aplinkosauga

Įvadas

Tarptautinė aplinkos apsauga vykdoma plėtojant įvairių formų tarptautinį bendradarbiavimą: pasirašomos dvišalės ar daugiašalės sutartys, konvencijos, rengiami bendri seminarai, pasitarimai, keičiamasi specialistais, priimamos bendros įstatyminės normos ir standartai, dalyvaujama tarptautinėse organizacijose. Jungtinėms tautoms, Europos Bendrijai priklauso įvairios tarpvalstybinės aplinkos apsaugą koordinuojančios organizacijos.

MARPOL 73/78. Tarptautinė taršos iš laivų prevencijos konvencija.

Tai yra pagrindinis tarptautinis susitarimas, prie kurio prisijungusios šalys įsipareigoja uždrausti bet kokius tyčinius naftos, jos mišinių ir liekanų, nutekamųjų vandenų ir šiukšlių išmetimą. Konvencija turi šešis priedus, kuriuose pateiktos taisyklės ir reikalavimai, reeglamentuojantys aplinkos taršos faktorius:
1 priedas. Teršimo nafta prevencijos taisyklės.
Šiame priede apibrėžti rajonai, kuriuose naftos išmetimui taikomi griežtesni reikalavimai, apibrėžta šių taisyklių galiojimo sfera, suformuluoti reikalavimai dėl naftos taršos apribojimo eksploatuojant laivus, dėl naftos atliekų ir naftuotų vandenų priėmimo iš laivų uostuose ir terminaluose, taip pat reikalavimai tanklaivių konstrukcijai ir saugumo priemonėms normalios eksploatacijos ir avarijų atvejais, duotos privalomų turėti laive dokumentų dėl naftos taršos prevencijos formos.
2 priedas. Užteršimo kenksmingomis supiltomis skystomis medžiagomis prevencijos taisyklės.
Šiame priede esančios taisyklės reglamentuoja applinkos apsaugos reikalavimus laivams klasifikuojamiems kaip cheminiai tanklaiviai.
3 priedas. Užteršimo kenksmingomis medžiagomis, gabenamomis jūra pakuotėse, prevencijos taisyklės.
Gabenant pavojingus krovinius pakuotėse normaliomis sąlygomis, jie iš viso neturi patekti į aplinką, todėl tarša nereglamentuojama. Avarijos atveju veikia bendras konvencijos principas, teikiantis prioritetą žm

monių ir laivo gelbėjimui, neatsižvelgiant į galimas pasekmes aplinkai.
4 priedas. Užteršimo laivų nutekamaisiais vandenimis prevencijos taisyklės.
Taisyklės reikalauja, kad laivas turėtų įrangą, užtikrinančią jūros apsaugą nuo užteršimo nutekamaisiais vandenimis ir įgaliotos institucijos išduotą liudijimą, patvirtinantį, kad įranga atitinka reikalavimus ir normaliai funkcionuoja.
5 priedas. Užteršimo šiukšlėmis iš laivų prevencijos taisyklės.
Šiukšlių išmetimas leidžiamas atsižvelgiant į plaukiojimo rajono statusą, šiukšlių sudėtį ir jų frakcinį dydį. Taisyklės reikalauja, kad uostuose butų įruošti šiukšlių priėmimo įrenginiai.
6 priedas. Oro taršos iš laivų prevencijos taisyklės.
Taisyklėse reikalaujama keisti kenksmingesnes šaldymo ir gaisro gesinimo medžiagas mažiau kenksmingomis.
Konvencijoje MARPOL 73/78 reikalavimų vykdymas visais atvejais pavedamas laivo vėliavos valstybei.
Pagal JTO Jūrų teisės konvencijos nuostatas kiekviena pakrantės valstybė turi teisę nustatyti nacionalinės jurisdikcijos zonos ribose griežtesnius reikalavimus savo taršos ribojimui nei nuustatyti MARPOL 73/78 konvencijoje.

Baltijos jūros baseino jūrų aplinkos apsaugos konvencija

Konvencijos veikimo zona ne tik pačią Baltijos jūrą, bet ir šios jūros baseino vidaus vandenis. Joje apibrėžta vykdomojo organo- Helsinkio komisijos- sudėtis, sudarymo procedūra, funkcijos, finansavimas ir atsakomybė prieš konvencijos partnerius. Konvencijos prieduose pateikti pagrindiniai techniniai reikalavimai ir normatyvai.
1 priedas. Kenksmingos medžiagos.
Čia pateikti kenksmingų medžiagų klasifikavimo principai pagal esmines savybes ir poveikį aplinkai bei žmogui, išskirtos pavojingiausių medžiagų klasės.

