Dokumentai, jų rekvizitai

Turinys

Įvadas.............................2
Dokumentai, jų
rekvizitai..........................
..3
Pirminiai apskaitos dokumentai...................3
Specialieji apskaitos dokumentai..................3
Pavyzdiniai (patvirtinti) apskaitos dokumentai............6
Laisvos formos dokumentai...................6
Apskaitos dokumentų saugojimas.................7
Inventorizacijos atlikimas įmonėje.................9
Kasos knyga.........................10
Kasos knygos pildymas.....................10
Kasos dokumentai.......................10
Buhalterinių sąskaitų planas....................13
Ūkinių operacijų atvaizdavimas sąskaitose.............13
Sintetinė ir analitinė apskaita...................13
Darbo užmokesčio apskaita...................14
Darbo užmokesčio apskaitos dokumentas..............15
Kasmetinių atostogų apskaita..................17
Įmonės turto apskaita......................18
Ilgalaikio materialiojo turto apskaita................18
Ilgalaikio nematerialiojo turto apskaita...............20
Trumpalaikio turto apskaita...................21
Bendrasis žurnalas.......................22
Didžioji knyga........................22
Įvairių ūkinių operacijų korespondencijos.............23
Sąskaitų korespondencijos koregavimai..............23
Darbinės atskaitomybės lentelės parengimo sudarymas........23
Įmonės veiklos apskaita.....................25
Prekinė apyskaita........................25
Piniginiai atsiskaitymai.....................26
Įmonės veiklos sąnaudos....................28
Įmonės metinė finansinė ataskaita.................29
Balansas...........................31
Pelno (nuostolio) ataskaita...................33
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita..............34
Pinigų srautų ataskaita.....................35
Paaiškinamasis raštas.....................36
Išvados............................37
Naudota literatūra.......................38

Įvadas

Dokumentai, jų rekvizitai

Pirminiai apskaitos dokumentai

Kad ūkines operacijas būtų gaalima užregistruoti apskaitoje, jos turi
būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Apskaitos dokumentui
juridinę galią suteikia Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės
nutarimuose nustatyti privalomi rekvizitai. Ūkinės operacijos, kurių
dokumentais įforminti neįmanoma, apskaitoje turi būti užregistruotos
remiantis su jomis susijusių operacijų dokumentais.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme numatyta,
kad atliktos ūkinės operacijos turi būti grindžiamos specialiais apskaitos
dokumentais, pavyzdiniais ar laisvos formos dokumentais.

Specialieji apskaitos dokumentai

Specialiųjų apskaitos dokumentų sąrašą ir privalomus rekvizitus juose
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo metu specialiesiems apskaitos
dokumentams priskiriama:

1. Kasos pajamų orderis.

2. Sąskaita – faktūra.

3. PVM sąskaita – faktūra.

Specialusis dokumentas – kasos pajamų oorderis – naudojamas pinigų
priėmimui į kasą įforminti. Jam privalomi šie rekvizitai:

– įmonės išrašiusios kasos pajamų orderį, pavadinimas,

– orderio surašymo data,

– įmonės, mokančios pinigus, pavadinimas,

– pinigus mokančio asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas,

– mokėjimo pagrindas,

– įmokamų pinigų suma skaičiais ir žodžiais,

– pinigus mokančio fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso

duomenys,

– pinigus ga

avusio kasininko vardas, pavardė ir parašas,

– įmonės vyr. finansininko ( buhalterio ) vardas, pavardė ir parašas.

Specialiaisiais dokumentais – sąskaita-faktūra ir PVM sąskaita-faktūra –
įforminami paslaugų, prekių ir kito turto pardavimai tretiesiems asmenims.

Sąskaitos-faktūros ir PVM sąskaitos-faktūros blankų komplektą
priklausomai nuo poreikio gali sudaryti 2 ar 3 egzemplioriai:

– pirmasis turi būti atiduodamas pirkėjui,

– antrasis lieka prekių, paslaugų pardavėjui,

– trečiasis, esant reikalui, naudojimas vežant prekes per Lietuvos

Respublikos teritorija ir lieka prekių pirkėjui.

Sąskaitą- faktūrą išrašo prekių, paslaugų pardavėjas, kuris nėra PVM
mokėtojas, jeigu Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose nenumatyta
kitaip.

PVM sąskaita-faktūrą išrašo prekės, paslaugos pardavėjas, kuris yra PVM
mokėtojas, jeigu Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose nenumatyta
kitaip.

Sąskaitos- faktūros rekvizitai

Privalomieji rekvizitai:

– dokumento pavadinimas,

– įmonės, surašiusios dokumentą, pavadinimas,

– surašymo data,

– ūkinės operacijos turinys,

– ūkinės operacijos matavimo rodikliai,

– ūkinės operacijos rezultato kiekinė ir piniginė išraiška,

– asmens, atlikusio ūkinę operaciją, pareigos, vardas, pavardė ir

parašas,

– asmens, atsakingo už ūkinės operacijos atlikimą ir teisingą

įforminimą, pareigos, vardas, pavardė ir parašas,

– fiziniams asmenims išrašomame dokumente nurodomas fizinio asmens,

vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gyvenamoji vieta.

Papildomi privalomieji rekvizitai:

– dokumento serija ir numeris,

– pardavėjo įmonės kodas ir adresas,

– pirkėjo įmonės pavadinimas ir kodas,

– prekės pavadinimas,

– prekės kaina,

– pardavėjo įmonės PVM mokėtojo kodas,

– PVM tarifas ir suma pagal PVM įstatymą,

– trečiajame egzemplioriuje, kuris naudojamas gabenant prekes pirkėjui,

prie gabenimo dokumentų turi būti nurodyta:

a) prekių krovinio data,

b) atsakingo už prekių išsiuntimą asmens pareigos, vardas, pavardė

ir parašas.

PVM sąskaitos- faktūros rekvizitai

Privalomieji rekvizitai:

– dokumento pavadinimas,

– įmonės, surašiusios dokumentą, pavadinimas,

– surašymo data,

– ūkinės operacijos turinys,

– ūkinės operacijos ma

atavimo rodikliai,

– ūkinės operacijos rezultato kiekinė ir piniginė išraiška,

– asmens, atlikusio ūkinę operaciją, pareigos, vardas, pavardė ir

parašas,

– asmens, atsakingo už ūkinės operacijos atlikimą ir teisingą

įforminimą, pareigos, vardas, pavardė ir parašas,

– fiziniams asmenims išrašomame dokumente nurodomas fizinio asmens,

vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gyvenamoji vieta.

Papildomi privalomieji rekvizitai:

– dokumento serija ir numeris,

– pardavėjo įmonės kodas ir adresas,

– pirkėjo įmonės pavadinimas ir kodas,

– prekės pavadinimas,

– prekės kaina,

– pardavėjo įmonės PVM mokėtojo kodas,

– PVM tarifas ir suma pagal PVM įstatymą,

– trečiajame egzemplioriuje, kuris naudojamas gabenant prekes pirkėjui,

prie gabenimo dokumentų turi būti nurodyta:

a) prekių krovinio data,

b) atsakingo už prekių išsiuntimą asmens pareigos, vardas, pavardė

ir parašas.

Pavyzdinės (patvirtintos) formos dokumentai

Pavyzdinės (patvirtintosios) formos dokumentai ir jų naudojimas
įteisintas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1992 10 15 raštu Nr.
96.Šiame rašte išvardyti apskaitos dokumentai dar vadinami griežtos
apskaitos dokumentais ir turi būti numeruojami, būtinai nurodant serijos ir
eilės numerį.

Materialinių vertybių gavimo įgaliojimų blankai, prekių gabenimo
važtaraščiai, autotransporto kelionės lapai turi būti spausdinami laikantis
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos.

Sugadinti griežtos apskaitos blankai turi būti anuliuojami užrašu
sugadinta arba anuliuota ant visų sugadinto dokumento egzempliorių.Tokius
užrašus pasirašo asmuo, išrašęs arba užpildęs griežtos apskaitos dokumento
blanką.Visi sugadinti arba anuliuoti griežtos apskaitos egzemplioriai turi
būti saugomi kartu su kitais išrašytais dokumentais.

Visi griežtos apskaitos blankų rekvizitai užpildomi pilnai ir
aiškiai.išrašant blankus keliais egzemplioriais naudojamas kalkinis
popierius.Klaidos šiuose apskaitos dokumentuose taisomos išbraukiant
neteisingai parašytą tekstą arba skaičių taip, kad būtų galima jį
pertaisyti, ir įr

rašant tikrą skaičių ar tekstą.Šalia ištaisyto teksto ar
skaičiaus turi pasirašyti anksčiau šį dokumentą pasirašę pareigūnai bei
nurodyti taisymo datą. Piniginiuose apskaitos dokumentuose taisyti
draudžiama!

Pavyzdiniai (patvirtinti) apskaitos dokumentai

Įgaliojimas, komandiruotės pažymėjimas, grynųjų pinigų priėmimo kvitas,
kasos aparato kvitas, kasos išlaidų orderis, panaudotų griežtos apskaitos
blankų nurašymo aktas.

Laisvos formos apskaitos dokumentai

Laisvos formos pirminiai apskaitos dokumentai naudojami toms ūkinėms
operacijoms fiksuoti, kurioms nereikalaujama specialių specialiųjų arba
pavyzdinės (patvirtintos) formos apskaitos dokumentų.

Laisvos formos pirminiai dokumentai:

– sutartis,

– buhalterinė pažyma,

– nurašymo aktai,

– pajamavimo bei kiti aktai,

– avanso apyskaita

Dokumentai pildomi

Dokumentai pildomi visomis rašymo priemonėmis, išskyrus pieštuką. Jeigu
pildome kelis egzempliorius nededame kalkės, nes sąskaitos yra save
kopijuojančios.
Jeigu iš karto pildome kelis egzempliorius, tai ant kiekvieno dokumento
reikia pasirašyti asmeniškai. Įsigyjus blankus, jie užregistruojami
žurnale ir jie negali niekur dingti. Jeigu dingsta sąskaita – faktūra yra
surašomas aktas ir pranešama mokesčių inspekcijai.

Apskaitos dokumentų saugojimas

Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki ataskaitinių metų
finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi įmonės vadovo nustatyta
tvarka.

Metinę finansinę atskaitomybę patvirtinus, pirminiai dokumentai ir
apskaitos registrai saugomi pagal Lietuvos archyvų departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalavimus.Įmonės vadovas nustato
dokumentų saugojimo tvarką bei skiria atsakingus asmenis už apskaitos
dokumentų archyvavimą įmonėje.

Lietuvos archyvų fondui priskiriami dokumentai yra nuolatinio, ilgo (nuo
10 iki 100 metų) ir laikino (iki 10 metų) saugojimo.

Individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos,
komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės
bendrovės, valstybinės ir savivaldybės įmonės bei visos kitos įmonės,
fondai, bendrijos, organizacijos bei jų junginiai, taip pat biudžetinės
įstaigos ir

r organizacijos ne trumpiau kaip 10 metų privalo saugoti šiuos
dokumentus:

– labdaros ir paramos sutartis,

– depozito sutartis,

– pajamų deklaracijas ir mokesčių ataskaitas,

– valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas,

– audito ataskaitas,

– audito paslaugų sutartis,

– pranešimus apie apdraustųjų socialinio draudimo įmokas,

– dividendų paskaičiavimo žiniaraščius,

– turto įvertinimo ir perkainojimo dokumentus (aktus, pažymas,

ataskaitas),

– prekių muitinės vertės deklaracijas,

– kasos operacijų apskaitos pirminius dokumentus (kasos pajamų ir

išlaidų orderius),

– banko dokumentus (mokėjimo pavedimus ir kt.),

– darbo laiko ir užmokesčio apskaitos dokumentus (darbo užmokesčio

apskaičiavimo žiniaraščius, nedarbingumo lapelius, kompensacijų

apskaičiavimus),

– sąskaitas, įgaliojimus, mokestinių pavedimų registracijos žurnalus,

– komandiruočių pažymėjimus,

– inventorizacijos dokumentus (aktus, tikrinimo žiniaraščius,

inventorinius apyrašus, knygas ir korteles),

– materialinių vertybių kiekinės ir suminės apskaitos knygas,

– materialinių vertybių priėmimo, išdavimo, nurašymo dokumentus(aktus,

kvitus, važtaraščius, sąskaitas-faktūras ir kt.),

– pažymas dėl mokestinių lengvatų,

– čekių knygelių, išduotų įgaliojimų šakneles,

– įgaliojimus,

– visiškos materialinės atsakomybės sutartis,

– perdavimo ir priėmimo aktus, susijusius su materialiai atsakingų

asmenų pasikeitimu,

– ūkinės ir finansinės veiklos tikrinimų dokumentus (aktus, pažymas,

pranešimus),

– mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą tikrinimo dokumentus (aktus,

pažymas, pranešimus),

– griežtos apskaitos blankų apskaitos žurnalus,

– asmenų, turinčių teisę pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus,

parašų pavyzdžius,

– prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti nuo 10 metų po

sutarties įvykdymo,

– ūkinių darbų bei paslaugų sutartis, atliktų darbų bei paslaugų aktus

– 10 metų po sutarties įvykdymo,

– patalpų nuomos sutartis – 10 metų pasibaigus mokėjimams,

– kasos operacijų apskaitos registrus (kasos knygas, priimtų ir išduotų

pinigų apskaitos knygas ir kitus tipinės formos registrus),

– finansinės apskaitos registrus (didžiąsias knygas, bendruosius

žurnalus ir kitus tipinės ir laisvos finansinės apskaitos formos

registrus).

Nevalstybinės institucijos ir fiziniai asmenys, disponuojantys savo
veiklos dokumentais, turi juos saugoti patys ne trumpiau kaip 75 metus arba
perduoti saugoti pagal sutartį valstybiniams archyvams.Ši tvarka taikoma
tokiems dokumentams:

– akcininkų registracijos knygoms,

– darbuotojų asmens sąskaitų kortelėms,

– darbo sutartims,

– darbo sutarčių registracijos žurnalams,

– darbuotojų asmens byloms.

Įmonių, kurios įstatymų nustatyta tvarka dokumentus perduoda
valstybiniam saugojimui, metinė finansinė atskaitomybė saugoma
neterminuotai.Valstybiniam saugojimui perduodančių dokumentų įmonių metinė
finansinė atskaitomybė turi būti saugoma ne trumpiau kaip 15 metų, o
ketvirtinė finansinė atskaitomybė – ne trumpiau kaip 10 metų.Institucijų
(juridinių ir fizinių asmenų) perdavimo, padalijimo ir likvidavimo balansai
turi būti saugomi ne trumpiau kaip 15 metų.

Visi dokumentai (sugadinti) yra saugomi 10 – 15 metų, 75 metus yra
saugomos darbo užmokesčio asmens kortelės, 15 metų metinės finansinės
ataskaitos, o visi kiti dokumentai saugomi 10 metų.

Inventorizacijos atlikimas įmonėje

Inventorizacija – tai būdas nustatyti faktinis turto likučius ir juos
palyginti, su apskaitos dokumentais. Lyginant duomenis siekiama atskleisti
turto trūkumą arba perteklių.

Inventorizacija gali būti, pilnoji ir dalinė. Pilnoji inventorizacija
– tai viso įmonės turto sutikrinimas su apskaitos dokumentais. Dalinė
inventorizacija – tai vieno skyriaus ar dalies įmonės turto, sutikrinimas
su apskaitos dokumentais.

Įsigijus turto jam yra suteikiamas inventorinis numeris, kuris ant to
daikto užrašomas.

Kiekvienam daiktui yra užvedama inventorinė kortelė, į kurią surašomi
visi duomenys apie tą daiktą t.y.:

• Daikto pilnas pavadinimas.

• Jo inventorinis numeris.

• Įsigijimo data.

• Kas už tą daiktą materialiai atsakingas.

• Per kiek laiko jis nusidėvės.

• Rašomos nusidėvėjimo sumos.

• Pradinė vertė.

• Metinė nusidėvėjimo norma.

• Sukauptas nusidėvėjimas.

Už inventorizacija atsakingas įmonės vadovas ir vyriausiasis
finansininkas. Įmonės vadovo įsakymu sudaroma inventorizacinė komisija.
Atliekant inventorizacija turi dalyvauti materialiai atsakingi asmenys,
tačiau jie negali būti komisijos nariai.

Perteklius arba trūkumas turi būti įrašyti į inventorizavimo rezultatų
žiniaraštį.

Ilgalaikio turto negalima nurašyti, turi būti LR Vyriausybės nustatyta
tvarka skelbiamas aukcionas.

Mažavertis inventorius apskaitomas, inventorizacijos aprašo
įdedamajame lape. Kuriame turi atsispindėti: materialiai atsakingas asmuo,
inventorinis numeris, pavadinimas, kaina, kiekis, suma. Mažavertis turtas
nurašomas kartą per metus. Direktoriaus įsakymu sudaroma komisija, kuri
patikrina ir nurašo vartojimui netinkamą turtą.

Iki inventorizacijos pradžios turi būti dokumentuoti visi materialinių
vertybių gavimai bei išdavimai, apskaitos registruose padaryti atitinkami
įrašai bei nustatyti galutiniai likučiai.

Pabaigus inventorizaciją, komisija apsvarsto jos rezultatus, nustato
atsargų trūkumų bei perteklių priežastis. Per 10 dienų po inventorizavimo
visi buhalterinės apskaitos duomenys koreguojami pagal inventorizacijos
duomenis, t.y. perteklius turi būti užpajamuojamas, trūkumas nurašomas į
sąnaudas (arba netekimus), o jeigu yra galimybė, išieškomas iš kaltų
asmenų. Inventorizacija laikoma baigta tik tuomet, kai visi jos metu
nustatyti skirtumai, palyginami su apskaitos duomenimis, užregistruoti
buhalterinėje apskaitoje.

Kasos knyga

Suvestinei grynųjų pinigų judėjimo įmonėje apskaitai skirtas specialus
registras – kasos knyga. Jos forma patvirtina Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos.

Kasos knygos rekvizitai

1. Kasos knygos lapo numeris.

2. Kasos knygos lapo užpildymo data.

3. Įrašomas grynųjų pinigų kasoje likutis, buvęs praėjusios dienos

pabaigoje.

4. Įrašomas kasos pajamų arba išlaidų orderio numeris, trumpai

apibudinamos įmokos (išmokos), įrašoma pajamų (išlaidų) suma.

5. Įrašomas koresponduojamos sąskaitos numeris.

6. Įrašomas pajamų (išlaidų) apyvartų sumos, keliamos į kitą lapo pusę.

7. Įrašoma dienos pajamų (išlaidų) suma.

8. Įrašomas grynųjų pinigų likutis kasoje dienos pabaigoje.

9. Kasininko parašas.

10. Įrašoma per dieną priimtų kasos pajamų orderių skaičius žodžiais.

11. Įrašomas per dieną priimtų kasos išlaidų orderių skaičius žodžiais.

12. Pasirašo iš kasininko priėmęs dokumentus ir juos patikrines

buhalterijos darbuotojas.

Kasos knygos pildymas

Visi taisymai kasos knygoje turi būti daromi laikantis Buhalterinės
apskaitos pagrindų įstatymo 19 straipsnio reikalavimų.

Kasos knyga turi būti pildoma kiekvieną dieną, jeigu dienos operacijų
grynaisiais pinigais suma viršija 50 litų.

Kasos knygoje lapai turi būti sunumeruoti, įrašas apie lapų skaičių
patvirtintas įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko parašais bei įmonės
antspaudu.

Kasos operacijoms užsienio valiuta turi būti pildoma atskira kasos
knyga.

Kasos knygoje turi būti įrašomas kiekvienas įrašytas kasos pajamų ir
išlaidų orderis.

Kasos dokumentai

Kasos pajamų ir išlaidų orderiai.

Grynųjų pinigų priėmimui į kasą ir išdavimui iš jos, t.y. kasos
operacijų pirminiam įforminimui, naudojami pirminiai nustatytos formos
apskaitos dokumentai.Tai specialus apskaitos dokumentas – kasos pajamų
orderis, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m.
spalio 24 d. nutarimu Nr. 1230, ir pavyzdinis apskaitos dokumentas – kasos
išlaidų orderis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
1994 m. birželio 30 d. raštu Nr. 49N.

Kasos pajamų orderio rekvizitai

1. Įmonės pavadinimas.

2. Kasos pajamų orderio išrašymo data.

3. Į kasą priimama suma skaičiais.

4. Pinigus mokančios įmonės pavadinimas, jos atstovo pareigos, vardas,

pavardė ir parašas.

5. Mokėjimo pagrindas – nurodoma, už ką ir pagal kokį dokumentą mokami

pinigai.

6. Į kasą priimama suma žodžiais.

7. Įrašomas dokumento, kuris pridedamas prie kasos pajamų orderio,

pavadinimas.

8. Vyriausiojo finansininko vardas, pavardė ir parašas.

9. Kasininko vardas, pavardė ir parašas.

Kasos pajamų orderio pildymas

Užpildžius kasos pajamų orderį ir jo kvitą, kvitas turi būti atiduodamas
pinigus mokėjusiam asmeniui.

Kasos pajamų orderyje ir jo kvite negali būti jokių taisymų, net ir
patvirtintų pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 19 straipsnio
reikalavimus.

Išrašyti kasos pajamų orderiai turi būti registruojami specialiame
registracijos žurnale.

Sugadinti kasos pajamų orderiai su kvitais turi būti perbraukiami
kryžmai, nurodoma sugadinimo priežastis ir patvirtinama vyriausiojo
finansininko parašu.

Sugadintų kasos pajamų orderių numeriai turi būti atitinkamai įrašomi
registracijos žurnale.

Sugadinti kasos pajamų orderiai su kvitais turi būti saugomi kartu su
kitais kasos dokumentais.

Apmokėjimą grindžiantys dokumentai turi būti pažymėti spaudu Gauta,
Apmokėta arba įrašant ranka ir nurodant pajamų orderio numerį bei datą.

Kasos išlaidų orderio rekvizitai

1. Įmonės pavadinimas.

2. Kasos išlaidų orderio numeris (rašoma didėjimo tvarka nuo metų

pradžios).

3. Pinigų išmokėjimo data.

4. Išmokama suma skaičiais.

5. Asmens, kuriam išmokami pinigai, vardas ir pavardė.

6. Nurodoma išmokėjimo paskirtis.

7. Išmokama suma žodžiais.

8. Išvardijami išmokėjimą pateisinantys dokumentai, pridedami prie kasos

išlaidų orderio.

9. Pasirašo įmonės vadovas.

10. Pasirašo įmonės vyriausiasis finansininkas arba kitas vadovo

įgaliotas asmuo.

11. Pinigus gavęs asmuo sumą įrašo žodžiais.

12. Pinigus gavęs asmuo įrašo pinigų gavimo datą – metus, mėnesio

pavadinimą ir dieną.

13. Pasirašo pinigus gavęs asmuo.

14. Įrašoma pinigus gavusio asmens tapatybę liudijančio dokumento

pavadinimas, numeris, išdavimo data ir vieta.

15. Pasirašo kasininkas.

Kasos išlaidų orderio pildymas

Išmokėti pinigus galima tik tam asmeniui, kurio pavardė įrašyta mokėjimo
dokumente.

