Draudimo įmonių veikla rinkos ūkio sąlygomis yra svarbi ir būtina tiek verslo subjektams, tiek atskiriems individams. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos draudimo rinka sparčiai augo. Šį augimą lėmė stabili šalies politinė padėtis, gerėjantys šalies makroekonominiai rodikliai, pradėta kurti ir tobulinama įstatyminė bazė, didėjantis gyventojų pasitikėjimas privačiomis draudimo bendrovėmis. Lietuvos draudimo rinka yra jauna, besiformuojanti, turi didelį plėtros potencialą.
Paskutiniaisiais metais draudimo rinkos augimą lėmė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, draudimo rinka užaugo 85%.
Pirmauja investicinis gyvybės draudimas. Pagrindinės investicinio draudimo populiarumo priežastys – ypatingas šio draudimo produkto lankstumas, bei klientui suteikta galimybė pačiam rinktis savo lėšų investavimo kryptis.
Bendrovėse, kurios nesiūlo apsidrausti investiciniu gyvybės draudimu, pirmauja kaupiamasis gyvybės draudimas. Pasak draudikų, pagyvėjusi ekonomika leidžia vis didesniam gyventojų sluoksniui skirti lėšų ilgalaikiam taupymui, be to, vis aktualesnė tampa pensinio apsirūpinimo problema.
Kaipgi kainos konkuruoja su kokybe? Draudimo bendrovės pripažįsta, kad iki šiol rinkoje vyrauja kainų konkurencija. Tačiau vis dažniau siūlomos ne tik aukštesnės kokybės paslaugos, bet ir patogesnis klientų aptarnavimo tinklas, spartesnis žalų atlyginimas, galimybė apsidrausti internetu ar telefonu, netgi kur galima laimėti prizų, draudėją daro gerokai išrankesnį. Tik patyręs ir su žalos atlyginimu susidūręs klientas gali įvertinti draudimo kompanijos paslaugų kokybę, todėl draudimo paslaugas klientai jau renkasi ne vien pagal kainą, o atsižvelgdami ir į kompanijos patikimumą. Konkurencinę aplinką formuoja rinka, kuri tobulėja, todėl konkurenciniam pranašumui įtakos daugiau pradeda turėti ne kaina, bet patikimumas, paslaugos kokybė ir lankstumas kliento atžvilgiu.
Konkurencijos sąlygomis išliks stambesnės draudimo bendrovės, kurios galės pasiūlyti didesnį spektrą kokybiškų paslaugų.
Prognozė: draudimo rinkos koncentracija. Draudikai įsitikinę, kad Lietuvos draudimo rinka išaugs pirmiausia dėl TPCAD.
Taip pat draudimo rinkos vystymasis bus labai glaudžiai susijęs su šalies ekonomikos lygio kitimu, nes augant ekonomikai žmonės daugiau lėšų skiria savo turto apsaugai, bei taupymui. Tačiau rinkos augimas buvo ne tik dėl TPCAD, o ir kitų draudimo rūšių. Tai rodo, kad rinka subalansuota, o finansinis pajėgumas nėra mažas.
Draudikai įsitikinę, kad naujos paslaugos galėtų dar labiau išjudinti draudimo rinką. Bet kartu ir prognozuojama, kad mažesnės draudimo kompanijos bus priverstos jungtis arba ieškoti specifinių veiklos nišų. Globalizacija vyksta visame pasaulyje, jungiasi stambiausios firmos, plečiasi rinkos. Draudimo srityje šis procesas taip pat neišvengiamas.
Draudimo rinkos rezultatai. Jiems įtakos gali turėti ne visiškai aiški kiekvienų metų mokestinė aplinka. Ir viena iš problemų šiandieninėje draudimo rinkoje yra tai, kad draudimo kompanijos ateina į rinką kiekviena su savo strategija ir neretai dempinguota kainas. Tai iškreipia rinkos vaizdą, sunku suprasti, kuo remiantis nustatomos konkurentų kainos – ar realiai įvertinta rizika, ar suteikta visapusiška draudimine apsauga, ar klientas moka už kokybišką produktą. Visa tai rodo, kad draudimo rinka Lietuvoje nėra susiformavusi ir jos laukia ilgas vystymosi etapas. Palyginus su Vakarų
Europos šalių draudimo rinkomis, Lietuvos draudimo rinka išgyvena aktyvių dalybų ir paieškos, naujų savininkų atėjimo ir jungimosi laikotarpį. Vyksta kova tiek dėl konkrečių rinkos sričių ( ypač ilgalaikių, pvz. TPSVCAPD ), tiek dėl išgyvenimo apskritai.
