Turinys
Įvadas 3Išvados 41. Darbo apmokėjimas 62. LR darbo apmokėjimo įstatymo straipsniai 53. Bruto, neto darbo užmokestis 103.1 Bruto darbo užmokesčio dinamikos santykiniai dydžiai 113.2 Neto darbo užmokesčio dinamikos santykiniai dydžiai 133.3 Bruto darbo užmokesčio kitimas atsižvelgiant į dirbančiųjų lytį 133.4 Neto darbo užmokesčio kitimas atsižvelgiant į dirbančiųjų lytį 164. Bazinės algos aritmetiniai metų vidurkiai 155. Bazinės algos didėjimo ir padidėjimo tempai 176. Prognozavimas 20Literatūra 22ĮvadasDarbo užmokesčio terminas ekonomikos teorijoje naudojamas bet kokiam darbo ar paslaugos apmokėjimui, nepaisant to, kas yra darbo užmokesčio gavėjas – menkai apmokamas nekvalifikuotas darbininkas ar aukštos kvalifikacijos specialistas. Šis terminas ne visai tiksliai apibūdina jo esmę.Tyrimo problema. Bazinės algos, bruto ir neto darbo užmokesčio svyravimai kintant metams: dinaminiai vyrų ir moterų darbo užmokesčio rodiklių kitimai; Bazinės algos kitimas per pastaruosius devynius metus; Bruto ir neto užmokesčio apibūdinimas.
Tyrimo aktualumas. Norėdami palyginti Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių pragyvenimo lygį, pajamas (vidutinės bazinės algas, bazinės algos didėjimo ir padidėjimo tempai, bruto ir neto darbo užmokesčius) pirmiausiai turime nustatyti savo šalies darbo užmokesčio rodiklius. Taip pat įdomu palyginti vyrų ir moterų darbo užmokesčio dydžius.
Tyrimo objektas- bazinės algos, vyrų ir moterų bruto ir neto darbo užmokesčio statistinis tyrinėjimas.
Tyrimo dalykas. Lietuvos respublikos gyventojų bruto, neto darbo užmokestis ir jų dinamikos santykiniai dydžiai, bazinės algos didėjimo ir padidėjimo tempai, bazinės algos aritmetiniai metų vidurkiai.
Tyrimo tikslas- nustatyti bazinės algos, bruto ir neto darbo užmokesčio statistinius duomenis, jų kitimo tempus.
Tyrimo uždaviniai :1. išsiaiškinti darbo apmokėjimo sąvoką ir pagrindinius LR darbo apmokėjimo įstatymo straipsnius;
2. Bruto, neto darbo užmokestis;3. Bruto ir neto darbo užmokesčio dinamikos santykiniai dydžiai, jo kitimas atsižvelgiant į dirbančiųjų lytį;4. Bazinės algos aritmetiniai metų vidurkiai, didėjimo ir padidėjimo tempai;5. Prognozavimas.Rezultatų naujumas. Šis tyrimas naujas tuom, kad tyrime naudojami Statistikos departamento darbo užmokesčio duomenys (t.y. bazinės algos, neto ir bruto darbo užmokestis). Šių duomenų formos pateikimas pateikimas ir suteikia tyrimui naujumą.
Praktinis reikšmingumas. Šį tyrimą bus galima naudoti norint palyginti Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių darbo užmokesčio rodiklius, o tai leis nustatyti skirtumus ir mūsų šalies trūkumus. Turint analogiškus kitų Europos Sąjungos šalių duomenis, bus galima lengviau suprasti šios srities skirtumus. Šie duomenys padės suprasti Lietuvos atsilikimą nuo senujų ES narių.Taip pat šis tyrimas nustatys vyrų ir moterų neto ir bruto darbo užmokesčio skirtumus.
