TURINYS
Įvadas …………………………………………………………………………………….21. Pastarųjų ekonominių pokyčių apžvalga ………………………………………………..42. Struktūrinų reformų uždaviniai …………………………………………………………52.1 Įmonių restruktūrizavimas ir bankrotas ……………………………………………….62.2 Smulkus ir vidutinis verslas ……………………………………………………………82.3 Pramonė ……………………………………………………………………………….93. Laisvas prekių judėjimas ………………………………………………………………104. Laisvė teikti paslaugas ……………………………………………………………………………………..125. Laisvas kapitalo judėjimas ………………………………………………………………………………..136. Įmonių teisė …………………………………………………………………………………………………….147. Konkurencijos politika ……………………………………………………………………………………..158. Mokesčiai ……………………………………………………………………………………………………….169. Muitų sąjunga ………………………………………………………………………………………………….1710. Verslo plėtra ………………………………………………………………………………………………….1811. Lietuvos ekonominės integracijos į bendrąją ES rinką programa …………………………2212. Išvados …………………………………………………………………………………………………………2413. Literatūra ………………………………………………………………………………………………………25ĮVADASPraėjęs ekonominių reformų dešimtmetis buvo rezultatyvus – Lietuvoje sukurta funkcionuojanti rinkos ekonomika. Tačiau aiškiai deklaruotas Lietuvos valstybės strateginis siekis – narystė Europos Sąjungoje (ES) reikalauja toliau konsoliduoti pastangas ekonominės politikos, teisės derinimo ir administracinių gebėjimų stiprinimo srityse. Lietuvos ekonominė programa laikotarpiui iki stojimo į ES – tai ne tik ekonominis dokumentas. Tai visų pirma politinis dokumentas, išreiškiantis politinius Vyriausybės įsipareigojimus sėkmingai užbaigti ekonomikos ir struktūrines reformas. Ekonominės programos parengimas žymi kokybiškai naują Lietuvos ir ES santykių etapą – ekonominės politikos derinimo ir koordinavimo etapą, kuris yra neatsiejama tolygaus ES vieningosios rinkos funkcionavimo sąlyga. Vis didesnis vaidmuo formuojant nacionalinę ekonomikos strategiją tenka valstybės institucijų, pirmiausia ministerijų, atsakingų už finansus ir ekonominę politiką, bei centrinio banko, administraciniams gebėjimams ir jų veiksmų koordinavimui. Persiorientavimas į ilgalaikę perspektyvą įgalins optimizuoti ekonomikos reformų planavimo procesą, efektyviai prognozuoti ir valdyti ekonomikos pokyčius. Lietuvoje dar nėra galutinai pasibaigęs ekonomikos transformacijos laikotarpis, todėl ekonominei politikai keliami kiti tikslai negu ilgametės rinkos ekonomikos ir aukšto pragyvenimo lygio valstybėse. Lietuvos ekonominės programos tikslai pirmiausia orientuoti į šalies pasirengimą prisiimti narystės ES įsipareigojimus nuo 2004 m. Pagrindinis ekonominės politikos tikslas laikotarpiui iki įstojimo į ES – tenkinti ekonominius stojimo į ES kriterijus (Kopenhagos kriterijus) ir rengtis narystei Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Visa reformų programa orientuota į tinkamų šio tikslo sėkmingo įgyvendinimo priemonių sukūrimą vidutinės trukmės laikotarpiu: 1. spartūs ir tolygūs ekonomikos plėtros tempai; 2. stabili makroekonominė aplinka; 3. palankios verslo plėtros sąlygos; 4. išaugusi ekonominė integracija su ES; 5. sėkmingai įgyvendintos struktūrinės reformos; 6. stabili ir prognozuojama teisinė aplinka; 7. skaidrus valstybės valdymas; 8. politinis sutarimas dėl daromų reformų. Programoje išnagrinėtos ir įvertintos prielaidos pasiekti deklaruojamus ekonominės politikos tikslus, pateikta struktūrinių reformų vizija. Prognozės grįstos prielaida, kad nagrinėjamu laikotarpiu išorinė ekonominė Lietuvos aplinka iš esmės išliks stabili. Programą sudaro keturios pagrindinės dalys, apžvelgiančios pastarųjų metų ekonominius pokyčius Lietuvoje, planuojamą monetarinę ir fiskalinę politiką laikotarpiui iki Lietuvos stojimo į ES bei planuojamas struktūrines reformas. Apibendrinant Lietuvos ekonominių reformų kelią ir apibrėžiant programoje pateiktas vidutinės trukmės perspektyvas, reikėtų akcentuoti keletą svarbių aspektų. Per praėjusį laikotarpį po išorinio 1998-1999 m. šoko Lietuva, vykdydama valiutų valdybos modeliu pagrįstą pinigų politiką ir griežtą fiskalinę politiką, sugrįžo į ankstesnį sparčios ekonominės plėtros kelią. Teigiamos makroekonominės tendencijos, išryškėjusios 2000 m. (žemas infliacijos lygis, iki 2,8 proc. BVP sumažėjęs fiskalinis ir iki 6,0 proc. – einamosios sąskaitos deficitas, 3,3 proc. išaugęs realus BVP), tęsiasi ir 2001 m. Užsienio ir vidaus skola išlieka stabili ir pagal tarptautinius standartus nedidelė. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ekonomikoje įvyko fundamentalūs pokyčiai: labai išaugo ekonomikos atvirumo ir liberalizacijos laipsnis, pakito ūkio struktūra, įsigalėjo privatus sektorius, padidėjo konkurencija. Didelį vaidmenį modernizuojant ūkį vaidina užsienio investicijos. Tęsiasi ekonominės integracijos su ES procesas. Sparčiai augant užsienio prekybos apimčiai, eksportas perorientuojamas nuo NVS į ES rinką, kuriai dabar tenka apie 50 proc. Lietuvos eksporto. Valiutų valdybos sąlygomis nacionalinę valiutą susiejus su JAV doleriu, infliacija sumažėjo nuo 45 proc. 1994 m. iki 1,4 proc. 2000 m., išlaikytas stabilus …lito kursas. Nuo 2002 m. vasario 2 dienos litas bus persietas prie euro. Privatizavimas beveik baigtas, 72 proc. BVP sukuriama privačiame sektoriuje. 1996 -2001 m. liepos mėn. iš privatizavimo gauta 4,1 mlrd. litų įplaukų, didžioji dalis – kaip užsienio investicijos. 2001 m. priimti nauji restruktūrizavimo, bankroto bei kiti įstatymai, užtikrinantys privataus sektoriaus veiklos skaidrumą, tarptautinių standartų taikymą ir patrauklumą užsienio investuotojams. Pastaraisiais metais įvykus struktūriniams pokyčiams, Lietuvos ūkio struktūra tapo panaši į ES šalių struktūrą. 2000 m. Lietuvos paslaugų sektorius sukūrė 60 proc. BVP (1991 m. buvo 34 proc.). Pramonės lyginamoji dalis sumažėjo nuo 44,4 proc. 1991 m. iki 26,3 proc. 2000 m., žemės ūkio – nuo 16,4 proc. iki 7,5 proc. Tačiau, nepaisant šių pokyčių, 2000 m. žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje dirbantys asmenys vis dar sudarė 19,6 proc. visų dirbančių asmenų. Spartus reformų tempas neišvengiamai sukėlė ir tam tikrų ekonominių bei socialinių rūpesčių, kuriuos ne visuomet sėkmingai pavyko sušvelninti. Laikotarpiu iki Lietuvos įstojimo į ES Vyriausybė kreips ypatingą dėmesį į keletą problemų. Pirma, nerimą kelia aukštas nedarbo lygis, skaičiuojant Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) metodika, 2000 m. pasiekęs 15,4 proc. ir vis dar išlaikantis tam tikrą kilimo tendenciją. Antra, žemas įmonių sektoriaus, vis dar nepakankamai greitai atsigaunančio dėl neigiamų pokyčių tarptautinėje konjunktūroje, pelningumas. Šiame kontekste aktualia problema išlieka vidaus investicijų skatinimas. Trečia, Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas finansuojamas pirmiausia iš užsienio kapitalo įplaukų, todėl būtina toliau gerinti verslo ir investicijų sąlygas.
1. PASTARŲJŲ EKONOMINIŲ POKYČIŲ APŽVALGA
Realus sektorius Lietuvos BVP 1995 m. – 1998 m. vidutiniškai didėjo 5,1 procento. 1997 ir 1998 m. Lietuvos ekonomika augo ypač sparčiai – BVP padidėjo atitinkamai 7,3 ir 5,1 proc., tačiau dėl nepalankių išorės pokyčių 1999 m. realus BVP sumažėjo 3,9 proc. Sėkmingai perorientavus eksporto srautus į Vakarų rinkas, 2000 m. BVP padidėjo 3,3 procento. 2001 m. pirmąjį pusmetį realus BVP (išankstiniu vertinimu), palyginti su atitinkamu praėjusių metų pusmečiu, padidėjo 5,1 proc.
