Įvadas
Centrinis bankas yra viena iš pagrindinių šiuolaikinės ekonomikosinstitucijų, kuri palaiko finansų sistemos veikimą ir kontroliuoja pinigųpasiūlą. Tai greičiau “bankų bankas”, dirbantis su komerciniais bankais beivertybinių popierių dileriais, palaikant savo vykdoma politika. Nors taipir vadinami, centriniai bankai nėra bankai ta prasme, kaip komerciniaibankai. Jų tikslas – rūpintis visa ekonomika, pavyzdžiui, užkirsti keliąkomercinių bankų bankrotams, stabdyti nedarbo didėjimą ir panašiai.Centriniai bankai, nors formaliai būtų ir privačių akcininkų nuosavybė,atlieka vyriausybės funkcijas, taigi yra vyriausybės dalis. Centriniai bankai išsirutuliojo dviem būdais. Vienas iš tų būdų –lėtas evoliucijos procesas. Pirmutinis tokio banko pavyzdys būtų Anglijosbankas. Jis pradėjo veiklą kaip komercinis bankas, bet per ilgą laiką labaisustiprėjo, prisiėmė atsakomybę ir pamažu tapo centriniu banku. Sunkupasakyti, kada jis šiame evoliucijos procese nustojo buvęs komerciniu irtapo centriniu banku. Kitaip negu Anglijos bankas, daugelis centrinių bankųne išsirutuliojo evoliucijos būdu, bet, kaip Federalinė rezervų sistema,gavo centrinio banko funkcijas nuo pat pradžių. Tokie centriniai bankai ištikrųjų nuo pat pradžių yra valdomi vyriausybės, nors gali, kaip irFederalinė rezervų sistema, turėti ir privačių akcininkų. Kai bankas veikiakaip centrinis bankas, tai yra savo veiksmus nustato labiau remdamasisvisuomenės, o ne akcininkų interesais, jis veikia kaip visuomeninėinstitucija net ir tada, kai akcininkai formaliai renka visus joaukštuosius pareigūnus. Centriniai bankai nėra bankai įprastine reikšme: jie yrainstitucijos, kurių uždaviniai yra rūpintis pinigų kiekio valdymu, užkirstikelią finansinei panikai, veikiant kaip paskutiniams skolintojams kritiniuatveju bei vykdant kitus vyriausybės uždavinius. Centriniai bankai teikiatokias paslaugas, kaip rezervų laikymas ir čekių kliringas bankams, taippat veikia kaip vyriausybės bankai, atliekantys tokią funkciją, kaipvaliutos leidimas. Centriniai bankai gali sukurti rezervų bankų sistemai. Darbo aktualumas tas, kad besikeičiantis centrinio banko vaidmuoturi didžiulę reikšmę ekonomikai. Problema – daugybė problemų šalies ekonomikoje. Referato tikslai: 1. Išsiaiškinti centrinio banko vaidmenį ekonomikoje. 2. Išanalizuoti centrinio banko tikslus ir funkcijas. 3. Susipažinti su Lietuvos bei kitų šalių centriniais bankais.
1. CENTRINIO BANKO TIKSLAI IR FUNKCIJOS
1. Pinigų pasiūlos kontrolė
Dvi svarbiausios centrinio banko funkcijos yra pinigų kiekio irpalūkanų normos kontrolė; Tikslas — užkirsti kelią didelio mąsto bankųbankrotams. Be šių, jie turi dar ir įprastinių funkcijų. XIX amžiaus britų ekonomistas ir žurnalistas finansų klausimaisVolteris Badžetas (Walter Bagehot) rašė: „Pinigai savęs nevaldo“.Kiekvienas komercinis bankas, įsigijęs rezervų, didina indėlius ir jeigunebūtų tam tikro kontrolės mechanizmo, rezervų apimtis, indėliai irpagaliau pinigų kiekis galėtų didėti be galo. Vienas iš indėlių didėjimųkontrolės būdų yra reikalavimas, kad bankai būtų pajėgūs padengti priimtusindėlius kokiomis nors vertybėmis, pavyzdžiui, auksu. Antras būdas yraįkurti centrinį banką, kuris būtų atsakingas už rezervų laikymą ir indėliųbei pinigų pasiūlos priimtiną augimą. Tačiau centriniai bankai ne visadasėkmingai nustato teisingą pinigų kiekio didėjimo normą. Centriniai bankai, įskaitant ir Federalinę rezervų sistemą (FRS),atlieka nemažai svarbių funkcijų. Pirmoji ir pati svarbiausia funkcija yrapinigų pasiūlos kontrolė. Pinigai, visų pirma, yra mainų priemonė,naudojama perkant prekes ir paslaugas. Pinigai, kaip žinoma, atlieka irkitas svarbias vertės išsaugojimo ir panašias funkcijas. Pinigai yrafinansinis turtas, išsaugojantis perkamąją galią tiek laiko, kiek reikia jų
savininkui. Jai apibrėžtume pinigus tik kaip mainų priemonę, tai pinigų pasiūląsudarytų visuomenės turima valiuta ir monetos, čekinės sąskaitos irįsakomieji indėliai. Jei, kita vertus, pinigus apibrėžtume, kaip vertėsišsaugojimo priemonę, svarbiausiu pinigų pasiūlos komponentu būtų galimalaikyti taupomuosius indėlius ir terminuotąsias sąskaitas komerciniuosebankuose ir kitose nebankinėse finansų institucijose, tokiose kaip kreditųsąjungos ir taupomieji bankai. Pagal pinigų pasiūlos supratimą, keičiasi ircentrinio banko elgsena, vykdant minėtą jo funkciją. Teisę reguliuoti pinigų kiekį ir vertę šio šimtmečio pradžiojeKongresas suteikė FRS. FRS tapo ne tik pagrindiniu visuomenės naudojamųgrynųjų pinigų ir monetų šaltiniu, bet ir pagrindine vyriausybėsinstitucija, atsakinga už dolerio vertės stabilizavimą ir jo integraciją įtarptautinę valiutų rinką. Pinigų pasiūlos kontrolė yra labai svarbi todėl,kad piniginių atsargų kiekio pakitimai yra artimai susiję su ekonomikospakitimais. Tyrimai