ĮVADAS
Ekonomika neatsiejama žmonių kasdieninio gyvenimo dalis. Kiekvieną dieną žmonės priversti pirkti, parduoti, skaičiuoti. Net nesusimąstant, kad visi šie veiksmai yra fiksuojami vėliau juos suvedant į vieną visumą, kuri atspindi mūsų gyvenimo gerovę. Pastaruoju metu retai būna diena, kad masinės informacijos priemonės nekalbėtų ar nerašytų apie šalies ūkio padėtį, problemas ir būdus joms išvengti. Bet kurios valstybės ekonominę situaciją labai gerai atspindi bendrasis vidaus produktas. Jis parodo šalies ekonominę situaciją, kuri yra tarsi šalies prekinis ženklas kitų valstybių atžvilgiu. Bendrasis vidaus produktas skaičiuojamas kiekvienų metų kiekvieną ketvirtį. Gaunami duomenys lyginami su ankstesnių metų atitnkamu laikotarpiu ar praėjusiu ketvirčiu. Iš to matoma žmonių gyvenimo gerovė: jų gaunami atlyginimai, perkamoji galia, mokestinė našta, verslo plėtra ir kiti svarbūs dalykai. Taip galima stebėti šalies ekonomikos pakylimą ar nuosmukį. Šiame darbe trumpai aprašomas bendrojo vidaus produkto skaičiavimas ir problemos susijusios su skaičiavimu. Pateikiama 1997 – 2005 m. Lietuvos bendrojo vidaus produkto analizė. Apžvelgiami faktoriai, kurie vienaip ar kitaip įtakoja šalies bendrąjį vidaus produktą. Darbo tikslas – išanalizuoti bendrojo vidaus produkto dinamiką pastaraisiais metais Lietuvoje. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, yra išsikeliami sekantys darbo uždaviniai:1. Trumpai išnagrinėti, kaip skaičiuojamas šalies bendrasis vidaus produktas;2. Kokie yra BVP skaičiavimo metodai;3. Remiantis duomenų šaltiniais, išanalizuoti bendrojo vidaus produkto dinamiką Lietuvoje pastaraisiais metais;4. Apžvelgti, kokie faktoriai įtakoja BVP kilimą ar smukimą;5. Darbo pabaigoje pateikti išvadas.Darbą sudaro šios pagrindinės dalys:Įvadas;Teorinė dalis;Praktinė dalis;Išvados.
1. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO SKAIČIAVIMAS
„Bendrasis vidaus produktas – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gauos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje.“ (Kauno Technologijos universitetas, 2003, p. 65). Trumpiau bendrąjį vidaus produktą galima apibūdinti, kad tai pajamos, gautos šalies viduje. „Ekonomikoje bendrasis vidaus produktas (BVP) – tam tikros teritorijos ekonomikos dydį parodantis rodiklis.“ (www.wikipedia.lt). BVP galima užrašyti taip: BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + eksportas – importas.