Dokumentai, kuriais pateisinamas pinigų išmokėjimas iš kasos, turi būti
pasirašyti įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko.

Išmokant pinigus pagal įgaliojimą, jis turi būti patvirtintas įstatymų
nustatyta tvarka.

Už negalintį pasirašyti asmenį draudžiama pasirašyti buhalterijos ar
kasos darbuotojui.

Pinigų išmokėjimą pateisinantys dokumentai turi būti nuvertinami spaudu
Išmokėta arba užrašant ranka ir nurodant išlaidų orderio numerį bei datą.

Laiku neišmokėtas (per mokėjimo žiniaraštyje nurodytą laikotarpį)
atlyginimas ar kitos priskaitytinos sumos turi būti deponuojamos.

Pinigų išmokėjimas iš kasos įforminamas kasos išlaidų orderiais.

Buhalterinių sąskaitų planas

Sąskaitų planas – tai pagal tam tikrus požymius susistemintas sąskaitų
sąrašas. Jame pateikti visų naudojamų sąskaitų pavadinimai bei jų numeriai.
Sąskaitų planas sudarytas remiantis fundamentine apskaitos lygybe. Jame
pateiktos visos sintetinės sąskaitos, suskirstytos į klases. Kiekviena
sąskaita pažymėta skaitmeniniu kodu.

Sąskaitos numerio pirmas skaičius rodo, kokios klasės yra sąskaita,
kiti numeriai pateikia detalesnę informaciją apie atitinkamą apskaitos
objektą.

LR finansų ministerija yra parengusi pavyzdinį sąskaitų planą
.Rengdami įmonės individualų sąskaitų planą, apskaitininkai gali remtis
pavyzdiniu sąskaitų planu, tačiau neprivalo šito daryti. Pavyzdinis
sąskaitų planas kiekvienoje įmonėje gali būti išplėstas bei detalizuotas,
naudojant tiek naujų sąskaitų, kiek to reikia kokybiškai konkrečios įmonės
apskaitos informacijai formuoti. Tą planą patvirtina įmonės vadovas. Į savo
sąskaitų planą įmonė įtraukia tik tas sąskaitas kurios jai reikalingos.

Pavyzdinio sąskaitų plano struktūra. Pirmoje ir antroje klasėje
sujungtas visas turtas – ilgalaikis ir trumpalaikis. Trečios ir ketvirtos
klasių sąskaitose parodoma, kam priklauso tas turtas. Trečioji klasė – tai
savininkų nuosavybė arba įmonės įsipareigojimai savininkams. Savininkų
nuosavybę sudaro ne tik kapitalas, rezervai ir mokesčių atidėjimai, bet ir
nepaskirstytasis pelnas. Ketvirtoji klasė – įmonės ilgalaikės ir
trumpalaikės skolos bei įsipareigojimai. Penktoje klasėje fiksuojamos visų
rūšių per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, o šeštoje – sąnaudos,
patirtos uždirbant pajamas. Septintoji, aštuntoji ir devintoji klasės
paliktos laisvos, nes jos skirtos įmonės menedžmento (vidinės) apskaitos
vedimui, o šios apskaitos valdžia nereglamentuoja, jos vedimo tvarką
kiekviena įmonė pasirenka savo nuožiūra.

Paskutinė nulinė klasė palikta atspindėti įmonėje esantį turtą ar
įsipareigojimus, kurie neturi tiesioginio ryšio su įmonės turtu bei
nuosavybe.

Ūkinių operacijų atvaizdavimas sąskaitose

Sąskaita – tai apskaitos registras, kuriame fiksuojamos ūkinės
operacijos, kitaip tariant daromi buhalteriniai įrašai. Kiekvienai turto,
nuosavybės rūšiai, taip pat pajamoms ir sąnaudoms registruoti atidaroma
atskira sąskaita.

Buhalteriniai įrašai daromi, tik teigiamais skaičiais, tuo tikslu
kiekviena sąskaita turi dvi puses, vienoje pusėje registruojamas
padidėjimas, kitoje sumažėjimas.

Atidarant sąskaitą jose iš balanso įrašomi pradiniai likučiai arba
(saldo).Likučiai iš balanso turto dalies įrašomi į debetą, o nuosavybės į
kreditą.

Visi turto padidėjimai įrašomi į sąskaitos debetą, o sumažėjimai į
kreditą. Likutis visuomet bus debete arba jo išvis gali nebūti.

Nuosavybės sąskaitose yra priešingai, padidėjimai bus kredite, o
sumažėjimai debete. Likutis bus tik kredite arba išvis gali jo ir nebūti.

Pajamų sąskaitos padidėjimai bus kredite, sumažėjimai debete. Likutis
būna kredite.

Sąnaudų sąskaitoje padidėjimai debete, sumažėjimai kredite. Likutis
bus debete.

Kiekvienas ūkinis faktas pakeičia turto, arba turto ir nuosavybės
apimtį ir struktūrą. Tai yra kiekviena ūkinė operacija įrašoma du kartus, į
vienos sąskaitos debetą, o į kitos kreditą.

Kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete, o kitos
sąskaitos kredite, vadinamas dvejybiniu įrašu.

Sintetinė ir analitinė sąskaita. Sąskaitos kuriuose apibendrintai
apskaitomas vienarūšis turtas, nuosavybė, pajamos, sąnaudos, vadinamos
sintetinėmis sąskaitomis. Siekiant gauti detalius duomenis naudojamos
analitinės sąskaitos (smulkesnės).

Darbo užmokesčio apskaita

LR darbo apmokėjimo įstatymas reguliuoja darbuotojų, dirbančių pagal
darbo sutartis, darbo apmokėjimą. Valstybė nustato tik privalomą mokėti
darbuotojui minimalią pareigybinę algą ir minimalų valandinį atlyginimą.

Darbo užmokestis turi būti išmokamas darbo metu ne rečiau kaip 2 kartus
per mėnesį.

Gyventojų pajamų mokestis

Šį mokestį reglamentuoja LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Į
gyventojų pajamų mokesčio apmokestinamąsias pajamas įskaitomos visos
pagrindinėje darbovietėje gautos su darbo santykiais susijusios sumos,
išskyrus minėtame įstatyme numatytas išimtis.

Darbuotojo pajamos, susijusios su darbo santykiais, apmokestinamos tokia
tvarka:

_ priskaičiuoto su darbo santykiais susijusių pajamų suma

atitinkamais norminiais aktais nustatytas neapmokestinamasis minimumas

x

nustatytas gyventojų pajamų mokesčio tarifas

=

gyventojų pajamų mokesčio suma

Šį mokestį įmonė išskaito iš darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio
ir nustatyta tvarka perveda į valstybės biudžetą.

Socialinio draudimo mokestis

Draudėjais yra laikomi visų nuosavybės formų įmonės ir fiziniai asmenys,
mokantys atlyginimą dirbantiems asmenims pagal darbo sutartis.

Apdraustieji – visi fiziniai asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu
draudimu.

Privalomojo socialinio draudimo įmokos mokamos nuo tos dienos, kurią
darbuotojams pradedamas skaičiuoti atlyginimas už darbą, nepriklausomai nuo
draudėjų įsiregistravimo teritoriniuose skyriuose datos. Socialinio ir
sveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apdraustajam apskaičiuoto
atlyginimo už darbą, bet ne mažesnio kaip minimali alga arba minimalus
valandinis tarifinis atlyginimas.

Šiuo metu socialinio draudimo mokesčio apskaičiavimo tvarka yra tokia:

iš darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio(neatėmus mokesčių)
išskaitomas 3 procentai socialinio draudimo mokesčio – šia suma mažinamas
darbuotojui mokėtinas atlyginimas.

Darbo užmokesčio apskaitos dokumentas.

Darbo laikui fiksuoti naudojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Tai
kaupiamasis dokumentas, kuriame fiksuojamas kiekvieno žmogaus dirbtas
laikas. Kiekvienam darbuotojui pildoma asmeninė darbo užmokesčio kortelė.
Joje kaupiami atlyginimų duomenys per metus. Rašoma kiek kiekvieną mėnesį
priskaičiuota, kiek atskaityta mokesčių ir kiek buvo darbuotojui išmokėta.
Mokėjimų už darbą operacijoms fiksuoti naudojamas darbo užmokesčio
žiniaraštis.

Darbo laiko apskaita. Įmonės darbuotojų išdirbtas laikas įforminamas,
darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Jame surašomi visų darbuotojų vardai
ir pavardės, jų pareigos ir kiekvieną mėnesio dieną žymima apie atvykimą
arba neatvykimą į darbą.

Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje įrašoma, kiek iš viso per mėnesį
dirbta dienų ir valandų. Čia taip pat apskaičiuojama, kiek per mėnesį
dirbta viršvalandžių. Pagal per mėnesį faktiškai dirbtą laiką (išreikštą
dienų skaičiumi) apskaičiuojamas mėnesio darbo užmokestis bei kiti
priklausantys pagal darbo sutartį ar įstatymus priedai.

Darbo užmokesčio dokumentavimas. Vienas iš pagrindinių dokumentų darbo
užmokesčio apskaičiavimui pagrysti yra darbo laiko apskaitos žiniaraštis.
Pagal jo duomenis apskaičiuojamas mėnesio darbo užmokestis bei užpildoma
darbuotojo asmeninė sąskaita, kurioje parodomi visi priskaitymai
(atlyginimas, priedai) bei išskaitymai – gyventojų pajamų mokestis,
socialinio draudimo mokestis – ir išmokama darbuotojui suma. Asmeninėje
sąskaitoje duomenys rašomi už vienerius metus.

Asmeninės sąskaitos rekvizitai:

• Įmonės pavadinimas.

• Metai (už kuriuos pildomi duomenys).

• Darbuotojo pavardė, vardas.

• Darbuotojo gimimo metai.

• Kuri kategorija suteikiama darbuotojui.

• Tabelio numeris (duodamas darbuotojui, pradėjus dirbti).

• Darbuotojo šeimyninė padėtis.

• Vaikų, išlaikytinių skaičius.

• Priėmimo į darbą data.

Apskaičiuotas darbo užmokestis.

Lietuvių kalbos 10 – 12 klasių vyr. mokytojas.

Stažas 19 metų.

23 savaitinė valandos.

3 papildomo ugdymo valandos.

2 valandos klasės vadovas.

Priskaičiuota už dėstomas pamokas:

8.05 / 18 = 0.4472 vienos valandos koeficientas

23 * 0.4472 = 10.2856 ~ 10.28 koeficientas už visas valandas

10.28 * 105 = 1079.40 lt

Priskaičiuota už dėstomų pamokų darbų tikrinimą:

3 / 18 = 0.1666 vienos valandos koeficientas

0.1666 * 23 = 3.8318 ~ 3.83 koeficientas už visas valandas

3.83 * 105 = 402.15 lt

Priskaičiuota už pasiruošimą pamokoms:

2.5 / 18 = 0.1388 vienos valandos koeficientas

0.1388 * (23 + 3) = 3.6088 ~ 3.61 koeficientas už visas valandas

3.61 * 105 = 379.05 lt

Priskaičiuota už vadovavimą klasei:

8.05 / 18 = 0.4472 vienos valandos koeficientas

0.4472 * 2 = 0.8944 ~ 0.89 koeficientas už visas valandas

0.89 * 105 = 93.45 lt

Priskaičiuota už papildomo ugdymo valandas:

2.5 / 18 = 0.1388 vienos valandos koeficientas

0.1388 * 3 = 0.4164 ~ 0.42 koeficientas už visas valandas

0.42 * 105 = 44.10 lt

105 – bazinis atlyginimas.

