Turinys
Įvadas………………………………………………………………………..2Dokumentai, jųrekvizitai…………………………………………………….…………...3Pirminiai apskaitos dokumentai……………………………………………..3Specialieji apskaitos dokumentai………………………………….…………3Pavyzdiniai (patvirtinti) apskaitos dokumentai………………………………6Laisvos formos dokumentai…………………………………………………6Apskaitos dokumentų saugojimas……………………………………………7Inventorizacijos atlikimas įmonėje………………………………………….9Kasos knyga…………………………………………………………………10Kasos knygos pildymas…………………………………………………….10Kasos dokumentai………………………………………………………….10Buhalterinių sąskaitų planas………………………………………………..13Ūkinių operacijų atvaizdavimas sąskaitose…………………………………13Sintetinė ir analitinė apskaita……………………………………………….13Darbo užmokesčio apskaita…………………………………………………14Darbo užmokesčio apskaitos dokumentas………………………………….15Kasmetinių atostogų apskaita………………………………………………17Įmonės turto apskaita……………………………………………………….18Ilgalaikio materialiojo turto apskaita……………………………………….18Ilgalaikio nematerialiojo turto apskaita…………………………………….20Trumpalaikio turto apskaita…………………………………………………21Bendrasis žurnalas………………………………………………………….22Didžioji knyga………………………………………………………………22Įvairių ūkinių operacijų korespondencijos…………………………………23Sąskaitų korespondencijos koregavimai……………………………………23Darbinės atskaitomybės lentelės parengimo sudarymas……………………23Įmonės veiklos apskaita…………………………………………………….25Prekinė apyskaita…………………………………………………………..25Piniginiai atsiskaitymai…………………………………………………….26Įmonės veiklos sąnaudos……………………………………………………28Įmonės metinė finansinė ataskaita………………………………………….29Balansas…………………………………………………………………….31Pelno (nuostolio) ataskaita…………………………………………………33Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita……………………………………34Pinigų srautų ataskaita………………………………………………………35Paaiškinamasis raštas………………………………………………………36Išvados……………………………………………………………………..37Naudota literatūra………………………………………………………….38
Įvadas
Dokumentai, jų rekvizitai
Pirminiai apskaitos dokumentai
Kad ūkines operacijas būtų galima užregistruoti apskaitoje, jos turibūti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Apskaitos dokumentuijuridinę galią suteikia Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybėsnutarimuose nustatyti privalomi rekvizitai. Ūkinės operacijos, kuriųdokumentais įforminti neįmanoma, apskaitoje turi būti užregistruotosremiantis su jomis susijusių operacijų dokumentais. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme numatyta,kad atliktos ūkinės operacijos turi būti grindžiamos specialiais apskaitosdokumentais, pavyzdiniais ar laisvos formos dokumentais.
Specialieji apskaitos dokumentai
Specialiųjų apskaitos dokumentų sąrašą ir privalomus rekvizitus juosenustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo metu specialiesiems apskaitosdokumentams priskiriama: 1. Kasos pajamų orderis. 2. Sąskaita – faktūra. 3. PVM sąskaita – faktūra.
Specialusis dokumentas – kasos pajamų orderis – naudojamas pinigųpriėmimui į kasą įforminti. Jam privalomi šie rekvizitai: – įmonės išrašiusios kasos pajamų orderį, pavadinimas, – orderio surašymo data, – įmonės, mokančios pinigus, pavadinimas, – pinigus mokančio asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas, – mokėjimo pagrindas, – įmokamų pinigų suma skaičiais ir žodžiais, – pinigus mokančio fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso duomenys, – pinigus gavusio kasininko vardas, pavardė ir parašas, – įmonės vyr. finansininko ( buhalterio ) vardas, pavardė ir parašas.
Specialiaisiais dokumentais – sąskaita-faktūra ir PVM sąskaita-faktūra –įforminami paslaugų, prekių ir kito turto pardavimai tretiesiems asmenims.
Sąskaitos-faktūros ir PVM sąskaitos-faktūros blankų komplektąpriklausomai nuo poreikio gali sudaryti 2 ar 3 egzemplioriai: – pirmasis turi būti atiduodamas pirkėjui, – antrasis lieka prekių, paslaugų pardavėjui, – trečiasis, esant reikalui, naudojimas vežant prekes per Lietuvos Respublikos teritorija ir lieka prekių pirkėjui.
Sąskaitą- faktūrą išrašo prekių, paslaugų pardavėjas, kuris nėra PVMmokėtojas, jeigu Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose nenumatytakitaip. PVM sąskaita-faktūrą išrašo prekės, paslaugos pardavėjas, kuris yra PVMmokėtojas, jeigu Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose nenumatytakitaip.
Sąskaitos- faktūros rekvizitai
Privalomieji rekvizitai:
– dokumento pavadinimas, – įmonės, surašiusios dokumentą, pavadinimas, – surašymo data, – ūkinės operacijos turinys, – ūkinės operacijos matavimo rodikliai, – ūkinės operacijos rezultato kiekinė ir piniginė išraiška, – asmens, atlikusio ūkinę operaciją, pareigos, vardas, pavardė ir parašas, – asmens, atsakingo už ūkinės operacijos atlikimą ir teisingą įforminimą, pareigos, vardas, pavardė ir parašas, – fiziniams asmenims išrašomame dokumente nurodomas fizinio asmens, vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gyvenamoji vieta.
Papildomi privalomieji rekvizitai:
– dokumento serija ir numeris, – pardavėjo įmonės kodas ir adresas, – pirkėjo įmonės pavadinimas ir kodas, – prekės pavadinimas, – prekės kaina, – pardavėjo įmonės PVM mokėtojo kodas, – PVM tarifas ir suma pagal PVM įstatymą, – trečiajame egzemplioriuje, kuris naudojamas gabenant prekes pirkėjui, prie gabenimo dokumentų turi būti nurodyta: a) prekių krovinio data, b) atsakingo už prekių išsiuntimą asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas.
PVM sąskaitos- faktūros rekvizitai
Privalomieji rekvizitai:
– dokumento pavadinimas, – įmonės, surašiusios dokumentą, pavadinimas, – surašymo data, – ūkinės operacijos turinys, – ūkinės operacijos matavimo rodikliai, – ūkinės operacijos rezultato kiekinė ir piniginė išraiška, – asmens, atlikusio ūkinę operaciją, pareigos, vardas, pavardė ir parašas, – asmens, atsakingo už ūkinės operacijos atlikimą ir teisingą įforminimą, pareigos, vardas, pavardė ir parašas, – fiziniams asmenims išrašomame dokumente nurodomas fizinio asmens, vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gyvenamoji vieta.
Papildomi privalomieji rekvizitai:
– dokumento serija ir numeris, – pardavėjo įmonės kodas ir adresas, – pirkėjo įmonės pavadinimas ir kodas, – prekės pavadinimas, – prekės kaina, – pardavėjo įmonės PVM mokėtojo kodas, – PVM tarifas ir suma pagal PVM įstatymą, – trečiajame egzemplioriuje, kuris naudojamas gabenant prekes pirkėjui, prie gabenimo dokumentų turi būti nurodyta: a) prekių krovinio data, b) atsakingo už prekių išsiuntimą asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas.
Pavyzdinės (patvirtintos) formos dokumentai
Pavyzdinės (patvirtintosios) formos dokumentai ir jų naudojimasįteisintas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1992 10 15 raštu Nr.96.Šiame rašte išvardyti apskaitos dokumentai dar vadinami griežtosapskaitos dokumentais ir turi būti numeruojami, būtinai nurodant serijos ireilės numerį. Materialinių vertybių gavimo įgaliojimų blankai, prekių gabenimovažtaraščiai, autotransporto kelionės lapai turi būti spausdinami laikantisLietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos. Sugadinti griežtos apskaitos blankai turi būti anuliuojami užrašusugadinta arba anuliuota ant visų sugadinto dokumento egzempliorių.Tokiusužrašus pasirašo asmuo, išrašęs arba užpildęs griežtos apskaitos dokumentoblanką.Visi sugadinti arba anuliuoti griežtos apskaitos egzemplioriai turibūti saugomi kartu su kitais išrašytais dokumentais. Visi griežtos apskaitos blankų rekvizitai užpildomi pilnai iraiškiai.išrašant blankus keliais egzemplioriais naudojamas kalkinispopierius.Klaidos šiuose apskaitos dokumentuose taisomos išbraukiantneteisingai parašytą tekstą arba skaičių taip, kad būtų galima jįpertaisyti, ir įrašant tikrą skaičių ar tekstą.Šalia ištaisyto teksto arskaičiaus turi pasirašyti anksčiau šį dokumentą pasirašę pareigūnai beinurodyti taisymo datą. Piniginiuose apskaitos dokumentuose taisytidraudžiama!
Pavyzdiniai (patvirtinti) apskaitos dokumentai
Įgaliojimas, komandiruotės pažymėjimas, grynųjų pinigų priėmimo kvitas,kasos aparato kvitas, kasos išlaidų orderis, panaudotų griežtos apskaitosblankų nurašymo aktas.
Laisvos formos apskaitos dokumentai
Laisvos formos pirminiai apskaitos dokumentai naudojami toms ūkinėmsoperacijoms fiksuoti, kurioms nereikalaujama specialių specialiųjų arbapavyzdinės (patvirtintos) formos apskaitos dokumentų.
