1. BANKROTO DIAGNOSTIKA
Įmonės bankroto diagnostika – tai įmonės finansinės veiklos kritinių veiksnių įvertinimo sistema, kurios pagalba nustatomi įmonės veiklos kritiniai veiksniai, sąlygojantys įmonės bankrotą.[8;114] Rinkos sąlygomis įmonių bankrotas nėra toks retas reiškinys, todėl nenuostabu, kad jau keletą dešimtmečių ieškoma būdų, kaip nustatyti, kad įmonė artėja prie bankroto ribos. Vieną iš būdų jau aptarėme, t.y. finansų analitikas norėdamas laiku sureaguoti į kylančią bankroto grėsmę, turi nuolat stebėti įmonės finansinius (ypač likvidumą bei mokumą) rodiklius, nes vieno rodiklio nepakanka. Atlikta nemažai bandymų siekiant rasti kompleksinį įmonės būklės indikatorių. Didžiausių laimėjimų šioje srityje yra pasiekia E. Altmanas, atradęs kreditinio pajėgumo indeksą. Šis indeksas buvo apskaičiuotas remiantis multiplikacine diskriminantine analize ir leidžia atskirti bankrutuojančias įmonės nuo nebankrutuojančių. Pradžioje buvo daroma prielaida, kad įmonės bankrotą galima prognozuoti dviem rodikliais: likvidumo koeficientu ( Kl) ir finansinės priklausomybės koeficientų ( Kfp). [26;43] Akivaizdu, jai kitos sąlygos nepasikeičia, bankroto tikimybė tuo mažesnė, kuo didesnis likvidumo koeficiento ir kuo mažesnė finansinė priklausomybė. Ir atvirkščiai, bankroto tikimybė tuo didesnė, kuo mažesnis yra likvidumas ir didesnė finansinė priklausomybė. Taigi svarbu buvo rasti tokią diskriminantinę ribą, kurį visus galimus derinius suskirstytų į dvi dalis: Koeficientų deriniai, kuriems esant įmonė bankrutuoja,Koeficientų deriniai, kuriems esant įmonei bankrotas negresia. Šiam uždaviniui išspręsti amerikietis ekonomistas Alenas surinko 19 kompanijų duomenis, kurių finansinė būklė pagal šios du rodiklius buvo nestabili. Po tam tikro laiko pusė iš jų bankrutavo, o kitos išsilaikė. Taip šių koeficientų buvo sudaryta tiesinė priklausomybė. Jos parametrai apskaičiuoti koreliacijos būdų. Ši priklausomybė tai riba tarp bankrutavusių ir nebankrutavusių įmonių: [21;94]Z = a0 +a1Kl + a2Kfp (1)Čia Z – bankroto ribos rodiklis, a0 – pastovioji dedamoji, a1, a2 – parametrai parodantys koeficiento įtaką įmonės bankrotui,Kl – likvidumo koeficientas,Kfp – finansinės priklausomybės koeficientas.Apdorojus duomenys buvo gauta tokia funkcijos išraiška:Z = 0,3877 – 1,0736 Kl + 0,0579 Kfp (2)Jeigu Z = 0, bankroto tikimybė yra 50 %,Jeigu Z < 0, tai bankroto tikimybė mažesnė nei 50 %,Jeigu Z > 0, tai bankroto tikimybė didėja didėjant Z reikšmei. Parametrų a1 ir a2 ženklai atitinka koeficientų įtakai bankroto reikšmę. Parametras a1 yra su minuso ženklų, todėl kuo didesni yra likvidumo koeficiento reikšmė, tuo mažesnis bus Z reikšmė ir tuo mažesnė bankroto tikimybė. Parametras a2 yra su pliuso ženklu, todėl, kuo didesnė yra finansinė priklausomybė, tuo didesnė ir Z reikšmė, o tai reiškia kad bankroto tikimybė taip pat didėja. Prognozavimas pagal du koeficientus nėra tikslus, nes neatsižvelgiama į tokius svarbius rodiklius kaip pelningumas, rentabilumas, aktyvų apyvartumas ir pan. Todėl skiriamoji riba tarp bankroto ir išsilaikymo yra neplona, o išskydusi linija, todėl tikslinga buvo taikyti daugiafaktorinė funkciją. Tai ir atliko E. Altmanas. 1968 metais jis tyrinėjo 66 JAV kompanijas, kurių pusė per 1945 – 1965 metų subankrutavo, o likusi dalis sėkmingai tęsė savo veiklą. Kreditinio pajėgumo modeliui buvo atrinkti 22 finansiniai rodikliai, kurie vienaip ar kitaip gali signalizuoti apie įmonės bankrotą. Tyrimų metų buvo atlikti 5 svarbiausieji rodikliai, kurias remiantis ir buvo sudaryta regresinė lygybė. Taigi Altmano indeksas literatūroje dar vadinamas kreditingumo indeksu, tai atitinkamų finansinių rodiklių funkcija (Z). ši funkcija turi tiesės pavidalą su apskaičiuotomis parametrų reikšmėmis: [24;60] Net workind capital Retained earnings Earnings before interest and taxZ = 1,2 * Total assets + 1,4 * Total assets + 3,3 * Total assets +
Market value of equity Sales+ 0,6 * Book value of liabilities + 1 * Total assets. (3)Vertimas bus toks: Apyvartinis kapitalas Nepaskirstytas pelnas Pajamos prieš palūkanas ir mokesčiusZ = 1,2 * Turtas + 1,4 * Turtas + 3,3 * Turtas +
Akcijų rinkos kaina Pardavimų apimtis+ 0,6 * Įsipareigojimai + 1 * Turtas . (4)
Kritinė Altmano indekso reikšmė buvo apskaičiuota remiantis statistinės atrankos taisyklėmis ir sudarė 2,675. Taigi įmonės kreditine pajėgumą galima vertinti lyginant jos apskaičiuota Z su normatyvinė reikšmė.
Jei Z < 2,675, galima teigti, jos artimiausių laikų (per 2 – 3 metus) įmonės laukia bankrotas;Jei Z > 2,675, įmonė finansinė būklė yra stabili.5 lentelėTIKIMYBINĖS BANKROTO RIBOSZ reikšmė Iki 1,8 Nuo 1,81 iki 2,7 Nuo 2,71 iki 2,9 Daugiau nei 3,0Bankroto tikimybė Labai didelė Didelė Įmanoma Labai nedidelėVėliau 1983 metais E. Altmanas pateikė modelio variantą, skirtą įmonėms, kurių akcijos nekotiruojamos biržoje:[7;184]Z = 0,717 K1 +0,847 K2 + 3,107 K3 +0,42 K4 + 0,995 K5 (5)Čia K – koeficientai apskaičiuoti pagal tokias formules:K1 – grynojo apyvartinio kapitalo efektyvumas = grynasis apyvartinis kapitalas / visas turtas,K2–sukaupto kapitalo efektyvumas=nepaskirstytas pelnas (grynasis pelnas, atėmus dividendus)/visas turtas,K3 – bendrasis pelningumas = bendras pelnas / visas turtas,K4 – skolos padengimo nuosavu kapitalu koeficientas = nuosavas kapitalas / skolintas kapitalas,K5 – turto apyvartumas = pardavimai / visas turtas.Šiuo atveju kritinė reikšmė yra 1,23 Pagal K. Garškaitę bankroto tikimybę metų bėgyje galima prognozuoti 95 % tikslumo. Paklaida, kad numačius bankrotą įmonė išsilaikys, yra 3 %, o priešingu atveju – 6 %. Dviejų metų perspektyvai galima prognozuoti 83 % tikslumu, o nukreipimai atitinkamai bus 6 % ir 28 %. Įmonių bankroto prognozavimo tyrimai naudojant santykinių rodiklių sistemą pradėti XX a. trečiame dešimtmetyje ir tęsiami iki šiol. Skirtingi autoriai įmonių bankrotui prognozuoti rekomenduoja skirtingus rodiklius ir jų skaičius. Todėl šiame darbe bus apskaičiuota bankroto tikimybė įvairiai būdais ir visi jie davė skirtingus rezultatus.suprantama, įvertinti AB “Velga”, AB “Lithun” veiklos stabilumą ir prognozuoti bankroto tikimybę pagal vieną iš jų yra ne tik neįmanomą, bet ir būtų klaidinga, ypač dabartinėmis sudėtingos ir labai konkurencingos Lietuvos rinkos sąlygomis.
