BAROKAS
Barokas yra XV a. pabaigos-XVIII a.pirmosios pusės epocha Europoje,siauresne prasme-tai epochai būdinga meno kryptis ir stilius,pasižymintis prabanga,didingumu,puošnumu,dinamika,priešybių derinimu,jų įtampa ir kontrastais.Barokui būdinga mistinė,iracionali pasaulėjauta,gyvenimo iliuziškumo ir žmogaus egzistencijos netvarumo jausena.Baroko menas glaudžiai susijęs su katalikiškąja kultūra.Jis atsirado Italijoje ir paplito kitose Europos šalyse iš dalies sutpdamas su kontrreformacija-Bažnyčios pasipriešinimu Reformacijos judėjimui.Dėl ideologinio vaidmens Europos religiniame pasaulyje jis kartais vadinamas jėzuitų menu.Neatsitiktinai didžiausių laimėjimų pasiekė kulto architektūroje.Baroko architektūrai būdingos vinguriuojančios linijos,išgaubtos kupolų formos tarytum susilieja ir juda kartu gamta-su medžių lapų lapija,su dangumi plaukiančiais debesimis.Visi pavidalai mainosi,banguoja,kyla aukštyn lyg paneigdami žemiškosios būties realybę,teigdami jos netvarumą.Europoje tuo metu vyksta karai,kyla maro epidemijos,todėl nyksta tikėjimas pasaulio tvarka ir žmogaus didybe.Bažnyčios,turinčios apsaugoti nuo nelaimių,statomos vis didingesnės,o žmogus atrodo vis mažesnis,menkesnis.Jo egzistencija trumpalaikė,pomirtinė lemtis-neaiški ir bauginanti.Pasaulis,kuriame jis gyvena,labai nepatikimas-jame kasdien gali atsitikti kažkas baisaus,todėl žmogus turi nuolatos būti pasiruošęs mirčiai.Barokas atgaivino religinį jausmą,o humanistinės Renesanso kultūros laimėjimams suteikė religinę prasmę.Todėl šalia religingumo atsiranda erotika,šalia asketiškumo-hedonizmas,antgamtinis pasaulis jungiamas su žemiškuoju.Nauji mokslo atradimai,paneigę tradicinę pasaulėžiūrą,sutrikdė ir taip nelabai tvirtą pažinimą.Mokslo tiesos,turėjusios būti žmogui gyvenimo atrama,staiga sukėlė chaosą,-pasaulis pasirodė esąs mįslingesnis ir sudėtingesnis,nei manyta anksčiau.Baroko dviprasmybę paaiškina ir jo socialinės ištakos.Renesanso epochos humanizmas iš esmės buvo išsilavinusių žmonių sąjūdis:humanistai stovėjo aukščiau už neišprususią liaudį,bet laikėsi atokiau nuo didikų ir aukštosios dvasininkijos.Barokas,priešingai,kaip tik rėmėsi į šiuos du luomus-tai buvo didikų ir liaudies,turtuolių ir vargšų menas.Didikams rūpėjo įamžinti savo vardą monumentaliais architektūros paminklais ir gyventi stulbinančioje prabangoje.O liaudį reikėjo paveikti efektingais religiniais vaizdiniais,įtraukti ją į krikščionių katalikų pasaulį.Todėl nenuostabu,kad tapyboje,literatūroje šalia rafinuotų įvaizdžių atsiranda grubūs,šalia abstrakčios simbolikos-natūralistinės detalės,puošnūs elementai egzistuoja šalia makabriškų.Baroko mene išskirtos dvi kryptys:naudingieji ir dailieji menai.Dailiesiems menams priskirtos tapybos,skulptūros,literatūros,muzikos ir teatro sritys.Pamažu ėmė formuotis ir mokslas-menotyra.
Skiriami trys baroko stiliaus raidos etapai:ankstyvasis,brandusis ir vėlyvasis.Vienas būdingiausių baroko efektų-optinė iliuzija.SKULPTŪRA.Barokas išplėtė jutimo ir jausmų išraiškos skalę.Baroko skulptoriai stengėsi užfiksuoti,bei gestais bei mimika išreikšti aistras,siaubą ir skausmą.Baroko meistrai taip įvaldė meno priemones,jog su perspektyva,anatomija sudėtingais rakursais susidorodavo stebėtinai lengvai.Barokasn priešingai nei renesansas nevaizdavo to kas tobula,bet stengėsi perteikti amžiną vyksmą.Baroko stilius buvo ryškiausias architektūroje,dailėje ir muzikoje.