ŽYMIAUSI LIETUVOS DAILININKAI
(XVIII a. pabaiga – XX a. pirma pusė)
Smuglevičius Pranciškus (1745–1807) – tapytojas, klasicistas, Vilniaus universiteto piešimo ir tapybos katedros įsteigėjas.
Rustemas Jonas (1762–1835) – tapytojas, nutapė žymių XIV a. Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų portretų.
Oleškevičius Juozas (1777–1830) – tapytojas, M.Počabuto, L.Sapiegos, M.Radvilos, A.Mickevičiaus ir kitų portretų autorius.
Ruseckas Kanutas (1800–1860) – tapytojas, žinomiausi kūriniai: „Lietuvaitė su verbomis“, „Lietuvaitė pjovėja“ ir „Žvejė“.
Čiurlionis Mikalojus Konstantinas (1875–1911) – dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas. Kūryba susijusi su XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Europos literatūra, muzika, daile ir lietuvių liaudies menu.
Kalpokas Petras (1880–1945) – tapytojas. Žymiausi darbai „Šveicarijos peizažas“, „Romos panteonas naktį“, „Šlapelio portretas“ ir kt.
Žmuidzinavičius Antanas (1876–1966) – dailininkas, kolekcionierius, visuomenės veikėjas. Vienas iš pirmosios lietuvių dailės parodos organizatorių 1907 m.
Šileika Jonas (1883–1960) – dailininkas, pedagogas, Žemaitės, J.Naujalio portretų autorius.
Vienožinskis Justinas (1886–1960) – dailininkas, Lietuvos meno mokyklos Kaune steigimo iniciatorius.
Sklėrius Kajatonas (1876–1932) – dailininkas. Plačiai žinomos figūrinės kompozicijos Lietuvos banko rūmų Kaune fasadui papuošti autorius.
Varnas Adomas (1879–1979) – dailininkas, visuomenės veikėjas. Surinko vertingą tautodailės ir ypač medinių puoštųjų kryžių fotografijų kolekciją (2300 nuotraukų).
Rimša Petras (1881–1961) – skulptorius, grafikas, medalistas. Žymiausi kūriniai: „Lietuvos mokykla“, „Artojas“, „Skausmas“ ir kt.
Zikaras Juozas (1881–1944) – dailininkas–skulptorius. „Laisvės“ ir „Knygnešio“ statulų Kauno Karo muziejaus sodelyje, reljefo „Už tėvynę“ Nežinomojo kareivio kapo paminkle autorius.
Kairiūkštis Vytautas (1890–1961) – dailininkas, dailėtyrininkas, pedagogas. Dirbo natūralizmo, kubizmo, suprematizmo, siurrealizmo stiliumi.
Grybas Vincas (1890–1941) – skulptorius. Simano Daukanto Papilėje, Dr. V.Kudirkos K. Naumiestyje, Žemaičio Raseiniuose statulų autorius.
Ušinskas Stasys (1905–1974) – dailininkas, dekoratorius, lėlių teatro (1938), multiplikacinio filmo (1939) sukūrėjas.
Pundzius Bronius (1907–1959) – skulptorius. Skulptūrinių kompozicijų „Trys milžinai“ Karininkų ramovės Kaune, Puntuko akmenyje iškaltų Dariaus ir Girėno bareljefų autorius.
Truikys Liudas (1904–1986) – dailininkas–scenografas. Žymiausi kūriniai operų Dž. Verdžio „Traviata“, Dž. Pučinio „Madam Baterfly“, Dž. Verdžio „Aida“ scenovaizdžiai.
Antinis Robertas (tėvas) (1898–1981) – skulptorius. jo statyti paminklai žuvusiems ties Širvintomis kariams, Nepriklausomybės Rokiškyje ir žuvusiems už Nepriklausomybę Biržuose, „Eglė žalčių karalienė“ Palangos botanikos parke.
„Ars“ grupė. Savo manifeste apibrėžė kolektyvo tikslą: moderniojo meno priemonėmis kurti iš liaudies meno tradicijų išplaukiantį savitą lietuvių individualų meną:
Gudaitis Antanas (1904–1989) – tapytojas.
Samuolis Antanas (1899–1942) – tapytojas.
Vizgirda Viktoras (1904–1993) – tapytojas.
Mikėnas Jonas (1904–1964) – skulptorius.