dzūkai

Turinys

• Turinys• Įvadas• Dzūkų trobesiai• Namų planai• Išvados• Naudota literatūra• Namų aksesuarai

Įvadas

Pagrindinis mums šio darbo tikslas yra išryškinti svarbiausius dzūkų gyvenamųjų namų architektūros bruožus, išanalizuoti dzūkų namų pagrindinius elementus, išryškinti jų būdingus bruožus; supažindinti skaitytoją su šių klausimų tyrinėjimais, jų aprašymais.

Dzūkų trobesiai

Lietuvoje sutinkami trys pagrindiniai tradicinių namų tipai: vakarinėje Lietuvos dalyje – žemaičių troba, rytinėje dalyje – aukštaičių, pietinėje dalyje – dzūkų. Dzūkų gyvenamasis namas bei jos modifikacijos visiškai skiriasi nuo aukštaičių. Tradiciniam dzūkų valstiečių gyvenamajam namui būdingi šie pagrindiniai bruožai: planas – asimetrinis, namo centrą užima virtuvė su priekyje esančia priemene, viename gale yra pirkai, stuba, šeimynstubė, kitame namo gale – seklyčia, stubelė. Seklyčia skirta buvo svečiams. Namas ilgas ir siauras, dviem skersinėmis sienomis padalyta į maždaug vienodo dydžio patalpas. Kamino yra tik užuomazga, jis baigiasi ties lubom. Jis naudojamas tik mėsom rūkyti ir laikyti. Priemenė yra prie lubų; iš čia kopėčiomis ar kokia lipyne galima užkopti ant aukšto. Ten po šiaudiniu stogu ir kaba lašinių pantys, dešrų ringės. Priemenėje sienele atitverdavo kamaraitę, kur laikydavo girnas ir visokį maistą. Pagrindinę dalį užima duonkepė krosnis. Kampe prieš jos angą – stalas; pasieniu – platūs suolai. Prie kitos sienos – lovos, virš jų kartelės kasdieniniams rūbams kabinti. Seklyčioje sudėtos medinės grindys. Pasieniais – margosios kraičio skrynios, komoda ir lova su kalnu nėriniuotų pagalvių. XXa. pradžioje ėmė rastis ir stačiamalkės krosnys, prie kurių taip malonu prisiglausti sušalus. Į gyvenamąjį namą dažniausiai yra du įėjimai: pagrindinis ir ūkinis. Pagrindinis įėjimas yra išilginės sienos viduryje; ūkinis vedąs į šeimynstubę, dažniausiai yra iš galo.

Pagal patalpų išplanavimą skiriami trys pagrindiniai dzūkų valstiečių tradicinių gyvenamųjų namų variantai:• Pirmajam variantui priskiriami tie namai, kurių centrinę dalį sudaro virtuvė ir priešais ją esanti piemenė. Viename namo gale yra didžiulė patalpa – stuba, kitame namo gale – seklyčia. Kartais nuo seklyčios atitveriama patalpa, kuri naudojama kaip miegamasis arba kamara namų apyvokos daiktams susidėti. Į stubą veda dvejos durys: iš priemenės ir virtuvės, į seklyčią – durys iš priemenės, o į miegamąjį arba kamarą – iš virtuvės. • Antrajam namų plano variantui būdingajai, kad virtuvė esanti centre, yra pratęsta į vieną galą, dažniausiai į stubą, kitos patalpos iš esmės lieka nepakitusios, tai yra viename gale – stuba, kitame namo gale – seklyčia ir šalia jos – kamara. • Trečiąjį namų plano variantą sudaro žymiai sudėtingesni, dažnai simetriški planai; čia yra įėjimas iš šono ir ūkinis iš galo. Virtuvė centrinėje dalyje išnyksta, vietoje jos būna kambariukas, virtuvė nukeliama į šeimynstubę. Tame pačiame gale yra ir miegamasis. Priemenė išlieka ten pat kitame namo gale dažniausiai tebėra seklyčia ir kamara.

Apskritai, dzūkų valstiečių gyvenamųjų patalpų yra daugiau, negu aukštaičių, bet mažiau, negu žemaičių. Namuose yra nuo 5 iki 10 patalpų.

Dzūkų gyvenamųjų namų planai

Pagrindinė dzūkų namų patalpa yra stuba ( šeimynstubė ). Ji dažnai užima vieną gyvenamojo namo galą arba didesnę jo pusę ( tu atveju jai greta yra kamara ar virtuvė ). Stuba naudojama kaip darbo kambarys, valgomasis kartais stuboje verdama valgyti, tad ji atlieka ir virtuvės paskirtį. Ten stovi ir atitinkami baldai: stalas, suolai, krėslai, kartais lovos. Stuba paprastai išgrįsta lentomis, sienos tinkuotos, išbalintos. Stubą apšildo krosnis, pakuriama iš virtuvės. Kartais aplink krosnį eina šiltas mūrelis ( kakalas, zeilikis ). Tuo atveju, kai skuba atlieka ir virtuvės paskirtį, joje įrengta ir virykla. Virtuvė dažniausiai užima centrinę gyvenamojo namo dalį. Virtuvėje yra virykla ( plyta, mašina), nuo jos arba net greta jos eina šiltasis mūrelis. Čia taip pat įtaisytos lentynos indams laikyti, spintelė, prie lango stovi stalas. Virtuvėje laikomi kasdieniniam naudojimui skirti namų apyvokos daiktai. Miegojimui gyvenamuosiuose namuose dažniausiai yra atskiri kambarėliai. Šeimininkų kambarys būna atskirai nuo seklyčios. Miegamajame yra dvi lovos, kambarys turi vieną langą. Seklyčia ( stubelė ) užima antrąjį namo galą, dažnai didesnę jo dalį. Valstiečių seklyčia skiriama svečiams ir savo šeimos poilsiui sekmadieniais bei švenčių dienomis. Ši patalpa gražiai sutvarkyta: jos centre stovi keturkampis stalas, apdengtas raštuota namų darbo staltiese, aplink stalą – kėdės, dažniausiai rudai dažytos. Šalai stalo, pasienyje, tarp langų stovi sofa. Spinta su išeiginiais drabužiais. Komoda arba skrynia su audiniais ir smulkesniais drabužiais stovi kitame kampe. Seklyčia visuomet grįsta lentomis, sienos išklijuotos tapetais. Seklyčia dažniausiai apšildoma kokline stačiamalke krosnimi. Apskrita dzūkų gyvenamieji namai labai panašūs į aukštaičių ir žemaičių, bet turi daug savitų bruožų.

Išvados

Mes savo darbu norėjome parodyti jums pagrindinius dzūkų gyvenamųjų namų architektūros bruožus, išanalizuoti dzūkų namų pagrindinius elementus, išryškinti jų būdingus bruožus. Tikimės, kad mums pavyko visą mūsų turimą informaciją pateikti jums.

Naudota literatūra

• J.Butkevičius – Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos.• Lietuvių namai: papročiai ir tikėjimai