Dailė

Lietuvos mokyklose pastaruoju metu populiarėja projektų metodas. Taip yra dėl daugelio priežasčių, tačiau bene svarbiausia – tarptautiniai ryšiai. Mokytojai ir moksleiviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, palaiko tiesioginius ryšius su užsienio mokyklomis, per tarptautinius seminarus, konferencijas įgyja projektinio darbo patirties. Deja, teorinis šio metodo pagrindimas vėluoja – praktika gerokai lenkia šio metodo plėtotės, perspektyvų aptarimą Lietuvoje. Šio skyriaus tikslas – paaiškinti projektinio metodo esmines sąvokas, apibendrinti praktinę patirtį, įgytą rengiant įvairius projektus bei panaudojant Lietuvos ir užsienio šalių mokytojų, švietimo organizatorių bei mokslininkų patirtį.
Mūsų pedagoginėje prraktikoje, dokumentuose bei literatūroje žodis projektas vartojamas kalbant apie projektus, skirtus įvairioms švietimo sferoms – ūkinei, vadybinei, mokymo turinio, ugdymo, hodegetikos, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir kt. Kad būtų aiškiau, siūlyčiau šiuos projektus skirstyti į tris grupes, jas įvardinant skirtingai.
Sąvoką švietimo projektas (švietimo projektai) vartoti, kalbant apie tuos projektus, kurie skirti švietimo vadybos, mokymo turinio, mokytojų kvalifikacijos, vadovėlių leidybos ar panašioms sritims. Tai projektai, artimi verslo, vystymo, marketingo projektams. Švietimo projektų esmė – praktinis švietimo problemų sprendimas.
Sąvoką edukacinis projektas (edukaciniai projektai) naudoti kalbant appie tuos projektus, kurių tikslas ugdymas, auklėjimas, mokymas, darbas papildomojo ugdymo srityje ir pan. Tokie projektai skirti ugdytiniams, moksleiviams.
Pedagoginėje aplinkoje gali būti vykdomi ir socialiniai – visuomeniniai, mokyklų bendradarbiavimo, kultūriniai, kraštotyriniai, meniniai, ekologiniai ar kitokie projektai. Jie skirti neformaliojo ugdymo plėtotei, ta

ad turi daug edukacinių projektų bruožų.
Šių projektų grupę taip pat būtų galima pavadinti bendru vardu, pavyzdžiui, neformaliojo ugdymo projektai.
Edukacinių ir neformaliojo ugdymo projektų esmė – ugdymas, paremtas projektų metodu. Jei minėti projektai vykdomi ne projektų metodu – jie nėra pilna to žodžio prasme edukaciniai projektai, o dažnai ir išvis nevadintini projektais. Praktika parodė, jog dabar madinga projektu, projektiniu mokymu, projektiniu darbu įvardinti bet kokią pedagoginę veiklą, o, atidžiau patyrinėjus, paaiškėja – “projektas” vykdomas senu klasikiniu mokymo metodu, ar net turi komandinio metodo bruožų.
Projektų metodas, kaip pragmatinio ugdymo metodas, remiasi pragmatinio ugdymo nuostatomis suformuluotomis Dž.Diuji. Keliais žodžiais jas nusakyti sunku, čia paminėsiu tik pagrindines projektų metodo nuostatas – asmeninio patyrimo plėtra, problemiškumas, veiklumas, kūrybingumas, tęstinumas, vystymąsis. Dž.Diuji darbą tęsė V.H. Kilkpatrick. Jis rekomendavo praktinius projektų meetodo taikymo būdus, sritis, aptarė projektų eigą, jų vertinimo kriterijus.
Šie mokslininkai projektų metodo veiksmingumą įrodė beveik prieš šimtą metų. Galima teigti jog projektų metodas – patikrintas laiko ir daugelio pedagogų praktine patirtimi. Projektų metodą apsprendžia trys pagrindiniai komponentai: projektinio darbo principas, projektinė aplinka, priemonės, sąlygos ir eksperimentinis principas. Visi šie komponentai būtini – be jų projektinis metodas būtų nepilnavertis. Platesnė šio metodo interpretacija yra įmanoma, tačiau, ir šioje schemoje atsispindi pagrindiniai metodo bruožai.
Projektinio darbo principas – tai visų rūšių projektams būdingas principas, re
eikalaujantis projekto eigoje laikytis nustatytos sekos, nuoseklumo. (Problemos iškėlimas, aptarimas, analizė, sprendimo būdų paieška, veikla, rezultatų aptarimas, vertinimas). Edukaciniuose projektuose šis principas platesnis, papildomas keliomis nuostatomis – projektinė veikla turi vykti kūrybiškai, turi atitikti moksleivio poreikius ir galimybes, turėti tęstinumo galimybę.
Projektinė aplinka, priemonės, sąlygos – tai svarbus projektų metodo komponentas, tačiau mūsuose dažnai pamirštamas. Projektinė aplinka – tai erdvė, kur vyksta projektas – mokyklos kabinetas, pertvarkyta klasė, koridorius, arba, jei reikia, erdvė už mokyklos ribų – paštas, parkas, geležinkelio stotis, savivaldybė, muziejus, dailininko studija ar kt. Projekto eigoje naujų priemonių naudojimas būtinas ir dėl platesnių veiklos galimybių ir dėl pragmatinio ugdymo nuostatų – sudaryti sąlygas ugdytiniui lavinti gebėjimą veikti realiomis, gyvenimiškomis sąlygomis. Priemonės – tai fotoaparatas, video kamera, kompiuteris ir kt.
Projektinės sąlygos – tai galimybė tvarkyti savo laiką projekto eigoje, savarankiškai dirbti, bendradarbiauti su įvairiais žmonėmis. Mokykla turėtų užtikrinti galimybę pakviesti profesionalą dailininką, suorganizuoti susitikimą su politiku ir t.t.
Eksperimentinis principas – edukaciniame projekte mokytojas ieškoti, bandyti, įgyvendinama nauja idėja, skatinama individuali ugdytinio iniciatyva.
Edukaciniai projektai yra būdas praturtinti mokymo – ugdymo procesą bei skatinti moksleivius veiklos, aktyvaus darbo pažinimo kūrybos procese, įsisavinti naują informaciją, lavinti pojūčius, gebėjimus bei taikyti jau turimas žinias, įgyvendinant projektą. Edukacinis projektas taip pat yra gera priemonė ugdyti asmens socialumą, individualumą, savarankišką interesų ir sprendimų pa
aiešką, atsakomybę, bei gebėjimą dirbti grupėse. Edukacinis projektas – tai projektų metodo taikymo ugdyme būdas. Edukaciniai projektai padeda sudaryti galimybes ugdytiniams eksperimentuoti, įgyti įvairiausio pobūdžio patirtį.
Vienas pirmųjų bandymų, kuriuo siekta populiarinti projektų metodą Lietuvoje mokytojų ir moksleivių tarpe – 1993–1994 metais pradėtas tarptautinis moksleivių meninės kūrybos projektas “Gamtos pasaka” . Tiriant moksleivių ir mokytojų kūrybinę ir praktinę veiklą šio projekto metu išryškėjo projektų metodo inspiruojami įvairūs ugdomieji ir kultūriniai aspek¬tai. Vykdant projektą kūrėsi įvairios moksleivių kūrybines grupės, dalyvavo atskiros klasės, mokyklos.
Tai, kad projekte dalyvauja užsienio šalių atstovai, labai praturtina Lietuvos vaikų ir jaunimo kultūrą, stiprina kultūrinius ryšius, padeda formuotis atvirai visuomenei.
Aptartini edukacinio projekto visuomeniniai aspektai yra šie: visuomenės įsitraukimas į vietinių projektų veiklą, visuomenės dėmesys ir vertinimas šių projektų, visuomenės opinijos formavimas ugdymo ir vaikų ir jaunimo kultūros klausimais. Visuomenės, atskirų jos narių, visuomeninių organizacijų ir kt. nuostatos finansiškai remti edukacinius projektus. Rėmėjų telkimas yra vienas svarbiausių projektų organizavimo elementų. Kaip kultūrinis ir visuomeninis aspektas turėtų būti aptariamas menininkų, politikų, žurnalistų, gamtosaugininkų, kultūros ir kt. žmonių įsitraukimas į projektų veiklą, dalyvavimas ugdymo procese.
Visuomenės įvairiapusis dalyvavimas projektų darbe. Visuomenė ima suprasti, jog būtina keisti daugelį švietimo sistemoje vyraujančių santykių – pirmiausia mokytojų ir moksleivių santykius, mokytojų tarpusavio santykius, tėvų ir mokyklos santykius, visuomenės dėmesį ugdymui. At
tskirų visuomenės narių parama ir dalyvavimas ugdymo procese yra teigiami mūsų visuomenės poslinkiai. Kaip visuomenės dalyvavimą ugdymo procese reikėtų vertinti ir spaudos, televizijos dėmesį ugdymui ir projektiniam darbui.
Rėmėjai. Projektų rėmėjai yra: finansiniai projektų rėmėjai bei suteikiantys mate¬rialinę paramą, pavyzdžiui, suteikiantys įrangą, patalpas projektinei veiklai ir kt. Projektų rėmimas yra svarbus visuomenės požiūrio į ugdymą, vaikų ir jaunimo kultūrą kaitos ženklas.
Specialistai, menininkai, ekspertai. Įvairių sričių asmenybių, specialistų dalyvavimas eduka¬cinių projektų veikloje yra pageidautinas ir skatintinas. Šie asmenys projektuose gali dalyvauti įvairiai, – kaip proceso dalyviai, kaip vertintojai, kaip ekspertai, konsultantai, kaip svečiai.
Projektinis darbas praplečia ugdymo erdvę, įtraukia visuomenę į aktyvesnį ugdymo problemų pažinimą ir sprendimą, įtakoja permenentinio mokymosi plėtrą. Aktyvus visuomenės dalyvavimas projekte teigiamai įtakoja moksleivių mokymosi motyvaciją. Moksleiviai, jausdami didesnį visuomenės dėmesį savo veiklai, ima patys pagarbiau žiūrėti į mokymosi procesą, vertinti savo kūrybą, darbus. Svarbu ir tai, jog ugdosi moksleivių gebėjimai dalyvauti realiame gyvenime, visuomeninėje veikloje.
Visi šie aspektai leidžia daryti išvadą, jog projektinis darbas efektyvus ne tik ugdymo požiūriu, bet savitai įtakoja ir kultūrinį gyvenimą, formuoja savitą kultūrinę erdvę.

