Ekonomikos Nuostatu Modeliavimas

1988 0

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

EKONOMIKOS

NUOSTATØ MODELIAVIMAS

ALGIRDAS JAKUTIS

VILNIUS-2000

TURINYS

I˛anga..................5

Ávadas..................9

1.Ekonomikos nuostatø modeliavimo iðtakos..17

1.1.Kalbos filosofija ir ekonomikos kalba...17

1.2.Ekonomikos nuostatø modeliavimo

filosofinës problemos............28

1.3.Kompiuterio panaudojimo filosofija...41

1.4.Ekonomikos nuostatø modeliavimo lingvistiniai aspektai..............50

2. Pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema..71

2.1 Daþniniø þodynø analizë........73

2.2Kategorijø sàraðas............74

2.3 Kategorijø apibrëþimai.........75

2.4. Kategorijø pakopiðkumo nustatymas ir pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema.....88

2.5Sistemos stabilumas............94

2.6Sinonimø ávertinimas..........95

2.7Sistemos tolygumas............96

2.8Pasikartojanèiø kategorijø ávertinimas...105

2.9Nulinës pakopos kategorijø analizë.... 106

3. Ekonomikos nuostatø modeliavimas ir identifikavimas..............108

3.1 Ekonomikos nuostatø tipai.........109

3.2 Modeliavimo metodai............110

3.3 Neekonominiø kategorijø, reikalingø modeliavimui, sàraðas............113

3.4 Modeliavimo eiga ir rezultatai.......116

3.5 Ekonomikos nuostatø identifikavimas....133

4.Ekonomikos nuostatø modeliavimo kompiuteriu galimybës...................133

4. 1Ekonomikos kategorijø deriniø skaièius....136

4. 2.Þmogaus ir kompiuterio funkcijos, modeliuojant ekonomikos nuostatas............139

4.3 Ekonomikos nuostatø modeliavimas

kompiuteriu.................142

4.3.1Kompiuterio panaudojimo gaalimybës....142

4.3.2Tekstø redaktoriai............142

4.3.3EDIT..................144

4.3.4WIN WORD...............147

4.3.5WORD FOR WINDOWS........148

4.3.6NORTON COMMANDER........149

4.3.7Teksto redagavimo bûdai..........150

4.3.8Ekonomikos nuostatø modeliavimo

algoritmai.................155

5.Ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikos praktinis taikymas...............160

5.1Ekonomikos þodyno sudarymas........162

5.2Ekonomikos teksto sudarymas.......163

5.3Ekonomikos teksto recenzavimas......164

5.4Ekonomikos teksto optimizavimas.......166

5.5Praktinis kompiuterio panaudojimas

modeliavimui................176

5.6Modeliavimas mokymo

procese........177

5.7Modeliavimas ne ekonomikoje.......178

Iðvados ir pasiûlymai..............179

Modelling economical regulations....... 185 Моделирование экономических положений... ..208

Literatûra.................245

Priedai...................264

1.Pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos formavimas..................229

2.Optimalios ekonomikos kategorijø sistemos sudarymas.................276

3.Ekonomikos tekstø optimizavimas......301

Áþanga

Temos aktualumas. Praktinë ekonominë þmoniø veikla istorijos eigoje susidûrë su teorinës ekonomikos poreikiu. Reikëjo apibendrinti atskirus faktus, formuluoti ekonomikos principus, dësnius, kriterijus, savybes, tikslu panaudoti ðias nuostatas praktinëje veikloje. Atsirado daug ekonomikos tekstø: nuo laikraðtiniø publikacijø ikki akademiniø leidiniø. Tekstø autoriø plati skalë: nuo valstieèio iki akademiko, Nobelio premijos laureato.

Susigaudyti ðioje informacijos masëje nëra paprasta: daugelis ekonomikos nuostatø prieðtarauja viena kitai; yra daug pasikartojanèiø, viena kità dubliuojanèiø nuostatø; daugelio nuostatø niekur nerasime, nes jos dar nesuformuluotos. Re

eikalingas sisteminis poþiûris á ðià informacijà, tuo labiau, kad jos apimtis kiekvienà dienà auga. Reikia iðsiaiðkinti, kaip atsiranda ekonomikos nuostatos, kaip jas teisingai formuluoti ir klasifikuoti.

Tyrimo objektas yra racionalaus ekonominio teksto parengimo procesas. Eksperimento objektas yra ekonomikos þodynai ir ávairiø autoriø ekonomikos tekstai.

Pagrindinis darbo tikslas yra parengti ekonomikos nuostatø modeliavimo metodologijà. Ðiam tikslui pasiekti reikalinga:

• analizuoti filosofines formaliø kalbø kûrimo iðtakas;

• parengti ekonomikos kategorijø klasifikavimo metodikà;

• suformuoti ekonomikos nuostatø modeliavimo procedûras;

• analizuoti kompiuterio panaudojimo ekonomikos nuostatoms modeliuoti galimybes;

• parodyti darbo praktinio pritaikymo rezultatus ir tolesnio panaudojimo galimybes.

Tyrimo metodologija ir metodika. Tyrimo teorinis pagrindas yra filosofinis

mokymas, iðdëstytas fenomenologijos, analitinës kalbos filosofijos, neopozityvizmo, struktûralizmo tyrinëtojø veikaluose.

Modeliavimui panaudota tradicinë, formalioji ir matematinë logika. Ekonomikos kategorijø klasifikavimui pasiûlyta originali monografijos autoriaus sukurta pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema.

Mokslinis naujumas. Ekonomikos moksle iki ðiiol tokia tema nebuvo nagrinëta. Todël autorius negalëjo remtis ar analizuoti kolegø darbø taip, kaip tai daro kitø monografijø autoriai, pasirinkdami anksèiau nagrinëtà temà. Autoriui teko labiau susikoncentruoti ties teorine klausimo puse ir tikëtis, kad jis pats (vëliau) ar pasekëjai pratæs praktinio panaudojimo galimybiø tyrimà.

Ið kitos pusës, formalizuota kryptis moksle ir filosofijoje egzistuoja ir yra vystoma. Autorius rëmësi savo mokytojø, bendraamþiø, savo ir savo mokiniø darbais.

Darbo praktinë reikðmë ir aprobavimas. Ekonomikos nuostatø modeliavimo metodologija ágalina formuluoti ávairius ekonomikos tekstus: straipsnius, kn
nygas, kursinius bei diplominius darbus, vadovëlius, ekonominiø ástatymø bei poástatyminiø aktø projektus.

Monografijos autorius kartu su savo kolegomis ir studentais sumodeliavo vadovëlá “Ekonomikos teorijos pagrindai”, kuris laimëjo Mokslo ir studijø fondo paskelbtà vadovëliø konkursà. Sumodeliuota “Uþsienio ámoniø veiklos Lietuvoje analizë”, kuri panaudota Vyriausybës nutarimui rengti.

Remiantis pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema, galima recenzuoti kitø autoriø ar jø kolektyvø sudarytus tekstus. Taip buvo ávertinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos ekonominë dalis, tarpusavyje palyginti keliø ekonomistø – Nobelio premijos laureatø – tekstai.

Monografijos medþiaga naudojama mokymo procese. VGTU, VU, Lietuvos Teisës Akademijos, Lietuvos Karo Akademijos, privaèios Akelan vadybos mokyklos, keliø aukðtesniøjø mokyklø studentai modeliuoja ekonomikos nuostatas.

Ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatas – principai, dësniai, savybës, kriterijai, apribojimai ir t.t. Ankstesniuose mokslo vystymosi etapuose rasti dësná ar sudaryti principà buvo laikoma dideliu pasisekimu. Dabar, panaudojus ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikà, principus, dësnius ir t.t. nesunkiai modeliuoja studentai bei moksleiviai.

Tai VGTU Verslo vadybos, statybos, aplinkos ir transporto inþinerijos fakultetø studentai, VU magistrantai, Lietuvos Teisës ir Karo Akademijø studentai, privaèios Akelan vadybos mokyklos studentai, Alytaus aukðtesniosios technikos mokyklos, Vilniaus aukðtesniosios kooperacijos mokyklos ir Buivydiðkiø aukðtesniosios þemës ûkio mokyklos moksleiviai.

Ekonomikos nuostatø modeliavimas dëstomas paskaitø metu, ásisavinamas pratybose, rengiami namø, kontroliniai, kursiniai ir baigiamieji darbai. Ekonomikos nuostatas modeliuoja magistrantai. Doktorantai taiko metodikà, rengdami savo disertacinius darbus.

Ekonomikos nuostatø modeliavimas taikomas st
tudijø programø rengimui. Tai lieèia Verslo ekonomikos katedroje parengtas ekonomikos teorijos, verslo ekonomikos ir finansø, statybos ekonomikos studijø programas.

Monografijos kilme ir bendra˛ygiai. Med˛iaga rinkti pradejau 1985 m. Ekonomikos nuostatu modeliavimo tyrimuose dalyvavo tukstanciai studentu ir auktesniuju mokyklu moksleiviu. Jie taip pat padejo projektuoti pakopika ekonomikos kategoriju sistema. ia tema savo baigiamuosiuose darbuose nagrinejo VGTU Verslo Vadybos fakulteto bakalaurai R. Bieka, J. Jurgaitiene, N. Keturakis, D.Matijokaite, I. Motiejunaite, I. Nastajute, V. Paulikas, A.Petkeviciene, K. Petuchova, J. Skirkeviciute ir L. Talackiene. Teksto optimizavimo projektus 1998-1999m. renge to paties fakulteto magistrantai. Su kolega A. Stepanovu ia tema parengta ir paskelbta keletas straipsniu. Vadovelio “Ekonomikos teorijos pagrindai”, kurio tekstas pertvarkytas pagal monografijoje pateikta metodika, bendraautoriai yra V. Petrakevicius, A. Stepanovas, L, eckute ir S. Zaicevas.

Ekonomikos nuostatu modeliavimo idejai pritare profesoriai J. Bivainis, B. Melnikas, S. Marciukaitis, K. Prunskiene, O. Rakauskiene, A. Kaklauskas, docentai J. Rudalevicius, S. Butkus, J. Vijeikis, V. Aukciunas, G. Dievulis, dr. J. Velyvis, dr. V. Kazlovas.ios idejos nepalaiko profesoriai R. Ginevicius, V. Rutkauskas, A. ileika, L. Simanauskas, doc. V. Bagdonas, dr. G. Vagnorius.

Dalykine parama realizuojant monografijos ideja suteike VGTU Rektorius profesorius E.-K. Zavadskas.

Med˛iaga iforminti kompiuteriu padejo studentas D. Kondratenko. Monografija INTERNETE paskelbe magistrantas V. Sapranavicius.

Monografijos pabaigoje pateikta apie 200 mokslines literaturos altiniu, kuriais re
emiausi ja rengdamas. iu altiniu autoriams ir kitiems aukciau ivardintiems asmenims esu dekingas u˛ parama ir kritika.

Ávadas

Ekonomikà sudaro ekonominës nuostatos. Ekonomikà galima apibrëþti kaip mokslà, kurá sudaro ekonomikos principai, dësniai, savybës, kriterijai, apribojimai, aksiomos ir kt. Kiekvienà iðvardintà ekonomikos nuostatà sudaro kategorijos.

Kategorijos ( gr. kategorija-nurodymas )-teorinës sàvokos, reiðkianèios svarbiausius tikrovës atkûrimo aspektus. Kategorijos yra praktiná patyrimà teoriðkai áprasminanèios formos. Kategorijos ávardina ekonomikos reiðkinius. Kategorijos pateiktos ir nagrinëjamos vadovëliuose, þinynuose, enciklopedijose.

Kategorijos yra susijusios tarpusavyje, nes ekonomikos reiðkiniai, kuriuos atspindi kategorijos yra susijæ.

Sàryðiø tarp kategorijø yra daug-aibë. Ðie sàryðiai yra lyg tinklas arba medis, kadangi viena kategorija yra susijusi su keliomis kitomis kategorijomis, o ðios-dar su kitomis. Kaip pavyzdá panagrinëkime kategorijà “investicija”. Investicija apibrëþiama kaip kapitalo ádëjimas á ámonæ. Kapitalas gi yra visa tai, kas sukurta þmoniø darbu ir naudojama galutiniam produktui gaminti. Ámonë yra gamybos ar prekybos ûkinis vienetas. Toliau reikëtø apibrëþti ðias kategorijas: darbas, nauda, produktas, gamyba, prekyba, ûkis. Po to reikëtø apibrëþti kategorijas, áeinanèias á kà tik paminëtø kategorijø apibrëþimus, ir t. t.

Ið aptarto pavyzdþio matyti, kad ið vienos kategorijos apibrëþimo pakopomis gauname aibæ kategorijø. Susidaro pakopiðka kategorijø sistema.

Aktualu nagrinëti svarbiausias kategorijas. Svarbiausiomis galima laikyti daþniausiai ekonomikos tekstuose pasitaikanèias kategorijas. Labai daþnai kartojasi tik nedidelë þodþiø dalis. Vokieèiø stenografas S. Kedingas, iðnagrinëjæs 10 mln þodþiø, nustatë, kad 15 daþniausiø þodþiø sudaro 25% teksto. Lietuviø kalbos daþniniame þodyne kategorija darbas yra 12 vietoje-tirtame tekste pavartota 1759 kartus. Kitos daþnai vartojamos ekonomikos kategorijos yra: ûkis, þemë, gamyba, darbininkas, ámonë, planas.

Kiek yra þinoma kategorijø? Iðsamiausi ekonomikos terminø þodynai pateikia iki 75000 kategorijø. Dalis ðiø kategorijø priklauso negamybinës sferos ekonomikai, o kitos yra verslo ekonomikos kategorijos. Ryðiø tarp ekonomikos reiðkiniø (kategorijø) skaièiø galima rasti pasitelkus kombinatorikos formules. Gausime skaièiø, kurá galima lyginti su galimø kombinacijø ðachmatø lentoje skaièiumi (10120). Norint ið kategorijø derinio gauti racionalià ekonomikos nuostatà, reikia deriná nagrinëti atitinkamais metodais, naudojamais ekonomikos, aibiø ar tikimybiø teorijose. Be to, kartais tenka naudoti vienà ar kità metodø deriná-algoritmà. Racionalûs kategorijø deriniai iðreiðkia sudëtines kategorijas, principus, dësnius, apibrëþimus, savybes ir t. t. Pasitaiko kategorijø dësniø, kurie nesudaro racionalaus sàryðio. tai rodo, kad tiesioginio ryðio tarp nagrinëjamø kategorijø nëra.

Esant tokiam dideliam variantø skaièiui, atrodytø, beviltiðka net pradëti nagrinëti ðià problemà. Taèiau bûtina ásidëmëti, kad svarbiausi sàryðiai yra binariniai, kitaip sakant poriniai kategorijø sàryðiai. Turint binarinius sàryðius, visi kiti sàryðiai lengvai modeliuojami.

Dalis sàryðiø ðiai dienai yra iðnagrinëti ir paskelbti. Yra tûkstanèiai ðaltiniø, nagrinëjanèiø kategorijø problematikà, pvzd., [60,115,142,147,148,161,162,163].

Kategorijø problematikà pirmasis iðryðkino Aristotelis[11,12]. Jis pastebëjo, jog sàvokas galima surûðiuoti pagal tai, kokiu aspektu jos apibûdina tikrovës reiðkinius. Tokiø aspektø Aristotelis nurodë keletà: esmës,kiekybës, kokybës, santykio ir t. t. Jie nepakeièiami vienas kitu ar kuriuo nors vienu, bendriausiu, tad jie ir yra aukðèiausios rûðys, arba kategorijos, kuriomis remiasi mokslas, aiðkindamas tikrovæ. Nuoseklesniø iðvadø apie kategorijø struktûrà, jø prigimtá Aristotelis nepadarë, taèiau jis nurodë jø paþintinæ reikðmæ, pareiðkë mokslui svarbià mintá apie jø sisteminimo bûtinumà. Kategorijø problematikà nagrinëjo tokie þymûs mokslo veikëjai kaip E. Huserlis, R. Bertranas, D. Pospelovas, A. Einðteinas[9]. Pastarasis yra pasakæs: “Að nesu tikras, ar galima ið tikrøjø suprasti màstymo stebuklà”. Ðià mintá patvirtina ir kibernetikoje taikomas “juodos dëþës” principas, kurio esmë ta, kad ið anksto þinoma tik áeinanti informacija ir gauti rezultatai. Kaip, kokiais bûdais gauti ðie rezultatai lieka neaiðku, nagrinëjama tik áeinanti informacija ir rezultatinë informacija. Prof. V. Dimitrijevas[134] baiminasi, kad skverbimasis á ‘juodà dëþæ”-þmogaus intelektà-gali bûti pavojingas: pasekmës yra sunkiai nuspëjamos.

Mes anksèiau aptarëme, kad kategorijos ávardina ekonominius reiðkinius. Ðie reiðkiniai tarp savæs yra susijæ. Sàryðio paieðka, modeliavimas veda prie tam tikrø rezultatø. Rezultatas – ekonomikos nuostatos. Nuostatas galima klasifikuoti. Þinomø ekonomikos nuostatø tipai: principas, dësnis, kriterijus, apribojimas, savybë, apibrëþimas, aksioma, postulatas, sudëtinë kategorija, dogma, kanonas.Nuostatos dar klasifikuojamos i tezes ir hipotezes. Teze – irodyta nuostata, o hipoteze – menama nuostata.

Atidžiau nagrinėdami bet kokį ekonomikos tekstą, rasime išvardintus ekonomikos nuostatų tipus. Pvz. išnagrinėjus paskaitos „Verslo organizavimo formos“ tekstą rasta, kad jį sudaro 47 dėsniai, 37 apibrėžimai, 17 principų, 29 savybės, 24 aksiomos, 18 kanonų, 10 postulatų, 8 kriterijai ir 4 apibrėžimai.

Kituose ekonomikos tekstuose randama faktø, formuliø, grafikø, paradoksø, prielaidø, iðvadø.

Sàryðá tarp ekonomikos reiðkiniø aptikti padeda metodai. Dialektinis metodas yra totalinis. Jis taikomas moksle nuo Platono[9] laikø. Dialektinio metodo sudëtinës dalys yra stebëjimas, analizë, sintezë, indukcija, dedukcija, eksperimentas, abstrahavimas, verifikacija. Naudotini genetinis, “ðakø ir ribø” bei kiti metodai.

Kurie metodai daugiausia taikomi modeliuojant ekonomikos nuostatas? 321 sàryðio perþiûra rodo, kad analizë panaudota 92 atvejais, genetinis metodas – 78, stebëjimo – 42, dedukcijos – 16, sintezës – 15 ir pan.

Metodà taip pat sudaro kategorijos, principai, dësniai.Todël panaudojant þinomus metodus, modeliuojami nauji. Ðiandien mokslui þinomø metodø sàraðas nëra galutinis.

Panagrinëkime svarbiausio – binarinio sàryðio nustatymo eigà. Imame dvi kategorijas A ir B. Ið þinyno, vadovëlio, enciklopedijos iðraðome jø apibrëþimus. Po to ið metodø sàraðo imame pirmàjá metodà ir jo pagalba ieðkome ryðio tarp kategorijø A ir B. Jei ryðys yra, nustatome jo tipà. Vëliau imame antràjá metodà ir jo pagalba ieðkome sàryðio tarp kategorijø A ir B. Vël, jei ryðys yra nustatome jo tipà. Tai gali bûti kito tipo ryðys tarp tø paèiø kategorijø.

Galimas atvejis, kai imant po vienà metodà, sàryðio aptikti nepavyksta, o panaudojus keliø metodø deriná, sàryðis fiksuojamas.

Panagrinëkime konkretø pavyzdá. Atsitiktiniu bûdu parinkime keletà kategorijø ir raskime ryðius tarp jø. Paimkime keturias ekonomikoje naudojamas kategorijas ir uþraðykime jø apibrëþimus[22].

Infliacija – pinigø cirkuliacijos kanalø perpildymas popieriniais pinigais virð realiø ûkio poreikiø, vedantis á nuvertëjimà.

Amortizacija – laipsniðkas darbo priemoniø vertës perkëlimas á jomis pagamintà produktà pagal jø fizinio ir moralinio susidëvëjimo lygá ir darbo priemoniø atstatymas.

Kapitalas – visa tai, kas sukurta þmoniø darbu ir yra naudojama prekiø ir paslaugø kûrimo tikslams.

Utilitarizmas (lot. utilas – nauda, iðloðis) – socialinis – ekonominis principas, pagal kurá visi visuomeniniai santykiai nagrinëjami jø naudingumo poþiûriu, norint ðiuos santykius panaudoti priemone kokiems nors tikslams pasiekti.

Modeliuokime ryðius tarp ðiø keturiø ekonomikos reiðkiniø. Pirmiausia kategorijos nagrinëjamos po vienà. Stebima, kaip ekonomikos reiðkinys, ávardintas duotàja kategorija kinta laike ir erdvëje Pvz., infliacija istorijos eigoje turi tendencijà ir augti ir stabilizuotis, kartais iðnyksta. Todël formuluojama nuostata “infliacija laikui bëgant kinta”. Ðios nuostatos tipas – savybë; reiðkinys nagrinëtas stebëjimo metodu. Nagrinëjant kategorijà “kapitalas” aiðkëja, kad “kapitalas laikui bëgant auga”. Tai dësnis gautas analizës metodu.

Iðtyræ vienukes, imame nagrinëti porinius kategorijø ryðius. Infliacijà ir amortizacijà patyrinëjus genetiniu metodu, aiðkëja, kad amortizacijos kitimas gali iððaukti infliacijos pokyèius. Juk sulëtëjus amortizacijai, kaupiasi pasenæ árengimai, su kuriais pagaminama maþiau ir prastesnës kokybës prekiø. O pinigø patenkanèiø á cirkuliacijà kiekis nemaþëja. Todël auga infliacija. Formuluojame dësná “amortizacijos sulëtëjimas didina infliacijà”. Panaudotas genetinis metodas.

Minëti ir kiti modeliavimo rezultatai pateikiami lentelëje

Eil Nr Kategorijø derinys Ekonomikos nuostata Nuosta- tos tipas Panaudo-ti metodai

1 2 3 4 5

VIENUKËS

1. Infliacija Infliacija laikui bëgant kinta Savybë Stebëji-mas

2. Amortiza-cija Amortizacija laikui bëgant stabilizuojasi Dësnis Verifika-cija

3. Kapitalas Kapitalas laikui bëgant auga Dësnis Stebëji-mas

4. Utilitarizmas Utilitarizmas laikui bëgant kinta Savybë Stebëji-mas

DVEJUKËS

5. Infliacija – amortiza-cija Amortizacijos sulëtëjimas didina infliacijà Dësnis Genetinis

6. Infliacija – kapitalas Infliacija brangina kapitalà Dësnis Genetinis, analizë

7. Infliacija – utilitariz-mas Utilitarizmas skatina infliacijà Dësnis Genetinis

8. Amortiza-cija – kapitalas Kapitalas amortizuojasi Dësnis Analizë

9. Amortiza-cija – utilitariz-mas Utilitarizmas – viena ið amortizacijos prieþasèiø Dësnis Genetinis

10. Kapitalas – utilitariz-mas Utilitarizmas – kapitalo principas Principas Genetinis

1 2 3 4 5

TREJUKËS

11. Infliacija – amortiza-cija – kapitalas Infliacija brangina kapitalà, kuris amortizuojasi Dësnis Geneti-nis, analizë

12. Infliacija – amortiza-cija-utilitariz-mas Utilitarizmas skatina infliacijà ir yra viena ið amortizacijos prieþasèiø Dësnis Genetinis

13. Amortiza-cija – kapitalas – utilitariz-mas Utilitarizmas – kapitalo principas ir viena ið amortizacijos prieþasèiø Principas, dësnis Genetinis

14. Infliacija – kapitalas – utilitariz-mas Utilitarizmas – kapitalo principas, o infliacija brangina kapitalà Principas, dësnis Genetinis

KETVERIUKË

15. Infliacija – amortiza-cija – kapitalas – utilitariz-mas Utilitarizmas – kapitalo principas, o infliacija brangina kapitalà, kuris amortizuojasi Principas, dësnis Geneti-nis, analizë

Iðnagrinëjus 15 deriniø, gauta eilë dësniø, principø, savybiø. Matome, kad svarbiausi yra binariniai sàryðiai (dvejukës). Trejukës ir t.t. modeliuojami lengviau, kai jau turime dvejukes.

Ekonomikoje svarbu rasti pradines kategorijas, ið kuriø galima modeliuoti ekonomikos nuostatas, palaipsniui prijungiant kitas kategorijas. Ieðkant pradiniø kategorijø, nagrinëti tas ið jø, kurios paaiðkinamos minimaliu kitø kategorijø skaièiumi.

1.Ekonomikos nuostatø modeliavimo iðtakos

Ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatas yra ekonomikos kalba. Kalbos pagrindus nagrinëja kalbos filosofija. Tekstus aiðkina fenomenologija, hermeneutika, taip pat analitinë kalbos filosofija, kuri skaidoma á loginæ ir lingvistinæ kalbos analizæ. Kalbà nagrinëja semiotika ir struktûralizmas.