įrodė, kad jei centrinis bankas kontroliuoja pinigųaugimą, tai gali turėti įtakos visai šalies ekonomikai. Kita svarbi pinigų kontrolės priežastis yra ta, kad pinigų masėbanknotų ir bankų depozitų pavidalu gali nelimituotai padidėti. Naujųpiniginių vienetų pagaminimo ir išleidimo į apyvartą ribiniai kaštai yraartimi nuliui. Tokiu būdu, vyriausybė gali nesunkiai padidinti grynųjųpinigų pasiūlą, neatsižvelgdama į ekonomikos galimybes gaminti prekes irteikti paslaugas. Kadangi tai sukeltų infliaciją, suardytų mokėjimųmechanizmą ir stabdytų viso verslo veiklą, suprantama, kad šiuolaikinėmsvyriausybėms centriniai bankai reikalingi kaip pinigų kiekio bei vertėsreguliatoriai ir saugotojai. Taigi FRS nuolatos veikia šalies vidausfinansų rinkas, siekdama palaikyti dolerio perkamąją galią šalyje ir laikasnuo laiko įsiterpdama į užsienio valiutų rinkas.2. Pinigų ir kapitalo rinkų stabilizavimas
Tai pat labai svarbi centrinio banko funkcija yra pinigų ir kapitalorinkų stabilizavimas. Kad ekonomika augtų, finansų sistema santaupas turipasiūlyti tiems, kuriems jų reikia investavimui. Kad pinigų ir kapitalosistema veiktų efektyviai, visuomenė turi pasitikėti finansų institucijomisir aptikėti joms savo santaupas. Jei finansų rinkos yra nestabilios,palūkanų normos ir vertybinių popierių kainos stipriai svyruoja, o finansųinstitucijos dažnai bankrutuoja, visuomenės pasitikėjimas finansų sistemagali būti prarastas. Kapitalo judėjimas sumažėja, lėtindamas ekonomikosaugimą ir didindamas nedarbą. Todėl centrinis bankas turi imtis ryžtingųveiksmų reguliuojant finansų rinkų būklę ir užtikrinant stabilų pinigųjudėjimą tose rinkose. Siekdama šio tikslo FRS laikas nuo laiko suteikia lėšų pagrindiniamsvertybinių popierių dileriams, kad jie galėtų palaikyti popierių rinkoslikvidumą. Kai pinigų kiekis ar palūkanų norma didėja ar mažėja greičiaunei tai reikalinga ekonomikos stabilumui čia vėl įsikiša FRS. Tai gicentrinis bankas gali keisti palūkanų normų dydį, kurią jam moka kitibankai, suaktyvinti vertybinių popierių prekybą, kad būtų stabilizuotapinigų ir kapitalo rinkos būklė.
3. Paskutinis išteklių šaltinis
Dar viena svarbi centrinio banko funkcija — būti paskutiniu resursųšaltiniu. Tai reiškia aprūpinti fondais finansų institucijas, kurių kitiskolinimosi šaltiniai jau yra išsekę. Pavyzdžiui, FRS vadinamojo „diskontolango“ pagalba gali aprūpinti fondais tam tikras finansų institucijas, kadjos galėtų padengti trumpalaikį grynųjų pinigų trūkumą. Prieš FRS sukūrimąviena iš silpnų JAV finansų sistemos vietų buvo paskutinio ištekliųšaltinio nebuvimas, galinčio padėti laikinų sunkumų prislėgtoms finansųinstitucijoms.
4. Mokėjimų mechanizmo palaikymas ir tobulinimas
Yra dar vienas centrinio banko vaidmuo — mokėjimų mechanizmų veikimo
užtikrinimas ir jo tobulinimas. Tai apima čekių sistemos tvarkymą, reikiamągrynųjų pinigų kiekio palaikymą, piniginių lėšų kompiuterinį perdavimą irvisuomenės pasitikėjimo pagrindiniu piniginiu vienetu palaikymą. Patikimasir gerai funkcionuojantis mokėjimų mechanizmas yra labai svarbi verslo irkomercijos plėtros prielaida. Jei, čekių kliringas neatliekamas laiku arbaverslo objektas negali gauti grynųjų pinigų operacijoms atlikti, verslasgali sustoti. Dėl to, gali padidėti nedarbas, mažėti investicijos,ekonomikos augimas.5. Bankų bankrotų kontrolė
Vienas pinigų pasiūlos kontrolės tikslų yra apsaugoti nuo bankųbankrotų, ypač jei yra palyginti daug mažų bankų. Tačiau tai nereiškia, kadcentriniai bankai yra užkirtę kelią daugybei buvusių bankų bankrotų.Centrinis bankas privalo veikti kaip paskutinis skolintojas kritiniu atveju(paskutinis kreditorius), tai yra kaip institucija, galinti ir norintiteikti bankams paskolas krizės metu, kai kiti bankai negali arba nenori todaryti. Centrinis bankas sugeba teikti paskolas tokiu metu, nes jis turigalimybę sukaupti rezervus. Jungtinėse Amerikos Valstijose gynybos nuobankų bankrotų galimybę, žinoma, turi Federalinė indėlių draudimokorporacija, bet Federalinė rezervų sistema paremia Federalinę indėliųdraudimo korporaciją, veikdama kaip paskutinis skolintojas kritiniu atveju.Jei bakas yra ant bankroto ribos, Federalinė rezervų sistema gali jamsuteikti paskolą, kad palaikytų jo veiklą tol, kol Federalinė indėliųdraudimo korporacija galės prijungti jį prie kito banko arba kitaipišspręsti jo likimą. Veikti kaip paskutiniam skolintojui kritiniu atveju yra labai svarbicentrinio banko funkcija. Potenciali finansinė panika kyla labai retai, taigi kai kas nors stebi kasdieninę centrinio banko veiklą, jo kaip paskutinioskolintojo kritiniu atveju, funkcija atrodo nelabai svarbi. Tačiaucentrinis bankas privalo visada būti pasiruošęs veikti kaip paskutinisskolintojas, net jei jam tektų laikinai atsisakyti kitų tikslų, pavyzdžiui,kovos su infliacija.
