BUVUSIOS JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKOS MAKEDONIJOS INTEGRACIJOS Į ES ASPEKTAI

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1. Istorinis kontekstas............................4
2. Integracijos motyvai.......................5
3. Derybų eiga ir pasiekti susitarimai....................7
4. Makedonijos dalyvavimas Stabilizacijos ir asociacijos procese.....8

IŠVADOS..............................11
LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................12ĮVADAS
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (Makedonija) – valstybė Balkanų pusiasalyje, pietryčių Europoje. Ribojasi su Graikija pietuose, Bulgarija rytuose, Albanija vakaruose bei Serbija šiaurėje.

Šalis suskirstyta į 8 regionus, kurie padalinti į 85 savivaldybes. Makedonijoje gyvena apie 2 milijonus gyventojų, du trečdaliai yra makedonai, yra didelė albanų mažuma (25%) ir mažesnės turkų bei romų mažumos. Gyventojų tankumas – 80,94 žm./km². Šalies plotas – 25 333 km², iš jo 1,9% vanduo.
Šalies politinė sistema – respublika. Vienerių rūmų parlamentas turi 120 narių, renkamų ketveriems metams. Ribotas galias tuurintis prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu penkerių metų kadencijai.
Valstybinė kalba – makedonų, sostinė – didžiausias miestas Skopjė.
Makedonija yra atviros ekonomikos šalis. Pagrindinės ekonomikos šakos – maisto perdirbimas, tabako, tekstilės gaminiai, cheminių medžiagų, plieno ir cemento gamyba.
Šalis dar nėra įstojusi į Europos Sąjungą (ES), bet siekia tai padaryti.

Darbo tikslas: išanalizuoti Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pasiruošimą narystei Europos Sąjungoje.
Darbo uždaviniai: aptarti nagrinėjamos šalies istorinį kontekstą; nustatyti Makedonijos integracijos į Europos Sąjungą motyvus; aprašyti dalyvavimą Stabilizacijos ir asociacijos procese.1.ISTORINIS KONTEKSTAS
1991 m. rugsėjo 8 d., Socialistinė Makedonijos respublika sušaukė referendumą dėl neepriklausomybės nuo Jugoslavijos, pasivadinant Makedonijos respublika. Referendumo klausimas suformuluotas taip: „Ar Jūs remiate nepriklausomą Makedoniją su galimybe ateityje priklausyti suverenių Jugoslavijos šalių sąjungai?“. Bulgarija pirmoji pripažino valstybę nauju konstituciniu pavadinimu. Tačiau atidėtas tarptautinis pripažinimas dėl Graikijos pasipriešinimo pavartotam graikiškam pavadinimui ir