Ekonomikos nuostatø modeliavimas susiduria su problemomis, kuriø sprendimà randame tradicinëje, formalioje ir matematinëje logikoje. Filosofija nagrinëja aibës, begalybes problemà, su kuria susiduria ekonomikos nuostatø modeliavimas. Filosofija nagrinëja sàvokos ir jos apibrëþimo, kategorijø pakopiðkumo, abstrakcijos klausimus.

Filosofijoje rasime ir kibernetikos, kompiuteriø panaudojimo problematikà.

1.1. Kalbos filosofija ir ekonomikos kalba

Paþinimo teorija daþnai reiðkiasi kalbos filosofijos problemø pavidalu. Ðis posûkis á kalbà bûdingas visai dabarties filosofijai. Dabarties filosofija daþniausiai vadinama XX amþiaus filosofija. Ði riba nëra atsitiktinë. Apie 1900 metus Vakarø ðaliø filosofijoje ávyko þymus posûkis.Iðryðkëjo ir ásitvirtino naujos tendencijos.

1) Fenomenologiðkai orientuota pozicija, kuriai pirmiausia priklauso klasikinë fenomenologija,egzistencializmas ir hermeneutinë filosofija.

2) Pozityvistikai orientuota pozicija, kuriai priklauso neopozityvizmas, kritinis racionalizmas,taip pat daugybë loginiø, empyristiniø ir lingvistiniø krypèiø. Jas aprëpia vadinamoji analitinë filosofija.

Fenomenologinio màstymo pradþia yra susijusi su dviem austrø màstytojais. F. Brentano (1858 -1917) [9] buvo jo pirmtaku, o E. Husserlis (1859 – 1938) [69] padëjo pagrindus visai tolesnei fenomenologijos raidai. Daugelis fenomenologinio màstymo iðvadø tapo nuolatiniu impulsu tolesniam filosofavimui: turima omenyje hermeneutinë problema arba fenomenologiðkai orientuotø egzistencialistø didþiosios analizës.

Pavadinimas “fenomenologija” kilo is graikiðko þodþio phainetai (reiðkiasi). Tuo paèiu jau pateikta ir fenomenologijos programa – prie paèiø daiktø! Analizuoti tai, kas reiðkiasi. Filosofija turi pasukti nuo 19 a. pabaigoje vykusiø nevaisingø diskusijø apie paþinimo teorijà á tai, kas reiðkiasi, kas yra fenomenas. Vienas novatoriðkiausiø dabarties filosofijos veikalø yra E.

Husserlio knyga “Loginiai tyrinëjimai” (1900) [69].Joje E. Husserlis pagrindë vienà svarbiausiø filosofiniø tyrinëjimo metodø – fenomenologiná metodà.

Fenomenas pirmiausia yra visa tai, kà aptinkame patyrime. Fenomenologinës filosofijos uþdavinys yra fenomenus analizuoti taip, kad idealios esmës taptø duotybëmis. Fenomenologijos tikslas yra grynø (formaliø ir materialiø) esmiø sistema, kuri aprëptø visas filosofines disciplinas. Dël to fenomenologinë filosofija vadinama esmës filosofija. E. Husserlis ir ankstyvieji fenomenologai manë, kad fenomenologiniu metodu galima iðskirti ir iðtirti grynøjø, idealiøjø antlaikiniø ir antistoriniø esmiø sritá. Ið pradþiø fenomenologai nebuvo orientuoti nei bûties filosofijà (ontologijà), nei á savimonës trancendentinæ) filosofijà. Jie laikësi dvasios filosofijos nuostatos ir analizavo tai, kas idealu.

Didelës reikðmës fenomenologija turëjo ir praktinei filosofijai. Èia buvo remiamasi tuo, kad esmës fenomenologiná paþinimà praktinëje filosofijoje atitinka vertybës bei santykiø tarp vertybiø pajautos.

Hermeneutika (ið Hermio- dievø pasiuntinio, neðusio þmonëms dievø þinias) kilo ið skelbimo, vertinimo ir aiðkinimo meno. Ðiandien hermeneutikos problemø ratas apima tekstø (taip pat ir ekonomikos), teorijø, ávykiø, dalykø, aplinkybiø ir kt. Interpretavimà, aiðkinimà ir supratimà.Ðiuolaikinis hermeneutikos pavidalas kyla ið egzistencialistø, pirmiausia, M. Heidegerio [70] egzistencialistø teorijos. Egzistencializmas yra ypatingas savimonës filosofijos variantas. Jo pamatines mintis galime paaiðkinti remdamiesi S. Kierkegaardo [9] suformuluotu skyrimu. Tai objektyvios ir subjektyvios refleksijø skyrimas. Þmogus gali reflektuoti kasdiená patyrimà, ið kurio kyla filosofija. Egzistencialistai mano, kad jis is esmës turi dvi galimybes.

1 ) Jis gali savo interesus nukreipti á tai, kas duota objektyviai atsisakydamas savæs, savo asmeninio individualaus subjektyvumo.

2) Taèiau þmogus gali suvokti save patá ir kaip galimybæ. Ðioje subjektyvioje refleksijoje jis ieðko savojo “Að pats”, asmeninës, individualios, subjektyvios bûties, to Að, kuris vadinamas egzistencija. Að esu toks, koká pats save projektuoju egzistuodamas.

Remdamiesi egzistencialø teorija, hermeneutikos problemà galime suformuluoti taip: suvokus kalbà, istoriðkumà, buvimà – drauge kaip egzistencialus, iðkyla visiðkai konkreti supratimo problema.

Tekstø, teorijø aiðkinimas, supratimas ir interpretavimas yra daugiau nei grynas pakartojimas.

Supratimo prielaida visuomet yra iðankstinis supratimas. Iðankstinis supratimas yra ávairiai sàlygotas. Svarbiausia sàlyga yra mûsø buvimo pasaulyje istoriðkumas, kuris kondensuojasi kalboje. Svarbiausia èia yra kalba. Þmogus paþásta pasaulá tarpininkaujant kalbai. Konkreti gyva kalba yra visø, ta kalba kalbanèiø þmoniø bendro iðankstinio supratimo iðraiðka Ji gyvuoja komunikacijoje. Pasaulis visuomet yra patiriamas per komunikacijà ir atviros kalbos dëka.

Dabarties filosofijoje yra ið esmës dvi didþiosios kalbos filosofinio tyrimo stovyklos: analitinë ir neanalitinë.

Analitinë kalbos filosofija þvelgia á kalbà kaip á objektyvø, empiriðkai duotà dalykà, kurá galima analizuoti kaip bet kokià kità empirinæ duotybæ. Galima iðskirti dvi pagrindines analitinës kalbos filosofijos kryptis.

1 ) Loginë kalbos analizë. Ji susijusi su ankstyvuoju L. Vitgenðteinu [217,218,219] ir Vienos rateliu. L. Vitgenðteinas pirmame savo kûrybos laikotarpyje davë stiprø impulsà neopozityvizmui atsirasti (Vienos ratelis). Antruoju, orientuotu á lingvistikà, sukûrë, be kita ko, ir kalbos þaidimø teorijà. Kalbos kritika, loginë kalbos analizë yra jos bûdingi bruoþai. Ji kritikuoja kasdieninæ kalbà, nes ði daþnai bûna negrieþta, netiksli ir daugiaprasmë. Siekiama sukurti tam tikrà naujà, dirbtinæ kalbà, pasiþyminèià didesniu grieþtumu. Tam tikslui puikus árankis yra nepaprastai iðsivysèiusi formalioji logika. Ðiai tendencijai svarbiausia, kad kalba tenkintø mokslø ir, pirmiausia, tiksliøjø mokslø poreikius. Loginës kalbos analizës tikslu daþnai buvo laikomas visø mokslø grieþtos vieningos kalbos sukûrimas.

2) Lingvistinë kalbos analizë. Ji susijusi, pirmiausia, su vëlyvuoju L. Vitgenðteinu. Ðios analizës objektas – áprasta, kasdieninë, empiriðkai duota kalba (kalbiniai þaidimai). Ji taip pat domisi þenklø kombinacijø turiniu, tuo, kaip tie þenklai pasirodo áprastuose kalbiniuose veiksmuose, kur vartojamos kalbiðkai áformintos iðraiðkos. Ji nesiekia sukurti jokios dirbtinës kalbos, o bando empiriðkai tirti kasdieniná kalbos vartojimà áprastose kalbose.

Analitinë kalbos filosofija laiko kalbà þenklø sistema. Ji tiria ðiø þenklø tarpusavio santykius, jø reikðmæ ir jø vartojimà kalbiniuose veiksmuose. Kalbinës iðraiðkos yra daugiau, negu paprasti þenklai. Paþymëtinas atvaizduojamasis ir metaforinis kalbos pobûdis. Dël savo lankstumo ji prisiderina prie tautø ir individø. Kalba ið esmës yra tripusë, t. y. ji reiðkiasi kaip subjekto-subjekto – objekto santykis. Að kalbu su Tavimi apie Tai. Nëra nei idealiø reikðmiø vieðpatijos, kuri galetø bûti atskirta nuo konkreèios kalbos, nei bekalbis pasaulis savaime. Transcendentinis ir hermeneutinis aspektai, absoliutumas ir reliatyvumas, besàlygiðkumas ir sàlygotumas – visa tai yra dialektinis dalykas, bûdingas visam þmogiðkajam paþinimui ir kalbëjimui. Viena vertus, visame paþinime ir kalbëjime visuomet jau postuluojama absoliuti, transcendentinë paþintinë ir kalbinë prasmë. Kita vertus, transcendentiðkumas reiðkiasi tik konkreèia kalba istoriniame kontekste.

Þmogiðkas paþinimas nëra tik objektø stebëjimas, bet kartu ir stebinio màstymas. Jokio objekto mes negalime màstyti kitaip, kaip tik kategorijomis; jokio màstymo objekto mes negalime paþinti kitaip, kaip stebiniais, atitinkanèiais tas sàvokas. Kategorijos – tai sintetiniai intelekto aktai, t. y. objektø ávairovæ jos suvienija á vientisà paþinimà. Kategorijomis stebinys màstomas ir suvokiamas kaip vienumas. Intelektas – sugebëjimas naudotis sàvokomis bei pagrindiniais teiginiais. Intelekto sàvokas bei principus aiðkinasi analitika, proto idëjas – dialektika. Taigi objektø stebëjimas ir kartu stebinio màstymas – transcendentinë logika. Teisinga loginë simbolika turi pati rodyti kalbos struktûrà ir pasaulio struktûrà. Ávardinami objektai, ieðkoma ryðiø tarp jø. Ryðiai – tai sakiniai (teiginiai, nuostatos). Skiriami analitiniai teiginiai ir sintetiniai teiginiai. Analitiniai – tai teiginiai, kuriø predikatas glûdi teiginio subjekte; jo predikatà gauname paprasta subjekto analize; analitiniai teiginiai mûsø paþinimo neiðpleèia, o tik já padaro aiðkesná. Sintetiniai – tai teiginiai, kuriø predikatas neglûdi teiginio subjekte; predikatas apie subjektà taria kaþkà naujà, kas mûsø paþinimà iðpleèia.

Analitika parodë kaip stebëjimo ávairovë sintetiniais intelekto aktais (sàvokomis, principais) susiejama á sintetinius patyrimo vienetus. Transcendentinë dialektika parodo, kad patyrimas galimas tik tada, kai ðiuos sintetinius patyrimo vienetus aprëpia proto idëjos. Tik tada tampa paaiðkintas patirtinio pasaulio visiðkas vienumas. Intelektas sintezuoja teiginius. Intelektas gali bûti natûralus ir dirbtinis. Dirbtinis intelektas vadinamas kompiuteriu. Intelektas aprëpia stebinius (juslumà) ir konstatuoja objektus bei objektø sritis (sintetinius patyrimo vienetus), sutvarko juos patyrimo visumos, patyrimo pasaulio apskritai poþiûriu.

Ekonomikos kategorijos iðsidësèiusios pakopomis: nuo pradiniø, paaiðkinamø bendriniais þodþiais, iki aukðto agregavimo laipsnio kategorijø.

Paèios pradinës kategorijos (bendriniai þodþiai) yra sunkiai nusakomos. Pvz., laikas yra pradinë ir neapibrëþta kategorija. Bet kuris mokslas remiasi tokiomis sàvokomis. Geometrijoje neapibrëþtos sàvokos yra taðkas, linija, pertvarkymas. Aibiø teorijoje – elementas, aibë, sutvarkyta elementø pora. Mechanikoje – materialus taðkas, trajektorija, sàveika, laikas.

Deduktyviniuose moksluose pradiniø fundamentaliø sàvokø pagrindu, kurios naudojamos kaip savaime aiðkios ir – pagal neáformintà susitarimà – kaip vienodai traktuojamos tarp tyrëjø, sudaromos konstrukcijos ir loginis mokslo karkasas.

Ekonomika yra kintanti realybë. Bûtent todël mëginant apèiuopti konkretaus laikmeèio horizontus, gyvenimo audiná, simboliniø reikðmiø sistemà, sàvokø aparatas turëtø bûti formuojamas ypaè atsargiai ir nuosekliai, o apibrëþimai pateikiami paskiausiai, nes jie niekada negali visapusiðkai atskleisti ekonominiø reiðkiniø sudëtingumo, kompleksiðkumo ir dinamiðkumo. Pagrindinës konceptualinës problemos yra susijusios su ekonomikos sàvokø loginio ir metodologinio neapibrëþtumo situacija. Sekant L. Vitgenðteinu, kadangi neámanoma duoti iðsamaus galimø kalbos vartojimø sàraðo, nei ávardijimas, nei prasmë (reikðmë) negali bûti absoliuèiai tikslûs: klausimas kas yra tikslu ir netikslu, prasmingas tik konkreèiø kalbos þaidimø fone, jø atþvilgiu. Tam tikras neapibrëþtumo laipsnis, “netobulumas” daþnai esti naudingas. Mûsø sàvokos, veikianèios kaip sudëtingi organizmai (daþnai “medþio” formos) sudëtingame ekonominiame kontekste neiðvengiamai yra netikslios. Supaprastinti sàvokas reiðkia iðkraipyti jas, atimti ið jø gyvastá.

Sekant B. Raselu[183],kalba visuomet yra daugiau ar maþiau miglota, tad tai, kà teigiame, niekada nëra visiðkai tikslu. Dauguma klausimø ir sakiniø kyla del to, kad mes nesuprantame mûsø kalbos logikos.

L. Vitgenðteinas tvirtino: “tai kas apskritai gali bûti pasakyta, gali bûti pasakyta aiðkiai, o apie kà negalima kalbëti, apie tai reikia tylëti”.

Taigi filosofija atsigræþë á kalbà ir ëmë nagrinëti, ar ji yra tinkama kaip pasaulio paþinimo instrumentas. Modernioji filosofija, pradedant R. Dekartu [38,39,40] ëmë kelti pasaulio sandaros paþástanèiojo sàmonëje klausimà. 20-to amþiaus filosofijos atradimas yra tai, kad mes negalime atsitraukti nuo kalbos, nes ir toks bandymas bûtø ámanomas tik mûsø kalbos turimomis priemonëmis. Taip pat nebebandoma màstant iðeiti uþ ðio pasaulio ribø,prieðingai, mëginama ðalinti nesusipratimus, atsirandanèius dël neðvaraus ir nekorektiðko kalbos vartojimo, taigi iðpainioti kalbos pinkles, taip pat ir ekonominës kalbos pinkles.

Tokios nuostatos atsiradimui turëjo átakos ávairûs veiksniai: mokslininkø nesëkmë kuriant metaforines konstrukcijas ir jø pastangos rasti galimybæ teisingai sujungti jutiminius duomenis, kitaip tariant, rasti loginæ schemà, pagal kurià bûtø galima juos interpretuoti.

Kita paskata koncentruotis á kalbà buvo siekimas atskirti beprasmius teiginius nuo prasmingø. To kaip tik siekë Vienos bûrelio grupë, taip pat “anglosaksø filosofija” (B. Russellas [183], E. Moare’as [9].

Prasminguose sakiniuose negali bûti miglotø sàvokø, jie turi bûti logiðkai ir gramatiðkai teisingi, taip pat galimi verifikuoti. Grieþtas prasmës kriterijus netrukus buvo suvelnintas, kadangi abstrakèiø nuostatø negalima verifikuoti.

Siekdama iðsaugoti loginá pasaulio vaizdà, analitinë kalbos filosofija atsiriboja nuo duotojo “daikto” ir vadina “daiktu” viskà, kà galima isreikðti kalboje esamu þodþiu. Kalbos analizë prasideda nuo paprasèiausiø priskyrimo procedûrø ir sukuria savo terminologijà.

Þodþio priskyrimas daiktui vadinamas predikacija. Predikatoriai gali nurodyti daugiau negu vienà daiktà. Taigi yra dviþenkliø ir daugiaþenkliø predikatoriø. Jie nusako daiktø santykius. Kiekvienas predikatorius gali bûti priskirtas neribotam daiktø kiekiui. Tam tikras priskyrimas vadinamas paþenklinimu. (“Ðis stalas”) Jis susideda ið paþymimojo þodþio ir predikatoriaus.

Ir pagaliau yra þodþiø, kurie suprantami tik ryðium su tam tikra situacija (ávardþiai, prieveiksmiai: “að”, “tu”, “èia”, “ðiandien”, “ten”). Tai indikatoriai. Jeigu reikia, jie asmenvardþiais paverèiami nuo situacijos nepriklausanèiomis þiniomis (“Mes esame èia”, “Jonas ir Marytë spalio 6 d. bus Paryþiuje”) ir taip tampa duomenimis.

Tiksliai nurodþius prasminá þodþiø ryðá (norminimas) atsiranda mokslinë terminologija.

Apibrëþimas yra iki ðiol neþinomo termino nusakymas jau þinomø terminø kombinacija.

Terminologija pradedama formuluoti kasdienës kalbos þodþiais. Taip randami vartotini þenklai.

Abstraktesni terminai vadinami sàvokomis. Tai, kà leidþia suprasti predikatorius (reikðmë), yra turinys. Daiktø visuma, kuriems gali bûti priskiriamas turinys vadinama apimtimi.

Prasminis turinys yra tai, kas gali bûti pasakymo atitikmuo. Egzistuojantis prasminis turinys vadinamas faktu. Pasakymas, kuris remiasi egzistuojanèiu prasminiu turiniu, t. y. faktu, vadinamas teisingu (jeigu remiamasi nesamu prasminiu turiniu – klaidingu). Prasminiai turiniai gali bûti egzistuojantys arba neegzistuojantys. Teiginiai gali bûti teisingi arba klaidingi. Taigi teiginiai remiasi prasminiu turiniu ið pradþiø nepriklausomai nuo to, ar jis yra, ar ne. Gali bûti kelios teigimo pakopos. Teiginiai, iðreiðkiantys daiktø prasminá turiná, vadinami “objektø kalba”, teiginiai apie teiginius- metakalba. Ne visas metakalbos nuostatas galima iðversti á objektø kalbos teiginius, antraip metakalba bûtø identiðka objektø kalbai, ir jø abiejø skyrimas teoriðkai bûtø bevertis.

1. Austinas (Anglija) [9] nagrinëjo kalbos funkcijà. Kalbos aktas yra pagrindinis komunikacijos vienetas. Kalbos mokëjimas gali bûti praplëstas klausiant, ko buvo siekta kalbos þenklu. Taigi egzistuoja ryðys tarp to, kà mano kalbantysis, ir to, kà reiðkia iðtartas sakinys, tarp to, ko siekia kalbëtojas, bei kà supranta klausytojas, ir taisykliø, kurios sàlygoja kalbos elementus.

Taigi kalbos prasmë yra nustatyti reikðmes, kurios pasiekë klausytojà. Ðis aspektas vadinamas pragmatiniu. Kalba keièia elgesá. Ji gali veikti tik socialinëje sferoje, nuolatos ið naujo organizuodama mûsø socialinæ aplinkà. Þaidimas reikðmëmis (kà nurodo posakiai, frazës) yra semantinis aspektas; kalbos taisyklës, t. y. þenklø santykiai (pvz., gramatinis veiksnio ir tarinio santykis) tai – sintaksinis aspektas. Visø trijø poþiûriø á þenklø vartojimà bendras nagrinëjimas yra semiotikos (mokslo apie þenklø vartojimà) uþdavinys.

Egzistuoja struktûralizmo kalbos teorija. Bet kokios struktûralistinës veiklos tikslas yra taip rekonstruoti “objektà”, kad rekonstruojant paaiðkëtø, pagal kokias taisykles jis funkcionuoja.

Struktûrinis þmogus ima tai, kas duota, suskaido ir vël sudeda atgal. Tarp abiejø objektø arba tarp abiejø struktûralistinës veiklos momentø susiformuoja kaþkas nauja ir ðitai nauja yra ne kas kita kaip tik bendra paþástamybë, tai yra objektà lydintis intelektas, kuris turi tiek antropologinës vertës, kiek jame reiðkiasi þmogus, jo istorija, jo situacija, jo laisvë.

Struktûralizmo veikla jokiu bûdu nëra ideologinë, o yra teorinë.

Kalbos sistemos tyrinëjimas yra semiologijos uþdavinys. Ji turi aiðkinti, kas sudaro þenklus ir kokie dësniai juos valdo.

Jau J. Locke [9] konstatavo, kad þodþiai yra tik þenklai, o ne patys daiktai. Nepasitikëjimas kalba visø pirma labai ryðkus Nietzsche’s veikaluose. Kalba yra kodas, kuriuo niekuomet nebuvo suabejota ir kuris remiasi tikëjimu, jog sàvokos yra teisingos. Tuo remiantis kuriama filosofija. Paþinimas tuomet yra ne kas kita, kaip sàvokø interpretavimas.

Kalba uþdedama þmogui kaip korsetas. Pojûèiai ir jausmai tampa pavaldûs kalbos prievartai. Impulsai, instinktai, “sielos nugrimzdimas” – visa tai kalba áspraudþiama á schemà. Kalba yra tik jausmø abstrakcija; ávesdama tam tikrà tvarkà, bendrà kodà, ji niveliuoja tai, kas kada nors buvo ypatinga, individualu, diferencijuota.

Taigi sàvoka sukuriama atsyjant nuo individualiø skirtingumø.

Kalba yra produktas, kurá individas áregistruoja pasyviai, funkcionuojantis kaip universali klasifikacijos sistema. Kalba reikalauja besàlygiðko visø impulsø paklusimo, tuo tapdama didþiausiu ámanomu tvarkos ir saugumo mastu.

Atskiras nerimà keliantis iðgyvenimas ilgainiui iðtirpsta bandos kalboje; neartikuliuotø garsø srauto ir grieþtos kalbos logikos poliarizacija sustiprëja. Taip mano nepasitikëjimo kalba poþiûrio ðalininkai.

Reziumuojant aukðèiau iðsakytas mintis, bûtina akcentuoti ðtai kà. Fenomenologija ir hermeutika kvieèia suprasti, aiðkinti ir interpretuoti tekstus, taip pat ir ekonomikos tekstus. Neopozityvizmas iðvystë loginæ kalbos analizæ, pasisakë uþ grieþtà, tikslià ir vienaprasmæ kalbà, visø mokslø grieþtà ir vieningà kalbà. Analitinë kalbos filosofija remiasi kategorijomis-sintetiniais intelekto aktais. Kategorijos issidësèiusios pakopomis: nuo bendriniø iki aukðto agregavimo laipsnio kategorijø. Skiriama “objektø kalba” ir “metakalba”. Ryðiai tarp kategorijø yra analitinës ir sintetinës nuostatos. Ryðiø tvarkà nagrinëja semiotika. Struktûralizmas siekia nuostatø verifikacijos. Grieþta kalba abstrahuojasi nuo jausmø ir emocijø.

1.2. Ekonomikos nuostatø modeliavimo filosofinës problemos

Sekant A. Ðopenhaueriu [9], kategorijø sistema visuomet privalo bûti susieta architektoniðkai t.y. taip, kad viena dalis palaikytø kità, taèiau pati nebûtø jos palaikoma, ir galø gale pamatinis akmuo palaikytø visas dalis, pats jø nepalaikomas, o virðûnë bûtø palaikoma, pati nieko nepalaikydama. Tai bûtø pakopiðka kategorijø sistema.

Á ekonomikos kalbà reikia þiûrëti ne tik kaip á tyrinëjimo priemonæ, bet visø pirma kaip á vienintelá tokio tyrinëjimo vertà objektà. Kalba – ekonomikos pasaulio vaizdas: mes ekonomikos pasaulá paþástame tik todël, kad ekonomikos kalba savo esminiais bruoþais, logine struktûra, logine forma atspindi, pavaizduoja pasaulio struktûrà. Sakinys yra tikrovës vaizdas. Kad sakinys prasmingai atvaizduotø pasaulá, sakinio struktûra turi bûti izomorfiðka (matematine prasme) elementariø faktø, ið kuriø sudarytas pasaulis, struktûrai: sakinio elementai – vardai – þymi, atitinka pasaulio elementus – objektus, taigi sakinys yra loginis tikrovës vaizdas. Bet objektai èia apibrëþiami kaip tam tikrø pasaulio bûviø galimybës. Jie egzistuoja tik kaip elementariø faktø sudedamosios dalys.