Viso atlyginimo priskaičiuota;

1079.40 + 402.15 + 379.05 + 93.45 +44.10 = 1998.15 lt

Gyventojų pajamų mokestis:

(1998.15 – 290) * 33 % = 563.70 lt

Socialinio draudimo mokestis:

1998.15 * 3 % = 59.94 lt

Mokamas atlyginimas:

1998.15 – 563.70 – 59.94 = 1374 lt

Kasmetinių atostogų apskaita

Visi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę į
atostogas. Kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojams pailsėti ir
atstatyti darbingumą, atostogų metu paliekant darbo vietą ir mokant jiems
vidutinį darbo užmokestį.

Į atostogų laiką neįskaičiuojama:

• švenčių dienos, paskelbtos ne darbo dienomis;

• laikas, kurį darbuotojas serga;

• laikas, kurį kasmetinių atostogų metu darbuotojas įgyja teisę į

tikslines atostogas;

• laikas, kurį darbuotojas dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių

ar avarijų pasekmes.

Už atostogų laiką darbuotojui mokamas vidutinis darbo užmokestis,
apskaičiuotas iš paskutinių 3 mėnesių vidutinio uždarbio. Vidutinis darbo
dienos užmokestis apskaičiuojamas sudedant trijų paskutinių kalendorinių
mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis užmokestis,
uždarbį ir dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus
(įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas vidutinio
vienos dienos užmokesčio dydį dauginant iš darbo dienų skaičiaus
darbuotojui suteiktų atostogų laikotarpiu. Paprastai laikomas 5 darbo dienų
savaitės grafikas (jeigu nenustatyta trumpesnė darbo savaitė).

Visais atvejais vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už tuo
laikotarpiu LR Vyriausybės patvirtintą minimalią algą arba minimalų
valandinį atlyginimą.

Skaičiuojant piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas,
nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo
dienų koeficiento ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos
užmokesčio.

Įmonės turto apskaita

Ilgalaikis turtas

Ilgalaikis turtas – tai toks turtas, kurio naudingo eksploatavimo
trukmė ilgesnė už vieną ataskaitinį laikotarpį, metus.Įmonė tikisi naudoti
šį turtą ne vienerius, o kelerius metus ir šis turtas duos jai pajamas.

Ilgalaikio materialiojo turto apskaita

Įmonės veiklai reikalingas ilgalaikis materialusis kilnojamasis bei
nekilnojamasis turtas gali būti įsigyjamas įvairiais būdais: įsigyjant jį
iš gamintojų, pasigaminant patiems, gaunant mainais į iškeičiamą savo turtą
ar kaip nors kitaip. Už įsigytą turtą gali būti skirtingai atsiskaitoma:
sumokama iš karto, įsigyjama išsimokėtinai, lizingo būdu, barteriniais
mainais ir panašiai. Nepriklausomai nuo turto įsigijimo būdo, jis turi būti
apskaitomas faktine įsigijimo savikaina. Ilgalaikio turto faktinę įsigijimo
savikainą sudaro jo pardavėjui sumokėta (mokėtina) pinigų suma ar kito
turto vertė bei visos kitos įmonės padarytos faktinės išlaidos, susijusios
su įsigyto turto pargabenimu į būsimo eksploatavimo vietą ir paruošimu
naudoti. Priklausomai nuo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo būdo, jo
faktinę įsigijimo savikainą sudaro: už turtą sumokėta (mokėtina) suma (arba
pasigaminimo savikaina, mainais atiduoto turto savikaina), su turto
įsigijimu susiję mokesčiai, kuriuos privalo sumokėti turto pirkėjas, turto
atsivežimo į įmonę, jo draudimo gabenimo metu, turto pakrovimo bei
iškrovimo išlaidos, jo išardymo bei surinkimo ir sukomplektavimo,
instaliavimo bei išbandymo išlaidos ir kai kurios kitos išlaidos, būtinos
paruošiant įsigytą turtą naudoti pagal paskirtį. Visų šių išlaidų suma
sudaro įsigyto ilgalaikio turto įsigijimo savikainą, arba pradinę
ilgalaikio turto vertę.

Siekiant pagerinti arba pakeisti naudojamo ilgalaikio turto funkcines
savybes, jis įvairiai pertvarkomas bei tobulinamas (t.y. daroma jo
rekonstrukcija).Tokių ilgalaikio turto pertvarkymo bei patobulinimo darbų
išlaidos priskiriamos turto kūrimo išlaidoms ir didina pertvarkymo
(patobulinto) turto savikainą.Taip padidėja ilgalaikio turto likutinė
vertė, nesikeičiant jo nusidėvėjimo sumai.

Reikiamai eksploatuojamo ilgalaikio materialiojo turto techninei būklei
palaikyti periodiškai atliekamas jo einamasis remontas, kurio išlaidos
priskiriamos laikotarpio, kai buvo daromas remontas, sąnaudoms. Be
einamojo, kartais turi būti atliekamas ir esminis – kapitalinis remontas,
dėl ko turto tarnavimo laikas pailgėja.Todėl šio remonto išlaidas reikia
kapitalizuoti, t.y. jų sumą mažinti suremontuoto turto nusidėvėjimo sumą,
tuo pačiu didinant jo likutinę vertę.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimas.

Likutinė, likvidacinė ir atmintinė ilgalaikio turto vertė.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas vieną kartą metuose.
Įsigijus ilgalaikį turtą yra užvedama ilgalaikio turto apskaitos kortelė.
Kurioje užrašomas pilnas įsigyto turto pavadinimas, jo inventorinis
numeris, gavimo data, pradinė vertė, metinė nusidėvėjimo norma, nudėvėtoji
turto dalis. Eksploatuojamas ilgalaikis materialusis turtas turi būti
nudėvimas per faktinį jo naudojimo įmonėje laikotarpį, vadovaujantis
Lietuvos Respublikos finansų bei ekonomikos ministerijų patvirtintais
ilgalaikio turto nusidėvėjimo ekonominiais normatyvais.Galima nudėvėti tik
eksploatuojamą ilgalaikį turtą, t.y. dėl kurių nors priežasčių
nebenaudojamo įmonės veikloje turto nusidėvėjimas negali būti
skaičiuojamas.Ilgalaikis materialusis turtas nudėvimas, taikant pasirinktą
nusidėvėjimo skaičiavimo būdą ir atsižvelgiant į turto įsigijimo savikainą
(perkainotą vertę), jo likvidacinę vertę (jei ši yra nustatoma) bei turto
eksploatavimo trukmę.Likvidacinę vertę nustato įmonės specialistai,
įvertindami tikėtiną naudą iš visiškai nudėvėto turto perleidimo ar
likvidavimo.Tais atvejais, kai yra nustatoma ilgalaikio turto likvidacinė
vertė, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas tik nuo nudėvėtinos turto vertės,
kuri apskaičiuojama iš pradinės vertės atėmus likvidacinę.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas apskaitomas atitinkamoje
kontraturto sąskaitoje (kredito pusėje) ir nusidėvėjimo sąnaudų sąskaitoje
(debeto pusėje).Registruojant per laikotarpį susikaupusį turto nusidėvėjimą
abi šios sąskaitos koresponduojamos tarpusavyje. Ilgalaikio turto
nusidėvėjimo – kontraturto – sąskaitoje turto nusidėvėjimo suma kaupiama
per visą jo naudojimo įmonėje laikotarpį.Iš ilgalaikio turto pradinės
vertės (arba perkainotos vertės) atėmus sukauptą jo nusidėvėjimo sumą
gaunama likutinė ilgalaikio turto vertė.

Dažnai turtas pasibaigus jam numatyto naudojimo (taip pat ir
nusidėvėjimo) laikotarpiui dar būna tinkamas naudoti. Tuomet jeigu turtas
paliekamas naudoti įmonėje, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas iki lieka 1 Lt
likutine vertė, t. y. iki atmintinės vertės. Nustojus tokį turtą naudoti,
palikta nenudėvėta 1 Lt vertė nurašoma į sąnaudas.

Lietuvos Respublikoje ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimui
skaičiuoti yra įteisinti tokie būdai: tiesiogiai proporcingas (tiesinis),
ir produkcijos ir pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo būdai.

Tiesiogiai proporcingo (tiesinio) būdo esmė: ilgalaikis turtas
kiekvieną ataskaitinį laikotarpį nudėvimas vienoda dalimi (proporcingai).
Nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal pasirinktą pastovią nusidėvėjimo normą
(procentą) nuo ilgalaikio turto pradinės vertės (arba nudėvėtos vertės, jei
jos skiriasi).

Produkcijos būdo esmė: ilgalaikis turtas nudėvimas atsižvelgiant į jo
naudojimo intensyvumą bei produktyvumą, tai yra kuo daugiau juo pagaminama
produkcijos, tuo sparčiau nudėvimas. Nusidėvėjimas produkcijos būdu
skaičiuojamas pagal tokią formulę:

Ilgalaikio turto pradinė (arba nudėvėtina) vertė

Pagamintos tuo turtu produkcijos kiekis jo naudojimo laikotarpiu

=

Nusidėvėjimas, tenkantis vienam produkcijos vienetui

Nusidėvėjimas, Pagamintos
Laikotarpio

tenkantis vienam * per laikotarpį =
nusidėvėjimo

produkcijos produkcijos
sąnaudos

vienetui kiekis

Pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo būdų esmė: pirmaisiais ilgalaikio
turto naudojimosi metais į sąnaudas nurašoma didesnė jo vertės dalis, o
vėlesniais – atitinkamai mažesnės dalys. Turtą nudėvėti pagreitintu būdu
leidžiama tiktai mokesčių tikslais. Finansinėje apskaitoje bei
atskaitomybėje jo nusidėvėjimas turi būti apskaičiuotas tiesiog proporcingu
arba produkcijos būdais. Lietuvos Respublikoje įteisinti du ilgalaikio
turto pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo būdai: dvigubas – mažėjančios
vertės ir metų skaičiaus.

Dvigubo – mažėjančios vertės būdo esmė: nusidėvėjimas skaičiuojamas
pagal pasirinktą metinę turto nusidėvėjimo normą (paprastai dvigubai
didesnę nei tiesiog proporcingo būdo atveju) nuo likutinės ilgalaikio turto
vertės. Paskutiniais turto naudojimosi metais nurašoma į sąnaudas
(nudėvima) likusi nudėvėtinos sumos dalis.

Metų skaičiaus būdo esmė: nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal pasirinktą
nusidėvėjimo normą (išreikštą trupmena) nuo nudėvėtinos ilgalaikio turto
vertės. Nusidėvėjimo trupmenos skaitinė vertė kiekvieną laikotarpį yra
skirtinga – jos dydis nuolat mažėja. Trupmenos vardiklis yra pastovus (jį
sudaro numatytų ilgalaikiam turtui naudoti metų skaitmeninė suma), o kinta
tik trupmenos skaitiklis, išreiškiantis likusių turtui naudoti metų
skaičių.

Ilgalaikio nematerialiojo turto apskaita

Ilgalaikis nematerialusis turtas – tai tam tikros privilegijos bei
teisės, kurias įmonė įsigyja, siekdama gauti naudą ilgiau nei vienerius
metus. Įsigytas ilgalaikis nematerialusis turtas(patentai, licencijos,
kompiuterinės programos, autorinės teisės, prekės ženklas ir kitas) turi
būti apskaitomas faktine įsigijimo savikaina. Ją sudaro sumokėta (mokėtina)
pinigų ar jų ekvivalentų suma ar kitokio mainais atiduodamo turto vertė bei
kitos išlaidos, susijusios su nematerialiojo turto įsigijimu. Atskira
nematerialiojo turto rūšis yra formavimo savikaina. Jai priskiriamos
išlaidos, kurias įmonė daro plėtodama, reorganizuodama savo verslą,
formuodama savo nuosavą arba skolintąjį kapitalą, pavyzdžiui, įmonės
steigimo, jos reorganizavimo išlaidos, obligacijų išleidimo savikaina ir
kitos kitokio pobūdžio išlaidos.