Realus metinis BVP augimas 1995-2001 m.Pastaraisiais metais ūkis buvo sparčiai restruktūrizuojamas. Paslaugų sektoriaus pridėtinė vertė išaugo nuo 34 proc. visos pridėtinės vertės 1991 m. iki 60 proc. 2000 m. Ypač sparti plėtra kai kurių iki tol silpnai išplėtotų paslaugų, tokių kaip finansinis tarpininkavimas, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas. Gamybos sektoriaus restruktūrizavimas vyko ūkio subjektams keičiant daug energijos ir žaliavų reikalaujančias senas technologijas pažangesnėmis ir prisitaikant prie standartų, taikomų ES rinkoje, bei Vakarų rinkos poreikių. Darbo našumo augimas, palyginti su darbo užmokesčiu, nuo 1999 m. tapo viena konkurencingumo didėjimo priežasčių. Svarbiausios šakos 2000 m. buvo maisto produktų ir gėrimų gamyba (23,4 proc. visos parduotos apdirbamosios, kasybos ir karjerų eksploatavimo pramonės produkcijos) ir rafinuotų naftos produktų gamyba (18,8 proc. parduotos produkcijos). 2000 m. pramonėje dirbo 20 proc. visų dirbančių žmonių. Pramonė ir toliau išlieka svarbus ūkio sektorius, jos dalis per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo nuo 44,4 proc. bendrosios pridėtinės vertės 1991 m. iki 22,8 proc. (apdirbamoji pramonė sudarė 17,6 proc.) 1999 m. Pramonės dalis 2000 m. padidėjo iki 26,3 proc.(apdirbamoji pramonė sudarė 21 proc.) bendrosios pridėtinės vertės. Žemės ūkyje nuo 1995 m. pastebima mažėjimo tendencija – nuo 11,7 proc. bendrosios pridėtinės vertės iki 7,5 proc. 2000 m. Užimtumas šiame sektoriuje sumažėjo iki 19,6 proc. visų dirbančių žmonių. Privatizavimo rezultatai sąlygojo galutinį privataus sektoriaus įsitvirtinimą ir jo spartų augimą Lietuvos ekonomikoje (BVP, sukurto privačiame sektoriuje, dalis išaugo iki 72 pr…oc.). 1999 m. įplaukos už privatizuotas įmones sudarė 1,2 proc. BVP, 2000 m. – 2 proc. BVP, per 2001 m. sausio – kovo mėnesius – 0,4 proc. BVP. 1996-2001 m. liepos mėn. per privatizavimą gauta 4,1 mlrd. litų įplaukų , arba 9,1 proc. 2000 m. BVP. 2001 m. priėmus Įmonių bankroto įstatymą bei Įmonių restruktūrizavimo įstatymą sukurtas efektyvus įmonių bankroto procedūros įgyvendinimo mechanizmas. Bendrosios vidaus investicijos 2001 m. I ketv., palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 14,6 proc. Vidutinis registruoto nedarbo lygis nuo 6,4 proc. 1998 m. pakilo iki 11,5 proc. 2000 m. Pagal TDO apibrėžimą (gyventojų apklausos duomenimis) nedarbo lygis 1998 m. siekė 13,3 proc., o 2000 m. – 15,4 proc. Nedarbą lėmė struktūrinės priežastys – ribotas darbo jėgos mobilumas, kvalifikacijos ir rinkos poreikių neatitikimas. 2000 m. apie 80 proc. bedarbių buvo nekvalifikuoti ar turėjo tik bazinį profesinį išsilavinimą. Siekiant mažinti tam tikros kvalifikacijos darbuotojų paklausą, yra rengiamos nepaklausių profesijų perkvalifikavimo programos.
2. STRUKTŪRINIŲ REFORMŲ UŽDAVINIAI
1996 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvoje prasidėjo antrasis privatizavimo etapas – vietiniams ir užsienio investuotojams suteiktos lygios teisės rinkos kainomis privatizuoti objektus tik už pinigus. 1999 m. buvo baigtas ir draudimo sektoriaus privatizavimas, o 2000 m. – telekomunikacijų . 2001 – 2003 m. pardavus vienintelį dar neprivatizuotą valstybinį banką Lietuvos Žemės ūkio banką bus baigtas bankų sektoriaus privatizavimas. 2002 m. IV ketv. pardavus AB “Klaipėdos transporto laivynas”ir AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” bus baigtas laivininkystės sektoriaus privatizavimas. 1996-2001 m. iš privatizavimo gauta 4,1 mlrd. litų įplaukų, iš kurių 70 proc. sudaro tiesioginės užsienio investicijos. 19 lentelė Privatizuoti objektai ir įplaukos 1998-2001 m. 1998 1999 2000 200111Parduotų objektų skaičius 344 702 947 465Įplaukos (mln. litų) 2330 489,9 906,8 412,62001 m. balandžio mėn. parduotos dvi didelės įmonės – AB „Lietuvos jūrų laivininkystė” (LISCO) ir AB Lietuvos taupomasis bankas. 76,36 proc. LISCO valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų įsigijo Danijos bendrovė „DFDS Tor Line A/S”, kuri sumokėjo 190,4 mln. litų bei įsipareigojo investuoti į bendrovę 240 mln. litų. Estijos bankas „Hansapank” už 150 mln. litų įsigijo 90,73 proc. valstybei nuosavybės teise priklausančių AB Lietuvos taupomojo banko akcijų paketą bei įsipareigojo investuoti dar 150 mln. litų. Artimiausiais metais privatizavimo procesas vyks tuo pačiu tempu: smulkių bei vidutinių įmonių valstybei priklausančių likutinių akcijų paketų pardavimas bus orientuojamas į vietos pirkėjus, o privatizuojant stambias infrastruktūros įmones, bus stengiamasi pritraukti užsienio investuotojų. Tokiu būdu bus įgyvendinamas siekis diegti įmonėse pažangias valdymo sistemas, naujas technologijas bei kurti naujas (arba išlaikyti esamas) darbo vietas. 2002 m. II ketv. numatoma užbaigti pirmąjį Lietuvos avialinijų privatizavimo etapą, kurio metu numatoma parduoti dalį įmonės akcijų strateginiam investuotojui. 2001 m. IV ketvirtyje planuojama patvirtinti AB “Lietuvos dujos” privatizavimo programą ir pradėti šios įmonės privatizavimą, kuris bus baigtas 2002 m. 2001 m. IV ketvirtyje numatoma baigti AB “Lietuvos energiją” restruktūrizavimą ir pradėti energetikos įmonių privatizavimą. Privatizuojamų objektų sąrašas nuolatos papildomas valstybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančiais objektais. 2001 m. privatizuojamų objektų sąraše yra daugiau kaip 3000 objektų, iš kurių didžiąją dalį sudaro nekilnojamasis turtas ir likutiniai po pirmojo privatizavimo etapo akcijų paketai. Valstybei (savivaldybėms) priklausančio turto vertė sudaro 2,06 mlrd. litų. 2001-2004 m. privatizuojant valstybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausantį turtą pagal esamą jo būklės įvertinimą gali būti gauta iki 3,5 mlrd. litų įplaukų. Privatizavimas sąlygos didelius ūkio struktūros pokyči…us, tolesnę privataus sektoriaus plėtrą, ekonomikos efektyvumo augimą. Vykstant privatizavimui, ekonomika tampa vis labiau atvira tiesioginėms užsienio investicijoms, ūkio našumas artėja prie ES lygio.2.1 Įmonių restruktūrizavimas ir bankrotasPadėties apžvalga Pastarųjų 3 metų laikotarpiui būdinga tendencija – greitais tempais augantis bankrutuojančių įmonių skaičius – išlieka. 1998 m. bankrutavo 99 įmonės, 1999 m. – 250, o 2000 m. – 415. Tačiau dėl ilgai trunkančių ir neefektyvių bankroto procedūrų vis didėjo neužbaigtų bylų skaičius. Šiuo metu yra iškeltos 1005 bankroto bylos. Didėjantis įmonių bankrotų skaičius darbui imliuose sektoriuose (apdirbamoji pramonė, prekyba), kuriose dirba daug moterų, veikia kaip papildomas faktorius, komplikuojantis situaciją darbo rinkoje. Nuo 1993 m. iki 2001 m. rugpjūčio 1 d. bankrutavusių įmonių turtas pagal bankroto pradžioje apskaičiuotą balansinę vertę sudarė 3,6 mlrd. litų, tačiau turtas paprastai parduodamas 2 – 2,5 karto mažesne verte.
