Draudimo įmonių veikla rinkos ūkio sąlygomis yra svarbi irbūtina tiek verslo subjektams, tiek atskiriems individams. Per pastarąjįdešimtmetį Lietuvos draudimo rinka sparčiai augo. Šį augimą lėmė stabilišalies politinė padėtis, gerėjantys šalies makroekonominiai rodikliai,pradėta kurti ir tobulinama įstatyminė bazė, didėjantis gyventojųpasitikėjimas privačiomis draudimo bendrovėmis. Lietuvos draudimo rinka yrajauna, besiformuojanti, turi didelį plėtros potencialą. Paskutiniaisiais metais draudimo rinkos augimą lėmė transportopriemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Palyginussu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, draudimo rinka užaugo 85%.Pirmauja investicinis gyvybės draudimas. Pagrindinės investicinio draudimopopuliarumo priežastys – ypatingas šio draudimo produkto lankstumas, beiklientui suteikta galimybė pačiam rinktis savo lėšų investavimo kryptis.Bendrovėse, kurios nesiūlo apsidrausti investiciniu gyvybės draudimu,pirmauja kaupiamasis gyvybės draudimas. Pasak draudikų, pagyvėjusiekonomika leidžia vis didesniam gyventojų sluoksniui skirti lėšųilgalaikiam taupymui, be to, vis aktualesnė tampa pensinio apsirūpinimoproblema. Kaipgi kainos konkuruoja su kokybe? Draudimo bendrovėspripažįsta, kad iki šiol rinkoje vyrauja kainų konkurencija. Tačiau visdažniau siūlomos ne tik aukštesnės kokybės paslaugos, bet ir patogesnisklientų aptarnavimo tinklas, spartesnis žalų atlyginimas, galimybėapsidrausti internetu ar telefonu, netgi kur galima laimėti prizų, draudėjądaro gerokai išrankesnį. Tik patyręs ir su žalos atlyginimu susidūręsklientas gali įvertinti draudimo kompanijos paslaugų kokybę, todėl draudimopaslaugas klientai jau renkasi ne vien pagal kainą, o atsižvelgdami ir įkompanijos patikimumą. Konkurencinę aplinką formuoja rinka, kuri tobulėja,todėl konkurenciniam pranašumui įtakos daugiau pradeda turėti ne kaina, betpatikimumas, paslaugos kokybė ir lankstumas kliento atžvilgiu.Konkurencijos sąlygomis išliks stambesnės draudimo bendrovės, kurios galėspasiūlyti didesnį spektrą kokybiškų paslaugų.
Prognozė: draudimo rinkos koncentracija. Draudikai įsitikinę,kad Lietuvos draudimo rinka išaugs pirmiausia dėl TPCAD. Taip pat draudimorinkos vystymasis bus labai glaudžiai susijęs su šalies ekonomikos lygiokitimu, nes augant ekonomikai žmonės daugiau lėšų skiria savo turtoapsaugai, bei taupymui. Tačiau rinkos augimas buvo ne tik dėl TPCAD, o irkitų draudimo rūšių. Tai rodo, kad rinka subalansuota, o finansinispajėgumas nėra mažas. Draudikai įsitikinę, kad naujos paslaugos galėtų darlabiau išjudinti draudimo rinką. Bet kartu ir prognozuojama, kad mažesnėsdraudimo kompanijos bus priverstos jungtis arba ieškoti specifinių veiklosnišų. Globalizacija vyksta visame pasaulyje, jungiasi stambiausios firmos,plečiasi rinkos. Draudimo srityje šis procesas taip pat neišvengiamas.Draudimo rinkos rezultatai. Jiems įtakos gali turėti ne visiškai aiškikiekvienų metų mokestinė aplinka. Ir viena iš problemų šiandieninėjedraudimo rinkoje yra tai, kad draudimo kompanijos ateina įrinką kiekviena su savo strategija ir neretai dempinguota kainas. Taiiškreipia rinkos vaizdą, sunkusuprasti, kuo remiantis nustatomos konkurentų kainos – ar realiai įvertintarizika, ar suteikta visapusiška draudimine apsauga, ar klientas moka užkokybišką produktą. Visa tai rodo, kad draudimo rinka Lietuvoje nėrasusiformavusi ir jos laukia ilgas vystymosi etapas. Palyginus su VakarųEuropos šalių draudimo rinkomis, Lietuvos draudimo rinka išgyvena aktyviųdalybų ir paieškos, naujų savininkų atėjimo ir jungimosi laikotarpį. Vykstakova tiek dėl konkrečių rinkos sričių ( ypač ilgalaikių, pvz. TPSVCAPD ),tiek dėl išgyvenimo apskritai. Perspektyvos. Draudimo rinką ateityje lems užsienio kapitaloskverbimasis į rinką, draudimo įmonių ir bankų integracija, rinkosliberalizavimas, pensijų sistemos reforma ir kiti veiksniai.
Uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija “Lindra” įsteigta 1993 metais.DK “Lindra” steigėjai – stambiausios to meto šalies autotransporto įmonėsir Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava” – iš viso
31 juridinis ir fizinis asmuo.VEIKLA
UAB DK “Lindra” yra viena iš trijų pagrindinių ne gyvybės draudimopaslaugas teikiančių bendrovių Lietuvoje, kurios nuosavas kapitalas 2002metų gruodžio 31 d. viršijo 18 mln. Lt. 2002 m. DK “Lindra” turėjo 7,3proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos ir užėmė trečią vietą tarp rinkosdalyvių. Pagal 2002 metų III – čio ketvirčio pasirašytų įmokų rezultatuskompanija užėmė 2-ą vietą rinkoje.
2002 metais pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų suma siekia 60 mln. litų,o išmokėtų žalų – beveik 10 mln. litų.
DK “Lindra” klientams siūlo daugiau nei 40 rūšių draudimo paslaugų: turto,transporto, bendrosios ir profesinės civilinės atsakomybės, krovinių,laivų, aviacijos, statybinių rizikų, žemės ūkio produkcijos, kelionėsdraudimą, draudimą ligos atvejui bei nuo nelaimingų atsitikimų.Visapusiškam klientų poreikių tenkinimui paruošti kompleksiniai draudimoproduktai, nuolatiniams klientams taikoma patraukli nuolaidų sistema.
UAB DK “Lindra” 1996 metais įsteigė dukterinę kompaniją “Lindra – gyvybėsdraudimas”, kuri šiuo metu siūlo daugiau nei 10 rūšių gyvybės draudimopaslaugų.
Klientų patogumui ir jų aptarnavimo kokybės užtikrinimui sukurtas žymiaididesnis nei kitų draudimo bendrovių tinklas visoje Lietuvoje – DK “Lindra”centrinis biuras Vilniuje, 9 filialai didžiausiuose Lietuvos miestuose, 44kompanijos agentūros mažesniuose miesteliuose bei 20 draudimo postų šaliespasienyje. Visoje Lietuvoje klientus aptarnauja 1327 DK “Lindra” darbuotojųir draudimo agentų.
PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI| |2000m|2001m|2002m|2003m.|| |. |. |. |I || | | | |pusmet|| | | | |is ||Pasirašyta tiesioginio draudimo įmokų, mln. Lt |14,1 |18,8 |44,2 |30,5 ||Pasirašytų įmokų augimas, palyginus su atitinkamu|- |33,9%|134,4|39,3% ||praėjusių metų laikotarpiu | | |% | ||Sudaryta tiesioginio draudimo sutarčių, vnt. |10702|12682|26298|168656|| |5 |7 |3 | ||Rinkos dalis pagal pasirašytas įmokas, proc. |4,1% |5,3% |7,3% |9,1% ||Pasirašytos agentavimo veiklos įmokos, mln. Lt |10,0 |12,0 |15,6 |6,7 ||Agentinės veiklos augimas, palyginus su |- |21,3%|28,7%|15,6% ||atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu | | | | ||Pasirašyta agentavimo veiklos polisų, vnt. |90927|11238|11600|51802 || | |9 |0 | ||Turtas (aktyvai), mln. Lt |25,0 |30,3 |56,3 |64,8 ||Turto augimas |- |21,1%|86,2%|15,0% ||Įstatinis kapitalas, mln. Lt |5,0 |6,0 |9,0 |9,0 ||Draudimo techniniai atidėjimai, mln. Lt |7,1 |7,9 |17,9 |27,3 |
|Techninių atidėjimų augimas |- |11,0%|125,9|52,6% || | | |% | ||Darbuotojų ir draudimo agentų skaičius |527 |943 |1245 |1273 |IŠORINĖS GALIMYBĖS BEI VIDINIAI DK “LINDRA” PRIVALUMAI
1.Stiprus pagrindinio investuotojo PZU S.A. finansinis užnugaris.
