Draudimo kompanijos “Lindra” veikla

Draudimo įmonių veikla rinkos ūkio sąlygomis yra svarbi ir
būtina tiek verslo subjektams, tiek atskiriems individams. Per pastarąjį
dešimtmetį Lietuvos draudimo rinka sparčiai augo. Šį augimą lėmė stabili
šalies politinė padėtis, gerėjantys šalies makroekonominiai rodikliai,
pradėta kurti ir tobulinama įstatyminė bazė, didėjantis gyventojų
pasitikėjimas privačiomis draudimo bendrovėmis. Lietuvos draudimo rinka yra
jauna, besiformuojanti, turi didelį plėtros potencialą.

Paskutiniaisiais metais draudimo rinkos augimą lėmė transporto
priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Palyginus
su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, draudimo rinka užaugo 85%.
Pirmauja investicinis gyvybės draudimas. Pagrindinės investicinio draudimo
populiarumo priežastys – ypatingas šio drraudimo produkto lankstumas, bei
klientui suteikta galimybė pačiam rinktis savo lėšų investavimo kryptis.
Bendrovėse, kurios nesiūlo apsidrausti investiciniu gyvybės draudimu,
pirmauja kaupiamasis gyvybės draudimas. Pasak draudikų, pagyvėjusi
ekonomika leidžia vis didesniam gyventojų sluoksniui skirti lėšų
ilgalaikiam taupymui, be to, vis aktualesnė tampa pensinio apsirūpinimo
problema.

Kaipgi kainos konkuruoja su kokybe? Draudimo bendrovės
pripažįsta, kad iki šiol rinkoje vyrauja kainų konkurencija. Tačiau vis
dažniau siūlomos ne tik aukštesnės kokybės paslaugos, bet ir patogesnis
klientų aptarnavimo tinklas, spartesnis žalų atlyginimas, galimybė
apsidrausti internetu ar telefonu, netgi kur galima laimėti prizų, draudėją
daro gerokai išrankesnį. Tiik patyręs ir su žalos atlyginimu susidūręs
klientas gali įvertinti draudimo kompanijos paslaugų kokybę, todėl draudimo
paslaugas klientai jau renkasi ne vien pagal kainą, o atsižvelgdami ir į
kompanijos patikimumą. Konkurencinę aplinką formuoja rinka, kuri tobulėja,
todėl konkurenciniam pranašumui įtakos daugiau pradeda turėti ne ka

aina, bet
patikimumas, paslaugos kokybė ir lankstumas kliento atžvilgiu.
Konkurencijos sąlygomis išliks stambesnės draudimo bendrovės, kurios galės
pasiūlyti didesnį spektrą kokybiškų paslaugų.

Prognozė: draudimo rinkos koncentracija. Draudikai įsitikinę,
kad Lietuvos draudimo rinka išaugs pirmiausia dėl TPCAD. Taip pat draudimo
rinkos vystymasis bus labai glaudžiai susijęs su šalies ekonomikos lygio
kitimu, nes augant ekonomikai žmonės daugiau lėšų skiria savo turto
apsaugai, bei taupymui. Tačiau rinkos augimas buvo ne tik dėl TPCAD, o ir
kitų draudimo rūšių. Tai rodo, kad rinka subalansuota, o finansinis
pajėgumas nėra mažas. Draudikai įsitikinę, kad naujos paslaugos galėtų dar
labiau išjudinti draudimo rinką. Bet kartu ir prognozuojama, kad mažesnės
draudimo kompanijos bus priverstos jungtis arba ieškoti specifinių veiklos
nišų. Globalizacija vyksta visame pasaulyje, jungiasi stambiausios firmos,
plečiasi rinkos. Draudimo srityje šis procesas taip pat neišvengiamas.