Projekto “Gamtos pasaka” ypatumai, tikslai ir uždaviniai

Vaikų meninės kūrybos projektas “Gamtos pasaka” organizuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei nevyriausybinės jaunimo organizacijos Gamtos bičiulių junguva. Projektu siekiama plėtoti vaikų meninę kūrybą, jaunųjų kūrėjų dėmesį kreipiant, įkvėpimo šaltiniu pasirinkti siūlant gamtą, jos įvairovę, įvairiapusę sklaidą. Siekiama, jog gamta, aplinka, būtų suvokiama, vertinama kaip svarbi žmogiškosios realybės dalis, reikšmingai veikianti ir jos kultūrines dimensijas.
Projektas pradėtas 1993–1994 mokslo metais. Vykdydant šį projektą siekta populiarinti projektų metodą tarp mokytojų ir moksleivių. Vėliau šio projekto organizavimą ėmė remti valstybinės institucijos, projeklto uždaviniai ir tikslai išsiplėtė. Projekto rengėjai Aplinkos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija suformavo organizacinį komitetą, kuris aptarė projekto eigą, kryptis, rezultatus, numatė jo tolesnę raidą, skelbė kitų metų projekto konkurso temą. Projekto organizacinio komiteto nariai siekia derinti projekto programoje gamtos pažinimo, ekologines, aplinkotyrines, meno kūrybos, estetines, pilietinio ugdymo, turiningo vaikų laisvalaikio, prevencijos ir kitas vaikų ugdymo sritis. Siekiama, kad projektas plėtotųsi aprėpdamas ne tik ugdymą, bet turėtų platesnį kultūrinį kontekstą. Projekte dalyvaujantys moksleiviai skatinami vykdyti projekte pasiūlytą gamtos pažinimo, aplinkotyrinę, meninę veiklą plėtoti ne tik per mokslo metus, bet ir laisvalaikiu, ypač per vasaros atostogas.
Projekto organizatoriai tikisi, jog aktyvios vaikų kūrybinės, ugdomosios veiklos metu besiformuojantys glaudesni emociniai, estetiniai ryšiai su gamtine aplinka padės subrandinti gamtos bičiulius, plataus kultūrinio akiračio žmones, tausojančius ir puoselė¬jančius gamtinį ir kultūrinį palikimą.
Kiekvienais metais meninio projekto dalyviams buvo siūloma vis naujais aspektais, kūrybinėmis plastinėmis priemonėmis išreikšti savitą gamtos ir meno kultūros refleksiją, pademonstruoti kūrybinius gebėjimus. Kasmet, be pagrindinės konkurso temos skelbiamos specialios projekto temos. Moksleiviai ir mokytojai skatinami kurti projektines grupes ir dirbti projektų metodu. Per septynerius metus šis projektas tapo populiarus visoje Lietuvoje. Vien 2000-ųjų metų baigiamajam projekto etapui darbus pristatė 14 000 moks¬leivių, o pradiniame projekto etape, vykusiame mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose dalyvavo apie 50 000–60 000 vaikų. Galima teigti, šis projektas tapo visos Lietuvos vaikų ir jaunimo meninės kultūros dalimi, paskatino surengti daugybę vietinių projektų. Organizacinis komitetas mano, jog moksleiviams pasiūlyta kūrybinio, meninio dėmesio sritis – gamta – yra artima jauniesiems dailininkams, įkvepianti, suteikianti impulsų ir at¬liepia moksleivių gyvenimišką patirtį, daugelio vaikų interesų sritį. Kitos priežastys, įtakojusios projekto populiarumą, yra Lietuvoje vykstantis atviros, gyvybingos, demokra¬tiškos visuomenės formavimasis, mokytojų noras keisti mokymo formas, tobulinti ugdymo procesą.
Vienas pagrindinių projekto tikslų – populiarinti projektų metodą tarp dailės mokytojų, kaupti projektinio darbo organizavimo patirtį įvairiais lygmenimis. Kiti projekto edukaciniai tikslai – plėtoti mokytojų bendradarbiavimą, skatinti tarpdalykinę integraciją, stiprinti bendruomeninius ryšius, atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų kūrybą, meninę kultūrą, vaikų kūrybos reikšmę ugdant visuomeniškai aktyvius, savarankiškus, visaverčius valstybės piliečius. Vykdant projektą, iškilo nenumatytų teigiamų vertybių – jis tapo tarp¬tautinis ne tik ta prasme, kad kasmet dalyvauja moksleiviai iš 11–14 šalių, bet ir ta, jog įvairių tautybių Lietuvos vaikai mielai dalyvauja šiame projekte. Apie multikultūrinius šio projekto aspektus autorė kartu su bendraautoriumi yra paskelbusi straipsnį leidinyje “Canadian Review of Art Education / Research and Issues” (6; 1–14).
Plėtojasi ir įvairių ugdymo institucijų bendradarbiavimas. Projekte dalyvauja ir darželio auklėtiniai, ir gimnazistai, ir dailės mokyklų moksleiviai, ir gamtininkų būrelių nariai. Toks moksleivių bendradarbiavimas, darbų eksponavimas vienoje erdvėje, rezultatų skelbimas viename kataloge ugdo pagarbą skirtingo amžiaus vaikų kūrybai, griauna puikybės, nepasitikėjimo sienas.
Projektas “Gamtos pasaka” vyksta jau devinti metai. Pagrindinė projekto tema išlieka ta pati, kasmet pasiūlome dalyviams antrąją – specialiąją temą. Projekto konkursi¬nių temų sąrašas:
1994 – Gamtos pasaka
1995 – Gamtos pasaka. Miestas ir medis
1996 – Gamtos pasaka. Mes ir paukščiai
1997 – Gamtos pasaka. Tyras vanduo
1998 – Gamtos pasaka. Kelionės
1999 – Gamtos pasaka. Upė, jūra, vandenynas
2000 – Gamtos pasaka. Gimtinė
2001 – Gamtos pasaka. Gamtos formos, linijos, spalvos

Paskelbta 2002 metų projekto tema “Gamtos pasaka. Mano patirtis”.
Temos parenkamos siekiant atkreipti dalyvių dėmesį vis į kitą gamtos sritį, vis kitas aplinkos kultūros problemas mūsų visuomenėje. Kasmet skelbiama nauja konkursinė tema kviečia ją įgyvendinti projektų metodu – tirti, stebėti gamtą, aplinką, pasidomėti būtina literatūra, meno albumais ir kt. Siekiama, kad šis projektas maksimaliai priartėtų prie suaugusiųjų visuomenės kultūrinių ir meninių projektų. Prasidedant projektui išleidžiami informaciniai leidiniai, lankstinukai, vaizdinė informacinė medžiaga ir kt. Pasibaigus konkursui išleidžiamas išsamus konkurso dalyvių katalogas, kuriame skelbiami įvairūs konkurso rezultatai: dalyvių skaičius, laureatai, šalys, miestai, mokyklos, kurioms atstovauja autoriai, mokytojų pavardės. Šalia autorių pavardžių pažymimas jų amžius, kūrinio atlikimo technika, kataloguose reprodukuojami ir moksleivių darbai. Laureatai apdovanojami diplomais, apie projekto rezultatus skelbiami straipsniai periodinėje spaudoje, išleidžiami atvirukai su moksleivių darbais. Visas projektas pristatytas interneto svetainėje www.menas.lt. Čia tekstas skelbiamas lietuvių ir anglų kalbomis. Interneto svetainę gali aplankyti įvairių šalių vaikai, besidomintys projektu. Per vienerius metus (1999–2000) interneto svetainę aplankė 9 000 lankytojų. Projekto organizatoriai siekia, kad visuomenė pripažintų vaikų kūrybos vertę. Norima, kad šio projekto reikšmingumą, savo kūrybos vertę suvoktų ir patys pedagogai, moksleiviai.
Skatinant papildomojo ugdymo plėtotę bei visuomeninę moksleivių ir pedagogų veiklą, projekto organizatorių ir dalyvių iniciatyva sukurta nevyriausybinė jaunimo organizacija Gamtos bičiulių junguva. Skatinant moksleivių savarankišką veiklą, plėtojant saviugdos motyvaciją, buvo išleisti veiklos ir darbo sąsiuviniai, informaciniai leidiniai.
Kaupiamas konkursinių darbų archyvas – jame keliolika tūkstančių moksleivių darbų. Sukaupta medžiaga leis mokslininkams ateityje nagrinėti kūrybingų moksleivių raišką kelerių metų laikotarpiu. Galbūt iš šiandienos jaunųjų dailininkų, paminėtų kataloge, išaugs garsių dailininkų, – sukaupta medžiaga bus įdomi ir pedagogams, ir dailėtyrinin¬kams, menotyrininkams.
Jau aštuonerius metus vykstantis projektas formuojasi kaip savitas vaikų ir jaunimo kultūros fenomenas.

1.2. Meninio projekto struktūra ir eiga

Meninio projekto struktūra ir eiga aptarta organizaciniame komitete. Atsižvelgiant į projekto organizavimo patirtį bei iškylančias problemas projekto eiga bei struktūra kasmet šiek tiek keičiama. Per septynerius metus susiformavo meninio projekto rengimo meto¬dika. Ji buvo patikrinta aprobaciniame projekte, pritaikyta rengiant kitus edukacinius meno projektus. Sukaupta metodine patirtim remtasi rengiant naują dailės mokymo modelį, projekto metodika jau keleri metai remiasi mokytojai, visuomeninės organizacijos ir kiti organizuodami vietinius projektus.
Glaudžiai sąveikauja 2 pagrindiniai projekto “veikėjai”: a) projekto organizatoriai ir rėmėjai, b) mokytojai ir moksleiviai. Jų veikla vykdoma, plėtojama susibūrus į projektines grupes.
Meninio projekto struktūra, eiga ir dinamika pavaizduota 1 diagramoje.
Nauja projekto tema skelbiama prieš 6–8 mėnesius iki konkursinių darbų gavimo datos, tad mokytojai turi laiko numatyti, kaip ir kada organizuoti vietinius projektus, juos įgyvendinti ir po darbų pristatymo, parodų savo mokykloje, atsiųsti į Vilnių. Pastaruoju metu tokia vietinių projektų organizavimo praktika rengiantis konkursui tapo ypač populiari. 1999-2000 m. konkursui buvo pateikti tokių projektų aprašymai, fotoreportažai (iš Akmenės, Kelmės, Kupiškio, Raseinių ir kt. rajonų mokyklų). Jaunųjų dailininkų darbai į Vilnių pradeda plaukti sausio–vasario mėn. Vilniuje gautus darbus vertina peržiūros komisija, parengiamas katalogas, vėliau darbai atrenkami eksponavimui tarptautinėje parodoje ir metodinei kolekcijai.