6. Įprastinės funkcijos
Viena iš įprastinių centrinio banko funkcijų yra teikti komerciniamsbankams paslaugas. Tai gi jis, laikydamas didžiąją komercinių bankų rezervųdalį, veikia kaip bankų bankas. Tie rezervai fiziškai neegzistuoja; tai yratik įrašai centrinio banko balanso pasyvų pusėje. Kadangi centrinis bankaslaiko komercinių bankų rezervus, jis dažnai atlieka bankų čekių kliringą. Be paslaugų komerciniams bankams centrinis bankas teikia daug paslaugųvyriausybei. Tai gi jis veikia kaip vyriausybės bankas. Vyriausybė turisąskaitą centriniame banke, išrašinėja tai sąskaitai čekius, o kai kuriuosešalyse per bankų banką pardavinėja ir savo vertybinius popierius.
Kita paslaugų vyriausybei grupė atsiranda iš glaudžių centrinio bankoryšių su komerciniais bankais. Centrinis bankas paprastai atlieka tam tikrųkomercinių bankų kontrolę. Pavyzdžiui, Federalinė rezervų sistemakontroliuoja bankų susijungimus ir tikrina bankus Federalinės rezervųsistemos narius. Paprastai kai kuriuose silpnos ekonomikos šalyse centrinis bankasteikia paskolas iždui. Beje nemažai centrinių bankų, pavyzdžiui, Anglijosbankas, pradėjo savo veiklą kaip komerciniai bankai, teikdami paskolasvyriausybei ir naudodamiesi tam tikromis privilegijomis. Teigiama, kad kaicentrinis bankas teikia paskolas iždui, gali kilti infliacija, nescentrinis bankas tuo atveju leidžia naujus pinigus, o pinigų pasiūlospadidėjimas dažnai ir sąlygoja infliaciją. Kad taip neatsitiktų, JungtinėseAmerikos Valstijose Federaliniai rezervų sistemai priešingai nei Anglijosbankui, neleidžiama tiesiogiai skolinti iždui. Žinoma, ko neleidžiamadaryti atvirai, gali būti padaryta ne tiesiogiai, pasinaudojant visuomenekaip tarpininku: iždas parduoda vertybinius popierius gyventojams, oFederalinė rezervų sistema tiek pat vyriausybės vertybinių popierių išgyventojų superka.
2. CENTRINIO BANKO VEIKLOS ASPEKTAI
1. Centrinio banko ryšiai su vyriausybe
Vyriausybės ir centrinio banko ryšiai yra kompleksiški. Nors centrinis
bankas yra vyriausybės dalis, tam tikrais aspektais jis skiriasi nuolikusios jos dalies. Paprastai centriniai bankai yra daug labiaunepriklausomi nuo vyriausybės, negu tokios vyriausybės institucijos, kaipiždo departamentas. Centriniai bankai turi galią kurti rezervus. Nors centrinis bankasprivalo turėti aukso, pavyzdžiui, dvidešimt centų nuo kiekvieno išleistobanknoto arba indėlio, komerciniams bankams jis gali sukurti tiek rezervų,kiek nori. Juk rezervai susideda ne vien iš valiutos, bet ir iš keletoįrašo centrinio banko sąskaitose. Taigi jeigu centrinis bankas nori, kadbankai turėtų daugiau rezervų, jam pakanka pirkti iš jų vertybiniuspopierius ir mokėti už juos padidinant sąskaitose jų rezervus.2. Kanalai, kuriais veikia centriniai bankai
Toliau nagrinėjant kaip FRS veikia vidaus ir tarptautinę vidausekonomikos būklę yra naudinga apžvelgti, kokiais kanalais naudodamiesišiuolaikiniai centriniai bankai daro įtaką ekonominės ir finansų sistemosbūklei. Centrinis bankas veikia visą ekonomiką atlikdamas (žiūrėti į 2.2.1.schemą): 1. Kreditų, skirtų verslui, vartotojams, vyriausybėms kainų pakeitimus. 2. Pinigų pasiūlos ir augimo tempų pakeitimus. 3. Operacijas, kurios turi įtakos investuotojų vertybinių popierių vertei taip keisdamas jų (investuotojų) turimo turto vertę. 4. Visuomenės lūkesčių dėl pinigų vertės ir kreditų gavimo sąlygų ateityje pasikeitimas. Nemaža būdų ir priemonių leidžia centriniam bankui veikti kreditų kainą (palūkanų normų dydžius), vertybinių popierių vertę, pinigų pasiūlą ir augimą, visuomenės lūkesčius dėl būsimų vertybinių popierių kainų, palūkanų normų ir kreditų gavimo sąlygų. Jei centrinis bankas mažina grynųjų pinigų pasiūlos rinkoje augimo tempus, tai galimas rezultatas yra pajamų ir gamybos augimo lėtėjimas todėl, kad mažėja prekių ir paslaugų paklausa. Galiausiai jei centrinis bankas didina palūkanų normas, tai mažina vertybinių popierių kainas, tai yra deda prie akcijų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių, kuriuos turi visuomenė, vertės mažėjimo.
