juos reguliuojancios priemones.Tarptautines prekybos pletrai svarbiausios yra sios prielaidos:1. Gamybos salygu skirtingumas2. Skirtingi visuomeninio darbo nasumo lygiai3.Skoniu polinkiu, pioritetu ivairoveSiuo metu nei viena valstybe negali pasigaminti visu reikmiu, reikalingu gyventoju poreikiams tenkinti, tad kiekviena salis siekia gaminti tas prekias, kurias jai apsimoka gaminti. Kadangi visada gamtos ir darbo istekliai yra riboti, todel turi buti pasirenkama efektyviausia gamyba. Prekiu ir srautu judejimas yra priespriesinis, pinigu srauto judejimui, todel valiuta kuria atsiskaitoma irgi turi svarbia role. Dar viena ypatybe yra ta , kad stengiamasi specializuoti gaminti naudingas ir efektyvias prekias, kad darbo nasumas butu didesnis.Eksporto didinimas- Spartina visuminio BNP prieaugi, todel jis yra skatinimas ivairiomis ekonominemis priemonemis: a) Valstybes priemokos gamintojams b) Prekiu pardavimas uzsienyje mazomis kainomis, negu vidaus rinkojeDrauge yr air importas, taciau ten reguliuoti naudojamos priemones: a)Importo licenzijos b)kvotos10.2 Valstybes uzsienio prekybos politika, jos formos.Formos: 1. Laisvoji prekyba 2. ProtekcionizmasLaisvijo prekyba remiasi konkurencija, nesikisant valstybes organizacinems strukturoms. Ir istatymu abipusiskai naudinga tarptautini darbo pasidalijima, didina BNP, sudaro prielaidas kelti gyventoju gyventoju lygi.Protekcionavimas-tai nacionalines ekonomikos apsauga, nuo kitiu saliu firmos konkurencijos ir jos tikslai padaryti sallies uki, kuo maziau priklausoma nuo uzsienio ir uzsienio rinkukonjunkturos, tokios priemones:1.Didinant importo muitus2.Mazunant eksporto muitus3.Teikaint subsidijasTaikoma ir nemuitiniu barjieru sistema ir i ja ieina: 1) Kvotos ir kiekybiniai suvarzymai 2) Sveikatingumo bei kokybes standartais 3)Biurokratiskumas10.3 Muitai, ju tipai. Muitu poveikis vidaus rinkai.Muitai-vienas is mokesciu rusiu, kuriu apmokestinamas per valsybes siena ivezamos ir isveziamos prekesPagal tam tikrus kriterijus muitai skirstomi: 1) Pagal kilme (autonomiski, konvenciniai)2) Pagal prekiu ktypti (Importo, eksporto, tranzito) 3) Pagal tiksla (Fiskaliniai,priotrkciniai) 4)Pagal taikyma (Dendriniai, diferenciniai) 5)Pagal apmuitinimo pagrinda (Specifiniai, vertybiniai) 6) Pagal apmuitinimo laika (Nuolatinia, laikini)Muitu poveikis vidaus rinkai: Pasireiskia per ju kaio jos apsaugos funkcijos priemone, kuri labiausiai isreikstatipuose:1. Protekeiniuose2. Diferenciniuose3. Specifiniuose10.4 Tarptautines investicijos, ju budai (tiesiogines, portfelines, tarptautiniai kreditai)Tiek tarptautines prekybos finansavimui, tiek ir ivairiu objektu uzsienio salyse pletojimui tarnauja ispletota ivesticiju tarptautine sistema.Investicijas teikia pagrindiniai sie subjektai: a)Atskiros galingos tarptautines komp. b) Tarptautines finansines institucijos c) Pasaulio bankas d) Tarptautinis valiutos fondasTarptautines prekybos finansavime taikomos dvi specifines finansavimo-kreditavomo operacijos: a)Foktoringas ( kai finans komp nuperka eksportuotojo piniginiu