1.3. Projekto edukaciniai, kultūriniai, visuomeniniai aspektai

Prieš devynerius metus pradėjus projektą “Gamtos pasaka” nesitikėta, jog jis taip išsiplės dalyvių skaičiumi, geografiškai ir padės naudingai plėtoti dailės mokymo metodiką bei vaikų meninę kultūrą. Projekto šerdyje tik dvi sritys – gamta ir vaikų meninė kūryba, tačiau, pasirodo, sąveikaudamos šios dvi sritys turėjo įtakos plačioms, įvairiapu¬sėms, įvairialypėms sąsajoms, kontaktams, integraciniams ryšiams, tarp įvairių visuome¬ninių, edukacinių, kultūrinių subjektų. Projekto daugiabriauniškumą ženkliai papildo projektinių grupių veikla organizuojant vietinius projektus, šventes mokyklose ir kt. Visus reikšmingus ir mažiau svarbius pokyčius, įtakas, sąveikas, ryšius, atsirandančius projekto

vykdymo metu, įvertinti, pastebėti ir aptarti būtų sudėtinga. Šiame poskyryje bendrais bruožais aptariami kultūriniai ir visuomeninai aspektai.
Pirmiausia būtina aptarti pamatinę šio projekto idėją – gamtos ir vaikų meninės kūrybos jungtį. Šiandien ši jungtis jau niekam nekelia abejonių, tačiau prieš septynerius metus ji atrodė neperspektyvi ir atliepianti tik ekologinio švietimo reikmes. Tačiau iš tiesų gamtos ir meninės kūrybos sąsajos lydi žmoniją nuo seniausių laikų. Gamtos vizualumas, paveikumas, ekspresija, kaita labai reikšmingai veikia vaikų emocinę raidą, įvairių gebėjimų formavimąsi. Gamtiškumą, gamtą kaip pavyzdį, kaip priemonę pasauliui pažinti ir tirti siūlė A. Komenskis, J. J. Rousseau, J. H. Pestalozzi’s. Aktyviojo mokymo pedago¬gikos ir pragmatistinio ugdymo šalininkų požiūriu, gamtinė erdvė, gamtos refleksija, siekio ją saugoti, tausoti, tvarkyti plėtojimas yra reikšmingai ugdymo procesą papildanti sritis.
Gamtos įtaką estetiniam ir meniniam ugdymui nurodė daugelis vaikų meninio ugdymo teoretikų. A. Gaižutis, rašydamas apie vaikų jausmų ugdymą gamtos ir aplinkos grožiui, pažymėjo: “Gamtos arba, kaip sakoma, natūralusis grožis – ne tik vienas svarbiausių meninės kūrybos ir išmonės šaltinių. Jis teigiamai veikia žmogaus emocijas bei dvasią. Tad estetinio ir meninio auklėjimo tikslas – supažindinti vaikus su įvairiomis grožio rūšimis. Abi grožio rūšys – gamtos (natūralusis) ir meno grožis glaudžiai sąvei¬kauja. Be to, pirmuosius įspūdžius, estetinius jutimus vaikui sukelia kaip tik gamta, o ne menas. Gamtos pasaulis be galo įvairus savo judėjimu ir formomis. Gamtos grožio jutimas – didelis žmogaus kultūrinis pasiekimas, turėjęs įtakos jo meninei veiklai ir savimonei” (2; 128).
Ši citata išreiškia svarbiausias projekto “Gamtos pasaka” nuostatas.
Gamtos kaip pagrindinio meninio projekto dėmesio objekto pasirinkimą lėmė kelios priežastys:
Pirma – vaikams gamta artima, teigiamas emocijas projektuojanti sritis. Tai gyve¬nimo sritis, apie kurią vaikai gali kalbėti įvairiais būdais, žodžiais, piešiniais, emoci¬jomis, jausmais, visomis dar nelabai išlavintomis savo galiomis. Vaikai, reikšdami savo susižavėjimą gamta, nebijo suklysti, būti nesuprasti, neįvertinti. Vaikas gamtą jaučia, išreiškia, ir tai jam yra svarbiausia. Gamta artima įvairių tautų, įvairaus išsilavinimo ir amžiaus vaikams.
Antrasis aspektas, paakinęs skirti daugiau dėmesio gamtai yra nuostata, jog būtina pripažinti mūsų kultūros valstietišką prigimtį, kuri bene labiausiai formavosi gamtinėje aplinkoje. Savo kultūros valstietiškos kilmės pripažinimo nereikia vengti. “Iš tiesų valstie¬tiškoji civilizacija – pati seniausia, ilgaamžiškiausia, o svarbiausia – ar tik ne pati poetiš¬kiausia iš visų ligi šiol egzistavusiųjų? Ji davė be galo daug impulsų meninei kultūrai, plėtojo jos demokratinį, humanistinį, vadinasi, ir bendražmogiškąjį pobūdį. Valstietijos psichologija ir kultūra – ne praeities reliktas ar spalvinga etnografija, kurią pozityvizmo persmelktas mokslas ir pretenzinga technikos “revoliucija” paliks istorijos nuošalėje. Tai tikrasis šių dienų kultūros podirvis” (92; 24). Gamtinė aplinka ir dabar aktyviai veikia mūsų kultūros formavimąsi. Daugelis Lietuvos vaikų gyvena turtingoje, nuostabioje gamtinėje aplinkoje. Miške, prie ežero, paupyje praleidžia laisvalaikį, atostogas. Vienas iš svarbiausių ugdytojų uždavinių turėtų būti gamtos estetinių vertybių suvokimo ugdymas, raginimas kuo plačiau panaudoti gamtos teikiamas estetines, kultūrines, rekreacines vertes.
Trečias aspektas – gamtos suvokimo aspektas. Šis aspektas domina ir filosofus, ir kultūrologus, ir pedagogus. J. Girnius straipsnyje “Gamtos praradimas” aptaria žmogaus domėjimosi gamta, dėmesio gamtai priežastis ir pasekmes: “Šita prasme: kada mes domimės gamta moksliškai, tai iš tiesų mes domimės ne ja pačia, o tik jos panaudojimu mūsų valios statomiems tikslams” (3; 346). Toliau filosofas konstatuoja: “Gamtą pačioje savyje atskleisti ir gaivinti jai meilę yra nebe mokslo, o filosofijos ir meno uždavinys. Šie skirti šifruoti gamtos metafizinių gelmių kalbai. Ir jei šiandien tenka skųstis gamtos praradimu, tai visų pirma kaltės tenka ieškoti filosofinio ir meninio domesio išblėsime gamtai. Ne dėl to, griežtai tariant, praradome gamtą, kad ją pavertėme mokslinio tyrinėjimo objektu, o visų pirma, dėl to, kad užmiršome kitus į gamtą kelius – filosofiją ir meną” (3; 352).
Meno, grožio, estetinį kelią į gamtą pabrėžia ne vienas filosofas. Šis kelias žinomas daugeliui tautų: “Kai kuriuose Rytų kraštuose, pavyzdžiui, Japonijoje, simpatijos jausmas gamtai yra neatskiriama nacionalinės psichologijos savybė, kruopščiai ir atsakingai puoselėjama iš kartos į kartą. Šis jausmas ugdomas šeimoje, mokykloje, įvairiose švietimo ir kultūros įstaigose. Sukauptas nemažas patyrimas, kaip lavinti vaikų meilę gamtai, išmokyti juos stebėjimo ir gėrėjimosi meno” (2; 129). Toliau A. Gaižutis, nagrinėdamas gamtos temos reikšmingumą vaikų kūrybai, pažymi menininkų įtaką formuojant visų mūsų gebėjimus suvokti gamtą. “Menininkas, vaizduodamas gamtą, padeda kūrinio stebėtojui rasti gamtoje naujų, estetiškai vertingų aspektų, matyti juos savo akimis. Taip menas suartina žmogų su gamta, moko nuodugniau ją suvokti, apriboja mūsų utilitarinį požiūrį” (2; 132). Galima prisiminti dailės istoriją – antikos, Renesanso menininkai, impresionis¬tai taip reikšmingai paveikė žmogaus santykį su gamta, kad mes jau nebegalime įsivaizduoti žmogaus, kuris, pavyzdžiui, nevertintų impresionistinio požiūrio į gamtą.
Būtinybę kreiptis į gamtą ne kasdieniškai, ne skatinamam vien naudos, o filosofo, menininko, kultūros žmogaus akimis turėtų pajausti kiekvienas jaunuolis, jaunuolė. J. Gir¬nius teigia: “. nors kreipdamiesi į gamtą filosofo ar menininko akimi, mes kreipiamės į gamtą dėl jos pačios, o ne dėl mūsų naudos, tačiau iš tiesų mes praturtiname ir savo pačių vidinį gyvenimą, pakeldami mūsų žvilgį nuo laikinų rūpesčių į amžinosios harmonijos pasaulį ir antlaikinių idėjų horizontą” (3; 347).
Kai išmoksime kreiptis į gamtą nesavanaudiškai, ji, anot filosofo, prabils mums didinga kalba: “Kad gamtos mums atsiskleidimas virstų mūsų vidinio gyvenimo praturti¬nimu bei nuskaidrinimu, reikia, kad ji į mus prabiltų kaip Dievo kūrinys, kaip savo kūrėjo garbės liudijimas. Tik šitaip į mus prabilusi, gamta ne tik laiką užmuš, bet ir apgaubs mus giedriąja amžinybės ramybe” (3; 351).
Ketvirtoji nuostata, lėmusi projekto organizatorių dėmesį gamtai yra šių dienų aktualijos: ekologinės problemos, pilietiškumo ugdymas, aplinkos estetinio organizavimo būtinybė. Būtina sukurti tarp vaikų ir gamtos ne tik utilitarinius ar hedonistinius ryšius, būtina formuoti estetines, kultūrines sąsajas, ugdyti atsakomybės gamtai jausmą. Ekolo¬ginės ir gamtosauginės idėjos esmingai bus suvoktos tik tada ir sulauks asmens dėmesio tik tada, kai tarp žmogaus ir gamtos bus sukurtas ir emocinis ryšys.
Penktoji nuostata – edukacinė. Gamta gali tapti turtinga mokymo, ugdymo vaiz¬dine “priemone” integruotam mokymuisi, tarpdalykinių ryšių formavimui, eksperimentine laboratorija, galų gale vieta, kurioje gali vykti įvairiausi edukaciniai projektai.
Šeštoji nuostata – kūrybinė. Gamtos vizualūs reiškiniai, formos, spalvos, kaita, erdviškumas, gyvybės pasireiškimo gausa, gamtos paslaptys ir jos didingumas neleidžia atsispirti poreikiui bendrauti su gamta, pažinti ją .”atskleisti slypinčius joje pasaulius, ir per ją pažinti save” (7; 243). Gamta įkvepia kūrybai, skrydžiui, leidžia pažinti ne tik gamtos, bet ir savo žmogiškąjį dydį. “Gamtos grožio pamatas labai įvairus, grindžiamas ne tik regėjimo, bet ir klausos, lytėjimo ir kitais pojūčiais. Kartais atrodo, kad žmogus pajunta gamtos grožį visa savo esybe” (2; 131).
Septintoji nuostata – bendrumo jausmas. Stebėdamas ir išgyvendamas gamtą, žmogus gali pajausti ryšį su visa gamta, aplinka, su tautos kultūra, su praeities žmonių kultūriniu palikimu, su visų pasaulio tautų kultūra. Gamta yra tai, kas vienija pačių skir¬tingiausių įsitikinimų ir interesų žmones.
Visa, kas pasakyta, be abejo, svarbu ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, vaikų tėvams, galėtų būti reikšminga ir visuomenės nuomonės gamtos atžvilgiu kaitai. Projekto organizatoriai kelia sau uždavinį paskatinti mokytojus patiems labiau domėtis gamtos ir kultūros santykių problemomis. Kaip puikų gamtos ir vaikų meninės kūrybos “bendradar¬biavimo” pavyzdį galima būtų pateikti japonų autorės T. Inui knygoje “Daina apie žu¬vėdras” (4) aprašytą moksleivių kūrybinę veiklą gamtoje. Dar viena knyga, kuri galėtų tapti mokytojų parankine knyga, pasakojanti nuostabų žmogaus – menininko ir gamtos bendrabūvį, yra H. D. Toro “Voldenas, arba gyvenimas miške” (7). R. Pavilionis ap¬tardamas H. D. Toro filosofiją rašo: “Gamtos harmonijos pajautimas Toro buvo estetinio grožio ir etinio – moralės pradų vienovės patyrimas. Gamtoje visa gražu, moralu ir teisinga, jos artumas valo žmogaus sielą nuo apnašų, gydo ją ir taurina. Ir atvirkščiai: gamtos harmonijos darkymas palieka bjaurias žymes žmogaus gyvenime, jo moralėje” (7; 242).
Galima daryti išvadą – gamtos tema įtakoja įvairių ugdymo sričių sąveiką, integraciją įvairiais aspektais: dalykiniais, didaktiniais, auklėjimo. Individuali moksleivių veikla derinama su kolektyviniu darbu ir kt. Tokios veiklos procese atsiranda ir įvairios veiklos dermė – mokslinė, tiriamoji veikla, mokymosi procesas, meninė raiška dera su žaidimais, poilsiu, iškylomis, ekskursijomis.
Atskleidžiant projekto “Gamtos pasaka” ugdymo sritis, tarp kurių atsiranda sąveika projekto eigoje, pateikiama 2 diagrama.
Šioje diagramoje pavaizduotos ugdymo sritys, su kuriomis projekto metu atsiranda sąlyčio taškai. Projekto dalyviai, atskiros projektinės grupės savo projektinėje ir kūrybinėje veikloje, kuri trunka 3–5 mėnesius, sprendžia vienas ar kitas problemas, kurios priklauso nurodytoms ugdymo sritims, įgyja patirties, įgūdžių vienose ar kitose srityse.
Atskleidžiant projekto eigoje atsirandančius integracinius ryšius tarp bendrojo lavinimo mokomųjų dalykų pateikiama 3 diagrama.
Diagramoje pavaizduoti galimi tarpdalykiniai ryšiai, kurie atsiranda projektinėms grupėms dalyvaujant projekte “Gamtos pasaka”. Šioje diagramoje pavaizduota tik dalis galimų ryšių. Kaip projekto kultūrinį ir visuomeninį aspektą būtina įvertinti ir plačiau analizuoti multikultūrinius, tarptautinius ryšius, bei projekto teikiamas galimybes Lietuvos dailės mokytojams įsijungti į kitose šalyse vykstančius tarptautinius projektus, plėtoti bendradar¬biavimą su kitų šalių projektinėmis grupėmis. Svarbus ir projekto tarptautinis rezonansas, vertinimas. Aptartini projekto visuomeniniai aspektai yra šie: visuomenės įsitraukimas į vietinių projektų veiklą, visuomenės dėmesys ir vertinimas šių projektų, visuomenės opinijos formavimas ugdymo ir vaikų ir jaunimo kultūros klausimais. Visuomenės, atskirų jos narių, visuomeninių organizacijų ir kt. nuostatos finansiškai remti edukacinius projektus. Rėmėjų telkimas yra vienas svarbiausių projektų organizavimo elementų. Kaip kultūrinis ir visuomeninis aspektas turėtų būti aptariamas menininkų, 000000kultūros žmonių, žurnalistų, gamtosaugininkų įsitraukimas į projektų veiklą, dalyvavimas ugdymo procese.

