Anykčių vynas ekonomika

EKONOMIKA

AB „ANYKŠČIŲ VYNAS“ PRODUKCIJOS ITALIJOS RINKOJE MARKETINGO PROGRAMA
SD – 503034505 – TM

TURINYS

ĮVADAS 3
1. ĮMONĖS PRISTATYMAS 4
1.2. Gamyba 5
1.3. Prekių pristatymas 5
1.4. Prekių asortimentas 5
2. ITALIJOS MAKROAPLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ 9
2.1. Italijos istorinė raida 9
2.2. Italijos geografinė padėtis 11
2.3. Demografiniai duomenys 11
2.4. Religija 11
2.5. Italijos ekonomika 12
2.6. Italijos kultūra 12
2.7. Italijos papročiai 13
3. MAKROAPLINKOS MATRICA 16
4. TARPTAUTINIO MARKETINGO PROGRAMA 18
4.1. Prekė 18
4.2. Prekių konkurentabilumas. 18
4.3. Prekės identifikavimas 19
4.4. Prekės įpakavimas 19
4.5. Patrauklumas esamai vartotojų rinkai 20
4.6. Kaina 21
4.7. Prekių pateikimas 26
4.8. Prekių judėjimas. 26
4.9. Rėmimas 27
4.10. AB “Anykščių vynas” ir jos reklamos strategija. 27
4.12. Televizijos ir radijo reklama 28
4.13. Kitos reklamos priemonės 28
4.14. Reklaminės strategijos įgyvendinimas ir kontrolė 29
IŠVADOS 30
LITERATŪRA 31

ĮVADAS

Šiame darbe pateiksiu AB „Anykščių vynas“ produkcijos (įvairių rūšių alkoholiniai gėrimai) Italijos rinkoje marketingo programą. Rašydas šią programą sužinojau labai daug naudingos ir įdomios informacijos apie šalį, į kurią eksportuosiu AB „Anykščių vynas“ prrodukciją. Taip pat man yra labai naudingos žinios apie Italiją. Galbūt aš jas galėsiu pritaikyti ir panaudoti savo gyvenime. Labai daug sužinojau apie jos ekonominę, istorinę, geografinę, politinę situaciją. Italija pasirinkau, todėl, kad ši šalis man patinka ir aš ja domiuosi. Ji yra man kažkuo artima. Todėl buvo labai įdomu išanalizuoti Italijos rinką.

Darbo tikslas:

Parengi marketingo programą, kuria integruosime AB „Anykščių vynas“ prekes į Italijos rinką.

Darbo uždaviniai:

1. Pristatyti įmonę ir ruošiamas eksportui prekes
2. Išanalizuoti Italijos makroaplinkos veiksnius (istorinius, geografinius, politinius, ekonominius);
3. Sudaryti makroaplinkos matricą;
4. Parengti tarptautinio maarketingo programą.

Darbo metodika:

• Įvairių šaltinių analizė
• Statistinė analizė

1. ĮMONĖS PRISTATYMAS

Akcinė bendrovė “Anykščių vynas” įkurta 1926 m. – seniausia rytinio Baltijos regiono įmonė, pramoniniu būdu pradėjusi gaminti vyną. Jos įkūrėjas – diplomuotas agronomas Balys Karazija. Energingas ir sumanus B.Karazija sugalvojo panaudoti ligi tol nelabai vertintas sodų bei mi

iškų gėrybes – vaisius ir uogas.
Nuolat plėsdamas dirbtuves, pirkdamas vis modernesnius įrenginius, B.Karazija gan greitai tapo pirmuoju plačiai pripažintu Lietuvos vyndariu. Jau 1938 m. atėjo pripažinimas ir tarptautiniu mastu. 1938 metų tarptautinėje parodoje Paryžiuje vynas “Birutė” pelnė pagrindinį prizą, o dvi vyno rūšys – aukso medalius.
1940-aisiais B.Karazijos vyninė buvo suvalstybinta. Pokario metu truko žaliavų, naujų įrengimų, technologijų. Tik septintajame dešimtmetyje, po maždaug dešimt metų trukusios rekonstrukcijos, gamykla vėl suklestėjo. 1968 metais sąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje “Anykščių vynas” už naujas vyno gamybos technologijas pelnė diplomą ir tris medalius, sėkmingai dalyvavo tarptautinėse parodose JAV, Kanadoje, Čilėje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje ir kitur.1969 ir 1972 metais natūraliems lietuviškiems vynams – obuolių, šermukšnių, vyšnių, ”Jubiliejiniam” ir “Šermukšnėlei” – suteiktas prestižinis to meto valstybinis kokybės ženklas. Prasidėjus M.Gorbačiovo antialkoholinei kampanijai, šalies vyno gaamybos įmonių lyderė buvo paversta maisto produktų kombinatu, gaminančiu gaiviuosius gėrimus, saldainius bei kitą nealkoholinę produkciją.
Paskutinį XX a. dešimtmetį, kartu su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu, prasidėjo AB “Anykščių vynas” atgimimas. Anykštėnai vyndariai sugebėjo išsaugoti per daugelį metų sukauptą patyrimą bei išbandytas technologijas. Šiandien “Anykščių vynas” – akcinė bendrovė, viena stambiausių vyno gamyklų visame rytiniame Baltijos regione, apsirūpinusi šiuolaikiniais šveicariškais, itališkais, vokiškais įrengimais, galinčiais perdirbti iki 35 tūkstančių tonų vaisių ir uogų, iš natūralių žaliavų ir produktų gaminanti per 50 pavadinimų įsidėmėtino skonio, aromatingus, aukščiausios ko
okybės gėrimus – vaisių-uogų vyną, putojantį vyną, vynuogių vyną, karčiąsias ir saldžiąsias trauktines, degtinę, likerį, brendį.
Nuo 1988 m. pagal šveicarų firmos “Unipektin” technologiją gaminamos koncentruotos obuolių sultys, 1995 m. už kokybę apdovanotos tarptautine deimantine žvaigžde bei tarptautiniu Europos apdovanojimu, eksportuojamos į Vokietiją, džiovintos obuolių išspaudos ir obuolių aromatas eksportuojami į Vokietiją, Šveicariją bei kitas Vakarų Europos šalis.
1992 m. sumontuota naši vyno išpilstymo linija, sukomplektuota iš itališkų bei vokiškų įrengimų, 1998m. sumontuota moderni itališka putojančio vyno gamybos linija ir pradėta putojančio vyno gamyba. Nuolat atnaujinami bei modernizuojami įrengimai, nerūdijančio plieno talpos, pakeitusios senąsias emaliuotas talpas leido žymiai pagerinti išleidžiamos produkcijos kokybę. 1998 ir 1999 metais eilė AB “Anykščių vynas” gaminių buvo apdovanoti tarptautinių konkursų pagrindiniais prizais, aukso bei sidabro medaliais, diplomais.
1999 m. įmonei įteiktas sertifikatas, liudijantis, kad AB “Anykščių vynas” įdiegta kokybės sistema pagal ISO 9002 standarto reikalavimus.
Už produkcijos kokybę įmonė apdovanota tarptautine deimantine žvaigžde, jai įteiktas tarptautinis Europos apdovanojimas.

1.2. Gamyba

AB “Anykščių vynas” gamina koncentruotas vaisių – uogų sultis, natūralius, sausus, specialios technologijos vaisių – uogų vynus, putojančius vynus (gamino iki antialkoholinės kampanijos, kai įranga, skirta šio produkto gamybai buvo išmontuota), vynuogių vynus, degtinės – likerio gaminius, nealkoholinius gėrimus, mineralinį vandenį, pasterizuotas sultis, saldainius, džiovina ir realizuoja išspaudas, gamina šiluminę energiją ir vykdo kitą veiklą.

1.3. Prekių pristatymas

Prekė – tai pirmas ir svarbiausias marketingo programos elementas. Kaip teigia mo

okslas: prekė – tai produktas, skirtas mainams, arba tai fizinių ir funkcinių savybių visuma, skirta vartotojo poreikiams patenkinti. Rinkos sąlygomis pirkėjas perka tik tą prekę, kuri tenkina jo poreikius.
Mūsų nagrinėjami alkoholiniai gėrimai yra trumpalaikio naudojimo prekė – tai materialūs gaminiai, visiškai suvartojami per vieną ar keletą vartojimo ciklų.
Nors alkoholis nėra būtina prekė, tačiau jis priskirtinas prie paklausių prekių. Įsigydamas jį vartotojas atsižvelgia į tokius kriterijus kaip:

1.4. Prekių asortimentas

AB “Anykščių vynas” labai svarbūs asortimento platumo sprendimai. Asortimentas laikomas siauru, jei pelnas gali padidėti papildžius jį naujomis prekėmis, o per plačiu laikomas tada, kai pelnas gali padidėti, atsisakant kai kurių prekių.
Taigi, siūlau Italijos rinkai štai tokį prekių asortimentą, kurį pateikiame 1 lentelėje.