Pagrindinės bankroto procesų nepakankamo efektyvumo priežastys: netobuli teisės aktai, nepakankamai išplėtota turto rinka, neatitikimas tarp parduodamo turto pasiūlos ir paklausos.Reformos tikslai Iš esmės pertvarkant bei įgyvendinant įmonių restruktūrizavimo ir bankroto procedūras, siekiama: 1. padidinti bankroto procesų efektyvumą ir paspartinti procedūras; 2. sudaryti sąlygas nuostolingai dirbančioms įmonėms greičiau išeiti iš rinkos; 3. sudaryti sąlygas įmonėms, kurioms iškilo laikinų finansinių sunkumų, išvengti bankroto, išlikti rinkoje ir tapti konkurencingomis; 4. sušvelninti neigiamas socialines bankroto pasekmes; 5. išvengti nepagrįsto išteklių nuvertėjimo ar jų iššvaistymo. Reformos eiga Įvertinus situaciją Lietuvos įmonių sektoriuje, ES bei kitų šalių šios srities geriausią patirtį, PHARE ir Pasaulio banko ekspertų rekomendacijas, parengti ir 2001 m. priimti Įmonių bankroto, Įmonių restruktūrizavimo, Garantinio fondo įstatymai. Svarbiausi pakeitimai bankroto procedūrose: supaprastintas bankroto bylos iškėlimas, iki 2 metų apribotas bankroto procedūrų atlikimo laikas, supaprastinta turto pardavimo varžytynių tvarka ir įmonių likvidavimo procedūros, pakeista nemokumo samprata. Garantinis fondas užtikrina dalinius atsiskaitymus su bankrutuojančių įmonių, neturinčių turto, darbuotojais. Sukūrus nuostolingai dirbančių ir nemokių įmonių restruktūrizavimo ir bankroto teisinę bazę, dabartiniam etape pagrindinis dėmesys teikiamas efektyviam naujų procedūrų įgyvendinimui. Įgyvendinant minėtus įstatymus, prioritetas skiriamas administracinėms bankroto ir restruktūrizavimo struktūroms stiprinti. Administraciniai gebėjimai stiprinami šiomis kryptimis: organizuojami seminarai ir kvalifikacijos kėlimo kursai įmonių administratoriams, apygardų teismų, nagrinėjančių įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bylas, teisėjams, atitinkamų ministerijų darbuotojams bei įmonių vadovams. Siekiant užtikrinti pakankamą metodinės medžiagos sklaidą, numatoma parengti mokymo priemones (vadovus). 5 apygardų teismų teisėjai specializuojasi bankroto ir restruktūrizavimo byloms nagrinėti, parengta per 500 įmonių bankroto administratorių ir 24 įmonių restruktūrizavimo administratoriai. Siekiant bankroto ir restruktūrizavimo procedūrų skaidrumo, parengta nuostolingai dirbančių, bankrutuojančių bei restruktūrizuojamų įmonių duomenų bazė, interneto svetainė, informacija skelbiama spaudoje. Finansavimas Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos bei apygardų teismų teisėjų veikla finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų. Garantinis fondas sudaromas iš 0,2 proc. atskaitymų nuo apskaičiuoto įmonių darbuotojų darbo užmokesčio, Privatizavimo fondo bei valstybės biudžeto lėšų ir savanoriškų įnašų. Fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją iš dalies tenkinami iš Specialiosios kaimo rėmimo programos, o ateityje šiam tikslui bus sukurta specialioji programa. Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administratorių mokymą finansuoja privatus verslas ir patys administratoriai. Sistemai tobulinti įgyvendinamas 2 mln. eurų PHARE projektas įmonių finansinei drausmei stiprinti, konkure…ncingumui didinti. Įgyvendinant šį projektą, pagrindinis dėmesys bus skiriamas ministerijų, kitų už bankrotą ir restruktūrizavimą atsakingų įstaigų, konsultacinių firmų bei ekspertų veiklos koordinavimui, valstybės tarnautojų ir įmonių administratorių apmokymui. Ekonominis poveikis Laukiama, kad įgyvendinant naująjį Įmonių bankroto įstatymą: 1. paspartės bankroto procedūrų paskelbimo ir jų vykdymo laikas; 2. 30 proc. padidės bankrutuojančių įmonių skaičius; 3. pagerės finansinė drausmė, atsiskaitymai tarp įmonių bei atsiskaitymai su kreditoriais; 4. sumažės įmonių įsiskolinimai darbuotojams. Įgyvendinant Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, numatoma: 1. atkurti 10 – 15 proc. nemokių įmonių mokumą ir taip išvengti žymaus bankroto bylų skaičiaus augimo; 2. sumažinti įsiskolinimus darbuotojams, baudų, delspinigių bei beviltiškų skolų apimtis; 3. išsaugoti 15-20 proc. darbo vietų, kurios būtų prarastos dėl įmonių bankroto; 4. išvengti didelio bankrutuojančių įmonių išteklių nuvertėjimo; 5. padidinti įmonių patrauklumą užsienio investuotojams. Tikimasi, kad naujų restruktūrizavimo ir bankroto procedūrų įgyvendinimas leis užtikrinti efektyvų išteklių panaudojimą, pakankamą įmonių sektoriaus lankstumą ir konkurencingumą vidutinės trukmės laikotarpiu.2.2 Smulkus ir vidutinis verslasPadėties apžvalga Iki šiol Lietuvoje teikta parama smulkiam ir vidutiniam verslui negali būti vertinama kaip pakankama. 2000 m. pabaigoje Lietuvoje 1000 gyventojų teko tik 15 įmonių, kuriose dirbo iki 250 darbuotojų, o daugelyje ES šalių šis rodiklis siekė 50-60 įmonių. Preliminariais duomenimis, tokiose įmonėse Lietuvoje dirba apie 63 proc. visų pramonės ir paslaugų sferos dirbančiųjų. 2001 m. apklausos metu verslininkai nurodė šias pagrindines kliūtis, trukdančias verslo plėtrai: menką vartotojų perkamąją galią, didelius mokesčius, apyvartinių lėšų trūkumą ir sudėtingas kredito gavimo sąlygas, biurokratinius trukdžius bei teisės aktų dažną kaitą. Reformų tikslas Pagrindinis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) politikos tikslas – sudaryti palankias sąlygas SVV plėtrai, siekiant didinti įmonių konkurencingumą ir įgyvendinti kitus šalies ekonominės politikos tikslus (kurti naujas darbo vietas, užtikrinti stabilų ūkio ir pragyvenimo lygio augimą). Tai bus pasiekta gerinant verslo sąlygas, plėtojant verslo paramos infrastruktūrą, teikiant paramą SVV subjektams. Reformų eiga Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2003 m. strateginėse kryptyse numatytos artimiausio laikotarpio SVV politikos tikslai ir jos plėtrą skatinančios priemonės. Pagal ES rekomendacijas bus tikslinamas smulkios ir vidutinės įmonės apibrėžimas. Toliau formuojama ir stiprinama administracinė paramos verslui infrastruktūra: Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, verslo inkubatoriai ir verslo informaciniai centrai. 7 verslo inkubatoriuose ir 4 verslo informaciniuose centruose teikiamos iš dalies subsidijuojamos konsultacijos, organizuojami mokymai. Palankių sąlygų dėka verslo inkubatoriuose įsikūrusiose įmonėse sukurta daugiau kaip 300 naujų darbo vietų. Vyriausybės sprendimu steigiama bendrovė “Investicijų ir verslo garantijos”, per kurią bus teikiama finansinė parama smulkaus ir vidutinio verslo subjektams (garantijos už smulkaus ir vidutinio verslo subjektų paimtas paskolas, mikrokreditavimo, rizikos kapitalo investavimo ir kt. paslaugos). Finansavimas Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšos naudojamos SVV skatinimo priemonėms įgyvendinti iš specialios valstybės biudžeto programos. 2001 m. šiam tikslui yra numatyta 7,2 mln. litų (tai sudaro 0,02 proc. BVP). 2002 m. ir 2003 m. planuojama labai padidinti paramos smulkaus ir vidutinio verslo apimtis, skiriant nuo 0,05 iki 0,1 proc. BVP.