Draudimo rinkos rezultatai. Jiems įtakos gali turėti nee visiškai aiški
kiekvienų metų mokestinė aplinka. Ir viena iš problemų šiandieninėje
draudimo rinkoje yra tai, kad draudimo kompanijos ateina į
rinką kiekviena su savo strategija ir neretai dempinguota kainas. Tai
iškreipia rinkos vaizdą, sunku
suprasti, kuo remiantis nustatomos konkurentų kainos – ar realiai įvertinta
rizika, ar suteikta visapusiška draudimine apsauga, ar klientas moka už
kokybišką produktą. Visa tai rodo, kad draudimo rinka Lietuvoje nėra
susiformavusi ir jos laukia ilgas vystymosi etapas. Palyginus su Vakarų
Europos šalių draudimo rinkomis, Lietuvos draudimo rinka išgyvena aktyvių
dalybų ir paieškos, naujų savininkų atėjimo ir ju

ungimosi laikotarpį. Vyksta
kova tiek dėl konkrečių rinkos sričių ( ypač ilgalaikių, pvz. TPSVCAPD ),
tiek dėl išgyvenimo apskritai.

Perspektyvos. Draudimo rinką ateityje lems užsienio kapitalo
skverbimasis į rinką, draudimo įmonių ir bankų integracija, rinkos
liberalizavimas, pensijų sistemos reforma ir kiti veiksniai.

Uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija “Lindra” įsteigta 1993 metais.
DK “Lindra” steigėjai – stambiausios to meto šalies autotransporto įmonės
ir Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava” – iš viso
31 juridinis ir fizinis asmuo.

VEIKLA

UAB DK “Lindra” yra viena iš trijų pagrindinių ne gyvybės draudimo
paslaugas teikiančių bendrovių Lietuvoje, kurios nuosavas kapitalas 2002
metų gruodžio 31 d. viršijo 18 mln. Lt. 2002 m. DK “Lindra” turėjo 7,3
proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos ir užėmė trečią vietą tarp rinkos
dalyvių. Pagal 2002 metų III – čio ketvirčio pasirašytų įmokų rezultatus
kompanija užėmė 2-ą vietą rinkoje.

 2002 metais pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų suma siekia 60 mln. litų,
o išmokėtų žalų – beveik 10 mln. litų.

DK “Lindra” klientams siūlo daugiau nei 40 rūšių draudimo paslaugų: turto,
transporto, bendrosios ir profesinės civilinės atsakomybės, krovinių,
laivų, aviacijos, statybinių rizikų, žemės ūkio produkcijos, kelionės
draudimą, draudimą ligos atvejui bei nuo nelaimingų atsitikimų.
Visapusiškam klientų poreikių tenkinimui paruošti kompleksiniai draudimo
produktai, nuolatiniams klientams taikoma patraukli nuolaidų sistema.

UAB DK “Lindra” 1996 metais įsteigė dukterinę kompaniją “Lindra – gyvybės
draudimas”, kuri šiuo metu siūlo daugiau nei 10 rūšių gyvybės draudimo
paslaugų.

Klientų patogumui ir jų aptarnavimo kokybės užtikrinimui sukurtas žymiai
didesnis nei kitų draudimo bendrovių tinklas visoje Lietuvoje – DK “Lindra”
centrinis biuras Vi

ilniuje, 9 filialai didžiausiuose Lietuvos miestuose, 44
kompanijos agentūros mažesniuose miesteliuose bei 20 draudimo postų šalies
pasienyje. Visoje Lietuvoje klientus aptarnauja 1327 DK “Lindra” darbuotojų
ir draudimo agentų.

  PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI
| |2000m|2001m|2002m|2003m.|
| |. |. |. |I |
| | | | |pusmet|
| | | | |is |
|Pasirašyta tiesioginio draudimo įmokų, mln. Lt |14,1 |18,8 |44,2 |30,5 |
|Pasirašytų įmokų augimas, palyginus su atitinkamu|- |33,9%|134,4|39,3% |
|praėjusių metų laikotarpiu | | |% | |
|Sudaryta tiesioginio draudimo sutarčių, vnt. |10702|12682|26298|168656|
| |5 |7 |3 |  |
|Rinkos dalis pagal pasirašytas įmokas, proc. |4,1% |5,3% |7,3% |9,1% |
|Pasirašytos agentavimo veiklos įmokos, mln. Lt |10,0 |12,0 |15,6 |6,7 |
|Agentinės veiklos augimas, palyginus su |- |21,3%|28,7%|15,6% |
|atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu | | | | |
|Pasirašyta agentavimo veiklos polisų, vnt. |90927|11238|11600|51802 |
| | |9 |0 | |
|Turtas (aktyvai), mln. Lt |25,0 |30,3 |56,3 |64,8 |
|Turto augimas |- |21,1%|86,2%|15,0% |
|Įstatinis kapitalas, mln. Lt |5,0 |6,0 |9,0 |9,0 |
|Draudimo techniniai atidėjimai, mln. Lt |7,1 |7,9 |17,9 |27,3 |
|Techninių atidėjimų augimas |- |11,0%|125,9|52,6% |
| | | |% | |
|Darbuotojų ir draudimo agentų skaičius |527 |943 |1245 |1273 |

IŠORINĖS GALIMYBĖS BEI VIDINIAI DK “LINDRA” PRIVALUMAI

1.Stiprus pagrindinio investuotojo PZU S.A. finansinis užnugaris.