r nacionaliniams simboliams, kartu prieštaringoms nuostatoms Respublikos konstitucijoje. Kompromisas pasiektas, kai Jungtinės Tautos 1933 m. pripažino valstybę pavadinimu „Buvusi Jugoslavijos respublika Makedonija“. Graikija vis dar buvo nepatenkinta ir paskelbė ekonominę blokadą 1994 m. vasario mėn.
1995 m. rugsėjo mėn. sankcijos nutrauktos, kai Makedonija pakeitė vėliavą ir konstitucijos straipsnius, teikiančius Makedonijai teisę kištis į kitų valstybių reikalus. Graikijos ir Makedonijos santykiai stabilizavosi, bet valstybės pavadinimas vis dar kelia nesutarimų. Jungtinėms Tautoms pripažinus laikinąjį pavadinimą „Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija“, kitos tarptautinės organizacijos priėmė tą patį nutarimą. Daugiau negu pusė JT narių pripažino valstybę kaip Makedonijos respubliką, tarp jų JAV, o kitos vartoja laikiną terminą „Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija“ arba nepalaiko diplomatinių santykių su Makedonija.
1999 m. Kosovo karo metu į Makedoniją atsikėlė iki 340 000 albanų iš Kosovo, sutrikdydami šalies gyvenimą irr padidindami albanų mažumą. Makedonijoje atsirado pabėgėlių stovyklos. Po Slobodano Miloševičiaus nušalinimo daugumai pabėgėlių leista grįžti namo, prižiūrint JTO. Tačiau karas pablogino Makedonijos albanų ir etninių makedonų santykius.
1999m Makedonija siekia pasirašyti Stabilizavimo ir Asociacijos Sutartį (SAA) su Europos Sąjunga . Derybos su Makedonija buvo pradėtos 2000 m. balandžio 5-ąją. SAA buvo pasirašytas 2001 m. balandį ir įsigaliojo 2004 m. balandį.
Paraišką tapti ES nare Makedonija planavo pateikti 2004 metų vasario 26-ąją, tačiau kaip tik tą dieną kalnuose sudužo lėktuvas, kuriuo skrido valstybės vadovas – prezidentas Borisas Traikovskis. Ne
etikėta prezidento mirtis šalyje pasėjo daugybę gandų, jog B.Traikovskis tapo politinio sąmokslo auka.
2004 m. kovo mėn. Makedonijos respublika išsiuntė pareiškimą narystei ES.
2005 m. gruodžio 15 dieną Vadovų Taryba suteikė Makedonijai šalies kandidatės statusą, atsižvelgdama į „esminę Makedonijos pažangą, darytą įstatyminės struktūros užbaigime, taip pat į šalies profesinę patirtį nuo 2001 metų Stabilizavimo ir Asociacijos Sutarties įgyvendinime (įskaitant susijusias su prekyba sąlygas).” Tai padėjo pradėti oficialias derybas dėl narystės po to, kai Makedonija padarė didelę pažangą, apimančią kovą prieš korupciją; teisminių, administracinių, ir ūkio reformų patvirtinimą; bei laisvų ir teisingų parlamento rinkimų, atitinkančių Europos standartus organizavimas bei vykdymas. Taryba taip pat pažymėjo , kad būtina apsvarstyti tolimesnius žingsnius narystės link ir tai, jog Makedonijai būtina susipažinti su Kopenhagos politiniais kriterijais, taip pat gerai, kaip ir su Stabilizavimo ir Asociacijos Sutarties reikalavimais.
2008 m. sausio 1-ąją – įsigalioja susitarimai su Europos sąjunga dėl trumpalaikių vizų ir dėl readmisijos (nelegaliai atvykusių asmenų grąžinimo).2. INTEGRACIJOS MOTYVAI
Makedonijos narystė ES suteiktų šaliai daugybę privalumų. Galima teigti, kad svarbiausi iš jų, kaip ir daugumai kitų ES narių ar kandidačių yra politiniai motyvai. Po 1999 m. kilusio Kosovo karo, 2001 m. Makedonijos konflikto bei kitų šalies viduje ir ne tik kilusių nesutarimų svarbus yra saugumo ir taikos Europos Sąjungoje motyvas. Šaliai labai aktualus yra vidinio saugumo bei tvarkos stiprinimo klausimas, kadangi vi
iena iš opiausių problemų yra korupcijos bei nusikalstamumo klestėjimas. Europos Parlamento nuomone, Makedonija turėtų efektyviau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ypač daug dėmesio šalis turėtų skirti kovai su diskriminacija, nešališkų rinkimų užtikrinimui, o kalbų ir religijų įvairovės užtikrinimas bei skatinimas turėtų būti prioritetinė institucijų veiklos sritis. Šalis laikoma veikiančia demokratija, bet Komisija yra pabrėžusi būtinybę energingai vykdyti teisminę reformą, naikinti korupciją, modernizuoti policiją.
Makedonijai labai svarbūs ekonominiai narystės Europos Sąjungoje motyvai. Pagrindinės ekonomikos šakos Makedonijoje – maisto perdirbimas, tabako, tekstilės gaminiai, cheminių medžiagų, plieno ir cemento gamyba, todėl šaliai svarbus ES pagrindas – bendroji rinka, kurios dėka sudaromos laisvo judėjimo (asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo) visoje Sąjungoje sąlygos. Dėl šios priežasties būtų galima efektyviau realizuoti gamybos bei gamtos išteklius.

1 pav. Makedonijos BVP, lyginamas su vidutiniu kitų šalių kandidačių BVP 1989 – 2008 metais, mln EUR (www.ebrd.com)