2 priedas. Geriausios aplinkos praktikos ir geriausios galimos technologijos panaudojimo kriterijai.
Apibrėžti po

ožymiai, pagal kuriuos nustatomi geriausios aplinkosaugos praktikos ir geriausios galimos technologijos pavyzdžiai.

3 priedas. Kriterijai ir priemonės dėl aplinkos taršos iš sausumos šaltinių prevencijos.
Nustatyti reikalavimai municipaliniams ir pramoniniams nutekamiesiems vandenims, kenksmingų medžiagų išmetimui į vandenį ir orą, pesticidų naudojimui ir kitose veiklos sferose.

4 priedas. Taršos iš laivų prevencija.
Reikalavimai pilnai paremti MARPOL 73/78 konvencijos reglamentais.

5 priedas. Išimtys iš bendro draudimo šalinti atliekas ir kitus objektus Baltijos jūros regione.
Šiame priede apibrėžiami atvejai, kuomet leidžiama šalinti atliekas bei duoti kriterijai, kuriais vadovaujantis išduodami leidimai šalinimui.

6 priedas. Taršos prevencija vykdant veiklą jūros šelfe.
Reglamentuojamos procedūros ir reikalavimai būtini aplinkos apsaugai vykdant dujų ir naftos telkinių žvalgybą ir gavybą Baltijos jūros šelfe.

7 priedas. Atsakomybė už taršos incidentus.
Reglamentuojama tvarka, pagal kurią šalys informuoja viena kitą apie aplinkos taršos incidentus, imasi bendrų priemonių jų likvidavimui, sprendžia klausimus dėl žalos atlyginimo.

Oro teršalų tolimųjų tarpvalstybinių pranešimų konvencija

Konvencija suformulavo svarbiausius bendradarbiavimo principus, mažinant tolimuosius tarpvalstybinius oro teršalų pranešimus, ir yra naudojama tyrimų programose šioje srityje. Ji yra papildyta 8 protokolais:
1)dėl ilgalaikio finansavimo;
2)dėl sieros oksidų emisijos sumažinimo 30%;
3)dėl azoto oksidų srautų kontrolės;
4)dėl lakių organinių junginių srautų kontrolės;
5)dėl tolimesnio sieros emisijos mažinimo;
6)dėl sunkiųjų metalų;
7)dėl ilgaamžių organinių teršalų;
8)dėl rūgštinimo, eutrofizacijos ir priežeminio ozono mažinimo.

Jūros ta

aršos vykdant atliekų ir kitų medžiagų šalinimą prevencijos konvencija

Ji parengta mažinti jūrų taršą: draudžia žinomai kenksmingų medžiagų šalinimą į jūrą, reikalauja gauti specialų išankstinį leidimą šalinti daugelį kitų identifikuotų medžiagų bei išankstinį leidimą šalinti kitas atliekas.

Prieduose pateikti sąrašai atliekų, draudžiamų šalinti į jūrą ir, kurių šalinimui reikalingi specialūs leidimai bei kriterijai, kuriais vadovaujantis išduodami leidimai šalinimui.

1996m. protokolas, kuris po įsigaliojimo pakeis šią konvenciją, reikalauja, kad atitinkamų prevencinių priemonių turi būti imamasi visais atvejais, kai yra įmanoma tikėti, kad atliekos ar kitos medžiagos įterptos į jūrinę aplinką, galėtų padaryti žalą, net jei nėra akivaizdžių priežastinio ryšio tarp išmetimo ir tokio poveikio įrodymų.

Tarptautinė jūrininkų rengimo, diplomavimo ir budėjimo konvencija

Ši konvencija reikalauja naudotis visomis galimomis priemonėmis siekiant išvengti eksploatacinio ir avarinio jūros aplinkos užteršimo, rengiant jūrininkus, suteikti jiems žinias ir praktinius apsaugos nuo užteršimo įgūdžius.

JTO 1992m. Jūrų teisės konvencija

Ji reglamentuoja apsaugos nuo tyčinių ir netyčinių išmetimų iš laivų ir kitų teršimo šaltinių atvejus.

Vykdydamos savo jurisdikciją, pakrantės valstybės gali naudotis aplinkos apsaugos nuo užteršimo įstatymais ir taisyklėmis, kurios atitinka tarptautines normas, taip pat gali inspektuoti užsienio laivus, pradėti tyrimą dėl pažeidimų, įskaitant ir laivo sulaikymą.

