Artūro Morozovo fotografijų ciklas ,,Gruzija 08.08.08 ‘’

Įvadas

Šiame namų darbe analizuosiu Artūro Morozovo fotografijų ciklą – ,,Gruzija 08.08.08 ‘’. Artūras Morozovas – tai VDU menų fakulteto absolventas, kuris jau penkerius metus bendradarbiauja su įvairiomis Lietuvos ir užsienio naujienų agentūromis, spaudos leidiniais. 2009 m. jis pelnė Lietuvos spaudos fotografijos metų apdovanojimą ,,auksinis kadras‘‘. Fotografijų cikle ,,Gruzija 08.08.08’’ įamžintas Gruzijos ir Rusijos karinis konfliktas. Artūras Morozovas tarsi kuria pasakojimą, kuriuo atskleidžia ne tik ribines situacijas, į kurias pateko paprasti žmones, bet taip pat atskleidžia asmenines, itin skaudžias žmonių, ypač moterų istorijas. Fotografijos yra nespalvotos, todėl kai kuurios iš jų atrodo gana dramatiškai ir formaliu požiūriu įspūdingai, taip pat visas fotografijas vienija humanistinis požiūris į žmogų. Antroje namų darbo dalyje palyginsiu A. Morozovo fotografijų ciklą ,,Gruzija 08.08.08 ‘’ su Jono Dovydėno ciklu ,,War and peace in Afghanistan 1985 – 2005 ’’ ir pabandysiu atskleisti šių ciklų panašumus ir skirtumus. Pasirinkau analizuoti būtent A. Morozovo fotografijų ciklą ,,Gruzija 08.08.08 ‘’, nes Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto tema yra tikrai jaudinanti, taip pat dauguma fotografijų formaliu požiūriu yra įspūdingos.

Išsami fotografijų stiliaus ir koncepcijos analizė

Artūras Morozovas savo reportažinės footografijos cikle ,,Gruzija 08.08.08 ‘’ ypatingą dėmesį skiria Gruzijos moterims, kurios rusų – gruzinų karinio konflikto metu stipriai nukentėjo: vienos neteko namų, kitos – prarado vyrą ir netgi vaikus. Nuotraukoje ,,Gruzinė prie savo sugriauto namo‘‘ atskleidžiamas didžiulis moters sielvartas ir skausmas. Moteris buvo nufotografuota iš

š apačios ir tai tik dar labiau sustiprina akimirkos dramatizmą. Moters neviltį, širdgėlą išduoda stipriai sunertos, gyslotos rankos bei sučiauptos lūpos, rodančios pastangas susitvardyti, neprarasti pusiausvyros. Nuotraukai dinamikos suteikia balkonai, išsidėstę vienas virš kito ir taip sukuriantys ritmą, kuris kontrastuoja su ramiai stovinčia, statiškoje pozicijoje esančia senyva moterimi.

Fotografijoje ,,Moteris, gerdama rytinę kavą, stebi okupantus, įvažiuojančius į Gruziją‘‘ jaučiame didžiulę įtampą. Fotografijoje aiškai galime įžvelgti du planus: pirmąjame, atsisukęs nugra stovi kariškis, dešinėje rankoje laikantis šautuvą. Antrajame plane pro langą matome sėdinčią moterį, geriančią kavą ir neramiu žvilgsniu stebinčią aplinką. Svarbiausias nuoraukos akcentas yra kariškio šautuvas, sukuriantis diagonalią liniją kompozicijoje, kuri ne tik sustiprina dinamiką, bet kartu yra jėgos, brutalumo bei žiaurumo simbolis, už kurio sėdinti moteris atrodo trapi, pažeidžiama ir bejėgė.
Formaliu aspektu pati įspūdingiausia yra nuotrauka pavadinimu ,,Moteris per pilietinį Gruzijos karą prardusi vyrą, šiame konflikte neteko ir sūnaus‘‘. Šioje nuotraukoje vaizduojama senyvo amžiaus moteris, kurios dešinę veido pusę dengia juoda skraistė, o kairioji veido pusė išvagota gilių raukšlių, veido mimika byloja apie milžinišką sielvartą ir skausmą. Juoda skraistė suteikia asmenybei paslaptingumo, tačiau kartu tai yra ir gedulo spalva. Nuotraukos ekspresyvumas pasiekiamas meistriškai panaudojant kontrasto principą: nuotrauka tarsi padalinta į dvi dalis – šviesiai pilkšvą moters veidą su didele, kumpa, šviesia nosimi ir
r dešinę veido dalį, apdengta juoda skraiste.