Penkeri metai nuolatinio ekonominio stiprėjimo Makedonijoje buvo pertraukti 2001 konflikto, kuris privedė prie 4,5 % BVP sumažėjimo. Augimas prasidėjoi 2003 metais (2,8 %) ir tęsėsi 2004 (4,1 %), 2005 (4,1 %), 2006 (3,7%), 2007 (5,9 %) ir 2008 (5%).
Jau šiuo metu Europos Sąjunga yra svarbiausias šalies prekybos partneris (apytiksliai 55 % šalyje pagamintos produkcojos eksportuojama į ES šalis ir apytiksliai 45 % importuojama). 2006 m. gruodį, šalis pasirašė laisvosios prekybos susitarimą. Nuo to laiko prekyba su Vakarų Balkanų sritimi padidėjo, siekdama 33 % šalies eksporto ir 10 % importo. Eksportas sukoncentruotas į tekstilės pardavimą (apie 24 % viso eksporto), ir plieną (a

apie 26 %). Nuo 1994 metų Makedonijos užsienio prekyba buvo deficitinė, ji 2007 metais pasiekė rekordinį lygį – 1,871 milijardų eurų (23.3 % BVP). Visa užsienio prekyba 2008 m. gegužės pabaigoje buvo 4,515 milijardai eurų, ir užsienio prekybos deficitas siekė 1,150 milijardus eurų (13.3 % BVP). ES 27 sudarė maždaug 75% visų tiesioginių užsienio investicijų įplaukų. Per pirmąjį 2008 m. pusmetį įplaukos iš tiesioginių užsienio investicijų pasiekė apie 10% BVP.

2 pav. Pagrindiniai Makedonijos užsienio prekybos partneriai (eksportas) 2008 metais (www.investinmacedonia.com)

3 pav. Makedonijos eksporto apimtys 2003 – 2008 metais (www.investinmacedonia.com)