2.Didelė teikiamų paslaugų įvairovė.

3.Gerai išvystytas filialų, agentūrų tinklas visoje Lietuvoje.

4.Patikima perdraudimo programa.

5.Nemokamas agentų atvykimas į namus ar įstaigą.

6.Kvalifikuoti draudimo specialistai, turintys ilgametę patirtį.

7.Malonus, profesionalus aptarnavimas.

8.Operatyviai veikianti žalų reguliavimo sistema.

9.Galimybė pasirinkti geriausius ir patogiausius autoservisus.

10.Perspektyvus DK “Lindra” rinkos augimas.

11.Aukštas mokumo koeficientas.

12.Nuo pat įkūrimo pelninga veikla.

13.Puikus nepriklausomos audito kompanijos “Ernst & Young” įvertinimas.

PLĖTROS PERSPEKTYVOS

Lietuvos makroekonominiai rodikliai pastaraisiais metais buvo palankūs
draudimo veiklos plėtrai. 2002 metais įvestas privalomas transporto
priemonių savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės (CA) draudimas bei
2003 metais numatomas statinių projektuotojų ir rangovų CA privalomo
draudimo įvedimas turės įtakos DK “Lindra” draudimo portfelio struktūrai.

[pic]

Atsižvelgiant į prognozuojamas palankias ateinančių metų makroekonomines
sąlygas bei reikšmingą pagrindinio akcininko PZ

ZU S.A. paramą, DK “Lindra”
numato tęsti sparčią draudimo veikos plėtrą.

[pic]

*Pasirašytas draudimas apima tiesioginį draudimą ir agentinę veiklą

 Atsižvelgiant į pagrindinio akcininko PZU S.A. stiprėjančias pozicijas
Lenkijos rinkoje bei reikšmingą paramą, siekiant dar labiau sutvirtinti DK
“Lindra” pozicijas Lietuvoje, jau artimiausioje ateityje bendrovė pasiūlys
dar geresnę bei profesionalesnę aptarnavimo kokybę, praplės siūlomų
produktų įvairovę bei žymiai padidins jų  pardavimo pritaikomumą
konkretiems klientų poreikiams.

DK „Lindra“ draudimo portfelio struktūra pagal pasirašytas tiesioginio

draudimo įmokas 2002 m.

[pic]
Vertinga 200 metų PZU S.A. draudimo veiklos patirtis, PZU grupės
strateginio investuotojo Europos finansinės grupės EUREKO intensyvi veiklos
plėtra įvairiose valstybėse bei DK “Lindra” 10 metų visapusiškos draudimo
veiklos organizavimo žinios – pagrindiniai kriterijai, padedantys
realizuoti siekį tapti profesionaliu ir patikimu draudimo verslo lyderiu
Lietuvoje.

Draudimo rinka

2002 metai pasižymėjo ypatingai sparčiu gyvybės ir ne gyvybės draudimo
bendrovių augimu. Abiejų draudimo rinkų augimo tendencijas daugiausia lėmė
įstatymų leidėjai.2002 m. kovą ir balandį, oficialiai įsigaliojus
transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės (TPCA)
privalomajam draudimui, ne gyvybės draudimo įmokų pasirašyta 2–3 kartus
daugiau nei kitais mėnesiais. Panašus įmokų augimas prasidėjo ir gyvybės
draudime 2002 m. lapkričio viduryje ir tęsėsi iki gruodžio pabaigos,
paaiškėjus, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčių įstatymą, įsigaliojusį 2003
m. sausio 1 d., bus apmokestinamos draudimo išmokos pagal sutartis,
sudarytas po 2002 m. gruodžio 31 d.