Be to, lengvatiniam SVV projektų finansavimui panaudojamos ir tarptautinių programų lėšos: iš PHARE programos lėšų iki 2001 m. birželio 30 d. suteikta 416 paskolų (30,6 mln. Vokietijos markių), iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko – 34 paskolos (1,9 mln. eurų). Ekonominis poveikis Įgyvendinus smulkaus ir vidutinio verslo strateginių krypčių numatytas priemones, pagerinus verslo sąlygas (“Saulėtekio” komisijos numatytos priemonės), sustiprinus administracinius institucinius gebėjimus bei pradėjus taikyti naujas paramos SVV formas bus pasiekti šie tikslai: 1. bus sukurtos palankios sąlygos SVV plėtrai ir verslumui; 2. padidės konkurencingumas; 3. išsiplės užimtumo galimybės Lietuvos ūkyje; 4. padidės valdymo ir vadybos sektoriaus gebėjimai. Šių tikslų įgyvendinimą turėtų pagreitinti ES pagalba Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo sektoriui per skiriamas PHARE – 2000, PHARE – 2001 “Ekonominė ir socialinė sanglauda” programų lėšas, taip pat įsijungimas į ES Daugiametę verslo ir verslininkystės, ypač smulkių ir vidutinių įmonių, programą.2.3 PramonėPadėties apžvalga Pramonės konkurencingumas augo nepakankamais tempais. Siekiant atlaikyti ES šalių konkurencinį spaudimą, būtinas tolesnis sektoriaus modernizavimas. Pamažu augantį pramonės konkurencingumą atspindi gamybos augimo tempai (2000 m. – 7,6 proc.), didėjanti pramonės lyginamoji dalis (2000 m. – 26,3 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės) bei didėjantis eksportas (59,6 proc. 2000 m. pagamintos produkcijos). Sėkmingiausiai plėtojamos ir daugiausia užsienio investicijų pritraukia tokios pramonės šakos, kaip apdirbamoji (maisto ir tekstilės), medienos ir baldų pramonė, elektros įrengimų pramonė, radijo, televizijos ir ryšių įrangos gamyba. Tęsiama pieno ir mėsos pramonės įmonių restruktūrizacija, investuojama į higienos sąlygų gerinimą, savikontrolės ir kokybės vadybos sistemų diegimą, naujas technologijas. 17 pieninių turi EB Komisijos patvirtintą veterinarijos numerį, suteikiantį teisę eksportuoti produkciją į ES šalis. Šiuo metu dar nei viena gyvulių skerdykla ir mėsos perdirbimo įmonė pilnai neatitinka ES reikalavimų, tačiau 3 jau beveik pasirengusios ES numeriui gauti, kitos įmonės taip pat ruošiasi ES numerių gavimui. Aukšta technologija paremta gamyba sudaro apie 4 proc. visos Lietuvos pramonės gamybos ir šiuo atžvilgiu Lietuva dar labai atsilieka nuo Vakarų Europos šalių. Istorinių priežasčių nulemtas neracionalus ir geografiniu požiūriu netolygus pramonės išsidėstymas daugiausia lemia netolygią šalies regionų ekonominę ir socialinę plėtrą. Pramonės politikos tikslai Bendrieji pramonės politikos tikslai ir uždaviniai suformuluoti Lietuvos pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje ir apima laikotarpį iki 2004 m. Pagrindinis šalyje vykdomos pramonės politikos tikslas – nepažeidžiant rinkos ekonomikos principų skatinti pramonės įmonių konkurencingumą, užtikrinantį ilgalaikį šalies pramonės ir gyventojų pragyvenimo lygio kilimą. To siekiama sėkmingai baigiant vykdyti įmonių privatizavimo procesą, įgyvendinant naujus ir efektyvius įmonių bankroto ir restruktūrizavimo mechanizmus, kuriant palankią aplinką verslui ir investicijoms. Įgyvendinimas Sukūrus administracinę struktūrą, būtiną įgyvendinti pramonės plėtros strategijai, bus stiprinamos institucijos ES paramai valdyti ir panaudoti. Bus sukurtas efektyvaus lėšų panaudojimo ir monitoringo mechanizmas, atitinkantis ES reikalavimus. Didžiausia kliūtis, stabdanti gamybos modernizaciją ir pramonės konkurencingumo augimą, yra lėšų, kurias įmonės galėtų skirti investicijoms, trūkumas – komerciniai bankai laikosi itin konservatyvios politikos ir nenoriai teikia paskolas netgi mažai rizikingiems verslo projektams, suteikiamų paskolų palūkanos palyginti didelės. Valstybė skatina pramonės plėtrą, prisidėdama prie verslui reikalingos infrastruktūros kūrimo ir įgyvendindama Pramonės plėtojimo skatinimo, Inovacijų versle ir Nacionalinės kokybės programas bei Eksporto plėtros ir skatinimo strategiją. Ekonominis poveikis Įgyvendinus programose numatytas konkurencingumą didinančias priemones bei parengus ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo mechanizmą: 1) Lietuvos pramonė taps konkurencingesnė ir atsparesnė išorės poveikiams; 2) paspartės ekonominė integracija su ES; 3) paspartės pramonės restruktūrizavimo procesai; 4) bus efektyviau naudojama darbo jėga bei kapitalas.3. Laisvas prekių judėjimasDerybų rezultatasPereinamasis laikotarpis vaistų registravimo reikalavimų laikymuisi pagal ES normas iki 2007 m. sausio 1d. Vaistai, esantys Lietuvos rinkoje neturės būti perregistruojami pagal ES reikalavimus iki Lietuvos narystės ES pradžios 2004 m., o galės būti parduodami rinkoje iki kol nepasibaigs jų 5-erių metų įregistravimo terminas, vėliausiai iki 2007 m. sausio 1 d. Kadangi tam, kad vaistą užregistruoti, būtina atlikti nemažai brangiai kainuojančių tyrimų, pereinamasis laikotarpis sudarys galimybę vaistų gamintojams ir prekiautojams paskirstyti vaistų perregistravimo kaštus per ilgesnį periodą. Vartotojams pereinamasis laikotarpis bus naudingas tuo, kad nors ir nežymus vaistų pabrangimas neįvyks staigiai, o palaipsniui. Be to, pereinamasis laikotarpis leis populiarių ir nebrangių vaistų gamintojams ar prekybininkams per ilgesnį laiką sukaupti reikalingų lėšų vaistų registracijos atnaujinimui.Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai laisvo prekių judėjimo srityje:
• Svarbiausias narystės privalumas – netarifinių kliūčių prekybai panaikinimas (pvz., standartų ir kitų reikalavimų, keliamų prekių saugai, suvienodinimas arba kitų kliūčių prekybai panaikinimas). Dėl šios priežasties bei taikant abipusio pripažinimo principą Lietuvoje pagamintos prekės pagal čia galiojančius reikalavimus, bus pripažįstamos kitose ES šalyse. • Kadangi prekės lengviau cirkuliuos iš/į Lietuvą, Lietuvos rinkoje bus didesnis prekių pasirinkimas, o Lietuvos gamintojams bus lengviau skverbtis į kitų ES šalių rinkas. • Dėl aukštesnių reikalavimų ir efektyvesnės rinkos priežiūros institucijų veiklos Lietuvoje cirkuliuojančios prekės bus kokybiškesnės, sveikesnės ir saugesnės vartotojams bei aplinkai. • Viešųjų pirkimų srityje teigiamą poveikį pajus mokesčių mokėtojai (nes viešosios lėšos bus panaudotos efektyviau), valstybė (nes racionaliau bus panaudojamos centrinės vyriausybės ir savivaldybių lėšos), vartotojai (nes pagerės viešųjų paslaugų kokybė), ūkio subjektai (nes bus didesnis jų dalyvavimo konkursuose skaidrumas, taip pat galimybės dalyvauti konkursuose tiek Lietuvoje, tiek ES šalyse).
• Vaistų, kosmetikos ir medicinos gaminių srityje narystė ES skatins gaminti kokybiškesnę ir saugesnę produkciją, bus skaidresnė vaistų įteisinimo procedūra, atsiras laisvė platinti gaminamus arba importuojamus produktus visoje ES. Antra vertus, prisitaikymo prie ES reikalavimų sunkumus pajus vaistų gamintojai ir prekiautojai (dėl būtinų pertvarkymo kaštų), taip pat galimas nežymus vaistų pabrangimas, kuris dėka išsiderėto pereinamojo laikotarpio įvyks palaipsniui iki 2007 metų. • Maisto produktų srityje tiesioginę naudą gaus vartotojai, kurie turės galimybę įsigyti kokybiškus ir saugius maisto produktus, gauti išsamią informaciją apie jų sudėtį. • Po vienkartinių pradinių investicijų teigiamą poveikį pajus cheminių medžiagų ir preparatų gamintojai, kadangi palengvės šių medžiagų tiekimas ES rinkai. Pagerės ir naudojimosi sąlygos jų vartotojams. • Stiklo, tekstilės, avalynės, skalbimo priemonių, trąšų ir medienos produktų srityje akivaizdžią naudą gaus atitinkamos produkcijos vartotojai (nes išaugs prekių kokybė ir jos garantijos), taip pat produkcijos eksportuotojai (nes bus pašalinti apribojimai patekti į ES rinką). Dėl skalbimo priemonių (ploviklių) kokybės pagerėjimo sumažės natūralios gamtinės aplinkos, ypač vandens tarša.Kokį bendrą teigiamą poveikį turės narystė ES Lietuvos gamintojams atsiveria geresnės galimybės vystyti gamybą ir prekybą skverbiantis į didžiausią pasaulyje ES rinką. Lietuvoje dėl didesnės konkurencijos padaugės prekių, pakils jų kokybė.4. Laisvė teikti paslaugasDerybų rezultatasPereinamasis laikotarpis iki 2007 m. gruodžio 31 d. dėl indėlių draudimo sistemos pilno suderinimo su direktyvos 94/19/EB nuostatomis. Pereinamasis laikotarpis būtinas, kad indėlių draudimo sistema, sėkmingai žengusi pirmuosius žingsnius, įsitvirtintų Lietuvoje kaip bankinio sektoriaus stabilumo garantas. Augant indėliams Lietuvos bankuose, augs ir draudimo suma, todėl 2007 m. pasiekus minėtos direktyvos reikalaujamą draudimo sumą (20 tūkst. eurų) ir išmokos dydžius, padėtis indėlių rinkoje bus adekvati bendrai situacijai.Pereinamasis laikotarpis iki 2007 m. gruodžio 31 d. dėl investuotojų kompensavimo sistemos pilno suderinimo su direktyvos 97/9/EB nuostatomis.Investicijų draudimo sistemos pagal ES teisę turi garantuoti iki 20 tūkst. eurų (apie 70 tūkst. litų) kompensaciją, jeigu dėl investicines paslaugas teikiančios bendrovės nemokumo investuotojai praranda jai patikėtas lėšas ar vertybinius popierius. Numatoma laipsniškai garantuoti ES reikalavimus atitinkančią kompensacijos sumą. Per kiek laiko bus sukaupta specialiame fonde lėšų, kurių prireiks sistemos funkcionavimo pradžiai, priklausys nuo to, kokia pradinė kompensavimo suma bus patvirtinta ir kokio dydžio įmokas mokės rinkos dalyviai. Garantuojamos kompensacijos suma bus laipsniškai didinama, atsižvelgiant į dabartines gyventojų pajamas, iki 2007 m. gruodžio 31 dienos. Lietuva prašė priskirti Lietuvos kredito unijas prie direktyvos 2000/12/EB 2 straipsnio 3 dalyje išvardytų institucijų, o Centrinei kredito unijai numato taikyti 1 mln. eurų minimalaus pagrindinio kapitalo reikalavimą pagal direktyvos 2000/12/EB 5 straipsnio 2 dalį. Kredito unijų teikiamų paslaugų bei atliekamų operacijų tikslas kitoks nei kitų kredito įstaigų, kiti veiklos kriterijai bei visiškai savita struktūra, kuri grindžiama ypatingais narystės reikalavimais. Kredito unijos dėl savo menkos apimties nesugebėtų vykdyti ES finansinių direktyvų reikalavimų. Visų pirma tai susiję su reikalavimais kapitalui. Pradėjus taikyti kredito unijoms ES direktyvų reikalavimus, pajininkai privalėtų sukaupti bent minimalų (1 mln. eurų) pajinį kapitalą, o tai praktiškai nerealu, tokiu būdu kredito unijų veikla gali būti sužlugdyta ir pakirstas pasitikėjimas prasidėjusiu ir besiplečiančiu kooperatiniu judėjimu Lietuvoje. Skaudžiausių pasekmių patirtų kredito unijų nariai ir jų šeimos, nes jie prarastų savo pajus arba patirtų finansinių nuostolių.
Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai laisvės teikti paslaugų srityje:• Lietuvos fiziniai bei juriniai asmenys galės laisvai teikti komercinės veiklos paslaugas visoje ES teritorijoje. • Lietuvos finansų įstaigos galės teikti paslaugas visoje ES teritorijoje. • Dėl privalomo autotransporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo žymiai pagerės žalą autoįvykiuose patyrusių piliečių padėtis, stipriai padidės draudimo bendrovių sukaupiamos lėšos, kas gali ženkliai pagerinti investicinį klimatą šalyje. Antra vertus, padidės išlaidos transporto priemonėms išlaikyti. • Bankų sektoriuje sustiprės komercinių bankų priežiūra, padidės efektyvumas, išsiplės jų teikiamų paslaugų spektras ir pagerės kokybė, jų veikla taps skaidresnė, kas didins pasitikėjimą visa sistema. • Draudimo sektoriuje draudėjai gaus platesnį paslaugų pasirinkimą, geresnę jų interesų apsaugą. • Ryšium su indėlių garantijų sistemos įgyvendinimu padidės pasitikėjimas bankais. • Padidės saugumas finansiniams investuotojams. • Dėl geresnės asmens duomenų apsaugos sustiprės asmenų privatumo teisės garantijos.
Kokį bendrą teigiamą poveikį turės narystė ES Teigiamas poveikis narystė ES šiame skyriuje susijęs su ekonominiais pranašumais: įsijungimu į stabilų ekonominį bloką, priėjimu prie didžiulės ir turtingos rinkos, išaugusiu užsienio investuotojų pasitikėjimu, aukštesne gyvenimo kokybe. Steigimosi teisė garantuos kaip Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, taip ir ES šalių narių fiziniams ir juriniams asmenims, be jokių apribojimų visoje… ES teritorijoje steigti įmonės ir jų filialus, bei teikti savarankiškai dirbančiųjų paslaugas.5. Laisvas kapitalo judėjimasDerybų rezultatasLietuva išsiderėjo 7 metų pereinamąjį laikotarpį žemės ūkio paskirties žemei įsigyti užsieniečiams, o esant reikalui, šį draudimą galės pratęsti dar trejus metus. Draudimas netaikomas save įdarbinantiems ES šalių ūkininkams, kurie 3 metus legaliai gyveno ir užsiiminėjo žemės ūkio veikla Lietuvoje.Pereinamojo laikotarpio buvo prašoma siekiant iš pradžių baigti formuoti žemės rinką Lietuvoje bei užbaigti žemės ūkio reformą. Taip pat manoma, kad dabar galiojantys Lietuvoje ir ES šalyse narėse žemės ūkio paskirties žemės kainų skirtumai (Lietuvoje kaina 20-50 kartų mažesnė) gali paskatinti spekuliaciją žeme.
Lietuvos narystės ES narystės privalumai ir trūkumai laisvo kapitalo judėjimo srityjePrivalumai:• instituciniai investuotojai (pensijų fondai, draudimo bendrovės) galės plačiau diversifikuoti portfelį, didinant kapitalo saugumą, • draudėjai turės platesnį draudimo paslaugų pasirinkimą ir jos bus saugesnės, • draudimo bendrovių veikla taps mažiau suvaržyta, padidės ir kredito įstaigų konkurencija, • tarptautinės kreditinės procedūros taps greitesnės, patikimesnės ir pigesnės. Trūkumai:Neigiamos pasekmės nedidelės. Jas tam tikru mastu patirs:• vertybinių popierių emitentai ir investicinių paslaugų teikėjai, nes instituciniai investuotojai (pensijų fondai) galės investuoti į užsienio šalių vertybinius popierius ir šitaip sumažins kapitalo pasiūlą šalyje; be to, pat sumažės vertybinių popierių likvidumas Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje; • draudimo bendrovės, nes padidės užsienio draudimo bendrovių konkurencija šalies draudimo rinkoje; • kredito įstaigoms šiek tiek padidės administracinės išlaidos.
Kokį bendrą teigiamą poveikį turės narystė ESLaisvo kapitalo judėjimo reikalavimų užtikrinimo įgyvendinimas stiprina Lietuvos ūkio subjektų gebėjimą konkuruoti ES bendrojoje rinkoje.6. Įmonių teisėDerybų rezultatasBuvo deramasi dėl papildomos apsaugos sertifikatų sistemos įteisinimo Lietuvoje. Lietuva išsiderėjo, kad papildomos apsaugos sertifikatai būtų išduodami tiems medicininiams ir augalų apsaugos produktams, kurie turi galiojantį Lietuvoje patentą ir kuriam gauti paraiška buvo pateikta po 1994 m. vasario 1 d. (Patentų įstatymo įsigaliojimo dienos). Sutarta, kad Lietuva suteikia Lietuvos Respublikoje galiojančio patento, kuriam gauti paraiška buvo paduota po 1994 m. vasario 1 d., savininkui arba jo teisių perėmėjui galimybę per 6 mėnesius nuo Lietuvos įstojimo į ES dienos paduoti paraišką papildomos apsaugos liudijimui gauti. Pasiektas derybų partnerių kompromisas tenkina tiek Lietuvos farmacijos įmones, gaminančias vaistus, tiek ES vaistų aktyviųjų medžiagų patentininkų savininkų interesus, tokiu būdu buvo apgintos vaistų gamintojų teisės Lietuvoje.
Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai įmonių teisės srityje/Kokį bendrą teigiamą poveikį turės narystė ES:• Lietuvos ir kitų šalių narių bendrovės bus lygiateisiai ES vidaus rinkos subjektai. • Teigiamą poveikį patirs kreditoriai (nes padidės kreditorių apsauga, bus keliami didesni reikalavimai bendrovėms dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo), įmonių rejestro duomenų ir dokumentų vartotojai, t.y. visi fiziniai bei juridiniai asmenys (nes galės gauti daugiau duomenų apie įmones bei registravimo dokumentų kopijas), akcininkai (nes akcininkų teisėms bus skiriama daugiau dėmesio, ypač teisei gauti informaciją apie bendrovę). • Padidės sandorių, sudaromų su užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis patikimumas. • Nuolat stiprinant intelektinės nuosavybės apsaugą žymiai sumažės piratavimo lygis Lietuvoje. • Bus užtikrintos lygiavertės Lietuvos autorių ir atlikėjų, bei jų teisių perėmėjų teisės visoje Bendrijos teritorijoje. • Autorių teisių apsaugos stiprinimas nulemia intelektinės nuosavybės teisių objektų pabrangimą, taigi pirmiausiai neigiamą poveikį pajaus visuomenės nariai, naudojantys kūrinius asmeniniais tikslais. • Kova su nesąžininga konkurencija užtikrins vartotojų interesus. • Teigiamas pasekmes patirs ūkio subjektai, registruojantys prekių ir paslaugų ženklus, nes viena paraiška ženklui registruoti jie galės užtikrinti savo teises visoje ES Bendrijos rinkoje. • Savo teises galės užtikrinti ūkio subjektai, registruojantys pramoninį dizainą. • Bus ginamos išradimų patentų savininkų – fizinių ir juridinių asmenų teisės. Tai padės tinkamai apsaugoti intelektualinę nuosavybę, užtikrinti efektyvesnį farmacinių gaminių konkurencingumą, pareiškėjų kūrybinio darbo materialinių išlaidų kompensavimą. • Selekcininkams (augalų veislių savininkams) bus mokamas mokestis už naudojimąsi jų sukurtomis augalų veislėmis. Dėl viso to padidės užsienio investicijų, padaugėjus registracijų valstybės biudžetas pasipildys lėšomis. • Lietuvos teismų priimti su komerciniais sandoriais civilinėse ir komercinėse bylose priimti sprendimai bus pripažįstami ir vykdomi visose šiose valstybėse.7. Konkurencijos politikaLietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai konkurencijos srityje/Kokį bendrą teigiamą poveikį turės narystė ES:• Lietuvoje pradėjus veikti Europos Bendrijos konkurencijos taisyklėms (faktiškai jos jau dabar yra perkeltos į atitinkamus Lietuvos teisės aktus), visoje ES bendrojoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, tame tarpe ir Lietuvos ūkio subjektai privalės laikytis sąžiningos konkurencijos taisyklių, nesudarinėti draudžiamų susitarimų, turinčių tikslą riboti konkurenciją, nepiktnaudžiauti savo dominuojančia rinkoje padėtimi, laikytis koncentracijos rinkoje taisyklių. • Bus griežtai reglamentuojama valstybės institucijų, įstaigų ir kitų valstybės pagalbos teikėjų veikla teikiant finansinę paramą tam tikriems ūkio subjektams arba kai kurių prekių gamybai ar paslaugų teikimui, tuo būdu suteikiant jiems išskirtinę ekonominę naudą ir sudarant sąlygas iškreipti konkurenciją. • To pasėkoje teigiamą poveikį pajus visi ūkio subjektai, kuriems bus sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti rinkoje bei visi Lietuvos vartotojai, kuriems bus suteikta galimybė rinktis kokybiškiausią ir pigiausią prekę ar paslaugą.8. MokesčiaiDerybų rezultatasPereinamasis laikotarpis dėl cigarečių akcizo tarifo suderinimo pagal minimalius ES reikalavimus (64 eurų akcizo dydį 1000 cigarečių) iki 2010 m. sausio 1 d. Siekdama apsaugoti vartotojus nuo staigaus akcizo tarifo, cigarečių kainos didėjimo, infliacinio spaudimo, biudžetinių pajamų netekimo, galimo kontrabandos plitimo, Lietuva išsiderėjo 6 metų pereinamąjį laikotarpį iki 2010 m., taigi akcizas tabako gaminiams minimalų ES lygį pasieks per šešerius metus. Įgyvendinus akcizo cigaretėms ES acquis nuostatas, akcizo mokestis bus nustatomas atsižvelgiant į mažmeninę kainą. Pačių populiariausių cigarečių kainos pakils apie 3,5 kartus. Išaugusios cigarečių kainos padidins ir biudžeto pajamas, gaunamas iš akcizų cigaretėms. Jau 2004 metais biudžeto pajamų padidėjimas sieks apie 54 mln.Anksčiau Europos Komisija Lietuvai siūlė tik trejų metų pereinamąjį laikotarpį. Lietuvai suteiktas maksimaliai ilgas laikotarpis ES tabako akcizo normai pasiekti vertinamas kaip svarbus derybinis pasiekimas.