1. Centrinio banko poveikio ekonomikai politikos įgyvendinimo būdas
|ŠALIES EKONOMINIAI TIKSLAI ||Visiškas |Stabilių kainų |Tvarus ekonominis|Stabili mokėjimų ||užimtumas |lygiai |augimas |balanso pozicija |
3. LIETUVOS BANKAS
1. Bankinių institucijų charakteristika
Skiriamos dvi pagrindinės bankų grupės: emisijos ir komerciniai(universalūs ar specializuoti) bankai. Centrinis emisijos bankas vykdo tokias pagrindines funkcijas: – kontroliuoja pinigų apyvartą, atlieka jų emisiją; – valdo aukso valiutinius rezervus; – veikia kaip bankų atsiskaitymų ir rezervų centras; – aptarnauja vyriausybės įsipareigojimų vykdymą; – nustato bankų veiklos limitus, normatyvus, centrinio banko oficialius kredito palūkanų procentus; – atlieka bankininkystės mokslinius tyrinėjimus; – nustato kreditinių finansinių institucijų veiklos pagrindus ir principus, reglamentuojančius trumpalaikes ir ilgalaikes kredito operacijas, piniginių atsiskaitymų dokumentus; – kontroliuoja komercinių bankų veiklą; – formuoja efektyvų šalies ekonominio reguliavimo piniginį mechanizmą; – atlieka bankų banko vaidmenį. Apibendrina centrinio banko vaidmenį komercinių bankų atžvilgiu. Paprastai emisijos teisė suteikiama tik vienam bankui, nes priešinguatveju gali sutrikti pinigų ūkis. Emisijos bankas turi tokias stambiaspinigines lėšas, kokių neturi nė vienas kitas bankas, kadangi jo pasyvussudaro biudžeto lėšos ir grynieji apyvartiniai pinigai. Tai sudaro realiągalimybę daryti įtaką kitų bankų veiklai. Visi bankai atlieka tarpusavioatsiskaitymų operacijas per centrinį banką, jei reikia gauna jo kreditus,jame saugomi komercinių bankų rezervai, jis vykdo bankų priežiūrą irkontrolę. Todėl centrinis emisijos bankas – Lietuvos bankas kitų komerciniųbankų požiūriu atlieka banko funkcijas, visi kiti bankai yra jo klientai irtodėl jis yra vadinamas bankų banku.
2. Lietuvos banko istorija
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas – siektikainų stabilumo. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas
nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų. Visibankai yra pavaldūs Lietuvos bankui, t.y. šis turi reguliuoti jų veiklą.Būtent per Lietuvos banką – centrinį banką – visi bankai susiję įbankininkystės visumos sistemą. Lietuvos bankas pradėjo veikti 1922 m. spalio mėn. 2 d., kai buvoįvesta nacionalinė valiuta. 1922 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Steigiamasisseimas priėmė „Piniginio vieneto įstatymą“, kuriame sakoma, kad LietuvosRespublikoje yra įvedamas aukso menometalizmas, t.y. pinigų sistema,paremta auksu. Įstatymas patvirtino Lietuvos piniginio vieneto – litoįvedimo sistemą, o jos įgyvendinimas pavedamas Lietuvos bankui. Litas turi0,150462 gramo gryno aukso. Lietuvos piniginio vieneto įvedimo dienąskelbia finansų, prekybos ir pramonės ministras, kuriam pavesta vykdyti šįlito įstatymą. Tas pats įstatymas nustatė, kad esamieji apyvartoje Lietuvosmokamieji ženklai – ostmarkės, ostrubliai, taip pat markės keičiami į litusper 3 mėnesius nuo piniginio vieneto įvedimo dienos finansų, prekybos irpramonės ministro kiekvieną savaitę ar dažniaunustatomu kursu. Taigi įveduslitą, visi aktai, dokumentai, skolų ir pasižadėjimų raštai, depozitai,įvairios sutartys, apmokėjimai ir atsiskaitymai nuo šiol daromi litais. Po kelių dienų, 1922 m. rugpjūčio 11 d., buvo patvirtintas Lietuvosbanko įstatymas. Nepraėjus nė mėnesiui, Lietuvos bankui oficialiai darnepradėjus veikti, jau buvo išleisti vadinamieji banknotai – litai. Lietuvos banko pagrindinis kapitalas 12 mln. litų buvo sudarytas iš120 tūkst. vardinių akcijų po 100 lt kiekviena. Be pagrindinio kapitalobuvo sudaromas atsargos kapitalas, kuris skiriamas banko nuostoliamspadengti. Jis sudaromas iš 10 proc. metinio grynojo pelno ir papildomastol, kol bus lygus pusei pagrindinio kapitalo. Lietuvos bankui įstatymo būdu buvo suteikta išimtinė teisė per 20 metųnuo įsteigimo dienos spausdinti ir leisti apyvarton popierinius litus(banknotus), o metalinius pinigus kalti turėjo teisę Valstybės iždas.Lietuvos banko pagrindinės funkcijos buvo reguliuoti pinigų apyvartąLietuvoje, lengvinti pinigų išmokėjimus šalyje ir užsienyje, įtvirtintipastovią bei patikimą pinigų sistemą ir skatinti žemės ūkio, pramonės irprekybos plėtrą. Banknotai trečdaliu turėjo būti padengti auksu, likusiojisuma lengvai realizuojamomis vertybėmis ir buvo paskelbti teisėtaisvalstybiniais mokamaisiais ženklais. Lietuvos bankas savo įstatymais,nuostatais ir statuto dėsniais galėjo atlikinėti visas banko operacijas,išskyrus hipotekos paskolų davimą ir dalyvavimą verslo įmonėse.3. Pagrindiniai Lietuvos banko uždaviniai ir funkcijos