Išvados. Šiame darbe pateikta bazinės algos, bruto ir neto vidutinio mėnesio darbo užmokesčio statistinė analizė. Analizuojami bazinės algos rodikliai nuo 1995m. iki 2004 metų kovo mėnesio. Iš pateiktų duomenų matyti, kad bazinė alga kito (didėjo) beveik kas ketvirtį iki 1998 metų balandžio mėnesio. Taigi nuo minėtųjų metų bazinės algos rodiklis tapo stabilus, lygus 105. Atlikti didėjimo tempo (grandininiu būdu) skaičiavimai leidžia daryti išvadą, jog bazinės algos aritmetiniai metų vidurkiai didėjo kas metai, tik nevienoda procento dalimi. Atlikau skaičiavimus ateinantiems trejiems metams bazinės algos aritmetiniam vidurkiui prognozuoti. Pagal gautus prognozavimo rodiklius galime numatyti, jog bazinės algos metinis vidurkis po truputį didės kasmet, nepaisant to, kad jau pastaruosius penkerius metus jis nekinta. Tą patį galime spręsti ir iš tiesinio trendo būdu nubrėžtos diagramos. Trendo tiesė kildama į viršų prognozuoja, jog bazinės algos metinis vidurkis turėtų didėti. Dabar, kai įstojome į Europos Sąjungą, visai tikėtinos tokios bazinės algos rodiklių kilimo tendencijos.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – ikimokestinis darbo užmokestis (neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčių, kuriuos moka darbuotojai). Tyrime apskaičiuota vyrų bruto darbo užmokesčio dinamikos bazinius kitimus (baziniu būdu) 2003-2002 metų ketvirčiais. Iš skaičiavimų matyti, kad vyriausybės sektoriaus vyrų darbuotojų bazinės algos indeksų dinamikos rodikliai kinta įvairiai (yra didėjimų ir mažėjimų). Tolesniais skaičiavimais analizuota… vyriausybės sektoriuje dirbančių moterų neto darbo užmokesčio rodikliai tuo pačiu laikotarpiu. Naudota ta pati dinamikos santykinių dydžių skaičiavimo formulę, kaip ir bruto darbo užmokesčio indeksų dinaminiam skaičiavimam. Didžiausias moterų vidutinio mėnesio neto darbo užmokesčio indekso padidėjimas II ketvirtyje apytiksliai lygus 101. Taip pat tyrime palyginta vyriausybės sektoriuje dirbančių moterų ir vyrų bruto, neto darbo užmokesčio rodiklių priklausomybę. Iš pateiktų diagramų (3.3 pav., 3.4 pav.) matyti, kad dažniausiai vyrų darbo užmokesčio rodikliai aukštesni nei moterų, o tai parodo vyrų pranašumą darbo rinkoje. Dėl to moterys priverstos labiau kelti savo kvalifikaciją, siekti karjeros. Drystu teigti, kad darbo rinkoje vyrauja nedidelė lyčių diskriminacija. T.y. darbdaviai mieliau renkasi vyriškos giminės atstovus. Taigi ši statistinė bazinės algos, neto ir bruto darbo užmokesčio analizė leidžia daryti įvairias pagrįstas išvadas apie rodiklių kitimą bei jų priklausomybę.Darbo užmokestis – tai piniginis atlyginimas už atliktą darbą, darbo jėgos vertės piniginė išraiška. LR Darbo apmokėjimo įstatymas numato, jog darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, darbo kiekio ir kokybės bei įmonės veiklos rezultatų [19, p.3].1. Darbo apmokėjimasDarbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 13 straipsnį, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą ir dirbantis pagal darbo sutartis už atlyginimą.