Perspektyvos. Draudimo rinką ateityje lems užsienio kapitalo skverbimasis į rinką, draudimo įmonių ir bankų integracija, rinkos liberalizavimas, pensijų sistemos reforma ir kiti veiksniai.
Uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „Lindra” įsteigta 1993 metais.
DK „Lindra” steigėjai – stambiausios to meto šalies autotransporto įmonės ir Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava” – iš viso
31 juridinis ir fizinis asmuo.
VEIKLA
UAB DK „Lindra” yra viena iš trijų pagrindinių ne gyvybės draudimo paslaugas teikiančių bendrovių Lietuvoje, kurios nuosavas kapitalas 2002
metų gruodžio 31 d. viršijo 18 mln. Lt. 2002 m. DK „Lindra” turėjo 7,3
proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos ir užėmė trečią vietą tarp rinkos dalyvių. Pagal 2002 metų III – čio ketvirčio pasirašytų įmokų rezultatus kompanija užėmė 2-ą vietą rinkoje.
2002 metais pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų suma siekia 60 mln. litų, o išmokėtų žalų – beveik 10 mln. litų.
DK „Lindra” klientams siūlo daugiau nei 40 rūšių draudimo paslaugų: turto, transporto, bendrosios ir profesinės civilinės atsakomybės, krovinių, laivų, aviacijos, statybinių rizikų, žemės ūkio produkcijos, kelionės draudimą, draudimą ligos atvejui bei nuo nelaimingų atsitikimų.
Visapusiškam klientų poreikių tenkinimui paruošti kompleksiniai draudimo produktai, nuolatiniams klientams taikoma patraukli nuolaidų sistema.
UAB DK „Lindra” 1996 metais įsteigė dukterinę kompaniją „Lindra – gyvybės draudimas”, kuri šiuo metu siūlo daugiau nei 10 rūšių gyvybės draudimo paslaugų.
Klientų patogumui ir jų aptarnavimo kokybės užtikrinimui sukurtas žymiai didesnis nei kitų draudimo bendrovių tinklas visoje Lietuvoje – DK „Lindra”
centrinis biuras Vilniuje, 9 filialai didžiausiuose Lietuvos miestuose, 44
kompanijos agentūros mažesniuose miesteliuose bei 20 draudimo postų šalies pasienyje. Visoje Lietuvoje klientus aptarnauja 1327 DK „Lindra” darbuotojų ir draudimo agentų.
PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI
| |2000m|2001m|2002m|2003m.|
| |. |. |. |I |
| | | | |pusmet|
| | | | |is |
|Pasirašyta tiesioginio draudimo įmokų, mln. Lt |14,1 |18,8 |44,2 |30,5 |
|Pasirašytų įmokų augimas, palyginus su atitinkamu|- |33,9%|134,4|39,3% |
|praėjusių metų laikotarpiu | | |% | |
|Sudaryta tiesioginio draudimo sutarčių, vnt. |10702|12682|26298|168656|
| |5 |7 |3 | |
|Rinkos dalis pagal pasirašytas įmokas, proc. |4,1% |5,3% |7,3% |9,1% |
|Pasirašytos agentavimo veiklos įmokos, mln. Lt |10,0 |12,0 |15,6 |6,7 |
|Agentinės veiklos augimas, palyginus su |- |21,3%|28,7%|15,6% |
|atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu | | | | |
|Pasirašyta agentavimo veiklos polisų, vnt. |90927|11238|11600|51802 |
| | |9 |0 | |
|Turtas (aktyvai), mln. Lt |25,0 |30,3 |56,3 |64,8 |
|Turto augimas |- |21,1%|86,2%|15,0% |
|Įstatinis kapitalas, mln. Lt |5,0 |6,0 |9,0 |9,0 |
|Draudimo techniniai atidėjimai, mln. Lt |7,1 |7,9 |17,9 |27,3 |
|Techninių atidėjimų augimas |- |11,0%|125,9|52,6% |
|Darbuotojų ir draudimo agentų skaičius |527 |943 |1245 |1273 |
IŠORINĖS GALIMYBĖS BEI VIDINIAI DK „LINDRA” PRIVALUMAI
1.Stiprus pagrindinio investuotojo PZU S.A. finansinis užnugaris.
