Žmogaus gemalo vystymasis

TURINYS

 Įvadas 3 psl.
 Apvaisinimas 4 psl.
 Nuovala (placenta) 6 psl.
 Vaisiaus vandenys (liquor amnii) 7 psl.
 Vaisiaus raida: 8 psl.
 Pirmasis trimestras 9 psl.
 Antrasis trimestras 11 psl.
 Trečiasis trimestras 12 psl.
 Naujagimio brandos įvertinimas 12 psl.
 Literatūra 12 psl.

ĮVADAS

Vienas labiausiai šiandieną stulbinančių dalykų yra tai, jog mes gyvename pasaulyje, kuriame žmonės gerokai daugiau žino apie automobilių sandarą bei kompiuterių darbą, negu apie tai, kas slypi jų pačių kūne. Daugelis mūsų esame išsilavinę, sugebame pragyventi, protingai ir maloniai leisti laisvalaikį, tačiau tik kai kurie pakankamai žinome ape mūsų organizmo veiklą ir jam gręsiančius pavojus – apie tai, nuo ko neišvengiamai prriklauso visas mūsų gyvenimas. Tokia situacija ne tik stebina, bet ir yra pavojinga. Dabar, kaip niekad anksčiau, žmogaus likimas dažnai yra jo paties rankose – gera ar prasta sveikata, net gyvybė ar mirtis priklauso nuo mūsų pačių. Šiais laikais gydytojai turi daugybę veiksmingų priemonių, kokių prieš kurį laiką niekas neįsivaizdavo. Tačiau jas galima sėkmingai panaudoti tik tada, kai žmonės patys suvokia savo organizmo veiklą, greit pastebi jos sutrikimus ir laiku kreipiasi į gydytoją. Taigi, šio referato tikslas – kiekvienam skaitytojui suteikti žinių apie jįį patį, o konkrečiau – apie žmogaus vaisiaus vystymąsi nuo apvaisinimo iki kūdikio gimimo.

APVAISINIMAS (fecundatio)

Apvaisinimas – tai spermatozoido ir kiaušialąstės susiliejimas, jų branduolių susijungimas ir naujos gyvybės užsimezgimas. Tai dažniausiai įvyksta kiaušintakyje. Per lytinį aktą sėklą išsiveržia į moters lytinius takus – įvyksta ejakuliacija. Vi