Laisvos formos pirminiai dokumentai: – sutartis, – buhalterinė pažyma, – nurašymo aktai, – pajamavimo bei kiti aktai, – avanso apyskaita
Dokumentai pildomi
Dokumentai pildomi visomis rašymo priemonėmis, išskyrus pieštuką. Jeigupildome kelis egzempliorius nededame kalkės, nes sąskaitos yra savekopijuojančios.Jeigu iš karto pildome kelis egzempliorius, tai ant kiekvieno dokumentoreikia pasirašyti asmeniškai. Įsigyjus blankus, jie užregistruojamižurnale ir jie negali niekur dingti. Jeigu dingsta sąskaita – faktūra yrasurašomas aktas ir pranešama mokesčių inspekcijai. Apskaitos dokumentų saugojimas
Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki ataskaitinių metųfinansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi įmonės vadovo nustatytatvarka. Metinę finansinę atskaitomybę patvirtinus, pirminiai dokumentai irapskaitos registrai saugomi pagal Lietuvos archyvų departamento prieLietuvos Respublikos Vyriausybės reikalavimus.Įmonės vadovas nustatodokumentų saugojimo tvarką bei skiria atsakingus asmenis už apskaitosdokumentų archyvavimą įmonėje. Lietuvos archyvų fondui priskiriami dokumentai yra nuolatinio, ilgo (nuo10 iki 100 metų) ir laikino (iki 10 metų) saugojimo. Individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos,komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinėsbendrovės, valstybinės ir savivaldybės įmonės bei visos kitos įmonės,fondai, bendrijos, organizacijos bei jų junginiai, taip pat biudžetinės
įstaigos ir organizacijos ne trumpiau kaip 10 metų privalo saugoti šiuosdokumentus: – labdaros ir paramos sutartis, – depozito sutartis, – pajamų deklaracijas ir mokesčių ataskaitas, – valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas, – audito ataskaitas, – audito paslaugų sutartis, – pranešimus apie apdraustųjų socialinio draudimo įmokas, – dividendų paskaičiavimo žiniaraščius, – turto įvertinimo ir perkainojimo dokumentus (aktus, pažymas, ataskaitas), – prekių muitinės vertės deklaracijas, – kasos operacijų apskaitos pirminius dokumentus (kasos pajamų ir išlaidų orderius), – banko dokumentus (mokėjimo pavedimus ir kt.), – darbo laiko ir užmokesčio apskaitos dokumentus (darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius, nedarbingumo lapelius, kompensacijų apskaičiavimus), – sąskaitas, įgaliojimus, mokestinių pavedimų registracijos žurnalus, – komandiruočių pažymėjimus, – inventorizacijos dokumentus (aktus, tikrinimo žiniaraščius, inventorinius apyrašus, knygas ir korteles), – materialinių vertybių kiekinės ir suminės apskaitos knygas, – materialinių vertybių priėmimo, išdavimo, nurašymo dokumentus(aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas-faktūras ir kt.), – pažymas dėl mokestinių lengvatų, – čekių knygelių, išduotų įgaliojimų šakneles, – įgaliojimus, – visiškos materialinės atsakomybės sutartis, – perdavimo ir priėmimo aktus, susijusius su materialiai atsakingų asmenų pasikeitimu, – ūkinės ir finansinės veiklos tikrinimų dokumentus (aktus, pažymas, pranešimus), – mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą tikrinimo dokumentus (aktus, pažymas, pranešimus), – griežtos apskaitos blankų apskaitos žurnalus, – asmenų, turinčių teisę pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus, parašų pavyzdžius, – prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti nuo 10 metų po sutarties įvykdymo, – ūkinių darbų bei paslaugų sutartis, atliktų darbų bei paslaugų aktus – 10 metų po sutarties įvykdymo, – patalpų nuomos sutartis – 10 metų pasibaigus mokėjimams, – kasos operacijų apskaitos registrus (kasos knygas, priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knygas ir kitus tipinės formos registrus), – finansinės apskaitos registrus (didžiąsias knygas, bendruosius žurnalus ir kitus tipinės ir laisvos finansinės apskaitos formos registrus). Nevalstybinės institucijos ir fiziniai asmenys, disponuojantys savoveiklos dokumentais, turi juos saugoti patys ne trumpiau kaip 75 metus arbaperduoti saugoti pagal sutartį valstybiniams archyvams.Ši tvarka taikomatokiems dokumentams: – akcininkų registracijos knygoms, – darbuotojų asmens sąskaitų kortelėms, – darbo sutartims, – darbo sutarčių registracijos žurnalams, – darbuotojų asmens byloms.Įmonių, kurios įstatymų nustatyta tvarka dokumentus perduodavalstybiniam saugojimui, metinė finansinė atskaitomybė saugomaneterminuotai.Valstybiniam saugojimui perduodančių dokumentų įmonių metinėfinansinė atskaitomybė turi būti saugoma ne trumpiau kaip 15 metų, oketvirtinė finansinė atskaitomybė – ne trumpiau kaip 10 metų.Institucijų(juridinių ir fizinių asmenų) perdavimo, padalijimo ir likvidavimo balansaituri būti saugomi ne trumpiau kaip 15 metų. Visi dokumentai (sugadinti) yra saugomi 10 – 15 metų, 75 metus yrasaugomos darbo užmokesčio asmens kortelės, 15 metų metinės finansinėsataskaitos, o visi kiti dokumentai saugomi 10 metų.
Inventorizacijos atlikimas įmonėje
Inventorizacija – tai būdas nustatyti faktinis turto likučius ir juospalyginti, su apskaitos dokumentais. Lyginant duomenis siekiama atskleistiturto trūkumą arba perteklių. Inventorizacija gali būti, pilnoji ir dalinė. Pilnoji inventorizacija– tai viso įmonės turto sutikrinimas su apskaitos dokumentais. Dalinėinventorizacija – tai vieno skyriaus ar dalies įmonės turto, sutikrinimassu apskaitos dokumentais. Įsigijus turto jam yra suteikiamas inventorinis numeris, kuris ant todaikto užrašomas. Kiekvienam daiktui yra užvedama inventorinė kortelė, į kurią surašomivisi duomenys apie tą daiktą t.y.: • Daikto pilnas pavadinimas. • Jo inventorinis numeris. • Įsigijimo data. • Kas už tą daiktą materialiai atsakingas. • Per kiek laiko jis nusidėvės. • Rašomos nusidėvėjimo sumos. • Pradinė vertė. • Metinė nusidėvėjimo norma. • Sukauptas nusidėvėjimas. Už inventorizacija atsakingas įmonės vadovas ir vyriausiasisfinansininkas. Įmonės vadovo įsakymu sudaroma inventorizacinė komisija.Atliekant inventorizacija turi dalyvauti materialiai atsakingi asmenys,tačiau jie negali būti komisijos nariai. Perteklius arba trūkumas turi būti įrašyti į inventorizavimo rezultatųžiniaraštį. Ilgalaikio turto negalima nurašyti, turi būti LR Vyriausybės nustatytatvarka skelbiamas aukcionas. Mažavertis inventorius apskaitomas, inventorizacijos aprašoįdedamajame lape. Kuriame turi atsispindėti: materialiai atsakingas asmuo,inventorinis numeris, pavadinimas, kaina, kiekis, suma. Mažavertis turtasnurašomas kartą per metus. Direktoriaus įsakymu sudaroma komisija, kuripatikrina ir nurašo vartojimui netinkamą turtą. Iki inventorizacijos pradžios turi būti dokumentuoti visi materialiniųvertybių gavimai bei išdavimai, apskaitos registruose padaryti atitinkamiįrašai bei nustatyti galutiniai likučiai. Pabaigus inventorizaciją, komisija apsvarsto jos rezultatus, nustatoatsargų trūkumų bei perteklių priežastis. Per 10 dienų po inventorizavimovisi buhalterinės apskaitos duomenys koreguojami pagal inventorizacijosduomenis, t.y. perteklius turi būti užpajamuojamas, trūkumas nurašomas įsąnaudas (arba netekimus), o jeigu yra galimybė, išieškomas iš kaltųasmenų. Inventorizacija laikoma baigta tik tuomet, kai visi jos metunustatyti skirtumai, palyginami su apskaitos duomenimis, užregistruotibuhalterinėje apskaitoje.
Kasos knyga
Suvestinei grynųjų pinigų judėjimo įmonėje apskaitai skirtas specialusregistras – kasos knyga. Jos forma patvirtina Lietuvos Respublikos finansųministerijos. Kasos knygos rekvizitai
1. Kasos knygos lapo numeris. 2. Kasos knygos lapo užpildymo data. 3. Įrašomas grynųjų pinigų kasoje likutis, buvęs praėjusios dienos pabaigoje. 4. Įrašomas kasos pajamų arba išlaidų orderio numeris, trumpai apibudinamos įmokos (išmokos), įrašoma pajamų (išlaidų) suma. 5. Įrašomas koresponduojamos sąskaitos numeris. 6. Įrašomas pajamų (išlaidų) apyvartų sumos, keliamos į kitą lapo pusę. 7. Įrašoma dienos pajamų (išlaidų) suma. 8. Įrašomas grynųjų pinigų likutis kasoje dienos pabaigoje. 9. Kasininko parašas. 10. Įrašoma per dieną priimtų kasos pajamų orderių skaičius žodžiais. 11. Įrašomas per dieną priimtų kasos išlaidų orderių skaičius žodžiais. 12. Pasirašo iš kasininko priėmęs dokumentus ir juos patikrines buhalterijos darbuotojas.
Kasos knygos pildymas
Visi taisymai kasos knygoje turi būti daromi laikantis Buhalterinėsapskaitos pagrindų įstatymo 19 straipsnio reikalavimų. Kasos knyga turi būti pildoma kiekvieną dieną, jeigu dienos operacijųgrynaisiais pinigais suma viršija 50 litų. Kasos knygoje lapai turi būti sunumeruoti, įrašas apie lapų skaičiųpatvirtintas įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko parašais bei įmonėsantspaudu. Kasos operacijoms užsienio valiuta turi būti pildoma atskira kasosknyga. Kasos knygoje turi būti įrašomas kiekvienas įrašytas kasos pajamų irišlaidų orderis.
Kasos dokumentai
Kasos pajamų ir išlaidų orderiai. Grynųjų pinigų priėmimui į kasą ir išdavimui iš jos, t.y. kasosoperacijų pirminiam įforminimui, naudojami pirminiai nustatytos formosapskaitos dokumentai.Tai specialus apskaitos dokumentas – kasos pajamųorderis, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m.spalio 24 d. nutarimu Nr. 1230, ir pavyzdinis apskaitos dokumentas – kasosišlaidų orderis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos1994 m. birželio 30 d. raštu Nr. 49N.
Kasos pajamų orderio rekvizitai
1. Įmonės pavadinimas. 2. Kasos pajamų orderio išrašymo data. 3. Į kasą priimama suma skaičiais. 4. Pinigus mokančios įmonės pavadinimas, jos atstovo pareigos, vardas, pavardė ir parašas. 5. Mokėjimo pagrindas – nurodoma, už ką ir pagal kokį dokumentą mokami pinigai. 6. Į kasą priimama suma žodžiais. 7. Įrašomas dokumento, kuris pridedamas prie kasos pajamų orderio, pavadinimas. 8. Vyriausiojo finansininko vardas, pavardė ir parašas. 9. Kasininko vardas, pavardė ir parašas.
Kasos pajamų orderio pildymas
Užpildžius kasos pajamų orderį ir jo kvitą, kvitas turi būti atiduodamaspinigus mokėjusiam asmeniui. Kasos pajamų orderyje ir jo kvite negali būti jokių taisymų, net irpatvirtintų pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 19 straipsnioreikalavimus. Išrašyti kasos pajamų orderiai turi būti registruojami specialiameregistracijos žurnale. Sugadinti kasos pajamų orderiai su kvitais turi būti perbraukiamikryžmai, nurodoma sugadinimo priežastis ir patvirtinama vyriausiojofinansininko parašu. Sugadintų kasos pajamų orderių numeriai turi būti atitinkamai įrašomiregistracijos žurnale. Sugadinti kasos pajamų orderiai su kvitais turi būti saugomi kartu su
kitais kasos dokumentais. Apmokėjimą grindžiantys dokumentai turi būti pažymėti spaudu Gauta,Apmokėta arba įrašant ranka ir nurodant pajamų orderio numerį bei datą.Kasos išlaidų orderio rekvizitai
1. Įmonės pavadinimas. 2. Kasos išlaidų orderio numeris (rašoma didėjimo tvarka nuo metų pradžios). 3. Pinigų išmokėjimo data. 4. Išmokama suma skaičiais. 5. Asmens, kuriam išmokami pinigai, vardas ir pavardė. 6. Nurodoma išmokėjimo paskirtis. 7. Išmokama suma žodžiais. 8. Išvardijami išmokėjimą pateisinantys dokumentai, pridedami prie kasos išlaidų orderio. 9. Pasirašo įmonės vadovas. 10. Pasirašo įmonės vyriausiasis finansininkas arba kitas vadovo įgaliotas asmuo. 11. Pinigus gavęs asmuo sumą įrašo žodžiais. 12. Pinigus gavęs asmuo įrašo pinigų gavimo datą – metus, mėnesio pavadinimą ir dieną. 13. Pasirašo pinigus gavęs asmuo. 14. Įrašoma pinigus gavusio asmens tapatybę liudijančio dokumento pavadinimas, numeris, išdavimo data ir vieta. 15. Pasirašo kasininkas.