Pastaruosius keletą metų viena populiariausių draudimo rūšių – TPCA
draudimas – per metus išaugo pusketvirto karto (363,1 proc.). Nepaisant to,
gerokai išaugo ir kitos ne gyvybės draudimo rūšys – 24 proc.

Rinkos augimą reikšmingai įtakojo ir Kasko bei Turto draudimo įmokų
augimas, atitinkamai 28 proc. ir 24,9 proc. Tuo tarpu 2001 metų Kasko
draudimo rūšies augimas sudarė tik 7,4 proc. Šios draudimo rūšies rinka
išaugo dėl draudimo tarifų padidėjimo, vidutinė transporto priemonių
draudimo įmoka 2002 metais padidėjo 21,6 proc. Tuo tarpu sudarytų sutarčių
skaičiaus augimas 2002 metais siekė 5,3 proc. Turto draudimo rinkos augimą
lėmė sudarytų sutarčių skaičiaus augimas 32 proc.

[pic]

2002 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 22 ne gyvybės (iš jų – 3 kredito
draudimo įmonės) ir 9 gyvybės draudimo įmonės. Tiesiogiai draudžiant ir
perdraudžiant buvo pasirašyta 775,4 mln. Lt draudimo įmokų, tai yra 62,3
proc. daugiau nei 2001 metais. Išmokėta 263,2 mln. Lt draudimo išmokų, tai
yra 45,1 proc. daugiau nei prieš metus.

[pic]

Pasirašytų gyvybės draudimo įmokos išaugo dvigubai iki 139,5 mln. Lt, ne
gyvybės – 65,3 proc. iki 636,2 mln. Lt. Draudimo išmokų dalis per metus
gyvybės draudime išaugo 24,4 proc. iki 42,8 mln. Lt, ne gyvybės draudime
padidėjo 49,8 proc. iki 220,3 mln. Lt.

[pic]

2002 metais gyvybės draudimo rinkos dalis draudimo sektoriuje sumažėjo
nežymiai – 0,6 proc. Pastaraisiais metais pasirašytos gyvybės draudimo
įmokos sudarė 18,8 proc., ne gyvybės draudimo rinkos dalis – 81,2 proc.
2001 metais, pasirašytų įmokų pasiskirstymas tarp gyvybės ir ne gyvybės
draudimo rinkų buvo atitinkamai 19,4 proc. ir 80,6 proc., 2000 metais, 17,5
proc. ir 82,5 proc.

[pic]

Vienam Lietuvos gyventojui per 2002 m. vidutiniškai teko 223 Lt. Iš jų 183
Lt buvo skirti ne gyvybės draudimui, – 40 Lt gyvybės draudimui. Lyginant su
2001 metais, pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų dalis vienam gyventojui
padidėjo daugiau nei 72 Lt, gyvybės – beveik 14 Lt.

[pic]
Ankstesnių metų draudimo rinkos augimas atitiko Lietuvos ekonomikos raidos
tendencijas. Ne gyvybės draudimo rinkos dydis ankstesniais metais sudarė
apie 0,8-0,9 proc. nuo BVP, tuo tarpu 2002 m. ne gyvybės draudimo rinkos
dalis nuo BVP pasiekė 1,3 proc.

| |2000 |2001 |2002 |2003P|
|BVP faktinėmis |45.14|47.95|50.74|53.53|
|kainomis, mln. |8 |8 |0 |0 |
|BVP augimas |3,8% |5,9% |5,8% |5,5% |
|Metinė infliacija |1,4% |2,0% |-1,0%|1,5% |
|Vidutinis mėnesinis |1003 |1087 |1152 |1239 |
|bruto darbo užmokestis,| | | | |
|Lt | | | | |
|Vidutinis darbo |1,6% |8,3% |6,0% |7,5% |
|užmokesčio augimas | | | | |
|Gyventojai, tūkst. Lt |3699 |3487 |3476 |3465 |
|Gyventojui tenkančios | | | | |
|ne gyvybės draudimo |98 |110 |183 |194 |
|įmokos per metus, Lt | | | | |
|Gyventojui tenkančios | | | | |
|ne gyvybės draudimo |-1,2%|13,2%|65,8%|12,1%|
|įmokos per metus | | | | |
|pokytis | | | | |
|Ne gyvybės draudimo |-1,2%|6,7% |65,3%|11,6%|
|rinkos augimas | | | | |
|Ne gyvybės draudimo |360,8|384,9|636,2|671,2|
|rinkos dydis, mln. Lt* | | | | |
|Ne gyvybės draudimo |0,80%|0,80%|1,3% |1,3% |
|rinka / BVP | | | | |