„Ekonominėje geografinėje praktikoje svarbiausiu vystymosi lygio rodikliu yra BVP vienam gyventojui.“ (www.std.lt). Bendrojo vidaus produkto skaičiavimas yra labai sudėtinga procedūra, kurios rezultatai labai priklauso nuo skaičiavimo metodikos pasirinkimo. Dažniausiai praktikoje naudojami šie BVP skaičiavimo metodai:a) einamojo valiutų kurso metodas;b) paritetinės perkamosios galios metodas.Einamojo valiutų kurso skaičiavimo metodas dažniausiai naudojamas BVP nominalinėje išraiškoje, kai BVP, apskaičiuotas nacionaline valiuta, yra perskaičiuojamas į dolerius pagal tuo metu esantį oficialų nacionalinės valiutos ir dolerio kursą. Tačiau toks skaičiavimas nera labai geras, nes dolerio kursas ne visada gali atitikti realų perkamąjį valiutos pajėgumą įvairiose šalyse. Paritetinės perkamosios galios metodas pradėtas naudoti palyginti neseniai. Bet labai plačiai naudojamas tarptautiniuose palyginimuose ir pakeitė supratimą apie valstybių ekonominį lygį. „Realusis BVP – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką suma, apskaičiuota bazinių metų kainomis.“ (Kauno technologijos universitetas, 2003, p. 68). Jis apskaičiuojamas taip:Čia: RBVP1 – realusis bendrasis vidaus produktas einamaisiais metais;i = 1, 2,…,n – prekių grupių skaičius;qil – i-osios prekės kiekis ataskaitiniais metais;Pio – i-osios prekės bazinių metų kaina; Einamųjų metų kainos yra vadinamos faktiškomis kainomis. Bendrojo vidaus produkto apimtį matuojant faktiškomis kainomis yra gaunamas nominalusis BVP. „Nominalusis BVP – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką suma, apskaičiuota faktiškomis kainomis.“ (Kauno technologijos universitetas, 2003, p. 68). Jis apskaičiuojamas taip:
Čia: NBVP – nominalusis bendrasis vidaus produktas einamaisiais metais; i = 1, 2, …, n – prekių grupių skaičius qil – i-osios prekės kieikis ataskaitiniais metais; Pi – i-osios prekės einamųjų metų kaina.Kainų lygio kitimui nustatyti dažniausiai yra naudojami indeksai: BVP defliatorius (rodiklis, kuris parodo visų šalies prekių ir paslaugų kainų kitimą), vartojimo prekių kainų indeksas (vidutinis vartotojų nupirktų prekių ir paslaugų kainų lygis), pramonės produkcijos gamintojų pardavimo kainų indeksas (apdirbamosios ir išgaunamosios pramonės produkcijos kainų indeksas), žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų indeksas (žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų dinamikos rodikliai), eksportuojamos produkcijos kainų indeksas (rodiklis, kuris parodo parduodamų prekių užsienio vartotojams kainų pasikeitimus).
2. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO NUSTATYMO METODAI
Gamybos metodas. „BVP gali būti apibūdinamas kaip visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per metus, suma.“ (www.std.lt). Galutinis produktas, tai prekė ar paslauga jau paruošta vartojimui, ji nėra sąnaudos kitoms prekėms gaminti. Tarpinis produktas, tai prekės ar paslaugos, kurios naudojamos kaip sąnaudos galutiniam produktui gaminti. Daugelis gaminamų produktų pereina ne vieną, o kelias gamybos stadijas, kol tampa galtiniais produktais. Todėl skaičiuojant BVP tarpinio produkto vertė yra eliminiojama, nes kitu atveju, dalies prekių ar paslaugų vertė būtų keliskart įskaičiuojama į bendrą BVP sumą. Į BVP įskaičiuojama: galutinių prekių, pagamintų analizuojamais metais, vertė; vertė, prekių ir paslaugų, kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai. Išlaidų apskaitos metodas. Išlaidų metodu BVP nustatomas kaip visų ekonomikos sektorių išlaidos. Šių išlaidų rūšys: 1. namų ūkio vartojimo išlaidos – vartotjų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma;2. investicijos – firmų išlaidos įrenginiams pirkti, naujoms įmonėms rengti, prekių atsargoms papildyti;3. bendrosios privačios vidaus investicijos – visos per metus pagamintos investicinės prekės;4. Vyriausybės išlaidos – centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlaidos galutinėms prekėms ar paslaugoms įsigyti, taip pat darbo jegai įsigyti ir naudoti;5. Prekių ir paslaugų grynasis eksportas – šalies eksporto ir importo skirtumas.Pajamų apskaitos metodas.Skaičiuojant BVP šiuo būdu, sudedamos visos šalyje uždirbtos pajamos, kurias gauna gamybos veiksnių savininkai už savo suteiktas paslaugas. „BVP apskaičiuojant pajamų metodu, rinkos kainomis yra per metus gauto darbo užmokesčio, palūkanų, rentos, pelno, amortizacijos bei netiesioginių mokesčių suma.“ (Kauno technologijos universitetas, 2003, p. 86).