Pati dramatiškiausia fotografija yra pavadinimu ,,Gruzinė protestuoja prieš neteisėtus rusų karių veiksmus Gruzijoje‘‘. Moteris nufotografuota bėganti, iškeltomis rankomis nešanti Gruzijos vėliavą, kuri plėvesuoja jai už nugaros. Moters veide galima įžvelgti kovos dvasią, didžiulį ryžtą ir viltį. Kompozicija yra dinamiška, nes moteris pavaizduota judesyje, dinamikos įspūdį sustiprina diagonali linija, kurią galima įžvelgti įstrižai iškeltoje Gruzijos vėliavoje. Nuotraukos akcentas yra pražiota moters burna, kurios tamsioje ertmėje išryškėja vienas baltas dantis, tokiu būdu sukuriama dramatiška, tačiau kartu šiek tiek groteskiška nuotaika.

Sekanti grupė fotografijų vaizduoja ribines situacijas Gruzijos politinio konflikto metu. Šiomis fotografijomis Artūras Morozovas tarsi kuria pasakojimą apie sudėtingas Gruzijos piliečių gyvenimo sąlygas, jų įtampos kupiną kasdienybę, atskleisdamas tiek rusų karių žiaurumą, tiek pačių gruzinų nerimą, baimę, beviltiškumo jausmą. Šiomis fotografijomis A. Morozovas siekia atkreipti visuomenės dėmesį į sudėtingą Gruzijos politinę situaciją, priminti, jog ne per seniausiai panašiomis sąlygomis okupuotame krašte gyveno ir lietuvių tauta.

Formaliu požiūriu išraiškinga ir itin ekstremalią situaciją vaizduoja fotografija, pavadinimu ,,Rusų kariai blokuoja įvažiavimą į Gorio miestą‘‘. Nuotraukoje užfiksuotas didžiulis tankas, ant kurio sėdi būrys karių, kurie visi rankose laiko karinius šautuvus. Žvelgiant į fotografiją galime tiesiog jausti į tampos kupiną atmosferą, agresiją, nežinią, kuria linkme įvykiai pakryps toliau. Įdomu yra tai, jog nuotraukoje galime įž
žvelgti du planus: antrame plane užfiksuotas tankas, kuris matosi pro automobilio langą ( pirmas planas ), iš kurio ir yra padaryta fotografija.

Sekanti ne mažiau įdomi fotografja yra pavadinimu ,,Gorio miesto gyventojai po bombardavimų grįžta į miestą apžiūrėti savo sugriautų namų‘‘. Šioje fotografijoje atskleista ribinė situacija, kuomet neramumai tokie dideli, jog žmonės netenka net savo brangiausios nuosavybės – gyvenamosios vietos. Fotografijoje užfiksuoti du žmonės, kurių veido išraiškoje galima įžvelgti nusivylimą ir neviltį. Taip pat nuotraukoje galime pastebėti aiškią diagonalę, kuri suteikia kompozicijai dinamikos. Tačiau esminis kompozicijos bruožas yra tai, jog vaizdas nufotografuotas iš apačios: tokiu būdu einančių žmonių neviltis atrodo tik dar didesnė.