Kasos išlaidų orderio pildymas
Išmokėti pinigus galima tik tam asmeniui, kurio pavardė įrašyta mokėjimodokumente. Dokumentai, kuriais pateisinamas pinigų išmokėjimas iš kasos, turi būtipasirašyti įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko. Išmokant pinigus pagal įgaliojimą, jis turi būti patvirtintas įstatymųnustatyta tvarka. Už negalintį pasirašyti asmenį draudžiama pasirašyti buhalterijos arkasos darbuotojui. Pinigų išmokėjimą pateisinantys dokumentai turi būti nuvertinami spauduIšmokėta arba užrašant ranka ir nurodant išlaidų orderio numerį bei datą. Laiku neišmokėtas (per mokėjimo žiniaraštyje nurodytą laikotarpį)atlyginimas ar kitos priskaitytinos sumos turi būti deponuojamos. Pinigų išmokėjimas iš kasos įforminamas kasos išlaidų orderiais.
Buhalterinių sąskaitų planas
Sąskaitų planas – tai pagal tam tikrus požymius susistemintas sąskaitųsąrašas. Jame pateikti visų naudojamų sąskaitų pavadinimai bei jų numeriai.Sąskaitų planas sudarytas remiantis fundamentine apskaitos lygybe. Jamepateiktos visos sintetinės sąskaitos, suskirstytos į klases. Kiekvienasąskaita pažymėta skaitmeniniu kodu. Sąskaitos numerio pirmas skaičius rodo, kokios klasės yra sąskaita,kiti numeriai pateikia detalesnę informaciją apie atitinkamą apskaitosobjektą. LR finansų ministerija yra parengusi pavyzdinį sąskaitų planą.Rengdami įmonės individualų sąskaitų planą, apskaitininkai gali remtispavyzdiniu sąskaitų planu, tačiau neprivalo šito daryti. Pavyzdinissąskaitų planas kiekvienoje įmonėje gali būti išplėstas bei detalizuotas,naudojant tiek naujų sąskaitų, kiek to reikia kokybiškai konkrečios įmonėsapskaitos informacijai formuoti. Tą planą patvirtina įmonės vadovas. Į savosąskaitų planą įmonė įtraukia tik tas sąskaitas kurios jai reikalingos. Pavyzdinio sąskaitų plano struktūra. Pirmoje ir antroje klasėjesujungtas visas turtas – ilgalaikis ir trumpalaikis. Trečios ir ketvirtosklasių sąskaitose parodoma, kam priklauso tas turtas. Trečioji klasė – taisavininkų nuosavybė arba įmonės įsipareigojimai savininkams. Savininkųnuosavybę sudaro ne tik kapitalas, rezervai ir mokesčių atidėjimai, bet irnepaskirstytasis pelnas. Ketvirtoji klasė – įmonės ilgalaikės irtrumpalaikės skolos bei įsipareigojimai. Penktoje klasėje fiksuojamos visųrūšių per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, o šeštoje – sąnaudos,patirtos uždirbant pajamas. Septintoji, aštuntoji ir devintoji klasėspaliktos laisvos, nes jos skirtos įmonės menedžmento (vidinės) apskaitosvedimui, o šios apskaitos valdžia nereglamentuoja, jos vedimo tvarkąkiekviena įmonė pasirenka savo nuožiūra. Paskutinė nulinė klasė palikta atspindėti įmonėje esantį turtą arįsipareigojimus, kurie neturi tiesioginio ryšio su įmonės turtu beinuosavybe.
Ūkinių operacijų atvaizdavimas sąskaitose
Sąskaita – tai apskaitos registras, kuriame fiksuojamos ūkinėsoperacijos, kitaip tariant daromi buhalteriniai įrašai. Kiekvienai turto,nuosavybės rūšiai, taip pat pajamoms ir sąnaudoms registruoti atidaromaatskira sąskaita. Buhalteriniai įrašai daromi, tik teigiamais skaičiais, tuo tikslukiekviena sąskaita turi dvi puses, vienoje pusėje registruojamaspadidėjimas, kitoje sumažėjimas. Atidarant sąskaitą jose iš balanso įrašomi pradiniai likučiai arba(saldo).Likučiai iš balanso turto dalies įrašomi į debetą, o nuosavybės įkreditą. Visi turto padidėjimai įrašomi į sąskaitos debetą, o sumažėjimai įkreditą. Likutis visuomet bus debete arba jo išvis gali nebūti. Nuosavybės sąskaitose yra priešingai, padidėjimai bus kredite, osumažėjimai debete. Likutis bus tik kredite arba išvis gali jo ir nebūti. Pajamų sąskaitos padidėjimai bus kredite, sumažėjimai debete. Likutisbūna kredite. Sąnaudų sąskaitoje padidėjimai debete, sumažėjimai kredite. Likutisbus debete. Kiekvienas ūkinis faktas pakeičia turto, arba turto ir nuosavybėsapimtį ir struktūrą. Tai yra kiekviena ūkinė operacija įrašoma du kartus, įvienos sąskaitos debetą, o į kitos kreditą. Kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete, o kitossąskaitos kredite, vadinamas dvejybiniu įrašu. Sintetinė ir analitinė sąskaita. Sąskaitos kuriuose apibendrintaiapskaitomas vienarūšis turtas, nuosavybė, pajamos, sąnaudos, vadinamossintetinėmis sąskaitomis. Siekiant gauti detalius duomenis naudojamosanalitinės sąskaitos (smulkesnės).
Darbo užmokesčio apskaita
LR darbo apmokėjimo įstatymas reguliuoja darbuotojų, dirbančių pagaldarbo sutartis, darbo apmokėjimą. Valstybė nustato tik privalomą mokėtidarbuotojui minimalią pareigybinę algą ir minimalų valandinį atlyginimą. Darbo užmokestis turi būti išmokamas darbo metu ne rečiau kaip 2 kartusper mėnesį.
Gyventojų pajamų mokestis
Šį mokestį reglamentuoja LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Įgyventojų pajamų mokesčio apmokestinamąsias pajamas įskaitomos visospagrindinėje darbovietėje gautos su darbo santykiais susijusios sumos,išskyrus minėtame įstatyme numatytas išimtis.
Darbuotojo pajamos, susijusios su darbo santykiais, apmokestinamos tokiatvarka:
_ priskaičiuoto su darbo santykiais susijusių pajamų suma atitinkamais norminiais aktais nustatytas neapmokestinamasis minimumas x nustatytas gyventojų pajamų mokesčio tarifas = gyventojų pajamų mokesčio suma
Šį mokestį įmonė išskaito iš darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčioir nustatyta tvarka perveda į valstybės biudžetą.
Socialinio draudimo mokestis
Draudėjais yra laikomi visų nuosavybės formų įmonės ir fiziniai asmenys,mokantys atlyginimą dirbantiems asmenims pagal darbo sutartis. Apdraustieji – visi fiziniai asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniudraudimu. Privalomojo socialinio draudimo įmokos mokamos nuo tos dienos, kuriądarbuotojams pradedamas skaičiuoti atlyginimas už darbą, nepriklausomai nuodraudėjų įsiregistravimo teritoriniuose skyriuose datos. Socialinio irsveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apdraustajam apskaičiuotoatlyginimo už darbą, bet ne mažesnio kaip minimali alga arba minimalusvalandinis tarifinis atlyginimas. Šiuo metu socialinio draudimo mokesčio apskaičiavimo tvarka yra tokia: iš darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio(neatėmus mokesčių)išskaitomas 3 procentai socialinio draudimo mokesčio – šia suma mažinamasdarbuotojui mokėtinas atlyginimas.
Darbo užmokesčio apskaitos dokumentas.
Darbo laikui fiksuoti naudojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Taikaupiamasis dokumentas, kuriame fiksuojamas kiekvieno žmogaus dirbtaslaikas. Kiekvienam darbuotojui pildoma asmeninė darbo užmokesčio kortelė.Joje kaupiami atlyginimų duomenys per metus. Rašoma kiek kiekvieną mėnesįpriskaičiuota, kiek atskaityta mokesčių ir kiek buvo darbuotojui išmokėta.Mokėjimų už darbą operacijoms fiksuoti naudojamas darbo užmokesčiožiniaraštis. Darbo laiko apskaita. Įmonės darbuotojų išdirbtas laikas įforminamas,darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Jame surašomi visų darbuotojų vardaiir pavardės, jų pareigos ir kiekvieną mėnesio dieną žymima apie atvykimąarba neatvykimą į darbą. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje įrašoma, kiek iš viso per mėnesįdirbta dienų ir valandų. Čia taip pat apskaičiuojama, kiek per mėnesįdirbta viršvalandžių. Pagal per mėnesį faktiškai dirbtą laiką (išreikštą
dienų skaičiumi) apskaičiuojamas mėnesio darbo užmokestis bei kitipriklausantys pagal darbo sutartį ar įstatymus priedai. Darbo užmokesčio dokumentavimas. Vienas iš pagrindinių dokumentų darboužmokesčio apskaičiavimui pagrysti yra darbo laiko apskaitos žiniaraštis.Pagal jo duomenis apskaičiuojamas mėnesio darbo užmokestis bei užpildomadarbuotojo asmeninė sąskaita, kurioje parodomi visi priskaitymai(atlyginimas, priedai) bei išskaitymai – gyventojų pajamų mokestis,socialinio draudimo mokestis – ir išmokama darbuotojui suma. Asmeninėjesąskaitoje duomenys rašomi už vienerius metus. Asmeninės sąskaitos rekvizitai: • Įmonės pavadinimas. • Metai (už kuriuos pildomi duomenys). • Darbuotojo pavardė, vardas. • Darbuotojo gimimo metai. • Kuri kategorija suteikiama darbuotojui. • Tabelio numeris (duodamas darbuotojui, pradėjus dirbti). • Darbuotojo šeimyninė padėtis. • Vaikų, išlaikytinių skaičius. • Priėmimo į darbą data.Apskaičiuotas darbo užmokestis.
Lietuvių kalbos 10 – 12 klasių vyr. mokytojas. Stažas 19 metų. 23 savaitinė valandos. 3 papildomo ugdymo valandos. 2 valandos klasės vadovas.
Priskaičiuota už dėstomas pamokas: 8.05 / 18 = 0.4472 vienos valandos koeficientas 23 * 0.4472 = 10.2856 ~ 10.28 koeficientas už visas valandas 10.28 * 105 = 1079.40 lt
Priskaičiuota už dėstomų pamokų darbų tikrinimą: 3 / 18 = 0.1666 vienos valandos koeficientas 0.1666 * 23 = 3.8318 ~ 3.83 koeficientas už visas valandas 3.83 * 105 = 402.15 lt
Priskaičiuota už pasiruošimą pamokoms: 2.5 / 18 = 0.1388 vienos valandos koeficientas 0.1388 * (23 + 3) = 3.6088 ~ 3.61 koeficientas už visas valandas 3.61 * 105 = 379.05 lt
Priskaičiuota už vadovavimą klasei: 8.05 / 18 = 0.4472 vienos valandos koeficientas 0.4472 * 2 = 0.8944 ~ 0.89 koeficientas už visas valandas 0.89 * 105 = 93.45 lt
Priskaičiuota už papildomo ugdymo valandas: 2.5 / 18 = 0.1388 vienos valandos koeficientas 0.1388 * 3 = 0.4164 ~ 0.42 koeficientas už visas valandas 0.42 * 105 = 44.10 lt
105 – bazinis atlyginimas.