ienu kartu išmetama apie 300 – 500mln.spermatozoidų, iš kurių kiaušinėlį pasiekia tik keli šimtai (300 – 500), o kiaušialąstę apvaisina tik vienas spermatozoidas (tai – monospermija).
Nuo makšties iki kiaušintakio ampulės, kur dažniausiai apvaisinama kiaušialąstė, spermatozoidas juda apie 1 – 1,5h ir nukeliauja apie 20cm atstumą. Pakeliui žūva daug spermatozoidų, jie rezorbuojasi. Kiaušintakiuose spermatozoidai gali išlikti gyvybingi apie tris paras, dėl to sperma, patekusi net kelias dienas prieš ovuliaciją, gali jos “sulaukti” ir apvaisinti kiaušinėlį. Jeigu sėkla išmetama per ovuliaciją, kiaušialąstė apvaisinama iškart.
Kiaušialąstė apvaisinimo metu esti gana pasyvi. Kiaušintakiuose jos apvalkalėlis suminkštėja, o paviršiuje esanti tam tikra medžiaga – fertilizinas turi įtin didelės reikšmės apvaisinimui. Spermatozoido akrosoma taip pat turi panašių į tripsino proteinazę fermentų, kurie kontakto su kiaušialąste vietoje (apvaisinimo kūgyje) ištirpdo apvalkalėlius, ir abiejų lytinių ląstelių citolemos susijungia, susilieja.
Tuomet kiiaušinėlio paviršiuje formuojasi apvaisinimo membrana, keičiasi jos laidumas (įvyksta depoliarizacija), dėl to kiti spermatozoidai nepapuola, kai jau vienas jų prasiskverbia, ir žūva. Kontakto vieta (zona pellucida) dėl fermentų lyg sukietėja. Preiš patekdamas į kiaušialąstės citoplazmą, spermatozoidas netenka uodegos. Po to susilieja abiejų ląstelių branduoliai, susijungia chromosomos. Susidaro kokybiškai nauja ląstelė – zigota, užsimezga nauja gyvybė. Ji iki aštuntos savaitės pabaigos vad.gemalu, o vėliau, susiformavus placentai, – vaisiumi.
Būsimo individo lytis nulemiama apvaisinimo metu. Apvaisinimo metu nulemiami ir kiti požymiai (ūgis, akių ir odos spalva, ne
et sveikata, ligos). Žnogaus genotipe esti 22 poros somatinių ir viena pora lytinių chromosomų (iš viso – 46 chromosomos). Visos moters ir vyro įvairių ląstelių chromosomos esti vienodos, išskyrus lytinių chromosomų porą. Moters genotipe lytinių chromosomų pora sudaro dvi X chromosomos, o vyro – viena X ir šiek tiek mažesnė bei kitos formos Y chromosoma.
Subrendusios lytinės ląstelės turi viengubą (haploidinį) chromosomų rinkinį (iš viso – 23 chromosomos). Nesubrendusios lytinės ląstelės turi dvigubą chromosomų rinkinį.joms bręstant, šis rinkinys dalijasi taip, kad į subręndusią lytinę ląstelę atsitiktinai (arba motinos, arba tėvo) patenka tik viena iš dviejų vienos poros chromosomų. Iš pirminės moters lytinės ląstelės (XX) randasi dvi vienodos subrendusios kiašialąstės, kuri kiekviena turi po X lytinę chromosomą. Iš pirminės vyro lytinės ląstelės (XY) susidaro vienas subrendęs spermatozoidas su X, o kitas – su Y lytine chromosoma. Dėl to vyrų spermatozoidai esti dviejų tipų: apie pusė jų turi X ir apie pusė – Y lytinę chromosomą.
Jeigu kiaušialąstę apvaisins spemratozoidas su Y lytine chromosoma – užsimegs vyriškos lyties gemalas, jei su X – moteriškos. Vadinasi, tėvo spermatozoidai lemia vaiko lytį. Dažniausiai spermatozoidai su Y lytine chromosoma esti judresni ir griečiau pasiekia kiaušinėlį, dėl to gimsta daugiau berniukų, tačiau vyriškos lyties gemalas esti jautresnis išorės poveikiams ir dažniausiai žūva dar negimęs (tuomet prasideda savaiminis persileidimas). Nustatyta, ka
ad 100 naujagimių mergaičių tenka 104 – 106 berniukai, tačiau vėlgi daugiau jų gimusių miršta. Susidariusi nauja zigota turi dvigubą – diploidinį chromosomų rinkinį (viena homologinė – tos pačios poros chromosoma esti paveldėta iš tėvo, kita iš motinos). Susijungus lytinių ląstelių branduoliams ir susidarius zigotai, apvaisinimas baigiasi. Toliau zigota bręsta, auga, dalijasi, segmentuojasi. Iš vienos kokybiškai naujos ląstelės per 72h susidaro 64 ląstelių darinys, vad.morule, kurios viduje esančios ląstelės tamsesnės (iš jų formuosis gemalas), o išorinės – šviesesnės (iš jų susidarys gemalo dangalai).
Apie 4 – 6 dieną nuo apvaisinimo rutuliojasi blastocista: šviesesnės ląstelės (trofoblastas) nutolsta nuo tamsesniųjų (embrioblasto), tarp jų atsiranda ertmė užpildyta skysčiu. Tuomet toks ląstelių darinys keliauja kiaušintakiu link gimdos ir apie 7 parą įkrenta į ją. Prieš pat įkrentant į gimdą blastocistą dengiančio trofoblasto ląstelės išleidžia ataugėles, kurios padeda įsitvirtinti gimdoje. Taip pat formuojasi choriono gaureliai, kurių ląstelės išskiria fermentus, jie pragraužia gimdos gleivinę, ir gemalas įsiterpia į ją – implantuojasi (nidatio).
Visą laiką nuo apvaisinimo iki implantacijos gemalas maitinasi iš kiaušialąstės atsargų, po to maisto medžiagas gauna per gimdos kraujagysles iš motinos. Nuo pat apvaisinimo gemalo trofoblastas gamina hormoną – chorioninį gonadotropiną, kuris stimuliuoja geltonkūnio progesteroną ir kartu su juo palaiko nėštumą bei turi įtin didelės reikšmės placentai susidaryti. Beje, šis hormonas – tai cheminis impulsas pogumburiui bei hipofizei apie pastojimą.
NUOVALA (placenta)