AB “Anykščių vynas” prekių asortimentas (1lent.)
Gaminio pavadinimas
Fasavimo rūšis Stiprumas
%
1.KARČ.TRAUKTINĖS
-Puntukas 0.5 l 38
-Puntukas 0.25 l 38
-Puntukas (plokščias butelis) 0.25 l 38
2. DEGTINĖ
-Aukštaičių degtinė 0.5 38
-Aukštaičių degtinė 0.25 38
-Aukštaičių degtinė (plokščias butelis) 0.25 38
-Dzūkų degtinė 0.5 38
-Dzūkų degtinė 0.25 38
-Dzūkų degtinė (plokščias butelis) 0.25 38
-Suvalkiečių degtinė 0.5 38
-Suvalkiečių degtinė 0.25 38
-Suvalkiečių (plokščias butelis) 0.25 38
-Žemaičių degtinė 0.5 38
-Žemaičių degtinė (plokščias butelis) 0.25 38
-Degtinė Lituanica 0.7 40
3.SALD.TRAUKTINĖS
-Džinas su tonika 0.5l. 20
-Citrinų 0.5l 20
-Bananų 0.5l 20
-Juodoji vyšnia 0.5 l 20
-Braškių 0.5 l 20
-Aviečių 0.5 l 20
-Bobelinė 0.5 l 20
-Bobelinė 0.35 l 20
-Bobelinė 0.7 20
-Bobelinė 0.5 l 35
-Bobelinė 0.35 l 35
4.LIKERIS
-Šokoladinis vyšnių 0.5 l 25
-Šokoladinis vyšnių 0.75 l 20
-Šokoladinis juodųjų serbentų 0.5 l 25
-Šokoladinis juodųjų serbentų 0.75 l 20
-Šokoladinis juodųjų slyvų 0.5 l 25
-Šokoladinis juodųjų slyvų 0.75 l 20
-Misisipė 0.5 l 42
-Kremo likeris “Braškių” 0.5 l 17
-Kremo likeris “Braškių” 0.75 l 17
-Kremo likeris “Šokolado” 0.5 l 17
-Kremo likeris “Šokolado” 0.75 l 17
-Kremo likeris “Vanilijos” 0.5 l 17
-Kremo likeris “Vanilijos” 0.75 l 17
-Kremo likeris “Brendžio” 0.5 l 17
-Kremo likeris “Brendžio” 0.75 l 17
5.KONJAKAS IR BRENDIS
-Brendis” Oskaras” 0.7 l 38
-Brendis “Oskaras” 0.35 l 38
-Brendis “O

Oskaras” ( su dėže ) 0.35 l 38
-Brendis “Oskaras” (su dėžute) 0.7l 38
-Brendis “Oskaras” (su taurėm) 0.7 l 38
6.VAISIŲ-UOGŲ VYNAS
-Arija 0.7 l 18
-Jara 0.7 l 18
-Rubinas 0.7 l. 18
-Šilelis 0.7 l 18
-Šaltupys 0.7 l 18
-Koralas 0.7 l 18
-Kaprizas 0.7 l 18
-Versmė 0.7 l 17
-Viesulas 0.7 l 18
-Vega 0.7 l 18
-Venta 0.75 l 18
-Anykšta 0.5 l 18
-“Pikų dama” 0.7 18
-Aronijos (firm. but.) 0.7 l 16
-R.serbentų (firm. but.) 0.7 l 16
-Juodųjų serbentų (firm. but.) 0.7 l 16
-Senasis (firm. but.) 0.7 l 16
-Medžiotojų 1.0 l 17
-Kalėdinis 1.0 l 12
-Žvejų 1.0 l 17
-“ 2000” 1.0 l 12
-Vyšnių vynas (firm. but.) 0.7 l 16
-Spanguolių (firm. but.) 0.7 l 16
7.VYNUOGIŲ VYNAS
– “Torontes” (pusiau sausas) 0.75 l 12
– “Ugni blanc” (pusiau saldus) 0.75 l 9.5-11,5
– “Charentes” (pusiau saldus) 0.75 l 9.5-11
– “Cabernet” 0.75 l 10-12
– “Muscat” (pusiau saldus) 0.75 l 9.5-12
– “Karmen” (pusiau saldus) 0.75 l 10-11.5
– “Kagor” 0.7 l 16
– Liturginis (baltas sausas) 0.75 l 9.5-11
– Liturginis (raudonas sausas) 0.75 l 9.5-11
– Domingo (pusiau sausas) 0.75 l 11-12.5
8.PUTOJANTIS VYNAS
-“Muskatinis” (pusiau saldus) 0.75 l 9.5-11
-“Gabija” (pusiau saldus) 0.75 l 9.5-11
-“Margiris” (pusiau saldus) 0.75 l 9.5-11
-“Juodųjų serbentų” 0.75 l 10
-“Spanguolių” 0.75 l 10
9. VYNO KOKTEILIAI
“Magija” 0.75 11
“Disco” 0.75 10
10.Koncentruotos obuolių sultys (bakeliuose) 5.0 l –

Manau, kad šis prekių asortimentas yra pakankamai platus Italijos rinkai ir, kad vartotojas ras visa tai ko jam reikia.

2. ITALIJOS MAKROAPLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Šiame skyriuje analizuosime Italijos makroaplinkos veiksnius, tokius kaip:
Istorija
Geografija
Demografinius duomenys
Religija
Ekonomika
Kultūra
Papročiai

2.1. Italijos istorinė raida

Graikai įsikūrė pietiniame Italijos pusiasalio smaigalyje VIII – VII a. pr. Kr. Etruskai ir Romėnai apsigyveno pietinėje ir centrinėje žemyno dalyje. Vėliau pusiasalis buvo prijungtas prie Romos respublikos. IV a. Romos imperija buvo padalinta į rytinę ir vakarinę dalis. Rytinė Romos dalis (Bizantijos Imperija) tęsėsi iki kito tūkstantmečio, bet vakarų Romos imperija greitai suiro. V a. pabaigoje pusiasalis ir salos patyrė keletą įsibrovimų, tad politinė vienybė buvo prarasta. Italija tapo dažnai besikeičiančių valstybių, karalysčių, kunigaikštysčių eilė, kurios kovojo tarpusavyje ir buvo pavergtos svetimšalių ambicijomis. Romos popiežius valdė centrinę Italiją ir rungtyniavo tarp popiežių bei šventųjų Romos imperatorių, kurie tvirtino, jog Italija yra jų teritorija ir dažnai ją paversdavo mūšio lauku. XI a. pradžioje nepaisant politinės suirutės Italijos miestai (ypač šiaurinėje bei centrinėje dalyje) mėgavosi ekonominiu klestėjimu kuris tęsėsi iki XVI a. Šiame amžiuje daugelis Italijos mažų valstybių buvo nugalėtos ir užkariautos kitataučių, ypač Ispanija. Italija iškentė svarbiausia prekybos kelią nuo Viduržemio jūros iki Atlanto, taipogi reformaciją bei kontrreformaciją, kuri stabdė mokslo raidą.
Po Napoleono karų ankstyvajame XIX a. vystėsi nacionalistinis judėjimas ir vedė prie Italijos nepriklausomybės karų, dažniausiai prieš Austriją (Ispanija buvo išstumta kaip dominuojanti svetima jėga). Galiausiai maža Sardinijos karalystė (įskaitant šiaurės vakarinius kontinentinės Italijos regionus) pasiekė, kad visa Italija būtų sujungta išskyrus Romą. 1860 m. dėl Sardinijos ministro pirmininko Count Camillo Benso di Cavour talentingumo tai buvo padaryta. 1861 m. Victor Emmanuel II buvo paskelbtas Italijos karalius. Roma buvo įregistruota 1890 m. Nuo 1861m. iki 1922 m. Italija buvo konstitucinė monarchija su parlamentu, kurį rinko tik balsavimo teisę turintys piliečiai. Pirmojo pasaulinio karo metu Italija atsisakė stoti į aljansą kartu su Vokietija bei Austrija- Vengrija ir 1915 m. pradėjo karą Antantės sąjungos pusėje. Po pirmojo pasaulinio karo Italija specialiuoju susitarimu gavo buvusių Austrijos šiaurės rytuose esančių žemių. 1922 m. B. Musolini (fašistų partijos lyderis) atėjo į valdžią ir per keletą metų pašalino politines partijas , apribojo žmogaus laisves, įvedė diktatūrą pavadinimu Kolektyvinė valstybė. Karalius Victor Emmanuel II pritarė pokyčiams ir pasiliko nominali valstybės galva. Prasidedant antrajam pasauliniam karui Italija su Vokietija sudarė sąjungą ir 1940 m. paskelbė karą Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai. 1941 m. Italija, Vokietija bei Japonija paskelbė karą Jungtinėms Amerikos Valstijoms bei Sovietų Rusijai. 1943 m. Vokietijos, Italijos, Austrijos-Vengrijos sąjunga įsiveržė į Siciliją, karalius išmetė Musolini ir paskyrė maršalą Pietro Bodoglio premjeru. 1943 m. Bodoglio vyriausybė paskelbė karą Vokietijai, kuri okupavo didesnę šalies dalį ir išlaisvino Musolini. Jis įkūrė Italijos Sovietinę respubliką šiaurinėje dalyje. 1945 m. Vokiečiai buvo išstumti iš šalies. 1946 m. referendumo dėka buvo atsisakyta monarchijos ir 1946 m. birželio 2 d. Buvo įkurta Italijos respublika.
Po 1947 m. taikos sutarties nedideli pataisymai buvo padaryti ties Italijos ir Prancūzijos sienos riba. Teritorija ties Triesto miestu buvo padalina į tris dalis, 1954 m. šios teritorijos, valdomos Jungtinių Valstijų bei Didžiosios Britanijos, buvo padalintos Italijai bei Jugoslavijai (vėliau Kroatija bei Slovakija). Osimo sutartis (dėl šių žemių) buvo pasirašyta 1977 m. Po taikos sutarties 1947 m. Italija atsisakė užjūrio valstybių: Libijos, Somalio, Etiopijos.
Krikščionys demokratai sąjungoje su socialistais 40 metų buvo valdžioje. Opozicijoje buvo didžiausia Europoje komunistų partija. 150-159 m. Italija tapo NATO aljanso nare bei Jungtinių tautų sąjungininke, kuri padėjo atgaivinti Italijos ekonomiką pagal Maršalo planą. 1957 m. Italija tapo Europos ekonomikos bendrijos nare. Dėstytoja, jei perskaitysite šį sakinį aš jums skolingas šokoladą. Romos katalikų bažnyčios vieta Italijoje buvo apspręsta bendru vyriausybės ir Bažnyčios sutarimu 1970 m. (pasaulietinė Bažnyčios valdžia šia sutartimi buvo baigta). Remiantis Leterano paktu (1929 m.) Vatikanas yra pripažįstama kaip nepriklausoma, suvereni ir vientisa valstybė. Ši sutartis tarp Italijos ir Vatikano buvo atnaujinta 1984 m. viena iš svarbesnių sutarties pataisų, jog katalikybė buvo nebelaikoma Italijos formalia valstybine religija.