2.Didelė teikiamų paslaugų įvairovė.
3.Gerai išvystytas filialų, agentūrų tinklas visoje Lietuvoje.
4.Patikima perdraudimo programa.
5.Nemokamas agentų atvykimas į namus ar įstaigą.
6.Kvalifikuoti draudimo specialistai, turintys ilgametę patirtį.
7.Malonus, profesionalus aptarnavimas.
8.Operatyviai veikianti žalų reguliavimo sistema.
9.Galimybė pasirinkti geriausius ir patogiausius autoservisus.
10.Perspektyvus DK “Lindra” rinkos augimas.
11.Aukštas mokumo koeficientas.
12.Nuo pat įkūrimo pelninga veikla.
13.Puikus nepriklausomos audito kompanijos “Ernst & Young” įvertinimas.
PLĖTROS PERSPEKTYVOS
Lietuvos makroekonominiai rodikliai pastaraisiais metais buvo palankūsdraudimo veiklos plėtrai. 2002 metais įvestas privalomas transportopriemonių savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės (CA) draudimas bei2003 metais numatomas statinių projektuotojų ir rangovų CA privalomodraudimo įvedimas turės įtakos DK “Lindra” draudimo portfelio struktūrai. [pic]
Atsižvelgiant į prognozuojamas palankias ateinančių metų makroekonominessąlygas bei reikšmingą pagrindinio akcininko PZU S.A. paramą, DK “Lindra”numato tęsti sparčią draudimo veikos plėtrą. [pic]
*Pasirašytas draudimas apima tiesioginį draudimą ir agentinę veiklą
Atsižvelgiant į pagrindinio akcininko PZU S.A. stiprėjančias pozicijasLenkijos rinkoje bei reikšmingą paramą, siekiant dar labiau sutvirtinti DK“Lindra” pozicijas Lietuvoje, jau artimiausioje ateityje bendrovė pasiūlysdar geresnę bei profesionalesnę aptarnavimo kokybę, praplės siūlomųproduktų įvairovę bei žymiai padidins jų pardavimo pritaikomumąkonkretiems klientų poreikiams.
DK „Lindra“ draudimo portfelio struktūra pagal pasirašytas tiesioginio draudimo įmokas 2002 m.
[pic]Vertinga 200 metų PZU S.A. draudimo veiklos patirtis, PZU grupėsstrateginio investuotojo Europos finansinės grupės EUREKO intensyvi veiklosplėtra įvairiose valstybėse bei DK “Lindra” 10 metų visapusiškos draudimoveiklos organizavimo žinios – pagrindiniai kriterijai, padedantysrealizuoti siekį tapti profesionaliu ir patikimu draudimo verslo lyderiuLietuvoje.
Draudimo rinka
2002 metai pasižymėjo ypatingai sparčiu gyvybės ir ne gyvybės draudimobendrovių augimu. Abiejų draudimo rinkų augimo tendencijas daugiausia lėmėįstatymų leidėjai.2002 m. kovą ir balandį, oficialiai įsigaliojustransporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės (TPCA)privalomajam draudimui, ne gyvybės draudimo įmokų pasirašyta 2–3 kartusdaugiau nei kitais mėnesiais. Panašus įmokų augimas prasidėjo ir gyvybėsdraudime 2002 m. lapkričio viduryje ir tęsėsi iki gruodžio pabaigos,paaiškėjus, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčių įstatymą, įsigaliojusį 2003m. sausio 1 d., bus apmokestinamos draudimo išmokos pagal sutartis,sudarytas po 2002 m. gruodžio 31 d.