Dažniausiai gemalas implantuojasi gi

imdos viršutinėje priekinėje arba viršutinėje užpakalinėje sienelėje. Pasitaiko, kai gemalas įsiterpia į gimdą labai žemai (tai – pirmeigė placenta), tuomet tokioje vietoje susiformavusi placenta dažnai atsisloksniuoja pirma laiko (gresia persileidimas). Gemalas gali įplantuotis ir ne gimdoje (tai – negimdinis nėštumas), pvz., kaiušintakiuose ar pilvo ertmėje. Tomet jis negali normaliai augti ir bręsti, esti šalintinas dėl pavojaus nukraujuoti, suplyšus jį gaubiantiems dangalams.
Placenta formuojasi gemalo sąlyčio su gimda vietoje, blastocistos dangalo – trofoblasto gaureliams įaugus į gimdos gleivinę (apie 12 savaitę). Į trofoblasto gaurelius iš jo pusės įauga kraujagyslės. Taip susidaro choriono gaureliai, kurie išskiria gimdos gleivinę ardančius fermentus, dėl to apie juos susidaro ertmelės – lakunos, kurias užpildo motinos kraujas. Tačiau embriono kraujas su gemalo krauju nesimaišo, nes jį nuo motinos kraujo skiria plona membrana, sudaryta iš gaurelį dengiančio epitelio ir gaurelio kapiliaro epitelio.
Pro šią membraną vyksta medž.apykaita: į embioną patenka iš motinos akeliavęs deguonis, maisto medž., vitaminai, o iš jo į motinos organizmą grąžinamas CO2 ir medžiagų apykaitos liekanos. Pro placentą prasiskverbti virusai, kai kurie vaistai, nikotinas ir narkotikai. Štai kodėl nėščiai moteriai draudžiama rūkyti, vartoti narkotikus ir kai kuriuos vaistus, kurie neigiamai veikia gemalo formavimąsi ir brendimą. Jeigu motina kažkada persirgo kai kuriomis infekcinėmis ligomis, susidarę antikūnai praeina per placentą ir saugo vaisių nuo šių ligų (pvz., nuo vėjaraupių, tymų).
Placenta – tai hormonų gamykla. Ji iškiria chorioninį gonadotropiną, progesteroną, o nėštumo pabaigoje – ir estrogenus. Pastarieji skatina gimdos sienelės susitraukimus. Placentoje kaupiasi kai kurios medžiagos (pvz., glikogenas, geležis). Ją su vaisiumi jungia virkštelė (umbilicus). Virkštelė esti 1 – 2 cm skersmens, 0,5 – 0,6m ilgio (ji formuojasi iš vaisiaus dangalų ir priedų – amniono ir trynio maišo). Nėštumo pabaigoje disko pavidalo tamsiai raudona placenta sveria apie 0,5 – 0,7kg, jos skersmuo – apie 20cm, storis – 3cm.