Multikultūriniai projekto aspektai aptariami straipsnyje “Toward a Relationship between National Homogeneity and Multiculturalism in Visual Arts Education” (6; 9 10).
Tarptautiniai ryšiai. Projekto organizatoriai mano, jog tai, kad projekte dalyvauja užsienio šalių atstovai, labai praturtina pirmiausia Lietuvos vaikų ir jaunimo kultūrą. Ste¬bėdami užsienio šalių vaikų darbus galime objektyviau vertinti savo pasiekimus, pasisemti patirties. Galimybę tyrinėti kitų šalių vaikų darbus mokytojai vertina kaip naudingą metodinę ir dalykinę patirtį. Užsienio šalių vaikų dalyvavimas projekte plėtoja kultūrinius ryšius, padeda formuotis atvirai visuomenei.
Atskiros projektinės grupės, dalyvaujančios projekte “Gamtos pasaka” užmezgė ryšius su kitų šalių projektinėmis grupėmis Lenkijoje, Vokietijoje, Japonijoje ir kitur.
Kasmet dalis projekte dalyvavusių autorių darbų siunčiami į kitus tarptautinius projektus Japonijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir kt.
Projekto tarptautinis rezonansas. 1998 metais projektas “Gamtos pasaka” buvo įvertintas Europos Tarybos ekspertų ir įtrauktas į ET programą “Kultūra, kūryba ir jau¬nimas”. 1999 metais Kūrybinių bendruomenių centras Londone, Škotijos konsultacinė švietimo taryba, Europos švietimo mokslinių tyrimų konsorciumas projektą “Gamtos pasaka” įtraukė į pavyzdinį 10-ies Europos valstybių projektą “Bendradarbiavimas vardan geresnio pasaulio: kūrybinės jungtys Europos jaunimui”. Tai padėjo aptarti eksperi¬mentą-projektą “Gamtos pasaka” kitais požiūriais, lyginti jį su kitose šalyse vykdomais meninio ugdymo projektais. Projektas “Gamtos pasaka” 1998 m. buvo pristatytas ir ekspertų aptartas Europos Tarybos organizuotame seminare “Jaunimo kultūra, gyvensena ir pilietiš¬kumas” Budapešte (Vengrija).
1999 m. “Gamtos pasaka” projektas pristatytas Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekologinio švietimo konferencijoje Tokijuje (Japonija).
1999 m. projektas “Gamtos pasaka” pristatytas konferencijoje “Kūrybinės jungtys: bendradarbiavimas vardan geresnio pasaulio” Glasgove (Škotija), 2000 m. meninių-edukacinių projektų konferencijoje “Atveriame švietimo ir kultūros tūkstantmetį” Atėnuo¬se (Graikija) drauge su 20 ekspertų atrinktų projektų iš Europos, JAV, Kanados. Čia skaitytas pranešimas “Dailės mokymo ir gamtos pažinimo integravimas meniniuose-edukaciniuose projektuose”. 2001 m. projektas pristatytas pasaulinėje aplinkosauginėje konferencijoje Otsu (Japonija). Skaitytas pranešimas “Meninis ir aplinkosauginis ugdymas: bendros jungtys”. Visose minėtose konferencijose įvertinant projektą “Gamtos pasaka” ekspertai pabrėžė šio projekto bendruomeniškumo, multikultūrinius bruožus bei ekologinio ir meninio ugdymo integravimo pavyzdį.
Visuomenės įvairiapusis dalyvavimas projektų darbe. Aktyviojo mokymo ir, konkrečiai, projektų metodo diegimas į praktiką, šių metodų teorinis pagrindimas ir patyrimas, projektinio darbo teigiamų pokyčių moksleivių mokymosi motyvacijai formavimasis padeda sudaryti opiniją viso ugdymo ir mokymo procesui. Visuomenė ima suprasti, jog būtina keisti daugelį švietimo sistemoje vyraujančių santykių – pirmiausia mokytojų ir moksleivių santykius, mokytojų tarpusavio santykius, tėvų ir mokyklos santykius, visuomenės dėmesį ugdymui. Atskirų visuomenės narių parama ir dalyvavimas ugdymo procese yra teigiami mūsų visuomenės poslinkiai. Kaip visuomenės dalyvavimą ugdymo procese reikėtų vertinti ir spaudos, televizijos dėmesį ugdymui ir projektiniam darbui.
Rėmėjai. Projektų rėmėjai yra: finansiniai projektų rėmėjai bei suteikiantys mate¬rialinę paramą, pavyzdžiui, suteikiantys įrangą, patalpas projektinei veiklai ir kt. Projektų rėmimas yra svarbus visuomenės požiūrio į ugdymą, vaikų ir jaunimo kultūrą kaitos ženklas.
Menininkai, ekspertai. Įvairių sričių asmenybių, specialistų dalyvavimas eduka¬cinių projektų veikloje yra pageidautinas ir skatintinas. Šie asmenys projektuose gali dalyvauti įvairiai, – kaip proceso dalyviai, kaip vertintojai, kaip ekspertai, konsultantai, kaip svečiai.
Visa tai, kas pasakyta, perša mintį, jog projektų metodo naudojimas ugdymo procese praplečia ugdymo erdvę, įtraukia visuomenę į aktyvesnį ugdymo problemų pažinimą ir sprendimą. Projektų metodas įtakoja permenentinio mokymosi plėtrą.
Aktyvus visuomenės dalyvavimas projekte teigiamai įtakoja moksleivių mokymosi motyvaciją. Moksleiviai, jausdami didesnį visuomenės dėmesį savo veiklai, ima patys pagarbiau žiūrėti į mokymosi procesą, vertinti savo kūrybą, darbus. Svarbu ir tai, jog ugdosi moksleivių gebėjimai dalyvauti realiame gyvenime, visuomeninėje veikloje.
Visi šie aspektai įgalina daryti išvadą, jog projektas “Gamtos pasaka” efektyvus ne tik ugdymo požiūriu, bet savitai įtakoja ir kultūrinį gyvenimą, formuoja savitą kultūrinę erdvę.
4 diagramoje bandyta pavaizduoti projekto “Gamtos pasaka” dalyvių formuojamą kultūrinį lauką.
Šį kultūrinį lauką formuoja moksleivių projektinių grupių kūrybinė-kultūrinė veikla, mokyklų bendruomenės, rėmėjai, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie vietinių projektų realizavimo, projekto organizatoriai, savanorių darbo grupė, rėmėjai, kurie inspiruoja projekto “Gamtos pasaka” veikimą. Savitai prie šio kultūrinio lauko formavimo prisideda ir moksleivių parodų lankytojai, jų kūrybinio darbo vertintojai. Visi, vienaip ar kitaip įtraukti į šį kultūrinį veikimą, atranda naujus sąlyčio taškus su menu, vaikų menine kūryba, meno edukacija, ekologija. Šis projektas formuoja savitą kultūrinį reiškinį Lietuvoje jau septynerius metus.

1.4. Vaikų meninės kūrybos rezultatų analizė

Vykdant projektą “Gamtos pasaka” daug dėmesio buvo skiriama moksleivių darbų vertinimui. Vertinimo komisijos nuomone bei mokytojų ekspertų ir mokytojų – projekto dalyvių nuomone, per septynerius projekto metus moksleivių darbų lygis labai išaugo. Ver-

tinant įvairiais požiūriais – meniškumo, estetiškumo, originalumo, individualumo, technikų panaudojimo, techninio atlikimo, teminės darbų įvairovės, sprendimų plastinės įvairovės ir kitais kriterijais, – visi pažymėjo didelę jaunųjų dailininkų pažangą.
Ypač gerų rezultatų pasiekė tie autoriai ir autorių kolektyvai, kurie dirbo projektų metodu.
Organizacinis komitetas į kasmet sudaromą vertinimo komisiją kvietė žinomus dailės pedagogus – ekspertus, dailininkus, aplinkotyrininkus, visuomenės ir kultūros atsto¬vus. Vertinimo komisijos pirmininkas visus septynerius metus buvo Vilniaus dailės akademijos prof. J. Gudmonas.
Moksleivių kūrybinių darbų vertinimo problema meninio ugdymo srityje yra nuolat aktuali. Ugdomosios dailės šalininkai pabrėžia, kad būtina vertinti ne tik rezultatą, ne mažiau svarbu daugiau dėmesio skirti kūrybiniam procesui, moksleivio pažangai. Yra manoma, jog nuoširdžiai atlikti vaikų darbai visi yra vertingi. “Nėra negražių vaikų piešinių, žinoma, jei jie nupiešti taip, kaip vaikai nori. Suaugusiųjų dėmesys jų kūrybai, teigiamas kūrinėlių vertinimas, grožėjimasis jais itin žadina pasitikėjimą savo jėgomis ir kūrybinį drąsumą” (5; 104).
Vertinimo komisija taip pat pritaria, jog visapusiškas, objektyvus moksleivių meninių pasiekimų vertinimas įmanomas tik žinant konkretaus moksleivio gebėjimus, stebint jo pažangą, įvertinant kitus veiksnius, kurie nusako moksleivio dalyvavimą projekte. Visavertį vertinimą gali atlikti tik su moksleiviais bendradarbiaujantis, kartu vykdantis projektą pedagogas. Vertinimo komisija laikėsi nuostatos, kad net ir tuo atveju, jei nėra galimybių visapusiškai vertinti projekto dalyvių veiklos, vis dėlto būtina vertinti, aptarti moksleivių kūrybinius darbus pagal objektyvius kriterijus.
Organizacinis komitetas mano, jog vertinimo komisija, sudaryta iš kompetentingų asmenų sugebėjo įvertinti ir tuos moksleivių pademonstruotus gebėjimus, kurie nepatyru¬siam vertintojui yra nematomi.
Vaikai dalyvaudami projekte “Gamtos pasaka”, rengdami vietinius projektus, veikia įvairiose pažinimo ir kūrybos srityse. Pirmoji sritis gali būti įvardyta kaip gamtos pažinimo, aplinkotyrinė, gamtosauginė veikla. Antroji sritis – meninės kūrybos veikla. Didžioji projekto dalyvių dalis vykstant vietiniams projektams veikia abiejose srityse. Pasibaigus vietiniam projektui, pedagogai, projekto vadovai atrenka įdomesnius ir meniniu požiūriu svaresnius darbus ir pristato juos projekto “Gamtos pasaka” konkursui. Šiam projekto etapui kasmet gaunama vis daugiau darbų. Darbų registracija, peržiūra ir vertinimas tampa vis platesne užduotimi konkurso rengėjams. Jau nuo 1995 m. teko sudaryti dvi vertinimo komisijas. Viena peržiūri atsiųstus konkursui darbus, atrinkdama dalyvius antrajam etapui. Antroji vertinimo komisija, peržiūrėjusi antrojo etapo dalyvių darbus, skelbia projekto laureatus, skiria bendruosius diplomus, aptaria bendrą konkurse gautų darbų lygį.
Projekto dalyvių augimo dinamika ir jų darbų faktinis vertinimas atsispindi pirmojoje lentelėje.

1 lentelė. Projekto dalyviai. Kūrybos vertinimas

Metai
Pavadinimas Spėjamas bendras projekto dalyvių skaičius Pirmojo turo dalyviai Antrojo turo dalyviai Užsienio dalyviai Diplo-mai Bendri diplo-mai
1994 Gamtos pasaka 2000 1100 800 23 151 7
1995 Miestas ir medis 7000 3500 1500 272 212 14
1996 Tyras vanduo 7000 4000 2500 702 236 17
1997 Mes ir paukščiai 15000 7000 3000 771 250 19
1998 Kelionės 20000 8000 2200 683 250 20
1999 Upė, jūra, vandenynas 35000 9500 2800 1200 340 26
2000 Gimtinė 60-70000 14000 4000 1580 500 34

Trečiojoje 1-os lentelės skiltyje “Spėjamas vietinių projektų dalyvių skaičius” pateikiamas tas dalyvių skaičius, kuris, yra manoma, dalyvauja vietiniuose projektuose. Pateikiami duomenys gauti apžvelgus įvairiapusę informaciją – projektų aprašymus, mokytojų pasisakymus ir kt. Šie duomenys nėra visai tikslūs, tačiau, tikėtina, jog spėjamas projekte dalyvavusių moksleivių skaičius gali būti net didesnis, nes yra žinoma, jog yra mokyklų, kuriose rengiami vietiniai projektai “Gamtos pasaka” pasiūlyta tema, tačiau konkursui Vilniuje darbai nepristatomi.
Ketvirtojoje lentelės skiltyje nurodytas konkurse dalyvaujančių autorių skaičius.
Maždaug 5 % autorių pristato po du darbus. Į tai skelbiant lentelės duomenis yra atsižvelgta.
Penktojoje lentelės skiltyje nurodyti į antrąjį etapą patekę visi dalyviai, o šeštojoje skiltyje – užsienio autorių skaičius. Antrajame etape dalyvavę laikomi konkurso dalyviais, jų pavardės skelbiamos kataloge, o jų darbai laikomi įvertintais. Jie įvardijami kaip konkursiniai darbai.
Septintojoje skiltyje “Laureatai” pateikiamas tais metais diplomuotų autorių skaičius. Šių autorių darbai įvertinti aukščiausiu konkurso laipsniu ir įvardijami kaip konkurso laureatai. Aštuntojoje skiltyje nurodytas bendrųjų diplomų, įteiktų tais metais, skaičius. Bendrieji diplomai yra įteikiami projektinėms grupėms. Šis diplomas egzistuoja nuo projekto “Gamtos pasaka” pradžios.
Kasmet augantis susidomėjimas projektu rodo moksleivių aktyvumą, pasitikėjimą savo jėgomis, norą dalyvauti meninėje ir visuomeninėje veikloje.
Vertinimo komisija pažymėjo, jog kiekvienais metais konkursui gaunami darbai yra daugeliu atžvilgių vis geresni. Todėl į antrąjį konkurso etapą 2000 m. jau galėjo nepatekti tokio lygio darbai, kurie 1995 m. buvo įvertinti kaip konkursiniai. Organizacinis komitetas mano, jog į antrąjį etapą patekę darbai turi būti kotiruojami kaip aukštas vaikų meninės kūrybos pasiekimas.
Kasmet konkursui gautus projekto dalyvių darbus tvarko ir registruoja projekto darbo grupė. Paskui darbus peržiūri ir vertina 4–5 žmonių peržiūros komisija. Per septynerius metus ši komisija peržiūrėjo 47 000 darbų. Autorė dalyvavo visų metų peržiūros komisijos darbe, todėl turėjo galimybę stebėti darbų kokybinę kaitą.
Ir pirmajame, ir antrajame etape darbai vertinti trijose amžiaus grupėse: pirmojoje – 5–7 metų autorių darbai, antrojoje – 8–11 metų, trečiojoje – 12–17 metų.
Pirmajame etape gauti moksleivių darbai vertinami pagal tris pagrindinius kriterijus:
1. ar darbai atitinka techninius reikalavimus;
2. ar darbai atliepia projekto temą; ar pakankamai išvystyta tema;
3. įvertinamas plastinis ir meninis darbų tinkamumas konkursui.
Šios komisijos pastarųjų ketverių metų darbo išvados pagal minėtus vertinimo kriterijus:
1. Techninių reikalavimų neatitinka 2–3 % gautų darbų (darbai sulankstyti, netin¬kamo formato, neatitinka konkurso kriterijų).
2. Darbų, kuriuose neišvystyta projekto tema, yra apie 10 % Dažniausia tai atsitiktiniai darbai, nupiešti “įprasta” tema – “Upelis”, “Miškas” ir pan.
3. Įvertinant plastinį ir meninį darbų tinkamumą konkursui tenka atsižvelgti į bendrą gaunamų darbų lygį. Į antrąjį etapą nepatenka silpnesni darbai, nepasižymintys originalumu, techniškai nebaigti. Tačiau gerėjant atsiunčiamų darbų kokybei “praeina¬mumo” slenkstis vis kyla. Į antrą etapą patenkančių darbų kasmet yra 25–50 %
Antrajame etape darbus vertina vertinimo komisija. 1997 m. vertinimo komisijoje buvo 17, 1998 m. – 14, 1999 m. – 26, 2000 m. – 20 narių.
Komisijos tikslas – pastebėti ir įvertinti geriausius, įdomiausius moksleivių darbus, atsižvelgiant į meninę darbo vertę, sprendimo originalumą, temos atskleidimą ir kt. Komisijos atrinktų darbų autoriai skelbiami konkurso laureatais. Kasmet laureatų skaičius didėja, nes vaikų kūrybos darbai kasmet geresni.
Nuo 1997 m. abi komisijos buvo paprašytos pareikšti savo nuomonę ir apie moky¬tojų pateiktas moksleivių darbų kolekcijas, aptarti jas įvairiais aspektais. Komisijų nariai savo nuomonę išsakė moksleivių darbų peržiūros metu ir vėliau, aptariant konkursą.
Pirmajame etape darbai peržiūrimi kiekviena kolekcija atskirai. Antrajame etape peržiūros vyksta sugrupavus gautus darbus mokytojų pateiktomis kolekcijomis, darbai eksponuojami didelėje erdvėje. Atsiranda galimybė palyginti atskiras kolekcijas, išryškėja jų pobūdis, mokytojo projektinio darbo gebėjimai, pedagoginio darbo stilius, meniniai interesai.
Aptariant kolekcijų pobūdį, jas galima suskirstyti į šias grupes:
1. Kryptinga, apgalvota kolekcija. Tai mokytojo sudaryta vietinio projekto metu sukurtų darbų kolekcija, atskleidžianti kryptingo darbo, ieškojimų sritį, demonstruojanti ieškojimų kelią, vietinio projekto pobūdį.
2. Kolektyvinis projektas. Tai vienas darbas arba darbų grupė, ciklas, kurių autoriai – keli ar keliolika moksleivių, visa projektinė grupė.
3. Fotoreportažas, tekstas, kolektyvinis darbas apie projektą. Šiuo būdu prista¬tomi projektai, kurie negali būti eksponuojami. Tai žemės meno kūriniai, performansai, meninės akcijos, fotoreportažas apie vykusį vietinį projektą.
4. Individualus projektas. Tai fotoreportažas, darbų ciklas atliktas vieno autoriaus.
5. Jungtinis projektas. Tai kelių mokytojų vykdytas vietinis projektas. Jų yra keli tipai:
a) dailės ir pradinių klasių mokytojų rengtas projektas;
b) dailės ir gamtos dalykų mokytojų rengtas projektas;
c) kelių dailės dalykų mokytojų rengtas projektas;
d) eksperimentinis projektas.
6. Eklektiška kolekcija. Tai įvairia technika atlikti darbai, nesudarantys vientisos kolekcijos įspūdžio.
Komisijų nariai aptarė projektų metodo taikymą, moksleivių kūrybinių galių atsiskleidimą, “gerų” darbų kiekį atskirose kolekcijose, dailės technikų taikymą, išplėto¬jimą, sprendė ar darbai atitinka pasirinktą temą, ar išvystyta tema, vertino išbaigtumą, kolekcijos vientisumą, savitumą, meninį-estetinį brandumą, originalumą. Buvo atsižvelgta į mokyklos galimybes, moksleivių amžių ir kt.
Apibendrinant vertinimo komisijos pateiktus vertinimus juos galima grupuoti į tris kokybines imtis, kurios padeda tirti mokytojo veiklą dirbant projektų metodu.
1. Bendras kolekcijos meninis lygis, vientisumas.
2. Dailės technikos teikiamų galimybių realizavimas temai atskleisti, projekto tikslams įgyvendinti.
3. Projekto išvystymas – netikėti sprendimai, aspektai, aktualumas, visuomeniš¬kumas. Projektų metodo taikymas, problemos sprendimo būdai, organizacinio darbo rezultatas, meninis temos sprendimas.
Komisijų narių pastebėjimus, vertinimus galima grupuoti pagal nurodytas kokybi¬nes imtis.
1. Kolekcijos meninis lygis ir vientisumas atspindi mokytojo nuveiktą darbą rengiant vaikus, įtraukiant juos į meninę veiklą, atskleidžiant jų talentus, puoselėjant kūry¬bingumą. Kolekcijos vientisumas rodo mokytojo skonį, gebėjimą atskleisti savo suma¬nymą, kryptingą pedagoginę veiklą. Gero lygio kolekcijose kur kas daugiau “perliukų”, puikių atskirų autorių darbų nei vidutinėse kolekcijose. Tai rodo, jog kolektyvų grupės, kūrybinė atmosfera lemia autorių atsiskleidimą, kūrybingumą. Kolekcijos meninis lygis ir vientisumas taip pat demonstruoja mokytojo sugebėjimą taikyti projektų metodą, sėkmin¬gai panaudotas šio metodo teikiamas galimybes.
2. Vertinant pagal kriterijų “dailės technikų panaudojimas” atsiskleidžia mokytojų veikla. Mažiau patyrusių mokytojų mokiniai naudoja įprastas technikas (tapyba guašu, piešimas kreidelėmis). Reikia pasakyti, kad ir iš šiomis tradicinėmis technikomis sukurtų darbų buvo sudaryta puikių kolekcijų. Pavyzdys – Biržų rajono Medeikių pagrin¬dinės mokyklos moksleivių darbai (mokytoja Monika Čalkauskaitė). Dailės mokytojai spe¬cialistai su savo moksleiviais, projektinių grupių dalyviais, kasmet siekia pateikti vis netikėtesnių darbų, tobulindami vieną kurią nors techniką arba surasdami savitas, temą atitinkančias technikas. Populiarūs įvairia technika sukurti grafikos darbai – grotažas, koliažas, kartono raižinys, linoraižinys ir kt. Įdomių darbų sukurta koliažo technika, mišrių ir autorinėmis technikomis. Ypač sveikintini ieškojimai, kai technikos papildo projekto probleminį sprendimą, aktualizuoja idėją ir kt. Mažiau vertingos tos kolekcijos, kuriose dirbta įvairia technika – akvarele, pieštuku, guašu, raižyta, lipdyta ir kt. Šiuo atveju moksleivis tarsi paliekamas vienas su savo problema, ir, jei jis nėra įvaldęs technikos, rezultatai yra menkesni. Tuo atveju, kai visa grupė dirba viena vyraujančia technika, vyksta pasikeitimas patirtimi, tobulinama technika, panaudojami kolektyviniai atradimai.
3. Trečioji kokybinė imtis – projekto temos išvystymas atskleidžia projektų metodo taikymo išsamumą, nuoseklumą, moksleivių susidomėjimą projektu. Projekto pasiūlyta tema yra gan plati, tad rengdamasis projektui mokytojas ją “susiaurina”, kartu su moksleiviais aptardamas, kokiu aspektu jie nagrinės temą, kokias menines, ekologines, gamtosaugines problemas aktualizuos, kokių atsiranda galimybių pademonstruoti savo gebėjimus, kūrybiškumą, sukurti “konkurencingą” darbą. Konstatuota, jog šiuo požiūriu kasmet pristatoma vis įdomesnių, įvairesnių kolekcijų. Rengiamos akcijos, performansai, instaliacijos, kai kurie vietiniai projektai vyksta keliais etapais, fiksuojami gamtos pokyčiai ir kt. Vieni projekto dalyviai išvysto problemą per plastinius-estetinius sprendimus, kiti daugiau dėmesio skiria problemos, temos atskleidimui, treti suranda netikėtą žiūrėjimo tašką. Dažnai projektai siejami su savo aplinka, mokykla, pritaikomi gamtosauginiams renginiams, šventėms.
Kolektyviniuose darbuose jaučiamas susiklausymas, bendradarbiavimas ir kartais net per dideli užmojai, sumanymai, tačiau daugeliu atvejų – jie įgyvendinti. Komisija pastebėjo, jog pasitaiko darbų, kuriuos atlikti reikia per didelių darbo sąnaudų – pvz., didelio formato linoraižiniai. Jie atrodo įspūdingi, tačiau, žinant, kiek tokie darbai pareikalauja kruopštaus techninio darbo, galima sakyti, kad projektinė veikla tampa vienpusė, skirta vien techniniam atlikimui. Konstatuota, jog daugelis darbų pastaraisiais metais pristatomi reikiamai parengti, su atribucinėmis kortelėmis, tvarkingi. Tai yra svarbus reikalavimas darbams, kurie skirti konkursams, peržiūroms. Vaikų kūrybą pamato ir įvertina ne tik vertinimo komisija, bet ir surengtos parodos “Gamtos pasaka” lankytojai.
1994–1997 m. konkursinių darbų parodos vyko Vilniuje, Spaudos rūmuose, čia jas turėjo galimybę aplankyti daugybė vaikų ir mokytojų, nes parodos vyko ilgą laiką – 3–4 mėnesius, be to, vaikų lankomoje erdvėje, Keistuolių teatro fojė. Tais metais parodose buvo eksponuojama po 1 000–1 200 darbų. Projektų organizatorių paskaičiavimu, paro¬dose pabuvodavo po 15 000 vaikų. Nemaža jų dalis – atvykusių su ekskursijų grupėmis iš visos Lietuvos. Pirmosiose parodose darbai buvo eksponuojami kolekcijomis, tad žiūrovai galėjo įvertinti vienos ar kitos projektinės grupės kūrybinį rezultatą, mokytojo gebėjimą organizuoti moksleivių kūrybos plėtotę. Šie ir kiti veiksniai padėjo mokytojams įvertinti projektinio darbo perspektyvą ir galimybes. Jau 1998 m. konkurse “Gamtos pasaka. Kelionės” projekto organizatoriai pajautė ryškią permainą. Daugelis konkursui atsiųstų darbų jau buvo sukomponuoti į kolekcijas, sukurti ilgesnį ar trumpesnį laiką vykusių projektų metu. Konkursui gauta ir pluoštas fotoreportažų apie projektų organizavimą mokyklose.
Pasigendama dailėtyrininkų, menotyrininkų dėmesio vaikų kūrybai. Ir ši, ir projek¬to “Gamtos pasaka”, ir kitų projektų darbai, eksponuojami viešose salėse, galėtų būti aptariami kompetentingų meno žinovų. Visuomenei ir pedagogams būtų įdomu išgirsti menotyrininkų pastabas moksleivių kūrybą aptariant kaip meno kultūros reiškinį, vertinant darbuose pastebimas įvairias idėjines, stilistines įtakas, autentiškumo ir tų įtakų santykį bei kitais aspektais.

1.5. Projektinių grupių veiklos analizė

Vienas pagrindinių projekto “Gamtos pasaka” tikslų – populiarinti projektų metodą, sudaryti sąlygas kaupti patirtį dirbant šiuo metodu, daryti poveikį mokyklos bendruomenės ir visuomenės požiūrio į darbą aktyviaisiais metodais kaitai. Dailės pedagogai šį pasiūlymą palyginti greitai priėmė, nes dirbdami su papildomojo ugdymo grupėmis, būreliais, klubais turėjo sukaupę nemažą aktyvaus mokymo patirtį. Dailės mokymo aktyviaisiais metodais tradicijos nebuvo išblėsusios, jas plėtojo dailės mokytojai, kuriems pedagoginis darbas buvo galimybė perteikti vaikams savo kaip menininkų veiklos patirtį ir pažiūras į aplinką, gamtą, kultūrą. Tokie mokytojai ieškojo įvairesnių mokymo formų, didžiąją dalį mokymo programos skirdami raiškai. Projekto “Gamtos pasaka” paskatinti mokytojai galėjo suburti neformalias, jau egzistuojančias grupes vaikų, kurie domėjosi daile ir gamta, į formalias, įteisintas projektines grupes. Dalis vaikų, susibūrusių į šias grupes, anksčiau dėl įvairių priežasčių mokykloje jautėsi nepopuliarūs, nemadingi, užmiršti. Dažnas jų jautė, kad sritys, kuriomis jie domisi – dailė, gamta – yra labai svarbios, tačiau niekam lyg ir nereikalingos. Dailės mokytojai, pasiūlę tokiems vaikams burtis į projektines grupes ir dalyvauti konkurse, sulaukė gyvybingo moksleivių atsako.
Pirmaisiais – antraisiais metais projektinės grupės buvo nepatvarios, veikė palyginti trumpai. Projekto organizatoriai teikė metodinę pagalbą mokytojams, skatino moksleivius toliau domėtis gamtos ir dailės sritimis. 1995 ir 1997 m. buvo išleisti darbo ir veiklos sąsiuviniai moksleiviams, gamtos bičiuliams (bendras leidinių tiražas – 13 000 egz.). Juos nemokamai gavo tuo metu projekte dalyvavę vaikai ir mokytojai. Pradėta kurti visuomeninė jaunimo organizacija “Gamtos bičiulių junguva”, kurios tikslas – skatinti gamtotyrinę ir meninę veiklą, buvo surengti metodiniai seminarai mokytojams, konkurso kataloguose skelbiama metodinio pobūdžio medžiaga.
Dabar mokytojai, kurie dirba su projektinėmis grupėmis jau kelerius metus, aktyviai dalyvauja ir kituose projektuose, organizuoja savarankiškus vietinius projektus.
Aptariant vietinius projektus ir projektinių grupių organizavimo ir darbo tenden¬cijas, reikia pažymėti jų įvairovę. Projekte “Gamtos pasaka” dalyvauja projektinės grupės, kurias galima būtų skirstyti pagal dydį, pastovumą ir kitus požymius:
a) eksperimentinė grupė. Ji sudaroma iš aktyvių ir pažangių moksleivių ir sprendžia tiriamuosius uždavinius, kad vėliau būtų galima pritaikyti kitiems;
b) grupė, sprendžianti dailės technikos atlikimo problemas. Akvarelės, linoraižinio, grafikos ir kt.;
c) grupės, dalyvaujančios kitoje veikloje, pvz., gamtininkų grupės, turistų klubai, būreliai. Šios grupės nutaria dalyvauti projekte “Gamtos pasaka” ir pateikia kūrybinius darbus, piešinius, fotoreportažus ir kt.;
d) nedidelės moksleivių projektinės grupės (3–10 žmonių), kuriose atskiri nariai išsikelia ir vykdo skirtingo pobūdžio užduotis, pvz., grupė, sudaryta tiriamajai ekspedicijai, kurios metu vieni tyrinėja geografinę aplinką, kiti – gamtinę, biologinę ir tik dalis moks¬leivių – užsiima menine veikla, piešia, fotografuoja;
e) laisvalaikio grupė (ekskursinė grupė, poilsio stovykloje susiformavusi grupė) sumano vykdyti meninį projektą ir dalyvauti konkurse;
f) grupė sudaryta kaip gamtotyrinio, aplinkotyrinio projekto dalyvė, nutarusi savo projektą papildyti dalyvaudama meniniame projekte;
g) kultūrinės veiklos grupė. Tokios grupės yra susibūrusios mokykloje ir turi tikslą praturtinti mokyklos gyvenimą. Pvz., kraštotyrininkų, muziejininkų ir kt. grupės;
h) Vieno projekto grupė. Tokia grupė sudaryta konkrečiai šiam projektui;
i) metodinės grupės. Šioms grupėms talkina ekspertai, jos turi rėmėjų, jas palaiko visuomeninės organizacijos, mokyklų vadovai. Tai grupės, kurios sudarytos kaupti mokyklų projektinio darbo patirtį;
j) grupės, kurių narys yra mokytojas, grupės, kurių sudėtyje nėra mokytojo.
Projektinių grupių įvairovė gali būti labai didelė. Kiekvienas projektas gali padik¬tuoti savitą grupės sudėtį, veiklos pobūdį, laiko trukmę. Apie projektinių grupių sudarymo principus dar rašoma šio darbo trečiosios dalies 2.2 poskyryje.
Kiekviena grupė turi savo darbo metodiką, planuoja savo veiklą, tačiau per kelerius metus susiformavo bendri projekte dalyvaujančių grupių veiklos etapai, kuriuos apsprendžia projekto eiga.
5 diagrama vaizduoja vienos projektinės grupės veiklą ir dinamiką daly¬vaujant projekte “Gamtos pasaka”.
Šioje diagramoje pavaizduota atskiros grupės kūrybinė, edukacinė ir kultūrinė, visuomeninė veikla projekto vykdymo metu. Kiekvienoje grupėje skatinama ir individuali moksleivių veikla. Šios veiklos pobūdis taip pat atvaizduotas šioje diagramoje.
Projektas “Gamtos pasaka” savitas tuo, kad kasmet jame nekinta organizacinė eiga. Tai formuoja šio projekto išskirtinumą iš kitų projektų. Projekto dalyviai gali planuoti savo veiklą iš anksto, derinti mokymo programas su dalyvavimu projekte.
Analizuojant projekto dalyvių statistiką bei atskirų ugdymo institucijų dalyvavimą projekte bei dalyvių iš kaimo, miesto ir didžiųjų miestų statistiką, sudaryta antroji lentelė.

2 lentelė. Projekto “Gamtos pasaka” dalyvių statistika 1994-2000 m. (Lietuvos mo-kyklos)

Metai Bendras pedagogų skaičius Kaimo mokyklų pedagogai Miesto mo-kyklų pedagogai Didžiųjų miestų pedago-gai Ikimo-kykli-nės įstaigos
Pradinės mokyklos Pagrindinės ir vidurinės mokyklos Papildomo ugdymo įstaigos Dailės ir meno mokyklos
1994 41 20 30 26 1 6 48 7 2
1995 155 38 59 54 7 8 136 9 8
1996 202 45 73 83 19 17 165 30 10
1997 338 90 105 138 21 24 219 33 47
1998 339 95 128 106 28 14 202 46 37
1999 484 121 192 182 28 27 324 56 37
2000 545 148 234 200 44 20 356 58 56

Projekto 1997–2000 m. dalyvių statistika:
Antrojoje lentelės skiltyje pavaizduotas pedagogų, dalyvaujančių projekte, skai¬čiaus kaita.
Kasmet didėjantis mokytojų susidomėjimas projektu leidžia daryti kelias prielaidas dėl jų suinteresuotumą inspiruojančių veiksnių:
a) subrendo poreikis keisti dailės mokymo metodiką;
b) padidėjo mokytojų aktyvumas;

c) padidėjo mokytojų suinteresuotumas dalyvauti papildomoje veikloje (pliusas atestacijai);
d) projektas pripažintas prestižiniu;
e) padidėjo domėjimasis platesne kultūrine veikla, kultūriniais kontaktais.
Visi penki motyvai nėra tik sau reikšmingi. Pokyčiai, nepaisant motyvacijos, yra naudingi mokyklos tobulėjimui, jos kaitai, naujų darbo metodų plėtotei.
Trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje skiltyse atsispindi mokytojų aktyvumas kaime, mieste ir didžiuosiuose miestuose. Kaip aiškėja, aktyvumo kaita augimo linkme yra vienoda.
Iš lentelės 6, 7 ir 8 skiltyse pateiktų duomenų aiškėja, kad daugiausia padau¬gėjo projektinių grupių iš pagrindinių ir vidurinių mokyklų, o darželių ir pradinių mokyklų skaičius išlieka bemaž nepakitęs. Tai galima paaiškinti tuo, kad ikimokyklinių įstaigų ir pradinių mokyklų mokytojai nėra dailės specialistai, todėl mokytojai – dalyviai išlieka tie patys, kurie įsitraukė jau ankstesniais metais. Pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose dirba dailės dalyko specialistai, natūralu, kad jie siekia, ieško ir randa būdų plėtoti moksleivių ugdymą plačiau nei to reikalauja programos. Išsamesni mokytojų veiklos projektų metodu vertinimai aptarti nagrinėjant jų pateiktas moksleivių darbų kolekcijas ir kituose poskyriuose.
Devintoje ir dešimtoje skiltyse atsispindi kitų ugdymo institucijų dalyvavimas projekte. Devintoje skiltyje “Papildomo ugdymo įstaigos” pateikti skaičiai rodo įvairių ugdymo centrų, klubų, studijų dalyvavimą. Ypač pažymėtini dešimtosios skilties rezultatai. Dailės ir meno mokyklų dėmesys projektui pirmaisiais metais buvo nedidelis, vėliau žymiai išaugo. Tai rodo padidėjusį dailės ir meno mokyklų kultūrinį aktyvumą. Šie skaičiai rodo ir pasikeitusį dailės mokyklų požiūrį į nuostatą – dalyvauti kartu su pradinių, vidurinių mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų vaikais.
Kasmet konkurse dalyvauja tik nedidelė dalis autorių – apie 20–40, kurie atsiunčia savo darbus savarankiškai.
Dauguma darbų – mokytojų surengtų vietinių projektų geriausių darbų kolekcijos, tad peržiūrėdami gautus darbus matome ne tik moksleivių pasiekimus, bet atsiskleidžia ir mokytojo darbo stilius, kryptis, metodika, regima projektinio darbo eiga. Tai kokybiniai parametrai.

1.6. Meninio projekto rezultatų analizė

Projektas “Gamtos pasaka” aprėpia įvairias vaikų ir jaunimo ugdymo ir kultūros sritis. Projekto organizacinis komitetas kasmet aptaria projekto pasiekimus, problemas. Rezultatai analizuojami įvairiais aspektais. Organizacinis komitetas, aptardamas kelerių metų veiklą, nurodė pasiekimus keliose srityse: tai praktiniai, edukaciniai, visuomeniniai ir kultūriniai pasiekimai.
Praktiniai pasiekimai:
Įgyta meninių projektų organizavimo patirtis.
Plėtojamas institucinis bendradarbiavimas.
Kaupiama, skelbiama, platinama didaktinė, metodinė medžiaga.
Užsimezgė ir plėtojami tarptautiniai meno edukacijos ryšiai.
Vyko tyrimas “Projektų metodas dailės mokyme”, jo rezultatai padėjo suformuoti dailės mokymo modelį, paremtą projektų metodu.
Vykdomi vietinių projektų tyrimai.
Surengtos projekto dalyvių mokytojų konferencijos.
Sukurta visuomeninė jaunimo organizacija Gamtos bičiulių junguva.
Parengta ir išleista metodinė literatūra.
Suburta projekto rėmėjų grupė.
Sukaupta projekto dokumentacija, kuri leis vėliau plėtoti panašaus pobūdžio renginius
Įkurta interneto svetainė http://www.menas.lt
Edukaciniai pasiekimai:
Kaupiama darbo projektų metodu patirtis.
Keliama mokytojų kvalifikacija.
Formuojami mokymosi ir praktikos ryšiai.
Kultūrinio gyvenimo mokyklose plėtojimas.
Plėtojamas pilietinis ugdymas.
Sudaryta metodinė kilnojamoji vaikų kūrybos darbų paroda.
Visuomeninai rezultatai:
Naujo visuomenės požiūrio į ugdymą ir į dailės mokymą formavimas.
Teigiamo visuomenės požiūrio į vaikų kūrybą formavimas.
Multikultūrinių ryšių plėtotė.
Plėtojasi vietinių projektinių grupių ryšiai su kitų šalių vaikų ir moksleivių gamtosauginėmis ir kūrybinėmis grupėmis.
Rėmėjų telkimas.
Meno žmonių, ekspertų ir kt. dalyvavimo projekte nuostatų formavimas.
Savanoriško darbo tradicijų plėtojimas.
Kultūriniai rezultatai:
Projektas turi įtakos vaikų ir jaunimo kultūros formavimuisi Lietuvoje.
Plėtoja kultūros gyvenimo formas.
Aktyvina mokyklų bendruomenių kultūrinį gyvenimą.
Aplinkos kultūros suvokimo formavimas.
Surengtos septynios vaikų konkurso dalyvių parodos Vilniuje.
Sukauptas vaikų kūrybos darbų archyvas.
Rengiamos kilnojamosios vaikų kūrybos darbų parodos.
Pasiekimai, kurie aktualūs projektų metodo tyrimui, plačiau aptarti kituose posky¬riuose.
Vykdant projektą iškyla įvairios problemos:
Lėšų trūkumas.
Ekspozicinių salių Vilniuje trūkumas.
Komunikacinių ryšių su projekto dalyviais problema.
Visuomenės požiūrio į vaikų kūrybą ugdymas.
Projektas “Gamtos pasaka” po parodos atidarymo nesibaigia. Jo kultūrinis, eduka¬cinis poveikis vyksta toliau.
6 diagramoje pavaizduota projekto “Gamtos pasaka” kultūrinė sklaida įvairiomis priemonėmis, būdais.
Projekto katalogą, kuriame yra pristatomi visi vaikai, dalyvavę antrajame projekto etape, gauna visi dalyviai ir mokytojai. Pastaruoju metu katalogas išleidžiamas 4 000 egz. tiražu.
Moksleivių kūrybinių darbų parodą aplanko nuo kelių iki keliolikos tūkstančių lankytojų.
Projekto patirtis aptariama įvairiose konferencijose, seminaruose, išleidžiami meto¬diniai leidiniai.

Trečiojoje lentelėje “Tarptautinio moksleivių meninės kūrybos projekto “Gamtos pasaka” dalyvių kūrybinių darbų parodų statistika” pateikiama parodų eksponavimo vieta, eksponuotų darbų skaičius, ekspozicijos trukmė, spėjamas lankytojų skaičius.

3 lentelė. Tarptautinio moksleivių meninės kūrybos projekto “Gamtos pasaka” dalyvių kūrybinių darbų parodų statistika
Eil. Nr. Projekto pavadinimas Parodų eksponavimo vieta Eksponuotų darbų skaičius Ekspozicijos trukmė Spėjamas lankytojų skaičius
1. Gamtos pasaka 1994 Spaudos rūmai 800 2 mėnesiai 5000
2. Miestas ir medis 1995 Spaudos rūmai 1000 2 mėnesiai 7000
3. Tyras vanduo 1996 Spaudos rūmai 1200 2 mėnesiai 15000
4. Mes ir paukščiai 1997 Spaudos rūmai 1200 2 mėnesiai 15000
5. Kelionės 1998 Nacionalinė galerija 800 2 mėnesiai 3000
6. Upė, jūra, vandenynas 1999 Nacionalinė galerija 800 2 mėnesiai 3000
7. Gimtinė 2000 Profesinių sąjungų kultūros rūmai, 1000 1 mėnuo 2000

Aplinkos ministerija, 250 3 mėnesiai 1000

Švietimo ir mokslo ministerija, 70 6 mėnesiai 1000

kilnojama paroda, 1000 2 mėnesiai Klaipėda

metodinė paroda 100 10 dienų Birštonas

Moksleivių kūrybos parodos turi svarbią metodinę, kultūrinę reikšmę. Parodas aplankė daug Vilniaus dailės pedagogų ir moksleivių, taip pat moksleivių ekskursijos iš visos Lietuvos. Mokytojai parodoje turėjo galimybę susipažinti su kitų mokytojų ir moksleivių laimėjimais, įgyti patirties. Parodos, be abejo, prisidėjo prie to, jog per kelerius metus projekte aktyviai dalyvavę atskirų rajonų mokytojai sugebėjo pasiekti tokį moksleivių kūrybos lygį, kuris atitinka geriausių Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklų rezultatų lygį.

Literatūra
1. Gaižutis A. Kultūros vertybės ir erzacai. – V.:Academia, 1993, 375 p.
2. Gaižutis A. Vaikystė ir grožis. – K.: Šviesa, 1988, 319 p.
3. Girnius J. Raštai (I). – V.: Mintis, 1991, 616 p.
4. Inui T. Daina apie žuvėdras. – V.: Vaga, 1982, 182 p.
5. Morkytė J. Vaiko estetinis auklėjimas šeimoje // Mokymo ir auklėjimo klausimai. T. XXIV – V.: PI, 1992, p. 103–108
6. Šiaulytienė D., Matonis V. Toward a Relationship between National Homogeneity and Multiculturalism in visual Arts Education // Canadian Reviw of Art Edu¬cation: Research and Issues. – 1998, Vol. 25, no 1, p. 1–14
7. Toro H. D. Voldenas arba gyvenimas miške. – V.: Vaga, 1985, 354 p.

Summary
Dr. Dalia Šiaulytienė
Some features, goals and tasks through
International Project “Nature’s Fairytale”.

The Lithuanian art educators are successfully applying active education methods in the educational process, although the application and the efficiency of these methods the socio-cultural aspects were not studied and scientifically discussed. It is necessary to discuss, analyse the practical and theoretical experience, traditions and, as based on them adapt the innovative arts education theories of the world, taking into consideration the new findings in arts education, studies as well as the achievements, estimate the social and cultural conditions of the educational practices of close countries, create a unique, corresponding to the contemporary needs art education concept and make effort to implement it, create appropriate educational models, structures, teaching forms, methodology, develop programmes, design curriculum.
In search of new art education forms, developing the environmental and artistic culture of the students an international artistic creativity project “Nature’s Fairytale” was launched in 1993 – 1994. The organisers by implementing this project were aiming at the popularisation of the project method among the art educators and students. Later on the organisation of this project was undertaken by the state and other public institutions, the goals and objectives of the project were expanded. The educational approach of the project was emphasised, namely, to promote a variety of creative, experimental activities of the students as based on the project method. In year 1996 has been started the scientific investigation of this project.
The study of the teachers’ and students’ creative activities and practice within the project “Natures Fairytale” disclosed the educational aspects as inspired by it. During the project implementation a variety of creative students groups were established to participate in the project as well as the classes, separate schools. The project hosts young artists from foreign countries. That provided an opportunity to observe, investigate, analyse the project method efficiency in the situations of collaboration, when the same objectives are undertaken by different artistic collectives, investigate the integration characteristics, institutional collaboration, results of the socio-cultural education. The immense project success, its popularity was due to the sincere activities of the pedagogues, sponsors/supporters and the volunteers.
The investigation disclosed that the project method application results in the formation of a new type of relationship between the participants of the process, the education process as such takes place in diverse environments. The project method enriches and makes the cultural life at school broader, attracts the students into arts culture, turns the arts education into a constituent part of culture. The project method forms the need for enlightenment, qualification upgrading, promotes mutual understanding between the teachers, contacts with the colleagues in foreign countries. The democratic relationships, mutual respect, attention to the creative activities of the partners emerge between students as well, the cultural and matter-of –fact contacts are specifically formed between the different project participants – the student groups with the NGOs, public institutions, private enterprises. That all promotes the formation of a new image of arts education makes an impact on the permanent arts education ideas being popular. The new traits of education, new aspects that have emerged are analysed in this study.
Among the tasks of this work was drafting the art education by the project method recommendations, methodology, arts education model. These recommendations will be available and handy not only for the art educators, but also for the primary school teachers, pedagogues involved in extra-curricular activities, other educational institutions. They will be useful for those art educators, who will partially use the project method. The teachers of other subjects can use the general project work recommendations, methodology.

Leave a Comment