3. BVP SKAIČIAVIMO PROBLEMOS
BVP duomenys naudojami šalies gyventojų gyvenimo lygiui matuoti. Tačiau dėl kelių priežasčių šie duomenys gali būti ne visai tikslūs. Pagrindinės paklaidų priežastys yra šios:
“1. Kai kurie produktai yra netiksliai įvertinami, kadangi jais neprekiaujama rinkoje. 2. Sunku teisingai apskaičiuoti prekių kokybės pagerėjimą. 3. Pereinamuoju laikotarpiu privačioji gamyba nėra visiškai užregistruojama. Ekonomika kinta taip greitai, kad tradicinė statistika nepajėgi vytis.4. Šešėlinė ekonomika – vengdami mokesčių ar siekdami apeiti kitus įstatymus žmonės slepia sandorius, nors jie ir yra legalūs, todėl gali būti, kad didelė ūkinės veiklos dalis nepatenka į BVP skaičiavimus.” (www. fmmc.lt).4. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO DINAMIKA LIETUVOJE
BVP Lietuvoje nuolat svyruoja. Tačiau rezultatai yra optimistiški, nes bendrasis vidaus produktas auga. Diagramoje Nr. 1 pateikiama BVP dinamika 1997 – 2005 m. I ketv. mln litų. Diagrama Nr. 1
BVP nuo1997 m. pradėjo augti. Tačiau nuo 1998 m. IV ketvirčio jis pradėjo mažėti ir 1999 metais pasiekė žemiasią ribą. Pagrindinė tokio sumažėjimo priežastis – ne tik energetinių resursų pabrangimas, lėmęs kainiškojo BVP nuosmukį, bet ir Rusijos krizė, turėjusi neigiamų pasekmių tiek Lietuvos, tiek ir viso pasaulio ekonomikai. Tačiau Lietuva greitai įveikė kaimyninės valstybės krizę ir jau 2000 metais BVP viršijo priekrizinę 1998 metų ribą. Nuo 2001 metu pradžios BVP vidutiniškai auga 7,2 proc. per metus. Ivertinant bendrą BVP kitimo tendenciją, tiketinas letesnis BVP augimas artimiausiais ketvirčiais. Tai pastebima ir diagramoje Nr. 1. Kiekvienais metais BVP augimą lemia skirtingi komponentai. Jei vienais metais koks nors komponentas turėjo didesnę įtaką, tai kitais metais jo reikšmė gali būti ne tokia didelė. Diagramoje Nr. 2 pateikiamas BVP kitimas nuo 2000 metų.
Diagrama Nr. 2
Nors 2003 m. išaugo apdirbamisios pramonės pelno reikšmė BVP augimui, tačiau pastoviai ženklią įtaką BVP per pelno rodiklius turėjo transporto ir ryšių sektorius. Taip pat vis didėjančią įtaką turi prekybos sektorius. ”2003 m. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkta 4,7 proc. daugiau nei prieš metus.Atitinkamas palyginamasis BVP komponentas – darbo apmokejimas – 2003 I-III ketv. išaugo šiek tiek daugiau – 6,4 proc. Taip pat daugiau (t.y. 7,3 proc.) išaugo darbo apmokejimo suma (pagal Sodros duomenis).” (www.Lrv.lt). Darbo apmokejimo sumos augimas prekybos veikloje taip pat statybos bei valstybes valdymo veiklose turejo ženkliai prisideti prie augančio BVP.