Į samdomųjų darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis (iš jų sudarę darbo sutartis tarpininkaujant įdarbinimo tarnyboms) ir gaunantys darbo užmokestį. Be to, sąlygiškai priskiriami valstybės pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos ir kt. tarnybose), teisėjai, prokurorai; valstybės politikai; valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), darbo sutartys nesudaromos, ir pan. Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos; asmenys, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti kol jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; asmenys, sudarę autorines ar kitas civilines sutartis; asmenys, įsigiję verslo liudijimą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi vadovai ar įmonės valdymo organų (pvz., valdybos, tarybos ir pan.) nariai, apmokami tik iš pelno.Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi ne tik visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, bet ir darbuotojai, dirbantys trumpesnį darbo laiką (pvz., dirbantys mažiau negu vienu etatu), taip pat sirgę, atleisti iš darbo arba priimti į darbą ne nuo metų pradžios ir pan.2. LR darbo apmokėjimo įstatymo straipsniaiLietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymas (1991 m. Vilnius) reguliuoja darbuotojų, dirbančių pagal samdos (darbo) sutartis įmonėse, įstaigose ir organizacijose nepriklausomai nuo jų nuosavybės formų, darbo apmokėjimą.1 straipsnis. Apmokėjimas už darbą. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, darbo kiekio ir kokybės bei įmonės veiklos rezultatų. Draudžiama mažinti darbo užmokestį dėl lyties, amžiaus, rasės, tautybės ir politinių įsitikinimų.
2 straipsnis. Darbo užmokesčio minimumas. LR Vyriausybė nustato minimalų valandinį atlygį (minimalią mėnesinę algą). Darbuotojui nustatytas valandinis tarifinis atlygis (mėnesinė alga) negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį.
3 straipsnis. Darbo apmokėjimo organizavimas.Darbo apmokėjimo sąlygas, profesijų ir pareigų tarifinius- kvalifikacinius reikalavimus, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarką nustato įmonių, įstaigų ir organizacijų savininkai (darbdaviai) kolektyviniuose susitarimuose (kolektyvinėse sutartyse). Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatomos kolektyvinėse arba, jeigu jos nesudaromos, samdos sutartyse Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (toliau – “kolektyvinėse arba samdos sutartyse”). Darbuotojo darbo apmokėjimo sąlygos, nustatytos darbo sutartyje, atsižvelgiant į teisės aktuose bei kolektyvinėse sutartyse patvirtintas nuostatas, gali būti keičiamos tik raštišku darbuotojo ir darbdavio susitarimu.
4 straipsnis. Valstybinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimas.Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Kitų iš biudžeto finansuojamų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šios sąlygos peržiūrimos ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į materialinės gamybos darbuotojų darbo užmokesčio didėjimą.
5 straipsnis. Realaus darbo užmokesčio užtikrinimas. Atsižvelgiant į kainų pasikeitimo indeksus, darbo užmokestis yra indeksuojamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Darbo apmokėjimas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą apmokama: kenksmingomis sąlygomis – ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio (dieninio) tarifinio atlygio (mėnesinės algos); labai kenksmingomis darbo sąlygomis – ne mažiau kaip dvigubu darbuotojui nustatytu valandiniu (dieniniu) tarifiniu atlygiu (mėnesine alga). Darbo sąlygų klasifikaciją ir kenksmingų veiksnių leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti norminiai aktai. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba samdos sutartyse.
7 straipsnis. Apmokėjimas už viršvalandinį ir naktinį darbą. Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį (nuo 10 val. vakaro iki 6 val. ryto) mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos).
Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba samdos sutartyse.8 straipsnis. Apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Darbas poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, kompensuojamas suteikiant per mėnesį kitą poilsio dieną arba, darbuotojui pageidaujant, apmokant ne mažiau kaip dvigubu darbuotojui nustatytu valandiniu ar dieniniu atlygiu, nesuteikiant papildomos poilsio dienos. Darbas švenčių dieną pagal grafiką apmokamas ne mažiau kaip dvigubu valandiniu arba dieniniu atlygiu.