3. DERYBŲ EIGA IR PASIEKTI SUSITARIMAI

• Laikinas Graikijos Respublikos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimas. Pasekoje nesutarimų su Makedonija dėl pavartoto graikiško pavadinimo ir nacionalinių simbolių, kartu prieštaringų nuostatų Respublikos konstitucijoje, Graikija 1994 m. vasario mėn. jai paskelbė ekonominę blokadą. 1995 m. rugsėjo mėn. sankcijos nutrauktos, kai Makedonija pakeitė vėliavą ir konstitucijos straipsnius, teikiančius Makedonijai teisę kištis į kitų valstybių reikalus. Graikijos ir Makedonijos santykiai stabilizavosi, bet valstybės pavadinimas vis dar kelia nesutarimų.
• 2000 m. buvo pradėtos Makedonijos derybos su ES dėl dalyvavimo Stabilizacijos ir asociacijos procese (SAP). Sutartys dėl SAP buvo pasirašytos 2001 m. balandį, o įsigaliojo 2004 m. balandį.
• 2004 m. kovo mėn. Makedonijos respublika išsiuntė pareiškimą narystei ES.
• 2005 m. gruodžio 15 dieną Vadovų Taryba suteikė Makedonijai šalies kandidatės statusą, atsižvelgdama į „esminę Makedonijos pažangą, darytą įstatyminės struktūros užbaigime, taip pat į šalie.s profesinę patirtį nuo 2001 metų Stabilizavimo ir Asociacijos Sutarties įgyvendinime”.
• 2007 m. rugsėjo 18 d. ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimas dėl vizų tvarkos supaprastinimo ir readmisijos.
• Galutinis penktasis ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos Jungtinio parlamentinio komiteto pareiškimas, priimtas 2008 m. lapkričio 28 d.4. MAKEDONIJOS DALYVAVIMAS STABILIZACIJOS IR ASOCIACIJOS PROCESE
Stabilizacijos ir asociacijos procesas (SAP) – Europos Sąjungos politikos pagrindas Vakarų Balkanų šalių atžvilgiu iki joms įstojant į ES. ES ir Vakarų Balkanų partnerystė yra naudinga visiems partneriams, nes reiškia taiką, stabilumą, laisvę, saugumą ir teisingumą, taip pat klestėjimą ir gyvenimo kokybę tiek Europos Sąjungai, tiek Vakarų Balkanų šalims. SAP siekia trijų tikslų – užtikrinti stabilizaciją ir spartų perėjimą prie rinkos ekonomikos, skatinti regioninį bendradarbiavimą ir atverti stojimo į ES perspektyvą. Jis padeda regiono šalims formuoti savo gebėjimus priimti bei įgyvendinti reikiamus Europos Sąjungos standartus. Kasmet šalis praneša Komisijai pagrindinius duomenis apie viešus finansus ir iš anksto pateikia ekonominę programą. Tai, kartu su vertinimu, paruoštu Komisijos darbuotojų, yra pagrindas daugiašaliam bendradarbiavimui tarp Europos Sąjungos Valstybių narių ir šalių kandidačių. Metinė ataskaita apie pažangą, paprastai publikuojamas rudenį, vertina šalių kiandidačių progresą bei pasirengimą stojimui į Europos Sąjungą.
Makedonija, kartu su Kroatija, Stabilizacijos ir Asociacijos sutartis sudarė 2001 metais. Pagal šias sutartis, ES netaiko importo muitų Makedonijos kilmės pramoninėms prekėms, išskyrus tekstilę, taip pat suteikia lengvatų žemės ūkio prekių importui. Makedonija įsipareigojo panaikinti muitus ES importui (išskyrus tekstilę, plieną bei žemės ūkio produktus) per 10 metų pereinamąjį laikotarpį. Tai buvo pirmas žingsnis, gaunant šalies kandidatės į Europos Sąjungą vardą.
Nuo Stabilizavimo ir Asociacijos Sutarties įsigaliojimo Makedonija dalyvavo Vakarų Balkanams skirtoje finansinėje priemonėje CARDS, kurios tikslas yra paremti Vakarų balkanų šalių Stabilizavimo ir Asociacijos procesą. Ši priemonė 2000 iki 2006 metais Vakarų Balkanų šalims skyrė per 4,6 milijardų eurų investicijoms, institucijų kūrimui, ir kitoms priemonėms, siekiant keturių pagrindinių tikslų:
• rekonstrukcijos, demokratijos stabilizavimo, pabėgėlių grąžinimo;
• institucinės ir teisinės plėtros, įskaitant normų ir metodų derinimą su Europos Sąjunga, siekiant paremti demokratiją ir teisinę valstybę, žmogaus teises, pilietinę visuomenę ir žiniasklaidą;
• tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi, įskaitant struktūrines reformas;
• skatinti glaudesnius santykius ir regioninį bendradarbiavimą tarp ES šalių bei šalių kandidačių Vidurio Europoje.
Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (IPA), kuri IPA Tarybos reglamentu pakeičia 2000–2006 m. galiojusias finansines priemones, įskaitant ir CARDS.
Kad kiekvienos šalies tikslai būtų pasiekti kuo veiksmingiau, IPA įgyvendinama pagal penkis komponentus:
1. Pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas.
2. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas (su ES valstybėmis narėmis ir kitomis IPA turinčiomis teisę naudotis šalimis).
3. Regionų vystymasis (transporto, aplinkos ir ekonominis vystymasis).
4. Žmogiškųjų išteklių vystymasis (žmogiškojo kapitalo stiprinimas ir kova su atskirtimi).
5. Kaimo plėtra.
1 ir 2 komponentai taikomi visoms pagalbą gaunančioms šalims.
Už 1 komponentą atsakingas Komisijos Plėtros generalinis direktoratas. Jis atsako ir už bendrą pasirengimo narystei pagalbos koordinavimą, įskaitant institucijų kūrimo priemones ir susijusias investicijas, taip pat Vakarų Balkanuose vis dar būtinas pereinamojo laikotarpio ir stabilizavimo priemones.
2 komponento pagalba skirta tarpvalstybiniam bendradarbiavimui šalių kandidačių (galimų šalių kandidačių), besiribojančių tarpusavyje ir su ES šalimis, pasienyje. Pagal šį komponentą galima finansuoti ir pagalbą gaunančių šalių dalyvavimą struktūrinių fondų tarptautinio bendradarbiavimo programose arba pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP) numatytose jūrų baseinų programose.
3, 4 ir 5 komponentų pagalba, teikiama tik šalims kandidatėms, atitinka struktūrinius, sanglaudos ir regioninės plėtros fondus. Taip šalys rengiamos valdyti tokius fondus joms įstojus į ES. Galimom.s šalims kandidatėms gali būti taikomos panašios priemonės pagal 1 komponentą.
Pagal IPA teikiamą finansinę pagalbą siekiama, kad šalių stojimas būtų paprastesnis. Pagalba teikiama vadovaujantis prioritetais, nustatytais kiekvieną rudenį skelbiamame plėtros dokumentų pakete, kurį sudaro kiekvienos šalies Europos ir stojimo partnerystės programos, plėtros strategijos dokumentas ir pažangos ataskaitos.
2008 metais pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę Makedonijai paremti buvo skirta 70,2 milijonai eurų.