Pajamų iš pelno mokesčio gauta 2,5 kartus daugiau nei prieš metus. O galutinis vartojimas padidėjo 5,2 proc. 2004 metais bendrasis vidaus produktas padidėjo 6,7 procento. BVP augimą lėmė visų veiklos rūšių, išskyrus išgaunamosios pramonės ir žėmės ūkio, bendrosios pridėtinės vertės augimas. Didžiausią augimo tempą pasiekė mažmeninės ir didmeninės prekybos, transporto ir ryšių, viešbučių ir restoranų, apdirbamosios gamybos ir žuvininkystės įmonės. Sukurtas BVP sparčiausiai buvo naudojamas investicijoms ir pagrindiniam kapitalui formuoti. Šios išlaidos padidėjo 13,5 proc. Skaičiuojant palyginamomis kainomis. Išlaidos galutiniam vartojimui išaugo 8, 0 proc. Išlaidos namų ūkiui, taip pat valdžios sektoriaus kolektyvinio vartojimo išlaidos padidėjo atitinkamai 8,8 ir 9,0 procento. Išaugęs darbo užmokestis ir pensijos didno perkamąją galią. Augantis vartojimas ir investicijos įtakojo spartų prekių ir palsaugų importo augimą 15,0 proc. Eksportas augo lėčiau 3,3 proc. Antrojo 2005 m. ketvirčio BVP augimą lėmė visų pagrindinių veiklos rūšių bendrosios pridėtinės vertės augimas. Sparčiais augimo tempais pasižymėjo viešbučių ir restoranų, transporto ir ryšių, mažmeninės ir didmeninės prekybos veiklos, kurios lenkė šalies bendrojo vidaus produkto augimo tempą. Vidaus galutinis vartojimas, lyginant su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu, išaugo – 8,7 proc. Panašiais tempais augo namų ūkio ir valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos. Šį rezultatą įtakojo išaugęs darbo užmokestis ir senatvės pensija. Prekių ir palsaugų eksportas padidėjo 13,3 proc. O importas – 8,9 procento. Trečiąjį šių metų ketvirtį BVP augimui įtakos turėjo visos veiklos, išskyrus žemės ūkį ir kasybą bei karjerų eksploatavimą. Daugiau nei bendras šalies ūkio augimas pridėtinė vertė didėjo elektros, dujų ir vandens tiekimo, statybos, prekybos, viešbučių ir restoranų, transporto, sandėliavimo ir ryšių, finansinio tarpininkavimo, kitos komunalinės veiklos rūšyse. Šiais metais, ko jau nebuvo kelerius pastaruosius metus, pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis paslaugų sektoriuje augo sparčiau nei gamybos. To priežastis – spartesnis kainų augimas gamybos sektoriuje. Trečiąjį 2005 m ketvirtį BVP buvo 7,9 proc, didesnis nei pernai per atitinkmą laikotarpį. Vienam šalies gyventojui teko 5589 litai bendrojo vidaus produkto veikusiomis kainomis.Didžiausias pakilimas pastebimas 2003 metais. Vėliau BVP augimas šiek tiek stabilizavosi ir paskutiniu metu jis auga mežesniais tempais.SEB Vilniaus bankas naujausiais duomenimis prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiemet, t. y. 2005 m. augs 6,8 proc., 2006 m. – 6,5 proc., o 2007 m. – 6,2 proc. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos finansų ministerija prognozuoja, kad BVP šiais metais kils 7 proc., o kitais metais – 6 proc.BVP dinamika lyginant su atitinkamu ankstesnių metų ketvirčiu pateikiama lentelėje Nr. 1Lentelė Nr. 1 BVP veikusiomis kainomis Lt. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu proc. Palyginti su praėjusių metų atitnkamu ketvirčiu proc.2001 m. I ketv. 10739 -5,2 5,52001 m. II ketv. 12160 6,5 5,32001 m. II ketv. 12670 11,2 6,82001 m. IV ketv. 12810 -3,9 7,92002 m. I ketv. 11274 -8,1 4,02002 m. II ketv. 13002 9,8 7,82002 m. III ketv. 13719 11,3 7,92002 m. IV ketv. 13648 -5,2 6,52003 m. I ketv. 12491 -4,2 10,92003 m. II ketv. 14017 7,8 9,02003 m. III ketv. 14887 13,2 10,82003 m. IV ketv. 15139 -4,5 11,62004 m. I ketv. 13276 -8,0 7,22004 m. II ketv. 15480 8,4 7,82004 m. III ketv. 16566 10,9 5,62004 m. IV ketv. 16935 -3,0 7,32005 m. I ketv. 14644 -10,3 4,62005 m. II ketv. 17425 12,0 8,0
BVP kitimas, prikalusomai nuo ūkio šakos, skiriasi. Stebint BVP ir jo komponentu pokyčius lentelėje Nr. 2, matyti, kad atskiros BVP sudedamosios dalys skirtingai itakoja viso BVP kitimą (ju augimas yra greitesnis arba letesnis nei viso BVP ). Pagrindinio kapitalo suvartojimas gali ženkliai prisidėti prie BVP augimo, nors ši sudedamoji dalis nėra labai reikšminga. Kapitalo suvartojimas 2000-2003 m. sudare apie 13-14 proc. BVP. Šiam BVP komponentui pagal prasmę artimiausias rodiklis – į išlaidas įtraukiamas nusidėvėjimas. Labiausiai pagrindinio kapitalo suvartojimo pokyčius įtakoja apdirbamoji pramonė ir transporto bei ryšių sektorius. Šių veiklų indėlis į BVP komponentą yra daug didesni negu kitų veiklų. Mažiau už minėtas veiklas prisideda energetikos ir prekybos veiklos. Su aukščiau paminėtomis pramonės šakomis, palyginti nedidelė nusidėvėjimo suma yra statyboje. Nekilnojamo turto ir nuomos veikla taip pat pasižymi labai mažomis nusidėvėjimo sumomis. Tik pastaraisiais metais šios veiklos pagrindinio kapitalo nusidėvėjimas pralenkė statybos rodiklį. Žinant šios veiklos specifiką, auganti
nusidevejimo suma gali liudyti apie veiklos kaupiamą kapitalą ir apie veiklos pletrą. „Taip pat BVP augimą galetu lemti politiniai sprendimai, nuo kuriu priklausytu taip vadinamu valstybes sektoriaus veiklu (valstybes valdymo, šveitimo, sveikatos priežiuros) dirbančiuju atlyginimu sumos pasikeitimai.” (www.Lrv.lt). ”Darbo užmokesčio fondo strukturoje viešojo valdymo, švietimo ir sveikatos priežiuros sektoriu dalis siekia 25 proc. (su kita veikla apie 29 proc.) ir ji yra didesne nei visos apdirbamosios pramones (apie 22 proc.). Taigi akivaizdu, kad šiu sektoriu įtaka reikšminga, onuo ju DUF pokyčiu, kuriuos iš esmes lemia politiniai sprendimai, priklauso BVP dalies, okartu ir viso BVP augimas” (www. std.lt). Lentelė Nr. 2„Bendrosios pridėtinės vertės ir bendrojo vidaus produkto kitimo tempai, palyginamosiomis kainomis. Palyginti su ankstesniaisiais metais, procentais Kodas Veiklos rūšis 2001 2002 2003 2004A Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 95,0 107,9 107,7 99,2B Žuvininkystė 102,6 143,9 106,6 102,8C Kasyba ir karjerų eksploatavimas 130,9 92,3 109,0 90,1D Apdirbamoji gamyba 113,3 105,0 114,2 111,9E Elektros, dujų ir vandens tiekimas 115,4 105,5 126,5 106,4F Statyba 107,5 112,8 122,9 105,2G Didmeninė ir mažmeninė prekyba 111,6 108,7 110,6 110,4H Viešbučiai ir restoranai 100,8 104,2 106,9 106,0I Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 104,5 110,9 108,1 107,7J Finansinis tarpininkavimas 108,2 110,8 100,8 104,2K Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla 105,6 