2.Didelė teikiamų paslaugų įvairovė.
3.Gerai išvystytas filialų, agentūrų tinklas visoje Lietuvoje.
4.Patikima perdraudimo programa.
5.Nemokamas agentų atvykimas į namus ar įstaigą.
6.Kvalifikuoti draudimo specialistai, turintys ilgametę patirtį.
7.Malonus, profesionalus aptarnavimas.
8.Operatyviai veikianti žalų reguliavimo sistema.
9.Galimybė pasirinkti geriausius ir patogiausius autoservisus.
10.Perspektyvus DK „Lindra” rinkos augimas.
11.Aukštas mokumo koeficientas.
12.Nuo pat įkūrimo pelninga veikla.
13.Puikus nepriklausomos audito kompanijos „Ernst & Young” įvertinimas.
PLĖTROS PERSPEKTYVOS
Lietuvos makroekonominiai rodikliai pastaraisiais metais buvo palankūs draudimo veiklos plėtrai. 2002 metais įvestas privalomas transporto priemonių savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės (CA) draudimas bei
2003 metais numatomas statinių projektuotojų ir rangovų CA privalomo draudimo įvedimas turės įtakos DK „Lindra” draudimo portfelio struktūrai.
[pic]
Atsižvelgiant į prognozuojamas palankias ateinančių metų makroekonomines sąlygas bei reikšmingą pagrindinio akcininko PZU S.A. paramą, DK „Lindra”
numato tęsti sparčią draudimo veikos plėtrą.
[pic]
*Pasirašytas draudimas apima tiesioginį draudimą ir agentinę veiklą
Atsižvelgiant į pagrindinio akcininko PZU S.A. stiprėjančias pozicijas
Lenkijos rinkoje bei reikšmingą paramą, siekiant dar labiau sutvirtinti DK
„Lindra” pozicijas Lietuvoje, jau artimiausioje ateityje bendrovė pasiūlys dar geresnę bei profesionalesnę aptarnavimo kokybę, praplės siūlomų produktų įvairovę bei žymiai padidins jų pardavimo pritaikomumą konkretiems klientų poreikiams.
DK „Lindra“ draudimo portfelio struktūra pagal pasirašytas tiesioginio draudimo įmokas 2002 m.
[pic]
Vertinga 200 metų PZU S.A. draudimo veiklos patirtis, PZU grupės strateginio investuotojo Europos finansinės grupės EUREKO intensyvi veiklos plėtra įvairiose valstybėse bei DK „Lindra” 10 metų visapusiškos draudimo veiklos organizavimo žinios – pagrindiniai kriterijai, padedantys realizuoti siekį tapti profesionaliu ir patikimu draudimo verslo lyderiu
Lietuvoje.
Draudimo rinka
2002 metai pasižymėjo ypatingai sparčiu gyvybės ir ne gyvybės draudimo bendrovių augimu. Abiejų draudimo rinkų augimo tendencijas daugiausia lėmė įstatymų leidėjai.2002 m. kovą ir balandį, oficialiai įsigaliojus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės (TPCA)
privalomajam draudimui, ne gyvybės draudimo įmokų pasirašyta 2–3 kartus daugiau nei kitais mėnesiais. Panašus įmokų augimas prasidėjo ir gyvybės draudime 2002 m. lapkričio viduryje ir tęsėsi iki gruodžio pabaigos, paaiškėjus, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčių įstatymą, įsigaliojusį 2003
m. sausio 1 d., bus apmokestinamos draudimo išmokos pagal sutartis, sudarytas po 2002 m. gruodžio 31 d.
Pastaruosius keletą metų viena populiariausių draudimo rūšių – TPCA
draudimas – per metus išaugo pusketvirto karto (363,1 proc.). Nepaisant to, gerokai išaugo ir kitos ne gyvybės draudimo rūšys – 24 proc.