Užsitęsęs teroristų “Raudonoji Brigada” aktyvumas bei veikla grėsė vidiniam šalies stabilumui 1970 m. Tačiau ankstyvaisiais 1980 m. teroristų grupuotės buvo numalšintos. “Apsisukančios durys” vyriausybė, politinis nestabilumas, skandalai, korupcija charakterizavo Italijos politiką 1980 –1990 m. 1999 m. sausio mėn. Italija priėmė eurą kaip šalies valiutą. Finansų sekretorius Carlo Ciampi kuris vykdydamas ekonomikos reformas sudarė sąlygas Italijai įstoti į Europos Valiutos Sąjungą ir buvo išrinktas jos prezidentu 1999 m. gegužės mėnesį. Silvio Berlusconi, konservatorius milijardierius, 2001 m. buvo išrinktas ministru pirmininku. Jis deklaravo mokesčių mažinimą, bedarbystės sumažinimą, žadėjo peržiūrėti švietimo sistemą ir reformuoti biurokratiją. Šis žmogus valdė 90 % Italijos žiniasklaidos, buvo kaltinamas ryšiais su mafija, mokesčių sukčiavimais, kyšininkavimu. Jis buvo kaltinamas trejais punktais ir išteisintas. 2003 m. parlamentas išleido neliečiamumo įstatymą vyriausybės nariams, kuris lietė paskutinį korupcijos kaltinimą į kurį buvo įsivėlęs ir Berlusconi. Jis yra kaltinamas teisėjų papirkinėjimu 1985 m. 2003 m. Italija prezidentavo Europos Sąjungos parlamentui.

2.2. Italijos geografinė padėtis

Italijos Respublika valstybė Europos pietuose. Užima Alpių kalnų pietinius šlaitus. Ribojasi su Prancūzija Šveicarija, Austrija, Jugoslavija. Italijos teritorijoje yra dvi nykštukinės valstybės: Vatikanas ir San Marinas. Italijos krantus skalauja: šiaurės rytuose ir rytuose – Adrijos, pietryčiuose – Jonijos, pietvakariuose – Tyrėnų, š. vakaruose – Ligūrijos.
Bendras šalies plotas yra 301 225 kvadratiniai kilometrai. Italijos sostinė ir kartu didžiausias miestas – Roma, joje gyvena maždaug 2,7 mln. gyventojų. Aukščiausia vieta virš jūros – tnos ugnikalnis, 3340 m.. Žemiausia vieta – jūros lygis pagal pakrantę.

2.3. Demografiniai duomenys

Talija yra viena iš tankiausiai apgyvendintų Europos šaių, nors ilgus amžius į ją veržės įvairios tautos, 98 procentai gyventojų yra italai/ likusius du procentus sudaro vokiečiai, prancūzai bei slovėnų kilmės italai šiaurėje ir albanai bei graikų kilmės italai pietuose. Gyventojų skaičius 1998 metų duomenimis – 56 735 130, gyventojų tankumas – 188 žm. 1 kv. km, gyventojų pasiskirstymas – 68 % gyvena mieste, 32% – kaime. Oficiali religija – katalikybė, tačiau išpažįstami ir kiti tikėjimai. Šiaurės Italijoje susitelkusi didžiuma šalies pramonės ir prekybos – 40 procentų privataus verslo ir 56 procentai paslaugų.

2.4. Religija

Nuo Romos imperijos laikų pagonybė ir krikščionybė Italijoje buvo iš esmės susipynę. Senovės romėnų saturnalijas bei bakchanalijas – puotavimus, kuriais buvno minimas prieš Aukso amžių gyvavęs chaotiškas pasaulis, pakeitė šventųjų pagerbimo šventės. Šiais laikas dauguma italų po palaidesnio pobūvio ar girtavimo, norėdami „apsišvarinti“, kitą rytą lankosi rytinėse mišiose. Tačiau jų požiūris į religiją ir bažnytines apeigas turi savo itališko cinizmo ir persisotinimo gyvenimu atspalvį, kuris silpnina jų religingumą .
Bažnyčia neabejotinai daro reikšmingą visuomeninę ir politinę įtaką, formuodama pilietišką atsakomybės bei priklausomumo organizuotai struktūrai jausmą ir išsaugodama paternalistinį (tėviško rūpesčio) požiūrį į moteris. Be to, ji skatina globėjiškus verslininkų santykius su klientu, tačiau galiausiai įtakos verslo etikai turi nedaug.

2.5. Italijos ekonomika

Italija prieš antrąjį pasaulinį karą buvo didžia dalimi agrokultūrinė šalis. Ji plėtojo gamybos pramonę šiaurinėje šalies dalyje. Tai turėjo didelės reikšmės spartesniam šalies vystymuisi. 2001 buvo apskaičiuotas didžiulis vidaus produktas – maždaug apie 1.09 trilijonų dolerių arba 18 790 dolerių žmogui. Pramonė 29 procentais prisidėjo prie gamybos apimties, produkcijos išaugio. Aptarnavimo sfera išaugo 68 procentais, o agrokultūra 3 procentais. Italijoje iš esmės veikė privati verslo ekonomika. Vyriausybė anksčiau smarkiai įtakojo prekybos ir gamybos verslą, tokias kaip naftos verslą (įtakojo per Italijos valstybinę naftos įmonę) bei svarbiausias telekomunikacijos bei transporto sistemas. 1990 metų viduryje vyriausybė daugelyje verslo sričių perleido kontrolę privatiems juridiniams asmenims. Toliau besitęsianti Italijos valstybės problema yra sunkiai ekonomiškai besivystanti Pietų Italija, kurios vystymasis nuo Šiaurinės Italijos atsilieka daugelyje ekonomikos sričių. Vyriausybės pastangos skatinti industrializaciją pietinėje Italijoje sulaukė skirtingų rezultatų. Didžiulės problemos su darbo jėga bei vis didėjančia nusikalstamų grupuočių (mafijos) įtaka verslo struktūroms. Daug Pietų Italijos gyventojų migravo į Šiaurės Italiją norėdami susirasti darbą. Bedarbystė išlieka svarbia Italijos valstybės problema. Italijoje nedirbančių darbingo amžiaus žmonių yra apie 11 %. Didelis valstybės įsiskolinimas taipogi kamuoja Italijos ekonomiką: nacionalinį Italijos biudžetą (1999 m.) įskaitant 488 bilijonus dolerių mokesčių bei 495 bilijonus dolerių išlaidų. Laikantis Maastricht’o sutarties (kuri buvo sukurta Europos Sąjungai padedant), Italija bando sumažinti biudžeto deficitą. Akivaizdus progresas buvo matyti 1996 metais, kai bendras vidaus produktas sumažėjo iki 7 %. Tačiau svarbiausias Italijos tikslas, jog bendras vidaus produktas butų 3 %.