105,9 110,9 103,8L Viešasis valdymas ir gynyba 95,2 104,1 105,6 104,4M Švietimas 102,0 100,4 100,6 104,8N Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 99,1 101,7 98,1 101,8O Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 100,9 106,2 103,6 103,4P Privačių namų ūkių veikla 123,6 124,3 123,1 96,7A+…+P Bendroji pridėtinė vertė bazinėmis kainomis 106,4 106,8 110,5 107,0D21-D31 Mokesčiai minus subsidijos gaminiams 106,4 106,8 110,5 107,0BVP Bendrasis vidaus produktas rinkos kainomis 106,4 106,8 110,5 107,0„ (www.std.lt). Sezoniniai svyravimai bendrajo vidaus produkto kitimui daro didelę įtaką. Tačiau kylanti kreivė rodo, kad visais atvejais BVP Lietuvoje auga. BVP svyravimas priklausomai nuo sezono matomas diagramoje Nr. 3Diagrama Nr. 3Šalies BVP augimą taip pat liudija ir kitas rodiklis- BVP dalis, tenkantis vienam šalies gyventojui. BVP vienam šalies gyventojui nuolat auga. Tai yra geras rodiklis. Tačiau BVP augimas gali būti susietas su tuo, jog vis daugiau žmonių emigruoja iš šalies. Šalies gyventojų emigravimas į kitas šalis ypač suaktyvėjo nuo 2000 m. Tai yra susiję su geresniu darbo užmokesčiu svečiose šalyse. Tačiau geras rodiklis yra tai, kad užsienyje uždirbtus pinigus žmonės investuoja Lietuvoje. 2000 m. šalyje buvo 3499,5 gyventojai, o 2005 m. jau 3425,3. Tad per pastatuosius ketverius metus jų susmažejo 74,2.
BVP dinamika vienam lietuvos gyventojui pateikta diagramoje Nr. 4Diagrama Nr. 4Bendrojo vidaus produkto apskaičiavimas pagal gamybos, išlaidų ir pajamų metodus yra skiringi. Tačiau jų tikslas vienas – nustatyti šalies BVP. Sudedant duomenis paimtus iš skirtingų sferų, gaunamas toks pat atsakymas – šalies bendrasis vidaus produktas. Lyginant 2000 – 2004 m. BVP duomenis visais apskaičiavimo metodais, visose sferose piniginės sumos didėja. Tai geras rodiklis analizuojant BVP gamybos metodu, vadinasi šalies ekonomika vystosi. Lentelėje Nr. 3 pateikiamas BVP apskaičiavimas gamybos metodu. Lyginami 2000 – 2004 m. duomenys. Čia matoma, jog BVP visose gamybos bei paslaugų sferose nuolat auga. Lyginant BVP kitimo tempus ketvirčiais, pastebima, kad pirmąjį metų ketvirtį BVP būna mažiausias lyginant su visų metų BVP. Taip pat jis būna šiek tiek mažesnis už praeitų metų paskutinio ketvirčio BVP. Lentelė Nr. 3„Bendrasis vidaus produktas gamybos metodu, veikusiomis kainomis, mln. Lt
Kodas Veiklos rūšis 2000 2001 2002 2003 2004A Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 3162,1 3026,6 3208,6 3222,0 3238,0B Žuvininkystė 26,4 28,5 38,9 43,9 45,7C Kasyba ir karjerų eksploatavimas 276,3 314,1 276,5 289,9 298,8D Apdirbamoji gamyba 7853,5 8611,0 8675,8 9828,6 11506,4E Elektros, dujų ir vandens tiekimas 1522,0 1764,9 1876,0 2371,8 2486,2F Statyba 2407,0 2570,3 2901,6 3603,4 4020,0G Didmeninė ir mažmeninė prekyba 6640,0 7416,2 8093,2 8878,4 10059,3H Viešbučiai ir restoranai 614,8 671,7 734,9 788,1 849,0I Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 4972,1 5333,4 6189,8 6810,4 7184,8J Finansinis tarpininkavimas 868,2 926,0 1074,9 985,3 1260,4K Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla 4190,0 4414,8 4729,7 5279,8 5684,0L Viešasis valdymas ir gynyba 