Pagrindiniai Lietuvos banko uždaviniai yra: • parengti ir įgyvendinti šalies ekonominę strategiją pinigų apyvartos, kredito, atsiskaitymų ir valiutinių santykių srityje; • reguliuoti pinigų ir kredito apyvartą; • valdyti pinigų ir emisijos politiką; • nustatyti ir reguliuoti šalies piniginio vieneto kursą. Lietuvos bankas vykdo šias pagrindines funkcijas bei teises: • leidžia į apyvartą respublikos pinigus; • organizuoja nacionalinės valiutos pinigų ženklų gaminimą, transportavimą ir saugojimą; • nustato piniginių ženklų kupiūras, jų formą, skiriamuosius ir mokumo požymius; • susidėvėjusių ir sugadintų piniginių ženklų išėmimo iš apyvartos bei pakeitimo tvarką; • nustato užsienio valiutos naudojimo šalyje tvarką; • saugo Lietuvos respublikos aukso ir kitų brangiųjų metalų atsargas bei užsienio valiutos valstybinius rezervus; • nustato nacionalinės valiutos keitimo į kitą valiutą sąlygas; • perka ir parduoda auksą, kitus brangiuosius metalus, užsienio valiutą ir užsienio mokamuosius dokumentus; • organizuoja bankų vidaus ir užsienio atsiskaitymus; • kartu su Finansų ministerija organizuoja kasinį valstybės biudžeto vykdymą; • nustato šalyje kasos operacijų, atsiskaitymų ir kreditavimo operacijų tvarką; • reguliuoja kreditų paklausą ir pasiūlą; • kartu su Finansų ministerija organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleidžiamų vidaus ir užsienio paskolų obligacijų pardavimą, išpirkimą bei palūkanų už jas išmokėjimą;
• atstovauja Lietuvos interesams kitų šalių centriniuose, komerciniuose ir tarptautiniuose bankuose bei kitose tarptautinėse kredito institucijose; • duoda leidimus steigti kredito įstaigas bei atšaukia juos Lietuvos banko įstatymo numatytais atvejais; • duoda leidimus steigti šalyje bendrus su užsienio bankus arba jų skyrius, filialus bei atstovybes; • teikia ir ima paskolas; • leidžia visoms šalies kredito įstaigoms privalomus normatyvinius aktus, reguliuojančius bankininkystę ir kontroliuoja jų veiklą; • konsultuoja šalies Vyriausybę ir teikia jai informaciją kredito bei pinigų klausimais; • negali būti šalies komercinių bankų pajininku arba akcininku; • sudaro ir skelbia apžvalgas apie pinigų apyvartos ir bankų veiklos Lietuvoje būklę.4. Lietuvos banko valdyba
Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, jopavaduotojai ir ne mažiau kaip 3 valdybos nariai. Lietuvos banko valdybaivadovauja jos pirmininkas, kurį 7 metams skiria Lietuvos Respublikos SeimasVyriausybės teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus irvaldybos narius tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos bankovaldybos pirmininko teikimu taip pat 7 metams. Lietuvos banko valdybos ir jo įstaigų bei organizacijų veikląrevizuoja Lietuvos banko Revizijos skyrius. Revizijų skyriaus viršininkąskiria Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos banko pirmininko teikimu 7metams. Lietuvos banko kapitalą sudaro pagrindinis kapitalas ir iš pelnokaupiamas bei kitas banko statute nurodytas kapitalas. Šį kapitalą Lietuvosbankas valdo, juo naudojasi ir disponuoja pagal įstatymus ir savo statutą.Pagrindinį kapitalą Lietuvos bankui skiria ir jo sumą nustato Lietuvosrespublikos Seimas. Lietuvos banko pelno paskirstymą reglamentuoja bankostatutas. Lietuvos bankas gali būti likviduojamas Seimo nutarimu, kuriamenumatoma, kaip toliau turi būti naudojamas jo turtas. Taigi galime darytiišvadą, kad Lietuvos centrinis bankas yra labai priklausomas nuo Lietuvosrespublikos Seimo, kadangi centriniai bankai yra vyriausybinės įstaigos,nesirūpinančios savo pelno didinimu (maksimizavimu), nes jų tikslas –rūpintis visa ekonomika.
5. Užsienio atsargų valdymas
Lietuvos centrinis bankas valdo užsienio atsargas už-tikrindamas litokurso reguliavimo sistemos patikimumą: Lietuvos banko išleisti į apyvartąlitai turi būti visiškai padengti aukso ir konvertuojamosios valiutosatsargomis. Lietuvos Respublikos (toliau LR) užsienio atsargas sudaro:auksas, užsienio valiuta, turtas užsienio valiuta užsienyje, specialiosiosskolinimosi teisės (SST) ir atsargos Tarptautiniame valiutos fonde, kitosvisuotinai pripažįstamos užsienio atsargos. Lietuvos banko valdyba, siekdama užtikrinti užsienio atsargų saugumą,likvidumą ir pelningumą, nustato pagrindinius užsienio atsargų irinvestavimo principus, riziką ribojančius motyvus (ribodama kredito,valiutų kursų ir palūkanų normų riziką), atsakomybę ir kompetencijospasidalijimą investuojant užsienio atsargas, sudarydamas sandorius suužsienio ir tarptautinėmis finansų ir kredito institucijomis. Didžiojidalis užsienio atsargų investuojama įsigyjant Ekonominio bendradarbiavimoir plėtros organizacijos (EBPO) šalių centrinių vyriausybių, vyriausybiniųinstitucijų išleistus vertybinius popierius. Užsienio atsargosinvestuojamos į terminuotuosius indėlius šių šalių komerciniuose bankuose.Lietuvos bankas, investuodamas Lietuvos užsienio atsargas, vadovaujasisusiklėsčiusia tarptautine centrinių bankų užsienio atsargų investavimopraktika bei Lietuvos banko valdybos patvirtintomis taisyklėmis.
6. Pinigų politika
Svarbiausios pinigų politikos tikslas – siekti LR kainų stabilumo,kuris įgyvendinamas įstatų nustatyta tvarka pasirenkant bazinę valiutą irišlaikant fiksuotą lito kursą (žiūrėti 1.6.1. karikatūrą). Fiksuotas kursastokioje mažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva, leidžia pasiekti santykinįkainų stabilumą ilguoju laikotarpiu, sudarant neinfliacines sąlygasekonomikai augti. Priimti sprendimai dėl kito susiėjimo su euru ne tik leispasiekti infliaciją, artimą Ekonominei ir pinigų sąjungai, bet ir spartinsintegraciją ir konvergenciją su Europos Sąjunga. Lietuvos banko pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemiafiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamaslitų keitimas į bazinę valiutą ir bazinės valiutos į kitus bei Lietuvos
banko įsipareigojimų litais visiško padengimo Lietuvos banko laikomomisaukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis principas. [pic] 3.6.1. karikatūra (Lito įtvirtinimas)7. Iždo agento veikla
Lietuvos bankas, vykdydamas valstybės iždo agento funkcijas,organizuoja Finansų ministerijos šalies viduje išleidžiamų LR Vyriausybėsvertybinių popierių (toliau VVP) pardavimo aukcionus, išpirkimus irpalūkanų už juos išmokėjimus. Aukcionai vykdomi vadovaujantis Lietuvosbanko valdybos patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau LRV)vertybinių popierių aukciono nuostatais. Aukciono dalyviais gali būti Lietuvos banko valdybos patvirtintuosereikalavimuose LRV vertybinių popierių aukcionų dalyviams išdėstytusreikalavimus ir kriterijus atitinkantys ir su Lietuvos banku sudaręaukciono dalyvio sutartį: – LR komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai (skyriai) veikiantys LR; – LR finansų maklerio įmonės, turinčios vertybinių popierių komisijos suteiktą „A“ kategoriją; – Užsienio šalių finansų ir kredito įstaigos. Galima teigti, kad kredito įstaigų priežiūros tikslas – stebėti arkredito įstaigos vykdo įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytus,bei Tarptautinių apskaitos standartų ir Bazelio komiteto sprendimųrekomenduojamus saugios ir patikimos bankininkystės standartus.
8. Atsiskaitomybė ir informavimas apie veiklą
Lietuvos bankas savo veikloje vadovaujasi atskaitomybės priešvisuomenę ir skaidrumo principais. Platesnis įvairios informacijos apiesavo veiklą, o taip pat ir kitų finansinių bei ekonominių duomenųatskleidimas padeda užtikrinti ne tik Lietuvos banko veiklos, bet ir antrąšalies skaidrumą. Tai savo ruožtu lemia nuolat augančio šalies ekonominioir finansinių sektorių funkcionavimo patikimumą. Laikydamasis skaidrumo praktikos, kiekvienais metais Lietuvos bankasskelbia metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada. Taip patviešai skelbia ir leidžia atskiru leidiniu metinę ataskaitą, kuriojepateikia informaciją apie pagrindinius pinigų politikos uždavinius ir jųvykdymą, pinigų politikos operacijas, veiklą vykdant kredito įstaigųpriežiūrą ir kitas įstatymų numatytas funkcijas bei apie šaliesmakroekonominę padėtį – pokyčių šalies ekonomikoje ir finansų rinkoseanalizę, taip pat apie banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Lietuvos bankas leidžia mėnesinius ir ketvirtinius biuletenius,kuriuose pateikiama ne tik apie savo veiklą ir platus spektras finansinėsbei makroekonominės informacijos. Laikymasis principo, kad tokia informacija – turi būti skelbiamaperiodiškai ir iš anksto žinomu laiku, Lietuvos bankas yra prisijungęs prietarptautinių ir iš anksto žinomu laiku, Lietuvos bankas yra prisijungęsprie tarptautinių Duomenų platinimo specialiųjų standartų ir užtikrina jųtaikymą Lietuvoje. Taip pat Lietuvos bankas du kartus per metus informuojaLietuvos Respublikos Seimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą.