Logika nëra teorija (ji nepateikia fakto tiesø, kaip empiriniai mokslai), ji yra tautologijø visuma. Norint ásitikinti, ar sakinys turi prasmæ, reikëtø já suskaidyti á elementarias dalis, kurios tiesiogiai atitinka elementarius ekonominio pasaulio faktus ir þymi mûsø kalbos ribas, prasmës slenkstá. Visi prasmingi sakiniai yra elementariø sakiniø teisingumo funkcijos; pasirinktø, sumodeliuotø sakiniø prasmæ sàlygoja juos sudaranèiø sakiniø prasmës: pirmieji yra antrøjø funkcijos matematine ðio þodþio prasme. Kai ði tezë prijungiama prie tezës apie atvaizdinæ sakinio funkcijà paaiðkëja, kad pagrindas, kuriuo nustatomos prasmingos ekonominës kalbos ribos, yra empirinio pobûdþio: prasmingos kalbos ribos priklauso nuo to, kokie objektai mums duoti tikrovëje. Tai verifikavimo principas – prasminga tai, kas gali bûti patikrinta teisingumo poþiûriu. Ðitaip nustatomos bendriausios prasmingo kalbëjimo ribos, ieðkome grieþtø prasmingumo kriterijø. Juk sumodeliavus ekonomikos nuostatas, nepriklausomai padaro tai þmogus ar kompiuteris, pirmiausia kyla klausimas, ar ðios nuostatos turi prasmæ.

Kalbos ribø kaip pasaulio ribø sampratai bûdingi du vienas su kitu susijæ aspektai: pirma, ekonominë kalba kaip visa apimanti terpë, universumas, ðalia kurio neámanoma atsistoti, ið kurio neámanoma iðtrûkti, kurio neámanoma perþengti, á kurá neámanoma paþiûrëti ið ðalies, “neutraliai”, neþiûrint ið vidaus, per tuos paèius ekonominës kalbos akinius. Ekonominë kalba gali bûti paaiðkinta tik ekonominës kalbos priemonëmis, todël galiausiai ji negali bûti paaiðkinta. Kita vertus, kiekvienas subjektas turi savo ekonominæ kalbà ir savaip supranta ekonomikos pasaulá. Riba, apie kurià èia kalbama yra visuma subjekto patirties objektø.

Egzistuoja ir kitoks poþiûris á ekonominæ kalbà, jos vietà. Ne kalbos, o pasaulio supratimas lemia kalbos supratimà, o ðis – pasaulio ir savæs, mûsø paèiø, supratimà. Kalbos ir pasaulio ryðio prigimties paslaptis labiau atsiskleidþia ne tuomet, kai gretiname “autonomiðkas” kalbos ir pasaulio struktûras arba aiðkiname begalinæ kalbos vartojimo atvejø ávairovæ, bet kai patys save suvokiame esà pasaulio dalis ir kalbos dariniai, ne tik priskiriantys pasauliui ir kalbai prasmes, bet ir patys jas reprezentuojantys, jø pagrindu suvokiantys, vertinantys, priimantys ir atmetantys pasaulá ir save.

Mes negalime iðtrûkti ið kalbos ir prasmës universumo ne dël to, kad kalba ir prasmë galiausiai yra neiðreiðkiamos, bet visø pirma dël to, kad mes patys – kalbos ir prasmës dariniai – esame neiðreiðkiami.

Abiejø poþiûriø ðalininkams labiausiai nesinori tylëti apie tai, apie kà negalima kalbëti.

Ekonomikos nuostatø modeliavimui taikomi ávairûs metodai: analizë, sintezë, indukcija, dedukcija ir pan. Logikos vadovëliuose pateikti apie 50 logikos dësniø ir yra aptariami metodai.

R. Dekartas [39] iðskyrë 4 pagrindines logikos taisykles.

“Pirmoji taisyklë: niekuomet nelaikyti tikru tokio dalyko, kol akivaizdþiai ásitikinsiu, kad jis tikrai toks yra; kitaip sakant, rûpestingai vengti skubotumo bei iðankstinio nusistatymo ir á savo sprendimus ájungti tik tai, kas mano protui yra taip aiðku ir ryðku, jog nebekelia jokiø abejoniø.“

Antroji taisyklë: kiekvienà mano analizuojamà keblø dalykà skaidyti á tiek daliø, kiek tai ámanoma ir bûtina jam geriau áveikti.

Treèioji taisyklë: laikytis tam tikros màstymo tvarkos, pradëti nuo paèiø paprasèiausiø ir lengviausiai paþástamø dalykø ir palaipsniui pereiti prie sudëtingiausio paþinimo, tarti esant tvarkà ir ten, kur màstymo objektai natûraliai neina vienas po kito.

Ir paskutinioji taisyklë: visada daryti tokius iðsamius iðvardijimus ir tokias nuodugnias apþvalgas, kad bûtum tikras, jog niekas nepraleista” [39].

R. Dekartas tvirtino, kad “visi ˛mogaus paþinimui prieinami dalykai vienodai iðplaukia vienas ið kito. Todël saugodamasis priimti uþ tikrà tai, kas toks nëra, ir visada paisydamas deramos iðvadø tvarkos, gali ásitikinti, jog nëra nieko, kas bûtø taip toli, kad negalima bûtø pasiekti, nei taip slaptinga, kad negalima bûtø atrasti. Man nebuvo sunku surasti, nuo ko reikia pradëti, nes jau þinojau – pradëti reikia nuo paèiø paprasèiausiø ir suprantamiausiø dalykø”.

Ið tiesø, pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema susideda ið kategorijø, kiekvienai ið kuriø galima nupieðti “geneologiná medá”, o sistemos pradþia yra paprasèiausios kategorijos, kurioms apibrëþti nereikia naudoti kitø ekonomikos kategorijø.

B. Paskalis [9] sudarë savo taisykles. “Apibrëþimø taisyklës. 1. Neapibrëþinëti tokiø dalykø, kurie yra tokie savaime þinomi, kad nëra aiðkesniø terminø jiems paaiðkinti. 2. Nevartoti jokiø bent kiek neaiðkiø ar dviprasmiø terminø jø neapibrëþus. 3. Apibrëþiant terminus, vartoti tik gerai þinomus arba jau paaiðkintus þodþius” [9].

Ðiø taisykliø buvo laikytasi sudarant pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà.

Raðydamas apie aksiomas B. Paskalis siûlë “nepriimti jokiø reikalingø principø, nors ir kokie aiðkûs ir akivaizdûs jie bûtø, neásitikinus, kad jie pripaþástami. Laikyti aksiomomis tik tai, kas savaime visiðkai akivaizdu”. Aptariant ekonomikos nuostatø tipus, taip pat ir aksiomas, kaip vienà ið tipø, ðitø taisykliø buvo laikomasi.

Ekonomikos kategorijø yra daug, o nuostatø, kurias galime sumodeliuoti, skaièius yra be galo didelis.

B. Paskalis raðë jog “visi mokslai savo tyrimø apimtimi yra begaliniai, nes kas gi abejoja, kad, pavyzdþiui, geometrija gali pateikti begalybæ teiginiø? Jie Jie begaliniai ir savo principø gausumu bei subtilumu, nes kas gi nemato, kad tie, kurie pateikiami kaip paskutiniai, remiasi ne patys savimi, bet kitais, o ðie – dar kitais, ir todël niekad negali bûti paskutiniø?

Bet su tais, kurie mûsø protui atrodo esà paskutiniai, mes elgiamës kaip su materialiais daiktais-juk juose nedaliu vadiname taðkà, uþ kurio mûsø juslës nieko nebesuvokia, nors savo prigimtimi jis yra be galo dalus”[9].

Be galo maþà suvokti sunku kaip ir be galo didelá. Todël iðsiaiðkinti pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos pradþià nëra lengviau, negu matyti hierarchinës sistemos virðûnæ.

B. Paskalio nuomone, “esame visokeriopai apriboti: visose mûsø galiose reiðkiasi ði vidurio padëtis tarp dviejø kraðtutinumø. Mûsø juslës nesuvokia jokiø kraðtutinumø: per didelis triukðmas mus kurtina, per stipri ðviesa akina, per didelis nuotolis ir per didelis artumas trukdo matyti. Pernelyg ilgas ir pernelyg trumpas samprotavimas mums neaiðkus. Pirmieji principai mums pernelyg akivaizdûs, per didelis malonumas vargina. Pernelyg jaunas ir pernelyg senas amþius, per didelis ir per maþas iðsilavinimas temdo protà.

Ðtai mûsø tikroji padëtis. Bûtent dël jos nesugebame nei tikrai þinoti, nei visiðkai neþinoti. Mes degame troðkimu rasti pusiausvyrà ir paskutiná pastovø pagrindà, kad pastatytume ant jo bokðtà, siekiantá begalybæ, taèiau visas mûsø pamatas subyra ir þemëje atsiveria bedugnë.

Kadangi ðis vidurys, atitekæs mûsø daliai, visuomet yra toli nuo kraðtutinumø, kokià reikðmæ turi tai, kad þmogus supras daiktus ðiek tiek geriau, negu jis juos supranta, ar jei jis matys juos kiek ið aukðèiau? Ar jis nëra visuomet be galo nutolæs nuo pabaigos?”

Ðiø begalybiø atþvilgiu visos baigtybës yra lygios ir nëra pagrindo remtis verèiau viena, o ne kita.

Logikos tëvas Aristotelis [11] pripaþino, kad tikras þinojimas pasiekiamas sàvokomis, protu. Sàvokose yra uþfiksuota esmë ir bendrybë. Aristotelis nagrinëjo, kaip suprasti bendrybæ,koks jos santykis su daiktais. Gamtoje daiktai egzistuoja kaip vieninga substancija. Tokius juos suvokiame jutimais. Taèiau mintis juose iðskiria du komponentus: materijà ir formà. Abu tie komponentai nelygiaverèiai. Materija – tai visø pirma medþiaga, ið kurios formuojasi daiktas, tai daikto substratas. O forma yra daikto pavidalas. Formà Aristotelis siejo su pavadinimu. Vienodos formos daiktai vadinami vienu vardu: arkliais vadiname arklio formos gyvûnus. Vadinasi, forma parodo rûðá, giminæ, bendrybæ. Per jà paþástame daiktø bendràsias ir esmines savybes, kuriø visuma pateikiama apibrëþimais. Taigi minties sferoje forma ir yra tai, kas ájungiama apibrëþimà, o materija tai – kas á apibrëþimà neáeina.

Materija – tai tik pasyvi bûties bûklë. Apibrëþimà jai suteikia forma, per kurià daiktas yra paþástamas ir atskiriamas nuo kitø.

Santykis tarp materijos ir formos nëra absoliutus, nes kiekviena materija yra apiforminta. Marmuro skulptûros materija turëtø bûti marmuro luitas, ið kurio padaryta skulptûra. Bet jis taip pat turi formà. Tik ji, Aristotelio poþiûriu,yra þemesnë skulptûros atþvilgiu. Taigi visoje esamybëje Aristotelis i˛iûri formø grandinæ, pakopiðkumà, kurioje kiekviena þemesnë forma yra materija aukðtesnei formai. Leisdamiesi formø laipteliais þemyn, turëtume prieiti prie pirminës materijos – visos esamybës substrato. Aristotelis èia seka ankstesniais graikø materialistais ir galvoja, kad pirminá materijos apibrëþtumà atskleidþia keturi pagrindiniai elementai: þemë, vanduo, oras, ugnis. Jie sudaro materialiøjø daiktø pradþià.

Forma, pasak Aristotelio – nesunaikinama aktyvi jëga. Pagaliau jà màstytojas sutapatina su prieþastimi ir vystymosi tikslu. Materija formos atþvilgiu tik galimybë; ji ásikûnija, tapdama apiformintu daiktu. Pirmojoje materijoje potencialiai slypi visa pasaulio ávairovë. Toliau forma pamaþu darosi sudëtingesnë ir galimybiø sfera siaurëja. Kiekviena forma realizuojasi ne bet kur, o tik tokioje materijoje, kurioje yra galimybé jai realizuotis. Þmogø gimdo tik þmogus. Tas kas neturi iðsilavinimo turi galimybæ já ásigyti. Tuo tarpu is pieno statula nedaroma. Tendencija pabrëþti potencialø bûties sugebëjimà pereiti ið vieno bûvio á kità, pabrëþti galimybæ kiekvienam tapti kitu – labai verta dëmesio. Aristotelis neatskiria galimybës nuo tikrosios bûties. Já domina ne vien tik esamybë, bet ir tai, kà ji potencialiai savyje slepia ir kas ið jos gali iðplaukti.

Objekto realizavimàsi ir to proceso paþinimà Aristotelis siejo su keturiais dalykais: materija, forma, prieþastimi ir tikslu. Taèiau tø kategorijø analizë parodo, kad svarbiausi jam yra forma ir jos prieðybë – materija. Prieþastá ir tikslà jis sutapatina su forma. Forma traktuojama kaip veikianti jëga, kaip energija, kuri isjudina materijà. Judëjimas, vystymasis – tai formos, veiklos pasekmë. Materija tame procese taip pat dalyvauja, taèiau kaip stabdys. Iðsilavinusiu þmogus tampa tik nugalëdamas kliûtis. Gamta nieko nedaro veltui. Joje visa, kas vyksta, pajungta tikslui.

Kiekvienos atskirybës tikslas – visiðkai ágyvendinti savyje turimas galimybes, pasiekti tobulà formà. O tobuliausia forma, aukðèiausias tikslas materijos jau nebeturi. Taigi Aristotelio filosofijoje dominuoja materija ir forma. Mano filosofijoje dominuoja ekonominiai reiðkiniai ir procesai, kurie ávardijami kategorijomis ir metodai, kuriø pagalba ieðkoma ryðio tarp kategorijø. Ryðiai yra tipiniai: principai, dësniai, savybës ir pan.

Panagrinëkime I. Kanto [109] paþiûras paþinimo teorijos klausimais. Paþinimo problemø laikymas pagrindiniais filosofijos klausimais yra bûdingas anglø filosofijos (Dþ. Lokas, Dþ. Berklis, D.Hiumas [9]) reiðkinys. I. Kantas kelia klausimà, kaip sàvokø ir vaizdiniø pagrindu galima paþinti daiktus. Þmogus turi tik sàvokas ir vaizdinius, o pagal juos sprendþia apie daiktus. Kaip galima pereiti nuo sàvokø ir vaizdiniø prie daiktø, nuo subjekto prie objekto? Ðios problemos tyrimus I.Kantas vadino trancendentaliniais (lot. k. – pereiti, perþengti). Jie turëjo paaiðkinti, kas yra tie sprendiniai, kuriuos þmogus formuluoja, taèiau kurie iðeina uþ þmogaus ribø, nes þmogus juos taiko daiktams.

I. Kantas norëjo iðspræsti racionalizmo ir empyrizmo ginèà. Racionalistai teigë, kad tikrovës paþinimas kyla ið grynøjø sàvokø, o empirikai – kad jis kyla is patyrimo. Nei pirmøjø, nei antrøjø argumentavimas I. Kanto nepatenkino: racionalistai labai sumenkino juslinio patyrimo vaidmená,

empirikai nepajëgë árodyti mokslo tiesø bûtinumo ir visuotinumo, o kai kurie ið jø (D. Hiumas (9]) priëjo skepticizmà – objektyvaus, nepriklausomo nuo subjekto iðorinio pasaulio egzistavimo esà neámanoma árodyti. Su ðia teze I. Kantas nesutiko, jis norëjo iðsiaiskinti ar galimas ir kiek galimas bei kaip galimas daiktø paþinimas turintis visuotinæ reikðmæ, operuojantis aukðto abstrakcijos laipsnio kategorijomis. Kad toks paþinimas tikrai galimas, tai, I. Kanto nuomone, liudija visuotinai pripaþintas grynasis (teorinis) gamtos mokslas ir matematika. Kas kita filosofija: joje nëra visuotinai pripaþintø teisingø teiginiø – vienos mokyklos aiskina vienaip, kitos – kitaip. Filosofijos, kaip mokslo, galimybës klausimas ir yra tikroji I. Kanto problema. Norint jà iðspræsti, reikia surasti paþinimo pradus, t. y. atsakyti á klausimà, kaip galimas paþinimas grynuoju protu. Á já atsakius, bus galima iðspræsti tris problemas: kaip galima grynoji matematika, kaip galimas grynasis (teorinis) gamtos mokslas, kaip galima filosofija.

Pridurèiau èia ir ketvirtàjá klausimà: kaip galima teorinë ekonomika. Kad tiriamµ problemø pobûdis bûtø aiðkus ir dalykiðkas I. Kantas visus sprendinius skirsto á: 1) empirinius arba aposteriorinius; jie kilæ ið patyrimo, jø poþymiai – atsitiktinumas ir dalinumas; 2) apriorinius-nepriklausomus nuo patyrimo, jø ðaltinis – tik protas, jø poþymiai – bûtinumas ir visuotinumas. Taigi bûtinà ir visuotinæ reikðmæ turintys mokslo (taip pat ir ekonomikos) teiginiai – aksiomos, postulatai, dësniai, principai – esà nepriklausomi nuo patyrimo.

Kitu atþvilgiu I. Kantas sprendinius skirsto á analitinius ir sintetinius. Analitiniai yra tokie sprendiniai, kuriø predikatas jau slypi subjekto sàvokoje, já tik atskleisdamas, analizuodamas. Antai sprendiniu (nuostata) “Visi kûnai tásûs” në kiek neiðpleèiama kûno sàvoka, nes, tásumas ðioje sàvokoje glûdi jau iki sprendinio; taigi ðis sprendinys analitinis. Tuo tarpu nuostatoje “Visi kûnai turi svorá” predikatas yra kaþkas visai kita negu tai, kas màstoma paèia kûno apskritai sàvoka. Pasak I. Kanto, tokio predikato prijungimas teikia sintetiná sprendiná (nuostatà).

Yra trys nuostatø rûðys: 1 ) apriorinës analitinës nuostatos – visos analitinës nuostatos yra apriorinës; 2) aposteriorinës sintetinës nuostatos – jose subjekto ir predikato ryðys nustatomas patyrimu; 3) apriorinës sintetinës nuostatos – jose subjekto ir predikato rysys nepriklauso nuo patyrimo, jis aukðtesnis uþ patyrimà. I. Kantas teigia, kad paþinimo branduolá sudaro apriorinës sintetinés nuostatos, nes jos iðreiðkia bûtinumà ir visuotinumà.

Empirikai nepripaþino aprioriniø sintetiniø nuostatø. D. Hiumas (9] manë, kad yra tik dviejø rûðiø nuostatos – apie sàvokø santykius ir apie faktus arba apriorinës analitinës ir apriorinës sintetinës nuostatos. Taèiau I. Kantas sako, jog matematika ir gamtos mokslai já átikino, kad apriorinës sintetinës nuostatos egzistuoja (pavyzdþiui, “7 + 5 = 12”, “Tiesë yra trumpiausia linija tarp dviejø taðkø”), kad jø yra visuose moksluose. I. Kantas klausia: kaip, kodël gali bûti aprioriniø sintetiniø nuostatø matematikoje ir gamtos moksluose? Jo nuomone tai yra filosofinë problema. Taigi I. Kanto filosofiniø tyrimø atramos taðkas buvo faktas, kad egzistuoja mokslas I.Kantas remiasi faktais, o ne postulatais. Jis ëmësi uþdavinio iðaiðkinti mokslo nuostatø prigimtá, siekdamas suteikti mokslams filosofiná pagrindà. Jis proto produktø analizës pagrindu tyrë objektyvø faktà – mokslà.

I. Kantas skiria du teorinio paþinimo lygmenis – intelektà ir protà. Intelektas – tai sugebëjimas kurti sàvokas, remiantis patyrimo teikiama medþiaga. Protas – tai vienø nuostatø iðvedimas ið kitø, nesiremiant patyrimu, tai samprotavimai grynojo proto srityje. Esminë I. Kanto mintis, kad sàvokos yra patyrimo sàlyga. Apriorinës paþinimo formos – erdvë, laikas, substancija, prieþastis, egzistavimas ir pan. – tai savotiðkas tinklelis, lyg þmogaus màstymo programa, pagal kurià sutvarkomi patyrimo duomenys. Ið anksto esanèios paþástanèiame subjekte ir lemianèios paþinimà, apriorinës paþinimo formos nuo subjekto nepriklauso – jos vienodos visø þmoniø, nesusijusios su individualiais skirtumais, tad ðia prasme jos – objektyvios.

R. Dekartas [29] ir G. Leibnicas [9] tvirtino, kad giliausias paþinimas pasiekiamas ne patyrimu, bet intelektine intuicija, protui betarpiðkai áþvelgiant tiesà. Apriorizmà priskyræs juslumui I. Kantas kalba apie erdvæ ir laikà kaip apie juslinius stebinius arba, kitaip tariant, juslines intuicijas, áþvalgas.

Teorinës gamtos mokslo galimybës klausimas sprendþiamas trancendentinëje analitikoje – fiziniø objektø paþinimo loginiø pagrindø teorijoje. I. Kantas teigia, kad juslinius duomenis apie fizinius objektus intelektas apdoroja pagal logines kategorijas: kiekybës (vienumas, daugis, visybë), kokybës (realumas, neigimas, apribojimas), santykio (savybingumas, prieþastingumas, bendravimas), modalumo (galimybë, egzistavimas, bûtinumas). Erdvë ir laikas jungiasi su ðiomis kategorijomis, susidaro trancendentinë apriorinë schema, kuri ir sukuria þinias apie patyrimo objektus – jø prieþastingumà, dësningumà, bûtinumà, galimybæ ir t. t. Gaunamos apriorinës sintetinës nuostatos.

Tokia I. Kanto koncepcija, skirta nuostatø modeliavimui. Mano koncepcijoje yra kategorijø sàraðas, modeliavimo metodø sàraðas ir galimi nuostatø tipai. Tai – paprastesnë, negu I. Kanto schema.

Transcendentinë analitika – pirmoji dalis ranscendentinës logikos, kurià I. Kantas skiria nuo formaliosios, arba bendrosios logikos. Pastarosios principus laikydamas aprioriniais, t. y. turinèiais bûtinà ir visuotinæ reikðmæ, I. Kantas mano, kad formaliosios logikos nepakanka paaiðkinti paþinimo kilmës klausimams. Ji abstrahuojasi ir nuo paþinimo turinio, ir nuo jo kilmës. Tuo tarpu transcendentinë logika turinti bûti mokslas, kuris apibrëþtø protu pagrástø þiniø, t. y. þiniø, dël kuriø objektai màstomi visiðkai a priori, kilmæ, apimtá ir objektyvià reikðmæ. Tai dialektinës logikos idëja.

I. Kantas teigia, kad transcendentinë analitika suskaido á sudedamàsias dalis aprioriná intelektiná paþinimà. Sàvokø analitikoje nustatomos visos apriorinës intelekto formos arba kategorijos, o ðiø sàvokø dedukcijos tikslas – paaiðkinti, kaip tos apriorinës intelekto formos taikomos paþinime. Tai – sudëtinga problema. Pagrindiniø teiginiø analitika toliau sprendþia ðià problemà, aiðkindama, kaip kategorijos taikomas apdoroti patyrimo duomenims ir sudaryti nuostatoms. Èia I. Kantas rodo sudëtingas ðio taikymo schemas ir kartoja, kad ðios schemos taikomos tik reiðkiniams.

Mano schemoje þmogus (natûralus intelektas) nesunkiai modeliuoja nuostatas. Sunkiau tam reikalui panaudoti kompiuterá. Taèiau þmogaus ir kompiuterio (natûralaus ir dirbtinio intelekto ) sàveika duoda neblogus rezultatus.

Paþinimo kategorijas traktuodamas apriorizmo poþiûriu, I. Kantas iðsakë labai gerai þinomà mokslo metodologijos principà: moksliniame paþinime visuomet egzistuoja kategorinë màstymo struktûra, sàlygojanti patá paþinimà, t. y. moksliná paþinimà sàlygoja ne tik patyrimo duomenys, bet ir pradinës teorijø sàvokos bei principai, kurie suteikia galimybæ paaiðkinti patyrimo duomenis. Antai logikoje dvireikðmiðkumo principas numato dvi teiginiø reikðmes: “teisinga” ir “klaidinga”. Dvireikðmiðkumo principas yra postulatas, iðreiðkiantis toká aprioriná poþiûrá: bet kurio teiginio teisingumà ir klaidingumà galima atpaþinti absoliuèia prasme, nepriklausomai nuo paþinimo galimybiø. Teorijos pradinës sàvokos ir principai yra ne tik teorijos kûrimo metodologinës prielaidos, bet ir bûtini konstruktyvûs paþinimo elementai, iðreiðkiantys pradiná poþiûrá á pasaulá.

Nuo pradiniø teorijos principø priklauso paèios teorijos likimas, pradiniø teorijos sàvokø apibrëþimai ið dalies lemia patá teorijos turiná.

Nekelia abejoniø I. Kanto tirta reali analitiðkumo ir sintetiðkumo problematika. Ji siejama su pastangomis nustatyti dviejø rûðiø tiesas. Vienas is jø dar G. Leibnicas vadino proto, loginëmis tiesomis, o antràsias – fakto tiesomis. Pirmosios gaunamos perdirbant paèioje þiniø sistemoje esanèià informacijà, arba, kaip dar sakoma, jø teisingumas nustatomas esamos kalbos sistemos semantinëmis taisyklëmis. Antrosios tiesos atrandamos, ágyjant informacijà, kuri iðeina uþ esamos þiniø sistemos ribø.

I.Kantà kritikavo didis kategorijø specialistas G.Hegelis [62].