Viso atlyginimo priskaičiuota; 1079.40 + 402.15 + 379.05 + 93.45 +44.10 = 1998.15 lt
Gyventojų pajamų mokestis: (1998.15 – 290) * 33 % = 563.70 lt
Socialinio draudimo mokestis: 1998.15 * 3 % = 59.94 lt
Mokamas atlyginimas: 1998.15 – 563.70 – 59.94 = 1374 lt
Kasmetinių atostogų apskaita
Visi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę įatostogas. Kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojams pailsėti iratstatyti darbingumą, atostogų metu paliekant darbo vietą ir mokant jiemsvidutinį darbo užmokestį. Į atostogų laiką neįskaičiuojama: • švenčių dienos, paskelbtos ne darbo dienomis; • laikas, kurį darbuotojas serga; • laikas, kurį kasmetinių atostogų metu darbuotojas įgyja teisę į tikslines atostogas; • laikas, kurį darbuotojas dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ar avarijų pasekmes. Už atostogų laiką darbuotojui mokamas vidutinis darbo užmokestis,apskaičiuotas iš paskutinių 3 mėnesių vidutinio uždarbio. Vidutinis darbodienos užmokestis apskaičiuojamas sudedant trijų paskutinių kalendoriniųmėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis užmokestis,uždarbį ir dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus(įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas vidutiniovienos dienos užmokesčio dydį dauginant iš darbo dienų skaičiausdarbuotojui suteiktų atostogų laikotarpiu. Paprastai laikomas 5 darbo dienųsavaitės grafikas (jeigu nenustatyta trumpesnė darbo savaitė). Visais atvejais vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už tuolaikotarpiu LR Vyriausybės patvirtintą minimalią algą arba minimalųvalandinį atlyginimą. Skaičiuojant piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas,nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbodienų koeficiento ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienosužmokesčio.
Įmonės turto apskaita
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis turtas – tai toks turtas, kurio naudingo eksploatavimotrukmė ilgesnė už vieną ataskaitinį laikotarpį, metus.Įmonė tikisi naudotišį turtą ne vienerius, o kelerius metus ir šis turtas duos jai pajamas.
Ilgalaikio materialiojo turto apskaita
Įmonės veiklai reikalingas ilgalaikis materialusis kilnojamasis beinekilnojamasis turtas gali būti įsigyjamas įvairiais būdais: įsigyjant jįiš gamintojų, pasigaminant patiems, gaunant mainais į iškeičiamą savo turtąar kaip nors kitaip. Už įsigytą turtą gali būti skirtingai atsiskaitoma:sumokama iš karto, įsigyjama išsimokėtinai, lizingo būdu, barteriniaismainais ir panašiai. Nepriklausomai nuo turto įsigijimo būdo, jis turi būtiapskaitomas faktine įsigijimo savikaina. Ilgalaikio turto faktinę įsigijimosavikainą sudaro jo pardavėjui sumokėta (mokėtina) pinigų suma ar kitoturto vertė bei visos kitos įmonės padarytos faktinės išlaidos, susijusiossu įsigyto turto pargabenimu į būsimo eksploatavimo vietą ir paruošimunaudoti. Priklausomai nuo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo būdo, jofaktinę įsigijimo savikainą sudaro: už turtą sumokėta (mokėtina) suma (arbapasigaminimo savikaina, mainais atiduoto turto savikaina), su turtoįsigijimu susiję mokesčiai, kuriuos privalo sumokėti turto pirkėjas, turtoatsivežimo į įmonę, jo draudimo gabenimo metu, turto pakrovimo beiiškrovimo išlaidos, jo išardymo bei surinkimo ir sukomplektavimo,instaliavimo bei išbandymo išlaidos ir kai kurios kitos išlaidos, būtinosparuošiant įsigytą turtą naudoti pagal paskirtį. Visų šių išlaidų sumasudaro įsigyto ilgalaikio turto įsigijimo savikainą, arba pradinęilgalaikio turto vertę. Siekiant pagerinti arba pakeisti naudojamo ilgalaikio turto funkcinessavybes, jis įvairiai pertvarkomas bei tobulinamas (t.y. daroma jorekonstrukcija).Tokių ilgalaikio turto pertvarkymo bei patobulinimo darbųišlaidos priskiriamos turto kūrimo išlaidoms ir didina pertvarkymo(patobulinto) turto savikainą.Taip padidėja ilgalaikio turto likutinėvertė, nesikeičiant jo nusidėvėjimo sumai. Reikiamai eksploatuojamo ilgalaikio materialiojo turto techninei būkleipalaikyti periodiškai atliekamas jo einamasis remontas, kurio išlaidospriskiriamos laikotarpio, kai buvo daromas remontas, sąnaudoms. Beeinamojo, kartais turi būti atliekamas ir esminis – kapitalinis remontas,dėl ko turto tarnavimo laikas pailgėja.Todėl šio remonto išlaidas reikiakapitalizuoti, t.y. jų sumą mažinti suremontuoto turto nusidėvėjimo sumą,tuo pačiu didinant jo likutinę vertę.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimas. Likutinė, likvidacinė ir atmintinė ilgalaikio turto vertė.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas vieną kartą metuose.Įsigijus ilgalaikį turtą yra užvedama ilgalaikio turto apskaitos kortelė.Kurioje užrašomas pilnas įsigyto turto pavadinimas, jo inventorinisnumeris, gavimo data, pradinė vertė, metinė nusidėvėjimo norma, nudėvėtojiturto dalis. Eksploatuojamas ilgalaikis materialusis turtas turi būtinudėvimas per faktinį jo naudojimo įmonėje laikotarpį, vadovaujantisLietuvos Respublikos finansų bei ekonomikos ministerijų patvirtintaisilgalaikio turto nusidėvėjimo ekonominiais normatyvais.Galima nudėvėti tikeksploatuojamą ilgalaikį turtą, t.y. dėl kurių nors priežasčiųnebenaudojamo įmonės veikloje turto nusidėvėjimas negali būtiskaičiuojamas.Ilgalaikis materialusis turtas nudėvimas, taikant pasirinktąnusidėvėjimo skaičiavimo būdą ir atsižvelgiant į turto įsigijimo savikainą(perkainotą vertę), jo likvidacinę vertę (jei ši yra nustatoma) bei turtoeksploatavimo trukmę.Likvidacinę vertę nustato įmonės specialistai,įvertindami tikėtiną naudą iš visiškai nudėvėto turto perleidimo arlikvidavimo.Tais atvejais, kai yra nustatoma ilgalaikio turto likvidacinėvertė, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas tik nuo nudėvėtinos turto vertės,kuri apskaičiuojama iš pradinės vertės atėmus likvidacinę. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas apskaitomas atitinkamojekontraturto sąskaitoje (kredito pusėje) ir nusidėvėjimo sąnaudų sąskaitoje(debeto pusėje).Registruojant per laikotarpį susikaupusį turto nusidėvėjimąabi šios sąskaitos koresponduojamos tarpusavyje. Ilgalaikio turtonusidėvėjimo – kontraturto – sąskaitoje turto nusidėvėjimo suma kaupiamaper visą jo naudojimo įmonėje laikotarpį.Iš ilgalaikio turto pradinėsvertės (arba perkainotos vertės) atėmus sukauptą jo nusidėvėjimo sumągaunama likutinė ilgalaikio turto vertė. Dažnai turtas pasibaigus jam numatyto naudojimo (taip pat irnusidėvėjimo) laikotarpiui dar būna tinkamas naudoti. Tuomet jeigu turtaspaliekamas naudoti įmonėje, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas iki lieka 1 Ltlikutine vertė, t. y. iki atmintinės vertės. Nustojus tokį turtą naudoti,palikta nenudėvėta 1 Lt vertė nurašoma į sąnaudas. Lietuvos Respublikoje ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimuiskaičiuoti yra įteisinti tokie būdai: tiesiogiai proporcingas (tiesinis),ir produkcijos ir pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo būdai. Tiesiogiai proporcingo (tiesinio) būdo esmė: ilgalaikis turtaskiekvieną ataskaitinį laikotarpį nudėvimas vienoda dalimi (proporcingai).Nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal pasirinktą pastovią nusidėvėjimo normą
(procentą) nuo ilgalaikio turto pradinės vertės (arba nudėvėtos vertės, jeijos skiriasi). Produkcijos būdo esmė: ilgalaikis turtas nudėvimas atsižvelgiant į jonaudojimo intensyvumą bei produktyvumą, tai yra kuo daugiau juo pagaminamaprodukcijos, tuo sparčiau nudėvimas. Nusidėvėjimas produkcijos būduskaičiuojamas pagal tokią formulę:Ilgalaikio turto pradinė (arba nudėvėtina) vertė
Pagamintos tuo turtu produkcijos kiekis jo naudojimo laikotarpiu = Nusidėvėjimas, tenkantis vienam produkcijos vienetui
Nusidėvėjimas, PagamintosLaikotarpio tenkantis vienam * per laikotarpį =nusidėvėjimo produkcijos produkcijossąnaudos vienetui kiekis
Pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo būdų esmė: pirmaisiais ilgalaikioturto naudojimosi metais į sąnaudas nurašoma didesnė jo vertės dalis, ovėlesniais – atitinkamai mažesnės dalys. Turtą nudėvėti pagreitintu būduleidžiama tiktai mokesčių tikslais. Finansinėje apskaitoje beiatskaitomybėje jo nusidėvėjimas turi būti apskaičiuotas tiesiog proporcinguarba produkcijos būdais. Lietuvos Respublikoje įteisinti du ilgalaikioturto pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo būdai: dvigubas – mažėjančiosvertės ir metų skaičiaus. Dvigubo – mažėjančios vertės būdo esmė: nusidėvėjimas skaičiuojamaspagal pasirinktą metinę turto nusidėvėjimo normą (paprastai dvigubaididesnę nei tiesiog proporcingo būdo atveju) nuo likutinės ilgalaikio turtovertės. Paskutiniais turto naudojimosi metais nurašoma į sąnaudas(nudėvima) likusi nudėvėtinos sumos dalis. Metų skaičiaus būdo esmė: nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal pasirinktąnusidėvėjimo normą (išreikštą trupmena) nuo nudėvėtinos ilgalaikio turtovertės. Nusidėvėjimo trupmenos skaitinė vertė kiekvieną laikotarpį yraskirtinga – jos dydis nuolat mažėja. Trupmenos vardiklis yra pastovus (jįsudaro numatytų ilgalaikiam turtui naudoti metų skaitmeninė suma), o kintatik trupmenos skaitiklis, išreiškiantis likusių turtui naudoti metųskaičių.
Ilgalaikio nematerialiojo turto apskaita
Ilgalaikis nematerialusis turtas – tai tam tikros privilegijos beiteisės, kurias įmonė įsigyja, siekdama gauti naudą ilgiau nei vieneriusmetus. Įsigytas ilgalaikis nematerialusis turtas(patentai, licencijos,kompiuterinės programos, autorinės teisės, prekės ženklas ir kitas) turibūti apskaitomas faktine įsigijimo savikaina. Ją sudaro sumokėta (mokėtina)pinigų ar jų ekvivalentų suma ar kitokio mainais atiduodamo turto vertė beikitos išlaidos, susijusios su nematerialiojo turto įsigijimu. Atskiranematerialiojo turto rūšis yra formavimo savikaina. Jai priskiriamosišlaidos, kurias įmonė daro plėtodama, reorganizuodama savo verslą,formuodama savo nuosavą arba skolintąjį kapitalą, pavyzdžiui, įmonėssteigimo, jos reorganizavimo išlaidos, obligacijų išleidimo savikaina irkitos kitokio pobūdžio išlaidos.