Rinkos augimą reikšmingai įtakojo ir Kasko bei Turto draudimo įmokų augimas, atitinkamai 28 proc. ir 24,9 proc. Tuo tarpu 2001 metų Kasko draudimo rūšies augimas sudarė tik 7,4 proc. Šios draudimo rūšies rinka išaugo dėl draudimo tarifų padidėjimo, vidutinė transporto priemonių draudimo įmoka 2002 metais padidėjo 21,6 proc. Tuo tarpu sudarytų sutarčių skaičiaus augimas 2002 metais siekė 5,3 proc. Turto draudimo rinkos augimą lėmė sudarytų sutarčių skaičiaus augimas 32 proc.
[pic]
2002 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 22 ne gyvybės (iš jų – 3 kredito draudimo įmonės) ir 9 gyvybės draudimo įmonės. Tiesiogiai draudžiant ir perdraudžiant buvo pasirašyta 775,4 mln. Lt draudimo įmokų, tai yra 62,3
proc. daugiau nei 2001 metais. Išmokėta 263,2 mln. Lt draudimo išmokų, tai yra 45,1 proc. daugiau nei prieš metus.
[pic]
Pasirašytų gyvybės draudimo įmokos išaugo dvigubai iki 139,5 mln. Lt, ne gyvybės – 65,3 proc. iki 636,2 mln. Lt. Draudimo išmokų dalis per metus gyvybės draudime išaugo 24,4 proc. iki 42,8 mln. Lt, ne gyvybės draudime padidėjo 49,8 proc. iki 220,3 mln. Lt.
[pic]
2002 metais gyvybės draudimo rinkos dalis draudimo sektoriuje sumažėjo nežymiai – 0,6 proc. Pastaraisiais metais pasirašytos gyvybės draudimo įmokos sudarė 18,8 proc., ne gyvybės draudimo rinkos dalis – 81,2 proc.
2001 metais, pasirašytų įmokų pasiskirstymas tarp gyvybės ir ne gyvybės draudimo rinkų buvo atitinkamai 19,4 proc. ir 80,6 proc., 2000 metais, 17,5
proc. ir 82,5 proc.
[pic]
Vienam Lietuvos gyventojui per 2002 m. vidutiniškai teko 223 Lt. Iš jų 183
Lt buvo skirti ne gyvybės draudimui, – 40 Lt gyvybės draudimui. Lyginant su
2001 metais, pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų dalis vienam gyventojui padidėjo daugiau nei 72 Lt, gyvybės – beveik 14 Lt.
[pic]
Ankstesnių metų draudimo rinkos augimas atitiko Lietuvos ekonomikos raidos tendencijas. Ne gyvybės draudimo rinkos dydis ankstesniais metais sudarė apie 0,8-0,9 proc. nuo BVP, tuo tarpu 2002 m. ne gyvybės draudimo rinkos dalis nuo BVP pasiekė 1,3 proc.
| |2000 |2001 |2002 |2003P|
|BVP faktinėmis |45.14|47.95|50.74|53.53|
|kainomis, mln. |8 |8 |0 |0 |
|BVP augimas |3,8% |5,9% |5,8% |5,5% |
|Metinė infliacija |1,4% |2,0% |-1,0%|1,5% |
|Vidutinis mėnesinis |1003 |1087 |1152 |1239 |
|bruto darbo užmokestis,| | | | |
|Lt | | | | |
|Vidutinis darbo |1,6% |8,3% |6,0% |7,5% |
|užmokesčio augimas | | | | |
|Gyventojai, tūkst. Lt |3699 |3487 |3476 |3465 |
|Gyventojui tenkančios | | | | |
|ne gyvybės draudimo |98 |110 |183 |194 |
|įmokos per metus, Lt | | | | |
|Gyventojui tenkančios | | | | |
|ne gyvybės draudimo |-1,2%|13,2%|65,8%|12,1%|
|įmokos per metus | | | | |
|pokytis | | | | |
|Ne gyvybės draudimo |-1,2%|6,7% |65,3%|11,6%|
|rinkos augimas | | | | |
|Ne gyvybės draudimo |360,8|384,9|636,2|671,2|
|rinkos dydis, mln. Lt* | | | | |
|Ne gyvybės draudimo |0,80%|0,80%|1,3% |1,3% |
|rinka / BVP | | | | |
Praėjusiais metais beveik kas trečia ne gyvybės draudimo sutartis buvo sudaroma tarpininkaujant brokeriams. 2002 m. rezultatai parodė, jog draudimo brokerių paslaugų klientui labiausiai reikia apdraudžiant automobilius (Kasko) ir turtą. Tarpininkaujant brokeriams, 2002 m.