2.1. NEMOKUMO KRITERIJŲ ANALIZĖ LIETUVOS ĮMONĖSE
Kiekvienas verslas gali žlugti, todėl reikia mokėti įvertinti verslo riziką, žinoti jos ribas ir neperžengti jų, kad nepatirti bankroto. Įmonių ūkinė-gamybinę, investicinę ir finansinę būklę apibūdinančių santykinių rodiklių, kurie apskaičiuojami iš balanso bei pinigų srautų ataskaitų, yra gana daug. Pagal J. Mackevičius ir D. Poškaitė mažiausiai galima apskaičiuoti 12 pelningumo, 6 trumpalaikio mokumo (likvidumo), 12 ilgalaikio mokumo, 36 veiklos efektyvumo ir apie 15 kapitalo rinkos rodiklių (iš viso 81). Siekdama nustatyti įmonės finansinę padėtį ir jos kitimo tendencijas, buvo atlikta reikšmingų įmonei koeficientų ir tendencijų analizė.[6;81] Skaičiavimai atlikti remiantis finansinėmis ataskaitomis, kurios yra pateikiamos prieduose. 6 lentelėAPYVARTUMO KOEFICIENTAIStraipsniai 1997 metai 1998 metai 1999 metai 2000 metai Pastabos1. Pardavimai ir paslaugos, Lt 2937851 1879088 3895598 1844124 2. Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina, Lt 25193322 17439941 7330226 22580033 3. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys, Lt 26989827 22899893 20757551 85102 4. Turtas iš viso,Lt 61918661 53082332 47208647 10130471 5. Kapitalas ir rezervai, Lt 55496216 46128911 38683491 5213791 6. Bendras apyvartumo koeficientas (1/4), % 0,47 0,35 0,08 0,18 1,6-1,87. Atsargų apyvartumo koeficientas (2/3), % 0,93 0,76 0,35 265 Kuo didesnis8. Atsargų apyvartumas dienomis (360/7) 385,67 472,71 1019,44 1.35 Kuo didesnis9. Kapitalo apyvartumo koeficientas (1/5), % 0,53 0,41 0,10 0,35 Kuo didesnisApyvartumo rodikliai parodo įmonės vykdomos veiklos aktyvumą. Bendras apyvartumo koeficientas turi būti nuo 1,6 iki 1,8. Jau 1997 m. jis buvo 3 kartus mažesnis, negu turėjo būti. Toliau jis dar mažėjo, ir 1999 m. jau yra net 20 kartu mažesnis reikiamos normos. Lyginant su 1997 metais. Šis rodiklis sumažėjo 83 %. Tai rodo, kad bendrovė vykdo nepakankamai aktyvią veiklą, todėl turi ir mokumo problemų, nes šie veiksniai yra glaudžiai susiję. Atsargų apyvartumo koeficientas rodo, kiek kartų įmonė atnaujina savo atsargas. Atsargų ir kapitalo apyvartumo koeficientai taip pat turi mažėjimo tendencija. Lyginant su 1997 metais šis rodiklis sumažėjo 62 %. Apskritai įmonė laikoma patikima, jeigu šis koeficientas yra tarp 1,2 ir 2. Mažesnis už 1,2 koeficientas yra pavojingas įmonei, nes reiškia, kad ji prasiskolinusi. AB “Velga” jis net nesiekia 1, o 1999 buvo artimas 0. Įmonė vykdomai veiklai kaupia per dideles atsargas. Tą įvertina ir atsargų apyvartumas dienomis, kuris 1999 metais siekė net 1019,44 dienas. Vadinasi, bendrovė daugiau nei metus neatnaujina savo atsargų, todėl turimų atsargų vertė neabejotinai neatitiks jų realios vertės. 7 lentelėLIKVIDUMO KOEFICIENTAIStraipsniai 1997 metai 1998 metai 1999 metai 2000 metai Pastabos1.Gryni pinigai kasoje ir sąskaitoje, Lt 123881 167823 277154 115841 2. Investicijos ir terminuoti indeliai, Lt 80 80 5662 5662 3. Debitorinis įsiskolinimas, Lt 5322793 2426753 2118478 1612494 4. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys, Lt 26989827 22899893 20757551 85102
5. Trumpalaikiai įsipareigojimai, Lt 4501326 6352844 8525156 4916680 6. Absoliutaus likvidumo koeficientas (1+2)/5, % 0,03 0,03 0,03 0,02 0,2-0,257. Tarpinio likvidumo koeficientas (1+2+3)/5, % 1,21 0,41 0,28 0,68 0,7-0,88. Bendrojo likvidumo koeficientas (1+2+3+4)/5, % 7,21 4,01 2,72 0,70 Kai k>1, įmonė likvidi9.Atsargų ir trumpalaikių aktyvų padengimo trumpalaikiais įsipareigojimais koeficientas(4/5) , % 6,00 3,60 2,43 0,017 Kuo arčiau 1Likvidumo rodiklių pagalba įvertinamas įmonės sugebėjimas trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Absoliutaus likvidumo koeficientas turi būti nuo 0,2 iki 0,25. Įmonėje jis yra 6 kartus mažesnis ir nuo 1997 iki 1999 šis koeficientas nepasikaitė. Tarpinio likvidumo koeficientas turi būti nuo 0,7 iki 0,8. AB “Velga” 1997 jis buvo didesnis, negu reikalauja norma, o per paskutinius dvejus metus jis sumažėjo 76 %, ir dabar jis yra mažiau negu reikalauja norma. Įmonė yra likvidi, jeigu bendrojo likvidumo koeficientas yra daugiau 1. Nors šis koeficientas mažėja, tačiau jis vis tiek yra daugiau 1, o tai reiškia, kad įmonė yra likvidi. Atsargų ir trumpalaikių aktyvų padengimo trumpalaikiais įsipareigojimais koeficientas turi būti kuo arčiau 1, nors jis AB “Velga” 1997 m. buvo labai nutolus nuo 1, dabar jis turi mažėjimo tendenciją ir 1999 buvo arti 1.Tarpinio ir absoliutaus likvidumo koeficientai yra nepakankami. Tam turi įtakos įmonės turimų atsargų vertė, kadangi šie koeficientai neįvertina atsargų įtakos įmonės trumpalaikiam mokumui. Kadangi bendrovės turimos atsargos neatitinka jų apskaitomosios vertės, taip pat savaime yra nepakankamai likvidus turtas, todėl galima teigti, kad bendrovė turi mokumo problemų. Jei bendrovei balanso sudarymo dieną reikėtų padengti visus trumpalaikius įsipareigojimus, pinigais ji galėtų sumokėti tik 3 %.8 lentelėPELNINGUMO KOEFICIENTAIStraipsniai 1997 metai 1998 metai 1999 metai 2000 metai Pastabos 1. Balansinis pelnas (nuostolis), Lt 808850 -9164662 -7318696 -36969291 2. Pardavimai ir paslaugos, Lt 29378251 18719088 3895598 1844124 3. Kapitalas ir rezervai, Lt 55496216 46128911 38683491 5213791 4. Turtas iš viso, Lt 61918661 53082332 47208647 10130471 5. Viso turto rentabilumas (1/4)*100 % 1 -17 -16 -365 Norma 0, kuo didesnis6. Nuosavo kapitalo rentabilumas (1/3)*100 % 1 -20 -19 -709 Norma 0, kuo didesnis7. Pardavimų pelningumo koeficientas (1/2)*100 % 3 -49 -188 -2004 Pakankama sąlyga: k>0Šių rodiklių pagalba įvertinamas bendrovės vykdomos veiklos pelningumas. Įmonė antri metai iš eilės dirba nuostolingai. Viso turto ir nuosavo kapitalo rentabilumo norma yra 0, tačiau siekiama, kad jie būtų kuo didesni. Iš 11 lentelės matome, kad jeigu 1997 m. jie buvo net truputi didesni negu norma, tai per paskutinius metus viso turto ir nuosavo kapitalo rentabilumas smarkiai sumažėjo. Tai rodo, kad nuosavos lėšos nepakankamai efektyviai išnaudojamos. Pardavimų pelningumo koeficientas turi būti teigiamas. Tačiau mūsų atveju šį sąlyga tenkinama tik 1997 m, o paskui šis koeficientas tapo neigiamas, taip yra todėl, kad 1998 ir 1999 m. bendrovė metų pabaigoje turėjo nuostolį. Stebint tokią rodiklių dinamiką, kyla abejonių dėl vykdomos veiklos tęstinumo. Pastovumo rodikliai parodo įmonės sugebėjimą padengti ilgalaikius įsiskolinimus turtu. Savarankiškumo koeficientas parodo, kokią dalį formuojant įmonės turtą užėmė savininkų nuosavybė. Peržiūrėjus 1997–1999 metų šių rodiklių dinamiką, mažino savininkų nuosavybę, tačiau ataskaitinių metų turto pardavimai išlaikė minėtą santykį beveik nepakitusį. Likę koeficientai metai iš metų blogėja. 9 lentelė FINANSINIO PASTOVUMO RODIKLIAIStraipsniai 1997 metai 1998 metai 1999 metai 2000 metai Pastabos1. Kapitalas ir rezervai, Lt 55496216 46128911 38683491 5213791 2. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, Lt 4501326 6352844 8525156 4916680 3. Debitorinis įsiskolinimas, Lt 5322793 24266753 2118478 1612494 4. Turtas iš viso, Lt 619118661 53082332 47208647 10130471 5. Savarankiškumo koeficientas 1/4, % 0,9 0,87 0,82 0,51 Nuo 0 iki 1, kuo arčiau 16. Įsiskolinimo padengimo visų turtų koeficientas 2/4, % 0,07 0,12 0,18 0,49 Nuo 0 iki 1, kuo arčiau 07. Įsiskolinimo padengimo nuosavų kapitalų koeficientas 2/1, % 0,08 0,14 0,22 0,94 Nuo 0 iki 1, kuo arčiau 08. Debitorinio įsiskolinimo padengimo visų turtų koeficientas 3/4, % 0,09 0,05 0,04 0,16 Nuo 0 iki 1, kuo arčiau 0 Be to galima pateikti 10 lentelę, kurioje parodyti įmonės skolas, kurias ji turi sumokėti po vienerių metų, bet ne vėliau, kaip per penkerius metus. [1]
10 lentelėAB “VELGA” FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAIKam skolinga Sumos, LtKredito institucijoms,išperkamoji nuoma ir panašus įsipareigojimai 600577Prekybinės skolos tikėjams 275951Mokesčių skolos 3941774Atlyginimai ir soc. draudimas 957660Kitos skolos 2749194Iš viso 85255156Dėl laiku neišmokėtų atlyginimų bendrovės darbuotojai kreipėsi į teismą. Priteistas sumas iš įmonės išieškojo, antstolių kontora. Buvo areštuotas ir iš varžytinių parduotas dalis bendrovei priklausančio turto. “SODRA” pastoviai areštavusi įmonės atiskaitomąją sąskaitą.
Įvertinus lentelėse pateiktus rodiklius ir kitimo tendencijas, kyla abejonių dėl įmonės vykdomos veiklos tęstinumo galimybių. Nuomonę dėl veiklos tęstinumo suformuluota remdamiesi tokias požymiais: įmonė neteko reikšmingos rinkos dalies Rusijoje, o AB “Velga” gaminama produkcija vidaus rinkoje paklausos neturi. Dėl to, kad sukauptos pagamintos produkcijos savikaina didesnė už produkcijos pardavimo kainą, realizuojant gatavą produkciją patiriami nuostoliai. Dėl apyvartinių lėšų trūkumo įmonė nesugeba laiku atsiskaityti su kreditoriais. Pagrindinis įplaukų šaltinis įmonėje yra realizuotas ilgalaikis turtas. Netenkinami nuosavo kapitalo dydžio ir kiti įstatymų numatyti reikalavimai.Peržiūrėjus ataskaitinių metų pokyčius, pastebime, kad sumažėjo įmonės pardavimai – 79,2 % bei turtas 11,1 %. Atskaitinių metų nuostolis, lyginus su praėjusiais metais, sumažėjo. Tam turėjo įtakos ilgalaikio turto pardavimas. Kadangi bendrovė dirba nuostolingai, metai iš metų mažėja savininkų nuosavybė. 1999 metais ji sumažėjo 15,8 %. Ganėtinai keistai rinkos ekonomikos sąlygomis atrodo parduotų prekių savikainos pardavimų santykis. Jei 1998 metais jis buvo 93,17 centų 1 pardavimų litui (rekomenduojama 50 – 90 centų), tai 1999 metais, yra 188,17 centų 1 pardavimų litui. Vadinasi, įmonė pardavusi prekių ar paslaugų už 1litą, patiria 88,17 centų nuostolį.Pagal LR 1994 07 05 akcinių bendrovių įstatymo Nr. I – 528 30 straipsnį, bendrovės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis kaip ¾ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą, valdyba per 4 mėnesius nuo metinės ar ketvirtinės finansinės atskaitomybės sudarymo dienos pagal savo kompetenciją privalo tokią būklę ištaisyti arba sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą įstatinio kapitalo sumažinimui apsvarstyti. Visuotinis akcininkų susirinkimas privalo sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą anuliuodamas akcijas arba sumažindamas akcijų nominalą vertę suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą. 1999 metų pabaigoje, įmonės nuosavas kapitalas nesiekia ¾ įstatinio kapitalo, todėl įmonės valdybai nedelsiant reikia imtis veiksmų ir įvykdyti minėto straipsnio reikalavimus.Bankroto tikimybės skaičiavimas AB “Velga”AB “Velga” bankroto užuomazgas bei jo grėsmę galima pastebėti analizuojant finansinių ataskaitų duomenis, rodiklių dinamiką, finansinių rezultatų absoliučius pakitimus, taikant santykinius finansinius rodiklius, tačiau panagrinėsime įmonės būklę ir atsižvelgdami į bankroto diagnostiką.Panagrinėsime Z reikšmės pasikeitimus AB “Velga” per keturis metus.Kl = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimaiKfp = nuosavas kapitalas /skolintas kapitalas 11 lentelėBANKROTO RIBOS SKAIČIAVIMASRodikliai 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m.Trumpalaikiai įsipareigojimai arba skolintas kapitalas, Lt 4 501 326 6 325 844 8 525 156 4 916 680Trumpalaikis turtas, Lt 32 436 581 25 494 549 23 158 845 1 819 099Nuosavas kapitalas, Lt 55 496 216 46 128 911 38 683 491 5 213 791Kl – likvidumo koeficientas 7,21 4,03 2,72 0,37Kfp – finansinės priklausomybės koeficientas. 