9 straipsnis. Apmokėjimas už prastovos laiką.Už kiekvieną prastovos ne dėl darbuotojo kaltės valandą mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos …Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis, išskyrus atvejus, nurodytus šiame straipsnyje. Kai dėl prastovos įstatymų nustatyta tvarka perkelto į kitą darbą darbuotojo darbo užmokestis sumažėja dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, jam mokamas iki perkėlimo buvęs vidutinis darbo užmokestis. Esant prastovai dėl gamybinių, gamtinių ir kitų Darbo sutarties įstatymo 24 straipsnyje nenurodytų sąlygų, kai šios sąlygos teisės aktų nustatyta tvarka neleidžia saugiai dirbti, kolektyvinėje ar darbo sutartyje gali būti numatytos kitos laikinai perkeltų į kitą darbą darbuotojų apmokėjimo sąlygos.
10 straipsnis. Apmokėjimas už ne visą ir sutrumpintą darbo laiką. Ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savaitė), nustatytas darbuotojui susitarus su darbdaviu, apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba už atliktą darbą. Darbuotojams, kuriems pagal įstatymus ar kolektyvines sutartis sutrumpinamas darbo laikas (nepilnamečiams, riboto darbingumo asmenims, darbuotojams, dirbantiems labai kenksmingomis darbo sąlygomis ir kt.), gali būti numatomos papildomos darbo apmokėjimo garantijos.
11 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka.Darbo užmokestis mokamas darbo metu ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Esant raštiškam darbuotojo prašymui, darbo užmokestis gali būti mokamas ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse.
Išleidžiant darbuotoją kasmetinių atostogų, visas jam priklausantis iki atostogų pradžios uždarbis mokamas kartu su darbo užmokesčiu už visą atostogų laiką ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki prasidedant atostogoms. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo, visas jam priklausantis darbo užmokestis išmokamas ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną.12 straipsnis. Vidutinis darbo užmokestis.Vidutinis darbo užmokestis darbuotojams garantuojamas Lietuvos Respublikos įstatymų, kolektyvinių arba samdos sutarčių numatytais atvejais ir yra apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidutinį darbo užmokestį įskaitomos visos darbo apmokėjimo rūšys, nuo kurių pagal galiojančią tvarką priskaitomi valstybinio socialinio draudimo įnašai. Jeigu darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo pagrindinio darbo, darbo užmokestį, ne mažesnį už vidutinį, moka arba kompensuoja ta įstaiga ar organizacija, kurios įpareigojimus vykdo darbuotojas.
13 straipsnis. Ginčų sprendimas.Ginčai darbo apmokėjimo klausimais nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta darbo ginčų sprendimų tvarka.
14 straipsnis. Įstatymo laikymosi kontrolė.Šio įstatymo laikymosi kontrolę vykdo valstybinė darbo inspekcija.
15 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą .Nuostolius, atsiradusius dėl šio įstatymo pažeidimo, privalo atlyginti kaltoji šalis. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais už šio įstatymo pažeidimus taikoma drausminė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
16 straipsnis. Žinios apie darbo užmokestį.Žinios apie darbuotojo darbo užmokestį teikiamos ir skelbiamos tik įstatymo numatytais atvejais arba darbuotojui sutikus. Žinios apie darbuotojų darbo užmokestį, mokamą iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei Sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, yra viešos. Žinių apie darbo užmokestį teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė….3. Bruto, neto darbo užmokestisĮ bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); reguliarūs priedai, priemokos, premijos; darbo užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas teisės aktų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas ir pan.); tantjemos; laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams literatūriniams darbuotojams darbo sutarties pagrindu mokamas literatūrinis honoraras; kitos išmokos.