Išimtis dėl PVM mokėtojo registravimo ribos. ES PVM mokėtojais privalo registruotis visi asmenys, kurių veiklos metinė apyvarta sudaro daugiau nei 5000 eurų (apie 17 264 litų). Lietuvoje liks galioti dabartinė tvarka – PVM mokėtojais turi registruotis tik tie asmenys, kurių metinė apyvarta sudaro daugiau nei 100 000 litų. Pagal ES acquis ši riba yra daug mažesnė, todėl išsiderėta išimtis supaprastins ir palengvins verslo sąlygas bei nesudarys papildomų apskaitos sunkumų smulkiam ir vidutiniam verslui. Išimtis neapmokestinti PVM tarptautinio keleivinio transporto. Lietuva prašė išlaikyti dabar galiojančias nuostatas ir neapmokestinti tarptautinio keleivinio transporto (oro, kelių ir jūrų) pridėtinės vertės mokesčiu. Tokiu būdu būtų išsaugotas Lietuvos konkurencingumas kelių, oro ir jūrų keleivinio transporto rinkose bei būtų išvengta papildomų šio mokesčio administravimo kaštų.Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai mokesčių srityjePrivalumai:• Mokesčių sistemos nuostatų suderinimas su ES geros praktikos nuostatomis mokesčių srityje. • Paprastesnės ir palengvintos verslo sąlygos smulkiam ir vidutiniam verslui (PVM išimtis). • Biudžeto pajamų augimas dėl akcizų padidėjimo ir PVM lengvatų panaikinimo. • Sukurta mokesčių sistema bei harmonizuoti tarifai, padedantys išlaikyti šalies konkurencingumą. • Akcizinių sandėlių sistemos sukūrimas padės ūkio subjektams sutaupyti apyvartines lėšas. • Lietuva prisijungs prie ES integruotų mokesčių informacinių sistemų (VIES-PVM, SEED-akcizų). Bus užtikrintas informacijos ir duomenų apsikeitimas. • Dalyvavimas mokymo programose užtikrins Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą bei profesinį tobulėjimą. Trūkumai:• Padidėjusios degalų, cigarečių ir alkoholio akcizų kainos, padidins tiesiogiai ir netiesiogiai atskirų produktų kainas. • PVM lengvatų panaikinimas.
Kokį bendrą teigiamą poveikį turės narystė ESLietuvos mokesčių sistema bus stabilesnė ir skaidresnė.9. Muitų sąjungaDerybų rezultatasPereinamųjų laikotarpių neprašoma.
Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai muitų sąjungos srityje: • Su laiku įvyksiantis muitinės postų pasienyje su Latvija ir Lenkija panaikinimas reikš, kad, keliaudami į ES valstybes ir grįždami atgal sugaišime mažiau laiko sienos perėjimo punktuose, galėsime gabentis neribotus kiekius prekių, išskyrus alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, jų įsivežti asmeniniam vartojimui ES valstybėse yra nustatytos rekomenduotinos normos (800 cigarečių, 10 litrų stipriųjų alkoholinių gėrimų, 90 litrų vyno ir pan.). Tos normos yra gerokai didesnės, nei šiuo metu galiojančios Lietuvoje. muitininkų, vykdami per sienas, nebematysime, nes praktiškai bus apsiribojama tik pasų kontrole, kurios bus atsisakyta vėliau – Lietuvai prisijungus prie Šengeno sutarties. • Dėl vienodos muitinės formalumų atlikimo tvarkos visoje ES teritorijoje bei muitinės formalumų išnykimo, gabenant bendrojoje rinkoje laisvai cirkuliuojančias prekes per vidines ES sienas, didžiausią naudą turės Lietuvos verslininkai bei vežėjai, nes palengvės ir pagreitės prekių gabenimas. Tačiau tam tikrą neigiamą poveikį patirs muitinės tarpininkai, nes sumažės jų darbo apimtys. • Įgyvendinus Bendrojo tranzito konvenciją, tranzito procedūra galės prasidėti ir baigtis bet kurioje ES arba kitoje prie šios konvencijos prisijungusioje valstybėje, nereikės garantijų ir muitinės deklaracijų gabenant prekes tarp šių valstybių. Dėl to pagreitės ir atpigs prekių gabenimas. • Panaikinus visus muito mokesčius ir kvotas prekyboje su ES šalimis, pagerės galimybės parduoti Lietuvos produktus. • Pasikeitusios muitų tarifų normos apribos nesąžiningą prekybą, tačiau galimas neigiamas poveikis ne su ES šalimis prekiaujantiems gamintojams, importuotojams, vartotojams, atskiroms pramonės šakoms, smulkiajam verslui. • narystė ES sumažins galimybę trečiosioms šalims manipuliuoti prekybos apribojimais Lietuvos atžvilgiu bei suteiks galimybę sustiprinti Lietuvos derybinę galią. • Dėl galimo muitinės įstaigų bei darbuotojų skaičiaus sumažinimo bus sutaupoma administravimo lėšų. • Dalyvavimas ES programoje “Muitinė 2002” leidžia kelti muitinės pareigūnų kvalifikaciją. Šioje programoje Lietuva dalyvauja nuo 2002 m. vasaros.
Kokį bendrą teigiamą poveikį turės narystė ES 17-20 tūkstančių Lietuvos įmonių bus žymiai lengviau bendradarbiauti su užsienio partneriais dėl greitesnio krovinių pristatymo, paprastesnės apskaitos dokumentų įforminimo procedūros ir galimybės naudotis kitų ES valstybių narių muitinių paslaugomis. Šiuos pranašumus visų pirma pajus drabužių siuvimo, maisto produktų ir dėrimų gamybos, tekstilės, chemijos bei medienos pramonės įmonės Lietuvoje. Dėl to bus sutaupoma 650-700 milijonų litų per metus, kas sudaro 2,3 proc. visos deklaruojamos metinės importo ir eksporto vertės.Lietuvos narystė ES teigiamai paveiks beveik 2/3 dabartinės šalies užsienio prekybos, kuri taps ES vidaus prekybos dalimi. Visa tai skatins Lietuvos prekių konkurencingumą ES vidaus rinkoje ir padidins Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą. įstojusi į ES Lietuva taip pat bus atsakinga už dalies išorinės ES sienos apsaugą.
10. VERSLO PLĖTRA
Verslo plėtros srityje parama bus teikiama per 2 priemones:
viešosios paslaugos verslui; tiesioginė parama įmonėms;
Tikslas:
Suteikti paramą (negrąžintinas subsidijas) veikiančioms viešosioms verslo paramos institucijoms siekiant identifikuoti, išbandyti ir pagerinti jų gebėjimus teikti kokybiškas subsidijuojamas paslaugas privačiam verslui (ypač mikro ir smulkioms įmonėms pagal ES SVV įmonės apibrėžimą ). Tai reiškia netiesioginę paramą privačiam verslui, kadangi minėtos verslo paramos institucijos įmonėms teiks ne pinigus, o subsidijuojamas mokymo ir konsultavimo paslaugas.
Pagrindinė verslo paramos institucijų funkcija bus išbandyti ir, jei reikia, patobulinti savo gebėjimus administruoti vietinį subsidijuojamų paslaugų privačiam verslui teikimą.