Įsigytas nematerialusis turtas (taip pat ir formavimo savikaina) turibūti amortizuotas per jo naudojimo laikotarpį, vadovaujantis LR ekonomikosbei finansų ministerijų patvirtintais amortizacijos ekonominiaisnormatyvais. Reikia amortizuoti visą nematerialiojo turto įsigijimosavikainą, tai yra tokiam turtui negali būti nustatoma kokia norslikvidacinė vertė. Amortizuota dalis registruojama ir kaupiama atitinkamunematerialiojo turto amortizacijos (kontraturto) sąskaitos kredite beiamortizacijos sąnaudų sąskaitos debete, jas koresponduojant tarpusavyje.Nepriklausomai nuo nematerialiojo turto rūšies, jo amortizacija gali būtiskaičiuojama tik tiesiog proporcingu būdu.
Visiškai amortizavus turimą nematerialųjį turtą, jo įsigijimo savikainabei amortizacijos suma turi būti nurašoma, tarpusavyje koresponduojant šiasabi sąskaitas. Dėl tam tikrų priežasčių netenkant nevisiškai amortizuotonematerialiojo turto (pavyzdžiui, prarandant licenciją), jo likutinė vertėturi būti nurašoma į netekimus.
Turtas
Turtu apskaitoje yra vadinami ekonominiai ištekliai, kuriaisdisponuodama įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje. Turtas yra klasifikuojamas pagal tam tikrus požymius: 1) pagal naudojimo laiką: a) trumpalaikį turtą; b) ilgalaikį turtą; 2) pagal materialinę išraiška: a) materialusis turtas; b) nematerialusis turtas; 3) pagal piniginę išraišką: a) piniginis turtas; b) nepiniginis turtas; 4) pagal turto naudojimo pobūdį: a) įmonės formavimo savikaina, prestižas, įvairios teisės; b) žemė; c) pastatai; d) transporto priemonės; e) mašinos ir įrengimai; f) finansinis turtas; g) skolos įmonei; h) atsargos; i) pinigai; 5) pagal užbaigtumo laipsnį: a) žaliavos; b) nebaigta gamyba; c) gatava produkcija;
Trumpalaikio turto apskaita
Trumpalaikis turtas – tai toks turtas, kurį įmonė sunaudoja pervienerius metus. Visas įmonės disponuojamas trumpalaikis turtas, taip patir atsargos, finansinėje apskaitoje bei atsiskaitomybėje turi būtiparodytas faktine įsigijimo savikaina. Atsargų savikainą (jas perkant ištrečiųjų asmenų) sudaro jų pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta kaina,sumažinta įmonės pasinaudotais pirkimo diskontais bei pardavėjo suteiktomisnuolaidomis. Į atsargų įsigijimo savikainą taip pat įtraukiami visi suatsargų pirkimu susiję mokesčiai, pirktų atsargų atsivežimo, jų rūšiavimo,fasavimo, papildomo apdorojimo išlaidos ir kitos tiesiogiai susijusios suatsargų pirkimu išlaidos. Jeigu nusipirktų atsargų gabenimo bei paruošimonaudoti išlaidų lyginamasis svoris atsargų įsigijimo savikainoje yranežymus arba jų absoliutus dydis keletą finansinių metų iš eilėsnesikeičia, vadovaujantis optimalumo principu tokios išlaidos gali būtineįskaičiuojamos į atsargų įsigijimo savikainą, bet priskiriamoslaikotarpio, kurio metu jos padaromos, veiklos sąnaudoms. Atsargų įsigijimosavikaina sąnaudomis tampa tik tada, kai šios atsargos parduodamos, t.y.kai uždirbamos.
Bendrasis žurnalas
Ataskaitinį laikotarpį pirminiuose dokumentuose užfiksuoti duomenysperkeliami į atitinkamus registrus. Įvykus ūkiniai operacijai pirmiausiai,būtų patogiau pažymėti, kad ji įvyko užregistruoti visus duomenis, kuriųgali prireikti ateityje valdant įmonę ir sudarant atskaitomybę. O jauvėliau naudoti šio įrašo, o ne pirminio dokumento duomenis. Tai leidžiapadaryti apskaitos registrai. Remiantis pirminių dokumentų duomenimis,juose užregistruojama vis reikalinga informacija. Vienas paprasčiausiųregistrų tai: chronologinės tvarkos registras – bendrasis žurnalas. Jamenuosekliai suregistruojamos visos ūkinės operacijos. Bendrasis žurnalas skirtas netipinėms buhalterinėms operacijoms, kuriųneįmanoma užfiksuoti kituose (pavyzdiniuose) apskaitos registruose.Bendrajame žurnale ūkinės operacijos registruojamos ne mažiau kaip dviejoseeilutėse – kiekviena koresponduojanti sąskaita atskiroje. Bendrajame žurnale turi būti: • data; • dokumento numeris; • turinys; • sąskaitos numeris; • debeto ir kredito skiltys.
Didžioji knyga
Visos sąskaitos, kurias įmonė naudoja apskaitoje yra sujungiamos į vienąsintetinį registrą – didžiąją knygą. Didžioji knyga – tai sisteminis apskaitos registras, skirtas galutiniamapskaitos duomenų sisteminimui ir kaupimui. Didžiojoje knygoje įrašaidaromi iš specialiųjų žurnalų duomenų. Kiekvienai turto, savininkųnuosavybės ir įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų rūšiai apskaityti yraatskira sąskaita. Pagal šių sąskaitų likučius ataskaitinio laikotarpiopabaigoje parengiama finansinė atskaitomybė. Didžiojoje knygoje turi būti: • data; • turinys; • sąskaitos numeris; • debeto ir kredito skiltys; • debeto ir kredito likučiai.
Įvairių ūkinių operacijų korespondencijos
Ūkiniais įvykiais – laikomi tokie nuo įmonės darbuotojų valiosnepriklausantys ūkiniai faktai, kurie pakeičia įmonės turto ir nuosavybėsapimtį ir struktūrą. Ūkinėmis operacijomis yra laikoma, tikslinga įmonės personalo veiklasiekiant konkrečių iš anksto numatytų tikslų, keičiant įmonės turto irnuosavybės apimtį ir sudėtį. Įvykus ūkiniam faktui, keičiasi įmonės turtas ir nuosavybė. Todėl šiepasikeitimai daro įtaką ir apskaitiniai lygybei. Kiekviena operacijapakeičia nemažiau kaip du skirtingus apskaitos lygybės elementus. Tačiaulygybėje išlaikoma pusiausvyra. Kiekvienas ūkinis faktas pakeičia turto arba turto ir nuosavybės apimtįir struktūrą. Tai yra kiekviena operacija įrašoma du kartus, į vienosdebetą, į kitos kreditą. Kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete, o kitos –kredite vadinamas dvejybiniu įrašu. O sąskaitos derinys, kai viena sąskaitadebetuojama, o kita kredituojama, įvardijamas sąskaitų korespondencija.
Sąskaitų korespondencijos koregavimai
Sąskaitų likučių patikslinimas atliekamas ataskaitiniam laikotarpiui
pasibaigus, vadinamas – sąskaitų koregavimu. Koregavimai daromi kaupimoprincipu, t.y. pajamos ir sąnaudos fiksuojamos neatsižvelgiant į piniginesįplaukas ir išlaidas. Koregavimai reikalingi tik toms ūkinėms operacijoms,kurios daro įtaką daugiau nei vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms irsąnaudoms.Darbinės atskaitomybės lentelės parengimo sudarymas
Apskaitos eiga: 1. ūkinės operacijos analizuojamos vadovaujantis pirminiais dokumentais; 2. ūkinės operacijos registruojamos žurnaluose; 3. ūkinių operacijų duomenys perkeliami į sąskaitas; 4. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kai kurių sąskaitų duomenys koreguojami darant darbinę atskaitomybės parengimo lentelę; 5. uždaromos ataskaitinio laikotarpio sąskaitos; 6. parengiama finansinė atskaitomybė.
Darbinės atskaitomybės lentelės sandara: 1. sąskaitos pavadinimas; 2. sąskaitos numeriai; 3 – 4. bandomąjį balansą sudarančių sąskaitų debeto ir kredito stulpeliai; 5 – 6. koregavimų skiltis; 7 – 8. koreguotą bandomąjį balansą sudarančių sąskaitų stulpeliai; 9 – 10. pelno (nuostolio) ataskaitos debeto ir kredito stulpeliai; 11 – 12. balanso skiltis.
Jeigu bandomojo balanso ir koregavimo skiltyse abi sumos įrašytos įdebetą, tai jos sudedamos ir įrašomos į koreguoto bandomojo balanso debetostulpelį. Jeigu bandomajame balanse ir koregavimų skiltyse abi sumos įrašytos įkredito stulpelį, tai jos sudedamos ir įrašomos į koreguoto bandomojobalanso stulpelį. Jeigu bandomojo balanso skiltyje suma įrašyta į debeto stulpelį, okoregavimo skiltyje į kredito stulpelį arba atvirkščiai, tai sumos atimamosviena iš kitos ir priklausomai nuo susidariusio likučio skirtumaskoreguotame bandomajame balanse įrašomas į debeto ar kredito stulpelį. Jeigu sąskaita turi sumą tik bandomajame balanse arba tik koregavimoskiltyje, tai ji tiesiog perkeliama į koreguoto bandomojo balansoatitinkamą debeto ar kredito stulpelį. Debetas lygus kreditui. Pelno (nuostolio) ataskaitos debeto ir kredito stulpeliuose surašomipajamas atspindinčių sąskaitų likučiai kredite ir sąnaudas atspindinčiųsąskaitų likučiai debete. Sumos atkeliamos iš koreguoto bandomojo balanso.Išvedam rezultatą, pelną arba nuostolį ir sumą kurios trūksta kad debetasir kreditas sumos būtų lygios. Rodo pelno arba nuostolio dydį. Ši sumaįrašoma į tą stulpelį , kad debetas būtų lygus kreditui. Į balanso skiltį duomenys atkeliami iš koreguoto bandomojo balanso.Debetas turi būti lygus kreditui.
Įmonės veiklos apskaita
Prekinė apyskaita
Tai įmonės vidaus apskaitos dokumentas. Pildo jį materialiai atsakingiasmenys. Prekinės apyskaitos numeris rašomas ranka, eilės tvarka.apyskaitagali būti pildoma: • kasdien jei didelė apyvarta; • kas 10 dienų; • kartą per mėnesį.
Prekinėje apyskaitoje rašomas prekių ir taros likutis laikotarpiopradžioje. Jis paimamas iš praėjusios apyskaitos likučio laikotarpiopabaigai. Pajamų skiltyje surašomi visi dokumentai, pagal kuriuos gautos prekės.Rašomas tiekėjo pavadinimas, dokumento numeris, data, prekių suma ir tarossuma (kiekio rašyti nereikia). Išlaidų skiltyje parodomi pinigai už parduotas prekes, kurie atiduodamiį banką, nurodant pagal kokį dokumentą tie pinigai atiduoti, dokumentonumeris ir data. Taip pat rašoma ir prekių suma atiduota į kitą parduotuvę.Išlaidų skiltyje rašoma ir trūkumo suma. Likutis laikotarpio pabaigai apskaičiuojamas taip: prekių likutislaikotarpio pradžiai + pajamos – išlaidos = prekių likutis laikotarpiopabaigai. Jis parodo už kokią sumą prekių ir taros yra parduotuvėje. Antroje prekinės apyskaitos pusėje yra taros judėjimo apyskaita. Tara apskaitoma ir pagal sumą ir pagal kiekį. Prie prekinės apyskaitosturi būti pridedami visi dokumentai (sąskaita-faktūra, ir kt.) ir ji suvisais dokumentais atiduodama į buhalteriją.