Jaudinanti akimirka užfiksuota fotografijoje ,,Žurnalistai bėga nuo juos apšaudančio Pietų Osetijos separatisto‘‘. Fotografija įdomi tuo, jog ji nepaprastai dinamiška. Nuotraukoje užfiksuoti į kalną bėgantys žurnalistai, į kuriuos kėsinasi mašina važiuojantis separatistas. Dinamikos įspūdį dar labiau sustiprina diagonali linija, žyminti kelio juostą. Fotografijoje atskleista ribinė situacija, parodanti, jog net žurnalistai Gruzijoje nėra visiškai saugūs.

Sekanti grupė fotografijų vaizduoją įtampos kupinus laukimo momentus, kuriuose nėra tiesioginės agresijos ar smurto, tačiau situacija vis dar pavojinga. Šiomis fotografijomis A. Morozovas kuria pasakojimą apie žmones, tiesiogiai nedalyvaujančius karo veiksmuose arba užfiksuoja momentus, kuomet tas veiksmas yra ką tik pasibaigęs.

Formaliu požiūriu išraiškinga fotografija yra pavadinimu ,,Rusų kareivis rūko pa

askutinę cigaretę prieš išvykdamas iš okupuotų Gruzijos teritorijų‘‘. Nuotraukoje pavaizduotas rusų kareivis, dešinėje rankoje laikantis cigaretę, o kairėje – šautuvą. Fotografija yra dinamiška, nes joje kertasi daugybė diagonalių linijų: kareivis užfiksuotas ne stovintis tiesiai, o pasviręs, taip pat pasviręs ir kareivio šautuvas, kuris tiek su jo kūnu, tiek su šalia esančiu pastatu sudaro statų kampą. Nuotraukoje tvyro įtampos ir nerimo kupina atmosfera, kuri tarsi liudija apie ką tik pasibaigusius neramumus.

Sekanti jaudinanti fotografija, kurioje užfiksuotas siaubingas žmonių nerimas ir įtampa, vaizduoja traukinio, važiuojančio maršrutu Tbilisi – Batumi, vidų. Traukinyje jaučiama įtampa todėl, jog geležinkelio tiltą, per kurį dreikiasi maršrutas, užminavo rusų kariai, o šis traukinys – vienintelė galimybė nusigauti į kitą šalies pusę. Neįtikėtina yra tai, jog traukiniui sėkmingai pervažiavus per tiltą, šis susprogo. Fotografijoje užfiksuotos tikros keleivių emocijos: apkūni moteris iš baimės užsidengusi burną ranka, pagyvenęs vyras susigraudinęs šluostosi akis, o vyras už jo – pamaldžiai sunėręs rankas. Taip pat nuotrauka nepaprastai kontrastinga: šviesūs keleivių drabužiai kontrastuoja su tamsiu traukinio interjeru. Tokiu būdu tik dar labiau sustiprinamas akimirkos dramatizmas.

Analizuojamų kūrinių palyginimas su Lietuvos fotografijos meno kontekstu

Šį Artūro Morozovo reportažinės fotografijos ciklą galima palyginti su Jono Dovydėno ciklu ,, War and peace in Afghanistan 1985 – 2005 ’’. Lyginant šiuos du ciklus pirmiausia į akis krinta tai, jog dalis Jono Dovydėno fotografijų yra spalvotos, tuo tarpu Artūro Morozovo visos fotografijos juodai baltos. Taip pat Jono Dovydėno cikle žymiai platesnis temų diapazonas, tačiau Artūro Morozovo fotografijos kur kas išraiškingesnės. Apžvelgiant temas, galime išskirti keletą Jono Dovydėno ciklo temų, kurių nerasime Artūro Morozovo reportažinės fotografijos cikle apie Gruziją. Pirmiausia Jono Dovydėno cikle ypaingas dėmesys yra skiriamas vaikams, kurie vaizduojami žaidžiantys, jojantys ant asilo arba apžiūrimi gydytojo. Taip pat skirtingai vaizduojamos moterys: Jono Dovydėno cikle jos kur kas jaunesnės, nors taip pat apsigobusios skaromis. Kai kuriose fotografijose vaizduojamos su ginklais rankose, besiruošiančios karinei operacijai, tuo tarpu Artūras Morozovas fotografuodamas moteris siekė išryškinti jų skausmą ir sielvartą. Taip pat Jonas Dovydėnas savo cikle ypatingą dėmesį skyrė gamtos grožiui atsklesti, kai kuriose fotografijose įamžinti gyvūnai, pavyzdžiui įspūdinga kupranugarių eisena per dykumą.

Tačiau galime pastebėti ir keletą temų, kurios sutampa abiejų autorių cikluose. Pavyzdžiui, abudu autoriai panašiai vaizduoja kariškius: jie vaizduojami apsiginklavę ir prižiūrintys karinę įrangą. Skirtumas tik tas, jog Jono Dovydėno užfiksuoti kariškiai laukia džipuose, o Artūro Morozovo – tankuose. Taip pat abiejų autorių cikluose yra forografijų, kuriose užfiksuotos karinių automobilių kolonos. Skiriasi tik karinių automobilių tipai. Taip pat abiejų autorių cikluose užfiksuoti apgriauti arba visiškai sunaikinti namai, tačiau Artūro Morozovo fotografijoje netoli namo užfiksuota ir moteris, namo savininkė, taigi pastarojoje fotografijoje užfiksuotas ne tik apgriuvęs pastatas, bet kartu atskleista ir asmeninė drama. Svarbiausias panašumas, siejantis abu šiuos autorius yra humanistinis požiūris į žmogų: A. Morozovas savo fotografijomis nuoširdžiai siekia atskleisti skaudžias gruzinų asmenines istorijas, lygiai taip pat kaip ir J.Dovydėnas savo fotografijose nuoširdžiai domisi paprastų afganistaniečių gyvenimu, ypač vaikais.

Išvados

Taigi, Artūro Morozovo fotografijų ciklas ,,Gruzija 08.08.08 ‘’ yra įdomus ir išskirtinis ne vien dėl aktualios ir jaudinančios problematikos, tačiau ir dėl pačių fotografijų, kurios yra išraiškingos, ekspresyvios, formaliu požiūriu įspūdingos. Šiame fotografijų cikle A. Morozovas kuria keletą pasakojimų, kuriais atskleidžia sudėtingas Gruzijos piliečių gyvenimo sąlygas, jų įtampos kupiną kasdienybę, rusų karių žiaurumą bei skausmingus padarinius paprastiems Gruzijos žmonėms. Ypatingas dėmesys skiriamas Gruzijos morerims, kurios karinio konflikto metu stipriai nukentėjo: vienos neteko namų, kitos – prarado vyrą ir netgi vaikus. Pavyzdžiui, fotografijoje ,,Gruzinė prie savo sugriauto namo‘‘ atskleidžiamas didžiulis moters sielvartas ir skausmas. Taip pat šiame fotografijų cikle fiksuotos ribinės , ekstremalios situacijos, į kurias patekęs žmogus atsiduria tikrame pavojuje. Tokios fotografijos pavyzdys galėtų būti nuotrauka, pavadinimu ,,Žurnalistai bėga nuo juos apšaudančio Pietų Osetijos separatisto‘‘.Paskutinė fotografijų grupė vaizduoją įtampos kupinus laukimo momentus. Formaliu požiūriu išraiškinga fotografija yra pavadinimu ,,Rusų kareivis rūko paskutinę cigaretę prieš išvykdamas iš okupuotų Gruzijos teritorijų‘‘.Antroje namų darbo dalyje palyginau A. Morozovo fotografijų ciklą ,,Gruzija 08.08.08 ‘’ su Jono Dovydėno ciklu ,,War and peace in Afghanistan 1985 – 2005 ’’ ir atskleidžiau pagrindinius šių ciklų panašumus ir skirtumus. Pagrindinis šių ciklų skirtumas yar tai, jog Jono Dovydėno cikle žymiai platesnis temų diapazonas, tačiau Artūro Morozovo fotografijos kur kas išraiškingesnės.

Literatūros sąrašas:

Artūro Morozovo paroda galerijoje 101
http://www.jonasdovydenas.com

Leave a Comment