Reziumuojant aukðèiau iðdëstytas mintis, bûtina paþymëti ðtai kà. Ekonomikos kalba privalo adekvaèiai atspindëti tikrovæ. Nuostatos turi bûti prasmingos ir teisingos. Tai yra problematiðka, bet siekti ðito tikslo bûtina. Tikslo siekiama naudojantis atitinkamais metodais.

Ekonomika gali pateikti begalybæ nuostatø. Problematiðka atskirti svarbiausias nuostatas.

Problematiðka pasirinkti koncepcijà ekonomikos nuostatoms modeliuoti. Juk Aristotelio ir I. Kanto koncepcijos skirtingos. Egzistuoja daug tarpiniø variantø.

1.3. Kompiuterio panaudojimo filosofija

Ar kompiuteris gali modeliuoti nuostatas taip pat kaip ir þmogus?

18 amþiuje susiformavo ypaè radikali materializmo forma – mechanistinis ir biologinis materializmas, visø pirma jis kilo Prancûzijoje, kurios vaidmuo to meto Europos kultûrinëje raidoje buvo vadovaujantis. P. Holbachas [9] – mechanicizmo ir determinizmo pradininkas. Jis raðë, kad savyje ir visur gamtoje mes patiriame vien materijà ir ið to galime daryti iðvadà, kad materija gali jausti ir màstyti. Matome, kad Visatoje viskas vyksta pagal materijos mechanistinius dësnius, ypatybes, sàryðius ir modifikacijas, ir negali bûti jokio kito reiðkiniø aiðkinimo, kaip tas kurá teikia gamta. Mes suvokiame tik tà vienintelá pasaulá, kuriame viskas yra grandine susijæ, kuriame bet kokià veiklà sàlygoja þinoma ar neþinoma gamtinë prieþastis ir ði sàveika vyksta pagal bûtinus dësnius. Gamtos istorija, fizika, matematika, chemija, moralë ir politika privalo apsiriboti tuo, kà gamta yra davusi tiesai atskleisti, bûtent mûsø jusliniu patyrimu, kaip vieninteliu árankiu.

Visatoje, pasak Holbacho, nëra nieko antgamtiðka. Egzistuoja grieþti prieþastiniai ryðiai, dësningumas ir bûtinumas, eliminuojantis bet koká atsitiktinumà.

Màstymas bei suvokimas yra tiktai smegenø funkcijos. Nuo jø iðsivystymo priklauso visa psichika.P.Holbacho kolega La Mettrie [9] raðë, kad gyvybës reiðkiniø prieþastys yra vien kûniðko pobûdþio. Tai kas organiðka yra kilæ ið to, kas neorganiðka. Pojûtis yra materijos funkcija. Þmogus yra maðina, dargi tokia “maðina, kuri pati prisuka savo spyruokles”. Siela yra “tiktai jautri materiali smegenø dalis”. Psichinës situacijos yra priklausomos nuo fiziologiniø ir patologiniø procesø. Sielos gyvenimo intensyvumas priklauso nuo smegenø apimties. Þmogus yra “viena kità uþvedanèiø spyruokliø junginys”, organiðka maðina.

Mechanistiðkai suprantant pasaulá nebematoma skirtumo tarp natûralaus ir dirbtinio judëjimo, tarp fizikos ir mechanikos, gamtos reiðkinius stengiamasi aprëpti matematinëmis formulëmis. Eksperimentavimas verèia fenomenus traktuoti kaip izoliuotus vienus nuo kitø, aktyvûs sàryðiai kiek galima paprastinami, daromi aiðkesniais, o atrasti dësniai tikrinami praktikoje. Gamta tyrinëjama norint jà ávaldyti ir paversti techniðkai pakartojama pagalbine priemone.

Empiriðkai kuriamas mokslas tampa þinojimu, o ðis ið karto gali virsti gana sëkminga praktika. Gamtos dësniai, virtæ þmogaus veiklos taisyklëmis, perkeliami á gamtos reiðkiniø valdymo sferà. Gamtos dësniai bûtinai turi bûti apraðyti matematikos kalba, o duomenys patvirtinti eksperimentais. Þmogaus kûnas suvokiamas kaip maðina ir gerokai virðijanti jo, kaip konstruktoriaus kûrybines galimybes. “Jokiu bûdu tai neatrodys keistas ar neátikëtinas dalykas þmogui, kuris þino kiek daug þmoniø iðradingumas yra pagaminæs automatiniø ir kitø judanèiø maðinø, bet tam bûdavo naudojama kur kas maþiau detaliø, palyginti su daugybe tik kaulø, raumenø, nervø, arterijø, venø ir kitø sudedamøjø daliø, kurias matome bet kurio gyvûno kûne. Tad kûnà þinovas traktuos kaip maðinà, gerai sukonstruotà ir naðià maðinà” [39]. I. Niutonas [9] matematinėmis formulėmis apibūdino tokius skirtingus fenomenus kaip mechanika, planetų judėjimas, jūros potvyniai ir atoslūgiai. P. Laplasas [9] sukūrė teoriją, kuri paaiškina ne tik esamų dangaus kūnų konfigūraciją bei judėjimą, bet ir jų kilmę bei evoliuciją.

Akcentuotina kibernetinë klausimø sprendimo metodika. Ji pabrëþia á sistemà besiorientuojantá, tinkliná, visumà apimti siekiantá (holistiná) màstymà. Sistema, reguliavimo kontûras, negatyvus ir pozityvus gráþtamasis ryðys, stimuliavimas ir slopinimas, ribinës reikðmës, dinaminë pusiausvyra- tai tik kai kurios svarbesnës ðiam màstymui bûdingos sàvokos. Norint kà nors efektyviai nuveikti,kai problema yra svarbi visiems, ðiandien jos negalima laikyti vien gamtos mokslo dalyku, ji turi bûti bendrai visø sprendþiama. Labai aktyvus ðios krypties autorius yra F. Vesteris, [56] jo paties þodþiais tariant, atsidëjæs “biokibernetiniam màstymui”. Toks màstymas yra natûralaus ir dirbtinio intelekto sàveika. Ði sàveika pasireiðkia ne tik kalbos þaidimuose, bet ir kituose þaidimuose, sakysim, þaidime ðachmatais.

Ðiandien ðachmatais þaidþia þymiai daugiau þmoniø, negu, sakysim prieð 10 metø. Prieþastis – mokslinës-techninës paþangos plëtotë: þmogui tampa reikalingos ðachmatininko savybës. Þmogus kuria savo pagalbininkà – dirbtiná intelektà. Èia susikryþiuoja psichologijos, lingvistikos, logikos, filosofijos, psichologijos, sociologijos, matematikos, kompiuterikos mokslø pasiekimai. Ðiuolaikinei mokslinei-techninei paþangai pirmiausia bûdinga ne tik aukðtas darbo naðumas, bet ir plati þmogaus protinës veiklos mechanizacija ir automatizacija. Þmogaus protinës veiklos algoritmizacija reikalauja naujø matematikos krypèiø, ypaè matematinio modeliavimo ir matematinës logikos vystymo. Protinës veiklos algoritmizacija bûtina ir dël vykdomø techniniø-ekonominiø priemoniø didþiulio màsto. Aviakonstruktoriaus O. K. Antonovo nuomone, taupyti skaièiavimuose, ávertinanèiuose milþiniðkus techninius-ekonominius pertvarkymus yra tas pats, kaip taupyti laikà, skirtà prisitaikymui ðaudant.

Dirbtinis intelektas mokomas formuoti sàvokas, tikslus, paruoðti sprendimus, skaièiuoti, kurti, árodyti teoremas, versti ið vienos kalbos á kità ir pan. Be to, dirbtinis intelektas mokomas spræsti þaidimø uþdavinius. Paþymëtini pasiekimai, sudarant programas ðaðkiø, domino, kortø þaidimams. ˇinomi ádomûs eksperimentai programuojant sudëtingus þaidimus: ðachmatø, bridþo ir netgi ðaðkiø go. (Ðaðkës go turi trigubai senesnæ istorijà, negu ðachmatai. Pasaulio ðachmtø èempionas E. Laskeris nelaikë ðachmatø absoliuèiai geriausiu ir vieninteliu aukðto lygio þaidimu,o pranaðavo ateitá ðaðkëms go. Galimø go variantø tokia daugybë, kad net tobuliausi ðiuolaikinai kompiuteriai neprilygsta vidutiniam goistui, ko negalima pasakyti apie ðachmatus.) Bendrai, dirbtinis intelektas prie þaidimø stalo kol kas pralaimi, savo natûraliam partneriui. Nëra automato, kuris pilnai pakeistø þmogø. Nors prieð kurá laikà kompiuteris laimëjo maèà prieð G. Kasparovà. Á kompiuterio programà buvo ávesti rizikos elementai.

Kuo gi þmogus pranaðesnis uþ automatà? Kuriose srityse automatas stipresnis?

Þmogus sugeba geriau aptikti silpnus garso ir ðviesos signalus. Jis geriau suvokia, interpretuoja, organizuoja ávairaus modalumo signalinius vaizdus, sugeba geriau atlikti lanksèias valdymo operacijas. Ði savybë jam leidþia, pavyzdþiui, parinkti geresná ëjimà susidariusioje ðachmatø lentoje situacijoje, negu kompiuteris, nors þinoma, kad ðachmatø lentoje bendras galimø situacijø skaièius yra 10 laipsnyje 120. Tai daugiau, negu metagalaktikoje yra elektronø. M. Kraièiko skaièiavimais, jei visi þemës rutulio gyventojai istisà parà þaistø ðachmatais ir kas sekundæ darytø po vienà ëjimà, tai visus ðachmatø partijø variantus suþaistø ne anksèiau, kaip po 10 laipsnyje 1000 ðimtmeèiø.

Reiðkia, þmogus duoda netikslø atsakymà á klausimà, koks ejimas duotoje situacijoje yra geriausias, o kompiuteris duoda dar netikslesná atsakymà. Prieðinga situacija susidaro atsirandant vis tobulesnëms kompiuterinëms ðachmatø programoms.

Þmogus geriau, negu kompiuteris sugeba ilgà laikà iðsaugoti didelá kieká ávairiausios informacijos ir reikiamu metu panaudoti bûtinà informacijà.

A. Cikvaðvilis, gyvenantis Vakarø Gruzijoje, laisvai mintyse manipuliuoja daugiaþenkliais skaièiais. Jo “skaièiavimo mechanizmas” neþino nuovargio ir klaidø. Bièiuliai jam pateikë uþduotá – apskaièiuoti, kiek þodþiø pasakys diktorius, komentuojantis futbolo rungtyniø tarp Maskvos “Spartako” ir Tbilisio “Dinamo” antràjá këliná. Patikrinimui ájungë magnetofonà. Atsakymas buvo gautas, kai tik diktorius iðtarë paskutiná þodá: 17427 raidës ir 1835 þodþiai. Patikrinimui buvo sugaiðtos 5 valandos. Atsakymas buvo teisingas.

Kompiuteriai tokiø sàlygø ávykdyti kol kas negali.

Þmogus geriau uz savo dirbtiná pagalbininkà sugeba induktyviai (deduktyviai) samprotauti, analizuoti ir sintezuoti informacijà, iðmokti keisti rodiklius, formuoti sàvokas ir ruoðti metodus.

Þmogus nuo protingø maðinø skiriasi tuo, kad gali áþvelgti racionalø grûdà prieðtaravimø aibëje. Svarbi natûralaus intelekto savybë yra intuicija. Tai betarpiðkas reiðkiniø esmës suvokimas, nuojauta. Intuicija ir logika vaidina atskirus vaidmenis: intuicija yra iðradingumo instrumentas, o logika, uþtikrinanti patikimumà, yra árodymo instrumentas. Intuicinæ reakcijà gali sukelti reiðkiniai, veikiantys kaip silpni dirgikliai (ið tikrøjø silpni, primirðti ar slopinami stipresniø). Intuicija bûdinga mokslinio paþinimo procesui ir meninei pasaulio interpretacijai. Ðie procesai vyksta ne visada nuosekliai, logiðkai ar bûna pagrásti faktais. Tai kûrybinei vaizduotei artimas paþintinis aktas, kuriame vyksta nesàmoninga jutimiðkumo ir loginio màstymo sintezë. Iracionalistai netgi laiko intuicijà vienintele patikima paþinimo priemone, ypatinga sàmonës savybe, nesusijusia nei su jutiminiu patyrimu, nei su loginiu màstymu.

Sveikas protas, intuicija, informacija ir patyrimas padeda þmogui tikslingai paskirstyti iðteklius, koncentruoti juos svarbiausiomis kryptimis, parinkti racionalius variantus, tame tarpe ir ðachmatø lentoje. Intuityviai màstydamas ðachmatininkas sukuria atsakymà á klausimà, nesuvokdamas to proceso, kurio dëka ðis atsakymas buvo gautas. Intuicija daþnai leidþia ðachmatininkui “perðokti” bedugnæ, skirianèià jo turimus duomenis nuo logiðkai ið jø iðplaukianèiø iðvadø. Intuicija padeda spræsti uþdavinius, kuriø sprendimo metodai visai ar dalinai neþinomi.

Natûralus intelektas stengiasi suprasti pats save, samprotauti apie save. Nëra kito tokio objekto, kuris bûtø taip ávairiai ir prieðtaringai suprantamas ir vertinamas, kaip intelektas, norintis suprasti pats save. Tai sudëtingiausias ið visø natûraliø ir dirbtiniø materialiøjø tyrimo objektø. Su intelekto tyrimais susijæ idealizmas ir materializmas, metafizika ir dialektika, racionalizmas ir sensualizmas, logika ir paþinimo teorija. Þymûs intelektualinës kultûros atstovai – Aristotelis, Avicena, Tomas Akvinietis, Dekartas, Kantas, Hegelis [59] ir daugelis kitø – savo kûrybinëje veikloje skyrë daug laiko ir energijos màstymo instrumentui tirti. Intelekto sfera yra neaprëpiamai p1ati, komplikuota, ávairi ir prieðtaringa. Aukðèiau buvo mëginama aptarti natûralaus intelekto specifinius bruoþus. Kyla klausimas, kokie gi dirbtinio intelekto pranaðumai prieð þmogø – natûralø intelektà? Automatas sugeba greièiau uþ þmogø reaguoti á signalà, atlikti pakartotinius stereotipinius veiksmus ir uþdavinius. Pavyzdþiui, kai kurie ðachmatø kompiuteriai ieðko stipriausio tæsinio vienu metu keliose lentose, kiekvienoje ið jø nagrinëdami skirtingà ið galimø tæsiniø. Taigi, kompiuteris gali vienu metu vykdyti keletà skirtingø funkcijø. Blico partijà su didmeistriu laimi kompiuteris, nes, sumaþinus laikà, skirtà ëjimo apgalvojimui, kompiuterio þaidimo lygis lieka toks pat, o didmeistrio þymiai krinta.

Kompiuteris geriau uþ þmogø gali glausta forma saugoti specializuotà informacijà ir visiðkai atsipalaiduoti nuo nereikalingø duomenø. Dirbtiné atmintis – tai atmintis, su kuria jau ðiandien në viena þmogiðkoji negali lygintis. Þmogaus smegenyse yra apie 14 milijardø neuronø. Jei vienà neuronà prilyginsime vienam elektroninës maðinos elementui, tai matysime, kad kompiuteris jau susilygimo su þmogaus smegenimis. Tuo tarpu kompiuteriui nereikalingos asociacijos, artimiausiu metu nenumatomø panaudoti duomenø sandëliai, pasyvios atsargos – maðinoje viskas aktyvu, paruoðta momentiniam ájungimui ir darbui. Neatsitiktinai ðachmatø partijos pabaigà kompiuteris þaidþia sëkmingiau, negu vidurinæ fazæ – jo atmintyje sukaupta partijos pabaigø biblioteka. Ypatinga kompiuteriu taikymo sritis yra informacinës paieðkos sistemos, uþtikrinanèios mechanizuotà knygø, kriminaliniø nusikaltëliø ir pan. paieðkà ir ágalinanèios likviduoti didþiules

kartotekas. Kompiuteriai taip pat atlieka bankø, taupomøjø kasø operacijas. Èia pasireiðkia jø greitaeigiðkumas, kompaktiðkumas, patikimumas.

Kompiuteris þymiai sparèiau uþ þmogø skaièiuoja.

Þinomas praeities matematikas A.Puankare[9] tvirtino, kad matematinës ðachmatø teorijos nëra ir ji negali bûti sukurta. Ðiuolaikiniø ðachmatø automatø kûrëjai bando paneigti ðià nuomonæ. Naudojami bûdai, susijæ su þmogaus màstymo metodø modeliavimu. Ðios krypties vyksmas remiasi eksperimentais su þmonëmis, sprendþianèiais tam tikrus uþdavinius, t. y. sudaroma informacijos apdorojimo programa. Gauta hipotezë tikrinama: kompiuteris imituoja þmogaus smegenø darbà. Tuo paèiu metu atliekami bandymai sprendþiant naujus uþdavinius,kurie lygiagreèiai pateikiami þmogui ir kompiuteriui. Po to palyginamos abiejø sprendëjø informacijos apdorojimo taisyklës. Jei nesutapimai dideli, modelis analizuojamas, iðsiaiðkinami tyrimo defektai ir pateikiami nauji uþdaviniai. Sudaroma nauja programa, kuri aprobuojama kompiuteriu. Tiriama smegenø bûklë, priklausomai nuo patenkanèios á jas informacijos. Modeliuojama suvokiamoji atmintis ir informacijos gavimo ið jos procesai. Panaudojama atminties savybë ásiminimo metu kurti asociacijas ir jomis remtis atgaminant informacijà. Taip, þingsnis po þingsnio vyksta sudëtingø màstymo formø ir programø kompiuteriams tobulinimas.

Vertas dëmesio profesoriaus V.Nalimovo[134] pasiûlymas “Jei iðeities taðku pasirinkti tai, kad mûsø þinojimo ribos priklauso nuo mûsø kalbos ribø, tai net gerai þinomø reiðkiniø apraðymas nauja kalba gali pagilinti mûsø þinias apie pasaulá” Ðachmatø algoritmai gali bûti tobulinami kuriant specialias programavimo kalbas ðachmatø (ar kitam) uþdaviniui spræsti.

Taigi, dirbtinis intelektas nuolat tobulinamas. Manoma, kad ateityje þaidimø (ðaðkiø, ðachmatø , go) varþybos tarp þmoniø bus gana retas dalykas. Menkas malonumas þaisti, kai prieðininkas puèia tabako dûmus á akis, brûþina stalà metaliniu daiktu, varsto skvarbiu þvilgsniu. Taèiau kiekvienas þmogus þaidþiantis ðachmatais þinos savo sportiná atskyrá ir stengsis já paaukðtinti þaisdamas su savo kompiuteriu. Reziumuojant anksèiau iðdëstytas mintis, bûtina akcentuoti ðtai kà. Mechanistinis ir biologinis materializmas atvedë á determinizmà, kuris pasaulyje, taigi ir ekonomikoje, áþiûri tik grieþtus prieþastinius ryðius. Dësningumas ir bûtinumas eliminuoja bet koká atsitiktinumà. Akcentuotina kibernetinë klausimø sprendimo metodika. Dirbtinis ir natûralus intelektas yra panaðûs. Egzistuoja skirtumai, kuriuos tinkamai panaudojus, galima efektyviai modeliuoti ekonomikos nuostatas.

1.4 EKONOMIKOS NUOSTATØ MODELIAVIMO LINGVISTINIAI ASPEKTAI

Ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatas yra formaliais metodais gautas ekonomikos tekstas. Ar formalizavimas turi ribas?

Pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema yra struktûra. Kaip ji susijusi su struktûralizmu, semiotika, generatyvine gramatika?

Ar ekonomikos nuostatø modeliavimas yra dirbtinës ekonomikos kalbos kûrimas? Ar ðiam tikslui naudotini tarptautiniai terminai? Kaip ekonomikos nuostatø modeliavimui gali pasitarnauti matematinë lingvistika, kompiuterinë lingvistika? Kaip formalizuoti tekstø supratimà? Kaip ekonomikos nuostatas modeliuoja kiti autoriai?

Pabandykime atsakyti á ðiuos klausimus.

Formalizavimo ribos. Formalizavimo sàvoka pirmiausia susiformavo matematikoje, èia ji ir yra plaèiausiai taikoma. Formalizavimas yra metodas, kurá taikant kuriami nauji modeliai. Formalizavimas yra struktûralizmo dalis. Struktûralizmas – tai pirmiausia visuma specialiø moksliniø tyrimø ávairiose socialinio ir humanitarinio paþinimo srityse, kuriø pagrindu èia keliamos ir gvildenamos atitinkamos bendros problemos. Struktûrà struktûralistai supranta kaip santykiø tarp jos elementø visumà, kai tie santykiai ne tik nepriklauso nuo elementø kokybiniø apibûdinimø, bet patys nulemia pastarøjø savybes. Taip iðskirta struktûra laikoma formalizacijai pasiduodanèiø transformacijø sistema, iðsaugant struktûros transformacijoms invariantiná jos branduolá. Paþinimo formalizavimo bei matematizavimo nuostata ið esmës yra paþangi ir neiðvengiama ðiuolaikiniame mokslo iðsivystymo etape. Ið tiesø, neabejotina formalizavimo reikðmë struktûrinei lingvistikai, kur, neþiûrint jos prieðininkø kritiniø prognoziø, formalus metodas yra sëkmingai taikomas net ir turininiams tyrimams.

Matematinës struktûros gali bûti tikslus ir patogus ‘karkasas’ar analizës árankis humanitariniø mokslø srityse. Taèiau matematiniø struktûrø jokiu bûdu negalima mechaniðkai perkelti á humanitarines disciplinas, pvzd., á ekonomikà, norint gauti teisingus, moksliðkai pagrástus rezultatus, prieð tai reikia matematinës redukcijos metodu perþiûrëti tø disciplinø tyrimo objektus bei jø charakteristikas.

Net matematikos mokslo pilnas formalizavimas pasirodë neámanomas. N.Bourbaki [68] savo struktûrø teorijoje atkreipë dëmesá á esminá formalizavimo metodo ribotumà, kuris remiasi þinoma K. Godel’io teorema, parodanèia, kad kiekviena pakankamai iðvystyta neprieðtaringa formali teorija yra nepilna. Vadinasi, pati matematika árodo,kad visiðkas bet kokiø moksliniø teorijø bei metodø formalizavimas ið principo nëra galimas.

Empiriniø, neformaliø mokslø (gamtos, humanitariniø) matematinio formalizavimo programoje, kuri tapo metodologine nuostata, ypaè svarbi problema yra formalizavimo galimybiø ir ribø nustatymas. Ðis klausimas siejasi ir su struktûrinës bei sisteminës analiziø santykiu.

Matematiniu poþiûriu yra ne tik leistina, bet ir bûtina priimti prielaidà, kad pirminës matematinës sàvokos paþymi neapibrëþtos prigimties objektus – svarbus tik santykiø iðreikðtø aksiomomis patenkinimas. Taèiau mokslininkas, dirbantis empiriniø mokslø srityje analizuoja konkreèios prigimties sistemas ir santykius. Jis gali abstrahuotis nuo tyrimo objektø bei santykiø konkretumo, iðskirti abstrakèias struktûras, sudaryti tokius matematinius modelius, kurie tam tikrose ribose atitiktø empirinæ realybæ. Ðioje mokslinës analizës pakopoje realûs tyrimo objektai daþnai pakeièiami konceptualiais, konkreèios sistemos – abstrakèiomis struktûromis. Taèiau bet kuris empirinis mokslas, kokio abstraktaus teorinio ir formalizavimo lygmens bepasiektø, turi ávertinti tiriamø sistemø konkreèià prigimtá. Tuo bûdu eksperimentas, suprastas paèia plaèiausia prasme, tampa ne tik formalizavimo pradiniu taðku, bet ir galutiniu teoriniø iðvadø teisingumo patikrinimo bûdu.

Galima teigti, kad formalizavimo ribø suvokimas paskatino padaryti iðvadà, kad universalios teorijos visiems mokslams sukûrimas yra neámanomas todël, kad neámanoma ávertinti konkreèios specifikos. Ekonomikos nuostatas modeliuoti gali tik ekonomikos specialistas. Èia taip pat svarbus yra eksperimentas, nuostatø verifikacija. Tik praktikoje patikrintas nuostatas galima pripaþinti galiojanèiomis. Nuostatoms modeliuoti turi bûti naudojamos standartinës ekonomikos kategorijos. Formalizavimo ribos pasireiðkia tuo, kad vien kompiuteris, be þmogaus negali modeliuoti visø ekonomikos nuostatø.

Struktûrinë lingvistika.

Ðiuolaikinë struktûrinë lingvistika – tai abstrakti teorinë mokslo ðaka, apimanti moderniàjà fonologijà ir vadinamàjà generatyviniø gramatikø teorijà, kurios pagrindinis atstovas yra amerikieèiø kalbininkas N.Chomsky[68]. Esminë generatyvinës gramatikos naujovë – tai dinaminio aspekto iðskyrimas anksèiau statiðkai suprantamoje kalbos struktûroje. Generatyvinë gramatika tiria, kaip ið elementaraus imanentinio branduolio pagal tam tikras taisykles generuojami (kuriami) konkretûs variantai, pvzd., ið þodþio – iðvestiniai þodþiai, ið elementarios frazës – iðplëstiniai ir sudëtiniai sakiniai. Manoma, kad tokius generavimo procesus neásisàmonintai atlieka þmogaus protas. Generatyviniø gramatikø teorija dedukciniø metodø pagalba ir bando aiðkinti tuos procesus.