12,33 7,26 4,54 1,06Z – bankroto ribos rodiklis -6,64 -3,52 -2,27 0,05 AB “Velga” Z per visus keturis metus buvo < 0, o tai reiškė, kad bankroto tikimybė mažesnė nei 50 %. Tačiau praktika parodė, kad du koeficientai nedali pilnai apspindėti įmonės būklės, todėl gauti tyrimų rezultatai turi tam tikrų nukrypimų. Buvo ištirta 20 įmonių ir keletą iš jų subankrutavo, nors teoriškai jos neturėjo bankrutuoti. O keletą įmonių nebankrutavo, nors tikimybė, kad jos bankrutuos buvo labai didelė. Toliau pasinaudodami 12 lentelėje pateiktais AB “Velga” keturių metų duomenimis, apskaičiuosime jos bankroto tikimybę pagal E.I.Altmano modelį. [30]12 lentelėPRADINIAI DUOMENYS Z REIKŠMĖS APSKAIČIAVIMUIRodikliai 1997 metai 1998 metai 1999 metai 2000 metaiPardavimų apimtis, Lt 29 378 251 18 719 088 3 895 598 1 844 124Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius, Lt 808 850 -9 164 662 – 7 318 696 – 36 969 291Nepaskirstytas pelnas, Lt 0 -9 164 662 – 15 514 620 -36 969 291Turtas iš viso, Lt 61 918 661 53 082 332 47 208 647 10 130 471Apyvartinis kapitalas, Lt 27 935 255 19 141 705 14 633 689 -3 097 581Įsipareigojimai , Lt 4 501 326 6 352 844 8 525 156 4 916 680Akcijos rinkos kaina, Lt Nekotiruojama Nekotiruojama Nekotiruojama NekotiruojamaZ – bankroto tikimybė 1,06 -0,03 -0,52 -17,34 Apskaičiavimai rodo, kad 1997 metais bankroto tikimybė buvo labai didelė, nes Z reikšmė buvo mažiau 1,8. 1998 metais bankroto tikimybė padidėjo, o 1999 metais galima sakyti, kad įmonė jau praktiškai beveik bankrutavusi. Jeigu atsižvelgsime į ankščiau pateikta rodiklių analizę AB “Velga”, tai E.I.Altmano modelis lyg ir patvirtina įmonės bankroto tikimybę. Šio modelio rodikliai apibūdina įvairias įmonės savybės: likvidumą, finansinį pastovumą, pelningumą ir kt. Tačiau šis indeksas turi vieną trūkumą – skaičiuojant K4 reikia žinoti įmonės nuosavo kapitalo rinkos kainą. Tai praktiškai galima padaryti tik didelėse kompanijose, kurios aktyviai dalyvauja Vertybinių popierių biržoje (parduoda savo akcijas). Todėl Altmano indeksas plačiai taikomas tik stambioms akcinėms bendrovėms, o vertinant smulkesnių įmonių finansinę būklę, visų pirmą atsižvelgiama į balansų struktūros palankumą ir likvidumo užtikrinimą.
13 lentelėZ SKAIČIAVIMAS AB “VELGA”Rodikliai 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m.0,717K1 – grynojo apyvartinio kapitalo efektyvumas 0,32 0,258553 0,22 -0,220,847K2 – sukaupto kapitalo efektyvumas 0 -0,14623 -0,28 -3,093,107K3 – bendrasis pelningumas 0,21 0,074871 -0,23 -6,360,42K4 – skolos padengimo nuosavu kapitalu koeficientas 5,18 3,05 1,91 0,450,995K5 – turto apyvartumas 0,47 0,35 0,08 0,18Z – kreditingumo indeksas 6,18 3,59 1,71 -9,04 Per visus trejus metus Z > 1,23 reiškia įmonės finansinė būklė yra stabili. Bankroto tikimybė labai nedidelė. Tačiau Z koeficientas mažėja, o tai parado nors finansinė būklė ir yra kol kas stabili, bet aiškiai matosi blogėjimo tendenciją. O 2000 metais Z < 1,23, reiškė bankroto tikimybė didėja. E. Altmano modeliai yra pritaikyti JAV įmonėms, kitose šalyse jie gali būti taikomi, įvertinus rinkos specifiką ir padėtį. Prieduose grafiškai pavaizduota apskaičiuota bankroto tikimybę įvairiais būdais. Tačiau daryti apibendrinimus vien tik pagal Z modelį nepatartina dėl tokių priežasčių:· Prieš taikant modelius būtina įsitikinti reikiamu duomenų teisingumu ir palyginamumu. Šiuo atveju labai svarbu įsitikinti, kad finansinėse ataskaitose atspindėtų reali įmonės finansinė būklė. Tačiau įmonės, kurios pateko į sunkią finansinę padėtį, gali pagerinti savo finansinės ataskaitas. Labai tikėtina, kad duomenys AB “ Velga” ataskaitose teisingi, nes tas ataskaitas patikrino auditoriai, nors Lietuvoje ir po to jų patikimumas nėra šimtaprocentinis.· Reikia tikėtis, kad bus atlikti detalūs moksliniai tyrimai, leidžiantys patikslinti Altmano indeksų skaičiavimo parametrus Lietuvos sąlygomis. Kol tokių tyrimų nėra klasikiniai bankroto prognozavimo metodai, kaip orientacinis finansinės būklės įvertinimas gali būti taikomas akademinių tyrinėjimų lygyje.· Lietuvoje E.I.Altmano modelį galima taikyti apytiksliam bankroto diagnozavimui. Tačiau tikslinga būtų rinkti informaciją apie bankrutavusių įmonių finansinę būklę bei sudaryti panašų modelį Lietuvos sąlygomis.· Naudojant 5 veiksnių lygtį, galima nustatyti bankroto tikimybę 95 % tikslumu, jeigu likę 1 metai iki ekonominio nuosmukio. Pagrindinis atliktų skaičiavimų uždavinys yra nustatyti AB ”Velga” gresiančio bankroto priežastis ir numatyti priemones joms likviduoti, kad galima būtų laiku užkirsti kelią įmonės bankrotui. Šių skaičiavimų patikimumas priklauso nuo AB “Velga” sugebėjimo rinkti ir kaupti informaciją apie savo veiklą, efektyviai ir savalaikiai analizuoti bei panaudoti šią informaciją.2.1.2. AB ”LITHUN”Pelningumo rodikliai ir jų analizėKiekvienos įmonės pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiamas pelnas neparodo, kokia kaina tas pelnas yra gautas. Todėl yra taikomi santykiniai pelningumo rodikliai. Jų apskaičiavimas yra pateiktas 14 lentelėje, naudojant tam tikslui AB “Lithun”. 