Įsigytas nematerialusis turtas (taip pat ir formavimo savikaina) turi
būti amortizuotas per jo naudojimo laikotarpį, vadovaujantis LR ekonomikos
bei finansų ministerijų patvirtintais amortizacijos ekonominiais
normatyvais. Reikia amortizuoti visą nematerialiojo turto įsigijimo
savikainą, tai yra tokiam turtui negali būti nustatoma kokia nors
likvidacinė vertė. Amortizuota dalis registruojama ir kaupiama atitinkamu
nematerialiojo turto amortizacijos (kontraturto) sąskaitos kredite bei
amortizacijos sąnaudų sąskaitos debete, jas koresponduojant tarpusavyje.
Nepriklausomai nuo nematerialiojo turto rūšies, jo amortizacija gali būti
skaičiuojama tik tiesiog proporcingu būdu.

Visiškai amortizavus turimą nematerialųjį turtą, jo įsigijimo savikaina
bei amortizacijos suma turi būti nurašoma, tarpusavyje koresponduojant šias
abi sąskaitas. Dėl tam tikrų priežasčių netenkant nevisiškai amortizuoto
nematerialiojo turto (pavyzdžiui, prarandant licenciją), jo likutinė vertė
turi būti nurašoma į netekimus.

Turtas

Turtu apskaitoje yra vadinami ekonominiai ištekliai, kuriais
disponuodama įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje.

Turtas yra klasifikuojamas pagal tam tikrus požymius:

1) pagal naudojimo laiką:

a) trumpalaikį turtą;

b) ilgalaikį turtą;

2) pagal materialinę išraiška:

a) materialusis turtas;

b) nematerialusis turtas;

3) pagal piniginę išraišką:

a) piniginis turtas;

b) nepiniginis turtas;

4) pagal turto naudojimo pobūdį:

a) įmonės formavimo savikaina, prestižas, įvairios teisės;

b) žemė;

c) pastatai;

d) transporto priemonės;

e) mašinos ir įrengimai;

f) finansinis turtas;

g) skolos įmonei;

h) atsargos;

i) pinigai;

5) pagal užbaigtumo laipsnį:

a) žaliavos;

b) nebaigta gamyba;

c) gatava produkcija;

Trumpalaikio turto apskaita

Trumpalaikis turtas – tai toks turtas, kurį įmonė sunaudoja per
vienerius metus. Visas įmonės disponuojamas trumpalaikis turtas, taip pat
ir atsargos, finansinėje apskaitoje bei atsiskaitomybėje turi būti
parodytas faktine įsigijimo savikaina. Atsargų savikainą (jas perkant iš
trečiųjų asmenų) sudaro jų pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta kaina,
sumažinta įmonės pasinaudotais pirkimo diskontais bei pardavėjo suteiktomis
nuolaidomis. Į atsargų įsigijimo savikainą taip pat įtraukiami visi su
atsargų pirkimu susiję mokesčiai, pirktų atsargų atsivežimo, jų rūšiavimo,
fasavimo, papildomo apdorojimo išlaidos ir kitos tiesiogiai susijusios su
atsargų pirkimu išlaidos. Jeigu nusipirktų atsargų gabenimo bei paruošimo
naudoti išlaidų lyginamasis svoris atsargų įsigijimo savikainoje yra
nežymus arba jų absoliutus dydis keletą finansinių metų iš eilės
nesikeičia, vadovaujantis optimalumo principu tokios išlaidos gali būti
neįskaičiuojamos į atsargų įsigijimo savikainą, bet priskiriamos
laikotarpio, kurio metu jos padaromos, veiklos sąnaudoms. Atsargų įsigijimo
savikaina sąnaudomis tampa tik tada, kai šios atsargos parduodamos, t.y.
kai uždirbamos.

Bendrasis žurnalas

Ataskaitinį laikotarpį pirminiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys
perkeliami į atitinkamus registrus. Įvykus ūkiniai operacijai pirmiausiai,
būtų patogiau pažymėti, kad ji įvyko užregistruoti visus duomenis, kurių
gali prireikti ateityje valdant įmonę ir sudarant atskaitomybę. O jau
vėliau naudoti šio įrašo, o ne pirminio dokumento duomenis. Tai leidžia
padaryti apskaitos registrai. Remiantis pirminių dokumentų duomenimis,
juose užregistruojama vis reikalinga informacija. Vienas paprasčiausių
registrų tai: chronologinės tvarkos registras – bendrasis žurnalas. Jame
nuosekliai suregistruojamos visos ūkinės operacijos.

Bendrasis žurnalas skirtas netipinėms buhalterinėms operacijoms, kurių
neįmanoma užfiksuoti kituose (pavyzdiniuose) apskaitos registruose.
Bendrajame žurnale ūkinės operacijos registruojamos ne mažiau kaip dviejose
eilutėse – kiekviena koresponduojanti sąskaita atskiroje.

Bendrajame žurnale turi būti:

• data;

• dokumento numeris;

• turinys;

• sąskaitos numeris;

• debeto ir kredito skiltys.

Didžioji knyga

Visos sąskaitos, kurias įmonė naudoja apskaitoje yra sujungiamos į vieną
sintetinį registrą – didžiąją knygą.

Didžioji knyga – tai sisteminis apskaitos registras, skirtas galutiniam
apskaitos duomenų sisteminimui ir kaupimui. Didžiojoje knygoje įrašai
daromi iš specialiųjų žurnalų duomenų. Kiekvienai turto, savininkų
nuosavybės ir įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų rūšiai apskaityti yra
atskira sąskaita. Pagal šių sąskaitų likučius ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje parengiama finansinė atskaitomybė.

Didžiojoje knygoje turi būti:

• data;

• turinys;

• sąskaitos numeris;

• debeto ir kredito skiltys;

• debeto ir kredito likučiai.

Įvairių ūkinių operacijų korespondencijos

Ūkiniais įvykiais – laikomi tokie nuo įmonės darbuotojų valios
nepriklausantys ūkiniai faktai, kurie pakeičia įmonės turto ir nuosavybės
apimtį ir struktūrą.

Ūkinėmis operacijomis yra laikoma, tikslinga įmonės personalo veikla
siekiant konkrečių iš anksto numatytų tikslų, keičiant įmonės turto ir
nuosavybės apimtį ir sudėtį.

Įvykus ūkiniam faktui, keičiasi įmonės turtas ir nuosavybė. Todėl šie
pasikeitimai daro įtaką ir apskaitiniai lygybei. Kiekviena operacija
pakeičia nemažiau kaip du skirtingus apskaitos lygybės elementus. Tačiau
lygybėje išlaikoma pusiausvyra.

Kiekvienas ūkinis faktas pakeičia turto arba turto ir nuosavybės apimtį
ir struktūrą. Tai yra kiekviena operacija įrašoma du kartus, į vienos
debetą, į kitos kreditą.

Kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete, o kitos –
kredite vadinamas dvejybiniu įrašu. O sąskaitos derinys, kai viena sąskaita
debetuojama, o kita kredituojama, įvardijamas sąskaitų korespondencija.

Sąskaitų korespondencijos koregavimai

Sąskaitų likučių patikslinimas atliekamas ataskaitiniam laikotarpiui
pasibaigus, vadinamas – sąskaitų koregavimu. Koregavimai daromi kaupimo
principu, t.y. pajamos ir sąnaudos fiksuojamos neatsižvelgiant į pinigines
įplaukas ir išlaidas. Koregavimai reikalingi tik toms ūkinėms operacijoms,
kurios daro įtaką daugiau nei vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir
sąnaudoms.

Darbinės atskaitomybės lentelės parengimo sudarymas

Apskaitos eiga:

1. ūkinės operacijos analizuojamos vadovaujantis pirminiais

dokumentais;

2. ūkinės operacijos registruojamos žurnaluose;

3. ūkinių operacijų duomenys perkeliami į sąskaitas;

4. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kai kurių sąskaitų duomenys

koreguojami darant darbinę atskaitomybės parengimo lentelę;

5. uždaromos ataskaitinio laikotarpio sąskaitos;

6. parengiama finansinė atskaitomybė.

Darbinės atskaitomybės lentelės sandara:

1. sąskaitos pavadinimas;

2. sąskaitos numeriai;

3 – 4. bandomąjį balansą sudarančių sąskaitų debeto ir kredito

stulpeliai;

5 – 6. koregavimų skiltis;

7 – 8. koreguotą bandomąjį balansą sudarančių sąskaitų

stulpeliai;

9 – 10. pelno (nuostolio) ataskaitos debeto ir kredito

stulpeliai;

11 – 12. balanso skiltis.

Jeigu bandomojo balanso ir koregavimo skiltyse abi sumos įrašytos į
debetą, tai jos sudedamos ir įrašomos į koreguoto bandomojo balanso debeto
stulpelį.

Jeigu bandomajame balanse ir koregavimų skiltyse abi sumos įrašytos į
kredito stulpelį, tai jos sudedamos ir įrašomos į koreguoto bandomojo
balanso stulpelį.

Jeigu bandomojo balanso skiltyje suma įrašyta į debeto stulpelį, o
koregavimo skiltyje į kredito stulpelį arba atvirkščiai, tai sumos atimamos
viena iš kitos ir priklausomai nuo susidariusio likučio skirtumas
koreguotame bandomajame balanse įrašomas į debeto ar kredito stulpelį.

Jeigu sąskaita turi sumą tik bandomajame balanse arba tik koregavimo
skiltyje, tai ji tiesiog perkeliama į koreguoto bandomojo balanso
atitinkamą debeto ar kredito stulpelį. Debetas lygus kreditui.

Pelno (nuostolio) ataskaitos debeto ir kredito stulpeliuose surašomi
pajamas atspindinčių sąskaitų likučiai kredite ir sąnaudas atspindinčių
sąskaitų likučiai debete. Sumos atkeliamos iš koreguoto bandomojo balanso.
Išvedam rezultatą, pelną arba nuostolį ir sumą kurios trūksta kad debetas
ir kreditas sumos būtų lygios. Rodo pelno arba nuostolio dydį. Ši suma
įrašoma į tą stulpelį , kad debetas būtų lygus kreditui.

Į balanso skiltį duomenys atkeliami iš koreguoto bandomojo balanso.
Debetas turi būti lygus kreditui.

Įmonės veiklos apskaita

Prekinė apyskaita

Tai įmonės vidaus apskaitos dokumentas. Pildo jį materialiai atsakingi
asmenys. Prekinės apyskaitos numeris rašomas ranka, eilės tvarka.apyskaita
gali būti pildoma:

• kasdien jei didelė apyvarta;

• kas 10 dienų;

• kartą per mėnesį.

Prekinėje apyskaitoje rašomas prekių ir taros likutis laikotarpio
pradžioje. Jis paimamas iš praėjusios apyskaitos likučio laikotarpio
pabaigai.

Pajamų skiltyje surašomi visi dokumentai, pagal kuriuos gautos prekės.
Rašomas tiekėjo pavadinimas, dokumento numeris, data, prekių suma ir taros
suma (kiekio rašyti nereikia).

Išlaidų skiltyje parodomi pinigai už parduotas prekes, kurie atiduodami
į banką, nurodant pagal kokį dokumentą tie pinigai atiduoti, dokumento
numeris ir data. Taip pat rašoma ir prekių suma atiduota į kitą parduotuvę.
Išlaidų skiltyje rašoma ir trūkumo suma.

Likutis laikotarpio pabaigai apskaičiuojamas taip: prekių likutis
laikotarpio pradžiai + pajamos – išlaidos = prekių likutis laikotarpio
pabaigai. Jis parodo už kokią sumą prekių ir taros yra parduotuvėje.