Pastaruosius keletą metų viena populiariausių draudimo rūšių – TPCAdraudimas – per metus išaugo pusketvirto karto (363,1 proc.). Nepaisant to,gerokai išaugo ir kitos ne gyvybės draudimo rūšys – 24 proc.
Rinkos augimą reikšmingai įtakojo ir Kasko bei Turto draudimo įmokųaugimas, atitinkamai 28 proc. ir 24,9 proc. Tuo tarpu 2001 metų Kaskodraudimo rūšies augimas sudarė tik 7,4 proc. Šios draudimo rūšies rinkaišaugo dėl draudimo tarifų padidėjimo, vidutinė transporto priemoniųdraudimo įmoka 2002 metais padidėjo 21,6 proc. Tuo tarpu sudarytų sutarčiųskaičiaus augimas 2002 metais siekė 5,3 proc. Turto draudimo rinkos augimąlėmė sudarytų sutarčių skaičiaus augimas 32 proc.
[pic]
2002 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 22 ne gyvybės (iš jų – 3 kreditodraudimo įmonės) ir 9 gyvybės draudimo įmonės. Tiesiogiai draudžiant irperdraudžiant buvo pasirašyta 775,4 mln. Lt draudimo įmokų, tai yra 62,3proc. daugiau nei 2001 metais. Išmokėta 263,2 mln. Lt draudimo išmokų, taiyra 45,1 proc. daugiau nei prieš metus. [pic]
Pasirašytų gyvybės draudimo įmokos išaugo dvigubai iki 139,5 mln. Lt, negyvybės – 65,3 proc. iki 636,2 mln. Lt. Draudimo išmokų dalis per metusgyvybės draudime išaugo 24,4 proc. iki 42,8 mln. Lt, ne gyvybės draudime
padidėjo 49,8 proc. iki 220,3 mln. Lt.[pic]
2002 metais gyvybės draudimo rinkos dalis draudimo sektoriuje sumažėjonežymiai – 0,6 proc. Pastaraisiais metais pasirašytos gyvybės draudimoįmokos sudarė 18,8 proc., ne gyvybės draudimo rinkos dalis – 81,2 proc.2001 metais, pasirašytų įmokų pasiskirstymas tarp gyvybės ir ne gyvybėsdraudimo rinkų buvo atitinkamai 19,4 proc. ir 80,6 proc., 2000 metais, 17,5proc. ir 82,5 proc.
[pic]
Vienam Lietuvos gyventojui per 2002 m. vidutiniškai teko 223 Lt. Iš jų 183Lt buvo skirti ne gyvybės draudimui, – 40 Lt gyvybės draudimui. Lyginant su2001 metais, pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų dalis vienam gyventojuipadidėjo daugiau nei 72 Lt, gyvybės – beveik 14 Lt.
[pic]Ankstesnių metų draudimo rinkos augimas atitiko Lietuvos ekonomikos raidostendencijas. Ne gyvybės draudimo rinkos dydis ankstesniais metais sudarėapie 0,8-0,9 proc. nuo BVP, tuo tarpu 2002 m. ne gyvybės draudimo rinkosdalis nuo BVP pasiekė 1,3 proc.