Struktûralistinë kryptis pirmiausia susiformavo lingvistikoje. Kalbos reikðmæ iðkëlë visi prancûzø màstytojai, pradedant R.Descartes’u, baigiant K.Bergson’u. Nors kalba yra vieno mokslo, bûtent lingvistikos tyrimo objektas, ji prasiskverbia á visas kitas socialines ir humanitarines mokslo ðakas, nes socialiniai reiðkiniai negali egzistuoti be kalbos, ekonomika negali egzistuoti be kalbos.

Kalba kaip universali þenklinë sistema su ryðkiai iðreikðta struktûra, sàlygojo struktûralistinio metodo susiformavimà pirmiausia lingvistikoje. Kaip pabrëþë C.Levi – Strauss, ið visø socialiniø ir humanitariniø mokslø tik lingvistika gali bûti laikoma to paties mokslinio lygio su gamtos mokslais dël ðiø prieþasèiø: pirma, lingvistikos tyrimo objektas yra universalus, antra, jos metodas yra vienarûðis, t.y. pasilieka tas pats bet kokiai specifinei kalbai, kuriai jis yra taikomas, treèia, tas metodas yra pagrástas keletu vieningai pripaþintø pagrindiniø principø. Taigi lingvistika buvo pirmoji humanitarinë disciplina, savo objekto analizei pritaikiusi struktûriná metodà. Kalbos vidinei struktûrai tirti buvo panaudoti grieþti dedukciniai metodai, iki tol taikomi tik gamtos moksluose.

Struktûrinës lingvistikos metodologiniø principø formavimàsi pirmiausia sàlygojo ikistruktûrinë kalbotyros raida, kurioje galima atskleisti kai kuriø struktûrinës lingvistikos idëjø uþuomazgà bei gimimà.

18a. pabaigoje, tiriant bendrosios gramatikos sudarymo principus ar atskiras gramatikas, buvo pastebëta, kad kalba keièiasi kaip savaime besivystanti sistema. Susiformavo istorinë gramatika, kurios objektu tapo gramatinës sistemos raida.

Istorinë gramatika 19a. pradþioje sàlygojo lyginamosios kalbotyros atsiradimà, kuri vietoje kalbos kitimo proceso tyrë atskiras jos bûsenas. Buvo iðvystytas lyginamasis metodas, panaðumø ir skirtingumø nustatymas gramatinëse konstrukcijose ir tiriama kalbø tarpusavio sàveika nepriklausomai nuo laiko skirtumø tarp jø. Lyginamosios kalbotyros ávesta ‘kalbos bûklës’ samprata pagrástai laikoma struktûrinës lingvistikos esminës kategorijos ‘sinchronija’ pirmtake.

19a. pabaigoje vieðpataujanèia kryptimi lingvistikoje tapo vadinamieji jaunagramatikiai, kuriø nuomone, kalbos vystymasis vyksta kintant jos bûklei. Pagrindinis jø dëmesys buvo nukreiptas á gyvøjø kalbø faktø studijavimà, jø þodinës formos analizæ, svarbiausia mitologine nuostata laikant istorizmà. Jaunagramatikiai propagavo empirizmà, atomizmà, pasireiðkiantá atskirø lingvistiniø faktø analize.

Maskvos lingvistinës mokyklos vadovas F.Fortunatov[68], nepasitenkindamas konkreèiø kalbos faktø analize, siekë nustatyti jø

dësningumus. Kalbà jis suprato kaip tam tikrà þenklø visumà, sistemà, kurios tyrimà reikia pradëti nuo formalaus jos aspekto.

Vadinamosios Kazanës mokyklos vadovas J. Baudouin de Courtenay [68] pirmàkart suformulavo daugelá reikðmingø struktûrinës lingvistikos idëjø. Jis teigë, kad reikia skirti kolektyvo kalbà nuo individo kalbos, evoliuciná kalbos faktø aiðkinimà nuo jø aiðkinimo tam tikru laiko momentu. J. Baudouin de Courtenay vienas pirmøjø ragino tirti dabartinæ kalbos bûklæ, atkreipë dëmesá á funkcionaløjá kalbos aspektà, ávedë fonemos, skirtingos nuo garso, sàvokà, suformuluodamas ypaè svarbià struktûrinës lingvistikos kûrimesi fonemos koncepcijà.

Struktûrinës lingvistikos erà 20 amþiaus pradþioje atvërë þinomas ðveicarø kalbininkas F. de Saussure [134]. Jis visuotinai pripaþástamas pirmuoju kalbininku, iki galo suvokusiu sistemos reikðmæ kalbai. Þinoma, ikistruktûrinë lingvistika taip pat suprato kalbà kaip tam tikrà sistemà. Taèiau visi bandymai realizuoti kalbos sistemiðkumo idëjà, iðskirti sisteminius ryðius joje buvo nesëkmingi: nepavyko nei, remiantis logikos principais, sukurti vieningos abstrakèios gramatikos visoms pasaulio kalboms, nei redukuoti kalbos dësningumø á bendresnius kitø mokslø – biologijos, psichologijos ir kt. dësnius.

F. de Saussure kalbos kaip sistemos idëjà iðreiðkë jos þenklinio aspekto pagalba. Pasak jo, yra þenklinë sistema, paklûstanti savo paèios vidaus tvarkai, kurià atskleidþiant reikia atsiriboti nuo visø, betarpiðkai su kalba nesusijusiø veiksniø.

Sosiûriðkas kalbos kaip uþdaros sistemos supratimas remiasi tokiais prieðpastatymais kaip vidinës ir iðorinës lingvistikos, kalbos ir ðnekos, sinchronijos ir diachronijos, formos ir substancijos skyrimas.

Pagrindinës F. de Saussure idëjos, ágalinanèios tirti kalbà kaip tam tikrà þenklø sistemà, ne tik sàlygojo struktûrinës lingvistikos atsiradimà, bet buvo pradëtos taikyti ir kitose socialinëse bei humanitarinëse srityse. Iðkëlæs universalaus mokslo apie þenklines sistemas idëjà, jis pagrástai laikomas vienu ið semiotikos pradininkø.

F. de Saussure mokymà galutinai suformavo jo mokiniai, sukurdami vadinamàjà Þenevos mokyklà. Be jos struktûrinei lingvistikai atstovauja trys klasikinës kryptys: Prahos ir Kopenhagos mokyklos bei amerikieèiø deskriptyvinë lingvistika.

Prahos mokykla atstovavo struktûrinei – funkcinei lingvistikos krypèiai ir toliau vystë F. de Saussure ir Baudouin’o Courtenai [68] funkcionalizmà. Ypaè didelá poveiká struktûralizmui susiformuoti turëjo N. Trubetzkoy ir R. Jakobson’o mokslinë veikla [134].

N. Trubetzkoy toliau plëtojo F. de Saussure metodologiná prieðpastatymà kalba-ðneka, iðskirdamas moksle apie kalbos garsus dvi atskiras ðakas: fonetikà ir fonologijà. Fonetikà jis apibrëþia kaip mokslà apie ðnekos garsus, t.y. apie realiai tariamus, empirinius, nesudaranèius sistemos garsus, tuo tarpu fonologija suprantama kaip mokslas apie kalbos garsus – fonemas, sudaranèias tam tikrà sistemà. Fonemos – tai lyg ir garsø esmës, iðskirtos grynu pavidalu jø atliekamos prasminës skiriamosios funkcijos poþiûriu.

N. Trubbetzkoy fonologinës koncepcijos branduolá sudaro mokymas apie esmës iðskyrimà. Pagrindinës ðiame mokyme yra fonemos ir fonologinës opozicijos sàvokos. Fonema – elementariausias kalbos prasminis skiriamasis vienetas, atskleidþiamas tiksliø ir objektyviø metodologiniø priemoniø pagalba.

R. Jakobson – þymus distinktyviø poþymiø teoretikas, apibrëþæs fonemà kaip tø poþymiø visumà. Jo fonologinës teorijos pagrindà sudaro vadinamasis binarizmas. Tai – ypatingos reikðmës suteikimas binariðkumo principui (kalbos vienetø paskirstymas po du narius, tarp kuriø egzistuoja kokio nors bûdingo poþymio buvimo ir nebuvimo opozicija), nustatant distinktyvias opozicijas. Ðis metodas sëkmingai taikomas bendradarbiaujant lingvistikai ir informacijos teorijai, taip pat kitoms þmonijos kultûros sistemoms (pvz., folklorui, þaidimo menui) tirti.

Iðskirtinæ vietà struktûrinëje lingvistikoje uþima Kopenhagos mokykla, ypaè jos vadovo L. Hjemslev’o sukurtoji abstrakti kalbos teorija, vadinamoji glosematika. L.Hjemslev’as laikomas pirmuoju kalbininku, kuris dirbo matematikos ir ypaè matematinës logikos srityse, siekdamas pritaikyti tiksliøjø mokslø metodus lingvistikai. Pagrindiniu uþdaviniu jis laikë imanentinës kalbos algebros, leidþianèios neprieðtaringai, iðsamiai ir paprastai apraðyti kalbà sukûrimà.

20 a. amerikieèiø kalbotyroje pastebimi kai kurie bûdingi bruoþai, lyginant jà su Europos lingvistika. Amerikos mokslinës ir filosofinës minties tradicijos, pasiþyminèios utilitariniu ir taikomuoju kryptingumu, atsispindi ir Amerikos lingvistikoje.

Deskriptyvinës lingvistikos pradininkas buvo specifinës Amerikos kalbotyros pradininkas F. Boas[134], tyrinëjæs indënø kalbas. Jis iðkëlë mintá, kad kalbos turi savo vidinæ logikà, kuri neleidþia taikyti joms kurio nors vieno universalaus metodologinio principo, o primeta atitinkamà analizës metodà. F.Boas pirmasis ið Amerikos kalbininkø iðkëlë sinchroniðkà kalbos apraðymà, kuris tapo deskriptyvinës lingvististikos tyrimo objektu.

F. Boas’o mokymà toliau vystë deskriptyvinës lingvistikos pradininkai E. Sapir ir L. Bloomfield [68]. Nepriklausomai nuo F. Saussure ðie amerikieèiø kalbininkai iðkëlë vaisingas idëjas apie kalbà kaip organizuotà sistemà, pagrindiniu deskriptyvinës lingvistikos uþdaviniu laikydami kalbiniø struktûrø tyrimà.

Reikëtø iðnagrinëti generatyvinës gramatikos taikymo ekonomikos nuostatoms modeliuoti galimybes. Ekonomikos nuostatø modeliavime iðskirtiniu laikomas binariðkumo principas.

Struktûralizmas ir semiotika. Struktûralizmas kaip mokslinis metodas taip pat glaudþiai susijæs su þenkliniø sistemø tyrimais, kuriuos atlieka semiotika. Semiotika struktûralizmui tarnauja kaip tam tikras metodologinis instrumentas, nes þenklinio aspekto iðskyrimas socialiniø ir humanitariniø mokslø tyrimo objektuose ágalina atskleisti jø abstrakèias struktûras tokiø bûdingø þenkliniø sistemø savybiø dëka, kaip jø elementø invariantiðkumas ir diskretiðkumas. Semiotinis aspektas yra sutinkamas visose visuomeninio gyvenimo srityse, o ten kur reikalinga tos rûðies þenkliniø sistemø struktûrø analizë, gali bûti taikomas struktûralistinis metodas. Struktûrinë lingvistika atsirado bûtent tuomet, kai F.de Saussure apibrëþë kalbà kaip þenklø sistemà, kartu iðkeldamas ir atskiro mokslo apie þenklines sistemas – semiotikos – idëjà, turëjusià didþiulæ reikðmæ ðiuolaikiniam mokslui. Taigi struktûralizmas operuoja ne paèiais mokslinio tyrimo objektais, o juos pakeièianèiais þenklais ar þenklinëmis sistemomis, kas atitinka perëjimà nuo objekto stebëjimo ir apraðymo lygmens á aukðtesná modeliavimo lygmená, ágalinantá giliau paþinti reiðkiniø esmæ, gauti logines iðvadas, pateikti árodymus, iðkelti ir patikrinti hipotezes. Kaip þinoma, þenklai yra ávairaus apibendrinimo lygio, pradedant nuo þenklø-kopijø, baigiant abstrakèiais formalios logikos þenklais. Labiausiai iðvystyta apibendrinimo forma priklauso kalbiniams þenklams, kadangi kalba yra universali þenklinë sistema su ryðkiai iðreikðta struktûra. Tai yra viena ið pagrindiniø prieþasèiø, kodël struktûralizmas pirmiausia iðkilo lingvistikoje. Ekonomikos nuostatos modeliuojamos þodþiø kaip þenklø pagrindu. Taigi struktûralizmas taikomas ekonomikos nuostatø modeliavime.

Ypaè svarbus yra sosiûriðkas þenklo supratimas, ið principo besiskiriantis nuo þenklo kaip simbolio, aiðkinimø, kur pagrindinis dëmesys skiriamas santykiui tarp þodþiø ir jø referentø, nurodant, kad santykis yra ne savivaliðkas, o tikslingas, kryptingas. Tuo tarpu F. de Saussure kalbiná þenklà apibrëþë kaip jungiantá ne daiktà ir jo pavadinimà, o sàvokà ir jos akustiná pavidalà ir atskleidë dvi svarbias þenklo savybes: þenklo savivaliðkumo ir signifikanto tiesiðkumo savybes. Kitaip tariant F. de Saussure orientacija yra nuo vieno þenklo prie kito, o ne nuo þodþio prie daikto, kuris yra absorbuotas paèiame þenkle, kaip santykis tarp signifikato ir signifikanto. Þenklo savivaliðkumo savybë rodo jog vienas ið pagrindiniø bruoþø, iðskirianèiø þmogø ið gamtos pasaulio yra ne tiek sugebëjimas kalbëti, kiek sugebëjimas kurti þenklus. Todël realybëje egzistuoja daugybë þenkliniø sistemø, kuriø bendras savybes tiria semiotika.

Struktûralizmo originalumas glûdi tame, kad jis pirmiausia atskiria signifikantà, kaip tyrimo objektà nuo signifikato. Tai labai svarbi struktûralizmo prielaida. Svarbià vietà struktûrø analizëje uþima signifikantø tarpusavio santykiø sutvarkymas – dël to kyla semiotikos, kaip mokslo ðakos problema: ar lingvistika yra platesnio mokslo apie þenklus ir jø sistemas sritis, ar semiotika yra lingvistikos sritis. Turint omenyje tris semiotikos aspektus – sintaktikà, semantikà ir pragmatikà – iðplaukiant ið struktûralizmo postuluojamo signifikanto pirmumo signifikato atþvilgiu, akivaizdu, kad struktûrinis metodas kol kas daþniausiai taikomas sintaktikai.

Kaip nusakanèià struktûralizmo ir semiotikos santyká, F. Jameson’as[134] nurodo vadinamàjà struktûralistinæ ‘savimonës’ teorijà, kurià atitinka metakalbos koncepcija. Metakalba, pasak F. Jameson’o, yra bûtent ta forma, kurià ‘savimonë’ priima kalbos srityje: tai kalba, iðreiðkianti save þenklø sistema, kurios signifikantas pats yra þenklø sistema. Tuo bûdu metakalba esanti tikrasis semiotikos, savæs, kaip proceso, supratimo instrumentas, ávairiais pavidalais pasireiðkiantis struktûralizme.

Pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema sudaro struktûrà. Kategorijos yra savotiðki þenklai, todël pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema (PEKS) yra þenklinë sistema. Todël bûtina kalbëti apie PEKS semiotikà. Ekonomikos kalba yra universali þenklinë sistema su ryðkiai iðreikðta struktûra. Todël semiotikos pasiekimai ir buvo pritaikyti ekonomikos nuostatø modeliavimui.

Dirbtinës kalbos. Tai þenklø sistemos, sukuriamos tose srityse, kur natûraliø kalbø panaudojimas yra neámanomas ar maþiau efektyvus. Dirbtinës kalbos yra skirstomos pagal specializacijà ir paskirtá, o taip pat pagal panaðumo su natûraliomis kalbomis laipsná.

Nespecializuotomis bendrosios paskirties kalbomis yra tarptautinës dirbtinës kalbos. Jos turi didþiausià panaðumà su natûraliomis kalbomis ir yra vadinamos planinëmis, jei jos prigijo visuomenëje. 17-19 a. buvo sukurta apie 1000 projektø tokiø kalbø, taèiau tik keletas ið jø buvo realiai naudojamos (esperanto, volapûk ir kt.). Yra skiriamos apriorinës dirbtinës kalbos, t. y. tokios kalbos, kurios nepriklauso nuo natûraliø kalbø ir aposteriorinës dirbtinës kalbos – sudarytos natûraliø kalbø pagrindu, bei miðrios dirbtinës kalbos. 18-19 a. daugiausia buvo kuriamos apriorinës kalbos, pagrástos logine sàvokø klasifikacija (taip vadinamos filosofinës kalbos) arba kitu bûdu motyvuojanèios santyká tarp þenklø ir reikðmiø (pvz. Dirbtiniø kalbø, pagrástø garsine simbolika, projektai). Tokiø kalbø kûrimo pagrindu buvo tiesioginio ryðio tarp sàvokos ir þodþio, tarp turinio ir reiðkinio idëja. Reèiau buvo kuriamos apriorinës dirbtinës kalbos su laisvu þenklø ir reiðkiniø santykiu. Pvz., buvo kuriami sàvokø numeracijos projektai. Pagal savo iðraiðkà dirbtinës kalbos buvo gana skirtingos ir lygiagreèiai su raðytinëmis- garsinëmis bendrinës kalbos sistemomis (pozilalijomis) buvo kuriami raðymo projektai, neturintys garsinës iðraiðkos (pozigrafijos), gestø kalbos ir kt. 19 a. pabaigoje dirbtiniø kalbø semiotinis diapazonas labai susiaurëja ir priartëja prie natûraliø kalbø diapazono [134].

Pirmoji dirbtinë kalba, realizuota bendravime, buvo’volapûk’ (M. Ðlejeris, 1879m., Vokietija) priklauso miðriam tipui. Natûraliø kalbø (anglø, vokieèiø, prancûzø, lotynø) þodþiai èia yra pakeièiami ir praranda savo identiðkumà (pvz., angl. world>vol, speak>pûk, ið èia ‘volapûk’ tarptautinë kalba). Aposteriorinës kalbos ágavo platesná panaudojimà sukûrus esperanto kalbà (1887m., Lenkija), kuri iki ðiol yra plaèiausiai naudojama dirbtinë kalba. Maþiau populiariomis kalbomis buvo: ido kalba (reformuota esperanto), lotyno-sino-fleksione (sukurta italø matematiko Dþ. Peano 1903m.), okcidental (1921-1922m.,E. Valis, Estija), interlingva (sukurta Tarptautinës pagalbinës kalbos asociacijos 1951m. vadovaujant A.Goud,JAV) ir kt. [134].

Specializuotomis dirbtinëmis kalbomis yra ávairios simbolinës mokslinës kalbos (matematikos, logikos, lingvistikos, ekonomikos, chemijos ir kt.) ir þmogaus-kompiuterio bendravimo kalbos (algoritminës arba programavimo kalbos, operaciniø sistemø kalbos, duomenø baziø valdymo ir kt.) Bendruoju specializuotø dirbtiniø kalbø poþymiu yra formalus jø apraðymo bûdas, kur yra uþduotos jø abëcëlë (þodynas) ir reiðkiniø (formuliø) sudarymo ir pertvarkymo taisyklës. Neþiûrint á ðiø kalbø formalø apraðymo bûdà, jos nëra uþdaros sistemos, nes þodþiø ir reiðkiniø sudarymo taisyklës leidþia save papildyti. Todël, kaip natûraliø kalbø atveju, þodynas ir sudaromøjø tekstø skaièius yra potencialiai begaliniai.

Specializuotø kalbø panaudojimo pradþia galima laikyti 16 a. Europoje pirmà kartà panaudotus matematiniø operacijø simbolius. 17-18 a. buvo sukurta diferencialinio-integralinio skaièiavimo kalba, o 19-20 a. matematinës logikos kalba. Lingvistikos simboliniø kalbø elementai buvo sukurti 20 a.30-40 metais. Mokslo simbolinës kalbos yra formalios sistemos, skirtos parodyti þinias ir jomis pasinaudoti. Ðiose kalbose realizuojamos tokios funkcijos, kuriø nëra natûraliose kalbose (pvz., loginio iðvedimo priemonës).

‘Kompiuteris – þmogus’ tipo kalbø vystymasis prasidëjo ketvirtajame deðimtmetyje atsiradus elektroninëms skaièiavimo maðinoms. Pirmiausia buvo sukurtos kalbos, apraðanèios skaièiavimo procesus ir duomenis dvejetainëje sistemoje. Penktajame deðimtmetyje buvo sukurtos simbolinio kodavimo sistemos (asembleriai), o 1957 m. programavimo kalba Fortran. 1960 m. grupë Europos mokslininkø pasiûlë kalbà Algol-60. Tokiø kalbø programos tekstà paprastai sudaro antraðtë, apraðomoji dalis ir procedûrinë dalis. Apraðomojoje dalyje yra apraðomi objektai, su kuriais bus atliekami veiksmai, o procedûrinëje dalyje veiksmai su jais. Veiksmai programavimo kalbose yra uþduodami operatoriø (sakiniø) pavidalu, á kuriuos áeina operandai (kintamieji ir konstantos) ir simboliai. Simboliai ðiuo atveju reiðkia aritmetines, logines, simbolines ir kt. operacijas. Programavimo kalbose egzistuoja ypatingos gramatinës konstrukcijos loginëms operacijoms, ciklams, operatoriams, funkcijoms, paprogramëms uþduoti. Egzistuoja tûkstanèiai programavimo kalbø ir jø versijø (dialektø).

Dirbtiniø kalbø paþinimas leidþia suprasti pagrindinius kalbos sudarymo ir funkcionavimo dësnius, tokias kalbø funkcijas kaip komunikabilus tinkamumas, stabilumas ir keièiamumas, o taip pat apie sàmoningà þmogaus poveiká kalbai, apie kalbos formalizavimà ir optimizavimà.

Ekonomikos nuostatø modeliavimas yra ekonomikos tekstø kûrimas. Teksto kûrimui naudojamas ekonomikos þodynas, kuriame kategorijos surikiuotos pagal jø abstrakcijos laipsná. Panaudojant atitinkamus metodus, kategorijos jungiamos á tekstà. Gaunama ekonomikos kalba, artima natûraliai, bendrinei kalbai, jei tekstui modeliuoti panaudotos þemø pakopø kategorijos arba artima dirbtinei kalbai prieðingu atveju.

Matematinës struktûros. Struktûralizmas jau pirminëje formavimosi stadijoje buvo susijæs su matematika. Struktûrinës lingvistikos atstovai [68] iðkëlë mintá, kad pagrindiniai santykiai tarp kalbos vienetø gali bûti iðreiðkiami matematiniø formuliø pagalba. Jie lygino lingvistikà su matematika, nesidominèia savo nagrinëjamø objektø fizine prigimtimi, galvodami net apie kalbines teoremas, kurias galima bûtø árodyti.

Struktûralizmas apsiriboja socialiniais (tokiais kaip ekonomika) bei humanitariniais mokslais, o skleisdamas struktûros sampratà, pagrindiniais laiko tarpelementiniø santykiø pirmumo ir transformacijos idëjas. Struktûralizmas ekonomikos ir kitø mokslø srityse siekia atskleisti loginio- matematinio tipo struktûras, leidþianèias panaudoti grieþtus dedukcinius metodus, susijusius su formalizavimu ir matematizavimu. Matematiniø struktûrø pagrindiniø principø perkëlimas á socialiniø (taip pat ir ekonomikos) mokslø sritá nurodo vienà ið visuomenës ir gamtos mokslø suartëjimo galimybiø mokslo metodologijos srityje.

Ðiuolaikinëje matematikoje viena ið pagrindiniø yra aibës sàvoka, kuri laipsniðkai susiformavo ið áprastiniø vaizdiniø apie visumà, klasæ ðeimà ir pan. Aibë pirmiausia yra pamatinë aibiø teorijos kategorija bei viena ið pagrindiniø ðiuolaikinës matematikos sàvokø apskritai. Pritaikius ðià sàvokà ávairioms matematikos ðakoms, pirmà kartà pasidarë ámanoma sisteminti visà matematikà vieningu pagrindu. Ekonomikos kategorijø yra þinoma apie 75000, o ryðiø tarp jø skaièius sudaro aibæ. Taigi sisteminti galima ir bûtina ne tik matematikà, bet ir ekonomikà.

Ðiuo metu pastebima tendencija sisteminti matematikà ne tik struktûriniu, bet ir ‘kategoriniu’ pagrindu. Sparèiai besivystanèios kategorijø teorijos tyrimo objektai yra ne paèios struktûros, o jø tarpusavio santykiai, funkcijos bei koreliacijos aktai, kuriø pagalba ga unamos pagrindinës struktûros.