Vašingtono rūšių apsaugos konvencija (CITES)

Susitarimas paremtas nuostata, kad laukiniai gyvūnai ir augalai su visu savo grožiu ir įv

vairove yra neatsiejami Žemės natūralios sistemos dalis ir juos reikia išsaugoti dabartinėms ir ateities kartoms.

CITES sudarė tarptautinę laukinių gyvūnų ir augalų rūšių prekybos apribojimo sistemą.

Bonos konvencija

Konvencija skirta migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimui. Valstybės pasirašiusios sutartį privalo saugoti migruojančius gyvūnus, kurie gyvena jų teritorijoje ar kerta jų sienas, įsipareigoja sudaryti šių rūšių apsaugos susitarimus ir juos vykdyti.

Berno konvencija

Europos Tarybos priimta konvencija užtikrina Europos laukinių augalų ir gyvūnų išsaugojimą jų natūraliose buveinėse. Susitarime kalbama apie buveinių apsaugą, skatinama naujai apgyvendinti jose kai kurias rūšis.

Ramsaro konvencija

Tai susitarimas dėl drėgnųjų žemių, ypač vandens paukščių buveinių, tarptautinės svarbos. Drėgnosios žemės- tai drėgnos pievos, žemapelkės ir aukštapelkės, šlapi miškai, natūralūs ar dirbtiniai, nuolatiniai ar laikinieji, stovintys ar tekantys, sūrūs ar neutralūs vandenys.

Sutartį pasirašiusios šalys planuoja ir įgyvendina sąraše esančių drėgnųjų sričių priežiūrą, atlikdamos saugomose teritorijose monitoringą ir tyrimus, ruošia drėgnųjų vietų priežiūros ir tyrimų personalą.

Gdansko konvencija dėl žvejybos ir gyvosios gamtos resursų išsaugojimo Baltijos jūroje ir Beltuose

Bendri įsipareigojimai šalims pasirašiusioms sutartį nukreipti į gyvųjų resursų Baltijos jūros regione išsaugojimą ir plėtojimą, mokslinių tyrimų šiems tikslams koordinaciją ir vystymą.

Konvencija numato vykdyti bendrus techninius projektus, nukreiptus saugoti ir gausinti gyvuosius jūros išteklius, įskaitant priemones dėl retų rūšių žuvų dirbtinio veisimo, bei reglamentuoja žvejybos Baltijos jūros regione sąlygas ir tvarką.

Apibendrinimas

Nepaisant visų susitarimų, tarptautinis bendradarbiavimas aplinkos apsaugos srityje netapo bendru visų šalių tikslu. Jungtinių Tautų komisijos pranešime apie aplinkos būklę ir visuomenės raidą sakoma: „Mūsų nesugebėjimas pripažinti ir priimti bendros koncepcijos, kas būtina stabiliai visuomenės raidai rodo, kad bendradarbiaujant nepaisoma ekonominio ir socialinio teisingumo. Tik pašalinus šią kliūtį galima tikėtis visų šalių rūpesčio bendra ateitimi aplinkos apsaugos gerinimo srityje“.

LITERATŪRA

Darbų sauga: (darbų saugos organizavimas įmonėje) / J.Brundza.- Kaunas: LŽŪU Leidybos centras, 1998.

Darbų saugos įstatyminis reglamentavimas / P. Čyras, J. Tartilas.- Vilnius: Technika, 1998.

Uosto technologija / V. Paulauskas ir kt.- Klaipėda: KU Leidykla, 2001.

Technika bezopastnosti v morskich portach / V.A. Aleksandrov, A.M.Duberštein.- Moskva: Transport, 1998.

Organizacija i bezopastnostj truda v portach: Sbornik naučnych trudov. -Leningrad: Transport, 1992.

LR jūros aplinkos apsaugos įstatymas.- L.Ž., 1997.

Apsaugos nuo užteršimo iš laivų nurodymas.- Klaipėda: SPAB “LJL” leidinys, 1997.

Aplinkosauga / A.Becker.- Kaunas: Technologija, 2000.

Aplinkos apsauga ir teisė / P.Baltrėnas ir kt.- Vilnius: Technologija, 1997.

Baltijos jūros regiono tarptautinė teisinė aplinkosauga / A.Šarkauskienė.- Vilnius: Rašelė, 1995.

Tarptautinė jūrų teisė / S.Katuoka.- Vilnius: Eugrimas, 1997.

Leave a Comment