2786,9 2474,6 2503,2 2732,0 2975,0M Švietimas 2595,1 2721,5 2806,3 2812,4 3024,5N Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 1465,5 1463,5 1473,9 1498,4 1684,9O Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 1295,7 1395,7 1513,7 1576,1 1641,9P Privačių namų ūkių veikla 37,6 43,6 56,8 73,0 74,4BVP Bendrasis vidaus produktas rinkos kainomis 45848,4 48562,9 51948,4 56771,9 62440,2„ (www.std.lt). Bendrasis vidaus produktas pajamų metodu taip pat nuolat didėja. Tai sąlygoja didėjančios žmonių pajamos. Taip pat didėjantys mokesčiai gamybai bei importui. Ir kiti faktoriai. Tačiau subsidijos nuolat auga, kurių bendra suma mažina bendrą vidaus produktą. BVP pajamų metodu pateiktas lentelėje Nr. 4Lentelė Nr. 4„Bendrasis vidaus produktas pajamų metodu, veikusiomis kainomis, mln. Lt
2000 2001 2002 2003 2004BVP: 45848,4 48562,9 51948,4 56771,9 62440,2Kompensacija dirbantiesiems 18265,1 18526,2 20063,4 22243,6 24586,2Algos ir atlyginimai 14368,4 14602,8 15996,5 17846,2 19487,4Socialiniai darbdavių įnašai 3896,76 3923,44 4066,96 4397,45 5098,74Likutinis perteklius ir mišriosios pajamos 15889,0 17842,2 18982,2 21223,0 23714,8Pagrindinio kapitalo vartojimas 6300,4 6667,1 6849,5 7078,1 7550,0Gamybos ir importo mokesčiai 5755,2 5939,2 6467,1 6674,3 7039,8Subsidijos (minus) 361,3 411,8 413,7 447,1 450,6„ (www.std.lt). Žinant, kad BVP augimą gali skatinti brangstančios prekės bei paslaugos įprasta, skaičiuojat BVP lyginti esamas ir ankstesniųjų metų kainas. Tad dalį BVP augimo sąlygoja ir didėjančios kainos. Taip pat ir kitos išlaidos. Augant ekonomikai ir didėjant pajamoms, didėja ir išlaidos. Bendrasis vidaus produktas išlaidų metodu pateiktas Lentelėje Nr. 5Lentelė Nr. 5„Bendrasis vidaus produktas išlaidų metodu, veikusiomis kainomis, mln. Lt
2000 2001 2002 2003 2004BVP: 45848,4 48562,9 51948,4 56771,9 62440,2Galutinio vartojimo išlaidos: 39656,8 41259,3 43519,7 47087,4 51795,8Namų ūkių vartojimo išlaidos 29639,7 31478,0 33315,2 36507,1 40462,4Valdžios vartojimo išlaidos 9912,8 9691,7 10055,7 10428,1 11162,5Individualios 5544,4 5771,2 6034,5 6122,6 6519,5Kolektyvinės 4368,4 3920,4 4021,2 4305,4 4643,0NPI vartojimo išlaidos 104,3 89,6 148,8 152,3 170,9Bendrojo kapitalo formavimas: 9061,9 9987,3 11405,0 13003,3 15082,6Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 8565,3 9784,6 10549,2 12024,1 13585,4Atsargų pasikeitimai 484,9 193,5 861,1 964,2 1475,1Vertybių įsigijimas minus netekimas 11,7 9,2 -5,3 15,1 22,1Prekių ir paslaugų eksportas 20465,9 24213,9 27444,0 29137,4 32635,5Prekių ir paslaugų importas (minus) 23336,1 26897,6 30420,4 32456,3 37073,7„ (www.std.lt). Augant darbo užmokesčiui ir senatvės pensijai didėja gyventojų perkamoji galia, todėl namų išlaidos namų vartojimo prekėms didėja. Taip pat didėjant įmonių pelnui, pastarosios įsigyja naujo kapitalo ir atnaujina jau nusidėvėjusį. Taip galima paaiškinti augančias kapitalo formavimo išlaidas. Augant gamybos tempams atitnkamai auga ir prekių bei paslaugų eksportas. O vystantis ekonomikai, bendradarbiaujant su užsienio šalimis, bei išaugus gyventojui perkamajai galiai, atitnkamai išauga ir prekių bei paslaugų importas.