Piniginiai atsiskaitymai
Įmonės už suteiktas paslaugas ir tiekiamas prekes atsiskaityti suklientais gali grynais pinigais (per kasą) ir negrynais pinigais (pavedimuper banką). Pagrindinė atsiskaitymo negrynais pinigais forma – mokėjimo pavedimas.Tai Lietuvos banko nustatytos formos mokėjimo dokumentas, kuris,atitinkamai užpildžius, pateikiamas banko įstaigai kaip paliepimas tamtikrą pinigų sumą nurašyti nuo mokėtojo sąskaitos ir įskaityti į gavėjosąskaitą. Užpildytas pavedimas galioja 10 kalendorinių dienų. Tai reiškia,kad neturint pakankamai pinigų banko sąskaitoje apmokėti nurodytai mokėjimopavedimu sumai, tačiau žinant apie būsimas įplaukas pavedimo nebūtinaperrašyti. Tiesiog jį galima pateikti, kai į sąskaitą gaunami pinigai, betne vėliau kaip, per 10 kalendorinių dienų nuo datos, nurodytos pavedime.Mokėjimo pavedimas turi būti patvirtintas antspaudu ir parašais. Dar viena atsiskaitymo negrynais pinigais forma yra čekiai, tačiauLietuvoje jie kol kas nenaudojami. Šiuo metu banko čekius įmonės naudojatik gryniesiems pinigams iš sąskaitos banke gauti. Banko įstaigoms pateiktičekiai yra ypač kontroliuojami banko darbuotojų, todėl klaidingaiužpildytas čekis nepriimamas ir pinigų išdavimo operacija nevykdoma. Bankočekius (čekių knygelę) išduoda pats bankas. Davėjas yra atsakingas už čekioapmokėjimą. Kiekvieną kartą kai į įmonės sąskaitą įplaukia pinigų arba kai jieišmokami iš sąskaitos, bankas parengia specialius dokumentus, įrašą išįmonės sąskaitos banke. Kuria informuoja įmonę, kiek pinigų išleista, kiekpinigų įplaukia ir kiek pinigų liko. Įmonės šio įrašo duomenis sutikrina sudokumentais.
Dokumentinis dokumentų įforminimas
Pinigų mokėjimą iš savo sąskaitos banke įmonė įformina pirminiudokumentu – mokėjimo pavedimu. Jis išrašomas įmonės mokėtojos buhalterijoje3 ar daugiau egzempliorių (mokėtojui, bankui, gavėjui) ir perduodamasmokėtoją aptarnaujančiai banko įstaigai vykdyti. Mokėjimo pavedime turi būti nurodyti šie duomenys: 1. Pavedimo numeris. 2. Pavedimo išrašymo data. 3. Mokėtojo pavadinimas ir įmonės kodas iš registravimo pažymėjimo. 4. Mokėtojo banko pavadinimas ir kodas. 5. Mokėtojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris. 6. Mokėjimo suma litais ir centais. 7. Gavėjo atsiskaitomosios sąskaitos numeris. 8. Gavėjo pavadinimas. 9. Gavėjo bankas ir jo kodas. 10. Mokėjimo suma žodžiais (litais ir centais). 11. Mokėjimo paskirtis ir dokumentas, pagal kurį daromas mokėjimas. 12. Pirmas mokėjimo pavedimu egzempliorius tvirtinamas įmonės, įstaigos ar organizacijos apvaliu (herbiniu) antspaudu. 13. Pirmąjį mokėjimo pavedimu egzempliorių pasirašo ūkio subjekto asmenys, turintys pirmojo ir antrojo parašo teisę. Taisymai mokėjimo pavedime draudžiami.
Čekyje turi būti nurodyti šie duomenys:
1. Davėjo pavadinimas. 2. Suma skaičiais. 3. Suma žodžiais. 4. Sąskaitos numeris. 5. Gavėjas. 6. Operacijos pavadinimas. 7. Parašai. 8. Antspaudas.
ĮMONĖS VEIKLOS SĄNAUDOS
Pajamų ir sąnaudų pripažinimas
Pagal pirkimo, pardavimo sutartį gali būti numatoma, kad pardavėjas turiatlikti papildomus darbus susijusius su prekės pardavimu (sumontavimas,atvežimas). Pajamos laikomos uždirbtomis dokumentu patvirtinus faktą, kadpirkėjas prekę paėmė. Finansinės ir investicinės veiklos pajamos fiksuojamos tada, kai josuždirbamos. Grynosios pardavimo pajamos nustatomos iš parduotų prekiųvertės atėmus pirkėjams suteiktas nuolaidas bei diskontus. Pajamos turi būti lyginamos su sąnaudomis kurios buvo patirtos uždirbanttas pajamas. Sąnaudos pripažįstamos tada kai gaunamos pajamos,nepriklausomai nuo pinigų. Sąnaudos kurios tiesiogiai susijusios sugautomis pajamomis, sudaro parduotų prekių savikainą ir pripažįstamos iškarto pardavus prekes (pirkimo kaina, atsivežimo kaina, paruošimo kaina).Gali būti sąnaudų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su prekių pardavimu.Tokios išlaidos nedelsiant pripažįstamos laikotarpio kurio metu yrapadarytos sąnaudomis. Jos vadinamos veiklos sąnaudomis.
Įmonės metinė finansinė ataskaita
Finansinės ataskaitos – tai apskaitos duomenų apie įmonės ūkinęfinansinę veiklą periodinis apibendrinimas ir susisteminimas tam tikrubūdu, siekiant patenkinti vartotojų poreikius. Finansinių ataskaitų sudėtis Finansinių ataskaitų sudėtis – tai ataskaitų formos,kurios įeina į tamtikro laikotarpio bendrą ataskaitą. Dažniausiai sudaromos ketvirčio irmetinės finansinės ataskaitos. Metinė finansinė ataskaita paprastai yraplatesnė už tarpines ataskaitas (mėnesio, ketvirčio, pusmečio). LR Vyriausybės nutarimu patvirtinta tokia metinė finansinėsatskaitomybės sudėtis: • Balansas • Pelno (nuostolio) ataskaita • Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita • Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita • Paaiškinamasis raštas
Finansines ataskaitas sąlyginai galima suskirstyti į 2 kategorijas: 1. Esamos padėties ataskaitos. 2. Pasikeitimų ataskaitos. Buhalterinis balansas priklauso pirmai kategorijai. Jis pateikiainformaciją apie įmonės finansinę būklę konkrečiu momentu. Kitos dviataskaitos, tai yra pelno ir nuostolio ataskaita ir pinigų srautųataskaita, priklauso antrai kategorijai. Jos parodo įmonės veiklą per tamtikrą laikotarpį (ketvirtį, metus). Įmonės vadovybei ir kitiemssuinteresuotiems asmenims periodiškai reikia žinoti, kaip vyksta įmonėsveikla. Todėl ataskaitos pateikiamos tam tikrais laikotarpiais.Laikotarpiai yra įvairūs (mėnuo, ketvirtis, metai). Išorės informacijosvartotojams paprastai pateikiama metinė ataskaita. Finansiniai metaidaugelyje įmonių gali sutapti su kalendoriniais metais, bet gali irnesutapti. Mėnesinės ar ketvirtinės ataskaitos vadinamos tarpinėmis. Finansinių ataskaitų kokybinės savybės Finansinės ataskaitos turi būti naudingos įvairiems vartotojams,patenkinti jų specifinius poreikius. Egzistuoja bendros nuostatosfinansinėms ataskaitoms sudaryti. Dėl to lengviau ne tik sudarytifinansines ataskaitas, bet ir jas interpretuoti bei analizuoti. Finansiniųataskaitų rengimo ir pateikimo nuostatuose nurodomos 4 pagrindinėsfinansinių ataskaitų kokybinės savybės, arba reikalavimai, kurių būtinalaikytis sudarant finansines ataskaitas. Tai: 1. Suprantamumas. 2. Tinkamumas. 3. Patikimumas (tikrumas): • lojalus atvaizdavimas; • turinio vyravimas prieš formą; • neutralumas; • apdairumas ir atsargumas; • tikslumas; • kompleksiškumas. 4. Palyginamumas. Suprantamumas reiškia, kad finansinių ataskaitų informacija turibūti suprantama visiems vartotojams. Todėl labai svarbu, kad finansiniųataskaitų turinys atspindėtų esmę, nebūtų dviprasmis. Praktikoje pasitaikoatvejų, kai vartotojai nesupranta tam tikros informacijos finansinėseataskaitose dėl profesionalumo ir kompetencijos trūkumo. Tokiais atvejaisnesuprantamos informacijos, esančios finansinėse ataskaitose, negalimaišbraukti tik dėl to, kad jos nesupranta vartotojai. Finansinių ataskaitų tinkamumas rodo, kad ataskaitos padedavartotojams priimti tinkamus sprendimus, daryti objektyvias išvadas.Finansinių ataskaitų tinkamumą apibūdina jose esamos informacijos reikšmė.Informacijos reikšmė priklauso ne tik nuo jos dydžio kiekine išraiška, betir nuo vaidmens, kurį ji gali atlikti. Reikšminga informacija laikomatokia, kurią išbraukus iš finansinės ataskaitos tai turės įtakos vartotojųsprendimams. Finansinių ataskaitų patikimumas rodo, kad visos ūkinėsoperacijos finansinėse ataskaitose atspindėtos objektyviai ir kad jose nėraklaidų. Tiksliau tariant, visa finansinė informacija yra tiksli, teisingair tikra. Tik patikima informacija yra naudinga vartotojams. Palyginamumas reiškia, kad teikiama tokia informacija, kurileidžia vartotojui nustatyti pranašumus, skirtumus ir tendencijas. Lyginantįmonės finansinių ataskaitų duomenis su kitų įmonių analogiškomisataskaitomis, galima objektyviai įvertinti savo galimybes ir vietą rinkoje.Galimi įvairūs finansinių ataskaitų rodiklių palyginimo variantai. Be minėtų finansinių ataskaitų kokybinių savybių, literatūrojeyra nurodomos ir kitos. Tai jų pateikimas laiku, pastovumas, reikšmingumas,išsamumas, naudingumas ir kt. Finansinės ataskaitos turi būti pateiktos laiku, nes vartotojamsvertinga tik laiku pateikta informacija, pavėluotai pateikta informacijakartais visiškai neturi jokios reikšmės. Pastovumas rodo, kad nustatyta metodika ir pasirinktos apskaitosprocedūros nekeičiamos, kol informacijos vartotojai nebus supažindinti supakeitimais. Be to, pakeitimo pobūdis ir ekonominis pagrįstumas turi būtiapibūdinti finansinėje atskaitomybėje. Reikšmingumas parodo to ar kito įvykio svarbą. Pvz.: įmonėje,kurioje milijoninė apyvarta, 5000 Lt klaida gali neturėti reikšmės, betnustatytos vagystės gali būti laibai svarbūs įvykiai. Išsamumas reiškia, kad finansinių ataskaitų informacija turiapimti viską, kas būtina žinoti suinteresuotiems vartotojams. Naudingumas rodo, kad nauda, gauta naujos informacijos pagrindu,turi būti didesnė už išlaidas. Didesnė dalis informacijos išlaidų tenkatiems, kurie ją rengia, o naudą gauna jos vartotojai. Ši finansiniųataskaitų savybė neretai vadinama naudingumu. LR Vyriausybės nutarime nurodyti šie pagrindiniai reikalavimaifinansinei atskaitomybei: 1. Visi duomenys, pateikiami metinėje finansinėje atskaitomybėje ir apskaitoje, turi būti suformuoti pagal kaupimo principą. 2. Metinė finansinė atskaitomybė turi būti parengta atsižvelgiant į įmonės tęsiamos veiklos principą. 3. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikti duomenys turi būti suprantami potencialiems jų vartotojams, kad jie galėtų priimti tinkamus sprendimus. 4. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima, draudžiami turto prirašymai arba pajamų ir sąnaudų iškraipymai. 5. Duomenys, pateikiami finansinėse ataskaitose, turi būti suformuoti pagal pastovumo ir atsargumo principą. 6. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiami ataskaitinių ir mažiausiai vienerių praėjusių metų duomenys. Jeigu ataskaitinio laikotarpio rodiklių dėl apskaitos metodikos pakitimo negalima palyginti su praėjusių metų rodikliais, informacija apie perskaičiuotus duomenis pateikiama paaiškinamajame rašte. 7. Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansinės atskaitomybės formas, praleisdamos eilutes, kurių sumos lygios nuliui. 8. Pateikiant metinėje finansinėje atskaitomybėje ūkinius faktus, daug dėmesio turi būti skirta turiniui ir ekonominei prasmei, o ne tik formaliems pateikimo reikalavimas. 9. Jeigu metinė finansinė atskaitomybė parengiama nesilaikant LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ir šio nutarimo reikalavimų, priežastys turi būti išdėstytos paaiškinamajame rašte. Nesilaikyti šių reikalavimų leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai būtina norint tinkamai apibūdinti įmonės būklę. Atsakomybė už finansinių ataskaitų sudarymą tenka įmonėsvadovams. Todėl įmonės vadovai, konkrečiai vyriausiasis buhalteris(finansininkas), kuris sudaro finansines ataskaitas, turi gerai išmanytijoms keliamus reikalavimus, jų kokybines savybes.