Į bruto darbo užmokesčio lėšas neįskaitoma: dividendai; materialinė parama; dotacijos darbuotojų maitinimui; kompensacinio pobūdžio išmokos negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai; pašalpos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų; išeitinės išmokos ir kompensacijos, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vienkartinės premijos, priedai, priemokos; delspinigiai už laiku neišmokėtą darbo užmokestį, komandiruočių išlaidos ir pan.Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – ikimokestinis darbo užmokestis (neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčių, kuriuos moka darbuotojai).3 lentelėje pateikti valstybės sektoriaus (pagal lytį) darbuotojų bruto ir neto vidutinio mėnesio darbo užmokesčio indeksai. 3 lentelėKetvirčiai Bruto Neto Vyrai Moterys Vyrai MoterysIV2003 101,4 103,2 101,2 102,8III2003 102,5 100,4 102,3 100,4II2003 104,4 103,3 104,0 102,9I2003 96,2 98,1 98,3 100,6IV2002 102,9 103,3 102,7 102,9III2002 100,3 100,0 100,3 100,0II2002 103,0 102,1 104,1 103,6I2002 100,1 98,3 100,0 98,5
Pateikti 2003 -2002 metų visų ketvirčių rodikliai, bet iš šios lentelės sunku spręsti apie jų dinamiką.3.1 Bruto darbo užmokesčio dinamikos santykiniai dydžiaiDinamikos santykiniai dydžiai parodo nagrinėjamo reiškinio kitimą tam tikru objekto (rodiklio) einamojo (ataskaitinio) laikotarpio duomenis su prieš tai buvusio laikotarpio duomenimis. Skaičiuojami baziniu ir grandininiu būdu. Skaičiuojant baziniu būdu rodiklio vardiklis yra pastovus. ; einamojo laikotarpio duomenys (paskesni); pirmojo laikotarpio duomenys (nekinta).
Apskaičiuosiu vyrų BRUTO darbo užmokesčio dinamikos bazinius kitimus (baziniu būdu) 2003-2002 metų ketvirčiais.
1. Kadangi 2003 metų IV ketvirčio dinamikos bazinis rodiklis yra 100, analizuoju 2003 metų III ketvirčio vyriausybės sektoriaus darbuotojų bruto mėnesinio darbo užmokesčio indekso dinamika, baziniu būdu.
2. Analizuojamas tų pačių metų II ketvirtis.
3. Skaičiuoju pastarųjų metų I ketvirčio rodiklių dinamiką.
4. Analizuojami 2002 metai, IV ketvirtis.
5. 2002 metų III ketvirčio rodiklių skaičiavimas.
6. Analizuojama tų pačių metų II ketvirčio rodiklių dinamika.
7. Skaičiuoju paskutinę (I ketvirčio) 2002 metų rodiklių dinamiką.
Iš skaičiavimų matyti, kad vyriausybės sektoriaus vyrų darbuotojų bazinės algos indeksų dinamikos rodikliai kinta įvairiai (yra didėjimų ir mažėjimų). Aiškiau tai matyti 3.1 pav.
3.1 pav. vyrų bruto darbo užmokesčio rodiklių kitimai kintant metams.
Pagal šią diagramą, galime daryti išvadą, kad bazinės algos indeksų rodikliai, žymiai kinta kas ketvirtį. Šį kitimą rodo apskaičiuoti dinamikos santykiniai dydžiai. 2002 metais antrame ir ketvirtame ketvirtyje pastebime padidėjimą, apytiksliai iki 102. Tuo tarpu pirmame ir trečiame – nuosmukį, apytiksliai iki 99. 2003 metai prasidėjo ryškiu vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio indekso kritimu iki 94,9. Nepaisant to, pastarųjų metų antro ketvirčio rodiklis apytiksliai išaugo iki 103. Likusiais ketvirčiais dinamikos rodiklis po truputį mažėja.3.2 Neto darbo užmokesčio dinamikos santykiniai dydžiaiTolesniais skaičiavimais analizuosiu vyriausybės sektoriuje dirbančių moterų NETO darbo užmokesčio rodiklius 2003 – 2002 metais. Naudosiu tą pačią dinamikos santykinių dydžių skaičiavimo formulę, kaip ir bruto darbo užmokesčio indeksų dinaminiam skaičiavimam. 1. Skaičiavimą pradėsiu nuo 2003 metų III pusmečio, nes IV pusmetyje dinamikos santykinis rodiklis lygus 100.