1996 – 2000 mm. finansinių atskaitomybių duomenis.14 lentelėAB “Lithun” svarbiausių pelningumo rodiklių apskaičiavimasEilNr. Rodiklio pavadinimas Šakos vidurkis Metai 1996-1999 1996 1997 1998 1999 20001 Bendrasis pardavimų pelningumas, % 15,79 37,91 27,17 16,86 30,20 15,082 Grynasis pardavimų pelningumas, % 5,43 2,96 1,76 2,14 1,03 -36,163 Veiklos pelningumas,% 9,46 5,01 3,06 1,7 -2,5 -37,894 Turto grąža, % 7,54 5,22 2,11 4,08 0,71 -9,505 Nuosavybės grąža, % 13,89 13,73 7,10 13,48 2,57 -30,45
Analizuojant AB “Lithun” pelningumo rodiklius, galima padaryti tokias išvadas:Bendrojo pelno dalis pardavimų pajamose analizuojamu laikotarpiu AB “Lithun” labai svyravo, kas įrodo įmonės nestabilumą, vadovybės nesugebėjimą sutvarkyti savo kainodaros ir sąnaudų kontrolės politikos.1996 metų rodiklio reikšmė, lygi 37,91 % rodė labai gerą pardavimų pelningumą, ypač lyginant su statybos įmonių šakos vidurkiu [20], tačiau 1997 ir 1998 metais atsirado spartaus mažėjimo tendencijos (1998 metais net iki 16,86 %)– didesne dalimi dėl bendros Lietuvos ekonomikos krizės, dėl vis stiprėjančių konkurentų, pačios bendrovės sąnaudų valdymo trūkumų. Todėl 1999 metais įmonės vadovybė atsižvelgė į ankstesnių laikotarpių tendencijas ir sąnaudų kontrolei ir visos apskaitos sistemos tobulinimui įvedė naująją apskaitos sistemą “Concorde”, kuri ne tik sumažins sąnaudas buhalterių atlyginimams (reikės atleisti didesnę dalį šios srities specialistų), bet ir leis pagreitinti visų 7 bendrovės filialų finansinių rezultatų analizę, daugiau laiko liks strateginiams, taktiniams ir operatyviniams planams, prognozėms sudaryti bei taikyti. Tačiau vis dėlto 2000 m. šis rodiklis dvigubai sumažėjo ir sudarė vos 15,08 %. Manau, pagrindinė priežastis yra net 3 kartus sumažėję realizacijos apimtys (nuo 38309376 iki 12958317 Lt), tuo tarpu kai savikaina sumažėjo tik 2,4 kartus. Tai reiškia, kad produkcijos gamybos kaštų sumažinti nepavyko didesne dalimi dėl tiekėjų pasirinkimo politikos.
Grynojo pardavimų pelningumo rodiklis nustato, kiek grynojo pelno tenka kiekvienam pardavimų pajamų vienetui ir parodo įmonės veiklos galutinį pelningumą. Pasaulio mastu šio rodiklio reikšmė mažesnė už 5 rodo blogą grynąjį pelningumą, o ir palyginus su šakos vidurkiu, lygiu 5,43, bendrovės grynasis pelningumas nepatenkinamas visame 5 metų laikotarpyje, o 2000 m. netgi neigiamas – bendrovė patyrė 4685229 Lt nuostolį. 1999 metais AB “Lithun” gavo 5,2 kartus mažiau grynojo pelno, nei 1998 m.(396008 ir 2074067 Lt atitinkamai), o realizacijos pajamos sumažėjo tik 2,5 karto (nuo 96871148 iki 38309376 Lt), taigi toks staigus rodiklio sumažėjimas nuo 2,14 iki 1,03 įvyko dėl didelių veiklos sąnaudų (3 priedas). 2000 m. įmonės gautus nuostolius galima paaiškinti pernelyg didelėmis gamybos sąnaudomis (jos sudarė net 85 % realizacijos pajamose, tuo tarpu, kai 1999 m. – 70 %), veiklos sąnaudomis bei įprastinės veiklos netekimais.Veiklos pelningumas, lyginant su Lietuvos statybos įmonių šakos vidurkiu, lygiu 9,46 blogėjo kasmet, ir 1998 m. buvo 3 kartus blogesnis nei 1996 m. (5,01/1,7), o 1999 m. jo reikšmė tapo neigiama (-2,5 %) dėl nuostolių, kurių sumažinti nepavyko ir 2000 m., kai veiklos nuostoliai padidėjo net 5 kartus, lyginant su 1999 m. (-4909833 ir –964943 Lt atitinkamai). Pagrindinė veiklos nuostolingumo priežastis, mano manymu, – tai netinkamas veiklos sąnaudų valdymas ir apyvartinių lėšų trūkumas.Turto grąžos rodiklis geriausiai rodo įmonės išteklių panaudojimo rezultatyvumą. Pasaulyje labai geru šis rodiklis laikomas, kai jo reikšmė lygi ar didesnė už 20 %, geru – 15-20 %, patenkinamu – 8-15 %. Lietuvoje gi statybos įmonių turto grąžos rodiklio vidurkis sudarė –7,54. AB “Lithun” turto pelningumas 1999 m. tesiekė 0,71 %, t.y. turto naudingumas labai žemas, ir negalima pamiršti apie tai, kad jis nusidėvi ir atneša sąnaudų įmonei. Bendrovės vadovai turėtų išanalizuoti turto struktūra ir parduoti neefektyviai valdomą turtą ar rasti būdų padidinti šio turto efektyvumą. Aštrios konkurencijos sąlygomis, kai statybos įmonės, kaip pvz., AB “Markučiai” įsigyja įrengimus, kurios mažiausiomis sąnaudomis leidžia gauti maksimalaus pelno ir aprūpinti vartotojus aukščiausios kokybės produkcija, atitinkančia tarptautinius reikalavimus, AB “Lithun” taip pat reikėtų susirūpinti įrengimų ir kito ilgalaikio materialaus turto atnaujinimu ir našumo didinimu. 2000 m. įmonės gauti nuostoliai įrodo turto valdymo neefektyvumą.Nuosavybės grąža atspindi akcinio kapitalo panaudojimo efektyvumą. Šis rodiklis rodo, kokią dalį pelno gauna kiekvienas akcinio kapitalo litas. Iš 3 lentelės duomenų matome, kad efektyviausias akcinio kapitalo panaudojimas buvo 1996 m., kai akcinis kapitalas užsidirbo 13,73 % grynojo pelno. Tačiau bendrovei padidinus akcinį kapitalą 1997 m. nuo 7884972 Lt iki 10399368 Lt, šio rodiklio reikšmė sumažėjo iki 7,10 %, o 1999 m. smuko net iki 2,57 %, tuo tarpu, kai Lietuvos statybos įmonių vidurkis buvo 13,89 %. Priežastis ta pati – pernelyg didelis sąnaudų kiekis ir apyvartinių lėšų stoka, kuri didesne dalimi susiklostė dėl bendrovės skolininkų atsiskaitymų vėlavimo. 