Kompiuterinë lingvistika. Þmogus sugalvojo elektroninius árenginius, palengvinanèius aritmetinius skaièiavimus. Greitai buvo aptikta, kad ðias maðinas lengvai galima pritaikyti kûrybiniø uþdaviniø, susijusiø su þmogaus þiniomis, sprendimui. Kaupësi faktai, buvo kuriamos specialios kompiuterinës programos, sukauptø þiniø apdorojimui buvo formuojamos vis naujos dirbtinës kalbos. Ðis procesas paskatino naujo mokslo, vadinamo ‘dirbtiniu intelektu’ atsiradimà. Laikui bëgant daugelis teoriniø ‘dirbtinio intelekto’ tyrimø ágavo praktiná pritaikymà. ‘Dirbtinis intelektas’ ágyvendina tikslias mechanines operacijas, atpaþásta pavidalus, veda tyrimà sudëtingomis sàlygomis, kuria eilëraðèius, analizuoja prozà ir pan. Viena ið pagrindiniø ‘dirbtinio intelekto’ problemø – kaip kompiuteriui suprasti þmogaus kalbà. Ði problema priskiriama kompiuterinës lingvistikos srièiai[7].

Kompiuterinë lingvistika bando rasti tinkamus algoritmus ir pritaikyti kompiuterá þmogui bendraujant su juo þmogaus kalba. Savo ruoþtu kompiuteris gali valdyti kitus maðininius árenginius. Todël radus sëkmingà kompiuterinës lingvistikos projektø realizacijà, þmogus galës valdyti sudëtingus techninius objektus balso komandø ar tekstø þmogaus kalba pagalba. Palengvës ir paspartës ekonomikos nuostatø modeliavimas. Þmogaus pasaulis, þodþiø pasaulis ir technikos pasaulis susilies.

Buvo sukurta daug programiniø sistemø, kuriø pagalba þmogus gali bendrauti su duomenø bazëmis ir ekspertinëmis sistemomis natûralia kalba. Paprastas bendravimas su duomenø bazëmis anglø kalba tapo ámanomas jau 1970-tais metais, sukûrus amerikieèiø sistemà LIFER. Vëliau kompiuterinëje rinkoje pasirodë ir kitos, lankstesnës sistemos, aprûpinanèios, deja, vis dar ribotà þmogaus kalbos interfeisà (sàsajà) su kompiuteriu. Kadangi ekonomikos nuostatø modeliavimui pirmame etape naudojamas ribotas kategorijø skaièius, tai minëtà sistemà bûtø galima taikyti modeliavimui. 1980-tais metais JAV buvo ákurtos kompanijos, kurios kûrë ir pardavinëjo þmogaus kalbos interfeisus su duomenø bazëmis, o taip pat ekspertines sistemas. Aktyviai vykdomi darbai, norint sukurti automatinio vertimo sistemà. Sistema SYSTRAN, naudojama JAV karinëse oro pajëgose, per metus iðverèia apie 100 000 puslapiø teksto. Analogiðka sistema kuriama Europoje. Projekto iðlaidos siekia 160 milijonø doleriø.

Natûralu, kad dirbtinio intelekto specialistai, puikiai þinantys kompiuterá ir programavimo kalbas, su didþiule energija savo metodais ëmë spræsti kalbos supratimo problemà. Kaip ten bebûtø, kalbos atpaþinimo technologija yra labai viliojantis dalykas. Buvo vykdoma þmogaus kalbos algoritmø paieðka, sukurtos labai sudëtingos kalbos supratimo programos labai siauram specialiø srièiø ratui, realizuotas dalinis maðininis vertimas ir daugelis kitø programø.

Ðiandien kalbos atpaþinimo sistemos veikia automatiniuose telefonø operatoriuose, joms galima diktuoti tekstà, suteikiama tikrai efektyvi pagalba þmonëms su negalia. Sistema naudojama medicinoje, pramonëje. Taèiau kol kas kalbos atpaþinimo sistemø galimybës labai ribotos, bent jau kol kas jos nesugeba suprasti, apie kà eina kalba. Jas reikia mokyti, kas uþima gana daug laiko. Tikrai negreitai galësime maketuoti ar apiforminti savo darbus ðiø sistemø pagalba.

Taigi galutinio sprendimo nagrinëjant kalbos supratimo problemà nebuvo rasta. Kalba ir þmogus taip stipriai susijæ, kad mokslininkams prireikë studijuoti þmogaus pasaulio suvokimo klausimà. O tai jau filosofijos sritis. Skirtinguose pasaulio moksliniuose centruose kompiuteriø specialistai ániko á mitologijà, Platono, I. Kanto, L. Haidegerio, M.Fuko ir daugelio kitø filosofinës minties klasikø darbus. Poreikis kompiuteriui suprasti þmogaus kalbà atvedë prie amþinos þmogaus fenomeno temos. Kas mes? Ið kur mes? Kur einame?

Pabandykime giliau paþvelgti á þmogaus kalbos ir kompiuterio problemà, ávertindami teksto ypatumus ir dësningumus.

Ið tikro, kompiuterio mokymas bendrauti þmogaus kalba – tikrai sudëtingas uþdavinys, susietas su giliu ásiskverbimu á màstymo ir kalbos dësnius. Iðmokyti kompiuterá suprasti þmogaus kalbà – tai tas pats, kas iðmokyti já jausti pasaulá. Daugelis mokslininkø mano, kad tai ið principo neámanoma. Taèiau þmogaus ir jo elektroninio kûrinio suartëjimas jau vyksta, tik niekas negali pasakyti, kuo visa tai baigsis. Bet kokiu atveju, þmogus bandydamas modeliuoti kalbiná bendravimà su kompiuteriu, pradeda save suprasti kur kas giliau.

Tekstø analizë ið algoritminiø procesø pozicijø leidþia iðaiðkinti tendencijas ir dësningumus. Kuriamos programos, generuojanèios tekstà. Galima tikëtis, kad bus sukurti automatiniai tekstø generatoriai[7]. Kol tokiø nëra, ekonomikos tekstà modeliuoti gali þmogus, pasitelkæs kompiuterá.

Ekonominiø hipertekstø modeliavimas. Jau atsiranda autoriø [211], dirbanèiø su ekonomikos tekstais. Jie savaip supranta ekonomikos nuostatø modeliavimà.

Duomenø kiekis, cirkuliuojantis ekonominëse sistemose auga, o sistemos struktûra ir informacijos apdorojimo technologija vis sudëtingëja. Ðie faktoriai didina darbø, padedanèiø integruoti ekonomikà kaip sudëtingà informacinæ sistemà, svarbà ir sàlygoja informacinio modelio kûrimo ir tyrimo metodø forsavimà bei efektyvios programinës árangos, skirtos kuriamo modelio aptarnavimui, gamybà.

Kompiuteriø techniniø galimybiø augimas bei programavimo kalbø, galinèiø dirbti su duomenø bazëmis, atsiradimas átakoja intelektualiniø informaciniø technologijø vystymàsi. Viena ið svarbiausiø ir daþniausiai naudojamø kompiuteriniø technologijø yra tekstø, sudaromø natûralia kalba, apdorojimas.

Hipertekstas (netiesinis tekstas) – naujas informaciniø modeliø tipas, kurio struktûra pateikiama daugiamatës iðsiðakojusios (tinklinës) konstrukcijos pavidalu, sudarytos ið specialiu bûdu paruoðtø duomenø fragmentø, suriðtø tarpusavyje tam tikrais semantiniais santykiais.

Naudodamiesi Bekuso kalba apraðykime hiperteksto struktûrà. Hipertekstà bendrame pavidale pateiksime taip:

Hipertekstas=(Hiperteksto tezauras)(Tekstine informacija)(Pagrindiniu temu saraas)(Abecelinis ˛odynas)

Hipertekstai, sukurti be kompiuterio pagalbos, naudojami jau seniai, taèiau hipertekstinë technologija gali bûti plaèiai taikoma tik sukûrus programinæ árangà, uþtikrinanèià darbà su hipertekstø duomenø masyvais.

Automatizuotos hipertekstø kûrimo ir apdorojimo sistemos skirtos ekonominiø sistemø informaciniam modeliavimui bei ávairiø tipø analitiniø þinynø komplekso sukûrimui.

Hipertekstas savo galimybëmis ir struktûra yra artimas intelektualioms sistemoms, dirbanèioms su þiniø bazëmis. Be to, hipertekstas turi gerai iðvystytà vartotojiðkà interfeisà, o taip pat ir galimybæ papildyti ar modifikuoti þiniø bazæ. Hipertekstas yra kaip protinës abonento veiklos stiprintuvas ar katalizatorius.

Tyrimo ekonominá pagrindà sudaro ekonomikos tobulinimo uþduoèiø klasë. Uþduotys gali bûti iðspræstos naudojant hiperteksto modelá.

Hiperteksto informacinio modeliavimo metodologijos ypatybë yra ta, kad naudojama daugiasluoksnë dekompozicija ir semantika socialiniø-ekonominiø sistemø analizei. Dekompoziciniø sluoksniø skaièius priklauso nuo nagrinëjamo objekto sudëtingumo bei moksliniø tikslø ar praktiniø poreikiø. Tokiu bûdu pasiektas ekonominiø sistemø vaizdavimo daugiamatiðkumas yra efektyvi priemonë kiekviename dekompoziciniame lygyje sukuriamø modeliø paþingsniniam vertinimui ir tikslinimui.

Taigi, informacinis modelis, realizuotas hipertekstinës þiniø bazës pavidalu yra loginiø-lingvistiniø modeliø atmaina, o hipertekstinë technologija yra ávairiø ekonominiø sistemø tyrimo automatizuota áranga, pagrásta naujausiais informatikos pasiekimais.

Aukðèiau pristatyta metodika [211] turi panaðumø su ðios monografijos autoriaus metodika: naudoja sinonimus, abstrakcijos (dekompozicijos) laipsná, modeliavimo metodus. Sutampa poþiûriai, kad kompiuteris yra þmogaus pagalbininkas modeliuojant tekstus.

Reziumuojant ‘Ekonomikos nuostatø modeliavimo lingvistinius aspektus’ bûtina akcentuoti ðtai kà.

Ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatas yra formaliais metodais gautas ekonomikos tekstas. Taèiau formalizavimas turi savo ribas. Todël modeliuoti ekonomikos nuostatas privalo þmogus padedant kompiuteriui.

Ekonomikos nuostatø modeliavimas, pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos sudarymas remiasi struktûralizmo, semiotikos pasiekimais. Reikia nagrinëti generatyvinës gramatikos taikymo ekonomikos nuostatø modeliavimui galimybes.

Ekonomikos nuostatø modeliavimas yra dirbtinës specialios ekonomikos kalbos kûrimas, kai naudojamos aukðtos pakopos kategorijos ir atvirkðèiai, kalbos, artimos bendrinei kalbai kûrimas, kai naudojamos þemø pakopø kategorijos.

Ekonomikos nuostatø modeliavimui naudotini matematinës ir kompiuterinës lingvistikos pasiekimai.

Kompiuteris jau pradeda suprasti þmogaus kalbà. Tai iðpleèia ekonomikos nuostatø modeliavimo galimybes.

Sveikintina, kad atsiranda daugiau autoriø, modeliuojanèiø ekonomikos tekstus ir hipertekstus.

Reziumuojant ‘Ekonomikos nuostatø modeliavimo iðtakas’, bûtina paþymëti, kad ekonomikos nuostatø modeliavimas remiasi á tvirtà filosofiná ir lingvistiná pagrindà.

Fenomenologija ir hermeneutika kvieèia nagrinëti ekonomikos tekstus.

Neopozityvizmas iðvystë loginæ kalbos analizæ, pasisakë uþ grieþtà, tikslià ir vienaprasmæ kalbà. Analitinë kalbos filosofija remiasi kategorijomis, kurios iðsidësèiusios pakopomis.

Ekonomikos nuostatø modeliavimas susiduria ir su problemomis. Tai prasmës, begalybës problemos. Problematiðka pasirinkti koncepcijà ekonomikos nuostatoms modeliuoti.

Kibernetika padeda spræsti iðkilusias problemas. Dirbtinio ir natûralaus intelekto sàjunga ágalina modeliuoti ekonomikos nuostatas.

Ekonomikos nuostatø modeliavimas, pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos sudarymas remiasi struktûralizmo, semiotikos pasiekimais. Reikëtø nagrinëti generatyvinës gramatikos taikymo ekonomikos nuostatø modeliavimui galimybes.Ekonomikos nuostatø modeliavimas yra dirbtinës specialios ekonomikos kalbos kûrimas, kai naudojamos aukðtos pakopos kategorijos ir atvirkðèiai, kalbos, artimos bendrinei kalbai kûrimas, kai naudojamos þemø pakopø kategorijos.

Ekonomikos nuostatø modeliavimui naudotini matematinës ir kompiuterinës lingvistikos pasiekimai.

Kompiuteris jau pradeda suprasti þmogaus kalbà. Tai iðpleèia ekonomikos nuostatø modeliavimo galimybes.

Sveikintina, kad atsiranda daugiau autoriø, modeliuojanèiø ekonomikos tekstus ir hipertekstus.

2.PAKOPIÐKA EKONOMIKOS KATEGORIJØ SISTEMA

Ekonomikos kategorijø yra daug, o sàryðiø tarp kategorijø – dar daugiau. Norint modeliuoti ekonomikos nuostatas, reikia susisteminti ekonomikos kategorijas. Sisteminimo pagrindu priimtas kategorijø abstrakcijos laipsnis [78,94,96].

Ekonomikos tekstai yra nevienodi: vieni – abstraktûs, kiti – konkretûs, vieni – akademiðki, kiti – populiarûs. Jie tokie todël, kad tekstams konstruoti, modeliuoti naudojamos skirtingo abstrakcijos laipsnio ekonomikos kategorijos. Kategorijas pagal jø abstrakcijos laipsná galima surikiuoti á pakopas. Tokia pakopiðka kategorijø sistema bus parodyta ðioje monografijoje.

Kodël konstruojama pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema, o ne cikliðka, ar kokios nors kitos konfigûracijos sistema? Todël, kad visuomenë suformuota kaip hierarchinë struktûra: nuo prezidento iki kalinio ar valkatos. Studijø sistema taip pat pakopiðka: nuo pirmos klasës iki profesoriaus ar akademiko. Deðimtainë skaièiø sistema irgi pakopiðka: nuo nulio iki begalybës. Kaip tik noras suvesti ekonomikos kalbà á panaðià kaip skaièiø sistemà ir privertë autoriø konstruoti pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà.

Stambesnës bibliotekos sudaro savo rubrikynus [132], skirtus informacijos paieðkai. Sudarymo principas – hierarchinis sàvokø vaizdavimas. Yra platesniosios rubrikos ir siauresniosios rubrikos. Platesniosios rubrikos nurodo á bendresnæ sàvokà reiðkianèià rubrikà ir naudingos tuo atveju, kai tiksli dalyko paieðka nepatenkina. Siauresniosios rubrikos parodo pagrindinës rubrikos apimtá, padeda greitai atrasti siauresnæ sàvokà reiðkianèià rubrikà, jeigu reikia tikslinti paieðkà. Esant tokiems hierarchiniams ryðiams lengva atrasti paèià plaèiausià (abstrakèià) ir paèià siauriausià (konkreèià) rubrikà.

Informacijos paieðka Interneto ir kitose duomenø bazëse vykdoma hierarchinës sàvokø sistemos pagrindu.

Svarbiausia pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos konstravimo prieþastis yra ta, kad ji ágalina modeliuoti reikalingo abstrakcijos laipsnio ekonomikos tekstus naudojantis kompiuteriu. Taip pat sumaþina paieðkos apimtis, nes atmetami ryðiai tarp labai skirtingø pakopø kategorijø.

Surikiavus á pakopas ekonomikos kategorijas reikëtø sisteminti socialines, teisines, filosofines, politines, vadybos mokslo ir kitas kategorijas.

2.1. DAÞNINIØ ÞODYNØ PALYGINIMAS

Ekonomikos kategorijø yra daug, o sàryðiø tarp ðiø kategorijø skaièius artimas begalybei. Todël kyla klausimas kaip pirmu priartëjimu sumaþinti ðià aibæ ir nagrinëti svarbiausias kategorijas. Kurias kategorijas laikyti svarbiausiomis? Manau tas, kurios daþniausiai pasitaiko ekonomikos tekstuose. Tokios kategorijos yra daþniniuose þodynuose. Civilizuotos tautos turi gimtosios kalbos daþninius þodynus [3,34,35,36,226]. Ar tie þodynai sutampa, ar ekonomikos kategorija, kuri pagal daþnumà uþima pirmà vietà viename þodyne bus pirma ir kitame? Siekiant atsakyti á ðá klausimà buvo nagrinëjami daþniniai lietuviø, rusø ir anglø kalbø þodynai, tiek bendrinës tiek ir ekonominës kalbos þodynai. Buvo tiriamas 400 kategorijø daþnumas. Stebëta, ar kategorijø daþnumas sutampa, o jei skiriasi, tai kiek skiriasi? Buvo nustatyta, kad vienoms kategorijoms sutapimo nëra, nes viename þodyne ji parodyta, o kitame jos visai nëra. Kitø kategorijø daþnumø sutapimas menkas, nes labai skiriasi jø uþimama vieta þodynuose. Taèiau buvo nustatyta, kad apie 30 procentø ekonomikos kategorijø daþnumas ávairiuose þodynuose skiriasi neþymiai ir bûtent ðios kategorijos buvo átrauktos á pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà.

Kokios gi daþnumø nesutapimo prieþastys? Pirma, ávairiuose þodynuose ta pati kategorija apibrëþiama skirtingai. Jei kategorija turi ðiek tiek skirtingà prasmæ, tai ir tekstuose ji vartojama skirtingai. O ðiø tekstø pagrindu sudaromi daþniniai þodynai. Antra, daþnumas priklauso ir nuo to, ar tiriamas tekstas yra bendrinës kalbos tekstas, ar ekonomikos tekstas. Treèia, daþnumas priklauso nuo þodyno leidimo metø, nes skirtingais laikotarpiais ekonomikos kalboje ásivyrauja skirtingos kategorijos. Jei þodynas daugiakalbis, tai daþnumà átakoja vertimo ið vienos kalbos á kità paklaidos.

Reziumuodamas pakartosiu, kad apie 30 procentø kategorijø daþnumas ávairiuose þodynuose skiriasi neþymiai ir ðios kategorijos buvo átrauktos á pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà.

2.2.EKONOMIKOS KATEGORIJØ SÀRAÐAS

Remiantis daþniniø þodynø analizës rezultatais á nagrinëjamø ekonomikos kategorijø sàraðà átrauktos kategorijos, kurios skyrelyje 2.3 paþymëtos ryðkiau. Sàraðas prasideda kategorija “akceptas” ir baigiasi kategorija “þemës ûkis”. Á sàraðà pateko 178 kategorijos.

Minëtame sàraðe yra paprastos kategorijos, susidedanèios ið vieno þodþio, o taip pat ir sudëtinës kategorijos. Pastarosios daþnai vartojamos ekonomikos kalboje ir be jø neámanoma paaiðkinti kai kuriø ekonomikos reiðkiniø. Ekonomikos þodynuose maþdaug kas penkta yra sudëtinë kategorija. Didesná paprastø ekonomikos kategorijø pasirinkimà modeliavimui lemia tai, kad daugelá sudëtiniø kategorijø sudaro dvi ar daugiau paprastos kategorijos, todël netikslinga kartoti tà paèià kategorijà.

Toliau pateikti autoriniai ir cituojamieji kategorijø apibrëþimai. Apibrëþimuose pabrauktos daþniausiai vartojamos ekonomikos kategorijos. Apibrëþimai sudaryti [5,1622,30,37,51,58,118,139,186,187,195,207,210] pagrindu.

2.3.EKONOMIKOS KATEGORIJØ APIBRËÞIMAI

Ðiame skyrelyje pateikiami pasirinktø kategorijø apibrëþimai. Apibrëþimuose yra pabrauktos ekonomikos kategorijos. Lauþtiniuose skliausteliuose nurodytas panaudoto literatûros ðaltinio numeris. Skaièius apibrëþimo gale þymi pabrauktø ekonomikos kategorijø skaièiø. Pasikartojanèios duoto apibrëþimo ribose kategorijos á pabrauktø kategorijø skaièiø nepatenka. Jei apibrëþimas yra visiðkai adekvatus apibrëþimui, pateiktam literatûros ðaltinyje, jis þymimas kabutëmis Jei apibrëþime atlikti pertvarkymai, tai jis kabutëse neraðomas. Jei modeliuojant apibrëþimà literatûros ðaltiniu nesiremiama, tai þymima [-].

A

Akceptas-‘sutikimas su kitos pusës pasiûlymu sudaryti sutartá nurodytomis sàlygomis [101]-1.

Apyvarta-kapitalo apytaka [49]-1.

Apmokestinimas- mokesèiø dydþio nustatymas [-]-1.

Apmokëjimo terminas- ‘nustatytas laikas apmokëjimo operacijai uþbaigti’[101]-0.

Apskaita-‘duomenø rinkimas ir sisteminimas’ [101]-0.

Asmeninës pajamos-‘pajamos, kuriø viena dalis uþdirbta, o kita sumokëta mokesèio pavidalu’ [101]-4.

Asmeninës santaupos- ‘asmeniniø grynøjø pajamø ir iðlaidø skirtumas’ [16]-2.

Atliktas darbas-‘ veiksmas, atliktas per tam tikrà laiko tarpà’ [101]-0.

Atlyginimas- ‘darbo ávertinimas’ [101]-1.

Atsarga- ‘tausotinas daiktas’ [101]-0.

Atstatymas-‘fiziniø savybiø atnaujinimas’ [101]-0.

B

Bankas- institucija, kuri teikia kreditus, tarpininkauja, atlieka su pinigais susijusias operacijas [-]-3.

Banko kreditas- ‘terminuota banko paskola’ [16]-2.

Bankrotas-negalëjimas iðsimokëti skolø [16]-1.

Bendrovë-‘keli susijungæ ûkiniai subjektai’ [101]-0.

Birþa-‘vieta, kurioje sudaromos sutartys’ [101]-0.

Biudþetas-iðleidþiami pinigai turi atitikti gautinus ateityje [-]-1.

C

Centralizacija-‘vadovavimo ar valdymo sutelkimas vienoje vietoje [101]-0.

Cirkuliacija-‘pirkimo ir pardavimo mainai’ [101]-3.

D

Darbas-‘tikslinga þmogaus veikla, reikalaujanti fiziniø ir protiniø jëgø’ [101]-0.

Darbo iðtekliai- fiziniai ir protiniai þmoniø sugebëjimai, kuriuos galima panaudoti ekonominëje veikloje’ [16]-1.

Darbo uþmokestis- uþ atliktà darbà mokami pinigai [-]-3.

Darbdavys- ‘kas duoda darbo’ [101]-1.

Darbininkas-‘þmogus, sugebantis dirbti’ [101]-1.

Darbuotojas- fiziná ir(ar) protiná darbà atliekantis þmogus’ [101]-1.

Darbo drausmë-‘privalomas nustatytas darbo tvarkos laikymasis’ [101]-1.

Darbo pamaina-‘paros laikotarpis, kuriam praslinkus vieni darbininkai pakeièia kitus’ [97]-1.

Darbo priemonë-‘daiktas, árankis’ [101]-0.

Darbo pasidalijimas-‘veiklos pasiskirstymas tarp þmoniø’ [101]-0.

Darbo objektas- tai, á kà nukreiptas þmogaus darbas’ [101]-1.

Darbo tempas- ‘atlikimo sparta’ [101]-0.

Darbo vieta-‘gamybos priemoniø iðdëstymas’ [101]-1.

Deficitas-rinkos situacija, kai iðtekliø ar prekiø paklausa virðija jø pasiûlà, o kainos neatspindi paklausos ir pasiûlos pusiausvyros [16]-7.

Derybos-tarimasis, norint sudaryti sutartá [37]-1.

Defliacija-‘prekiø ir paslaugø bendrojo kainø lygio maþëjimas’[16]-3.

Dinaminis efektyvumas-‘naujoviø orientavimas didþiausio rezultato linkme’ [97]-0.

Disponavimas- ‘turto tvarkymas’ [101]-1.

Diversifikavimas-‘gaminamø prekiø nomenklatûros plëtimas, ávairinimas’[101]-2.

Draudimas-galimø nuostoliø atlyginimo uþtikrinimas, mokant ánaðus [37]-4.

Duapolija-‘rinkos situacija, kai vienoje rinkoje egzistuoja tik du pardavëjai’[16]-2.

E

Efektyvumas-‘ávairiø iðtekliø panaudojimo lygis, uþtikrinantis maksimalià produkto gamybà’[101]-3.

Einamieji ásipareigojimai -skola, kuri turi bûti gràþinta per trumpà laikotarpá [16]-1.

Ekonomika-ûkinë veikla, kai naudojant ávairius iðteklius tenkinami þmoniø poreikiai [49]-4.

Eksportas-‘prekiø ir paslaugø iðveþimas á uþsiená, jø kiekis ir vertë’ [101]-3.

Elastingumas-‘paklausos ar pasiûlos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu’ [101]-3.

F

Finansinis tarpininkas- finansinë organizacija, kuri perka kitø skolinius ásipareigojimus uþ lëðas, gautas pardavus savo skolinius ásipareigojimus [16]-5.

Fondas- pinigai, skirti tam tikram tikslui [37]-1.