2. Skaičiuoju II pusmečio tų pačių metų dinamikos rodiklį. ;3. Skaičiuoju pastarųjų metų, I ketvirčio dinamikos rodiklį.
4. Analizuoju 2002 metus, skaičiuoju IV pusmečio dinamikos rodiklį. ;5. Skaičiuoju III ketvirčio dinamikos santykinį dydį.
6. Tų pačių metų II ketvirčio dinamikos rodiklis.
7. Skaičiuoju paskutinio (I) ketvirčio analizuojamų 2002 metų rodiklį.
Iš gautų rodiklių galime daryti išvadą, kad vyriausybės sektoriuje dirbančių moterų neto darbo užmokesčio indeksų dinamikos rodikliai kinta kiekvieną ketvirtį. Vaizdžiau tai galime matyti iš 3.2 diagramos.
3.2 pav moterų neto darbo užmokesčio rodikliai kintant metams
Didžiausią nuosmukį ir padidėjimą pastebime 2002 metais. Pirmame ketvirtyje pagal dinamikos santykinių dydžių skaičiavimus nuosmukis buvo apytiksliai iki 96. Didžiausias padidėjimas II ketvirtyje apytiksliai iki 101. Iš pateiktos diagramos matome, kad 2002 metais IV ketvirtyje ir 2003 II ketvirtyje rodikliai sutampa, jie lygūs 100,1. Taigi, minėtais laikotarpiais vyriausybės sektoriuje dirbančių moterų neto darbo užmokesčio rodikliai vienodi. Tuo tarpu likusiais ketvirčiais dinamikos santykinių dydžių rodiklis nesiekia 98.3.3 Bruto darbo užmokesčio kitimas atsižvelgiant į dirbančiųjų lytį
Išanalizavau vyriausybės sektoriuje dirbančių vyrų (bruto) ir moterų (neto) vidutinio mėnesio darbo užmokestį. Atsižvelgdama į dinamikos santykinių dydžių kitimus. Tačiau mano pavaizduotose diagramose nebuvo išanalizuoti tarpusavio vyrų ir moterų darbo užmokesčio rodiklių kitimai. Naudodamasi anksčiau minėtos 3 lentelės duomenimis, padariau diagramą. Joje (žiūrėti i 3.3 pav.) pavaizduoti tiek vyrų, tiek moterų bruto darbo užmokesčio rodiklių kitimai 2003 -2002 metų ketvirčiais.3.3 pav. Užmokesčio indeksai 2003-2002 metų ketvirčiuose
Šioje diagramoje (žr. 3.3 pav.) matyti, kad nuo 2002 metų I ketvirčio iki tų pačių metų IV ketvirčio vyriausybės sektoriuje dirbančių moterų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio rodikliai mažesni negu vyrų.2002 metais I ketvirtyje skirtumas 1,8;2002 metais II ketvirtyje skirtumas 0,9;2002 metais III ketvirtyje skirtumas 0,4.
Iš šių duomenų matyti, kad bruto darbo užmokesčio skirtumas tarp vyrų ir moterų kiekvieną ketvirtį beveik kas pusę mažėjo. Kol galiausiai 2002 metais IV ketvirtyje moterų vidutinis bruto darbo užmokesčio indeksas viršija vyrų. 2003 metais I ketvirtyje žymus kritimas, bet II ketvirtyje tiek moterų, tiek vyrų bruto darbo užmokestis padidėjo. Paskutiniame, 2003 metų ketvirtyje moterų užmokesčio indeksas vėl viršija vyrų bruto darbo užmokesčio rodiklį. Galime daryti išvadą, jog tiek vyrų tiek moterų vidutinis mėnesio bruto darbo užmokesčio indeksai mažėja ir didėja kartu, tik skiriasi jų lygiai. Naudojant tą pačią 3 lentelę, padaryta 4 diagramą (žr. 3.4 pav). Joje pavaizduoti moterų ir vyrų vidutinio mėnesio neto darbo užmokesčio indeksų kitimai 2003- 2002 metų ketvirčiais.3.4 Neto darbo užmokesčio kitimas atsižvelgiant į dirbančiųjų lytį3.4 pav. Neto darbo užmokestis.
