Įvadas
Žodis bankas yra kilęs iš Italų kalbos “banco”, šis žodis reikšdavo užstalė už kurio sedėdavo žmonės, vertėsi pinigų maina. Senovės Graikija pervadino savo kalba “trappeza”, o po kiek laiko ilgainiui prigijo trapezitai, lietuviškai stalininkai, o šiuolaikiškai vadinasi bankininkai. Centrinio banko pirminė užduotis buvo ne vykdyti monetarinę politiką, bet finansuoti vyriausybės išlaidas. Seniausias centrinis bankas buvo įsteigtas Švedijoje 1668m. – jis turėjo finansuoti karines išlaidas. Anglijos centrinis bankas buvo įkurtas 1694m. – taip pat šios šalies karui su Prancūzija finansuoti. XIXa. Jis pradėjo atlikti ir paskutinio skolintojo funkciją. Lietuvos Respublikos (LR) bankininkystės istorija skaičiuojama nuo Nepriklausomybės paskelbimo. Tuomet buvo sukurta visiškai nauja Lietuvos bankų sistema, kurios pagrindu bankai veikia iki šiol. Lietuvos bankininkystė atsikūrė 1990m. Lietuvos bankas įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas: vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisija, sudaro mekėjimų balansą, formuoja ir vykdo pinigų politiką, atlieka valstybės iždo agento funkcijas. Šiame darbe nagrinėsiu CB atsiradimą, jų tikslus ir funkcijas, CB nepriklausomybę. Darbo objektas CB. Darbo tikslas išanalizuoti CB atsiradimą, bei jų veiklą.
1. Centrinio banko atsiradimas
Pirmą kartą Centrinio banko termina pavartojo vienas Anglų žurnalistas 1873m.apibūdindamas banko monopoline teise, leisti į apyvartą banknotus. Tačiau tik per pastaruosius 50m.šis terminas tapo plačiai vartojamas.XXa.pasaulio pradžioje buvo tik 18,o pabaigoje 173 Centriniai banka(CB). CB atsirado dviem būdais. Vienas iš būdu lėtas evoliucijos procesas.Vienas iš pavyzdžių kaip atsirado Anglijos bankas (AB). Jis yra vienas iš seniausių pasaulyje centrinių bankų. Jis įkurtas 1694m.,tačiau tada jo tikslai ir funkcijos buvo visai kitokie negu dabar. Nuo pat pradžių jis buvo komercinis bankas, valstybės nuosavybei jis atiteko tik 1964m.Taciau valstybines funkcijas jis vykdė ir seniau, jos tolydžiai plėtėsi ir stiprėjo. Jis nuo seno skolina pinigus vyriausybei, leidžia banknotus(nuo1844m. tam turėdamas monopolinę teisę).Per ilga laika Komercinis bankas labai sustiprėjo, prisiėmė iš valstybės vis daugiau atsakomybės.
Daugelis CB atsirado ne evoliucijos būdu, bet kaip Federalinė rezervu sistema, gavo CB funkcijas nuo pat pradžių. Šiuo būdu atsirado JAV ir Lietuvos bankas. Tokie centriniai bankai yra nuo pat pradžių valdomi vyriausybės, jie gali turėti ir privačiu akcininkų. CB veiksmus nustato remdamasi visuomene, o ne akcininkų interesais, jis veikia kaip visuomenės institucija net ir tada, kai akcininkai formaliai renka jo aukštuosius pareigūnus.2. Tikslai ir funkcijos
„CB nėra bankai įprastine reikšmė – tai finansinės institucijos, kurių pagrindinis tikslas – rūpintis ekonomika, užkirsti kelia komerciniu banku bankrotavimui, t.y veikti kaip paskutiniais skolintojais ( kreditoriams ) kritiniu atveju ir vykdyti kitus Valstybės uždavinius, o funkcijos yra rūpintis pinigųkiekio ir palūkanų normos kontrole ir valdymu. Be šitų funkcijų CB turi ir įprastinių funkcijų, teikti komerciniams bankams paslaugas. Laikydamas didžiąją komercinių bankų rezervų dalį, veikia kaip bankų bankas”. CB teikia paslaugas ne vien komerciniams bankams. CB daug paslaugų teikia ir vyriausybei, jis veikia kaip vyriausybės bankas. Vyriausybė turi CB sąskaita, šiai sąskaitai išrašinėja čekius, o kai kuriose šalyse per CB pardavinėja savo vertybunius popierius. Taip pat organizuoja vertybinių popierių išleidimą, išpirkimą ir palūkanų už jų išmokėjimą. “Centrinio banko funkcijos yra šios: 1. Monetarinės politikos vidinio ir išorinio stabilumo kontrolė. Kontroliuoja, kaip kinta pinigų kiekis. 2. Valstybės bankas. Kontroliuoja pinigų kiekio didėjimą. Vyriausybė gali savo biudžeto sąskaitos tvarkyma pavesti CB ir apmokėti savo sąskaitas CB čekiais. 3. Bankų priežiūra. Svarbiausias bankų priežiūros tikslas – apsaugoti bankų indėlininkus. CB įstatymų nustatyta tvarka yra suteikta teisė išduoti ir atimti licencijas, taip pat jas prižiūri rinkdamos informaciją iš statistinių ataskaitų . 4. Bankų bankas. CB aptarnauja bankų sistemos dalyvius, atlieka tam tikras paslaugas komerciniams bankams, jis veikia kaip bankininkų bankas.CB laiko komercinių bankų didžiąją rezervų dalį, tie rezervai visiškai neegzistuoja – tai tik įrašai CB balanso pasyvų pusėje. Šios sąskaitos visiškai neduoda palūkanų, tačiau yra naudingos atliekant daugėlį sandėrių tarp