Balansas
Balansas yra vienas iš svarbiausių apskaitos sistemos elementų,todėl jam visose šalyse ir įvairiais laikotarpiais buvo skiriama labai daugdėmesio. Balansas atspindi apskaitos objektus, jų detalizavimą, todėl iš joturinio galima spręsti apie apskaitos sistemos organizavimo principus. Balansas yra pagrindinė įmonės finansinės ataskaitos forma. Jisturi labai didelę reikšmę atliekant įmonės finansinės būklės analizę, todėlvisose šalyse yra laikomas svarbiausiu finansinės analizės šaltiniu. LR Finansų ministerija “Dėl metinės finansinės atskaitomybėspavyzdinių formų ir svarbiausiųjų pozicijų paaiškinimo” patvirtino naująbalanso formą. Ją sudaro dvi dalys: 1. Turtas. 2. Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai. Ilgalaikis turtas balanse parodomas likutine verte, t.y. iš turtoįsigijimo savikainos atėmus nusidėvėjimą. Trumpalaikis turtas balanse parodomas, to turto įsigijimo savikaina. Turtą sudaro trys skyriai: A. Ilgalaikis turtas; B. Trumpalaikisturtas; C. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos. Savininkų nuosavybę ir įsipareigojimus sudaro penki skyriai: A.Kapitalas ir rezervai; B. Finansavimas (dotacijos ir subsidijos); C.Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai; D. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai;E. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos. A skyriuje “Ilgalaikis turtas” yra tokios grupės: 1. Formavimo savikaina. Ji sudaro tą išlaidų dalį, kuri nebuvo panaudota šiais metais uždirbant pajamas, bet yra skirta įmonei formuoti. 2. Nematerialusis turtas. Jis apima įmonės atliktų tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikainą, įsigytas teises, prestižą, iš anksto apmokėtas sąnaudas. 3. Materialusis turtas. Jį sudaro žemė, pastatai, statiniai ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrengimai ir įrankiai, išperkamosios nuomos ir panašios teisės (tai įmonės teisės ilgą laiką disponuoti nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu pagal išperkamosios nuomos sutartis). 4. Ilgalaikis finansinis turtas. Jį sudaro dalyvavimas kitose įmonėse (investicijos, gautinos sumos, tai yra grąžintinos sumos, kurias įmonė suteikė) ir kitas ilgalaikis finansinis turtas (savo akcijos, kurias įmonė išpirko remdamasi akcininkų tarybos sprendimu, kitos investicijos bei gautinos sumos). 5. Po vienų metų gautinos sumos. Jos apima pirkėjų įsiskolinimus taip pat išperkamosios nuomos pagrindu išnuomoto turto vertę. B skyrių “Trumpalaikis turtas” sudaro: 1. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys. Čia įeina visos įmonės atsargos, žaliavos ir komplektavimo gaminiai, nebaigta gamyba, gatava produkcija bei prekės ir ilgalaikis turtas, skirtas
perparduoti, taip pat išankstiniai apmokėjimai. 2. Per vienerius metus gautinos sumos. Jos apima pirkėjų įsiskolinimą, kitas gautinas sumas, taip pat pareikalautą, bet neįmokėtą kapitalą. 3. Investicijos ir terminuotieji indėliai (savo akcijos, kitos investicijos ir terminuotieji indėliai). 4. Grynieji pinigai sąskaitose ir kasoje. C skyriuje “Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančiolaikotarpio sąnaudos” parodomos ateinančio laikotarpio sąnaudos (iš ankstoapmokėtos) ir sukauptos (gautinos) pajamos. Ateinančio laikotarpio sąnaudossudaro sumos, kurias įmonė sumokėjo šį ir ankstesniais ataskaitiniaislaikotarpiais, tačiau jos bus pripažintos sąnaudomis kitais ataskaitiniaislaikotarpiais. Sukauptas (gautinas) pajamas sudaro šį ir ankstesniaisataskaitiniais laikotarpiais įmonės uždirbtos, bet dar neapmokėtos pajamos,išskyrus pirkėjų įsiskolinimus, atspindimus atitinkamuose balansostraipsniuose. Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų svarbiausių skyrių irstraipsnių esmė tokia. A skyriuje “Kapitalas ir rezervai” parodomas visas įmonėskapitalas, kurį sudaro: • Įstatinis (pasirašytasis) kapitalas ir nepareikalautas įmokėti kapitalas; • Akcijų priedai (nominalinės vertės perviršijimas), tai yra suma, kuria išleistų akcijų pardavimo kaina viršija nominalinę jų vertę; • Perkainojimo rezervas, tai yra nerealizacinis perviršis, įtraukiamas į ilgalaikio turto straipsnių sumas; • Įstatymo nustatyti rezervai – nepaskirstytini ir paskirstytini. Jie sudaromi paskirstant ataskaitinių metų pelną visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu; • Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis). Išskiriamas ataskaitinių ir ankstesniųjų metų pelnas (nuostolis); B skyriuje “Finansavimas (dotacijos ir subsidijos)”parodomos investicinės subsidijos, gautos iš užsienio ir vyriausybiniųvaldžios organų, investavimo į ilgalaikį turtą forma. Gautos investicinėssubsidijos, kurių gavimas nesusijęs su investavimu į ilgalaikį turtą, gavusjas, arba jų gavimo garantijos yra įrašomas į pelno (nuostolio) ataskaitąpagal jų pobūdį. C skyriuje “Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai” parodomipinigai, skirti kompensuoti sąnaudoms ir reikalavimams, kurie yra tiksliainustatyti pagal jų pobūdį ir kurie finansinių metų paskutinę dieną yratikėtini arba garantuoti, tačiau kurių sumos dar turės būti nustatytos(patikslintos). D skyrius “Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai” apima povienerių metų mokėtinas sumas ir ilgalaikius įsipareigojimus, kurios sudarofinansinės ir prekybos skolos.Kartu su finansinėmis skolomis, kaip įmonėsįsiskolinimas, atspindimos įmonės skolos nuomotojui už išperkamosios nuomospagrindu išsinuomotą ilgalaikį turtą.prie po vienerių metų mokėtinų sumųnegalima priskirti sumų, kurios bus sumokėtos per dvyliką mėnesių.jos yraįtraukiamos į kitą šio skyriaus grupę – per vienerius metus mokėtinos sumosir trumpalaikiai įsipareigojimai.Prie jų priskiriama ir ilgalaikių skolųeinamųjų metų dalis, finansinės trumpalaikės skolos, trumpalaikės prekybosskolos, avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis, taip pat mokesčiai,atlyginimai, socialinis draudimas bei kitos mokėtinos sumos irtrumpalaikiai įsipareigojimai. E skyriuje “Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpiopajamos” parodomi du pagrindiniai straipsniai: sukauptos sąnaudos irateinančio laikotarpio (avansu gautos, neuždirbtos) pajamos. Sukautossąnaudos – tai sąnaudos, įmonės patirtos šį ar ankstesniais laikotarpiais,jeigu už jas bus atsiskaityta būsimais laikotarpiais. Ateinančiolaikotarpio pajamos – tai įmonės dar neuždirbtos (avansu gautos), tačiaupirkėjų (užsakovų) jau apmokėtos pajamos, išskyrus prekybos skolas,atspindimas atitinkamuose balanso straipsniuose.Pelno (nuostolio) ataskaita
Pelnas – svarbiausias ūkinės veiklos rezultatus apibudinantisrodiklis, todėl finansinėje atskaitomybėje jam skiriama daug dėmesio.Informacija apie įmonės ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatuspateikiama pelno ir nuostolio ataskaitoje. Joje parodoma finansiniorezultato susidarymo schema. Pelno ir nuostolio ataskaita yra vienas išsvarbiausių informacijos šaltinių siekiant sužinoti įmonės veiklosrezultatus ir jos galimybes. Paprastai ši ataskaita yra mėnesinė, ketvirčioir metinė. Pelno ataskaita gali būti sudaryta ir savaitinė, jeigu to reikiavaldymui. Ji turi būti vienodos formos ir struktūros. Nukrypimai leidžiamitik ypatingais atvejais. Pelno ir nuostolio ataskaita gali būti daugiapakopės ir vienpakopėsformos. Pirmuoju atveju galutinis rezultatas apskaičiuojamas remiantiskeliais tarpiniais pelno apskaičiavimais, antruoju atveju atskiraigrupuojamos pajamos ir sąnaudos, o jų algebrinė suma parodo pelną arnuostolį. Nepriklausomai nuo pelno ir nuostolio ataskaitos sudarymo formosataskaitoje galime skirti dvi rodiklių rūšis: pajamas ir sąnaudas. Pajamos – tai įmonės aktyvų (turto) padidėjimas arba josįsipareigojimų sumažėjimas, atsiradęs vykdant įprastinę ūkinę veiklą irtaip didinančios įmonės kapitalą. Prie pajamų priskiriamos įplaukos užrealizuotą produkciją bei suteiktas paslaugas, įnašai, procentai,dividendai, renta. Pajamos gali būti apskaičiuojamos arba gautos. Pajamosyra apskaičiuojamos tada, kai įvykdyti visi sutarties reikalavimai ir įmonėyra užtikrinta, kad atitinkamos sumos bus pervestos į jos sąskaitą. Pajamosyra gautos, kai už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sumokėtigrynieji pinigai arba gauti mokamieji reikalavimai. Dabar vartojamasterminas “uždirbtos ir neuždirbtos pajamos”. Taigi uždirbtos pajamos – 1)pinigai už suteiktas paslaugas bei parduotą produkciją (šie darbai turibūti atlikti, o produkcija parduota per ataskaitinį laikotarpį); 2)parduota produkcija arba suteiktos paslaugos per ataskaitinį laikotarpį(nors pinigai dar negauti, tačiau mūsų klientas įsipareigojo apmokėti užjuos).Neuždirbtomis pajamomis laikomi pinigai už darbus ir paslaugas, kurienumatomi atlikti per būsimus laikotarpius. Tai yra mūsų įsiskolinimasklientams, todėl šių pajamų lyginti su ataskaitinio laikotarpio sąnaudomisnegalima. Tik uždirbtas pajamas galima lyginti su ataskaitinio laikotarpiosąnaudomis, atvaizduoti pelno ir nuostolio ataskaitoje ir apskaičiuotirealiai uždirbtą pelną. Sąnaudomis yra laikomas turtas, sunaudotas pajamoms uždirbti. Oišlaidos – tai pinigų išleidimas kuriam nors tikslui, dažniausiai turtuiįsigyti. Į pelno ir nuostolio ataskaitą įtraukiamos visos uždirbtos pajamosir padarytos sąnaudos. Gautas pelnas parodo uždirbtas pajamas atėmussąnaudas, padarytas toms pajamoms uždirbti. Pelno ir nuostolio ataskaitoje parodomos visos per ataskaitinįlaikotarpį uždirbtos pajamos bei sąnaudos, padarytos uždirbant šiaspajamas. Iš bendrojo pelno (nuostolio) sumos atėmus veiklos sąnaudų sumą,gaunama veiklos pelno (nuostolio) suma. Pelno (nuostolio) ataskaitojeatskirais straipsniais parodomos kitos veiklos pajamos ir sąnaudos. Kitos veiklos pajamos atspindi gautas ar gautinas iš pašalinių(trečiųjų) asmenų pajamas, nesusijusias su įmonės tipinės veiklos prekių irpaslaugų pardavimu. Šis rodiklis taip pat apima savos statybos sumą, kuriyra laikoma pajamomis. Kitos veiklos pajamos negali būti priskirtosfinansinės ir investicinės veiklos pajamoms ar pagautė. Kitos veiklossąnaudos atspindi apmokėtas arba apmokėtinas pašaliniams (tretiesiems)asmenims sąnaudas, susijusias su netipine įmonės veikla. Kitos veiklossąnaudoms negali būti priskirtos finansinės ir investicinės veiklossąnaudos ar netekimai.
Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) yra apskaičiuojamas remiantisšia formule:
Veiklos pelnas (nuostolis) + Kitos veiklos pajamos – Kitos veiklos sąnaudos + Finansinės ir investicinės veiklos pajamos – Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos
= Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis)
Pelno ir nuostolio ataskaitoje yra atskiri straipsniai ypatingampelnui ir nuostoliui parodyti. Ypatingas pelnas vadinamas pagaute, oypatingi nuostoliai – netekimais, praradimais. Ypatingą pelną sudaro sumos,gautos iš neįprastinės veiklos, t. y. Ilgalaikio ir trumpalaikio turtoanksčiau nurašytų sumų atkūrimo, nesusijusi su įprastine įmonės veiklanauda iš kompensacijų už stichines nelaimes ar kitas netikėtas aplinkybesir kita nauda, nepriklausanti nuo įmonės valdytojų valios. Čia turi būtiatvaizduotos sumos, kuriomis buvo klaidingai sumažintas ankstesniųataskaitinių laikotarpių veiklos rezultatas.
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita.
Sudarant pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą, svarbu tiksliaiapskaičiuoti pelną (nuostolį), t.y. paskirstytiną rezultatą ataskaitiniolaikotarpio pabaigoje. Šis rodiklis, parodytas pelno (nuostolio)paskirstymo ataskaitoje trečiuoju eilės numeriu, apskaičiuojamas kaipalgebrinė nepaskirstytojo rezultato ataskaitinio laikotarpio pradžioje irataskaitinio laikotarpio nepaskirstytojo rezultato suma.
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje atskirais straipsniaisparodomos sumos, kurias akcininkai įmoka įmonės veiklos nuostoliamsatlyginti, taip pat sumos, perkeltos į nepaskirstytąjį pelną iš rezervų.Paskirstytasis pelnas skirstomas vadovaujantis Vyriausybės nutarimais beiakcininkų susirinkimo sprendimais į atitinkamus rezervus, dividendams irtantjemoms išmokėti bei kitiems tikslams. Informacija, pateikta pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje,tiesiogiai susijusi su rodikliais, atvaizduotais pelno (nuostolio)ataskaitoje.Pinigų srautų ataskaita
Lietuvos Respublika finansų ministerija “Dėl metinės finansinėsatskaitomybės pavyzdinių formų ir svarbiausiųjų pozicijų paaiškinimo”rekomendavo pinigų srautų ataskaitos formą. Finansų ministerijos patvirtintoje pinigų srautų ataskaitoje, parodytipinigų srautai iš: 1) įmonės veiklos; 2) investicinės veiklos; 3) finansinės veiklos; 4) ypatingosios veiklos. Pinigų srautus iš įmonės veiklos sudaro įmonės grynasis pelnas(nuostolis), nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, užsienio valiutoskurso pasikeitimo įtaka, ilgalaikio turto perleidimo netekimai (pagautė),pirkėjų įsiskolinimo, įsiskolinimo tiekėjams, kitų įmonės skolų,išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas) bei finansinės irinvesticinės veiklos rezultatas. Pinigų srautai iš investicinės veiklos apima pinigus, išmokėtusįsigyjant materialųjį ir nematerialųjį ilgalaikį turą, taip pat įsigyjantįvairius vertybinius popierius, pinigus, gautus parduodant materialųjį irnematerialųjį ilgalaikį turtą (išskyrus tą, kuris buvo įsigytas turinttikslą jį parduoti), bei pinigus, gautus parduodant vertybinius popierius(išskyrus tuos, kurie buvo įsigyti turint tikslą juos parduoti).Pinigųsrautų iš investicijų perleidimo (įsigijimo) straipsnyje atspindima irįmonės gautų per ataskaitinį laikotarpį dividendų suma. Pinigų srautai iš finansinės veiklos apima pinigus, gautus išsavininkų, išleidžiant visų rūšių akcijas ar kitus kapitalo vertybiniuspopierius, ir skolintojų (kreditorių), išleidžiant obligacijas, vekseliusir kitus vertybinius popierius, iš kredito institucijų, padidėjus įmonėsįsiskolinimams joms, taip pat kitus pinigus, gautus iš įmonės finansinėsveiklos bei išmokėtus savininkams dividendų forma, išmokėtus savininkams užišperkamąsias įmonės akcijas, kredito institucijoms ir kitoms įmonėms. Be to, šioje ataskaitoje dar išskirti pinigų srautai iš ypatingosiosįmonės veiklos, eliminuojant jų poveikį įmonės investicinei bei finansiniaiveiklai. Parengus pinigų srautų ataskaitą, joje apskaičiuota per ataskaitinįlaikotarpį pasikeitusi pinigų suma turi sutapti su per tą patį ataskaitinįlaikotarpį pasikeitusia pinigų suma, pateikta balanse.
Paaiškinamasis raštas
Remiantis vien tik balanso, pelno ir nuostolio, pinigų srautųataskaitų duomenimis, finansinės informacijos vartotojams dažnai būna sunkuiš karto nustatyti, ar įmonės veikla yra sėkminga ir perspektyvi. Todėl yrasistema specialiųjų finansinių rodiklių, kuriuos tyrinėjant ir galima gautiatsakymą į šį klausima, priimti ekonominį sprendimą. Be finansiniųataskaitų, skirtų išoriniam jų naudojimui, beveik visada rengiamos pažymos,kuriose pateikiama svarbesnių rodiklių apskaičiavimo metodika, praėjusiolaikotarpio duomenys, apskaitos metodikos pasikeitimai, debitorinių irkreditorinių skolų ir skolininkų sąrašai, papildoma informacija apie rinkoskainas, kainų indeksus ir kitokia informacija. Finansinės ataskaitos yrarengiamos pagal nustatytus standartus, todėl jose negali atsispindėti kaikurie svarbūs įvykiai ar pasikeitimai. Ši informacija gali būti pateikta iš įvairių katalogų, žinynų,laikraščių ir kitų informacijos šaltinių. Ji detalizuoja tam tikrus įmonėsveiklos rodiklius, juos papildo ir paaiškina. Todėl ji vadinama papildomainformacija arba paaiškinamuoju raštu. Šį paaiškinamąjį raštą galimavadinti sudedamąja metinės finansinės atskaitomybės dalimi. Jame turi būtipateikiama informacija, susijusi su įmonės veikla, bet nenurodytafinansinėse ataskaitose. Paaiškinamasis raštas pradedamas pastabomis, kuriuose pateikiami tokiebendrieji duomenys apie įmonę: – bendra įmonės būklė per keletą praėjusių ataskaitinių laikotarpių; – sąlygos, kuriomis dirba įmonė ir kurios gali paveikti įmonės plėtotę; – įmonės veikla tyrimų ir plėtojimo srityje; – kapitalo pakitimai ir šių pakitimų priežastys; – svarbiausi įvykiai, atsitikę po ataskaitinių metų, tačiau su jais susiję. Toliau turi būti aprašoma apskaitos ir atskaitomybės sudarymometodika. Jeigu ataskaitiniais metais pasikeitė apskaitos metodika, taibūtina nurodyti, kokią įtaką tai turėjo įmonės ūkiniai veiklai ir josfinansiniams rezultatams. Būtina pateikti visus rodiklius, apskaičiuotuspagal seną ir naują metodikas. Pateikus šią informacija, būtina atskleisti konkrečių finansiniųataskaitų straipsnių turinį, t.y. juos iššifruoti. Tam gali būti sudarytoslentelės, diagramos, pažymos ir panašiai. Daug dėmesio būtina skirti tiemsfinansinių ataskaitų straipsniams, kuriuose nurodytos didelės sumos irkurie gali turėti lemiamą įtaką vertinant įmonės finansinę būklę. Paaiškinamajame rašte, jo pažymose ir pastabose turi būti pateikta šiinformacija: – materialiojo turto būklė ir jo kitimas per ataskaitinį laikotarpį; – ilgalaikio materialiojo turto būklė pagal svarbiausias šio turto rūšis; – ilgalaikio finansinio turto įsigijimo vertė, taip pat jo kitimas per ataskaitinį laikotarpį; – kapitalo sudėtis, nurodant visų rūšių akcijų skaičių ir sumas, taip pat valstybinio kapitalo dydį; – trumpalaikės ir ilgalaikės skolos, mokesčių ir atlyginimų įsipareigojimai; – didelės atidėjimų sumos; – veiklos rezultatai (pajamos, gautos pardavus prekes ir atlikus paslaugas, turi būti pateiktos pagal kiekvieną reikšmingą veiklos rūšį, sąnaudos – pagal svarbiausius straipsnius ir didžiausias sumas); – vidutinis samdomųjų darbuotojų skaičius ir apmokėjimo už darbą sąnaudos pagal svarbiausias darbuotojų kategorijas; – kita informacija.