4. UŽSIENIO ŠALIŲ CENTRINIAI BANKAI
1. Vokietijos centrinis bankas
Remiantis JAV Federaline rezervų sistema, 1948 metais Frankfurte buvosukurta centrinių bankų dvikopė sistema, įsteigiant Vokietijos žemių banką.Vokietijos federacinis bankas (toliau FTB) žinomas kaip labiausiainepriklausomas centrinis bankas pasaulyje. Kartu jis privalo palaikytibendrąją vyriausybės ekonominę politiką, jei ji neprieštarauja bankopagrindiniams tikslams. Taip pat FTB įstatymas įpareigoja Federalinį bankąkonsultuoti vyriausybę svarbiais pinigų, rinkos, kredito ir atsiskaitymųklausimais ir jai pareikalavus suteikti reikalingos informacijos.Vyriausybės nariai patariamojo balso teise gali dalyvauti žemių centriniųbankų tarybos posėdžiuose; įstatymas suteikia vyriausybės nariams teisęreikalauti atidėti sprendimo tam tikru klausimu priėmimą iki dviejųsavaičių. Žemių centriniai bankai teisiškai ir praktiškai buvo gananepriklausomi, ir būtent jiems priklausė Vokietijos žemių banko pagrindiniskapitalas. Pastarojo kompetencijai priklausė pinigų emisija, žemiųcentrinių bankų veiklos koordinavimas, kiti valstybinės reikšmės klausimai.Naujai sistemai ėmė vadovauti Vokietijos žemių banko įkurta Centriniųbankų taryba. Taip Vokietijos žemių bankas gana greitai išsikovojoVokietijos centrinio banko vardą.
Vokietijos federalinio banko aukščiausiasis valdymo organas –centrinių bankų taryba, į kurią įeina direktorių taryba ir žemių centriniųbankų prezidentai. Tai reiškia, kad bankininkystės įstatymai garantuojavisų šalies ekonominių regionų atstovavimą aukščiausiajame Vokietijosfederalinio banko organe, o šis organas sprendimus daugiausia priimapaprastąja balsų dauguma. Taigi galima teigti, kad centrinių bankų tarybossprendimai negali neatsižvelgti į regionų interesus.2. Prancūzijos centrinis bankas
Pagrindinis vaidmuo tarp bankų sistemos valdymo organų priklausoPrancūzijos centriniam bankui – įtakingiausiam aukščiausiojo sistemos lygiovaldymo subjektui. Tokią centrinio banko padėtį pirmiausia nulemiaPrancūzijos bankininkystės įstatymų suteikti įgaliojimai. Pagal įstatymą Prancūzijos centrinio banko kompetencijai priklauso:svarbiausių šalies pinigų politikos nustatymas ir įgyvendinimas; banknotųemisija; tikslios ir patikimos bankų bei kitų ūkio subjektų vidaus iružsienio atsiskaitymų sistemos darbo organizavimas; bankų ir informacijossistemos išvystymas. Prancūzijos centrinio banko pagrindinis vaidmuo tarp aukščiausiojobankų subjektų pasireiškia tuo kad banko valdytojas, remdamasis įstatymu,įeina į visų bankų sistemos valdymo organų sudėtį. Vykdomoji valdžia tiesiogiai dalyvauja bankų sistemos valdymo organųdarbe, centrinis bankas įstatymo numatytose ribose išsaugo savosavarankiškumą nuo valstybės vykdomosios valdžios organų. Be to, įstatymaigriežtai draudžia centrinio banko vadovybei gauti kokius nors nurodymus išvyriausybės tais klausimais, kurie priklauso banko kompetencijai. Centriniobanko vadovybė privalo šiais klausimais priimti savarankiškus sprendimus. Prancūzijos centrinio banko valdymo organai yra: • Pinigų politikos taryba, atsakinga už valstybės pinigų politiką; • Generalinė taryba, sprendžianti banko vidaus problemas; • Banko valdytojas, tiesiogiai vadovaujantis Pinigų politikos tarybos ir Generalinės tarybos darbui ir kuriam šie organai gali deleguoti dalį savo įsipareigojimų. Taigi tiek Prancūzijoje, tiek Vokietijoje gana aiškiai suvokiamasbankų sistemos valdymo monopolijos pavojus ir todėl įstatymais stengiamasišio pavojaus išvengti.
3. Anglijos centrinis bankas
Anglijos šiuolaikinė bankų sistema taip pat yra dviejų lygių, tačiaupirmame bankų sistemos lygyje veikia tik vienas subjektas – anglijosbankas. Anglijoje niekas negali priiminėti indėlių iš gyventojų, neturintAnglijos banko leidimo. Centrinis bankas vykdo bankų, kuriems jis išdavęs licenzijas,priežiūrą, rinkdamas informaciją iš statistinių ataskaitų, iš buhalterių –ataskaitininkų ataskaitų, lankydamasis tuose bankuose ir rengdamasreguliarius pokalbius. Centrinis bankas neturi trukdyti jiems priiminėtisavarankiškų komercinių sprendimų. Tačiau jis turi teisę atimti iš bankolicenziją arba apriboti jo veiklą tam tikromis operacijomis. Pagal 1987 metų Bankininkystės įstatymą sudaroma ir Bankų priežiūrostaryba – svarbus patariamasis organas bankų priežiūros klausimais. Jaipirmininkauja centrinio banko valdytojas, į ją įeina valdytojopavaduotojas, už bankų priežiūrą atsakingas direktorius ir dar šešinepriklausomi nariai – bankininkystės, teisės ir apskaitos specialistai.Centrinis bankas privalo informuoti tarybą apie priežiūros būklę. Tarybarengia metinę ataskaitą, kuri sudaro Centrinio banko metinės ataskaitosdalį.