komercinių bankų ir CB, pavyzdžiui, atliekant čekių kliringo paslaugas. Taip pat jis teikia daug paslaugų ir Vyriausybei. CB veikia, kaip paskutinio atvejo skolintojas. 5. Valiutos emisiją. Emisijos teisė yra suteikiama tik vienam bankui, nes priešingu atveju sutriktu pinigų rinkos funkcionavimas. CB kuria banknotus, spausdina, išleidžia ir išima iš apyvartos, saugo. Lietuvos bankas vykdo emisija taip:a) nustato LR pinigų nominalus, formą, skiriamuosius, apsaugos ir mokomumo požymius, organizuoja pinigų spausdinimą, pervežimą bei jų saugojimą, nustato susidevėjusių isugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų pakeitimo bei sunaikinimo tvarką, sudaro atsarginius piniginių ženklų fondus, nustato pinigų ekspertizės tvarką. b) įstatymo nustatyta tvarka išleidžia į apyvartą ir išimti iš apyvartos pinigus. Lietuvos bankas taip pat gali išimti iš apyvartos banknotus ir monetas, pakeisdamas juos kitais. Pakeitimo tvarką nustato ir paskelbia Lietuvos bankas. 6.Užsienio valiutų rezervo tvarkymas. CB remia nacionalinės valiutų kursą. Tenkina trumpalaikius valiutos poreikius,tvarkant tarptautinius mokymus”. Prie įprastinių funkcijų galima priskirti CB teikiamas paskolas iždui. Dažniausiai iš CB iždas skolinasi, ekonomiškai silpnose šalyse. Pirmutinis pavyzdys vėl bųtū Anglijo bankas – pradėjo savo veiklą, kaip komerciniai bankai, teikdami paslaugas Vyriausybei ir naudodamiesi tam tikromis privilegijomis. Taciau kai CB teikia paslaugas iždui, gali kilti infliacija, nes CB tuo atveju leidžia naujus pinigus, o pinigų pasiūlos padidėjimas dažnai sąlygoją infliaciją. Kad tai neatsitiktų Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) Federalinių rezervų sistema (FRS) neleidžiama tiesiogiai skolinti iždui. Žinoma, ko neleidžiama daryti atvirai, gali būti padaryta netiesiogiai pasinaudojant visuomenė kaip tarpininku: iždas parduoda vertybinius popierius gyventojams, o FRS vertybinių popierių superka. Kiti CB veiklos aspektai: CB ryšiai su likusia Vyriausybės dalimi ir jo sugebėjimas kurti rezervus. CB yra Vyriausybės dalis, tam tikrais aspektais jis skiriasi nuo likusios dalies. Paprastai CB yra nepriklausomi nuo Vyriausybės, negu tokios institucijos, kaip iždo departamentas.
CB gali kurti rezervus, jis privalo turėti aukso, sakykime, 20ct nuo kiekvieno išleisto banknoto arba indelio, komerciniams bankams gali sukurti tiek rezervų, kiek jie nori. Rezervai susideda ne vien iš keleto įrašų CB sąskaitose. Jeigu CB nori, kad bankai turėtų daugiau rezervų, jam pakanka pirkti iš jų vertybinius popierius ir mokėti už juos padidinant sąskaitose jų rezervus. “Svarbiausi CB tikslai: 1. nacionalinės valiutos stabilumo ir vertės palaikymas. Daugumoje šalių tai svarbiausias CB tikslas, Vokietijos CB tai vienintelis uždavinys. AB šio tikslo siekia, teikdamas Vyriausybei patarimus pinigų politikos klausimais, remdamasis ekonominės bei finansinės raidos analize, vykdydamas sutartą pinigų politiką per operacijas rinkose bei kitokiais būdais.2. finansų sistemos stabilumo užtikrinimas. Jis apima 10-14 veiklos sritis. CB šio tikslo siekia stebėdamas ir prižiūrėdamas įvairių ekonomikos bei finansų sektorių finansinę būkle, betarpiškai bendradarbiaudamas su kitomis priežiūrą vykdančiomis institucijomis (įskaitant ir tarptautines),organizuodamas mokėjimus bei atsiskaitymus, išimtinais atvejais (kai gresia pavojus visai finansų sistemai) vykdydamas paskutinio likvidumų šaltinio vaidmenį. 3. finansų sistemos efektyvumo didinimas. Jis apima 14-15 veiklos sritis. Kitų šalių CB gali tai nelaikyti svarbiu tikslu, bet AB joms teikia išskirtinę padėtį dėl to, kad Londonas yra svarbus tarptautinis finansų centras”.