2.6. Italijos kultūra

Nuo seniausių iki moderniųjų laikų Italija vaidino svarbiausią vaidmenį pasaulio kultūroje. Italai prisidėjo kuriant žaviausias pasaulio skulptūras, architektūrą, literatūrą bei tapybos paveikslus, muzikos šedevrus, o ypač operos kūrinius. Nors tauta buvo politiškai suvienyta mažiau nei prieš 150 metų, italai nelaiko savęs “naujais” žmonėmis, bet jie laiko save senovės romėnų palikuonimis. Dar daugiau, regioniniai skirtumai išlieka, dėl natūralių geografinių ribų. Skirtingas kultūrinis palikimas buvo paveldėtas iš Arabų, Etruskų, Normanų, Graikų. Ypatingas prisirišimas prie regiono yra akivaizdus išliekančiame, paplitusiame dialekte, šventėse, dainose bei nacionalinėje virtuvėje. Kaip lydinti jėga bei ištikimybės akcentas italų gyvenime yra šeimos tradicijos, kurių stengiamasi laikytis. Italija visų pirma labai gerai žinoma iš išpuoselėtos kultūros, meno bei architektūros. Vienas iš žymiausių architektūros statinių – Pizos pokštas (pastatytas Pizos mieste Tuscano’s regione centrinėje Italijoje. Šis bokštas buvo statytas kaip varpinė Pizos miesto katedrai, jis buvo pastatytas vertikaliai, tačiau pradėjo linkti 1173 m. rugpjūčio mėnesį. Šio bokšto aukštis yra 55 metrai.); Romėnų Koliziejus (tai amfiteatras Romoje talpinantis 45 000 žiūrovų, vieną kartą buvo panaudotas gladiatorių kovoms. Amfiteatras pradėtas statyti imperatoriaus Vespasian’o 70 amžiuje ir užbaigtas 80 amžiuje jo sūnaus Domitian’o). Svarbu paminėti tradicinius italų patiekalus tokius, kaip pasta (dažniausiai daroma iš lakštinių makaronų) ir pica. Europoje Renesanso laikotarpis prasidėjo Italijoje XIV – XV a. Žymiausi šio laikotarpio literatūriniai pasiekimai: humanisto Petrarch’o (1304 – 1374) poezijos publikavimas, italų poeto T. Tasso garsaus kūrinio “La Gerussalemme” (Jeruzalės išvaduotojas) 1575 m. paskelbimas (autorius aprašo tariamą kovą tarp krikščionių ir musulmonų) bei prozos autorių Boccaccio, Machiavelli kūriniai. Machiavelli yra pagrindinis rašytojas rašęs realistinę politikos teoriją Renesanso laikotarpiu, kuri suvaidino lemiamą vaidmenį kuriantis politikos mokslams vėlesniais laikais. Castiglione (1478 – 1529) buvo vienas iš svarbiausių renesanso autorių bei diplomatų, kuris dėjo daug pastangų bei darė didžiulę įtaka vakarų kultūros vystymuisi. Neatsiliko ir dailė, architektūra bei skulptūra ir jos didieji kūrėjai kaip: Leonardo Da Vinči, Rafaello, Botticelli ir Michelangelo. Italų romantinė opera klesti dėka kompozitorių: Gioacchino Rossini, Giuseppe Verdi ir Giacomo Puccini.

Futbolas yra svarbiausias Italijos sportas. Italija tris kartus laimėjo pasaulio futbolo taurę: 1934, 1938, ir 1982 metais. Italijos futbolas išaugino daug žymių ir garsių futbolininkų bei komandų (A.C. Milan, Inter Milano FC, Juventus, Fiorentina).

2.7. Italijos papročiai

Šiame skyrelyje apžvelgsiu Italijos papročiu, kurie susideda iš:
Švenčių ir festivalių
Kalėdų
Sporto
Televizijos
Dovanų
Tai vieni svarbiausių ir pagrindinių punktų per kuriuos galima atskleisti ir suprasti Italijos papročius.

2.7.1. Šventės ir festivaliai. Kiekvienas Italijos miestas, kaimas ir miestelis švenčia savo šventojo dieną, pavyzdžiui: Roma —šv. Petro, Neapolis — šv. Dženaro. Švenčiamos ir dienos, skirtos vietiniams ir šalies šviesuoliams paminėti, tarp jų: politikams, šventiesiems, menininkams ir poetams. Šiomis progomis italai renkasi į piazze (aikštes) ir gatves, kur pramogauja užkandžiaudami ir gurkšnodami vyną iki vėlyvos popietės ar net iki sutemų. Tuomet nesitikėkite tvarkyti verslo reikalų. Prieš pelenų dieną, gavėnios pradžią vyksta karnavalas (įspūdingiausiai švenčiamas Venecijoje), kurio kulminacija — Martedi Crasso (Užgavėnės).
Be to, įvairiose srityse, miestuose ir kaimuose rengiamos kasmetinės kultūrinės šventės. Plačiai žinomas Venecijos filmų festivalis, Spo-leto festivalis, kuriame vaidinami avangardinio teatro spektakliai, grojama muzika, ir kas dveji metai rengiama Venecijos bienalė — svarbi meno paroda, kurioje rodomi tarptautiniu mastu pripažintų šiuolaikinių dailininkų kūriniai.

2.7.2 Kalėdos. Tradiciją rengti šventines Kristaus gimimo scenas pradėjo šv. Pranciškus Asyžietis (1182— 1226), kai jis paprašė Grecijo kaimo gyventojo pagaminti prakartės atvaizdą Kalėdų mišioms. Iš šio įvykio išsirutuliojo vaizdinga liaudies meno tradicija gaminti pastori (prakartėlės figūras), kurios naudojamos šiam detaliam kalėdiniam atvaizdui sukurti.
Pasak italų legendos, trys Rytų išminčiai kelyje į Betliejų paprašė vienos senos moters valgio ir nakvynės, bet jiems buvo atsakyta. Netrukus ji apsigalvojo, bet trys išminčiai jau buvo iškeliavę. Pasakojama, kad toji senutė, dabar vadinama La Befana (reiškia —- Epifanija), kasmet aplanko kiekvienus namus, nešdama geriems vaikams dovanų, o blogiems bausmę. Trijų karalių išvakarėse skambina varpai perspėdami vaikus, kad skubėtų gulti, kol ji dar neatėjo.
Romos Šv. Angelo pilyje per Kūčias patrankos šūviu skelbiama švenčių pradžia. Dvidešimt keturių valandų pasninką nutraukia prašmatni Kūčių puota. Kadangi mėsą valgyti draudžiama, daugiausia valgių būna iš žuvų. Kai kuriuose namuose, pagerbiant septynis sakramentus, tradiciškai iš septynių rūsių žuvų gaminami septyni skirtingi patiekalai (pavyzdžiui, troškintas ungurys, įdaryti kepti jūros moliuskai ir džiovinta sūdyta menkė, pakepinta su pomidorais ir baltosiomis razinomis). Apelsinų su raudonaisiais svogūnais salotos yra tradicinis Sicilijos kalėdinis valgis. Pancttone (pyragas su džiovintais vaisiais) kepamas Kalėdoms, colombo (saldumynas) — Velykoms. Kalėdinės rožės — plačiai žinomi šventiniai Apulijos pyragėliai.

2.7.3. Sportas. Turint omeny seną nesantaiką tarp pramoninės Siaurės ir siestos* mėgėjų Pietų (ypač Sicilijos), galima suprasti, kokį žygdarbį atlieka sporto komandos ir aukso medalininkai, kurie sugeba uždegti bendranacionalistines aistras. Net karas italams netampa tokia varomąja jėga kaip olimpinės žaidynės. Entuziazmas, kurį sukėlė 1990 metų pasaulio futbolo taurės varžybos, paskatino politikus į savo kandidatų sąrašus įtraukti sporto žvaigždžių — boksininkų, maratono bėgikų ir slidininkų.
Italai ypač mėgsta futbolą ir dviračių sportą. Dažnai vidaus ir tarptautinių varžybų metu radijas ir televizija pranešinėja, kaip sekasi jose rungtyniaujančiai italų komandai. Tarp kitų populiarių pomėgių — bėgimas ristele, keliavimas pėsčiomis ir slidinėjimas.