pasirašyta 45 proc. visų transporto priemonių draudimo įmokų. Bendra draudimo įmokų apimtis išaugo 74 proc., o pasirašyta draudimo sutarčių 71
proc. daugiau nei 2001 m.
[pic]
2003 metais ne gyvybės draudimo rinka turėtų augti nemažiau nei BVP, t.y.
apie 5,8 proc. Tačiau 2002 metų spartos 2003 metais sunku tikėtis dėl draudimo tarifų mažėjimo. Draudimo bendrovės mažina įkainius siekdamos išlaikyti konkurencinį pranašumą perskirstant TPCA privalomo draudimo rinką. Vis dėlto draudimo tarifų mažėjimo procesas turėtų būti laikinas.
TURINYS
1. Draudimo rinka.
2. UAB DK „Lindra“ veikla:
2.1.Pagrindiniai veiklos rodikliai.
2.2. Išorinės galimybės bei vidiniai privalumai.
2.3. Plėtros perspektyvos.
2.4. DK „Lindra“ draudimo struktūra pagal pasirašytas tiesioginio draudimo įmokas 2002 m.
3. Draudimo rinka:
3.1. Pasirašytų draudimo įmokų dinamika, mln. Lt.
3.2. BVP augimas.
3.3. Metinė infliacija.
3.4. Ne gyvybės draudimo rinkos augimas pagal draudimo rūšis.
3.5. Vienam gyventojui tenkanti draudimo įmokų dalis, Lt.
4. Konkurencija.
5. Išvados.
6. Literatūra.
KONKURENCIJA
Konkurencijos sąlygomis išlieka stambesnės draudimo bendrovės, kurios gali pasiūlyti didesnį spektrą kokybiškų paslaugų. Priimamos įvairios draudimo įstatymo pataisos. Jos leidžia draudimo kompanijoms pačioms nustatyti žemutinę draudimo tarifų įmokų ribą. Šios pataisos turėtų skatinti konkurenciją tarp draudimo bendrovių ir būtų naudinga visiems vartotojams.
Pasitaiko ir draudimo bendrovių tarpusavio neleistinų susitarimų, kurie gali apriboti arba visiškai panaikinti tarpusavio konkurenciją atitinkamoje paslaugos rinkoje, padidinti kainas ir pabloginti kitas jos įsigijimo sąlygas. Tokie draudimo bendrovių tarpusavio susitarimai gali apriboti draudimo paslaugų vartotojų galimybę pasirinkti palankesnes sąlygas.
Viliodamos draudėjus kai kurios draudimo bendrovės siūlo įvairias nuolaidas, dovanas, loterijas. Draudimo rinka pasidalina į dvi stovyklas.
Vieni draudikai siūlo paslaugas už gana dideles kainas, kiti gi taiko net maksimalią 50% nuolaidą.
Leidžiant draudimo bendrovėms pačioms nustatyti draudimo įmokas, tikimasi, kad konkurencija mažintų įmokas. Draudimo tvarkos liberalizavimas skatintų konkurenciją tarp draudimo bendrovių. Liberalizavimas skatintų konkurenciją, tačiau ji gali virsti „nesveika“, o draudimo bendrovėms gali iškilti mokumo problemų.
IŠVADOS
Naujos paslaugos galėtų dar labiau išjudinti draudimo rinką.
Mažesnės draudimo kompanijos bus priverstos jungtis arba ieškoti specifinių veiklos nišų.
Gyvybės draudimo rinka turėtų sparčiai augti, tai lemtų ūkio augimo perspektyvos, palankūs mokesčiai ir pensijų reforma.
LITERATŪRA: