M.K.Čiurlionis

MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS-
kompozitorius ir dailininkas

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 metais rugsėjo 22 dieną Varėnoje bažnyčios vargonininko šeimoje. Savo asmenybės ir talento ryškumu jis netelpa į istorinio laikotarpio rėmus. Būdamas gilaus muzikinio išsilavinimo, pasaulyje daugiau pagarsėjo kaip mistiškos krypties dailininkas, vaizdais ir spalvomis susiejęs dailę su muzika.
Muzikos pradžiamokslį išėjęs pas vargonininką tėvą Konstantiną, 1889 – 1893 m. toliau mokėsi kunigaikščio M.Oginskio orkestro mokykloje Plungėje.
MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS PLUNGĖJE

K. Čiurlionis į Plungę atvyko 1889 m., kai jam buvo 14 metų.
Kaip jis čia atsidūrė?
Pasakojama, kad tais metais kunigaikštis Mykolas Oginskis gyydėsi Druskininkuose. Kurorte kunigaikštį gydęs Jozefas Markevičius buvo didelis muzikos gerbėjas. Jis palaikė ryšius su Druskininkų vargonininku Čiurlioniu ir jo šeima. J. Markevičius jau seniau buvo atkreipęs dėmesį į Čiurlionių šeimos atžalą – muzikai gabų Konstantiną. Tuo laiku M. K. Čiurlionis neblogai jau grojo ir retkarčiais prie vargonų pakeisdavo savo tėvą. Gydytojas apie berniuką įsikalbėjo su kunigaikščiu ir paprašė pasiimti vaikinuką kartu į Plungę, kur tuo metu jau garsėjo dvaro orkestro mokykla. Kunigaikštis sutiko. Į Plungę M. K. Čiurlionis pirmą kartą išvyko kartu su kuunigaikščiu M. K. Oginskiu. Iš pradžių jie iš Druskininkų važiavo iki Mažeikių geležinkelio stoties, o iš čia – į Plungę. M. K. Čiurlioniui ši pirmoji kelionė per Žemaitiją padarė didelį įspūdį.
Kunigaikščiui sugrįžus iš Druskininkų, prie rūmų jį su maršais pasitiko dvaro orkestro mu

uzikantai. Tą pačią dieną jų būrį papildė M. K. Čiurlionis. Jis kartu su kitais dvaro orkestro muzikantais apsigyveno Muzikantinėje.
Plungėje būsimasis kompozitorius mokėsi groti fleita ir klarnetu, taip pat grodavo pianinu ir vargonais. Čia jis domėjosi ir kitais instrumentais, tikrino partitūras. Žemaitijoje M. K. Čiurlionis susidomėjo piešimu. Besimokydamas Plungėje, M. K. Čiurlionis sukūrė apie 20 paveikslų.
Vaikinas buvo gabus, todėl jį greitai priėmė į dvaro orkestrą. M. K. Čiurlionis, kaip ir kiti orkestro mokyklos auklėtiniai, ne tik mokydavosi, grodavo orkestre, bet ir giedodavo bažnyčios chore. Jam siuvėjas Adolfas Daumantas buvo pasiuvęs uniformą – švarko apykaklę, kaip ir derėjo Plungės orkestrantams, puošė dvi lyros.
Įdomus tas faktas, kad Plungės rūmų muzikantai oficialiai būdavo vadinami rūmų „gaisrininkų komanda”.
Pamokos orkestro mokykloje vykdavo lenkų kalba. Moksleiviai grodavo pučiamųjų, styginių instrumentų, siimfoniniame orkestre. Kartu su M. K. Čiurlioniu čia grojo ir brolis Povilas.
M. K. Čiurlionis labai mėgo Plungės dvaro parką, ypač ūksmingesnes jo vietas. Čia jis dažnai grodavo, piešdavo, skaitydavo knygas. Labiausiai M. K. Čiurlionį žavėdavo Joninių nakties šventė rūmų parke.

Mokydamasis Plungėje, M. K. Čiurlionis parašė muzikinį kūrinį, skirtą kunigaikščio M. Oginskio vardo dienai. Jį per Mykolines atliko orkestras ir tai buvo graži staigmena kunigaikščiui. Po šio įvykio kunigaikštis vaikiną pasikvietė pokalbiui, jaunajam kompozitoriui kunigaikščio viešnia įteikė rožių.

Oginskio palankumas M. K. Či

iurlioniui kasmet augo. Matydamas, kad tai tikrai gabus ir perspektyvus muzikantas, kunigaikštis 1892 m. M. K. Čiurlioniui paskyrė 13 rublių dydžio mėnesinę stipendiją (tais laikais tai buvo gana didelė pinigų suma) ir pasiuntė jį mokytis į Varšuvą. Po sėkmingų studijų Varšuvoje kompozitorius įstojo į Leipcigo konservatoriją. Jo mokslus čia taip pat finansavo Mykolas Oginskis.
Į Plungę M. K. Čiurlionis po to dar ne kartą buvo sugrįžęs, taip pat ir po kunigaikščio mirties. Ilgesniam laikui jį čia atvedė meilė iš Plungės apylinkių (Kulių) kilusiai Sofijai Kymantaitei. Sofijos dėdė Vincentas Janulaitis buvo Plungės klebonas. Pas jį Sofija dažnai lankydavosi. 1909 m., kai Sofija ir Mykolas Konstantinas Čiurlioniai jau buvo vedę, jiems klebonas porai mėnesių buvo užleidęs savo svetainę. Tada, atvykęs į Plungę, M. K. Čiurlionis intensyviai dirbdavo: grodavo vargonais Plungės bažnyčioje, kurdavo paveikslus. Lankė jis ir savo jaunystės vietas. Kartu su Sofija nuvažiavęs į Astreikių lanką, liko nakvoti Astreikių sodyboje. Iš ryto ilgai vaikščiojo po Pilalių apylinkes. Šių apylinkių grožis įamžintas ne viename M. K. Čiurlionio kūrinyje.

Tuo laikotarpiu kaip fleitininkas grojo ir dvaro orkestre. Plungės mokyklą baigęs, toliau remiamas kunigaikščio M. Oginskio, mokėsi Varšuvos konservatorijoje. Čia lankė prof. Z. Noskovskio kompozicijos bei T. Bžezickio ir A. Sigetinskio fortepijono klases. 1899 m. vasarą studijas Varšuvos konservatorijoje baigė, gaudamas kompozicijos specialybės diplomą. 1900 – 1901 metais su

ukūrė simfoninę poema ” Miške “. Pagilinimui žinių kompozicijos klausimais, toliau remiamas kunigaikščio M. Oginskio, tęsė studijas Leipcigo karališkoje konservatorijoje, studijuodamas prof. S. Jadasono kontrapunkto ir prof. K. Reinekės kompozicijos klasėse. Po sunkios ligos mirė kunigaikštis Oginskis, nutrūko parama. Iš sunkios materialinės būklės išgelbėjo Varšuvos laikotarpio draugas muzikas Eugenijus Moravskis. Jo dėka studijos nenutrūko, konservatoriją baigė.
Dar būdamas Leipcige, poilsio metu Čiurlionis pradėjo tapyti. Pajutęs galimybę savo idėjas išreikšti piešiniu ir spalvomis, Čiurlionis įsitraukė į tapybos studijas. 1904 – 1906 metais mokėsi Varšuvos dailės mokykloje pas prof. K.Stabrauską, K. Kšižanovskį, F. Ruščicą, K. Tichį. 1906 – 1907 metais dalyvavo Varšuvos dailės mokyklos studentų darbų parodoje Peterburge ir Pirmojoje lietuvių dailės parodoje Vilniuje. 1907 metų rudenį drauge su kitais dailininkais Vilniuje įsteigė Lietuvos dailės draugiją. Prasidėjo itin produktyvus kūrybinis laikotarpis, kai tuo pačiu metu sukuriami žymūs muzikos kūriniai (simfonija “Jūra”, fortepijoniniai preliudai, fugos, harmonizuojamos lietuvių liaudies dainos ir kt.), o taip pat genialūs tapybos darbai (sonatos – “Saulės” , “Jūros” , ” Pavasario” , “Vasaros” , “Žvaigždžių” , “Žalčio” ; triptikai bei ciklai – ” Pasaka” , “Mano kelias” , “Pavasaris” , “Vasara” , “Žiema” ir kt.).
M.K.Čiurlionis buvo ir visuomenininkas – chorų organizatorius, jų vadovas; jis ir pedagogas, pravedantis grojimo fortepijonu privačias pamokas; jis ir publicistas, muzikos teoretikas (išleido harmonizacijų rinkinį lietuviškoms mokykloms ” Vieversėlis ” , parašė išsamią studiją apie muziką, publikuotą žmonos Sofijos Čiurlionienės knygoje “Lietuvoje” &#
#8211; 1909 m.). Čiurlionis – meninės fotografijos Lietuvoje pradininkas, žodžio meistras laiškuose ir literatūriniuose vaizdeliuose.
Visa ši intensyvi kūrybinė veikla nedavė pastovių pajamų, to meto visuomenė nesuprato ir neįvertino jo kūrybos. Teko taip brangų savo laiką pusvelčiui pardavinėti privačioms pamokoms, užsidirbant lėšų egzistencijai. Sunki materialinė būklė ypač išryškėjo, 1909 metų pradžioje sukūrus šeimą.
Neradęs pripažinimo Lietuvoje, Čiurlionis tikėjosi jį rasti to meto Rusijos kultūros židinyje – Peterburge. Jis su šio miesto dailininkais užmezgė ryšius dar 1908 metais. 1909 metų rudenį išvyko į Peterburgą, galvodamas ten įsikurti pastoviai. Tačiau gruodžio mėnesį sunkiai susirgo.
Grįžo į Druskininkus, iš čia paguldomas į “Raudonojo dvaro” sanatoriją Pustelninke (netoli Varšuvos).
1910 – 1911 metais M. K. Čiurlionio paveikslai eksponuoti Maskvoje, Peterbuge, Vilniuje, Rygoje, Paryžiuje, Kijeve, Minske. Buvo gavęs kvietimą dalyvauti ir ” Naujojo dailininkų susivienijimo ” parodoje Miunchene. Bet tai jau ir ligos metai. 1911. 04. 10. mirė ” Raudonojo dvaro ” sanatorijoje Pustelninke. Palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
Čiurlionio vardas Lietuvoje ir Pasaulyje
1913 m. ekspedicijos po Arkties vandenyną dalyvis dailininkas N.Pineginas vieną plynaukštę Prano Juozapo Žemės salyne pavadino Čiurlionio kalnais, nes jų vaizdas iš jūros primena Čiurlionio paveikslą “Ramybė”.
1925 m. gruodžio 13 d. Pauliaus Galaunės pastangomis Kaune buvo atidaryta Čiurlionio galerija. Be meno joje buvo ir etnografijos, istorijos bei priešistorės skyriai. 1936 m. galerija buvo perkelta į Kauno istorijos ir Čiurlionio dailės muziejų rūmus.
1936 m. lapkričio 1 d. Čiurlionio galerija buvo perkelta į Kauno istorijos ir Čiurlionio dailės muziejų rūmus. Iki 1940 m. ji buvo vadinama Vytauto Didžiojo kultūros muziejumi, o dabar – Kauno valstybiniu M.K.Čiurlionio dailės muziejumi. Tik 1947 m. rugpjūčio 31 d. muziejus buvo atidarytas lankymui. Dabar jame saugoma ir populiarinama ne tik didžiausia Čiurlionio kūrybos kolekcija, bet ir lietuvių bei kitų tautų profesionalioji ir liaudies dailė.
1940-44 m. Vilniuje veikė Čiurlionio meno ansamblis, kurį sudarė apie 170 meno mėgėjų: choristų, kanklininkų, tautinių šokių šokėjų, liaudies dainų dainininkų, ir net literatų. Koncertuodamas Lietuvoje, ansamblis atliko lietuvių kompozitorių kūrinių ir liaudies šokių.
1945 m. buvo įkurta Vilniaus dešimtmetė muzikos mokykla. Atsiradus choreografijos ir dailės skyriams, ji buvo pervadinta (jau trečią kartą) į Čiurlionio meno mokyklą (dab. Čiurlionio menų gimnazija). Mokyklos auklėtiniai dalyvauja tarptautinėse parodose ir konkursuose, vyksta į koncertines keliones.
1957 m. Čikagos lietuviai įkūrė Čiurlionio dailės galeriją, kurioje rengiamos lietuvių dailininkų parodos, kaupiami išeivijos dailininkų kūriniai.
1963 m. Druskininkuose, name, kuriame gyveno ir kūrė M.K.Čiurlionis, buvo atidarytas Čiurlionio memorialinis muziejus.
1964 m. Lietuvos alpinistai, vadovaujami Romualdo Augūno, pirmieji įkopė į 5794 m. aukščio Pamyro viršukalnę (Tadžikijos teritorijoje), dabar vadinamą Čiurlionio viršūne.
1965 m. buvo surengtas pirmasis jaunųjų muzikos atlikėjų Čiurlionio konkursas. Nuo tada jis rengiamas kas keletą metų. Konkurse dalyvauja jaunieji pianistai iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. Atliekami Čiurlionio, muzikos klasikų ir kitų kompozitorių kūriniai.
1968 m. keturi LTSR konservatorijos studentai suformavo styginių kvartetą (du smuikai, altas ir violončelė), kuris 1977 m. buvo pavadintas Čiurlionio kvartetu. Jo repertuarą sudaro lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai. Atlikdamas daugiau nei 3000 koncertų, kvartetas išvažinėjo Europą nuo Bulgarijos iki Islandijos, koncertavo net Kanadoje. 1990 m. pelnė Lietuvos nacionalinę premiją.
1975 m. Krymo astrofizikas Nikolajus Černychas atrado naują 8 km skersmens asteroidą, kurį pavadino Čiurlionio asteroidu. Šis vidutiniškai nutolęs nuo Saulės 384 mln. km ir apskrieja ją maždaug per keturis metus.
1975-76 m. Perlojoje (Varėnos raj.) stovyklavę 26 liaudies meistrai Čiurlionio šimtųjų gimimo metinių proga palei Varėnos-Druskininkų kelią pastatė 22 skulptūras ir stulpus, pavadintus “Čiurlionio keliu”. Skulptūros ir stulpai papuošti Zodiako ženklais, etnografiniais motyvais, bokštais, varpais ir kitokia simbolika.
Čiurlioniui mirus

1911 m. Dailės draugija Vilniuje ir Kaune surengė pirmąją pomirtinę Čiurlionio dailės parodą. Draugija taip pat talkininkavo “Meno pasaulio” grupei rengiant pomirtines jo darbų parodas Maskvoje (1911 m.) ir Peterburge (1912 m.), o 1913 m. Vilniuje buvo atidaryta pastovi Čiurlionio kūrybos paroda. Taigi Čiurlioniui mirus jo kūryba buvo dar labiau susidomėta, o tokios parodos plačiausiai išgarsino jo vardą.
1912 m. Peterburge, minint Čiurlionio mirties metines, pirmą kartą atlikta jo simfoninė poema “Miške”.
1912-13 m. Londone vyko Antroji postimpresionistų paroda, kurioje buvo išstatyti ir keli Čiurlionio paveikslai, nors ir ryškiai išsiskyrę iš kitų dalyvių darbų.
1913 m. Dailės draugija išleido leidinį “Čiurlionies kuopa”, kurio pagrindinis rūpestis buvo dailininko darbų eksponavimas.
1936 m. Kaune, minint 25-ąsias Čiurlionio mirties metines, pirmą kartą atlikta jo simfoninė poema “Jūra”.
1961 m., praėjus 50 metų po Čiurlionio mirties, dailininkas Adomas Varnas nutapė jo portretą.
1975 m. 100-ųjų Čiurlionio gimimo metinių proga skulptorius Vladas Vildžiūnas Druskininkuose pastatė jam paminklą.
1995 m. Lietuvoje buvo išleista nauja proginė 50 Lt moneta su Čiurlionio atvaizdu.
2000 m. Hanoveryje (Vokietija) vykusioje tarptautinėje parodoje “Expo-2000” Lietuva pristatė projektą “Pasaulio sutvėrimas XX-o amžiaus pabaigai”. Skambant to paties pavadinimo Giedriaus Kuprevičiaus kompozicijos fonogramai, buvo rodoma animacija, sukurta judinant ir transformuojant atskirus Čiurlionio paveikslų elementus (“Pasaulio sutvėrimo” ciklas, “Saulės pasveikinimas”, “Rex” ir kt.). Projektas susilaukė nemažo lankytojų dėmesio. Gruodžio 31 d. naktį, sutinkant trečiąjį tūkstantmetį, jis buvo pakartotas Vilniaus Rotušės aikštėje.

MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS

1907-1908 m. Vilniuje kartu su kitais bendraminčiais suorganizavo Lietuvių dailės draugiją, dalyvavo jos veikloje, parodose, vadovavo “Vilniaus kanklių” draugijos chorui, koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais.
M. K. Čiurlionio kūriniai susiję su XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Europos, lietuvių liaudies menu. Jie turi simbolizmo, romantizmo, moderno bruožų. M. K. Čiurlionio kūrybą sudaro originalūs, didelės fantazijos, gilios minties dailės ir muzikos kūriniai.

M. K. Čiurlionis – kompozitorius
M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Simfoninės poemos “Miške” ir “Jūra” turi velyvojo romantizmo bruožu. Chorinė muzika pagrista klasikos tradicijomis. M. K. Čiurlionis vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė meistriškai polifoniškai išplėtotu chorinio žanro kūriniu.
Gausiausia ir originaliausia iš M. K. Čiurlionio muzikinių kūrinių yra fortepijoninė kūryba. Ji turi vėlyvojo romantizmo, kai kurių naujosios ekspresionistinės, konstruktyvistinės ir neoklasicistinės XX a. muzikos bruožų.

M. K. Čiurlionis dailininkas
Daugiausiai M. K.Čiurlionis sukūrė tapybos ir grafikos kūrinių.
Ankstyviesiems tapybos kūriniams (1903-1907) būdinga kosmologinė, religinė, istoriosofinė ir psichologinė simbolinė tematika, muzikinės aliuzijos, išraiškinga kompozicijos ritmika, švelnūs arba kontrastingi spalvų deriniai.
1907-1909 m. tempera arba mišria technika M. K. Čiurlionis nutapė savitų sąlygiškų, simbolinių, pasakų tematikos paveikslų. Reikšmingiausią šio laikotarpio M. K. Čiurlionio dailės kūrinių dali sudaro sonatos. Joms būdinga muzikos struktūrų analogijos, ypatinga turinio koncentracija, novatoriškos meninės priemonės ir gili daugiapusė prasmė. Šiuose paveiksluose M. K. Čiurlionis atskleidė individualiai pajaustą kosmoso, gamtos ir žmogaus vienovę, pranoko tuo metu bręstančius XX a. dailės siekius. M. K. Čiurlionio grafikos kūriniams būdinga jo tapybos kūrinių tematika, ryški moderno ir lietuvių liaudies dailės ornamentikos jungtis (inicialai, vinjetės).
Kai kurie žymesni M. K. Čiurlionio dailės kūriniai: ciklai “Laidotuvių simfonija”, Tvanas”, “Para”, “Pasaulio sutvėrimas”, “Žiema”, “Vasara”, “Zodiakas”, “Miestas”; sonatos “Saulės”, “Žvaigždžių”, “Jūros”, “Vasaros”; paveikslai “Ramybė”, “Rūstybė”, “Tiesa”, “Lietuviškos kapinės”.

