Vytauto Didžiojo Universitetas Dailės namų darbas
Carl‘o Kronberger‘io kūrinio
“Naktinis sargybinis„ analizė
Darbą atliko: Dovilė Šukytė PMDI-2, PD040038
Kaunas 2005Šiame darbe pateikiama XIX a. dailininko Carl’o Kronberger’io (1841 – 1921m.) kūrinio „Naktinis sargybinis“ analizė.Paveikslas eksponuojamas M. Žilinsko dailės galerijoje 2 aukšto XII salėje.
XII salėje ir fojė eksponuojami praėjusio šimtmečio kūriniai supažindina suXIX amžiaus europos daile. XIX amžius – sudėtingas laikas. Tai naujųekonominių – politinių sistemų ir meninių – statistinių perversmų epocha.Pirmoji didelė XIX amžiaus srovė – romantizmas.Šioje salėje eksponuojamas garsaus ankstyvojo vokiečių romantizmodailininko K. Blecheno (1789 – 1840 m.) darbas „Pilies kiemas“, kuriamematomi romantikų megti gotikinių katedrų, griūvėsių motyvai, apgaubtiilgesingos ir melancholiškos vakaro nuotaikos. Ypatingą dėmėsį romantikųpasaulėžiūroje užima ir gamta. H. Bendelio (1814 – 1853 m.) – šveicarųkilmės dailininko, dirbusio Vokietijoje, kūrinys „Peizažas su figūromis“sukurtas dar naudojantis idealistio peizažo principais, tačiau akivaizdu,kad autoriui gamta jau įkūnija romantizuotą taikų pasaulį, kurio ilgėtisėmė intencivios urbanizacijos išvargintas XIX amžiaus žmogus. Nemažiaumeninkus domino ir žmogaus dvasios sudėtingumas: pastangų gilintis įžmogaus sielą pavyzdžiai ekspozicijoje – romantiniai italo C. de Paris(1800 – 1861 m.) ir lenkų dailininko J. K. Kaniewskio (1805 – 1867 m.)portretai bei vokiečio H. Thoma (1839 – 1924 m.) žanrinė kompozicija. Tuotarpu vokiečio Ph. Aronso (1821 – 1902 m.) „Grafienės M. Tiškevičienėsportretas“, rusų dailininko I. Makarovo (1822 – 1897 m.) „Berniukas“išryškina neretą tandenciją romantinio stiliaus bruožus jungti su saloninėstapybos stilistika.Apie 1830 m. Vokietijoje ir Austrijoje susiformavo savitas stilistinisreiškinys – bydermėjeris, atsigręžęs į kasdienišką paprasto žmogauspasaulį. Ankstyvąjį bydermėjerį reprezentuojantys XII salės darbai –nežinomo vokiečių dailininko „Miesto vaizdas“ ir vengrų kilmės, Austrijoje
kūrusio meninko E. Wirostenko „Pagyvenusios moters portretas“. O štai C.Bublitzo(1866 – 1933 m.), C. Kronbergerio (1841 – 1921 m.), R. S.Zimmermanno (1815 – 1893 m.) paveikslų aplinka ir veikėjai jau tipiškibydermėjeriui – keisti, truputi juokingi personažai, gyveną savo jaukiameir nesudėtingame namų interjerų, senų gatvelių pasaulyje. Rusų tapytojo v.Makovskio (1846 – 1920 m.) ir iš dalies lenko S. Grocholskio (1858 – 1932m.) darbai demonstruoja šios srovės populiarumą kitose šalyse iki amžiauspabaigos, o jo sąsajos su istoriniais stiliais išryškėja įspūdingojevokiečių dailininko P. Weimaro (1855 – 1890 m.) drobėje „Pokalbis“ – senųjųolandų žanrinių scenų pavyzdžiu nutapytas paveikslas žavi savo ramybe,tapybos kultūra ir poetiška bei momentalia nuotaika.XIX amžiui būdingas stilistinis eklektizmas nulėmė, kad ir šioje salėjegreta naują meninį mastymą atspindinčių darbų kabo tradiciniai žanro irplastikos prasme paveikslai: prancūzų akademisto L. E. Watelet (1780 – 1866m.), A. Defaux (1826 – 1900 m.) peizažai, vokiečių E. Merten (1847 – ? m.)ir F. Wagnerio (1819 – 1881 m.) natiurmortai, prancūzo L. G. E. Isabey(1803 – 1886 m.) ir anglo B. Riviere’os tapybinės kompozicijos.Toliau eksponuojami realizmo atstovų darbai. Domimasi objaktyvia realybėsfiksacija ir socialinėmis problemomis. Vokiečių C. Moserio (1819 – 1882m.), F. Grebe’s (1850 – ? m.) pezažai, lenkų dailininko W. Gersono (1831 –1901 m.), J.Monie (1842 – 1897) ir kitų paveikslai.Realistinės tendencijos ilgainiui susipynė su naujosiomis XIX amžiaus ir XXamžiaus srovėmis – impresionizmu, simbolizmu, ekspresionizmu – dramatiškosnuotaikos C. J. E. Liudwigo (1839 – 1901 m.) „Ežeras kalnuose“.Su impresionizmu siejamo dailininko J. B. C. Corot (1798 – 1875 m.)„Pezaže“- perteikiama poetiška gamtos vizija. Taip pat įprasta jį sieti irsu Borbizono peizažo mokykla. Vieno jo atstovo – J. Dupre (1811 – 1889 m.)darbas taip pat kabo šioje salėje.[1]Analizuojamas paveikslas priklauso bydermėjeriui. Šis stilius nėra taipplačiai žinomas kaip pvz. Renesansas, realizmas ar kt. Jis kiatip dar
vadinamas bydermejeriu arba bydermajeriu. Iš pradžių – geraširdžiomiesčionio apibūdinimas. Žodis sudarytas iš dviejų „Fliegende Blatter“veikėjų pavardžių – Biedermano ir Bummelmaierio; kitados tai buvopseudonimas, kuriuo L. Eichrotas ir A. Kussmaulis 1855 – 57 publikavo savoeilėraščius. XIX a. pab. – XX a. pr. bydermejeriu imta vadinti gyvenimostilių, viešpatavusį Vokietijoje ir Austrijoje nuo 1815 Vienos kongreso ikiburažuazinės – demokratinės 1848 revoliucijos. Ši sąvoka veikiau nusakovisuomenės dvasinę būseną nei dailės stilių. Vienas bydermejerio požymiųyra miesčioniškai jaukus, nors ir kuklus gyvenimo būdas, itin išryškėjantisbuities kultūroje. Pažymėtini nepriekaištingo rankų darbo, gerų medžiagųbaldai, mielas, jaukus interjeras, nevartojimas ornamentų. Impulsų teikėXVIII a. pab. Anglijos buržuazinis menas.Svarbu paminėti, kad bydermėjerio stiliaus baldai yra labiau žinomi, neipaveikslai. Tačiau tapyba taip pat buvo klestanti daugelyje vietų, tokiųkaip Miunchenas, Drezdenas, Berlynas ir Hamburgas. Hamburge yra geriausi irsvarbiausi šio laikotarpio Hamburgo dailininkų (pvz. Erwin Speckter, JuliusOldach, Friedrich Nasmann. Christian Morgenstern ir kt.) darbai. Jieeksponuojami muziejuje, kurio buvęs direktorius Alped Kichtwork daugprisidėjo prie šių darbų įsigyjimo.Tapyboje tapo įprasta kopijuoti gamtą. Pezažai nors ir nuotaikingi irjasumingi, tačiau nelabai ir smulkūs tisklūs. Portretuose vyraujaburžuazinis realizmas. Populiaru vaizduoti ramų šeimos gyvenimą vykstantįnamų svetainėse, kurios buvo tarsi prieglobstis nuo skaudaus realizmo.Bydermėjerio laikotarpiu bene labiausiai būdinga žanrinė tapyba.Bydermėjeris neaplenkė ir muzikos. Šiuo laikotarpiu kūrė tokie muzikosgrandai kaip Bethovenas ir Šubertas.Stiliaus pabaiga laikoma 1848 m. įvykęs Pramonės perversmas, kad žmonėsįgyjo daugiau laisvių ir jų gyvenimas nebebuvo toks uždaras. Prasidėjoromantizmo laikotarpis, atnešęs didelias permainas.Paveikslas „Naktinis sargas“ priklauso vaizduojamosios dailės šakai. Tai
molbertinės tapybos, buitinio žanro kūrinys, nutapytas aliejiniais dažaisant medžio lentos. Vertikaliai pailginto formato paveikslas įrėmintasrusvai auksinio atspalvio rėmuose, kurie yra gana platūs ir papuošti gražiaapdaila.Kūrinyje vaiazduojamas vyresnio amžiaus kareivis, iš pavadinimo galimasuprasti, kad jis atliekasargybinio pareigas. Jis vilki uniformą: žaliąšvarką su raudonais apavais ir pilkai žalsvas kelnes. Taip pat dėvi kepurę.