Antroje prekinės apyskaitos pusėje yra taros judėjimo apyskaita.

Tara apskaitoma ir pagal sumą ir pagal kiekį. Prie prekinės apyskaitos
turi būti pridedami visi dokumentai (sąskaita-faktūra, ir kt.) ir ji su
visais dokumentais atiduodama į buhalteriją.

Piniginiai atsiskaitymai

Įmonės už suteiktas paslaugas ir tiekiamas prekes atsiskaityti su
klientais gali grynais pinigais (per kasą) ir negrynais pinigais (pavedimu
per banką).

Pagrindinė atsiskaitymo negrynais pinigais forma – mokėjimo pavedimas.
Tai Lietuvos banko nustatytos formos mokėjimo dokumentas, kuris,
atitinkamai užpildžius, pateikiamas banko įstaigai kaip paliepimas tam
tikrą pinigų sumą nurašyti nuo mokėtojo sąskaitos ir įskaityti į gavėjo
sąskaitą. Užpildytas pavedimas galioja 10 kalendorinių dienų. Tai reiškia,
kad neturint pakankamai pinigų banko sąskaitoje apmokėti nurodytai mokėjimo
pavedimu sumai, tačiau žinant apie būsimas įplaukas pavedimo nebūtina
perrašyti. Tiesiog jį galima pateikti, kai į sąskaitą gaunami pinigai, bet
ne vėliau kaip, per 10 kalendorinių dienų nuo datos, nurodytos pavedime.
Mokėjimo pavedimas turi būti patvirtintas antspaudu ir parašais.

Dar viena atsiskaitymo negrynais pinigais forma yra čekiai, tačiau
Lietuvoje jie kol kas nenaudojami. Šiuo metu banko čekius įmonės naudoja
tik gryniesiems pinigams iš sąskaitos banke gauti. Banko įstaigoms pateikti
čekiai yra ypač kontroliuojami banko darbuotojų, todėl klaidingai
užpildytas čekis nepriimamas ir pinigų išdavimo operacija nevykdoma. Banko
čekius (čekių knygelę) išduoda pats bankas. Davėjas yra atsakingas už čekio
apmokėjimą.

Kiekvieną kartą kai į įmonės sąskaitą įplaukia pinigų arba kai jie
išmokami iš sąskaitos, bankas parengia specialius dokumentus, įrašą iš
įmonės sąskaitos banke. Kuria informuoja įmonę, kiek pinigų išleista, kiek
pinigų įplaukia ir kiek pinigų liko. Įmonės šio įrašo duomenis sutikrina su
dokumentais.

Dokumentinis dokumentų įforminimas

Pinigų mokėjimą iš savo sąskaitos banke įmonė įformina pirminiu
dokumentu – mokėjimo pavedimu. Jis išrašomas įmonės mokėtojos buhalterijoje
3 ar daugiau egzempliorių (mokėtojui, bankui, gavėjui) ir perduodamas
mokėtoją aptarnaujančiai banko įstaigai vykdyti.

Mokėjimo pavedime turi būti nurodyti šie duomenys:

1. Pavedimo numeris.

2. Pavedimo išrašymo data.

3. Mokėtojo pavadinimas ir įmonės kodas iš registravimo

pažymėjimo.

4. Mokėtojo banko pavadinimas ir kodas.

5. Mokėtojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris.

6. Mokėjimo suma litais ir centais.

7. Gavėjo atsiskaitomosios sąskaitos numeris.

8. Gavėjo pavadinimas.

9. Gavėjo bankas ir jo kodas.

10. Mokėjimo suma žodžiais (litais ir centais).

11. Mokėjimo paskirtis ir dokumentas, pagal kurį daromas mokėjimas.

12. Pirmas mokėjimo pavedimu egzempliorius tvirtinamas įmonės,

įstaigos ar organizacijos apvaliu (herbiniu) antspaudu.

13. Pirmąjį mokėjimo pavedimu egzempliorių pasirašo ūkio subjekto

asmenys, turintys pirmojo ir antrojo parašo teisę.

Taisymai mokėjimo pavedime draudžiami.

Čekyje turi būti nurodyti šie duomenys:

1. Davėjo pavadinimas.

2. Suma skaičiais.

3. Suma žodžiais.

4. Sąskaitos numeris.

5. Gavėjas.

6. Operacijos pavadinimas.

7. Parašai.

8. Antspaudas.

ĮMONĖS VEIKLOS SĄNAUDOS

Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pagal pirkimo, pardavimo sutartį gali būti numatoma, kad pardavėjas turi
atlikti papildomus darbus susijusius su prekės pardavimu (sumontavimas,
atvežimas). Pajamos laikomos uždirbtomis dokumentu patvirtinus faktą, kad
pirkėjas prekę paėmė.

Finansinės ir investicinės veiklos pajamos fiksuojamos tada, kai jos
uždirbamos. Grynosios pardavimo pajamos nustatomos iš parduotų prekių
vertės atėmus pirkėjams suteiktas nuolaidas bei diskontus.

Pajamos turi būti lyginamos su sąnaudomis kurios buvo patirtos uždirbant
tas pajamas. Sąnaudos pripažįstamos tada kai gaunamos pajamos,
nepriklausomai nuo pinigų. Sąnaudos kurios tiesiogiai susijusios su
gautomis pajamomis, sudaro parduotų prekių savikainą ir pripažįstamos iš
karto pardavus prekes (pirkimo kaina, atsivežimo kaina, paruošimo kaina).
Gali būti sąnaudų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su prekių pardavimu.
Tokios išlaidos nedelsiant pripažįstamos laikotarpio kurio metu yra
padarytos sąnaudomis. Jos vadinamos veiklos sąnaudomis.

Įmonės metinė finansinė ataskaita

Finansinės ataskaitos – tai apskaitos duomenų apie įmonės ūkinę
finansinę veiklą periodinis apibendrinimas ir susisteminimas tam tikru
būdu, siekiant patenkinti vartotojų poreikius.

Finansinių ataskaitų sudėtis

Finansinių ataskaitų sudėtis – tai ataskaitų formos,kurios įeina į tam
tikro laikotarpio bendrą ataskaitą. Dažniausiai sudaromos ketvirčio ir
metinės finansinės ataskaitos. Metinė finansinė ataskaita paprastai yra
platesnė už tarpines ataskaitas (mėnesio, ketvirčio, pusmečio).

LR Vyriausybės nutarimu patvirtinta tokia metinė finansinės
atskaitomybės sudėtis:

• Balansas

• Pelno (nuostolio) ataskaita

• Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita

• Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita

• Paaiškinamasis raštas

Finansines ataskaitas sąlyginai galima suskirstyti į 2 kategorijas:

1. Esamos padėties ataskaitos.

2. Pasikeitimų ataskaitos.

Buhalterinis balansas priklauso pirmai kategorijai. Jis pateikia
informaciją apie įmonės finansinę būklę konkrečiu momentu. Kitos dvi
ataskaitos, tai yra pelno ir nuostolio ataskaita ir pinigų srautų
ataskaita, priklauso antrai kategorijai. Jos parodo įmonės veiklą per tam
tikrą laikotarpį (ketvirtį, metus). Įmonės vadovybei ir kitiems
suinteresuotiems asmenims periodiškai reikia žinoti, kaip vyksta įmonės
veikla. Todėl ataskaitos pateikiamos tam tikrais laikotarpiais.
Laikotarpiai yra įvairūs (mėnuo, ketvirtis, metai). Išorės informacijos
vartotojams paprastai pateikiama metinė ataskaita. Finansiniai metai
daugelyje įmonių gali sutapti su kalendoriniais metais, bet gali ir
nesutapti. Mėnesinės ar ketvirtinės ataskaitos vadinamos tarpinėmis.

Finansinių ataskaitų kokybinės savybės

Finansinės ataskaitos turi būti naudingos įvairiems vartotojams,
patenkinti jų specifinius poreikius. Egzistuoja bendros nuostatos
finansinėms ataskaitoms sudaryti. Dėl to lengviau ne tik sudaryti
finansines ataskaitas, bet ir jas interpretuoti bei analizuoti. Finansinių
ataskaitų rengimo ir pateikimo nuostatuose nurodomos 4 pagrindinės
finansinių ataskaitų kokybinės savybės, arba reikalavimai, kurių būtina
laikytis sudarant finansines ataskaitas. Tai:

1. Suprantamumas.

2. Tinkamumas.

3. Patikimumas (tikrumas):

• lojalus atvaizdavimas;

• turinio vyravimas prieš formą;

• neutralumas;

• apdairumas ir atsargumas;

• tikslumas;

• kompleksiškumas.

4. Palyginamumas.

Suprantamumas reiškia, kad finansinių ataskaitų informacija turi
būti suprantama visiems vartotojams. Todėl labai svarbu, kad finansinių
ataskaitų turinys atspindėtų esmę, nebūtų dviprasmis. Praktikoje pasitaiko
atvejų, kai vartotojai nesupranta tam tikros informacijos finansinėse
ataskaitose dėl profesionalumo ir kompetencijos trūkumo. Tokiais atvejais
nesuprantamos informacijos, esančios finansinėse ataskaitose, negalima
išbraukti tik dėl to, kad jos nesupranta vartotojai.

Finansinių ataskaitų tinkamumas rodo, kad ataskaitos padeda
vartotojams priimti tinkamus sprendimus, daryti objektyvias išvadas.
Finansinių ataskaitų tinkamumą apibūdina jose esamos informacijos reikšmė.
Informacijos reikšmė priklauso ne tik nuo jos dydžio kiekine išraiška, bet
ir nuo vaidmens, kurį ji gali atlikti. Reikšminga informacija laikoma
tokia, kurią išbraukus iš finansinės ataskaitos tai turės įtakos vartotojų
sprendimams.

Finansinių ataskaitų patikimumas rodo, kad visos ūkinės
operacijos finansinėse ataskaitose atspindėtos objektyviai ir kad jose nėra
klaidų. Tiksliau tariant, visa finansinė informacija yra tiksli, teisinga
ir tikra. Tik patikima informacija yra naudinga vartotojams.

Palyginamumas reiškia, kad teikiama tokia informacija, kuri
leidžia vartotojui nustatyti pranašumus, skirtumus ir tendencijas. Lyginant
įmonės finansinių ataskaitų duomenis su kitų įmonių analogiškomis
ataskaitomis, galima objektyviai įvertinti savo galimybes ir vietą rinkoje.
Galimi įvairūs finansinių ataskaitų rodiklių palyginimo variantai.

Be minėtų finansinių ataskaitų kokybinių savybių, literatūroje
yra nurodomos ir kitos. Tai jų pateikimas laiku, pastovumas, reikšmingumas,
išsamumas, naudingumas ir kt.

Finansinės ataskaitos turi būti pateiktos laiku, nes vartotojams
vertinga tik laiku pateikta informacija, pavėluotai pateikta informacija
kartais visiškai neturi jokios reikšmės.

Pastovumas rodo, kad nustatyta metodika ir pasirinktos apskaitos
procedūros nekeičiamos, kol informacijos vartotojai nebus supažindinti su
pakeitimais. Be to, pakeitimo pobūdis ir ekonominis pagrįstumas turi būti
apibūdinti finansinėje atskaitomybėje.

Reikšmingumas parodo to ar kito įvykio svarbą. Pvz.: įmonėje,
kurioje milijoninė apyvarta, 5000 Lt klaida gali neturėti reikšmės, bet
nustatytos vagystės gali būti laibai svarbūs įvykiai.

Išsamumas reiškia, kad finansinių ataskaitų informacija turi
apimti viską, kas būtina žinoti suinteresuotiems vartotojams.