3. CB nepriklausomumas
Šalys kurios turi savarankiškesnius CB turi stabilesnius pinigus arba mažesnę infliacija. Vienas iš CB nepriklausomybės pranašumų yra tai, kad finansų ministrai negali kontroliuoti trumpalaikius politikos tikslus.CB nepriklausomybė teigiama šiais argumentais: ● Ekonominiais. CB pavaldumas politinėms organizacijoms gali sukelti „fiskalinės infliacijos“ pavojų. Jeigu nuolat Vyriausybės pajamos ir išlaidų deficitas bus finansuojamas, skolinantis iš Centrinio arba komercinių bankų, kuriuos remia CB, kils didelė infliacija. Kad taip neatsitiktų, CB sprendimų priėmimo procesas neturėtu priklausyti nuo fiskalinės politikos proceso. Vykdant fiskalinę politiką, daugiausiai dėmesio yra skiriama Vyriausybės išlaidoms ir mokesčiams bei jų įtakai ekonomikai, o vykdant pinigų politiką, stengiamasi užtikrinti kainų stabilumą, reguliuoti pinigų kiekį ir palūkanų normas. Ypač labai svarbi CB nepriklausomybė yra tada kai dideli biudžetų (užsienio prekybos, einamosios sąskaitas,) deficitai, o privataus sektoriaus santaupos yra nepakankamos.
● Politiniais. Vyriausybės ekonominė politika gali sukelti ūkio raidos ciklus, retkarčiais nulemiančius pinigų stabilumo svyravimus. Pinigų politikoje reikia priimti sprendimus, kurie būtų apgalvoti į ateitį. ● Techniniais. CB nepriklausomybė būtina dėl to, kad ji gali greičiau įvykdyti sprendimų priėmimą. ● Finansiniais. CB turi turėti galimybę savarankiškai finansuoti savo veiklą vadovaudamasis įstatymu. Šiuo požiūriu dabartiniai reikalavimai teikti Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti Lietuvos banko ūkinių ir bendrųjų išlaidų, valdymo išlaidų ir pajamų metinę sąmata riboja CB nepriklausomybę. Taip pat CB nepriklausomybė apima funkcinį ir asmeninį aspektus.Funkcinė nepriklausomybė parodo CB autonomiją nustatant pinigų politikos tarpinius tikslus įgyvendinant pinigų politikos priemones. Asmeninė nepriklausomybė parodo CB valdytojo skyrimo pareigos terminus, kurie yra ilgesni už politinius rinkimus.Išvados Centrinis bankas – tai kiekvienos šalies bankų sistemos elementas, kurio pagrindinis tikslas ne pelno maksimalizavimas, o šalies gerovė. Išnagrinėjus CB tikslus, funkcijas ir nepriklausomumą išvados būtų tokios: 1. CB teikia tokias paslaugas, kaip rezervų laikymas, taip pat veikia kaip vyriausybės bankas, atlieka tokias funkcijas, kaip valiutos kūrimą, leidimą ir išėmimą iš apyvartos; 2. CB turi turėti tikslą ir būti atskingu už tikslų įgyvendinimą; 3. CB prižiūri komercinių bankų sistemą ir jų veiklą; 4. jis veikia kaip paskutiniuoju skolintoju (komerciniams bankams) kritiniu atveju; 5. CB kai kuriais atvejais veikia kaip Vyriausybės bankas, Vyriausybė turi CB sąskaita, jai išrašynėja čekius. 6. CB yra nepriklausomas, tik taip gali normaliai funkcionuoti ir vykdyti Vyriausybės monetarinę politiką.
Literatūra
1. T.Mayer., Duesenbery., R.Z Aliber Pinigai, bankai ir ekonomika Vilnius 1995m.2. Olga Būckiūnienė Finansai, Vilnius 2002m.3. Vytautas Vaškelaitis, Pinigai: Centriniai bankai ir jų funkcijos 2006m.4. Ekonomika, Vytauto Didžiojo Universiteto leidykla 2006m. 5.