| |2000 |2001 |2002 |2003P||BVP faktinėmis |45.14|47.95|50.74|53.53||kainomis, mln. |8 |8 |0 |0 ||BVP augimas |3,8% |5,9% |5,8% |5,5% ||Metinė infliacija |1,4% |2,0% |-1,0%|1,5% ||Vidutinis mėnesinis |1003 |1087 |1152 |1239 ||bruto darbo užmokestis,| | | | ||Lt | | | | ||Vidutinis darbo |1,6% |8,3% |6,0% |7,5% ||užmokesčio augimas | | | | ||Gyventojai, tūkst. Lt |3699 |3487 |3476 |3465 ||Gyventojui tenkančios | | | | ||ne gyvybės draudimo |98 |110 |183 |194 ||įmokos per metus, Lt | | | | ||Gyventojui tenkančios | | | | ||ne gyvybės draudimo |-1,2%|13,2%|65,8%|12,1%||įmokos per metus | | | | ||pokytis | | | | ||Ne gyvybės draudimo |-1,2%|6,7% |65,3%|11,6%||rinkos augimas | | | | ||Ne gyvybės draudimo |360,8|384,9|636,2|671,2||rinkos dydis, mln. Lt* | | | | ||Ne gyvybės draudimo |0,80%|0,80%|1,3% |1,3% ||rinka / BVP | | | | |
Praėjusiais metais beveik kas trečia ne gyvybės draudimo sutartis buvosudaroma tarpininkaujant brokeriams. 2002 m. rezultatai parodė, jogdraudimo brokerių paslaugų klientui labiausiai reikia apdraudžiantautomobilius (Kasko) ir turtą. Tarpininkaujant brokeriams, 2002 m.pasirašyta 45 proc. visų transporto priemonių draudimo įmokų. Bendradraudimo įmokų apimtis išaugo 74 proc., o pasirašyta draudimo sutarčių 71proc. daugiau nei 2001 m. [pic]2003 metais ne gyvybės draudimo rinka turėtų augti nemažiau nei BVP, t.y.apie 5,8 proc. Tačiau 2002 metų spartos 2003 metais sunku tikėtis dėl
draudimo tarifų mažėjimo. Draudimo bendrovės mažina įkainius siekdamosišlaikyti konkurencinį pranašumą perskirstant TPCA privalomo draudimorinką. Vis dėlto draudimo tarifų mažėjimo procesas turėtų būti laikinas.TURINYS
1. Draudimo rinka. 2. UAB DK „Lindra“ veikla: 2.1.Pagrindiniai veiklos rodikliai. 2.2. Išorinės galimybės bei vidiniai privalumai. 2.3. Plėtros perspektyvos. 2.4. DK „Lindra“ draudimo struktūra pagal pasirašytas tiesioginio draudimo įmokas 2002 m.
3. Draudimo rinka: 3.1. Pasirašytų draudimo įmokų dinamika, mln. Lt. 3.2. BVP augimas. 3.3. Metinė infliacija. 3.4. Ne gyvybės draudimo rinkos augimas pagal draudimo rūšis. 3.5. Vienam gyventojui tenkanti draudimo įmokų dalis, Lt.
4. Konkurencija.
5. Išvados.
6. Literatūra.
KONKURENCIJA
Konkurencijos sąlygomis išlieka stambesnės draudimo bendrovės,kurios gali pasiūlyti didesnį spektrą kokybiškų paslaugų. Priimamosįvairios draudimo įstatymo pataisos. Jos leidžia draudimo kompanijomspačioms nustatyti žemutinę draudimo tarifų įmokų ribą. Šios pataisos turėtųskatinti konkurenciją tarp draudimo bendrovių ir būtų naudinga visiemsvartotojams.Pasitaiko ir draudimo bendrovių tarpusavio neleistinų susitarimų, kuriegali apriboti arba visiškai panaikinti tarpusavio konkurenciją atitinkamojepaslaugos rinkoje, padidinti kainas ir pabloginti kitas jos įsigijimosąlygas. Tokie draudimo bendrovių tarpusavio susitarimai gali apribotidraudimo paslaugų vartotojų galimybę pasirinkti palankesnes sąlygas.Viliodamos draudėjus kai kurios draudimo bendrovės siūlo įvairiasnuolaidas, dovanas, loterijas. Draudimo rinka pasidalina į dvi stovyklas.Vieni draudikai siūlo paslaugas už gana dideles kainas, kiti gi taiko netmaksimalią 50% nuolaidą.Leidžiant draudimo bendrovėms pačioms nustatyti draudimo įmokas, tikimasi,kad konkurencija mažintų įmokas. Draudimo tvarkos liberalizavimas skatintųkonkurenciją tarp draudimo bendrovių. Liberalizavimas skatintųkonkurenciją, tačiau ji gali virsti „nesveika“, o draudimo bendrovėms galiiškilti mokumo problemų.
IŠVADOS
Naujos paslaugos galėtų dar labiau išjudinti draudimo rinką.Mažesnės draudimo kompanijos bus priverstos jungtis arba ieškoti specifiniųveiklos nišų.Gyvybės draudimo rinka turėtų sparčiai augti, tai lemtų ūkio augimo
perspektyvos, palankūs mokesčiai ir pensijų reforma.LITERATŪRA: