Petras Kalpokas

PETRAS KALPOKAS

Petras Kalpokas (1880-1945). Dailininkas tapytojas. Gimė Miškinės vienkiemyje, Rokiškio rajone. Mokėsi Mintaujos (Latvija) gimnazijoje. 1895-1898 m. tapybos mokesi pas V. Purvitį ir J. Valterį Mintaujoje, Rygoje lankė B. Bliumo mokykla, 1898-1900 m. – Odesos dailės mokykloje. 1904-1909 m. Miunchene studijavo taikomąją dailę, grafiką, tapybą. Nuo 1907 m. buvo Vienos draugijos “Secession” narys. 1909-1920 m. gyveno Šveicarijoje, Vengrijoje, Italijoje. 1920 m. grįžo į Lietuvą. 1921-1922 dėstė Kaune veikusiuose piešimo kursuose, 1922-1940 m. dirbo Kauno meno mokykloje ir 1929-1940 m. vadovavo joje veikusiai tapybos studijai. 1941-1945 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Koreguodamas darbus P. Kalpokas labiau rėmėsi senųjų meistrų metodika: kreipė dėmesį į gero piešinio ikomponavimą duotoje plokštumoje, gilų anatominį studijavimą. Tapyboje labiau akcentavo toninį formos modeliavimą, mažiau reikšmės skyrė spalvos emocingumui. Manė, kad tvirta forma yra dailės pamatas; mokė stebėti ir analizuoti gamtą. 1945 m. P. Kalpokui suteiktas profesoriaus vardas. Parodose dailininkas pradejo dalyvauti nuo 1905 metų. P. Kalpoko kūryboje vyrauja peizažai ir portretai. Dailininkas yra nutapęs nemažai portretinių ir teminių kompozicijų, freskų, apipavidalino keletą Valstybės teatro spektaklių, parašė “Tapybos techinikos vadovėlį”. P. Kalpoko peizažai lyriški. Vieni iš jų – realistiniai, kiti turi impresionizmo bruožų. Portretai – psichologiški, tikslaus piešinio. Freskos – dekoratyvios, dinamiškos kompozicijos. Kai kurie žymesni P. Kalpoko kūriniai: “Auksiniai berželiai” (1907), “Upelis pavasarį” (1907), “Miško kelias” (1912), “Šveicarijos peizažas” (1915), “Vejas iš jūros” (1942), Jono Jablonskio portretas (1938), Salomejos Nėries portretas (1945), autoportretai (1910, 1921, 1935), “Ispanė” (1925), “Amazonė” (1933), “Ramus gyvenimas” (1926), “Alkoholikas” (1935), “Paparčio žiedas” (1939), “Miškas ir debesys” (1926), “Gėlių puokštė ąsotyje”.