Sargybinis, regis, gerai atlieka savo pareigą, net seka tai, kas vykstanamuose. Paveiksle būtent ir pavaizduota tokia scena, kai šaltą žiemosnaktį (sargybio žandai paraudę nuo šalčio) pro skylę namo langinėjekareivis stebi veiksmą, kuris vyksta viduje. Būtų smagu sužinoti kas tendedasi, tačiau tapytojas mums nepanoro to atskleisti. Tačiau iš vyro veidoišraiškos matosi, jog ten vyksta kažkas linksmo.Nustatyti metų laiką (žiemą) padeda sniegu nuklota gatvė. Sniege matomipraeivių palikti pėdsakai. Kairėje paveikslo pusėje, netoli langinės sukareiviu (jis dešinėje paveikslo pusėje) yra to namo durys, virš jų kabavainikas su paukščio figura viduje, o šalia jų matosi virvutė, už kuriospatraukus turėtų suskambėti varpas pastato viduje. Šalia laiptų stovipalikta statinė. Galbūt šiame pastate įsikūrusi aludė ar kažkas panašaus?Tačiau nėra jokių iškabų tad vargu ar ši prielaida teisinga. Ant laiptųmatomi palikti pėdsakai, vadinasi kažkas įėjo į vidų. galbūt šį žmogų sekasargybinis? Na, tai tėra spėjimai.Kareivis ir durys aiškiai matomi, jie apšviesti žibinto, tačiau jo nėrapaveiksle, sudaromas įspūdis, kad jis dega truputi toliau. Tolumoje matosigatvelės tąsa, tamsu, tik vienoje vietoje blausiai dega žibintas.
„Naktinis sargybinis“ priklauso atviros kompozicijos kūriniams, neselementai dėstomi išcentrinėmis kryptimis, nepabrėžiant svarbiausios
dalies. Todėl vaizdas atrodo neužbaigtas, žiūrovas skaitinamas jį pratęstivisuomenėje. Tai būdinga XIX amžiaus dailė. Atviroji kompozicija turi netkelias atmainas pvz. ekspresyvią, dinamišką, asimetrišką, fragmentinę.Analizuojamas kūrinys priklauso asimetriškai kompozicijai, nes netolygusmeninio vaizdo elementų išdėstymas centrinės ašies atžvilgiu.Figura komanuojama iš profilio. Matomas pasilenkęs kareivis iš šono. Jisnutapytas proporcingai, tikroviškai, tarsi būtų laikytasi aukso pjūvio(„dieviškosios proporcijos“).FORMA
Paveikslas nutapytas chromatinėmis spalvomis. Jos šiltos, vyrauja rusvi,pilkšvi, gelsvi atspalviai. Tik kareivio uniforma labiau išsiskiria, mat jilabiau spalvota, matomos žalai, raudona, oranžinė spalvos.Spalvos sukuria jaukumo įspūdį, nors nėra labai sodrios. Šviesiausia dalisprie durų, o ten, kur stovi kareivis – tamsiau (pusšėšėlis), tamsiausiapaveikslo zona – tolumoje matoma, blankiai apšviesta gatvė (šėšėlis). Jeižibinto ten nebūtų, tai vyrautų tamsios, beveik juodo atspalvio spalvos.Paveiksle gerai parinktos ir suderintos spalvos, aiškiai perteikiamanaktis, žmogaus figūra ir jos veido mina.Teptuko darbas eliminuojamas, nebet truputį jo galima įžvelgti žmogausveide.Matomi savi ir krentantys namų bei žmogaus šėšėliai, taip aiškiai sukuriamatrimatė erdvė dvimatėje plokštumoje.Taigi linijinės perspektyvos pagalbasukuriama gylio iliuzija.Tolumoje ogjektai mažėja t.y. gatvelė siaurėja.
Analizuojant kūrinį nepakanka vien dailės teorijos žinių, reikia pasitelktiir istoriją. Svarbu sužinoti daugiau apie autorių, tai padeda paveikslepamatyti ką nors naujo, ko anksčiau nematėme.