2.7.4. Televizija. Italai žavisi Holivudo kino filmais ir Amerikos televizijos programomis. Kai po eilinės darbo dienos žemę gaubia sutemos, kiekviename name iŠ televizorių ekranų ima lietis šalta mėlyna šviesa. Šalis, padėjusi nustatyti pasaulines dailės ir kultūros normas, leidžiasi hipnotizuojama menkaverčių pramogų: televizinių žaidimų, muilo operų, paikų dainų, šokių peržiūrų ir nepagarbių žinių komentarų, kuriuose plūstami politikai. Negana to, kad italai importuoja neskoningų žanrų kurinius, jie juos mėgdžioja savais, net dar labiau neskoningais variantais arba dubliuoja JAV spektaklius siaubingu itališku dialogu. Ir vis dėlto italai pirmieji pastebi amerikietį, kuriam stinga skonio, ypač jeigu jo batai negražės.

2.7.5. Dovanos. Italai savo šeimoms ir draugams per šventes ir gimtadienius mėgsta teikti dovanas. Jei žmonėms, pas kuriuos lankotės Italijoje, atvesite dovanėlių iš savo šalies, jos bus priimtos kaip palankumo mostas. Ypač vertinamos dovanos vaikams. Verslo sferoje irgi priimta keistis dovanomis tarp aukštesnio lygio vadovaujančių darbuotojų, tačiau venkite duoti bendrovę reklamuojančius daiktus. Galima įteikti smulkią dovanėlę, pavyzdžiui, saldainių dėžutę, jums padėjusiam tarnautojui.
Italams didesnį įspūdį daro atidžiai, kūrybiškai parinktos gavėjui pritaikytos dovanos nei brangūs daiktai. Gėlių galite dovanoti, tačiau venkite chrizantemų (tai laidotuvių gėlės) ir visuomet įteikite nelyginį žiedų skaičių (dėl laimės). Nosinės ir sagės kartais siejamos su liūdesiu. Vaisių pintinė, pyragaičiai ar tortas tinka dovanoti, kai esate pakviesti pietums. Daugelis italų yra vyno žinovai, todėl, jei sumanėte nunešti butelį ar du, pasistenkite, kad vynas būtų geros kokybės. Jeigu dovaną siunčiate, būtinai įdėkite asmeninį raštelį arba vizitinę kortelę, bet ne dalykinę (biznio).
Jeigu jums įteikia dovaną, paprašykite leidimo ją išvynioti ar išpakuoti ir būtinai atsilyginkite tuo pačiu.

3. MAKROAPLINKOS MATRICA

Makroaplinkos matricos tikslas – išskirti tuos marketingo makroaplinkos elementus, kurie yra svarbūs tyrimams.

Mikroelementai
Makroelementai Vartotojai Partneriai Konkurentai Pati įmonė
Geografiniai + +
Ekonominiai + + + +
Kultūriniai +
Papročiai +
Socialiniai +
Psichologiniai +
Techniniai +
Bankai + +
(2 lentelė)

Užpildant makroaplinkos matricą, visada tikslinga pradėti nuo vartotojų sektoriaus. Šioje makroaplinkos matricoje vartotojų sektoriuje buvo išskirti tokie marketingo makroaplinkos elementai:
• Ekonominiai. Šie makroaplinkos veiksniai įtakoja vartotoją, nes nuo ekonominių veiksnių priklauso BVP (bendras vidaus produktas), o nuo jos priklauso ir tos šalies gyventojų uždarbis.
• Kultūriniai. Šis veiksnys turi įtakos turi todėl, kad firma gamins itališkas etiketes. Kadangi etiketės bus italų kalba, o kalba yra vienas iš kultūrinių veiksnių.
• Papročiai. Italai turi senas tradicijas gerti vyną. Jie vyną laiko ne gėrimu, o valgiu. Be to, kad gerti vyną Italijoje yra paprotys galima pasakyti ir todėl, jog Italai per metus sunaudoja vidutiniškai 82 – 100 litrų vyno, tai sudaro apie 109 – 147 butelių vienam gyventojui.
• Socialiniai. Šis veiksnys turi įtakos gyventojų socialiniai padėčiai. Juk jei klientai yra geros socialinės padėties, tai yra didesne tikimybė, jog jie vertina aukštesnės kokybės vyną, o aukštesnės kokybės vynas savaime aišku yra brangesnis.
• Psichologiniai. Šiais makroaplinkos veiksniais įmonė gali paveikti vartotoją, naudodama reklamą. Šiaip reklama yra labai daug įtakos turintis psichologinis elementas.

Antrajame sektoriuje yra partneriai, kurie padeda įmonei vežti prekes į Italiją. Taigi, šiame sektoriuje yra išskirti tokie makroaplinkos elementai:
• Geografiniai. Šis veiksnys firmos partneriams turi nemažą reikšmę, kadangi labai svarbu yra šalies geografinė padėtis, juk labai svarbu kurioje žemyno dalyje yra šalis. Ar tai šalis kuri turi uostą, nes jei šalis yra jūrinė tai galbūt į ją prekes geriau gabenti laivu negu vežti mašinomis ir pan.
• Ekonominiai. Šie veiksniai turi kitokia įtaka partneriams nei vartotojams. Partneriai pagal ekonominius veiksniu gali atlikti prekės reguliavimus, taip pat juos turėtu dominti muitai bei įvairios kvotos.
• Techniniai. Šie aplinkos veiksniai įtakoja pristatymo galimybes bei kuo naujesnį transportą. Juk labai svarbu prekes pristatyti laiku ir kokybiškai, o tam reikalingas geras transportas.
Trečiajame sektoriuje įrašiau konkurentus. Tai taip pat svarbus makroelementas. Konkurentų sektoriuje išskyriau štai tokius veiksnius:
• Ekonomika. Konkurentams kaip ir vartotojui įtakos turi BVP. Kadangi norint išsilaikyti rinkoje reikia gerai žinoti šalis BVP. Žinoma ta svarbu ne tik konkurentams ar vartotojams, tai svarbu yra visiems kas gyvena ir dirba šioje šalyje.
• Bankai. Šiuo atveju konkurentams yra labai palankus elementas, kadangi kiekviena šalis turi savo įstatymus šalies gyventojams ir užsieniečiams. Žinoma įstatymai šalies gyventojams yra palankesni nei užsieniečiams.
Na ir paskutinis sektorius yra pati įmonė. Jai yra būdingi šie elementai:
• Geografiniai. Įmonei taip pat kaip ir partneriams yra svarbi šalies geografinė padėtis.
• Ekonominiai. Įmonei svarbus yra kainų lygis. Įmonė turi žinoti bendra šalies kainų lygį ir nusistatyti savo vidutines kainas, kad jai nebūtų nuostolio.
• Bankai. Šis elementas kaip jau minėjau yra palankesnis konkurentams, kadangi įmonė susidurs su įstatymais kurie yra pritaikyti užsieniečiams, bei su valiutų kursais, kurie yra nepastovūs ir įmonės būtent dėl jų svyravimo gali patirti nuostolio arba pelno.

4. TARPTAUTINIO MARKETINGO PROGRAMA

4.1. Prekė

Prekė – tai pirmas ir svarbiausias marketingo programos elementas. Kaip teigia mokslas: prekė – tai produktas, skirtas mainams, arba tai fizinių ir funkcinių savybių visuma, skirta vartotojo poreikiams patenkinti. Rinkos sąlygomis pirkėjas perka tik tą prekę, kuri tenkina jo poreikius.
Mano nagrinėjami alkoholiniai gėrimai yra trumpalaikio naudojimo prekė – tai materialūs gaminiai, visiškai suvartojami per vieną ar keletą vartojimo ciklų.
Nors alkoholis nėra būtina prekė, tačiau jis priskirtinas prie paklausių prekių. Įsigydamas jį vartotojas atsižvelgia į tokius kriterijus kaip:
• Kaina
• Kokybė
• Išorinis vaizdas

4.2. Prekių konkurentabilumas.

Kiekviena prekė turi patenkinti vartotojų poreikius: pirkėjas perka tik tą prekę, kuri geriausia tenkina jo poreikius. Prekės konkurentabilumą galima nustatyti tik palyginus prekes konkurentes.

Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek NVS šalyse egzistuoja daug vyno gamintojų, kurie stengiasi išsilaikyti rinkoje su nestandartine arba pigia vyno produkcija. Be to, egzistuoja daugybė tarpininkų, importuojančių vyną daugiausia iš Vakarų Europos. Kadangi tiekiamų vynų asortimentas labai platus, o vartotojų poreikiai pakankamai skirtingi, egzistuoja sąlyginai reliatyvi konkurencija:
• vieni vartotojai vertina geros kokybės vakarietiškus vynus;
• kiti labiau linkę vartoti Lietuvoje AB “Anykščių vynas” ar AB “Alita” pagamintą produkciją (Pastaroji bendrovė turi geras gamybos tradicijas, yra išsikovojusi vardą tarp vartotojų);
• treti labiau linkę į atvežtinius ir išpilstytus Lietuvoje vynus, nes jie pigesni ir kokybę nedaug tesiskiria nuo pilstytų užsienyje;
• ketvirti perka neaiškios kilmės, pigų, tačiau su užsienietišku užrašu ant etiketės produktą.

4.3. Prekės identifikavimas

Renkantis prekę pavadinimų ne visada pakanka, nes vienai grupei priklausančios prekės gali skirtis daugeliu požymių (kokybe, kaina, forma, garantijomis ir kt.). Todėl prekes AB “Anykščių vynas” identifikuoja tiksliau.
Tam tikslui naudojamas prekės ženklas:

(1pav.)

Prekės ženklo privalumai:
palengvina prekių identifikavimą;
garantuojama, kad prekė yra gera ir vartotojas ateityje galės įsigyti to paties prekės ženklo gerą prekę;
šis ženklas parodo, kad tai yra AB “Anykščių vynas” gaminys;
vartotojui pripažinus prekės ženklą, padidėja prekės prestižas;
vartotojams atrodo, kad jie mažiau rizikuoja pirkdami prekę, kurios ženklą gerai žino;
gerai žinomi prekės ženklai pritraukia daugiau pateikimo kanalo dalyvių.

4.4. Prekės įpakavimas

Prekės įpakavimas – vienas iš svarbiausių prekės atributų. Jis būdingas daugumai prekių ir dažnai turi reikšmę prekės kainai. Vartotojas sutinka daugiau mokėti, nes įpakavimas suteikia prekei papildomų privalumų.
Įpakavimą sudaro šie elementai: tara, etiketė ir instrukcija.
AB “Anykščių vynas” prekių įpakavimui naudoja popierines dėžes, įvairių rūšių popierių.
Kitas įpakavimo elementas – etiketė. Etiketėje AB “Anykščių vynas” pateikiamas prekės ženklas, jo sudėtis, reklaminė medžiaga, laikymo sąlygos, galiojimo laikas.
Gėrimų įpakavimas atlieka įmonei naudingas funkcijas:
prekės apsauga;
prekės naudojimas;
ryšys su vartotojais;
rinkos segmentavimas;
bendradarbiavimas su pateikimo kanalų dalyviais;
naujos prekės kūrimas.
Prekės apsaugos funkcijos priklauso nuo konkrečios prekės pobūdžio. Įpakavimas apsaugo prekę nuo sužalojimo dėl išorinio poveikio ir nuo sugedimo dėl jos pačios specifinių savybių tam tikromis sąlygomis.
Gėrimų įpakavimas – vienas svarbiausių ryšio su vartotojais palaikytojas. Įpakavimas prekę išskiria iš kitų. AB “Anykščių vynas” stengiasi sukurti savitą įpakavimo būdą, savybėmis ar bent dizainu besiskiriantį nuo konkuruojančių prekių įpakavimo. Čia pasitelkiamos specifinės medžiagos bei spalvos, savitas informacijos išdėstymas. Visos šios priemonės ne tik identifikuoja prekę, bet ir skatina ją pirkti.
AB “Anykščių vynas” atsižvelgia į pateikimo kanalo dalyvių reikalavimus ir pakuoja taip, kad būtų lengviau prekes transportuoti ir laikyti.
Įpakavimas – svarbus elementas, kuriant naujas prekes. Kai kurios įmonės gaminamą prekę pateikia kaip naują, pakeisdamos tik įpakavimą. Pavyzdžiui, pakeitus įpakavimą, tos pačios prekės (trauktinė, degtinė, vynas, brendis) pateikiamos į rinką kaip naujos.

4.5. Patrauklumas esamai vartotojų rinkai

AB “Anykščių vynas” gaminamų gėrimų vartojimui galima išskirti sekančius rinkos segmentus:
vidutines pajamas gaunančios šeimos;
jaunimas;
naujovėms imli pirkėjų grupė.
Jaunimas atsisako stiprių gėrimų vartojimo, ir vis daugiau vartoja silpnesnius gėrimus: vyną, alų. Vidutines pajamas gaunantis gyventojų sluoksnis rinksis AB “Anykščių vynas” produkciją dėl jos pigumo, patikimumo ir pakankamos kokybės.
Geriausi pirkėjai, manoma, bus vidutines pajamas gaunantis gyventojų sluoksnis, kadangi šiai kategorijai aktualu produkcijos pigumas, patikimumas ir atitinkama kokybė.
Pajamos, gautos už produkciją iš vidutinio gyventojų sluoksnio, bus didžiausios bet nevienintelės.
Statistikos departamento duomenimis restoranų ir kitų maitinimo įmonių skaičius, jų prekių apyvarta ir apyvarta vienam gyventojui auga. Jei 1992 m. iš viso buvo 2 349 restoranai ir kitos maitinimo įmonės, o jų apyvarta vienam gyventojui sudarė 1 649 talonus, tai 1994 m. – atitinkamai 4 361 restoranai, o apyvarta vienam gyventojui – 73 Lt. arba 7 300 talonus ir t.t.

Vieno ar kito produkto mažesnis ar didesnis vartojimas Lietuvoje yra sąlygojamas ne tik nepakankama jo pasiūla, bet ir kitų faktorių. Vienas įtakingiausių, lemiančių produktų pirkimą, yra šalies gyventojų perkamoji galia. Suprantama, šios galios didėjimą, arba mažėjimą lemia vidutinio šalies darbo užmokesčio pokyčiai.
Šiuo metu realus darbo užmokestis yra apie 600 Lt. Taip pat reikia paminėti, kad privačiame sektoriuje tikrasis darbo užmokestis yra aukštesnis nei oficialiai skelbiamas, vadinasi reali gyventojų perkamoji galia yra dar šiek tiek didesnė.
Augantys atlyginimai bei kiti teigiamus ekonomikos poslinkius apsprendžiantys faktoriai, leidžia prognozuoti vis didesnį produktų suvartojimą šalyje.
1991 – 1992 metais šalyje buvo geriami praktiškai tik lietuviški alkoholiniai gėrimai, o nuo 1993 metų kinta tėvyninės ir importo suvartojimo santykis pastarojo naudai. Remiantis putojantį vyną Lietuvoje gaminančios AB “Alita” produkcijos apimčių pokyčiais pastaraisiais metais galima teigti, kad putojančio vyno vartojimas Lietuvoje ne tik kad nesumažėjo, bet netgi augo, neskaičiuojant nei legalaus nei nelegalaus importo. Ekspertų skaičiavimais nelegalus alkoholio importas net kelis kartus gali viršyti legalų įvežimą.
Galima daryti išvadą, kad rinkoje turi paklausą pigi, tačiau ne visada patikima, produkcija. AB “Anykščių vynas” gaminami gėrimai nesunkiai turėtų įsiterpti į rinką (10 – 15 mln. butelių) per metus ir sėkmingai konkuruoti tiek kainomis, tiek kokybe ne tik su AB “Alita” produkcija, bet ir su pigiu kontrabandiniu vynu.

4.6. Kaina

4.6.1.. Kaina. Kainų kryptys. Prekės vartotojui patenka per mainų procesą. Santykis, kuriuo prekės mainomos viena į kitą, yra kaina.
Tarpininkaujant kainai vyksta prekių mainai. Todėl kaina yra pagrindinis viso prekinio ūkio reguliatorius. Prekių kainų svyravimai nulemia tai, kad gamyba vyksta remiantis paklausa. Rinkos kainos lygis rodo, ar prekės gamybą reikia padidinti ar sumažinti.
Kainų sistema padeda nustatyti, kokių prekių reikia visuomenei, kaip jas gaminti ir pateikti. Kai kainos bus labai didelės, vartojimas atitinka turimą pasiūlą. Kai rinkoje kurių nors prekių yra daugiau negu vartotojai jų pageidauja ir gali nupirkti, kaina, veikiant gamintojų konkurencijai, nukris. Jei rinkoje yra prekių per mažai, kaina, konkuruojant tarpusavyje vartotojams, padidės.
Kaina, tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su kainų nustatymu ir keitimu, nuolaidomis.
AB “Anykščių vynas”, savo prekėms nustatydama kainas, pirmiausia siekia padengti gamybos kaštus ir gauti pelno. Tačiau galutinį kainos lygį lemia konkurencija, kuri įmonę gali priversti sumažinti pradinę nustatytą kainą arba ją padidinti.
Prieš nustatydama kainą, įmonė turi pasirinkti kainodaros metodą, atitinkantį iškeltus kainų politikos tikslus, ir įvertinti visus veiksnius, darančius įtaką kainų nustatymui.