G

Gamyba-‘þmoniø gyvavimui ir vystymuisi reikalingø daiktø kûrimas’ [101]-0.

Gaminys-pagamintas daiktas [-]-1.

Gamintojas- ‘pagrindinis gaminantis vienetas’[101]-1.

Gamybos priemonës-darbo priemonës ir darbo objektai, dalyvaujantys gamybos procese [101]-3.

Garantija- laidas, uþtikrinimas [35]-0.

Gërybë-daiktas ar paslauga, tenkinanti þmogaus poreiká [101]-2.

Gyvenimo lygis-þmoniø gyvenimo ir darbo sàlygø visuma, atitinkanti pasiektà gamybos lygá [49]-2.

Grynosios pajamos-‘pinigai, atëmus visus mokëjimus’ [101]-2.

I

Ákainojimas-prekës ar paslaugos kainos nustatymas [-]-3.

Indëlis-pinigai, patikëti finansiniam tarpininkui [16]-2.

Indëlininkas-asmuo, pinigus patikëjæs finansiniam tarpininkui [-]-2.

Investitorius- tas, kuris ádeda lëðas á ûkio ðakà[-]-2.

Infliacija-‘piniginio vieneto perkamosios galios smukimas, pasireiðkiantis bendrojo kainø lygio kilimu’ [101]-3.

Interesas- tai, kas domina [-]-0.

Investicija-‘lëðø ádëjimas á ûkio ðakà’[101]-2.

Ásiskolinimas-skolø turëjimas [-]-1.

Iðtekliai-‘visa tai, kas naudojama þmoniø poreikiams tenkinti’ [101]-1.

Iðtekliø rinka-‘rinka, kurioje perkami ir parduodami ekonominiai iðtekliai’[16]-5.

Iðlaidos- ‘iðleisti pinigai’[101]-1.

Importas-‘prekës ir paslaugos, perkamos ið uþsienio’ p101]-3.

Ámonë- teisiðkai savarankiðkas ûkio vienetas [101]-1.

Ánaðas-‘santaupos, pinigai’ [101]-2.

Áplaukos-gaunami pinigai [-]-1.

Ávertinimas-vertës nustatymas[-]-1.

Iþdas-valstybës finansiniai iðtekliai [37]-1.

K

Kaina-‘piniginë prekës vertës iðraiðka’ [101]-3.

Kainø lygis-‘kurios nors rinkos vidutinis kainø dydis’ [16]-2.

Kapitalizacija-‘grynøjø pajamø pavertimas kapitalu’[16]-2.

Kapitalas- ‘gamybos priemonës’ [101]-1.

Kaðtai- iðleidþiamos lëðos [37]-2.

Kaupimo priemonë-‘viena ið pinigø funkcijø’[101]-1.

Klientas-‘asmuo, besinaudojantis paslaugomis’[101]-1.

Komercija-prekybos operacijos [37]-1.

Kompensacija-‘atlyginimas uþ nuostolius’ [101]-2.

Konkurencija-‘rinkos situacija, kai yra daug pirkëjø ir pardavëjø’[101]-3.

Kreditas-‘paskolos suteikimas’[101]-1.

Kreditorius- ‘ðalis, suteikusi paskolà’[16]-1.

Kredito draudimas-‘draudimo rûðis, kai kreditorius apdraudþia iðduodamus kreditus nuo galimo skolø negràþinimo’[16]-1.

L

Laiduotojas-‘ asmuo, prisiimantis atsakomybæ uþ kito asmens skoliniø ásipareigojimø vykdymà”[16]-1.

Laisvoji rinka-‘mainø operacijos nereguliuojamos rinkos ekonomikos sàlygomis’[101]-3.

Leidëjas-tas, kuris leidþia pinigus[-]-1.

Licencija-‘leidimas tam tikrai veiklai’[101]-0.

Likvidumas-turto pavertimo grynaisiais pinigais galimybë’[101]-2.

Lëðos-‘piniginiai iðtekliai’[101]-2.

M

Mainai-‘keitimasis ávairaus pavidalo darbo rezultatais’[101]-1.

Materialinës gërybës-‘gërybës, reikalingos pragyvenimui’[101]-1.

Maþmeninë kaina-‘kaina, kuria prekës ir paslaugos teikiamos vartotojui’[101]-3.

Mokestis- ‘nustatyto dydþio pinigø suma, mokama valstybei ar organizacijai’[101]-2.

Mokëjimas-‘pinigø davimas, atsilyginant uþ gaunamà daiktà, atliktà darbà’[101]-2.

Mokëtojas-pinigø, atsilyginant uþ gaunamà daiktà ar suteiktà paslaugà, davëjas[-]-2.

Monopolija-‘rinkos situacija, kai kurio nors gamintojo prekës ar paslaugos vyrauja atitinkamoje rinkoje’[101]-4.

N

Nauda-gerovë[37]-0.

Naudingumas-‘charakteristika, atspindinti prekës ar paslaugos teikiamà naudà, malonumà ar pan.’[101]-3.

Nedarbas-‘tam tikra darbingo amþiaus þmoniø dalis neranda darbo’[101]-1.

Nepriteklius-kai iðlaidos virðija pajamas[-]-2.

Nemokumas-‘negalëjimas padengti skolø, suëjus jø apmokëjimo terminui’[16]-2.

Nuoma-‘susitarimas dël teisës laikinai naudotis nuosavybe’[101]-1.

Nuosavybë-‘turtas’[101]-1.

Nuostolis-‘praradimas, netekimas’[37]-0.

O

Oligopolija-’rinka, kurioje þymi pasiûlos dalis tenka kelioms didelëms ámonëms’[101]-3.

Organizacija-ekonominë sistema[37]-1.

P

Pajamos- atlyginimas, kurá subjektas gauna uþ atliktà darbà’[101]-2.

Paklausa-‘prekiø ir paslaugø apimtis, kurià pirkëjai norëtø ir yra pajëgûs ásigyti’[101]-3.

Pakaitalai-‘tarpusavyje viena kità pakeièianèios prekës’[101]-1.

Palûkanos-‘mokestis uþ sutikimà atidëti mokëjimus’[16]-2.

Paðalpa-valstybinës paramos priemonë[-]-1.

Pardavëjas-‘subjektas, atiduodantis prekes uþ pinigus’[101]-2.

Pardavimas-atidavimas uþ pinigus[-]-1.

Paslauga- ‘patarnavimas, pagalba’[37]-0.

Paskirstymas-‘padalijimas’[37]-0.

Pasiûla-‘prekiø ir paslaugø apimtis, kurià pardavëjai norëtø ir yra pajëgûs parduoti’[101]-4.

Paskola- ‘skolinami pinigai’[101]-2.

Patentas-‘dokumentas, garantuojantis iðradëjui autoriniø teisiø apsaugà, já iðdavusioje valstybëje’[[101]-0.

Pelnas-‘pajamos, gaunamos, atskaièius iðlaidas’[101]-2.

Perkamoji galia-prekiø kiekis, kurá galima ásigyti uþ tam tikrà pinigø sumà [16]-2.

Pinigai-‘visuotinis ekvivalentas’ [101]-1.

Pirkimas-ásigijimas uþ pinigus [101]-1.

Pirkëjas-‘subjektas, ásigyjantis kà nors uþ pinigus’ [101]-1.

Pinigø apyvarta-‘pinigø judëjimas ið bankø-leidëjø pas mokëtojus bei investitorius ir atgal’[16]-4.

Pramonë-‘þaliavø , energijos gamyba, gamybos priemoniø ir vartojimo reikmenø gamyba’[101]-4.

Prekë-‘mainams pagamintas produktas’[101]-3.

Prekyba-‘prekiø pirkimas ir pardavimas’[101]-3.

Premija-‘papildomi iðmokëjimai darbuotojams, virðijantys pagrindiná darbo uþmokestá’[16]-3.

Priemonë-‘daiktas, árankis, prietaisas, reikalingas kokiam nors veiksmui atlikti’ [101]-0.

Privatus sektorius-‘ekonomikos dalis, neapimanti valstybinio sektoriaus’ [16]-2.

Privatinë nuosavybë-nuosavybë, kuria disponuoja atskiri individai ar jø grupës [-]-1.

Produktas-daiktas[-]-0.

Poreikis- visa tai, kas þmogui reikalinga egzistavimui ar savo malonumui tenkinti’[101]-0.

Pusiausvyra-‘rinkos situacija, kurioje nei pirkëjai, nei pardavëjai neturi akstino keisti savo elgsenos’[16]-3.

R

Rangovas-‘asmuo, kuris atlieka pavestà darbà’[101]-1.

Realioji palûkanø norma-‘palûkanø procentas, kurá skolininkas turi sumokëti kreditoriui uþ gautà paskolà kaip atlyginimà uþ sutikimà atidëti vartojimà’[16]-7.

Reprodukcija-‘gamybos procesas, nagrinëjamas jo elementø nuolatiniame pasikartojime ir atsinaujinime’ [16]-1.

Rezervas-‘kuriam nors tikslui sudaryta atsarga’[101]-1.

Rinka-‘prekiø mainø sfera’[101]-1.

Rinkos ekonomika-ekonominiø santykiø visuma, kai gamintojø priimami sprendimai priklauso nuo paklausos ir pasiûlos rinkoje[16]-5.

Rizika-ryþimasis veiksmui, þinant, kad yra tikimybë nepasiekti tikslo[16]-0.

S

Samdymas-‘ëmimas á darbà’[101]-1.

Sàmata-‘bûsimø pajamø ir iðlaidø apskaièiavimas’[37]-2.

Sandëris- ‘naudos teikiantis susitarimas’[37]-2.

Santaupos-‘pajamø dalis, nenaudojama einamajam vartojimui’[101]-2.

Savininkas-‘asmuo, turintis teisæ á nuosavybæ’[101]-1.

Sàskaita-‘sutartiniai santykiai tarp pirkëjø ir pardavëjø, kai mokëjimai atidedami vëlesniam laikui’[101]-3.

Sertifikatas-dokumentas, patvirtinantis kokybæ [101]-0.

Skola-‘laiku atiduotina materialinë gërybë’[101]-1.

Skolinis ásipareigojimas-pasiþadëjimas gràþinti skolà[-]-1.

Skolinimo fondai-lëðos, skirtos paskolø paklausai patenkinti[16]-3.

Specialybë-‘specialiai pasirengusio þmogaus darbo sritis’[101]-1.

Subsidija-‘piniginë paðalpa’ [101]-1.

Subalansavimas-iðlaidø prilyginimas pajamoms[-]-2.

Susidëvëjimas -‘fiziniø savybiø laipsniðkas praradimas’[101]-0.

Sutartis-susitarimas dël santykiø sukûrimo, pakeitimo ar panaikinimo [101]-1.

Susitarimas-‘santykiø nustatymas, suderinimas’[37]-0.

T

Tarpininkavimas-skoliniø ásipareigojimø laidavimas ir atsakomybës, susijusios su skolos iðieðkojimu, prisiëmimas[16]-2.

Taupymas-‘saugojimas,tausojimas’[37]-0.

Taupomasis bankas- finansinis tarpininkas, investuojantis indëlininkø lëðas, siekdamas uþtikrinti papildomas indëlininkø pajamas [16]-5.

Technologija-‘gamybos procesø visuma’[101]-1.

Tinklinis grafikas-‘schema, kurioje fiksuojami darbø kompleksai’[101]-1.

Trûkumas-‘nepriteklius, stoka’[37]-1.

U,Û

Ûkis-gamyba[-]-1.

Ûkinë veikla-‘þmoniø darbas tam tikroje sferoje’[101]-1.

Uþimtumas-‘visuomenës darbo iðtekliø panaudojimo laipsnis’[16]-1.

Uþstatas-‘sandëris, pagal kurá turtas atiduodamas atgal jo savininkui tik tada, kai jis gràþina skolà’[101]-4.

Uþsakovas-‘asmuo, kuris paveda atlikti darbà’[101]-1.

V

Valdymas-‘turëjimas savo nuosavybëje, tvarkymas’[37]-1.

Valdymo rizika-ryþimasis valdymo veiksmui, þinant, kad yra tikimybë nepasiekti tikslo[49]-1.

Valstybinis sektorius- ekonomikos dalis, apimanti valstybinio lygio nuosavybæ ir vartojimà[16]-3.

Valiuta-‘piniginis kurios nors ðalies vienetas’[37]-1.

Vartojimas-‘taikymas praktikoje’[101]-0.

Vartotojas- asmuo, naudojantis produktus’[101]-1.

Vartojamos prekës-‘prekës ir paslaugos, tenkinanèios þmoniø poreikius’[101]-3.

Verslas-‘uþsiëmimas, darbas’[37]-1.

Verslininkas-asmuo, disponuojantis kapitalu ir, siekdamas já padidinti, ieðkantis naujø, pelningø veiklos krypèiø[16]-3.

Vertë-brangumas[101]-0.

Visuotinis ekvivalentas-‘ypatinga prekë, iðreiðkianti visø kitø prekiø vertæ ir mainoma á bet kurià ið jø’[101]-3.

Þ

Þaliava-‘medþiaga, skirta apdirbimui’[101]-1.

Þemë-‘viskas, kas duota gamtos’[101]-0.

Þemës ûkis-ekonomikos sritis[-]-1.

.

.

2.4.KATEGORIJØ PAKOPIÐKUMO NUSTATYMAS IR PAKOPIÐKA EKONOMIKOS KATEGORIJØ SISTEMA

Ekonomikos kategorijos pakopos numeris nustatomas keliais etapais [20,106,145,158,172,174,177,197].

1.Surandame nagrinëjamos kategorijos apibrëþimà.

2.Tame apibrëþime iðskiriame (pabraukiame) ekonomikos kategorijas ir surandame jø apibrëþimus.

3.Taip renkame apibrëþimus ir iðskiriame ekonomikos kategorijas tol kol visos jos iðaiðkinamos ir apibrëþimuose nelieka nei vienos neiðaiðkintos kategorijos, t. y. tol, kol uþsidaro ratas.

4.Skaièius e

. . .

4.3.2.Kompiuterio panaudojimo galimybes

Ne ekonomikos specialistui, norinciam isiaikinti kategoriju kombinaciju prasme, da˛nai stinga ˛iniu apie pacias kategorijas, sudarancias derinius. Jis ieko literaturoje pastaruju, derini sudaranciu kategoriju apibre˛imu. Apibre˛imuose kas kelintas ˛odis – vel ekonomikos kategorija. Akivaizdu, kad norint isamiai suprasti kategorija reikia velgi su˛inoti jos paaikinime vartojamu kategoriju prasme. Atsakymo paieka literaturoje reikalauja daug laiko sanaudu. Reikia sudaryti kompiuterio programa iam informacijos paiekos darbui palengvinti ir pagreitinti. Visa informacija apie kategorijas primintu ”geneologinio med˛io” sruktura. Pradines kategorijos butu bendrines kalbos ˛od˛iai. I ju sudaromos pirmines savokos, i pastaruju – antrines ir t.t., kol pasiekiamas ekonomikos kategoriju lygmuo. Tokios programos vartotojas, ne˛inodamas kategorijos apibre˛imo, ant jos kompiuterio ekrane nuvestu ˛ymekli,paspaustu “peles” mygtuka ir gautu tos kategorijos apibre˛ima.

“Meniu” gali tureti re˛ima, kuri ijungus, visos kategorijos, eancios ekrane tuo metu matomame tekste, butu, tarkime, kitokios spalvos (t.y. tos kategorijos, kuriu apibre˛imai ir informacija apie jas yra programoje, kompiuterio atmintyje). ˇymekli nuvedus ant tokios pa˛ymetos kategorijos ir paspaudus “peles” mygtuka, i ekrana butu ivedama informacija apie norima kategorija. Tokiu budu butu galima greitai isiaikinti kategoriju prasme ir tikslia reikme.

Vartotojui turetu buti sudaryta galimybe isikviesti i ekrana “medi”, kuriuo imanoma kiek norima toli atsiekti tiek kategorijos kilme (iki pat “akniniu” savoku), tiek i tos kategorijos (t.y. naudojant ja) sudarytu kitu kategoriju schemas. I io “med˛io” irgi butu galima pasirinkti bet kurios kategorijos apibre˛ima bei kilmes ir ivestiniu kategoriju “med˛ius”.

i programa daugiausia butu skirta kaip informacijos altinis studijuojantiems ekonomika arba turintiems menkas ios srities ˛inias, bet susiduriantiems su butinybe nagrineti finansine, bankininkystes ar panaia veikla.

Nagrinejant ryius tarp ekonomikos kategoriju alia kitu nuostatu tipu gaunami ir desniai. Juos galima sujungti i bendra sistema. Turint grandinini ryi tarp didesnio skaiciaus kategoriju, kaip vienos sistemos elementu visuma (tai turetu apimti bent jau pagrindines ekonomikos kategorijas) ir suskirscius jas i pagrindines ir ivestines, siekiant aikiau ir vaizd˛iau pateikti ryi tarp kintamuju, reiketu naudotis grafinemis priemonemis pvzd., schema kurioje santykiai tarp kategoriju nurodomi rodykliu pagalba).

Remiantis aukciau pateiktu pasiulymu, galima ryius tarp kintamuju ireikti matematinemis formulemis. Tai imanoma tik tuo atveju, kai tiriamas pakankamai didelis kategoriju skaicius. Tuomet, pasitelkus kompiuteri butu galima spresti iuos u˛davinius:

1)suvedus priklausomu kintamuju reikmes, prognozuoti ekonomikos ateiti;

2)stebeti ryius tarp kintanciu ekonomikos reikiniu.

4.3.3.EDIT

Operacineje sistemoje MS-DOS 50 yra teksto redaktorius EDIT, kurio pagalba galima modeliuoti ekonomikos nuostatas. iuo teksto redaktoriumi galima:

• redaguoti, per˛iureti ir spausdinti tekstus;

• kurti ir redaguoti komandu grupes;

• rayti programu tekstus.

Ikvietus redaktoriu EDIT, pimiausia i ekrana ivedamas pasisveikinimas ir praneama, kaip per˛iureti pagalbinius paaikinimus apie darba su redaktoriumi. Paspaude klavia Enter, galesime susipa˛inti su darbo taisyklemis, o paspaude Esc,paruoime redaktoriu darbui su tekstais.

Ekrano virutineje eiluteje yra komandu “meniu”, kuriame ivardintos komandos File, Edit, Search, Option ir Help. Antroje nuo viraus eiluteje u˛raomas redaguojamo failo pavadinimas. ia eilute vadinsime antratine. Apatineje ekrano eiluteje apibudinama redaktoriaus busena konkreciu darbo momentu ir parodoma, kokius klavius galima naudoti. Ekrano deiniajame krate ir antrojoje eiluteje nuo apacios yra skales, kurios rodo, kokioje failo dalyje dirbama ir gali buti panaudotos judejimui per teksta. Likusi ekrano dalis skirta failo turiniui rodyti. Toliau ja vadinsime teksto langu.

Redaktoriaus komandos gali buti vykdomos ivairiai: naudojantis komandu meniu, klaviu kombinacijomis ir pan.

Komandu meniu ivardintos komandos turi savo ˛emyn iskleid˛iamus meniu,kuriuose ivardintos visos tu komandu galimybes. I komandu meniu patenkama paspaudus klavia Alt. Iskiriama kiekvienos komandos pirmoji raide. Neatleid˛iant klavio Alt paspaud˛iamas reikalingas klavias (F,E,S arba O) ir iskleid˛iamas reikalingas failas. Iskleistuose meniu pirmoji galimybe visada buna pa˛ymeta, be to, kiekvienoje galimybeje buna iskirta viena raide. Komanda ivykdoma spaud˛iant Enter arba ivedant reikalingoje komandoje iskirtaja raide.

Kartais iskleidus meniu kai kurios komandos negali buti vykdomos. Tokios komandos buna u˛raytos blankiau, paprastai pilka spalva, ir jose nebuna iskirta raide. Jei bandysime ivykdyti neleistina komanda, igirsime garsini signala, o komanda nebus vykdoma.

Paspaudus klavia Esc, ieinama i meniu ir nutraukiamas komandu darbas.

Daugtakis iskleid˛iamuosiuose meniu rodo, kad komanda turi dialogo langa. Dialogo langas naudojamas tada, kai reikia ivesti papildomus duomenis komandai. Pvzd., norint isaugoti surinkta teksta, reikes nurodyti failo pavadinima. Dialogo languose galima ivedineti teksta, pasirinkti galimybes i siulomo sarao, ivykdyti komanda i komandu grupes.

Dirbant dialogo languose svarbiausi yra ie klaviai: Tab, Esc, Enter. Klavias Tab (tabuliacija) perkelia ˛ymekli i kita lango sriti. Sutvarkius informacija vienoje lango srityje ir paspaudus klavia Tab, pereisime i kita sriti. Visos sritys dialogo languose apeinamos ciklikai: i paskutines srities pateksime i pirmaja ir galesime vel pasirinkti anksciau pereitas sritis. Klaviu kombinacija Shift-Tab perkelia ˛ymekli prieinga kryptimi. Klavias Esc naudojamas komandoms nutraukti. Klavias Enter dirbant dialogo lange gali buti paspaustas tik viena karta-kada visi duomenys nurodyti ir reikia vykdyti komanda.

Dialogo lange komandos apskliaustos simboliais “ “ ir “ “. Parykinti skliausteliai parodo, kuri komanda bus ivykdyta, kai paspausime Enter. Pa˛ymeti reikalinga komanda dialogo lange galima “ateinant” iki jos klaviu Tab. Dialogo lange kai kuriose komandose ar re˛imuose buna iskirtos raides. Paspaudus kartu klavia Alt ir iskirta raide galima paleisti pa˛ymeta re˛ima, nepriklausomai nuo to, kur stovi ˛ymeklis.

Dirbant su teksto redaktoriumi, galima naudotis “pele”. Naudojant “pele”, ekrane yra specialus ˛ymeklis: simbolio dyd˛io staciakampis. Ekrane lieka ir tekstinis ˛ymeklis. Norint ivykdyti komanda ar pasirinkti kuria nors sriti, reikia, kai “peles” ˛ymeklis stovi reikalingoje vietoje “spragteleti” kairiuoju peles klaviu.

Toliau pateikiama technologija, kuria naudojant galima kompiuterio pagalba modeliuoti ekonomikos nuostatas. Tai daroma naudojantis redaktoriais WINWORD arba WORD FOR WINDOWS 2.0. Kompiuteris naudojamas teksto paraymui, teksto ivedimui i atminti, spausdinimui ir redagavimui.

4.3.4. WINWORD

Ekonomikos nuostatu modeliavimas naudojant redaktoriu WINWORD

1.Teksto paraymas.

Klavias Paaikinimas Pastabos

1 2 3

“Pele” Rodykle nuvedama ties meniu punktu File

Enter Paspaudus atsiranda File struktura

“Pele” Rodykle nuvedama ties New

Enter Su New komanda galima sukurti nauja do- Galima ray-

kumenta. Atsiranda teksto ivedimo ˛enk- ti teksta

las

2.Teksto ivedimas i atminti

“Pele” Nuvesti rodykle ties File strukturoje esan-

cia komanda Save

Enter Sukurtas dokumentas isaugomas

“Pele” Rodykle nuvedama ties Save as

Enter Dokumentas isaugomas kitu vardu

3.Teksto spausdinimas

“Pele” Rodykle nuvedama ties File komanda

Print Prewiew

Enter Parodo dokumento isidestyma lape prie

spausdinima

“Pele” Rodykle nuvedama ties Print

Enter Ispausdina dokumenta, nustatant lapo nu-

meri ir dokumentu kopiju skaiciu

4.Teksto redagavimas

“Pele” Rodykle nuvedama ties komandu meniu

punktu Edit,kuris apima redagavimo ope-

racijas

Enter Atsiranda Edit struktura

“Pele” Rodykle nuvedama ties viena i komandu:

Repeat, Cut, Copy, Paste. Vykdoma pasi-

rinkta komanda

4.3.5. WORD FOR WINDOWS

Nuostatu modeliavimas tekstiniu redaktoriumi WORD FOR WINDOWS

1.Teksto paraymas

“Pele” Paleid˛iamas teksto redaktorius WORD

FOR WINDOWS 2.0

“Pele” Atidaromas ma˛as langas su u˛rau po juo Galima atlikti

WORD FOR WINDOWS 2.0 Enter klaviu

Enter Paleid˛iamas tekstinis redaktorius Micro- Galima atlikti

soft Word du kartus grei-

paspaudus kai-

ryji “Peles”

klavia

“Pele” Atidaroma File struktura

“Pele” Sustojus ties u˛rau New atidaromas nau-

jas tekstinis failas, kuriame galima rayti

nauja teksta

2.Teksto ivedimas atmintin

“Pele” Atidaroma File struktura

“Pele” Komandos Save pagalba isaugojamas fai- ia komanda

las ir ikvieciama saugojimo lentele vykdo Shift+

F12

“Pele” Pasirenkamas katalogas

“Pele” Pasirenkamas pakatalogis

“Pele” Lenteles punkte File name u˛raomas

naujai sukurto failo vardas

“Pele” Suaktyvinus u˛raa Save tekstas patalpi- Komanda vyk-

namas i atminti do ir Enter

3.Teksto ikvietimas i ekrana

“Pele” Atidaromas File meniu, pasirenkamas no- Failu iekoma

rimas failas keiciant direk-

torijas ir disku

tipus

Enter Ekrane atsiranda dokumentu saraas

“Pele” Pasirenkamas reikalingas dokumentas

Enter Ekrane atsiranda tekstas

4.Teksto spausdinimas

“Pele” Atidaroma File struktura

Print Teksto spausdinimas

5.Teksto redagavimas

5.1.Jei ivestas anglikas tekstas

“Pele” Atidaroma Tools struktura

“Pele” Suaktyvinus Thesaurus, ikvieciama anglu Analogika

kalbos redagavimo programa, kuri tikrina Shift+f7 ko-

˛od˛ius, klausdama, ar keisti juos manda

5.2.Jei ivestas lietuvikas tekstas

“Pele” Atidaroma Tools struktura

“Pele” Suaktyvinus “Pataisymai”, ikvieciama lie-

tuviu kalbos redagavimo programa

4.3.7. Teksto redagavimo budai

Redagavimas reikalauja tam tikru igud˛iu. Ta pati rezultata galima gauti keliais budais. ˇemiau apibudinami pagrindiniai teksto redagavimo budai.