Iš šios analitinės diagramos matyti, jog kas ketvirtį tiek vyrų, tiek moterų neto darbo užmokesčio rodikliai sumažėdavo ir padidėdavo. Išskyrus 2003 metų IV ketvirtį, kai vyrų rodiklis nuo 102,3 sumažėjo iki 101,2.Tuo tarpu moterų rodiklis, nuo 100,4 išaugo iki 102,8. Daugelyje ketvirčių moterų rodikliai žemesni, išskyrus 2002m. IV, 2003m. I ir 2003m. IV ketvirčius.4. Bazinės algos aritmetiniai metų vidurkiai
4 lentelė 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003Sausis 65 85 90 100 105 105 105 105 105Vasaris 65 85 90 100 105 105 105 105 105Kovas 65 85 95 100 105 105 105 105 105Balandis 65 85 95 105 105 105 105 105 105Gegužė 70 85 95 105 105 105 105 105 105Birželis 70 85 95 105 105 105 105 105 105Liepa 70 85 95 105 105 105 105 105 105Rugpjūtis 70 85 95 105 105 105 105 105 105Rugsėjis 70 85 95 105 105 105 105 105 105Spalis 80 85 95 105 105 105 105 105 105Lapkritis 80 85 100 105 105 105 105 105 105Gruodis 80 90 100 105 105 105 105 105 105Šioje lentelėje pateiktas bazinės algos kitimas nuo 1995 metų iki 2003 gruodžio mėn. Pastebime, kad nuo 1998 metų balandžio mėnesio bazinė alga Lietuvoje pastovi 105 litai. Visų pirma apskaičiuosiu kiekvienų metų bazinės algos aritmetinį vidurkį, nes nuo 1995 iki 1998 metų rodikliai kito beveik kas ketvirtį. Naudosiu šią formulę: ; – bazinės algos rodiklių suma; n – bazinių rodiklių kiekis.1. 1995 metų bazinės algos aritmetinis vidurkis: ;
2. 1996 metų bazinės algos aritmetinis vidurkis: ;3. 1997 metų bazinės algos aritmetinis vidurkis: ;4. 1998 metų bazinės algos aritmetinis vidurkis: ; Nuo 1999m. iki 2003m. 12 mėnesio bazinės algos vidurkis pastovus, lygus 105. Taigi iš aritmetinių vidurkių matyti, kad bazinė alga kasmet didėjo, kol tapo pastovi. 4.1 lentelėMetai 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003Bazinės algos aritmetinis vidurkis 70,83333 85,41666 95 103,75 105 105 105 105 1055. Bazinės algos didėjimo ir padidėjimo tempaiToliau pateiktais skaičiavimais žiūrėsime kokie bazinės algos didėjimo tempai kiekvienais metais, pradedant nuo 1995 m. Skaičiuosime grandininiu būdu, naudosime šią formulę: ; – analizuojamų metų rodiklis; – prieš tai buvusių metų rodiklis.1. Analizuojami 1996 metai:
Taigi, 1996 metais didėjimo tempas apytiksliai lygus 120,6%. Iš šio rodiklio atėmus šimtą apskaičiuosiu padidėjimo tempą (Tp ).
2. Analizuojami 1997 metai: ; Matome, kad sekančiais metais, lyginant su 1996 didėjimo tempas mažesnis, apytiksliai lygus 111,2%. Toliau skaičiuoju padidėjimo tempą:
Lygindami 1996 metų padidėjimo lygį su 1997 galima daryti išvadą, kad pastaraisiais metais bazinės algos lygis padidėjo beveik dvigubai mažiau nei 1996 metais. 3. Analizuojami 1998 metai.