4.6.2. AB “Anykščių vynas” tikslai, nustatant kainą esti tokie:
• Rūpinimasis išgyvenimu;
• Pelno maksimizavimas;
• Pardavimo masto didinimas;
• Lyderio pozicijų užėmimas rinkoje;
• Konkurencijos išlaikymas;
• Kokybės lyderio pozicijų užėmimas.

Kiekviena įmonė turi kitokias galimybes vykdyti savo kainų politiką. Įmonė, gaminanti daug analogiškų prekių, turi mažiau laisvės nustatydama kainas. Ir atvirkščiai, kuo labiau diferencijuotą (neturinčią analogų) prekę gamina įmonė, tuo nepriklausomesnė gali būti jos kainų politika. AB “Anykščių vynas” gaminama produkcija nėra išskirtinė prekė, todėl produkcijos kaina priklauso nuo analogiškų prekių kainos.

4.6.3. AB “Anykščių vynas” produkcijos kainynas (3 lent.):
GALIOJA NUO 2000 11 01
Gaminio Pavadinimas
Fasavimo rūšis Kaina su PVM ir buteliu
1.KARČ.TRAUKTINĖS
-Puntukas 0.5 l 11.39
-Puntukas 0.25 l 6.04
-Puntukas (plokščias butelis) 0.25 l 6.73
2. DEGTINĖ
-Aukštaičių degtinė 0.5 10.10
-Aukštaičių degtinė 0.25 5.73
-Aukštaičių degtinė (plokščias butelis) 0.25 6.31
-Dzūkų degtinė 0.5 10.20
-Dzūkų degtinė 0.25 5.73
-Dzūkų degtinė (plokščias butelis) 0.25 6.31
-Suvalkiečių degtinė 0.5 10.20

-Suvalkiečių degtinė 0.25 5.73
-Suvalkiečių (plokščias butelis) 0.25 6.31
-Žemaičių degtinė 0.5 10.10
-Žemaičių degtinė (plokščias butelis) 0.25 6.31
-Degtinė Lituanica 0.7 29.49
3.SALD.TRAUKTINĖS
-Džinas su tonika 0.5l. 7.03
-Citrinų 0.5l 6.99
-Bananų 0.5l 7.25
-Juodoji vyšnia 0.5 l 7.25
-Braškių 0.5 l 7.25
-Aviečių 0.5 l 7.20
-Bobelinė 0.5 l 11.97
-Bobelinė 0.35 l 10.67
-Bobelinė 0.7 16.17
-Bobelinė 0.5 l 15.01
-Bobelinė 0.35 l 12.43
4.LIKERIS
-Šokoladinis vyšnių 0.5 l 8.79
-Šokoladinis vyšnių 0.75 l 15.14
-Šokoladinis juodųjų serbentų 0.5 l 9.03
-Šokoladinis juodųjų serbentų 0.75 l 16.00
-Šokoladinis juodųjų slyvų 0.5 l 9.02
-Šokoladinis juodųjų slyvų 0.75 l 16.12
-Misisipė 0.5 l 12.63
-Kremo likeris “Braškių” 0.5 l 15.52
-Kremo likeris “Braškių” 0.75 l 22.70
-Kremo likeris “Šokolado” 0.5 l 15.52
-Kremo likeris “Šokolado” 0.75 l 22.70
-Kremo likeris “Vanilijos” 0.5 l 15.52
-Kremo likeris “Vanilijos” 0.75 l 22.57
-Kremo likeris “Brendžio” 0.5 l 16.05
-Kremo likeris “Brendžio” 0.75 l 22.31
5.KONJAKAS IR BRENDIS
-Brendis” Oskaras” 0.7 l 24.96
-Brendis “Oskaras” 0.35 l 15.10
-Brendis “Oskaras” ( su dėžute ) 0.35 l 17.45
-Brendis “Oskaras” (su dėžute) 0.7l 28.95
-Brendis “Oskaras” (su taurėm) 0.7 l 47.48
6.VAISIŲ-UOGŲ VYNAS
-Arija 0.7 l 6.07
-Jara 0.7 l 6.77
-Rubinas 0.7 l. 6.70
-Šilelis 0.7 l 5.81
-Šaltupys 0.7 l 5.81
-Koralas 0.7 l 6.23
-Kaprizas 0.7 l 6.10
-Versmė 0.7 l 5.58
-Viesulas 0.7 l 6.03
-Vega 0.7 l 6.32
-Venta 0.75 l 5.99
-Anykšta 0.5 l 4.97
-“Pikų dama” 0.7 7.15
-Aronijos (firm but) 0.7 l 7.14
-R.serbentų (firm but) 0.7 l 7.45
-Juodųjų serbentų (firm but) 0.7 l 7.63
-Senasis (firm but) 0.7 l 7.55
-Medžiotojų 1.0 l 10.21
-Kalėdinis 1.0 l 8.24
-Žvejų 1.0 l 8.61
-“ 2000” 1.0 l 9.04
-Vyšnių vynas (firm but) 0.7 l 9.94
-Spanguolių (firm but) 0.7 l 8.02
7.VYNUOGIŲ VYNAS
– “Torontes” (pusiau sausas) 0.75 l 8.59
– “Ugni blanc” (pusiau saldus) 0.75 l 8.26
– “Charentes” (pusiau saldus) 0.75 l 7.04
– “Cabernet” 0.75 l 7.97
– “Muscat” (pusiau saldus) 0.75 l 9.11
– “Karmen” (pusiau saldus) 0.75 l 7.87
– “Kagor” 0.7 l 11.71
– Liturginis (baltas sausas) 0.75 l 7.29
– Liturginis (raudonas sausas) 0.75 l 7.99
– Domingo (pusiau sausas) 0.75 l 9.09
8.PUTOJANTIS VYNAS
-“Muskatinis” (pusiau saldus) 0.75 l 9.06
-“Gabija” (pusiau saldus) 0.75 l 8.53
-“Margiris” (pusiau saldus) 0.75 l 8.31
-“Juodųjų serbentų” 0.75 l 7.15
-“Spanguolių” 0.75 l 7.33
9. VYNO KOKTEILIAI
“Magija” 0.75 7.17
“Disco” 0.75 6.71
10.Koncentruotos obuolių sultys (bakeliuose) 5.0 l 57.93

Įmonei būtina žinoti konkurentų prekių kokybę ir kainas. Galima apklausti vartotojus, koks jų požiūris į konkurentų prekių kainą ir kokybę. Taip pat galima nupirkti konkurento prekę ir ją išnagrinėti. Žiniomis apie konkurento prekes ir kainas AB “Anykščių vynas” pasinaudoja kaip atskaitos tašku, sudarydama ir nustatydama savo kainas.

4.7. Prekių pateikimas

Pateikimas apima sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo
AB “Anykščių vynas” dalį savo produkcijos parduoda pati, tačiau šiame procese dalyvauja ir tarpininkai. Taip susidaro daug įvairių pateikimo kanalų. “Anykščių vynas” savo produkciją realizuoja tiesioginiu ir netiesioginiu kanalais, t.y. be tarpininkų ir su jais.

Pateikimo kanalo lygiai (2pav.)

4.8. Prekių judėjimas.

Tai prekių pergabenimo iš jų gamybos į vartojimo vietas planavimas, organizavimas ir kontrolė, siekiant tenkinti vartotojų poreikius ir gauti didžiausią pelną.
Prekių judėjimas – paklausos formavimo būdas. Jo tikslas pateikti prekes į konkrečią vietą laiku ir su minimaliom išlaidom. Vartotojus domina:
Prekių pristatymo laikas;
Sugebėjimas tenkinti jų poreikius;
Galimybė gražinti defektus turinčius gaminius.
Pagrindinės prekių judėjimo išlaidos: transportavimo, sandėliavimo, prekių laikymo, pakrovimo ir supakavimo, administracinės ir užsakymo sutvarkymo.
Rengdama prekių judėjimo schemą bendrovė apdoroja užsakymus, atrenka ir išsiunčia gaminius, sutvarko reikalingus dokumentus.