ˇymeklio valdymas. ˇymeklis teksto lange rodo vieta, kur ivedami simboliai. Jo padeti ekrane galima keisti rodykliu klaviais arba “Ctrl+kitas klavias” komandomis.

Busenos eilutes deiniajame gale yra du skaiciai, atskirti dvitakiu. Jie rodo ˛ymeklio padeti ekrane: pirmasis skaicius rodo eilutes numeri, antrasis-simbolio numeri eiluteje. Prie iuos skaicius gali buti raides N ir C. Jos parodo, ar buvo paspausti klaviai NumLock(N) ir CapsLock(C ). Spaud˛iant iuos klavius atsiranda arba dingsta raides N ir C, kurios nurodo klaviaturos busena. Ijungus NumLock rodikliu klaviatura galima ivedineti skaitmenis, o ijungus CapsLock did˛iosios raides ivedamos be klavio Shift.

Teksto iterpimas. Teksta galima iterpti i bet kuria vieta. Tam reikia nuvesti ˛ymekli i reikalinga vieta ir spausdinti teksta, kuri reikia iterpti. Tekstas i deine nuo ˛ymeklio stumiamas i deine, o renkamas tekstas iterpiamas prie ankstesni teksta.

U˛raymas surinkto teksto vietoje. Galima spausdinti seno teksto vietoje, ji pakeiciant nauju. Tam reikia paspausti klavia Insert. ˇymeklis i mirksincio bruknelio pavirsta mirksinciu staciakampiu. Tai rodo, kad ivedamas tekstas pakeis anksciau surinkta. Vel paspaudus klavia Insert gri˛tama i iterpimo re˛ima.

Teksto paalinimas i eilutes. Klavio Delet paspaudimu paalinamas simbolis, esantis deiniau ˛ymeklio, o Backspase-kairiau ˛ymeklio.

Eiluciu skaidymas ir sujungimas. Kai reikia eilute padalinti i dvi, reikia nuvesti ˛ymekli ties simboliu, kuriuo turi prasideti antra eilute ir paspausti klavia Enter. Eilute bus padalinta i dvi. Kai reikia dvi eilutes apjungti i viena, ˛ymeklis nuvedamas i antros eilutes prad˛ia ir paspausti klavia Backspace. Dvi eilutes galima sujungti i viena ir kitu budu: nuveskite ˛ymekli i pirmos eilutes pabaiga ir paspauskite klavia Delete. Paalinus pirmos eilutes pabaiga, dvi eilutes bus sujungtos i viena.

Eiluciu iterpimas ir paalinimas. Kai reikia iterpti tucia eilute, ˛ymeklis nuvedamas i eilutes, prie kuria turi buti tucia eilute, prad˛ia ir paspausti Enter. Jei reikia paalinti visa eilute, naudojama klaviu kombinacija Ctrl-Y.

Itrauka. Paspaudus Enter, ˛ymeklis pereina i kita eilute ir sustoja po ankstesnes eilutes teksto prad˛ia. Renkamas tekstas eiluteje nuo pirmos pozicijos. Klaviu Enter perejus i sekancia eilute, ˛ymeklis atsidurs jos prad˛ioje. Paspaudus kelis kartus tarpo klavia, renkamas tekstas ioje eiluteje. Paspaudus Enter, ˛ymeklis sekancioje eiluteje atsidurs po pastarosios eilutes teksto prad˛ia. Tai labai patogu, kai reikia rinkti pastraipas, atitrauktas nuo lapo krato.

Tabuliacija. Standartikai klavias Tab iterpia i teksta atuonis tarpus. Norint pastumti eilute, reikia pastatyti ˛ymekli i pirmaja eilutes pozicija ir paspausti Tab. Jei reikia panaikinti tarpus eilutes prad˛ioje, butina nuvesti ˛ymekli i kuria nors eilutes vieta ir paspausti klaviu kombinacija Shift+Tab. Jei tekste buvo panaudotos itraukos, eilute bus stumdoma pagal jas, o ne pagal standartines pozicijas.

Pa˛ymetasis tekstas. Teksto redaktoriumi galima kopijuoti, iterpineti ir paalinti teksto fragmentus. Norint pa˛ymeti teksta, reikia nuvesti ˛ymekli i fragmento prad˛ia, paspausti klavia Shift ir jo neatleid˛iant eiti ˛ymeklio valdymo klaviais, kol bus pa˛ymetas visas fragmentas. Pa˛ymetasis tekstas iskiriamas kita spalva. Jis gali buti panaudotas kopijavimui, iterpimui arba paalintas. Tai daroma i karto po pa˛ymejimo, nes pa˛ymejimas dingsta pereinant prie dar nepa˛ymeto teksto.

Redaktoriaus komandos. Pagrindines komandos yra File, Edit, Search, Option, Help. Jos turi savo iskleid˛iamus meniu.

Komanda File. Skirta tvarkyti failams diske. Jos iskleid˛iamas meniu sudarytas i galimybiu New, Open, Save, Save as, Print, Exit.

Komanda New (naujas) skirta naujam failo tekstui ivesti. Komanda Open (atidaryti) pakrauna faila i disko. Ji naudojama katalogams ir diskams per˛iureti. Komandos dialogo lange reikia nurodyti failo pavadinima arba pasirinkti faila i pateikto sarao. Failus galima pasirinkti i bet kurio katalogo arba disko.

Komanda Save (isaugoti) skirta failams isaugoti. i komanda u˛rao redaguota faila i diska senu pavadinimu (dialogo nebuna). Jei redaguotas tekstas neturejo pavadinimo, vyksta toks pat dialogas, kaip komandoje Save as. Reikia nurodyti failo pavadinima ir kataloga, kuriame bus failas.

Komanda Save as (isaugoti kaip.) skirta failams isaugoti suteikiant jiems pavadinima. U˛rao redaguota faila i diska nurodytu pavadinimu. Paprastai ji naudojama pirma karta u˛raant faila. Dialogo metu reikia nurodyti failo pavadinima, galima nurodyti, kokiame diske ir kataloge bus failas.

Komanda Print (spausdinti) naudojama redaguojamiems tekstams spausdinti. Galima spausdinti teksto dali arba visa teksta.

Komanda Exit (iejimas) naudojama darbui su redaktoriumi u˛baigti. Jei bandysime baigti darba neisaugoje redaguoto failo, bus pasiulyta ji isaugoti.

Komanda Edit skirta darbui su teksto blokais. Iskleid˛iamame meniu yra keturios komandos, kurias galima ivykdyti tiek pasirenkant meniu “pele”), tiek klaviu kombinacijomis.

Komanda Cut (ikirpti) paalina pa˛ymetaji teksta ir isimena ji operatyviojoje atmintyje. Isimintaji teksta galima iterpti i kita failo vieta. Komanda galima ivykdyti klaviu kombinacija Shift+Del.

Komanda Copy (kopijuoti) isimena pa˛ymetaji teksta operatyviojoje atmintyje. Tekstas faile lieka nepakites ir pa˛ymetas. Komanda galima ivykdyti klaviu kombinacija Ctrl+Ins.

Komanda Paste (iterpti) ties ˛ymekliu iterpia isimintaji teksta. Jei faile buvo pa˛ymetas tekstas, jis pakeiciamas isimintuoju tekstu. Komanda galima ivykdyti klaviu kombinacija Shift-Ins.

Komanda Clear (ivalyti) paalina pa˛ymetaji teksta i failo. Isimintasis tekstas nekeiciamas. Komanda taip pat galima ivykdyti paspaud˛iant klavia Del.

Komanda Search naudojama teksto paiekai ir pakeitimui kitu tekstu. Iskleid˛iamo meniu komandos atidaro dialogo langus. Eiluteje “Find What” nurodoma, kokio teksto iekoti. Pakeitimo komandoje “Change” yra u˛raas “Change to”, kuris nurodo, kuo rastaji teksta pakeisti.

Komanda Find (rasti) skirta nurodytam teksto fragmentui surasti. Komanda Repeat Last Find (pakartoti paskutine paieka) naudojama paiekos pakartojimui. Ji neturi dialogo lango ir gali buti ivykdyta paspaud˛iant klavia F3.

Komanda Options nustatomi redaktoriaus darbo re˛imai.

Komanda Help Path galima nurodyti, kur saugomas pagalbines informacijos failas Edit Hlp.

4.3.8. Ekonomikos nuostatu modeliavimo algoritmai ir programos

Prad˛ioje tikslinga parengti algoritma, kuris veliau pades sudaryti programa.

Kompiuteriu modeliuoti galima ne tik nekintancias,desningas nuostatas, bet ir tas nuostatas, kurios laikui begant ar susikloscius tam tikroms aplinkybems kinta. Panagrinekime konkretu pavyzdi. Nagrinekime kategorija “gamyba”. Pagal apibre˛ima, tai – prekiu ir paslaugu kurimo procesas. Analizuodami io reikinio kitima laike, gausime nuostata: ”gamyba laikui begant kinta”. Tai savybe, gauta analizes metodu. Taciau atskirais laikotarpiais ir apibre˛toje teritorijoje gamyba gali augti arba ma˛eti. Sudarome algoritma:

Gamyba

Kinta

Laikui begant

Arba

Auga Ma˛eja

Algoritmas dvejukei:

Gamyba-prekiu ir paslaugu kurimo procesas.

Preke-produktas, pagamintas rinkai, pardavimui.

Prekiu kiekis priklauso nuo gamybos apimties. Tai desnis, gautas analizes metodu.

Gamyba

Laikui begant

Kinta

Arba

Auga Ma˛eja

Dideja Ma˛eja

Prekiu kiekis

Pagal iuos algoritmus galima sudaryti kompiuterines programas, kurios modeliuotu ekonomikos nuostatas. Modeliavimui naudojamos kategorijos, u˛raytos i kompiuterio atminti. Konkreciu nagrinejamu atveju, modeliuojant nuostatas buvo pritaikytas analizes metodas, taciau gali buti panaudoti ir tokie metodai, kaip sinteze, “aku ir ribu” ir kiti. Kompiuterio panaudojimas ˛ymiai sueefektyvintu ekonomikos nuostatu modeliavimo procesa, nes pagreitetu informacijos apdorojimas.

Vienas i galimu nuostatu modeliavimo algoritmu galetu buti nuostatu duomenu pavertimas matematinemis formulemis. Tuomet naudojantis irodytais matematikos desniais galima ivesti naujas nuostatas. Pavyzd˛iui, turime tris kategorijas.

Technologija-gamybos procesu budu ir priemoniu bei ˛iniu apie juos visuma.

Efektyvumas-sanaudu ir rezultatu santykis.

Laiko norma-laikas, per kuri atitinkamomis organizacinemis-techninemis salygomis tam tikros kvalifikacijos darbininkas (ar ju grupe) turi pagaminti produkcijos vieneta arba atlikti gamybine operacija.

Kompiuteris nesugeba savarankikai mastyti, todel vienukes ir dvejukes turi sudaryti ekonomikos-matematikos specialistai. ia informacija tikslinga patalpinti i sugebancios ja apdoroti programos duomenu baze.

Musu atveju vienukes galetu buti tokios.

Technologija laikui begant tobuleja. U˛duokime salygines technologijos kitimo ribas tarp 0 ir 1 t.y. ˛ymekime: technologija

[0,1].

Efektyvumas laikui begant auga. Analogikai technologijai-efektyvumas [0,1].

Laiko norma laikui begant ma˛eja. Laiko norma [0,1].

Sudaromi poriniai kategoriju ryiai.

Technologija-laiko norma: technologijos tobulejimas ma˛ina laiko norma. Laiko norma=1-technologija.

Technologija-efektyvumas: technologijos tobulejimas didina efektyvuma. Efektyvumas=PK*technologija, kur PK-proporcingumo konstanta.

Efektyvumas-laiko norma: ma˛ejant laiko normai, auga efektyvumas. Efektyvumas=1-laiko norma.

Sudeje triju lygybiu kairiasias ir deiniasias puses, gausime pareinamybe, i kurios seka:”technologijos tobulejimas ma˛ina laiko norma ir didina efektyvuma”.

Toliau aprayta programine iranga tiktu organizacijai, naudojanciai ekonomikos kategorijas, modeliuojanciai nuostatas, priimanciai vienokius ar kitokius ekonominius sprendimus. Tai pvzd., galetu buti mokslo, mokymo istaiga, institucija, kontroliuojanti ukine veikla ir pan.

Vienas pagrindiniu u˛daviniu butu informacijos surinkimas ir saugojimas. Tam labiausiai tiktu kliento- serverio architektura paremtos duomenu baziu valdymo sistemos (pvzd., DBVS “Oracle”). Tokiu atveju visa informacija butu saugoma viename galingame kompiuteryje-serveryje ir butu pasiekiama neribotam vartotoju- klientu skaiciui. Informacija galetu pasinaudoti ne tik tame paciame pastate, bet (interneto pagalba) ir kiekvienoje pasaulio vietoje esantys vartotojai. Tokioje duomenu bazeje butu saugoma:

1.Ekonomikos kategorijos.

2.Ryys, nusakantis, kaip tos kategorijos susijusios su kitomis kategorijomis, t.y. butu realizuota pakopika kategoriju sistema.

3.Ekonomikos nuostatos.

4.Informacija apie iorinius duomenu bankus.

5.Kita reikalinga informacija.

Kitas svarbus komponentas butu programine iranga. Turint pakankamai laiko ir leu, galima butu sukurti programine iranga, skirta ekonomikos nuostatu modeliavimui.

Reziumuojant ankstesnius samprotavimus bûtina konstatuoti ðtai kà.

Þmogus modeliuoja ekonomikos nuostatas á pagalbà pasitelkdamas kompiuterá, kuris gali pagal duotà poþymá rasti pagrindinius derinius, susisteminti jø aibæ, greitai rasti reikiamà informacijà, taip pat grupuoti nuostatas, registruoti jau iðnagrinëtas, saugoti informacijà.

Kompiuteriu galima modeliuoti tiek tas nuostatas, kurios yra stabilios ir nekinta, tiek ir tas, kurios kinta, nes kompiuteryje galima iðsaugoti ir pakeisti informacijà.

Nuostatos ið vienos ir dviejø kategorijø sudaromos, iðnagrinëjus ðiø kategorijø kitimà laike ir erdvëje, visus jø tarpusavio ryðius.

Ið kompiuterio sumodeliuotø nuostatø þmogus turi atsirinkti racionalias nuostatas, jei reikia, inicijuoti rezultatø tvarkymà, iðvedimà.

Kompiuterio panaudojimas leidþia sutaupyti laikà duomenø rûðiavimui, informacijos paëmimui ir patalpinimui á saugyklas, duomenø (rezultatinës informacijos) koregavimui ir pateikimui vartotojui (iðvedant á ekranà).

Kompiuteris negali taikyti stebëjimo, genetinio, verifikacijos metodø ieðkant ryðiø tarp ekonomikos kategorijø. Jis gali tik analizuoti turimà informacijà.

Taigi matome, kad ekonomikos nuostatø modeliavimas be kompiuterio bûtø ámanomas tik nedidelës apimties tekstams. Norint modeliuoti didesnës apimties tekstus arba naðiai ir tiksliai modeliuoti nedidelës apimties tekstus bûtina pasitelkti kompiuterá. Kompiuteryje saugoma pradinë informacija: ekonomikos kategorijos, jø apibrëþimai, modeliavimo metodai, ekonomikos nuostatø tipai, pagalbiniø þodþiø sàraðas. Þmogus, pasinaudodamas ðia informacija, modeliuoja ir redaguoja ekonomikos nuostatas, kurioms sudaryti pakanka vienos ar dviejø ekonomikos kategorijø. Trejukes ir dar skaitlingesnes ekonomikos nuostatas, panaudodamas paprastàsias, þmogaus sudarytas nuostatas, modeliuoja kompiuteris. Tokiu bûdu gaunamas informacijos masyvas, kuriame yra ekonomikos dësniai, principai, savybës, kriterijai, apribojimai, dogmos ir pan. Ið jo galima iðsikviesti informacijà pagal poþymius: kategorijø skaièius nuostatoje, kategorijø pakopiðkumas, ekonomikos nuostatos tipas, panaudoti metodai ir pan.

5. Ekonomikos nuostatø modeliavimo praktinis pritaikymas

Ankstesnëse monografijos dalyse buvo árodyta teorinë ekonomikos nuostatø modeliavimo galimybë. Buvo parodyta idëjos kilmë, suformuluota koncepcija, atskleisti pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos formavimo principai ir pavyzdþiai, apraðyta ekonomikos nuostatø modeliavimo metodika ir kompiuterio panaudojimo modeliavimui galimybës. Dabar kyla klausimas, o kam viso to reikia? Juk ir be ðios teorijos buvo kuriami, sudarinëjami ekonomikos tekstai, kuriø susikaupë iðtisos bibliotekos. Ar reikalingas naujas mechanizmas ekonomikos tekstams modeliuoti?

Manau, kad reikalingas, ir ðtai kodël. Esama literatûra ekonomikos klausimais yra padrika, nesusisteminta, kupina vidiniø prieðtaravimø. Joje sunku susigaudyti ne tik diletantui, bet ir ekonomikos specialistui. Todël bûtinas sisteminis poþiûris á ekonomikos tekstus. Juos reikia sugrupuoti pagal agregavimo lygá, ávertinant tekste naudojamø kategorijø pakopiðkumà. Taip reikia elgtis su esamais, kitø autoriø sumodeliuotais tekstais. O jei modeliuojame tekstus, remdamiesi ðios monografijos metodika, tai gauname sugrupuotus pagal agregavimo lygá tekstus.

Gyvenimas iðkelia daug ekonominiø problemø, kuriø sprendimo esamoje ekonomikos literatûroje nerasime. Panaudojus ekonomikos nuostatø modeliavimo metodus, galime reikiamame agregavimo lygyje apraðyti, sumodeliuoti probleminæ situacijà ir rasti optimalø sprendimà.

Plati ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikos taikymo sritis yra mokymo procesas. Nuoseklus perëjimas nuo bendrinës kalbos prie sudëtingiausiø ekonomikos sàvokø, ryðiø tarp ðiø sàvokø modeliavimas ágalina gerai suvokti esamà ekonomikos mokslo lygá ir matyti ekonomikos vystymosi tendencijas.

Toliau bus detaliau parodytos ekonomikos nuostatø modeliavimo praktinio panaudojimo galimybës. Bus parodyta, kaip taikyti ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikà ekonomikos þodyno sudarymui, ekonomikos teksto formavimui, teksto recenzavimui, teksto pertvarkymui, o taip pat aptartas modeliavimo metodikos taikymas mokymo procese, t. y. namø, kursiniø, baigiamøjø darbø rengimui bei studijø proceso modeliavimui. Bus aptariamas neekonominio teksto modeliavimas.

Kaip parodyta 2-je monografijos dalyje, pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema gali bûti sudaroma remiantis skirtingais kriterijais. Ðioje dalyje pakopiðkos sistemos variantas bus parenkamas priklausomai nuo taikymo srities.

Taigi filosofinio mokymo bei kompiuterikos mokslo praktinis pritaikymas ekonomikoje ágalino suformuluoti ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikà ir pritaikyti jà praktinëje ekonominëje veikloje.

5.1. Ekonomikos þodyno sudarymas

Ekonomikos þodynø iðleista daug. Dauguma jø sudaryti pagal tà patá kriterijø: kategorijos surikiuotos pagal abëcëlæ. Tiesa, daþniniai þodynai sudaryti pagal daþnumo kriterijø.

Þodynø, sudarytø pagal ekonomikos kategorijø agregavimo laipsná, kol kas pasaulyje nëra. Ðios monografijos 2-me skyriuje pateikta pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema yra pirmas bandymas pateikti nedidelës apimties, nauju principu sudarytà þodynà.

Norint sudaryti didesnes apimties pakopika ekonomikos kategoriju ˛odyna, reikia: a) remiantis da˛niniais ˛odynais sudaryti pradini ekonomikos kategoriju saraa; b) kiekvienai minetai kategorijai sudaryti sava pakopika kategoriju sistema; c) gauta sistema tobulinti iteracijomis, kol gausime tobula, be tarpu kategoriju saraa su ju apibre˛imais; d) gautus kategoriju apibre˛imus ivertinti ir patikslinti ekonomikos, teises ir kalbos mokslu po˛iuriu; e) suformuoti ˛odyna kaip pakopika ekonomikos kategoriju sistema ir aprobuoti ja kaip standartine ekonomikos savoku, vartojamu Lietuvoje sistema.

Taigi ˛odyno projekto ideja yra pakopikos ekonomikos savoku sistemos sudarymas. Tokios sistemos panaudojimas palengvintu saryiu tarp ekonomikos reikiniu paieka, nes suma˛etu paiekos apimtis. ˇodyno sudarymo metodas yra ekonomikos kategoriju apibre˛imu optimizavimas. ˇodyno sudarymo eiga butu tokia: kompiuteriu specialistas su ekonominiu isilavinimu i kompiuteri iveda nagrinejama kategorija ir visas jai sudaryti reikalingas ekonomikos kategorijas. Po to jis iteracijomis optimizuoja i fragmenta ir rezultate nustato nagrinejamos kategorijos pakopos numeri. Rezultata tikrina ir koreguoja teisininkas ir kalbininkas.

5.2. Ekonomikos teksto sudarymas

Ekonomikos teksto sudarymo teorinis aspektas buvo nagrinetas 3-je monografijos dalyje. Ten, be kita ko, buvo pristatyti poriniai ir kiti ekonomikos kategoriju saryiai . Dabar pateikiamas itisinis tekstas, sudarytas i trejukiu.

“Esant rinkoje infliacijai, auga dividendai. Rinkos infliacija brangina akcijas. Smunkant ekonomikai, auga infliacija, o skola salygikai ma˛eja. Taip pat, smunkant ekonomikai, auga infliacija ir dideja mokesciai. Utilitarizmas skatina infliacija, kas yra obligaciju nuvertejimo prie˛astis. Taip pat, utilitarizmas skatina infliacija, o tai nuvertina kapitala. Infliacija daro nuostolingu investavima. Infliacija ma˛ina indeliu ir investiciju skaiciu.”

I io teksto matyti, su kuriais ekonomikos reikiniais ir kaip susijusi infliacija. Tekstas pageretu, jei butu ivertintas kategoriju pakopikumas. Teksto kokybe, priklausomai nuo kategoriju pakopikumo, bus nagrinejama sekanciuose skyreliuose.

Ekonomikos nuostatu modeliavimo metodika autorius panaudojo sudarinedamas ivairius ekonomikos tekstus. Taip, “Valstybiniu imoniu istatyma” [215] jo projektavimo stadijoje renge Lietuvos ekonomikos ir privatizacijos instituto sudaryta darbo grupe, kurios dalyvis buvo monografijos autorius. Minetas institutas renge med˛iaga “U˛sienio imoniu veiklos Lietuvoje analize” [102], skirtà Lietuvos Vyriausybei. Vienas ið medþiagos autoriø – ðios monografijos autorius. Ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikà autorius panaudojo sudarinëdamas ir kitus ekonomikos tekstus [80,82,86,87,88,89,91,92,93,95,98,100,103].

Norint sudaryti ekonomikos teksta, reikia pasinaudoti pakopika ekonomikos kategoriju sistema. Prad˛ioje modeliuojamas abstraktus teksto variantas, naudojant tik nulines pakopos kategorijas. Veliau pereinama i pirma, antra ir t. t. pakopas.

5.3. Ekonomikos teksto recenzavimas

Bet kurio autoriaus sumodeliuota ekonomikos teksta galima ivertinti panaudojus pakopika ekonomikos kategoriju sistema. Tuo tikslu tekste pabraukiamos ekonomikos kategorijos ir nustatoma, kurioms pakopoms jos priklauso. Tekstas laikomas geru, jei nera dideliu pakopu uoliu, t. y. kategoriju pakopos isidesciusios tolygiai. Toliau pateikiamas tekstas[51] ir jame esanciu kategoriju pakopu numeriai pagal kompaktika pakopika ekonomikos kategoriju sistema [174].

“Pinigu(3) atsiradimas padeda toliau vystytis prekiu(1) mainu(1) formoms. Atsiradus pinigams(3), visos prekes(1) lyginamos su pinigais(3), kiekvienos prekes(1) verte(0) reikiama pinigais(3). Tuo budu prekes(1) igauna kaina(4).

Join the Conversation

×
×