4 pav. Pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę Buvusiai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai skirtos paramos paskirstymas 2007-2012 metais, mln EUR (www.ec.europa.eu)
Pastebimai mažėja lėšos, skirtos Pereinamojo laikotarpio pagalbos ir institucijų kūrimo komponentui, ir atvirkščiai – didėja skirtos regioninei plėtrai. Pastaruoju metu Makedonija planuoja didžiąją dalį pinigų, gaunamų iš Europos Sąjungos fondų per Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, investuoti į infrastruktūrą, kaimo vystymą ir turizmą.IŠVADOS
2005 m. gruodžio 15 dieną Vadovų Taryba suteikė Makedonijai šalies kandidatės statusą, atsižvelgdama į „esminę Makedonijos pažangą, darytą įstatyminės struktūros užbaigime, taip pat į šalies profesinę patirtį nuo 2001 metų Stabilizavimo ir Asociacijos Sutarties įgyvendinime”.
Viena iš opiausių problemų Makedonijoje yra korupcijos bei nusikalstamumo klestėjimas.
Europos Parlamento nuomone, Makedonija turėtų efektyviau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ypač daug dėmesio šalis turėtų skirti kovai su diskriminacija, nešališkų rinkimų užtikrinimui, o kalbų ir religijų įvairovės užtikrinimas bei skatinimas turėtų būti prioritetinė institucijų veiklos sritis.
Vienas didžiausių Makedonijos trikdžių įstoti į ES – nesutarimai su Graikija dėl šalies vardo.
Makedonija, kartu su Kroatija, Stabilizacijos ir Asociacijos sutartis sudarė 2001 metais. Pagal šias sutartis, ES netaiko importo muitų Makedonijos kilmės pramoninėms prekėms, išskyrus tekstilę, taip pat suteikia lengvatų žemės ūkio prekių importui. Makedonija įsipareigojo panaikinti muitus ES importui (išskyrus tekstilę, plieną bei žemės ūkio produktus) per 10 metų pereinamąjį laikotarpį. Tai buvo pirmas žingsnis, gaunant šalies kandidatės į Europos Sąjungą vardą.
Makedonijos valdžios pastangas ekonomikos srityje vertinamos teigiamai, tačiau apgailestaujama, kad praėjus trejiems metams nuo ES narystės siekiančios šalies kandidatės statuso suteikimo dar neprasidėjo derybos dėl stojimo. Makedonija raginama jau šiemet numatyti derybų pradžios datą.

LITERATŪRA

1. Die EU-Verlobte mit dem ungewissen Hochzeitstermin. [žiūrėta 2009 gegužės 15 d.]. prieiga per internetą: <http://www.eurasischesmagazin.de/artikel/?thema=Balkan&artikelID=20070207>
2. ES ragina Makedoniją sutvarkyti savo vidaus politiką. [žiūrėta 2009 birželio 3 d.]. prieiga per internetą:
<http://www.zebra.lt/lt/aktualijos/pasaulyje/ES-ragina-Makedonija-sutvarkyti-savo-vidaus-politika-2008-09-05.html>
3. ES svertai Vakarų Balkanuose. [žiūrėta 2009 gegužės 15 d.]. prieiga per internetą: <http://www.politika.lt/index.php?cid=9316&new_id=13732>
4. Europarlamentas įvertino Turkijos, Kroatijos ir Makedonijos pažangą. [žiūrėta 2009 gegužės 15 d.]. prieiga per internetą: <http://www.europedirect.lt/go.php/lit/Europarlamentas_ivertino_Turkijos_Kroati/1029>
5. Integracija i ES. [žiūrėta 2009 birželio 3 d.]. prieiga per internetą <https://www.mokslai.lt/referatai/referatas/integracija-i-es-puslapis5.html>
6. Kaip ES reglamentuoja prekybos ryšius su trečiosiomis šalimis? [žiūrėta 2009 gegužės 15 d.]. prieiga per internetą
<http://verslas.banga.lt/lt/leidinys.printer/3e802250aae77>
7. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą. [žiūrėta 2009 birželio 3 d.]. prieiga per internetą <http://www2.lrinka.lt/index.php/analitiniai_darbai/lietuvos_integracija_i_europos_sajunga/2422>
8. Macedonia Prepares for EU Funds. [žiūrėta 2009 birželio 3d.]. prieiga per internetą: <http://balkaninsight.com/en/main/news/17634/>
9. http://de.wikipedia.org/
10. http://ec.europa.eu/
11. http://en.wikipedia.org/
12. http://lt.wikipedia.org/
13. http://www.stat.gov.mk/

Leave a Comment