Naudingumas rodo, kad nauda, gauta naujos informacijos pagrindu,
turi būti didesnė už išlaidas. Didesnė dalis informacijos išlaidų tenka
tiems, kurie ją rengia, o naudą gauna jos vartotojai. Ši finansinių
ataskaitų savybė neretai vadinama naudingumu.

LR Vyriausybės nutarime nurodyti šie pagrindiniai reikalavimai
finansinei atskaitomybei:

1. Visi duomenys, pateikiami metinėje finansinėje atskaitomybėje ir

apskaitoje, turi būti suformuoti pagal kaupimo principą.

2. Metinė finansinė atskaitomybė turi būti parengta atsižvelgiant į

įmonės tęsiamos veiklos principą.

3. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikti duomenys turi būti

suprantami potencialiems jų vartotojams, kad jie galėtų priimti

tinkamus sprendimus.

4. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi

būti neutrali ir patikima, draudžiami turto prirašymai arba pajamų

ir sąnaudų iškraipymai.

5. Duomenys, pateikiami finansinėse ataskaitose, turi būti suformuoti

pagal pastovumo ir atsargumo principą.

6. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiami ataskaitinių ir

mažiausiai vienerių praėjusių metų duomenys. Jeigu ataskaitinio

laikotarpio rodiklių dėl apskaitos metodikos pakitimo negalima

palyginti su praėjusių metų rodikliais, informacija apie

perskaičiuotus duomenis pateikiama paaiškinamajame rašte.

7. Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansinės atskaitomybės

formas, praleisdamos eilutes, kurių sumos lygios nuliui.

8. Pateikiant metinėje finansinėje atskaitomybėje ūkinius faktus, daug

dėmesio turi būti skirta turiniui ir ekonominei prasmei, o ne tik

formaliems pateikimo reikalavimas.

9. Jeigu metinė finansinė atskaitomybė parengiama nesilaikant LR

buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ir šio nutarimo

reikalavimų, priežastys turi būti išdėstytos paaiškinamajame rašte.

Nesilaikyti šių reikalavimų leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai

būtina norint tinkamai apibūdinti įmonės būklę.

Atsakomybė už finansinių ataskaitų sudarymą tenka įmonės
vadovams. Todėl įmonės vadovai, konkrečiai vyriausiasis buhalteris
(finansininkas), kuris sudaro finansines ataskaitas, turi gerai išmanyti
joms keliamus reikalavimus, jų kokybines savybes.

Balansas

Balansas yra vienas iš svarbiausių apskaitos sistemos elementų,
todėl jam visose šalyse ir įvairiais laikotarpiais buvo skiriama labai daug
dėmesio. Balansas atspindi apskaitos objektus, jų detalizavimą, todėl iš jo
turinio galima spręsti apie apskaitos sistemos organizavimo principus.

Balansas yra pagrindinė įmonės finansinės ataskaitos forma. Jis
turi labai didelę reikšmę atliekant įmonės finansinės būklės analizę, todėl
visose šalyse yra laikomas svarbiausiu finansinės analizės šaltiniu.

LR Finansų ministerija “Dėl metinės finansinės atskaitomybės
pavyzdinių formų ir svarbiausiųjų pozicijų paaiškinimo” patvirtino naują
balanso formą.

Ją sudaro dvi dalys:

1. Turtas.

2. Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai.

Ilgalaikis turtas balanse parodomas likutine verte, t.y. iš turto
įsigijimo savikainos atėmus nusidėvėjimą.

Trumpalaikis turtas balanse parodomas, to turto įsigijimo savikaina.

Turtą sudaro trys skyriai: A. Ilgalaikis turtas; B. Trumpalaikis
turtas; C. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos.

Savininkų nuosavybę ir įsipareigojimus sudaro penki skyriai: A.
Kapitalas ir rezervai; B. Finansavimas (dotacijos ir subsidijos); C.
Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai; D. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai;
E. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos.

A skyriuje “Ilgalaikis turtas” yra tokios grupės:

1. Formavimo savikaina. Ji sudaro tą išlaidų dalį, kuri nebuvo

panaudota šiais metais uždirbant pajamas, bet yra skirta įmonei

formuoti.

2. Nematerialusis turtas. Jis apima įmonės atliktų tyrinėjimų ir

plėtojimo darbų savikainą, įsigytas teises, prestižą, iš anksto

apmokėtas sąnaudas.

3. Materialusis turtas. Jį sudaro žemė, pastatai, statiniai ir

mašinos, transporto priemonės, kiti įrengimai ir įrankiai,

išperkamosios nuomos ir panašios teisės (tai įmonės teisės ilgą

laiką disponuoti nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu pagal

išperkamosios nuomos sutartis).

4. Ilgalaikis finansinis turtas. Jį sudaro dalyvavimas kitose įmonėse

(investicijos, gautinos sumos, tai yra grąžintinos sumos, kurias

įmonė suteikė) ir kitas ilgalaikis finansinis turtas (savo akcijos,

kurias įmonė išpirko remdamasi akcininkų tarybos sprendimu, kitos

investicijos bei gautinos sumos).

5. Po vienų metų gautinos sumos. Jos apima pirkėjų įsiskolinimus taip

pat išperkamosios nuomos pagrindu išnuomoto turto vertę.

B skyrių “Trumpalaikis turtas” sudaro:

1. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys. Čia įeina visos įmonės

atsargos, žaliavos ir komplektavimo gaminiai, nebaigta gamyba,

gatava produkcija bei prekės ir ilgalaikis turtas, skirtas

perparduoti, taip pat išankstiniai apmokėjimai.

2. Per vienerius metus gautinos sumos. Jos apima pirkėjų įsiskolinimą,

kitas gautinas sumas, taip pat pareikalautą, bet neįmokėtą

kapitalą.

3. Investicijos ir terminuotieji indėliai (savo akcijos, kitos

investicijos ir terminuotieji indėliai).

4. Grynieji pinigai sąskaitose ir kasoje.

C skyriuje “Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio
laikotarpio sąnaudos” parodomos ateinančio laikotarpio sąnaudos (iš anksto
apmokėtos) ir sukauptos (gautinos) pajamos. Ateinančio laikotarpio sąnaudos
sudaro sumos, kurias įmonė sumokėjo šį ir ankstesniais ataskaitiniais
laikotarpiais, tačiau jos bus pripažintos sąnaudomis kitais ataskaitiniais
laikotarpiais. Sukauptas (gautinas) pajamas sudaro šį ir ankstesniais
ataskaitiniais laikotarpiais įmonės uždirbtos, bet dar neapmokėtos pajamos,
išskyrus pirkėjų įsiskolinimus, atspindimus atitinkamuose balanso
straipsniuose.

Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų svarbiausių skyrių ir
straipsnių esmė tokia.

A skyriuje “Kapitalas ir rezervai” parodomas visas įmonės
kapitalas, kurį sudaro:

• Įstatinis (pasirašytasis) kapitalas ir nepareikalautas įmokėti kapitalas;

• Akcijų priedai (nominalinės vertės perviršijimas), tai yra suma, kuria

išleistų akcijų pardavimo kaina viršija nominalinę jų vertę;

• Perkainojimo rezervas, tai yra nerealizacinis perviršis, įtraukiamas į

ilgalaikio turto straipsnių sumas;

• Įstatymo nustatyti rezervai – nepaskirstytini ir paskirstytini. Jie

sudaromi paskirstant ataskaitinių metų pelną visuotinio akcininkų

susirinkimo sprendimu;

• Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis). Išskiriamas ataskaitinių ir

ankstesniųjų metų pelnas (nuostolis);

B skyriuje “Finansavimas (dotacijos ir subsidijos)”
parodomos investicinės subsidijos, gautos iš užsienio ir vyriausybinių
valdžios organų, investavimo į ilgalaikį turtą forma. Gautos investicinės
subsidijos, kurių gavimas nesusijęs su investavimu į ilgalaikį turtą, gavus
jas, arba jų gavimo garantijos yra įrašomas į pelno (nuostolio) ataskaitą
pagal jų pobūdį.

C skyriuje “Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai” parodomi
pinigai, skirti kompensuoti sąnaudoms ir reikalavimams, kurie yra tiksliai
nustatyti pagal jų pobūdį ir kurie finansinių metų paskutinę dieną yra
tikėtini arba garantuoti, tačiau kurių sumos dar turės būti nustatytos
(patikslintos).

D skyrius “Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai” apima po
vienerių metų mokėtinas sumas ir ilgalaikius įsipareigojimus, kurios sudaro
finansinės ir prekybos skolos.Kartu su finansinėmis skolomis, kaip įmonės
įsiskolinimas, atspindimos įmonės skolos nuomotojui už išperkamosios nuomos
pagrindu išsinuomotą ilgalaikį turtą.prie po vienerių metų mokėtinų sumų
negalima priskirti sumų, kurios bus sumokėtos per dvyliką mėnesių.jos yra
įtraukiamos į kitą šio skyriaus grupę – per vienerius metus mokėtinos sumos
ir trumpalaikiai įsipareigojimai.Prie jų priskiriama ir ilgalaikių skolų
einamųjų metų dalis, finansinės trumpalaikės skolos, trumpalaikės prekybos
skolos, avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis, taip pat mokesčiai,
atlyginimai, socialinis draudimas bei kitos mokėtinos sumos ir
trumpalaikiai įsipareigojimai.

E skyriuje “Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio
pajamos” parodomi du pagrindiniai straipsniai: sukauptos sąnaudos ir
ateinančio laikotarpio (avansu gautos, neuždirbtos) pajamos. Sukautos
sąnaudos – tai sąnaudos, įmonės patirtos šį ar ankstesniais laikotarpiais,
jeigu už jas bus atsiskaityta būsimais laikotarpiais. Ateinančio
laikotarpio pajamos – tai įmonės dar neuždirbtos (avansu gautos), tačiau
pirkėjų (užsakovų) jau apmokėtos pajamos, išskyrus prekybos skolas,
atspindimas atitinkamuose balanso straipsniuose.

Pelno (nuostolio) ataskaita

Pelnas – svarbiausias ūkinės veiklos rezultatus apibudinantis
rodiklis, todėl finansinėje atskaitomybėje jam skiriama daug dėmesio.
Informacija apie įmonės ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatus
pateikiama pelno ir nuostolio ataskaitoje. Joje parodoma finansinio
rezultato susidarymo schema. Pelno ir nuostolio ataskaita yra vienas iš
svarbiausių informacijos šaltinių siekiant sužinoti įmonės veiklos
rezultatus ir jos galimybes. Paprastai ši ataskaita yra mėnesinė, ketvirčio
ir metinė. Pelno ataskaita gali būti sudaryta ir savaitinė, jeigu to reikia
valdymui. Ji turi būti vienodos formos ir struktūros. Nukrypimai leidžiami
tik ypatingais atvejais.

Pelno ir nuostolio ataskaita gali būti daugiapakopės ir vienpakopės
formos. Pirmuoju atveju galutinis rezultatas apskaičiuojamas remiantis
keliais tarpiniais pelno apskaičiavimais, antruoju atveju atskirai
grupuojamos pajamos ir sąnaudos, o jų algebrinė suma parodo pelną ar
nuostolį.

Nepriklausomai nuo pelno ir nuostolio ataskaitos sudarymo formos
ataskaitoje galime skirti dvi rodiklių rūšis: pajamas ir sąnaudas.