2000 m. padėtis susikomplikavo dar labiau – įmonės gauti nuostoliai sąlygojo, kad kiekvienas akcinio kapitalo litas patyrė 30,45 centų nuostolį.Mokumo (likvidumo) rodikliai ir jų analizėŠios grupės rodikliai įvertina įmonės finansinį statusą, kuris pasireiškia įmonės gebėjimu laiku grąžinti visus savo įsiskolinimus. Tvirtas įmonės finansinis statusas dažnai yra svarbesnis už jos normalų pelningumą, nes nemoki firma praranda galimybę išsilaikyti rinkoje, atnaujinti įrengimus ir kt. Be to, į šios grupės rodiklius atsižvelgia ir būsimi kreditoriai, ir investuotojai, ir biudžetinės įstaigos (kai įmonė nori gauti finansinės paramos iš valstybės).15 lentelėje yra apskaičiuoti AB “Lithun” mokumo (likvidumo) rodikliai.15 lentelėAB “Lithun” svarbiausių mokumo (likvidumo) rodiklių apskaičiavimasEilNr. Rodiklio pavadinimas Šakos vidurkis Metai 1996-1999 1996 1997 1998 1999 20001 Įsiskolinimo koeficientas, % 47,41 47,14 53,38 66,27 70,63 76,442 Ilgalaikio įsiskolinimo koeficientas, % 7,47 18,06 26,45 29,62 19,56 23,673 Trumpalaikio įsiskolinimo koeficientas, % 39,88 29,08 26,91 35,66 50,28 51,944 Einamojo likvidumo koeficientas 0,779 1,36 1,12 0,97 0,08 0,775 Kritinio likvidumo koeficientas 1,116 0,62 0,66 0,65 0,62 0,296 Bendrojo likvidumo koeficientas 1,015 0,81 0,56 0,05 0,39 0,417 Manevringumo koeficientas 0,8 1,04 1,01 1,15 1,54 1,28Įsiskolinimo koeficientas rodo, kiek įmonės turto buvo finansuojama skolintomis lėšomis. Pasaulio lygiu labai geru šis rodiklis laikomas, kai jo reikšmė mažesnė už 30 %, geru – kai mažiau už 50 %, patenkinamu – < 70 %, o daugiau 70 % – nepatenkinamu. Lietuvos statybos įmonių įsiskolinimo vidutinis koeficientas sudarė 47,41 %. AB “Lithun” padėtis šiuo aspektu blogėja metai iš metų, kasmet didėjant priklausomybei nuo skolintojų. Jei 1997 m. 53,38 % įmonės viso turto buvo finansuojama skolintomis lėšomis, tai 1998 m. – jau 66,27 % (13 % daugiau), o 1999 m. – 70,63 % (dar 4 % daugiau). 2000 m. priklausomybė padidėjo dar 6 % ir sudarė 76,44 %. Tokią padėtį galima būtų paaiškinti įmonės apyvartinių lėšų stoka dėl taip vadinamų “blogų” skolų didėjimo, kai daugelis bendrovės skolininkų negrąžina skolas laiku.
Ilgalaikio įsiskolinimo koeficientas rodo ilgalaikių skolų dalį visame įmonės turte. Labai geru šis rodiklis laikomas, kai ilgalaikės skolos sudaro apie 30 % viso turto, geru – kai 20-30 %. Iš 4 lentelės duomenų matome, kad nors ir pastebimi ryškūs šio rodiklio svyravimai, tačiau jų reikšmės yra optimalios, ypač 1997, 1998 bei 2000 metų laikotarpiais. Tai įrodo, kad įmonės vadovai gerai kontroliuoja ilgalaikes skolas. Tačiau, norint išsilaikyti rinkoje, įmonei teks modernizuoti gamybą, o tam prireiks ne tik nuosavų lėšų investavimo, bet ir ilgalaikių kreditų ėmimo, taigi reikės apgalvoti optimalią ilgalaikio skolinimosi politiką.Trumpalaikio įsiskolinimo koeficientas rodo, kokią dalį sudaro trumpalaikiai įsipareigojimai įmonės turte. Optimalus vertinimo lygis, kai rodiklio reikšmė lygi 10-30 %. Lietuvos šios šakos įmonių vidurkis sudaro 39,88 % 1996-1999 mm. laikotarpyje – patenkinamą lygį. Iš 4 lentelės duomenų galima pastebėti, jog AB “Lithun” trumpalaikiai įsipareigojimai 1996-1997 mm. laikotarpiu svyravo nežymiai, palyginus su 1998 m., kai trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė beveik 36 % ( 1,3 kartus daugiau nei 1997 m.), o 1999 ir 2000 m. – net pusę viso turto. Taigi įmonės vadovams labai svarbu išsiaiškinti, kokia dalis tų skolų pradelsta ir kontroliuoti, kad trumpalaikiai įsipareigojimai būtų dengiami laiku (nes pagal naująjį LR įmonių bankroto įstatymą, jei bendrovės pradelstos skolos lygios ar viršija pusę turto, jai iškeliama bankroto byla) Tokiu būdu AB “Lithun” vadovams reikėtų susirūpinti, kad ateityje tokia trumpalaikių įsipareigojimų dalis turte mažėtų, o tam įgyvendinti reikėtų rasti būdų išieškoti skolas iš pačios įmonės skolininkų (tarp jų ir biudžetinių įstaigų), nes einamasis pirkėjų įsiskolinimas bendrovei siekia net 10926956 Lt (20 % visame turte).Einamojo likvidumo koeficientu norima parodyti, kokia dalimi trumpalaikis turtas dengia trumpalaikius įsipareigojimus. Šakos vidurkis lygus 0,779 rodo bendrą nepatenkinamą lygį šiuo aspektu Lietuvos statybos įmonėse. AB “Lithun” rodiklio reikšmės 1996-1998 mm. svyravo nežymiai ir vis tik nebuvo patenkinamos, o 1999 m. gautas koeficiento dydis 0,08 rodo ypač blogą galimybę trumpalaikiam turtui padengti trumpalaikius įsipareigojimus, t.y. egzistuoja didelė galimybė, jog bendrovė negalės įvykdyti savo einamųjų įsipareigojimų. 2000 m. rodiklis šiek tiek pagerėjo (sudarė 0,77), bet trumpalaikių įsipareigojimų grąžinimo rizika išlieka. Saugi riba, kai rodiklio reikšmė didesnė už 1,5.Kritinio likvidumo koeficientas labai susijęs su einamojo likvidumo koeficientu. Įvertinant pirmąjį, atsižvelgiama į tai, kad atsargos negali būti greitai paverstos pinigais. Tačiau matome, kad nors AB “Lithun” šio koeficiento reikšmės svyravo nežymiai 1996-1999 mm. (sudarė apie 0,62), patenkinamo lygio taip ir nepavyko pasiekti. 