Carl’as Kronberger’is gimė 1841 metais Freistadte, Austrijoje. Jis karsu suDyke, Anschutz ir Hiltensperger buvo priimtas į Miuncheno akademiją, kurtobulino savo gebėjimus tapyti žmonių figuras ir pradėjo specializuotisportreto ir stiliaus piešime. Jis buvo žinomas, kaip tapytojas piešiantisportretus, dažniausiai vaizdavo Tyrolean’o džentelmeną. Tačiau jis taip pat
nutapė nemažai žanrinės tapybos darbų. Šie mažyčiai darbai meninkui leidoparodyti savo didžiulį talentą. Net gi dabar jo darbų trokšta menokolekcininkai.Per savo gyvenimą Kronberger’is eksponavo daugybę darbų ivairiuose Europosparodose. Pelnė apdavanojimus Vienoje (1873 m.) ir Miunchene (1901). Tarpjo eksponuotų darbų buvo: „Teismo procedūra“ („Law Proceedings“, 1873),„Paskutinė valia“ („Last will“ , 1875), „Krikštynose“ („At the BaptismalFeast“, 1876), „Teta ateina“ („Aunt is coming“, 1876), „Vagystė išaiškintaper vėlai“ („Theft Discovered too Late“, 1880), „Lėlės belaukiant“(„Waiting for Doll“, 1876), „Numečiau“ („I Dropped it“).Carl‘o Kronberger‘io darbas „Nakties sargybinis“ nėra vienintelis tokiopobūdžio jo kūrinys. Radau net du panašius šio dailininko kūrinius:
[pic] [pic] “I Dropped it” “Numečiau” “Waiting for the Doll” “Lėlės belaukiant”
Pirmas paveikslas nepaprastai panašus į mano analizuojamą darbą. Galimasdaiktas, kad Kronberger‘is tapė paveikslų seriją su panašia tematika.
Kodėl pasirinkau šį kūrinį? Atsakyti nėra lengva. Nuėjusi į Mykolo Žilinskogaleriją išvydau įvairiausiųpaveikslų. Buvo daug portretų, peizažų,natiūrmortų, istorinio žanro darbų, visi jie savaip įdomūs ir išskirtini,galiausiai apėjusi ir apžiūrėjusi juos pajutau, kad norėtųsi kažkoišskirtesnio ir pamačiau „Nakties sargybinį“. Pirma jis patraukė savojaukumu. Žiemos naktis, kai šviečia žibintai sukuria ypatingą nuotaiką.Šnipinėjanti, raudonžandė žmogysta taip pat atkreipė dėmesį. Tai komiškasituacija, kurią mėgo vaizduoti bydermėjerininkai. Nusprendžiau analizuotišį paveikslą.Kūrinio mantmenys nėra dideli, jo platūs rėmai dar labiau pabrėžia jomažumą, Pasijunti tarsi pats būtum toje gatvelėje, tarsi tavo pėdsakai būtųįsispaudę sniege. Manau, kūrinio pajutimas svarbus vertinant, renkantiskūrinį. Nors apie bydermėjerį nebuvau anksčiau girdėjusi pažvelgusi jo
kūrinius pamačiau jų ypatybes. Juose vaizduojami paprasti žmonės, paprastasjų gyvenimas, nėra nieko perdėto, nieko nereikalingo. Būtent toks yraCarl`o Kronberger`io darbas – giliai įsirėžiantis į atmintį.Naudota literatūra:
1. Dailės žodynas. Vilnius:Dailės akademijos leidykla, 1999. 2. Universalus meno žodynas. H. Bernhard, G. Bodmer, M. Bogner ir kt. „Šviesa“, 1889. 3. Kaip piešti ir tapyti. Brian Bagnall. 1996. 4. The Oxford dictionary of Art. Chilvers I., Osborne H., Farr D. Oxford University Press, New York, 1994. 5. XIX amžiaus menas. Tuffelli N. Gamta, 2000. 6. Stiliai, judėjimai ir kryptys. Dempsey A. Presvika, 2004. 7. http://classicalmusic.about.com 8. http://www.hamburger-kunsthalle.de 9. http://www.britannica.com 10. http://www.findarticles.com 11. http://www.roland-collection.com 12. http://en.wikipedia.org 13. www.rehsgalleries.com 14. http://www.internationalauctioneers.com
———————–[1] Anotacija, kabanti prie M. Žilinsko galerijos XII salės.