Pajamos – tai įmonės aktyvų (turto) padidėjimas arba jos
įsipareigojimų sumažėjimas, atsiradęs vykdant įprastinę ūkinę veiklą ir
taip didinančios įmonės kapitalą. Prie pajamų priskiriamos įplaukos už
realizuotą produkciją bei suteiktas paslaugas, įnašai, procentai,
dividendai, renta. Pajamos gali būti apskaičiuojamos arba gautos. Pajamos
yra apskaičiuojamos tada, kai įvykdyti visi sutarties reikalavimai ir įmonė
yra užtikrinta, kad atitinkamos sumos bus pervestos į jos sąskaitą. Pajamos
yra gautos, kai už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sumokėti
grynieji pinigai arba gauti mokamieji reikalavimai. Dabar vartojamas
terminas “uždirbtos ir neuždirbtos pajamos”. Taigi uždirbtos pajamos – 1)
pinigai už suteiktas paslaugas bei parduotą produkciją (šie darbai turi
būti atlikti, o produkcija parduota per ataskaitinį laikotarpį); 2)
parduota produkcija arba suteiktos paslaugos per ataskaitinį laikotarpį
(nors pinigai dar negauti, tačiau mūsų klientas įsipareigojo apmokėti už
juos).Neuždirbtomis pajamomis laikomi pinigai už darbus ir paslaugas, kurie
numatomi atlikti per būsimus laikotarpius. Tai yra mūsų įsiskolinimas
klientams, todėl šių pajamų lyginti su ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis
negalima. Tik uždirbtas pajamas galima lyginti su ataskaitinio laikotarpio
sąnaudomis, atvaizduoti pelno ir nuostolio ataskaitoje ir apskaičiuoti
realiai uždirbtą pelną.

Sąnaudomis yra laikomas turtas, sunaudotas pajamoms uždirbti. O
išlaidos – tai pinigų išleidimas kuriam nors tikslui, dažniausiai turtui
įsigyti. Į pelno ir nuostolio ataskaitą įtraukiamos visos uždirbtos pajamos
ir padarytos sąnaudos. Gautas pelnas parodo uždirbtas pajamas atėmus
sąnaudas, padarytas toms pajamoms uždirbti.

Pelno ir nuostolio ataskaitoje parodomos visos per ataskaitinį
laikotarpį uždirbtos pajamos bei sąnaudos, padarytos uždirbant šias
pajamas.

Iš bendrojo pelno (nuostolio) sumos atėmus veiklos sąnaudų sumą,
gaunama veiklos pelno (nuostolio) suma. Pelno (nuostolio) ataskaitoje
atskirais straipsniais parodomos kitos veiklos pajamos ir sąnaudos.

Kitos veiklos pajamos atspindi gautas ar gautinas iš pašalinių
(trečiųjų) asmenų pajamas, nesusijusias su įmonės tipinės veiklos prekių ir
paslaugų pardavimu. Šis rodiklis taip pat apima savos statybos sumą, kuri
yra laikoma pajamomis. Kitos veiklos pajamos negali būti priskirtos
finansinės ir investicinės veiklos pajamoms ar pagautė. Kitos veiklos
sąnaudos atspindi apmokėtas arba apmokėtinas pašaliniams (tretiesiems)
asmenims sąnaudas, susijusias su netipine įmonės veikla. Kitos veiklos
sąnaudoms negali būti priskirtos finansinės ir investicinės veiklos
sąnaudos ar netekimai.

Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) yra apskaičiuojamas remiantis
šia formule:

Veiklos pelnas (nuostolis)

+ Kitos veiklos pajamos

– Kitos veiklos sąnaudos

+ Finansinės ir investicinės veiklos pajamos

– Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos

= Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis)

Pelno ir nuostolio ataskaitoje yra atskiri straipsniai ypatingam
pelnui ir nuostoliui parodyti. Ypatingas pelnas vadinamas pagaute, o
ypatingi nuostoliai – netekimais, praradimais. Ypatingą pelną sudaro sumos,
gautos iš neįprastinės veiklos, t. y. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto
anksčiau nurašytų sumų atkūrimo, nesusijusi su įprastine įmonės veikla
nauda iš kompensacijų už stichines nelaimes ar kitas netikėtas aplinkybes
ir kita nauda, nepriklausanti nuo įmonės valdytojų valios. Čia turi būti
atvaizduotos sumos, kuriomis buvo klaidingai sumažintas ankstesnių
ataskaitinių laikotarpių veiklos rezultatas.

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita.

Sudarant pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą, svarbu tiksliai
apskaičiuoti pelną (nuostolį), t.y. paskirstytiną rezultatą ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje. Šis rodiklis, parodytas pelno (nuostolio)
paskirstymo ataskaitoje trečiuoju eilės numeriu, apskaičiuojamas kaip
algebrinė nepaskirstytojo rezultato ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir
ataskaitinio laikotarpio nepaskirstytojo rezultato suma.

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje atskirais straipsniais
parodomos sumos, kurias akcininkai įmoka įmonės veiklos nuostoliams
atlyginti, taip pat sumos, perkeltos į nepaskirstytąjį pelną iš rezervų.
Paskirstytasis pelnas skirstomas vadovaujantis Vyriausybės nutarimais bei
akcininkų susirinkimo sprendimais į atitinkamus rezervus, dividendams ir
tantjemoms išmokėti bei kitiems tikslams.

Informacija, pateikta pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje,
tiesiogiai susijusi su rodikliais, atvaizduotais pelno (nuostolio)
ataskaitoje.

Pinigų srautų ataskaita

Lietuvos Respublika finansų ministerija “Dėl metinės finansinės
atskaitomybės pavyzdinių formų ir svarbiausiųjų pozicijų paaiškinimo”
rekomendavo pinigų srautų ataskaitos formą.

Finansų ministerijos patvirtintoje pinigų srautų ataskaitoje, parodyti
pinigų srautai iš:

1) įmonės veiklos;

2) investicinės veiklos;

3) finansinės veiklos;

4) ypatingosios veiklos.

Pinigų srautus iš įmonės veiklos sudaro įmonės grynasis pelnas
(nuostolis), nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, užsienio valiutos
kurso pasikeitimo įtaka, ilgalaikio turto perleidimo netekimai (pagautė),
pirkėjų įsiskolinimo, įsiskolinimo tiekėjams, kitų įmonės skolų,
išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas) bei finansinės ir
investicinės veiklos rezultatas.

Pinigų srautai iš investicinės veiklos apima pinigus, išmokėtus
įsigyjant materialųjį ir nematerialųjį ilgalaikį turą, taip pat įsigyjant
įvairius vertybinius popierius, pinigus, gautus parduodant materialųjį ir
nematerialųjį ilgalaikį turtą (išskyrus tą, kuris buvo įsigytas turint
tikslą jį parduoti), bei pinigus, gautus parduodant vertybinius popierius
(išskyrus tuos, kurie buvo įsigyti turint tikslą juos parduoti).Pinigų
srautų iš investicijų perleidimo (įsigijimo) straipsnyje atspindima ir
įmonės gautų per ataskaitinį laikotarpį dividendų suma.

Pinigų srautai iš finansinės veiklos apima pinigus, gautus iš
savininkų, išleidžiant visų rūšių akcijas ar kitus kapitalo vertybinius
popierius, ir skolintojų (kreditorių), išleidžiant obligacijas, vekselius
ir kitus vertybinius popierius, iš kredito institucijų, padidėjus įmonės
įsiskolinimams joms, taip pat kitus pinigus, gautus iš įmonės finansinės
veiklos bei išmokėtus savininkams dividendų forma, išmokėtus savininkams už
išperkamąsias įmonės akcijas, kredito institucijoms ir kitoms įmonėms.

Be to, šioje ataskaitoje dar išskirti pinigų srautai iš ypatingosios
įmonės veiklos, eliminuojant jų poveikį įmonės investicinei bei finansiniai
veiklai.

Parengus pinigų srautų ataskaitą, joje apskaičiuota per ataskaitinį
laikotarpį pasikeitusi pinigų suma turi sutapti su per tą patį ataskaitinį
laikotarpį pasikeitusia pinigų suma, pateikta balanse.

Paaiškinamasis raštas

Remiantis vien tik balanso, pelno ir nuostolio, pinigų srautų
ataskaitų duomenimis, finansinės informacijos vartotojams dažnai būna sunku
iš karto nustatyti, ar įmonės veikla yra sėkminga ir perspektyvi. Todėl yra
sistema specialiųjų finansinių rodiklių, kuriuos tyrinėjant ir galima gauti
atsakymą į šį klausima, priimti ekonominį sprendimą. Be finansinių
ataskaitų, skirtų išoriniam jų naudojimui, beveik visada rengiamos pažymos,
kuriose pateikiama svarbesnių rodiklių apskaičiavimo metodika, praėjusio
laikotarpio duomenys, apskaitos metodikos pasikeitimai, debitorinių ir
kreditorinių skolų ir skolininkų sąrašai, papildoma informacija apie rinkos
kainas, kainų indeksus ir kitokia informacija. Finansinės ataskaitos yra
rengiamos pagal nustatytus standartus, todėl jose negali atsispindėti kai
kurie svarbūs įvykiai ar pasikeitimai.

Ši informacija gali būti pateikta iš įvairių katalogų, žinynų,
laikraščių ir kitų informacijos šaltinių. Ji detalizuoja tam tikrus įmonės
veiklos rodiklius, juos papildo ir paaiškina. Todėl ji vadinama papildoma
informacija arba paaiškinamuoju raštu. Šį paaiškinamąjį raštą galima
vadinti sudedamąja metinės finansinės atskaitomybės dalimi. Jame turi būti
pateikiama informacija, susijusi su įmonės veikla, bet nenurodyta
finansinėse ataskaitose.

Paaiškinamasis raštas pradedamas pastabomis, kuriuose pateikiami tokie
bendrieji duomenys apie įmonę:

– bendra įmonės būklė per keletą praėjusių ataskaitinių laikotarpių;

– sąlygos, kuriomis dirba įmonė ir kurios gali paveikti įmonės

plėtotę;

– įmonės veikla tyrimų ir plėtojimo srityje;

– kapitalo pakitimai ir šių pakitimų priežastys;

– svarbiausi įvykiai, atsitikę po ataskaitinių metų, tačiau su jais

susiję.

Toliau turi būti aprašoma apskaitos ir atskaitomybės sudarymo
metodika. Jeigu ataskaitiniais metais pasikeitė apskaitos metodika, tai
būtina nurodyti, kokią įtaką tai turėjo įmonės ūkiniai veiklai ir jos
finansiniams rezultatams. Būtina pateikti visus rodiklius, apskaičiuotus
pagal seną ir naują metodikas.

Pateikus šią informacija, būtina atskleisti konkrečių finansinių
ataskaitų straipsnių turinį, t.y. juos iššifruoti. Tam gali būti sudarytos
lentelės, diagramos, pažymos ir panašiai. Daug dėmesio būtina skirti tiems
finansinių ataskaitų straipsniams, kuriuose nurodytos didelės sumos ir
kurie gali turėti lemiamą įtaką vertinant įmonės finansinę būklę.

Paaiškinamajame rašte, jo pažymose ir pastabose turi būti pateikta ši
informacija:

– materialiojo turto būklė ir jo kitimas per ataskaitinį laikotarpį;

– ilgalaikio materialiojo turto būklė pagal svarbiausias šio turto

rūšis;

– ilgalaikio finansinio turto įsigijimo vertė, taip pat jo kitimas

per ataskaitinį laikotarpį;

– kapitalo sudėtis, nurodant visų rūšių akcijų skaičių ir sumas, taip

pat valstybinio kapitalo dydį;

– trumpalaikės ir ilgalaikės skolos, mokesčių ir atlyginimų

įsipareigojimai;

– didelės atidėjimų sumos;

– veiklos rezultatai (pajamos, gautos pardavus prekes ir atlikus

paslaugas, turi būti pateiktos pagal kiekvieną reikšmingą veiklos

rūšį, sąnaudos – pagal svarbiausius straipsnius ir didžiausias

sumas);

– vidutinis samdomųjų darbuotojų skaičius ir apmokėjimo už darbą

sąnaudos pagal svarbiausias darbuotojų kategorijas;

– kita informacija.

Leave a Comment