IŠVADOS Bendrasis vidaus produktas – tai pajamos gautos šalies viduje. Bendrojo vidaus produkto skaičiavimo rezultatai labai priklauso nuo skaičiavimo metodo parinkimo. Dažniausiai praktikoje naudojami šie BVP skaičiavimo metodai:c) einamojo valiutų kurso metodas;d) paritetinės perkamosios galios metodas.BVP nuo1997 m. pradėjo augti. Nuo 2001 metu pradžios BVP vidutiniškai auga 7,2 proc. per metus. 2000 m. BVP pakilo 3 proc. lyginant su praeitais metais. 2001 m. – 6,4 proc; 2002 m. – 6,8 proc; 2003 m. – 10,5 proc; 2004 m. bendrasis vidaus produktas išaugo 7,6 proc lyginant su ankstesniais metais. Trečiąjį 2005 m ketvirtį BVP buvo 7,9 proc, didesnis nei pernai per atitinkmą laikotarpį.
Šalies BVP augimą taip pat liudija ir kitas rodiklis- BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui. BVP vienam šalies gyventojui nuolat auga. Tai liudija sekantys skaičiai. BVP vienam šalies gyventojui 2000 m. padidėjo 3,8 proc. lyginant su 1999 m; 2001 m. – 7 proc; 2002 m. – 7,1 proc; 2003 m. – 11 proc; 2004 m. – 7,6 proc. Lyginant su ankstesniu laikotarpiu. Trečiajį 2005 m. ketvirtį BVP vienam šalies gyventojui buvo 7,9 proc. 2005 m. nepasibaigus galutinių duomenų nėra, todėl palyginimui naudojami paskutiniai, 2005 m. III ketv. duomenys. Bendrasis vidaus produktas didžiausiais tempais augo 2003 metais. Kiekvienais metais BVP augimą lemia skirtingi komponentai. Jei vienais metais koks nors komponentas turėjo didesnę įtaką, tai kitais metais jo reikšmė gali būti ne tokia didelė. BVP augimą lemia ne tik gerėjantys privačių veiklų rezultatai. Svarbus faktorius taip pat galintis lemti šalies BVP augimą – valdžios politiniai sprendimai. Nuo jų priklauso taip vadinamų valstybes sektoriaus veiklų (valstybes valdymo, šveitimo, sveikatos priežiuros) dirbančiųjų atlyginimų sumos pasikeitimaiCITUOTA IR NAUDOTA LITERATŪRA
1. A. Jakutis, V. Petraškevičius, A. Stepanovas, L. Šečkutė, S. Zaicev. Ekonomikos teorijos pagrindai – Kaunas, Smaltija, 1999.2. Kauno technologijos universitetas. Makroekonomika – Kaunas, Technologija, 20033. www.fmmc.lt4. www.finmin.lt5. www.lbank.lt6. www.lrv.lt7. www.moku.lt8. www.std.lt9. Žurnalas “Veidas”, Nr. 48