2000 m. koeficientas smuko iki 0,29, tai įrodo, kad įmonė turi savo einamųjų įsipareigojimų padengimo problemų. Pasaulyje optimaliausia šio rodiklio reikšmė lygi 1.Bendrojo likvidumo koeficientas rodo, kiek kartų savininkų nuosavybė viršija bendrų skolų dydį. Lietuvos šios šakos vidurkis sudarė 1,015, kas patenkinama ir rodo nedidelę Lietuvos įmonių, veikiančių šioje srityje finansinę riziką. Analizuojamoje bendrovėje matome, kad net 1996 m., kai rodiklis buvo geriausias, jis tepasiekė nepatenkinamą lygį, ką jau sakyti apie kitus ataskaitinius laikotarpius, jei laikoma labai bloga padėtimi, kai šio koeficiento dydis < 0,5. Bendrovės vadovams reikia atkreipti dėmesį į skolų valdymą, kad priklausomybė nuo skolintojų mažėtų ir nesudarinėti sandorių, preliminariai nepatikrinus klientų finansinės būklės.Manevringumo koeficientas rodo, kokią dalį nuosavybėje sudaro trumpalaikis turtas. Lietuvos statybos įmonių šakos vidurkis lygus 0,8, bet optimali riba sudaro 0,4-0,6. AB “Lithun” manevringumo koeficientai rodo, jog trumpalaikis turtas net viršija savininkų nuosavybę, t.y. dalis trumpalaikio turto finansuojama skolintomis lėšomis, kas nėra gerai.Veiklos efektyvumo rodikliai ir jų analizėVeiklos efektyvumo rodikliai parodo, ar įmonės finansinis valdymas yra efektyvus, ar ne, t.y. šie rodikliai apibūdina firmos gebėjimą sumaniai valdyti apyvartines nuosavas ir skolintas lėšas.Veiklos efektyvumo rodiklių apskaičiavimas pateikiamas 16 lentelėje.16 lentelėAB “Lithun” veiklos efektyvumo rodiklių apskaičiavimasEilNr. Rodiklio pavadinimas Šakos vidurkis Metai 1996-1999 1996 1997 1998 1999 20001 Prekių apyvartumo koeficientas, dienomis 47,60 44,15 36,89 21,63 47,02 76,292 Pirkėjų įsiskolinimo koeficientas, dienomis 5,26 24,66 32,52 30,40 102,68 198,463 Atsargų apyvartumas 9,87 5,06 7,11 13,84 4,33 0,904 Turto apyvartumas 5,94 1,76 1,20 1,90 0,69 0,265 Gautinų sumų apyvartumas 2,93 12,26 9,43 11,21 3,39 1,786 Ilgalaikio turto apyvartumas 0,26 2,98 1,74 3,05 1,26 0,46Prekių apyvartumo rodiklis apibūdina, per kiek dienų bendrovė sugeba realizuoti savo produkciją. Kuo koeficiento reikšmė mažesnė, tuo greičiau įmonė parduoda pagamintą produkciją ir tuo mažiau atsargų turi sandėliuose. AB “Lithun” 1996-1998 mm. laikotarpiu vis gerindavo prekių apyvartumą, o greičiausiai savo produkciją realizavo 1998 m.(per 22 d.). Tačiau 1999 m.prekių apyvartumas sulėtėjo ir siekė 47 d., o 2000 m. – 76 d. Įmonė turėtų daugiau rūpintis savo gaminamos produkcijos kokybe, taikyti išmintingą kainų politiką, vilioti klientus įvairiais konkursais ir t.t., o kitaip konkurentai, kurie aktyviai modernizuoja gamybą sugniuždys “Lithun” bendrovę.Pirkėjų įsiskolinimo koeficientu norima parodyti, kokiu lygiu įmonė priklauso nuo pavėluotai atsiskaitančių pirkėjų. Saugi neišieškotų skolų riba sudaro 1-2 mėnesiai. AB “Lithun” 1996-1998 mm. nė karto neperžengė šios ribos, bet 1999 m. pirkėjų įsiskolinimo koeficientas siekė jau tris su puse mėnesio, o 2000 m. – 6 mėn. ir 19 d., – tai tik patvirtina, kad klientai linkę vis ilgiau neatsiskaitinėti su bendrove. Taigi vadovams reikėtų atkreipti dėmesį į savo klientų finansinės būklės analizę.Atsargų apyvartumas parodo, kiek kartų per ataskaitinį laikotarpį pasikartoja materialinių išteklių apyvarta, t.y. , kiek kartų atsargos buvo sunaudotos, išparduotos ir sukauptos vėl. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo daugiau kartų atsargos atsinaujino (jei 1996-1998 mm. šis rodiklis vis gerėjo ir 1998 m. pasiekė beveik 14 kartų, tai 1999m.jis tesekė vos 4 kartus, o 2000 m. 0,90 rodiklio reikšmė rodo, jog atsargos nebuvo sunaudotos bei parduotos iki galo nei 1 karto). Tai įrodo įmonės užsakymų praradimą.Turto apyvartumo koeficientas rodo, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Gamybos įmonėse optimali šio koeficiento reikšmė didesnė už 1,0-2,0. AB “Lithun” šis rodiklis 1996-1998 mm. siekė optimumą, bet 1999 ir 2000 m. sumažėjo atitinkamai iki 0,69 ir 0,26.Gautinų sumų apyvartumas parodo, kiek kartų per metus bendrovė surinko skolas iš klientų. Kuo mažiau kartų įmonė surenka skolas iš klientų, tuo daugiau ji nuo jų priklauso. Nagrinėjamoje įmonėje 1996-1998 mm. laikotarpiu surinktų skolų iš skolininkų rodiklis buvo iš tiesų aukštas (9-12 kartų), bet 1999 m.gautinų sumų apyvartumas sumažėjo iki 3 kartų, o 2000 m. – iki 1,78, ką sąlygoja kitų bendrovių sunki finansinė padėtis ir pačios AB “Lithun”neatsargumas, sudarinėjant sandorius su sunkios ekonominės būklės įmonėmis.Ilgalaikio turto apyvartumas rodo, kiek ilgalaikio turto litas sukuria pajamų. Optimalus dydis gamybos įmonėse sudaro 1-1,5, taigi AB “Lithun” 1996-1999 mm. efektyviai naudojo ilgalaikį turtą pajamoms uždirbti, nors jau 1999 m. efektyvumas sumažėjo net 2,4 kartus (3,05/1,26). 2000 m. ilgalaikio turto litas sukūrė vos 0,46 Lt pajamų – labai mažai. Rinkos vertės rodikliai ir jų analizė17 lentelėAB “Lithun” rinkos vertės rodiklių apskaičiavimasEilNr. Rodiklio pavadinimas Metai 1996 1997 1998 1999 20001 Kainos – pelno santykis 5,46 7,75 2,22 15,39 -1,482 Vienos akcijos pelnas 0,14 0,07 0,14 0,03 -0,313 Vienos akcijos dividendai (Lt) 0,04 – 0,02 – –4 Dividendų pelningumas (Lt) 0,05 – 0,05 – –5 Dividendų dalis pelne 0,26 – 0,11 – –Kainos – pelno santykio rodiklis rodo investuotojų susidomėjimą bendrovės akcijomis. Šio rodiklio augimo tendencijos paprastai rodo lūkesčius dėl bendrovės pelno augimo. AB “Lithun” 1999 m. buvo didžiausias susidomėjimas bendrovės akcijomis dėl 1998 m. bendrovės gauto didelio pelno ir atliktų stambių užsakymų. Tačiau bendrovė nepateisino lūkesčių, nes 1999 m. gavo net 5,2 kartus mažiau pelno, nei ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu. Dėl 2000 m. patirtų nuostolių nenuostabu, jog investuotojai nėra susidomėję investuoti į šią bendrovę.Akcijos pelningumas, kaip matome iš lentelės duomenų, svyruoja: 1996 ir 1998m. jis buvo lygus 0,14 Lt, o 1997 ir 1999 – atitinkamai 0,07 ir 0,03 Lt; 2000 m. akcijos nuostolingumas sudarė 0,31 Lt. Galime padaryti išvadą, kad įmonė valdoma neefektyviai ir padėtis vis blogėja.Vienos akcijos dividendai rodo įmonės dividendų politiką – kiek vadovybė nusprendė skirti dividendų 1 akcijai. 