Praėjusiais metais beveik kas trečia ne gyvybės draudimo sutartis buvo
sudaroma tarpininkaujant brokeriams. 2002 m. rezultatai parodė, jog
draudimo brokerių paslaugų klientui labiausiai reikia apdraudžiant
automobilius (Kasko) ir turtą. Tarpininkaujant brokeriams, 2002 m.
pasirašyta 45 proc. visų transporto priemonių draudimo įmokų. Bendra
draudimo įmokų apimtis išaugo 74 proc., o pasirašyta draudimo sutarčių 71
proc. daugiau nei 2001 m.

[pic]
2003 metais ne gyvybės draudimo rinka turėtų augti nemažiau nei BVP, t.y.
apie 5,8 proc. Tačiau 2002 metų spartos 2003 metais sunku tikėtis dėl
draudimo tarifų mažėjimo. Draudimo bendrovės mažina įkainius siekdamos
išlaikyti konkurencinį pranašumą perskirstant TPCA privalomo draudimo
rinką. Vis dėlto draudimo tarifų mažėjimo procesas turėtų būti laikinas.

TURINYS

1. Draudimo rinka.

2. UAB DK „Lindra“ veikla:

2.1.Pagrindiniai veiklos rodikliai.

2.2. Išorinės galimybės bei vidiniai privalumai.

2.3. Plėtros perspektyvos.

2.4. DK „Lindra“ draudimo struktūra pagal pasirašytas tiesioginio

draudimo įmokas 2002 m.

3. Draudimo rinka:

3.1. Pasirašytų draudimo įmokų dinamika, mln. Lt.

3.2. BVP augimas.

3.3. Metinė infliacija.

3.4. Ne gyvybės draudimo rinkos augimas pagal draudimo rūšis.

3.5. Vienam gyventojui tenkanti draudimo įmokų dalis, Lt.

4. Konkurencija.

5. Išvados.

6. Literatūra.

KONKURENCIJA

Konkurencijos sąlygomis išlieka stambesnės draudimo bendrovės,
kurios gali pasiūlyti didesnį spektrą kokybiškų paslaugų. Priimamos
įvairios draudimo įstatymo pataisos. Jos leidžia draudimo kompanijoms
pačioms nustatyti žemutinę draudimo tarifų įmokų ribą. Šios pataisos turėtų
skatinti konkurenciją tarp draudimo bendrovių ir būtų naudinga visiems
vartotojams.
Pasitaiko ir draudimo bendrovių tarpusavio neleistinų susitarimų, kurie
gali apriboti arba visiškai panaikinti tarpusavio konkurenciją atitinkamoje
paslaugos rinkoje, padidinti kainas ir pabloginti kitas jos įsigijimo
sąlygas. Tokie draudimo bendrovių tarpusavio susitarimai gali apriboti
draudimo paslaugų vartotojų galimybę pasirinkti palankesnes sąlygas.
Viliodamos draudėjus kai kurios draudimo bendrovės siūlo įvairias
nuolaidas, dovanas, loterijas. Draudimo rinka pasidalina į dvi stovyklas.
Vieni draudikai siūlo paslaugas už gana dideles kainas, kiti gi taiko net
maksimalią 50% nuolaidą.
Leidžiant draudimo bendrovėms pačioms nustatyti draudimo įmokas, tikimasi,
kad konkurencija mažintų įmokas. Draudimo tvarkos liberalizavimas skatintų
konkurenciją tarp draudimo bendrovių. Liberalizavimas skatintų
konkurenciją, tačiau ji gali virsti „nesveika“, o draudimo bendrovėms gali
iškilti mokumo problemų.

IŠVADOS

Naujos paslaugos galėtų dar labiau išjudinti draudimo rinką.
Mažesnės draudimo kompanijos bus priverstos jungtis arba ieškoti specifinių
veiklos nišų.
Gyvybės draudimo rinka turėtų sparčiai augti, tai lemtų ūkio augimo
perspektyvos, palankūs mokesčiai ir pensijų reforma.

LITERATŪRA:

Leave a Comment