1907 m. rugsėjo 2 d. įkuriama Dailės draugija. Pirmininkas – A.Žmuidzinavičius. M.K.Čiurlionis, P.Rimša ir kiti (iš viso 19 žmonių) sudarė draugijos branduolį. Dailės draugija rėmė ir vienijo lietuvių dailininkus, rinko jų darbus, toliau organizavo parodas. Iki pirmojo pasaulinio karo lietuvių dailės parodos buvo rengiamos kasmet Vilniuje arba Kaune. Čiurlionis dar gyvas dalyvavo penkiose iš jų, tačiau tie patys tapybos darbai (apie 160 paveikslų) buvo eksponuojami ir po jo mirties.
Toliau intensyviai tapo (1907-1909 m. nutapo paskutinius brandžiausius savo paveikslus: “Zodiako”, “Žiemos” ciklus, visas “sonatas”, “Rex” ir kt.).

Zodiakas
Dailininką jaudina visatos sąranga ir žmogaus vieta joje, jis gilinasi į gamtos, kaip sudedamosios kosmoso dalies, dėsnius, laiko ir erdvės sąvokas, o drauge su tuo svarsto žmogaus kultūros tęstinumo problemas.

Dvylikos paveikslų ciklas (1907 m.)

Vandenis

Žuvys

Avinas

Jautis

Dvyniai

Vėžys

Liūtas

Mergelė

Svarstyklės

Kurklys

Šaulys

Ožys

Triptikai
Čiurlionio dailės darbuose [.] ryškus labai savitas erdvės suvokimas, sukeliantis bekraščio platumo įspūdį ir žadinantis apibrėžtų ribų neturintį laiko pojūtį. Paveikslams suteikiamas kosminio regėjimo, gilaus vidinio susikaupimo atspalvis.
L.Šepetys
Mano kelias (1907 m.)

I

II

III

Karalaičio kelionė (1907 m.)

I

II

III

Raigardas (1907-8 m.)

I

II

Piramidžių sonata
Čiurlionis, savo muzikoje siekęs tapybiškumo, o tapyba jautęs muzikinį pradą, nė vieno šių menų neiliustravo: į tapybą jis perkėlė ne ką kitą, o esminius struktūrinius muzikos meno dėsnius ir suteikė jiems vaizdinį pavidalą, paveikslo plokštumoje erdvės matmenimis išreikšdamas muzikinio ritmo įspūdį, temų vystymą, jų moduliaciją bei pakartojimą.

(1908 m.)

Allegro

Scherzo

1909 metų paveikslai
Čiurlionis, neginčijamai įžymi ir originami asmenybė, kuria didžiuotųsi kiekviena šalis, kiekviena tauta. Galingu polėkiu, žinoma, nesąmoningu, jis plačiai išplėtė sąlygines tapybos ribas ir, užmojo bei didžiulio talento vedamas, nuskriejo į ūkanotas ir erdvias savo fantazijos sferas.

Nojaus arka
1909 m. Demonas
1909 m. Žemaičių koplytstulpiai
(Žemaičių kryžiai)
1909 m. Žemaičių kapinės
(Lietuviškos kapinės)
1909 m.

Auka
1909 m. Žaibai
1909 m. Perkūnas
1909 m. Aukuras
1909 m.

Tvirtovė. Pasaka
1909 m. Pilis. Pasaka
1909 m. Karaliai. Pasaka
1908-9 m. Rojus
1909 m.

Rex

MIKALOJAUS KONSTANTINO ČIURLIONIO KŪRYBOS VIRTUALI PARODA

Virtualioje parodoje panaudotos nuotraukos iš 1977 m. „Vagos” leidyklos išleisto albumo „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis”. Spalvotos skaidrės ir toninės nuotraukos Vytauto Vilaniškio

Leave a Comment