1996 m. dividendams buvo skirta 275974 Lt (0,04 Lt už akciją), 1998 m. atitinkamai 230840 Lt (0,02 Lt už akciją). 1997, 1999 bei 2000 mm. bendrovėje nebuvo skiriami dividendai, nes buvo naudingiau skirti tas lėšas į rezervus.Dividendų pelningumas rodo 1 akcijos einamąjį naudingumą. Kaip matome iš 6 lentelės duomenų, 1996 ir 1998 m. šis rodiklis sudarė 0,05 Lt.Dividendų dalis pelne rodo, kokią dalį grynojo pelno įmonės vadovybė skiria dividendams. 1998 m. dividendams išmokėti buvo skirta 2,4 kartus mažiau nei 1996m. (0,11 ir 0,26 atitinkamai).Apibendrinant AB “Lithun” rinkos vertės rodiklius, galima pabrėžti, kad įmonės veiklos efektyvumas tikrai blogėja, ir nors 1998 metais atrodytų, kad įmonė atsigauna (jau pradėjo mokėti dividendus), tačiau vis tiek vadovybė nesugebėjo sunkiomis ekonomikos sąlygomis ir vis aštrėjančiai konkurencijai išlaikyti ir paspartinti įmonės augimą, efektyvumą. Altmano indekso apskaičiavimasAltmano indekso apskaičiavimo formulė ir gaunamų reikšmių apibūdinimai pateikti 2 šio darbo skyriuje, taigi šiame poskyryje pateiksiu konkrečios įmonės – AB “Lithun” šio indekso apskaičiuotas reikšmes ir kitimo tendencijas.AB “Lithun” Altmano indekso skaičiavimai18 lentelėMetai Z reikšmių skaičiavimai Z reikšmės Bankroto tikimybė1996 1,2´0,3953+0+3,3´0,066+0,6´0,61+1,763 2,82 galimas1997 1,2´0,3010+0+3,3´0,021+0,6´0,31+1,197 1,81 didelė1998 1,2´0,3469-1,4´0,00027+3,3´0,04+0,6´0,14+1,9 2,53 didelė1999 1,2´0,4236+0+3,3´0,007+0,6´0,156+0,686 1,31 labai didelė2000 1,2´0,3990+0+3,3´(-0,095)+0,6´0,188+0,263 0,54 labai didelė
5 pav. AB “Lithun” Altmano indekso kitimai 1996-2000 mm.
Apskaičiavus AB “Lithun” Altmano indekso reikšmes 1996-2000 mm. laikotarpiu, matome, jog gauta kreivė, rodanti ekonominės padėties kitimo tendencijas pilnai atspindi analizuojamų anksčiau santykinių rodiklių kitimą ir parodo, kad net 1996 m., kai indeksas turėjo aukščiausią reikšmę, jis signalizavo apie nemažą bankroto tikimybę. 1997 ir 1998 mm. reikšmės rodė didelę bankroto tikimybę, o 1999 m. – labai didelę 2000 m. indeksas sumažėjo dar daugiau ir sudarė vos 0,54,- įmonė ištikta gilios finansinės krizės, bankroto grėsmė kaip niekad arti. Iš 6 priede pateiktų skaičiavimų matome, jog labiausiai įmonės padėtį sunkina vis mažėjančios K3 ir K4 rodiklių reikšmės (pelno prieš palūkanas ir mokesčių mokėjimą ir realizavimo pajamų mažėjimas). Manau įmonės vadovai turėtų imtis operatyvių, radikalių priemonių, siekiant bendrovės atgaivinimo, o būtent: · peržiūrėti kainodaros ir gamybos bei veiklos sąnaudų kontrolės politiką, · ieškoti naujų realizavimo rinkų, · parduoti neatnešantį naudos nekilnojamąjį ir finansinį turtą ar išnuomoti nekilnojamąjį turtą, · įkeisti bendrovės nekilnojamąjį turtą ir paimti ilgalaikį kreditą iš banko gamybai modernizuoti, · padidinti apyvartines lėšas, išieškant skolas iš skolininkų,· kreiptis į Vyriausybės institucijas dėl mokesčių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis dėl patirtų nuostolių didesne dalimi dėl biudžetinių organizacijų – klientų nemokumo, · gerinti produkcijos kokybę, · vilioti potencialius klientus įvairiais konkursais, nuolaidomis, siekiant padidinti produkcijos realizavimą ir t.t.Reikia labai rimtai peržiūrėti įmonės strateginius, operatyvinius tikslus. Laisvosios rinkos sąlygomis reikia nuolat tobulintis, kad tavęs nesužlugdytų konkurentai, visada būti vienu žingsniu pirmiau už konkurentus, o tam reikia nuolatinio sunkaus vadovybės darbo, rinkos tyrimų, adekvačių, nepagražintų prognozių, sugebėjimo realiai vertinti susiklosčiusią rinkoje padėtį. Manau bendrovė priėmė gerą sprendimą apdrausti pirkėjų einamųjų metų įsiskolinimus, nes “blogų” skolų didėjimo tendencijos sunkina ir be to nelengvą bendrovės egzistavimą. Be to, girtinas bendrovės siekimas modernizuoti ir suvienodinti visų filialų apskaitos sistemą (įvesta “Concorde” apskaitos sistema), kuri padės operatyviai skaičiuoti gamybos kaštus, jų kitimo tendencijas, kontroliuos skolų grąžinimą, koordinuos visų padalinių veiklą suplanuota kryptimi. Tokiu būdu palengvės ir sutrumpės optimalių sprendimų priėmimo trukmė bei padidės bendrovės valdymo efektyvumas.Toliau šiame darbe nagrinėsime dabartinę situaciją Lietuvos įmonėse, kokios yra jų veiklos efektyvumo tendencijos, kaip vyksta bankrutuojančių įmonių valdymas mūsų šalyje, kokie bankroto procedūros trūkumai, taip pat apžvelgsime efektyviausias įmonių gaivinimo priemones, siekiant padėti įmonėms atsistoti ant kojų ir sėkmingai gyvuoti aštrios konkurencijos sąlygomis, tenkinant visuomenės poreikius (gaminant kokybiškas prekes, įdarbinant darbuotojus, mokant mokesčius į valstybės biudžetą).