Analizuojamais metais didėjimo tempas apytiksliai lygus 109,2%. Pastebime, kad bazinės algos lygis vidutiniškai didėja, bet kiekvienais metais vis mažiau.
Tą patį galime spręsti ir iš padidėjimo tempo. 4. Analizuojami 1999 metai.
Paskutiniais analizuojamais metais didėjimo tempas lygus 101.2%. Lyginant su 1996 metais šis tempas sumažėjo 19,4%.
Taigi, savaime aišku, kad ir padidėjimo tempo rodiklis mažesnis nei pirmųjų analizuojamų metų .
Galime daryti išvadą, kad bazinės algos metinis vidurkis kasmet didėjo,tik vis mažesniais tempais, tai matyti iš padidėjimo tempo apskaičiuotų rodiklių. Tolimesniems metams bazinės algos didėjimų ir padidėjimų tempų neskaičiuoju, kadangi rodikliai nekinta.6. PrognozavimasToliau atliktais skaičiavimais bus galima numatyti bazinės algos vidurkį ateinantiems 3 metams (įskaičiuojant ir šiuos, 2004m.). Kadangi bazinės algos rodikliai kito beveik kas ketvirtį, prognozavimui imsiu metinį bazinės algos aritmetinį vidurkį 4 lentelė. 6 lentelėMetai 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003Bazinės algos aritmetinis vidurkis 71 85 95 104 105 105 105 105 105Visų pirma reikia apsiskaičiuoti ekstrapoliacijos rodiklį, pagal formulę: paskutiniųjų analizuojamų metų rodiklis; pirmųjų metų rodiklis; analizuojamų metų skaičius.
1. Ekstrapoliacija
2. Prognozavimui naudosime šia formulę:
prognozuojamų metų rodiklis; paskutiniųjų metų rodiklis; prognozuojamų metų skaičius; ekstrapoliacijos rodiklis. a) Prognozuojami 2004 metai.
b) Prognozuojami 2005 metai.
c) Prognozuojami 2006 metai;
Pagal gautus prognozavimo rodiklius galime numatyti, jog bazinės algos vidurkis po truputį didės kasmet. Nors iš 4 lentelės matyti, kad jau pastaruosius penkerius metus rodikliai nekinta. Tačiau įstojimas į Europos Sąjungą mums žada daug pokyčių į gerąją pusę. Taigi, visai tikėtinas mano apskaičiuotos bazinės algos vidurkio kilimas. Prognozuoti taip pat galima ir tiesinio trendo būdu. Sudaryti šią diagramą naudosiu tą pačią 4 lentelę.
5 diagrama. Šioje diagramoje pavaizduoti visų metų, pradedant nuo 1995 bazinės algos aritmetiniai vidurkiai. Jų dinamiką vaizduoja lenkta kreivė. Tuo tarpu tiesi linija yra prognozuojanti – tiesinio trendo būdu. Bazinės algos rodiklių vidurkių prognozė numatoma trejiems metams. Iš 5 diagramos trendo tiesės, kaip ir iš mano ankstesniu prognozinių skaičiavimų, galime daryti išvadą, jog bazinės algos rodiklių vidurkis palaipsniui kils.Literatūra1. www.std.lt2. http://www.vdi.lt/Darbas_ES%20institucijose.htm3. http://www3.lrs.lt4. http://www.elta.lt5. http://www.socmin.lt6. http://www.fmg.lt7. http://www.smm.lt
8. http://www.darbininkas.lt/darbo%20apmokejimo%20istatymas.html9. http://www.seimas4.lt10. http://www.info.lt11. http://www.euroverslas.lt/?-120366411811. Martišius S. Statistiniai ekonominio tyrimo metodai. Vilnius. 1986