4.4.Vengrijos centrinis bankas
Bankų priežiūra Vengrijos centrinis bankas neužsiima. Tai neseniaisukurtos Valstybės bankų priežiūros žinybos darbas. Vyriausybės atžvilgiu Centrinis bankas formaliai išlaiko tam tikrądistanciją, nes Centrinio banko įstatymu įtvirtintas pinigų politikosnepriklausomumo principas. Tačiau daugybė praktinių problemų verčiaCentrinį banką bendradarbiauti su valdžios įstaigomis. Ryšį su vyriausyberodo tai, kad skiriant Centrinio banko prezidentą ir 4 jo pavaduotojus,lemiamą žodį taria premjeras. Vengrijos nacionaliniam bankui vadovauja dešimties narių direktoratasir valdyba. Tačiau didžiausia atsakomybė už pinigų politiką tenka Vengrijosnacionalinio banko prezidentui. Svarbiausias valdybos tikslas –m garantuotikainų stabilumą. Vengrijos nacionalinis bankas dabar reguliariaivyriausybei parduoda ar priima kaip užstatą kasos orderius su įvairiais
mokėjimo terminais; pamažu kuriasi jų rinka. Komerciniai bankai aprūpinamiCentrinio banko pinigais panašiai kaip Vokietijoje, pardavinėjant juos bejokių apribojimų, nes bankai disponuoja akceptuojamais vertybiniaispopieriais. Palūkanų norma , kurią Centrinis bankas kasdien nustatoparduodamoms lėšoms, maždaug 2 proc. didesnė už palūkanų normą rinkoje.Bankų likvidumui daromas poveikis ir skopais.5. Čekijos centrinis bankas
Čekoslovakijai suskilus į dvi savarankiškas respublikas, panaikintasir Čekoslovakijos valstybinis bankas, jo turtas padalytas dviem naujiemscentriniams bankams – Čekijos nacionaliniam bankui (ČNB) ir Slovakijosnacionaliniam bankui. Pagrindinis ČNB tikslas – Čekijos nacionalinės valiutos stabilumas,numatytas ne tik ČNB įstatymo, bet įtvirtintas ir konstitucijoje. Šiamtikslui pasiekti ČNB suteikiama teisė:* nustatyti pinigų politiką;* leisti (emituoti) pinigus;* kontroliuoti valiutos cirkuliaciją, koordinuoti tarpbankiniusatsiskaitymus, kad jie vyktų kuo sklandžiau;* vykdyti bankų operacijų priežiūrą, rūpintis efektyvios bankų sistemosšalyje plėtojimu. ČNB valdybą sudaro septyni nariai: valdytojas, du jo pavaduotojai irketuri nariai. Valdytojus, jo pavaduotojus ir valdybos narius skiria iratšaukia Respublikos prezidentas. Valdybos nariai skiriami 6 metams, jaisnegali būti parlamento nariai, jie negali užimti jokių pareigųvyriausybėje, komerciniuose bankuose ir firmose. IŠVADOS
Apžvelgus komercinių bankų veiklą ir reikšmę įvairių šaliųekonomikose, galime daryti išvadas: 1. Centriniai bankai atlieka ypač svarbias funkcijas šalies ekonomikai tokių kaip pinigų pasiūlos kontrolė, pinigų ir kapitalo rinkų stabilizavimas, bankų bankrotų kontrolė bei mokėjimų mechanizmo palaikymas ir tobulinimas. 2. Centriniai bankai nėra bankai ta prasme, kaip komerciniai bankai. Tai vyriausybinės įstaigos nesirūpinančios, savo pelno maksimizavimu. 3. Centriniai bankai rūpinasi visa šalies ekonomika: stengiasi užkirsti kelią komercinių bankų bankrotams, stabdyti nedarbo didėjimą ir pan. 4. Centriniai bankai atlieka vyriausybės funkcijas taigi yra vyriausybės dalis. 5. Centriniams bankams yra pavaldūs visi komerciniai bankai. 6. Nors ir skirtingų šalių, tačiau Lietuvos bei kitų šalių centriniai bankai vykdo labai panašias funkcijas ir vadovaujasi labai panašiais tikslais bei uždaviniais. 7. Visų šalių centriniai bankai atlieka milžinišką vaidmenį savo šalies ekonomikoje.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Ališauskas L., Vaškelaitis V. Šiuolaikinės bankų sistemos. – Vilnius, 1998 2. Jakutis A., Petraškevičius V., Stepanovas A., Šečkutė L., Zaicev S. Ekonomikos teorijos pagrindai. – Kaunas, 1999 3. Lietuvos informacijos institutas. Lietuvos bankai 95. – Vilnius, 1995 4. Martinkus B.,Žilinskas V.Ekonomikos pagrindai. – Kaunas, 2001 5. Mayer T., Duesenberry S. J., Aliber Z. R. Pinigai, bankai ir ekonomika. – Vilnius, 1995.
———————–
Centrinio banko politikos įrankiai
Palūkanų normos ir vertybinių popierių kainos
Bankų sistemos rezervų apimtys ir augimo tempai
Kreditų kaina ir prieinamumas
Pinigų pasiūlos apimtys ir augimo tempai
Vertybinių popierių rinkos kaina
Visuomenės lūkesčiai dėl vertybinių popierių kainų, palūkanų normų ir kreditų galimybių
Skolinimosi iš išlaidų apimtys ir augimas