isipareigojimus importuotojui ir visa su tuo susijusia rizika)b) Forfeitingas ( tam tikru teisiu suteikimas uz grynu pinigu, iskaitant vekseliu ir kitu mokejimo dokumentu pirkima, is anksto nustatymis salugomis)Tiesiogines investicijos-tai invest uzsienyje I konkretu objektaPortfelines investicijos-tai uzsienio finansiniu strukturu suteikiamos lesos kitos sallies tam tikrai programai.11. Vyriausybes vaidmuo ekonomikoje11.1 Poziuriai I vyriausybes vaidmeni ekonomikoje. Kainu kontrole.Poziuriai i vyriausybes vaidmeni ekonomikoje pagrindinai priklauso, nuo to ar salyje rinkos ekonomika, ar planine ekonomika, nors planines ekonomikos pasaulyje near.Rinkos ekonomikoj vyriausybes vaidmeni daugiausia apsprendzia tai, kurios partijos dominuoja politiniame gyvenime. Lietuvoje yra saikingas kisimasis I ekonominius procesus.Kiti du vyriausybe spoveikio ekonominiai aspektai yra sie: 1) Kainu kontrole 2) Atlyginimu kontrole.Lietuvoje atlyginimai reglamentuojami tik viesajame sektoriuje. Reglamentuojamos min kainos, bei max kainos. Taciau juodojoje rinkoje kainos visiskai neatitinka tu kainu, kurios nusistovi legalioje rinkoje.Lietuvoje atlyginimu kontrolesusideda i MMA (minimalios men algos nustatyma) – 490lt ir galioja visiems ukio subjektams.11.2 Vyriausybes poveikio ekonomikai mechanizmai (islaidos, mokesciai, regulaivimas/istatymai, valstybes imones) . Viesieji pirkimai.Poveikio ekonomikai mechanizmai yra sie:1.Rubliniu indeliu kompensavimas ir nusavinti turto vertes kompensavimas.2.Mokesciu sist formavimas(LTU propociniai mikesciai) muitu attinkama politika, netiesioginiu mokesciu suderinimas visoje ES.3.Dalies imoniu islaikymas savivaldybiu ir valstybes paaldumu, tai vadinamosios savivaldybiu ir valstybes imones.4.Imoniu steigimu ir veiklos teisinis reglamentavimas, nustatant ju istatinio kapitalo dydi, privalomus valdymo organus, privalomus rezervus ir pan.Viesieji pirkimai. Jie labia svarbi sritis, kurioje butinas valstybes isikisimas ir issamus teisinis reglamentavimas, nes butent viesuosiuose pirkimuose, kuriu apimtys dazniausiai siekia 10-100 mln.lt daznai pasireiskia konkurencija.Viesieji pirkimai pasireiskia siose srytyse:1.Perkant kai kurias prekias2.Atliekant darbus3.teikiant paslaugasLietuvoje viesieji pirkimai detaliai reglamentuojami atskiru istatymu, skelbiant aukcionus ir konkursus ir tai buna gana pelningi uzsakymai.11.3 Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimasLTU kaip ir daugelyje valstybiu skatinamas, todel kad jis padeda sukurti naujas darbo vietas ir aprupinti darbu ne tik mazu imoniu steigejus bet ir ju seimu narius.Skatinimas vykdomas per: a) Mokesciu sistema-kai nustatomas pelno mokestisb) Lengvatas steigiant imone c) Supaprastinant finansine atskaitomybe d)Valstybes mastu priimtas ir ES remiamas programas.11.4 Verslo imoniu rusysa) Visiskos turtines atsakomybes imones:1.Tikros ukines bendrijos2.Komandines ukines bendrovesb)Ribotosios turtines atsakomybes imones:1.Akcines bendroves AB2.UAB3.Kooperatines bendroves4.Zemes ukio bendroves5. Ne pelno siekiancios imones.