Finansuotinos ve…iklos:
Negrąžintinos subsidijos bus skiriamos šioms verslo paramos institucijų veikloms:
mokomųjų ir informacinių kampanijų parengimui ir įgyvendinimui; mokymo programų verslo paramos institucijų darbuotojams parengimui ir įgyvendinimui, siekiant pagerinti jų galimybes teikti aukštesnės kokybės paslaugas verslui, labiau atitinkančias verslo poreikius;
specialios įrangos įsigijimui, jeigu tai žymiai pagerintų verslo paramos institucijų teikiamų paslaugų kokybę ar paįvairintų jų pobūdį. Standartinės biuro įrangos, skirtos įprastinei, kasdienei biuro veiklai, įsigijimas nebus finansuojamas. subsidijuojamų paslaugų teikimui privačioms verslo (ypač mikro ir smulkioms) įmonėms.Kas gali teikti paraiškas:
Paraiškas negrąžintinai subsidijai gauti gali teikti:
verslo (informaciniai ir konsultaciniai) centrai, inovacijų centrai, verslo inkubatoriai, mokslo ir technologijų parkai, savivaldybės.
Projektų atrankos kriterijai
Projektai turi atitikti šiuos kriterijus:
Pareiškėjas privalo įrodyti finansines ir technines galimybes administruoti subsidiją, gebėjimus teikti aukštos kokybės paslaugas ir turi turėti gerai veikiančias valdymo bei kontrolės procedūras teikiamoms subsidijuojamoms paslaugoms registruoti. Pareiškėjas privalo pateikti aiškią ir detalią veiklos programą ir aiškiai nurodyti paslaugų gavėjus. Projektas turi atitikti informacinės visuomenės plėtros politiką.
Paramos dydžiai
VeiklaMokomųjų ir informacinių kampanijų parengimas ir įgyvendinimas; 90%Mokymo programų verslo paramos institucijų darbuotojams parengimas ir įgyvendinimas, siekiant pagerinti jų galimybes teikti aukštesnės kokybės paslaugas verslui, labiau atitinkančias verslo poreikius; 90%Specialios įrangos įsigijimas, jeigu tai žymiai pagerintų verslo paramos institucijų teikiamų paslaugų kokybę ar paįvairintų jų pobūdį. 50%Subsidijuojamų paslaugų teikimas privačioms verslo (ypač mikro ir smulkioms) įmonėms:– specializuoto darbuotojų mokymo įmonėse programos, specializuotos konsultacijos, specializuotų techninių paslaugų (pvz. projektavimo, teisinių, finansinių, vertimo ir pan.) teikimas;– įrangos pirkimas
75%
50%
Negrąžintinų subsidijų dydis
Verslo paramos institucijos galės teikti paraiškas nuo 50 000 iki 100 000 eurų vertės negrąžintinai subsidijai gauti. Visais atvejais pareiškėjas turi pateikti specifinius ir detalius duomenis apie projekto, kuriam jis prašo paramos, veiklas bei kiekvienai iš veiklų nurodyti lėšų poreikį.
TIESIOGINĖ PARAMA ĮMONĖMS
Tikslas:
Suteikti tiesioginę paramą (negrąžintinas subsidijas) privačioms įmonėms įgyvendinti projektus 2 prioritetinėse srityse:
inovacijų; elektroninio verslo.
Inovacinių projektų srautas bus formuojamas 2001 metų Phare projekto “Inovaciniai gebėjimai” eigoje. Šio Phare projekto metu Lietuvoje taip pat bus sukurtas regioninis inovacijų paramos institucijų tinklas.
Elektroninio verslo projektų srautą užtikrins Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV (IVPK). Ši institucija suformavo darbo grupę „Projektai į fondus – PĮF“ , kurią sudaro 21 atstovas iš viešojo sektoriaus, akademinės visuomenės ir pramonės, kurie dalyvaus rengiant tinkamus finansuoti projektus. IVPK kartu su Lietuvos informacinių technologijų pramonės asociacija „InfoBalt“ skleis informaciją apie galimybes gauti paramą per šią negrąžintinų subsidijų schemą.
Finansuotinos veiklos:
Negrąžintinos subsidijos bus skiriamos šioms veikloms įgyvendinti:
Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (RTD) bei produktų projektavimo/ tobulinimo darbai: tiek užsakomieji, tiek ir įmonės viduje (įmonės jėgomis). Specializuotos konsultacijos įmonėms, siekiant padėti rasti technologinius partnerius, vykdyti tarptautinį technologijų perdavimą, atlikti inovacijų ir technologinius auditus, lyginamąją analizę (benchmarking), plėtoti inovacinius procesus bei skatinti naujų produktų ir (technologinių) procesų patekimą į rinką. Patariamojo pobūdžio pa…slaugos įmonėms, vykdančioms inovacinę veiklą (teisiniai klausimai, intelektinė nuosavybė/patentai, finansavimas ir pan.). Kvalifikacijos kėlimas tiesiogiai susijęs su technologinėmis inovacijomis. Inovacinio proceso įgyvendinimui būtinų įrengimų, kompiuterinės technikos bei programinės įrangos įsigijimas. Kitų išorinių technologijų, susijusių su vykdomomis produktų ar procesų inovacijomis, įsigijimas (patentai, licenzijos, know-how, prekių ženklai, programiniai paketai, nepriskirti kitoms veiklų kategorijoms). Programinės įrangos kūrimo paslaugos kuriant elektroninio verslo programinius sprendimus, pritaikytus individualiems mikro ir smulkių įmonių poreikiams.
Kas gali teikti paraiškas:
• Privačios įmonės ir jų konsorciumai, gebantys komerciškai pritaikyti naujas technologijas, idėjas ir metodus siūlant rinkai naujus arba tobulinant egzistuojančius produktus ir procesus.
Atrankos kriterijai
Projektai turi atitikti šiuos kriterijus:
Inovaciniai projektai: įmonė turi turėti pakankamą potencialą (gebėjimus) augimui inovacijų pagrindu ir finansinius/techninius gebėjimus valdyti subsidijas (subsidijuojamą veiklą); paramos reikalingumui pagrįsti turėtų būti parengtas aiškus ir aukštos kokybės inovacinis projektas bei projekto darbo planas, apimantis valdymą ir resursų priskyrimą; inovacijos turi būti aiškiai orientuotos į rinką (rinkai pasiūlyti nauji ar pagerinti jau egzistuojantys produktai ir procesai); kur įmanoma, turėtų būti identifikuoti ir parodyti ryšiai tarp įmonių ir mokslinių tyrimų centrų; projektai turi būti paruošti įgyvendinimui.
Elektroninio verslo projektai: Projekto indėlis didinant verslo veiklos efektyvumą; Projektas poveikis informacinės visuomenės ir elektroninio verslo plėtros skatinimui (pvz. žmonių ir įmonių, dalyvaujančių elektroninio verslo projekto įgyvendinime, skaičius); Nuosekli, aiški ir pagrįsta metodika su kiekybiniais ir išmatuojamais rezultatais; Finansinis ir institucinis projekto veiklos tęstinumas; Valdymo/vadybiniai gebėjimai ir kompetencija; Sąnaudų efektyvumas (aiškus, detalus ir realus projekto biudžetas, nuosavų lėšų kiekis ir pan.)