4.9. Rėmimas

Rėmimas – tai į vartotoją orientuoti informavimo ir įtikinėjimo veiksmai, darantys įtaką pirkimų sprendimams

4.10. AB “Anykščių vynas” ir jos reklamos strategija.

Vykdant AB “Anykščių vynas” produkcijos reklamos strategiją, reikia vadovautis tokiais principais:
Reklama skirta individualiam vartotojui ar jų grupei.
Reklamos tikslai, kurie leis padidinti produkcijos pardavimą:
Sukurti AB “Anykščių vynas”, kaip įmonės, gaminančios aukštos kokybės, be konservantų produkciją, įvaizdį;
Skatinti Italijos gyventojus vartoti mūsų produkciją.
Pasiekti, kad AB “Anykščių vynas” produkcijos ženklas būtų gerai žinomas vartotojams, bei lengvai atpažįstamas;
Pastoviai teikti informaciją apie AB “Anykščių vynas” naujai išleidžiamą produkciją

4.11.. Reklamos priemonių planavimas

Praktikoje lėšų kiekis, skirtas reklamai, nustatomas keliais būdais:
procentai nuo apyvartos;
remiantis reklamos tikslais;
pagal praeities ir laukiamus rezultatus;
atsižvelgiant į konkurentų išlaidas reklamai.
Labiausiai paplitęs ir efektyviausias reklamos biudžeto nustatymo metodas – procentai nuo apyvartos.
Marketingo specialistai mano, kad įmonėms gaminančioms maisto produktus, gėrimus, cigaretes, rekomenduojamas procentas reklamai yra 5. Manoma, kad tik tada reklama bus pilnavertė, efektyvi, veiksminga.

Reklamos strategijos įgyvendinimui, pirmiems metams išleidžiama 2.5 lėšų nuo AB “Anykščių vynas” apyvartos reklamuojamai produkcijai. Susidarius lėšų ekonomijai dėl taikomų nuolaidų reklamai dalis lėšų bus panaudota ypač svarbiam marketingo tikslui įgyvendinti – rinkos tyrimui atlikti.
Reikia pasakyti, kad kiekviena reklamos vieta turi savo pranašumus ir trūkumus, į kuriuos buvo atsižvelgta formuojant AB “Anykščių vynas” reklamos strategiją.

4.12. Televizijos ir radijo reklama

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad televizijos ir radijo reklamos yra palyginti brangios, tačiau jei paskaičiuosime sumą vienam žiūrovui, tai pastebėsime, kad tokia reklamos kaina nėra didelė. Televizijos ir radijo reklamos leidžia efektyviai panaudoti ir įgyvendinti reklamos strategiją, kadangi galima reguliuoti, kontroliuoti reklamos pateikimo laiką. Tai leidžia atrinkti reikiamą auditoriją, t.y. potencialius produkcijos vartotojus. Per televiziją pateikta reklama pasižymi:
-asmeniškumu (pasiekiamas diktoriaus balso informacijos pagalba, ypatingais kreipiniais ir t.t.);
-sugebėjimu žiūrovą įtraukti į veiksmą;
-geriau formuoja įvaizdį apie prekės patrauklumą ir pačią įmonę.
Todėl manau, kad tikslinga ~ 42 iš visų numatomų lėšų skirti reklamai televizijoje ir radijuje.
Auditorijos rato padidinimui pravartu reklamuotis skirtingose televizijose ir radijo stotyse.
Psichologinio poveikio sumetimais manau, kad tikslinga didžiausią reklamos kiekį per radiją pateikti per pirmąsias 2 reklamines savaites ir 2 savaites prieš Šv. Kalėdas, kas leis padidinti AB “Anykščių vynas” produkcijos pardavimą. Šis efektas bus didesnis, jei AB “Anykščių vynas” iki Šv. Kalėdų sugebės pakeisti savo produkcijos prekinę išvaizdą. Tuomet pirkėją veiksmui skatins du faktoriai:
gausi reklama;
nauja AB “Anykščių vynas” produkcijos prekinė išvaizda, kuriai vartotojas reklamos dėka bus paruoštas.

4.13. Kitos reklamos priemonės

Kadangi AB “Anykščių vynas” marketingo strategija paremta įsitvirtinimo, rimtų pozicijų užėmimo rinkoje idėja, įsitikinę, kad būtina dalį lėšų, skirtų specialiai reklaminei produkcijai: skėčiams, vėliavėlėms, lipdukams, kalendoriukams, bei kitai reklaminei produkcijai. Visa ši produkcija tarnautų AB “Anykščių vynas” Įvaizdžiui parengti, būtų naudojama kaip suvenyrai partneriams, konkurentams. Turėjimas savo arsenale firminių vėliavėlių, skėčių, bei kitos reklaminės produkcijos leistų mažesnėm išlaidom organizuoti įvairius renginius. Verta pažymėti tokį faktą, kad reklaminiai suvenyrai pasižymi unikalumu, jų ribotu skaičiumi, dovanojami ar skiriami tik išimtiniais atvejais, todėl turi ilgalaikę vertę, ir kaip reklamos priemonė pasireiškia pasikartojančiai ir be papildomų išlaidų.
Numatoma dalį reklaminės produkcijos parduoti bendrovės firminėse parduotuvėse ir didmeninės prekybos platintojams.

4.14. Reklaminės strategijos įgyvendinimas ir kontrolė

Siekiant sėkmingo AB “Anykščių vynas” tikslų įgyvendinimo, naudojant marketingo priemones, yra tikslinga pakoreguoti reklamos strategiją, atsižvelgiant į šiuos momentus:
Rinkos tyrimų rezultatus. Planuojama atlikti reklamos analizę, stebint AB “Anykščių vynas” produkcijos pirkimo pasikeitimus – pagal apimtį struktūroje, pagal atskirus regionus. Tyrimo metu bus sukonkretintos vartotojų grupės, jų demografiniai – socialiniai rodikliai.
AB “Anykščių vynas” vadovybės pageidavimus, pasiūlymus įvertinus reklamos poveikį produkcijos realizacijai.

IŠVADOS

1. Atlikus įmonės analizę galima teigti, jog įmonė yra pasirengusi pardavinėti savo prekes užsienio rinkoje. Įmonė turi nemažą prekių asortimentą. Be to įmonės prekės yra plačiai vartojamos ir paklausios. AB „Anykščių vynas“ savo prekes pateikia labai patogiose pakuotėse, todėl jos yra labai patogios.
2. Šalies rinka yra pasiruošusi priimti prekes, tik nelabai aišku ar ten jos išsikovos sau vietą, todėl, kad Italijoje yra labai senos vyno tradicijos ir rasti vyno rinkoje vieta yra labai sunku. Tačiau AB „Anykščių vynas“ produkcija yra labai geros kokybės ir jai yra galimybė patekti į Italijos rinką.
3. Sudarę makoaplinkosmatricą matome, jog visi mikroaplinkos veiksniai priklauso nuo ekonomikos, taigi, tai yra pats svarbiausias makroaplinkos matricos elementas .
4. Matrica parodo, jog prekei įsiskverbti į Italijos rinką bus nelengva, nes yra įvairių kliūčių, tokių kaip labai stiprūs konkurentai. Taip pat įmonei sudarys kliūčių ir valiutų kursai.
5. Pagal parengta tarptautinio marketingo programą galima teigti, jog įmonei bus nesunku pristatyti savo produkcija Italijos vartotojui, bet programa negali garantuoti, kad vartotojas pamegs tą produkciją.
6. Galima teigti, kad televizijos ir radijo reklamos leidžia efektyviai panaudoti ir įgyvendinti reklamos strategiją, kadangi galima reguliuoti, kontroliuoti reklamos pateikimo laiką. Tai leidžia atrinkti reikiamą auditoriją, t.y. potencialius produkcijos vartotojus. Populiarus, skaitomas laikraštis taip pat teigiamai veikia reklamos prestižą, didina jos efektyvumą. Tiesiog būtina dalį lėšų skirti specialiai reklaminei produkcijai: skėčiams, vėliavėlėms, lipdukams, kalendoriukams, bei kitai reklaminei produkcijai. Visa ši produkcija tarnautų AB “Anykščių vynas” įvaizdžiui parengti, būtų naudojama kaip suvenyrai partneriams, konkurentams. Firminės vėliavėlės, skėčiai, bei kitos reklaminės produkcijos leidžia mažesnėmis išlaidomis organizuoti įvairius renginius.

LITERATŪRA

1. Microsoft Encarta Reference library 2003
2. Gioseffi Cl. Prieš Jus Italija // Kaunas, 2000.
3. R. Bagdzevičienė, A.Sakalas. Įmonių planavimas. Paskaitų konspektas // Kaunas: Technologija, 1994
4. V.Pranulis, A.Pajuodis ir kt. Marketingas: vadovėlis // Vilnius, 1999
5. R. Virvaitė, S. Urbonvičius ir kt. Marketingo tyrimai // Vilnius, 1999
6. http://en2.wikipedia.org/wiki/History_of_Italy
7. http://www.factmonster.com/ipka/A0107658.html
8. http://www.Anyksciu-vynas.lt

Leave a Comment