Paramos dydžiai
VeiklaMokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (RTD) bei produktų projektavimo/ tobulinimo darbai: tiek užsakomieji, tiek ir įmonės viduje (įmonės jėgomis). 80%Su inovacijomis susijusios specializuotos konsultacijos ir patariamojo pobūdžio paslaugos įmonėms. 80%Inovacinio proceso įgyvendinimui būtinų įrengimų, kompiuterinės technikos bei programinės įrangos įsigijimas. 50%Kitų išorinių technologijų, susijusių su vykdomomis produktų ar procesų inovacijomis, įsigijimas (patentai, licenzijos, know-how, prekių ženklai, programiniai paketai, nepriskirti kitoms veiklų kategorijoms). 50%Programinės įrangos kūrimo paslaugos kuriant elektroninio verslo programinius sprendimus, pritaikytus individualiems mikro ir smulkių įmonių poreikiams. 80%
Negrąžintinų subsidijų dydis
Siekiant vykdyti valstybės pagalbos de minimis reikalavimą, pagal kurį vienai įmonei 3 metų laikotarpiu suteiktos de minimis valstybės pagalbos bendra suma negali viršyti 100 000 eurų, negrąžintinos subsidijos dydis vienos įmonės projektui gali būti nuo 50 000 iki 100 000 eurų. Jeigu paraišką subsidijai gauti teikia įmonių konsorciumas, negrąžintinos subsidijos dydis gali būti didesnis nei 100 000 eurų, tačiau bet kuriuo atveju kiekvienai konsorciume dalyvaujančiai įmonei tenkanti subsidijos dalis negali viršyti 100 000 eurų)….11. Lietuvos ekonominės integracijos į bendrąją ES rinką programa
Programos parengimo argumentaiLietuvos ekonominės integracijos į bendrąją ES rinką programa vykdoma, įgyvendinant Europos komiteto strateginį tikslą – skatinti Lietuvos ekonominę ir verslo integraciją į bendrąją ES rinką, siekiant kuo efektyviau pasinaudoti jos teikiamais privalumais ir atskleidžiant naujas ES rinkos galimybes.Lietuvos ekonominė integracija į bendrąją ES rinką yra priemonė ilgalaikiams socialiniams-ekonominiams tikslams pasiekti: užtikrinti stabilią ekonomikos plėtrą, pragyvenimo lygio kilimą, aukštą užimtumo lygį. Augantis ekonominės integracijos lygis sudaro sąlygas sumažinti rinkos dalyvių prisitaikymo prie pasikeitusių verslo sąlygų kaštus ir maksimaliai pasinaudoti bendrosios ES rinkos teikiamomis galimybėmis.Lietuvos ekonominės integracijos į ES skatinimas yra valstybės tikslas, nes nuo verslo integracijos į ES rinką lygio iš esmės priklausys Lietuvos narystės ES ekonominė nauda. Lietuvos verslo visuomenė nuolat ragina LR Vyriausybę padėti verslui, stiprėjant konkurencijai ES rinkoje. Tai rodo tiek Lietuvos asocijuotų verslo struktūrų pozicija, tiek verslininkų apklausos. Lietuvos ekonominės integracijos į bendrąją ES rinką programa, parengta ir įgyvendinama, atsliepiant tiek valstybės, tiek verslo interesus, yra vienintelė Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, skirta Lietuvos ekonominei ir verslo integracijai į ES skatinti bei geriau pasirengti Lietuvos verslui konkurencijai ES rinkoje. Vykdant šią programą, siekiama skatinti Lietuvos ekonominės integracijos į ES bendrąją rinką gilinimą, skatinti Lietuvos verslą intensyviau naudotis Lietuvos integracijos į ES teikiamais privalumais, organizuoti Lietuvos verslo konkurencingumo bei kompetencijos didinimą, skverbiantis į ES bendrąją rinką, pagerinant informacijos apie ES bendrosios rinkos funkcionavimo principus skleidimą tarp rinkos dalyvių, atskleidžiant naujas verslo galimybes, skatinant rinkos dalyvių įsitraukimą į tarptautinius mainus su ES šalimis.Pasirengimo narystei ES laikotarpiu valstybei tenka svarbus ir kompleksiškas uždavinys – sukurti palankias verslo integracijos į bendrąją ES rinką sąlygas. Tai apima platų priemonių spektrą: teisės derinimą, administracinių valstybės institucijų gebėjimų stiprinimą, investicinio klimato gerinimą, informacijos apie bendrosios rinkos reikalavimus skleidimą rinkos dalyviams ir jų mokymą. Programa orientuota į aiškiai apibrėžtą sritį: verslo bendruomenės mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir informacijos skleidimą, kaip vieną iš pamatinių prielaidų kelti Lietuvos verslo konkurencingumą tarptautinės konkurencijos sąlygomis.Programą numatoma vykdyti mažiausiai iki Lietuvos įsijungimo į ES Ekonominę ir Pinigų Sąjungą, tai yra, apie 2007-2008 m., tolimesnis programos vykdymas priklausytų tuo Lietuvos verslo poreikių.Programos tikslo pavadinimasPakelti Lietuvos verslo pasirengimo konkurencijai ES rinkoje lygį ir ekonominės integracijos laipsnį didinant rinkos dalyvių informuotumą, keliant jų kvalifikaciją ir atskleidžiant naujas ES Vidaus rinkos galimybes.
Tikslo įgyvendinimo aprašymasSiekiant įvertinti esamas ekonominės integracijos sąlygas ir rinkos dalyvių poreikius, atlikta apie 400 Lietuvos įmonių apklausa, kurios rezultatais pasiremta apibrėžiant programos gaires ir planuojant veiksmus programos tikslui įgyvendinti.Šio tyrimo rezultatų pagrindu parengtas, įgyvendinamas ir plėtojamas projektas „EUROVERSLAS“, kurį sudaro:1. Rinkos dalyvių mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programa “Euroverslas”, apimanti seminarų verslininkams ir akademiniam jaunimui rengimą, 2. Kas mėnesį leidžiamas informacinis elektroninis biuletenis “Euroverslo naujienos”, 3. Informacinių-mokomųjų leidinių ciklas, kurį sudaro 2002 m. pradėti leisti ir numatomi periodiškai atnaujinti informaciniai-mpkomieji leidiniai “Verslo ES bendrojoje rinkoje vadovas” bei “Verslo steigimas Europos Sąjungos šalyse”. 4. „Euroverslo klubas“ – reguliarus dialogas su Lietuvos verslo visuomene, skirtas analizuoti aktualiems ES e…konomikos ir politikos klausimams. Siekiant investuotojus aprūpinti naujausia informacija apie pasikeitimus teisinio reguliavimo sistemoje, apie verslo registravimo, žemės įsigijimo, statybos, eksporto-importo procedūras, lietuvių ir anglų kalbomis leidžiamas ir kas 3 mėn. atnaujinamas Investicinių procedūrų Lietuvoje vadovas.2003 m. bus įgyvendinta ir eilė naujų priemonių, skirtų verslo informuotumui bei konkurencingumui ES rinkoje pakelti.
Numatomas programos įgyvendinimo rezultatasSėkmingas programos įgyvendinimas padės sukurti sąlygas, skatinančias Lietuvos ekonominę integraciją į bendrąją ES rinką, išplėsti Lietuvos gaminių eksportą, pritraukti užsienio investicijų, paskatins tarptautinę pramonės kooperaciją bei bendradarbiavimą tyrimų srityje, suteiks žinių apie verslo steigimo ES šalyse narėse sąlygas. Informacinės ir apmokymo priemonės leis rinkos dalyviams geriau suprasti vieningosios rinkos principus, sėkmingai prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir aštrėjančios konkurencijos sąlygų.
IŠVADOS
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ekonomika sparčiai auga jau keletą metų galima daryti tokią prielaidą, kad įmonių finansinė būklė irgi žymiai pagerėjo.Lietuvai įstojus į ES viskas pasikeis, bus vienodi įstatymai, o svarbiausia vieninga rinka. Mano manymu žymiai padidės konkurencija, bet bus suteiktos visiems vienodos sąlygos, tai lyg „žaidimas su bendrom taisyklėm“. Lietuvos ekonominės integracijos į ES Vieningąją rinką skatinimo strateginėse kryptyse svarbiausias dėmesys skiriamas verslui – rinkos dalyviams. Rinkos dalyviai yra įmonės, apimančios darbdavius ir darbuotojus, ir vartotojai. Siekdami sėkmingai integruotis į Vieningąją rinką, visų pirma, rinkos dalyviai turi susipažinti su savo teisėmis ir pareigomis naujoje aplinkoje, taip pat Vieningosios rinkos teikiamais privalumais ir galimybėmis. Antra, svarbu pasiekti, kad rinkos dalyviai, pasinaudodami savo teisėmis, sugebėtų sėkmingai konkuruoti rinkoje. Tai taip pat reiškia, kad kalbant apie rinkos dalyvius didžiausią dėmesį reikia skirti gamybos įmonėms, nes būtent jų konkurencingumas Vieningoje rinkoje apspręs visos šalies ekonomikos konkurencingumą. Nuo 1993m. Lietuvos eksportas į ES nuolat augo, kai tuo tarpu eksportas į NVS, Baltijos ir ELPA šalis nuo 1997m. buvo sumažėjęs ir tik pastaruoju metu pradeda atsigauti. Paskutinės tendencijos rodo, kad eksportas į ES rinkas auga spartesniais tempais. 2000m. I pusmetį, palyginus su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, Lietuvos eksportas į ES išaugo 17,3 proc. ir sudarė 47,2 proc. visos eksporto vertės. Tuo tarpu eksportas į buvusios NVS rinkas per tą patį laikotarpį išaugo tik 5,2 proc. ir sudarė 14,5 proc. visos eksporto apimties. Šie pokyčiai patvirtina integracijos į ES Vieningąją rinką potencialą ir svarbą.
Tai parodo, kad mes jau rengiames konkurencijai su ES šalymis. Be abejo gali iškilti sunkūmų, nes kai tik Lietuva įstos į ES bus įvesti muitai ne ES narėms. Reiškias mes negalėsim tiek daug eksportuoti į NVS šalis, nes prekės bus brangesnės ir nekonkurencingos jų rinkoje.Svarstant Lietuvos integracijos į ES perspektyvas, reikėtų atkreipti dėmesį į du faktorius. Pirmasis tai pačios ES pasirengimas ir noras sparčiai didinti savo narių skaičių, įvertinant šalių kandidačių žemą ekonominį išsivystymo lygį. Iš vienos pusės tai, kiekybine prasme, išplėstų Europos Sąjungos rinką ir padidintų stabilumą Europoje. Tačiau iš kitos pusės tai padidintų nesutarimus tarp šiaurės ir pietų ES valstybių, priėmus naujus narius, perskirstant biudžeto lėšas, skirtas bendrai žemės ūkio politikai ir struktūriniams fondams, kurių tikslas paremti silpniau ekonomiškai išsivysčiusius regionus ar valstybes. Antrasis faktorius – tai pačios Lietuvos realus pasirengimas narystei ES. Tai galbūt kažkiek padidintų investicijas į Lietuvą, padidintų šalies ekonominį ir socialinį lygį.Ieškant pliusų ir minusų įstojus į ES aš asmeniškai suradau daugiau teigiamų savybių.LITERATŪRA
1. “Europos komi…teto programos/Lietuvos stojimo į ES socialinių ir ekonominių pokyčių tyrimo nacionalinė programa/ Integracijos pasekmių tyrimai”.2. Lietuvos integracija į ES iš arčiau/Lietuva į ES – klausimai ir atsakymai/Lietuvos stojimas į Europos Sąjunga – klausimai ir atsakymai”.3. Brošiūra “Lietuvos narystės ES pasekmės.- V., 2001” (taip pat galima rasti Europos komiteto svetainės dalyje “Lietuvos integracija į ES iš arčiau/Informacinė medžiaga/Brošiūros”).4. www.euro.lt ( interneto puslapis).