Vaisiaus vandenys (liquor amnii)

Vaisiaus vandenys yra sudėtinga biologiškai aktyvi terpė, dalyvaujanti motinos ir vaisiaus medž.apykaitoje. 99 jos sudaro vanduo. Nėštumo pradžioje vaisiaus vandenis gamina tik amniono epitelis. Vėliau dar prisideda vaisiaus šlapimas, nuolat išskiriamas į amniono ertmę. Nėštumo eigoje vandenų daugėja. Daugiausia jų (virš 1000ml) būna 38 – 39 nėštumo savaitę. Nėštumo pabaigoje jų sumažėja iki 800ml (300 – 1500ml). Nėštumui užsitęsus, vandenų toliau mažėja. Mažas vandenų kiekis būdingas placentos funcios nepakankamumui. Vandenyse randama 0,2 – 0,4g baltymų, šiek tiek gliukozės, elektrolitų, bilirubino, kai kurių hormonų, palyginti nemažai kreatino (iki 2mg) ir kt. Visų šių medžiagų koncentracija nėštumo eigoje kinta: baltymų, gliukozės, bilirubino, elektrolitų mažėja, kretino – daugėja.
Nėštumo pradžioje vaisiaus vandenys būna skaidrūs, vėliau padrumzlėja nuo vaisiaus odos plaukelių (lanugo), epidermio ląstelių ir odos riebalinių liaukų produktų. Nėštumo metu visą laiką vyksta viasiaus vandenų apykaita: dalis jų rezorbuojasi į motinos kraujo apytaką, dalį sunaudoja vaisius. Nėštumo pabaigoje per parą jis praryja 300 – 500ml vandenų. Manoma, kad vandenis rezorbuojasi ir per vaisiaus virkštelę, ir per odą. Vaisiaus vandenų skystoji dalis visiškai pasikeičia maždaug per 3 valandas, elekrolitai ir kitos medž. – lėčiau.
Vaisiaus vendenys atlieka ir grynai mechaninę funkciją: vaisius juose laisvai vystosi ir juda, yra apsaugotas nuo traumų. Gimdymo metu vaisiaus vandenų puslė padeda atsidaryti gimdos kaklelio žiomenims.
Vaisiaus raida

Nuo apvaisinimo iki antrojo mėnesio pabaigos susidariusi nauja būtybė vadinama gemalu, o vėliau vaisiumi. Vidutiniškai nėštumas trunka devynis kalendorinius mėnesius arba 280 dienų, arba 40 savaičių. Nėštumo pabaiga ir gimdymo data nustatoma, prie paskutiniųjų mėnesiniu pirmosios dienos pridėjus 7 dienas, o iš mėnesinių skaičiaus atėmus 3. Gimdymo terminą galima nustatyti ir pagal pirmuosius vaisiaus judesius, kuriuos pajuto nėščioji: pirmą kartą gimdančiai prie šios datos pridedama 140 dienų, o pakartotinai gimdančiai – 154.
Nėštumas nustatomas iš įvairių požymių. Jie esti subjektyvūs (apetito ir uoslės pakitimas, pykinimas, vėmimas), apytikriai (mėnesinių išnykimas, gimdos ir krūtų padidėjimas) ir objektyvūs (vaisiaus nustatymas ultragarsu ar čiuopiant). Net ir Lietuvos vaistinėse parduodami specialūs nėštumo testai (įmerktas į šlapimą indikatorius dažniausiai parodo, ar moteris nėščia, ar ne). Nėštumas skirstomas į 3 trimestrus.
Pirmas trimestras

1 savaitė. Apvaisintas kiaušinėlis skyla ir rieda į gimdą, susidaro gemalas ir jo dangalų užuomazgos. Šiuo metu iš zigotos formuojasi morulė, iš jos – blastocista, kurią jau galima įžiūrėti plika akimi.
2 savaitės. Blastocista nugrimzta į gimdos gleivinę – tai implantacija. Kol gemalas rieda iki gimdos, jis maitinasi iš kiaušialąstės atsargų, po to pradeda formuotis placenta. Iš gemalą supančio trofoblasto susidaro chorionas, kurio gaureliai įauga į gimdos gleivinę. Tai – placentos užuomazga. Randasi kraujo forminių elementų užuomazgos ir širdies ląstelės.
3 savaitės. Dėl hormonų gausos įtin išveša gimdos gleivinė, į choriono gaurelius įauga kraujagyslės. Gemalinis diskas pasidaro cilindro pavidalo, skiriama galvinė, uodeginė dalis ir kamienas. Pradeda plakti širdis. Gemalo ilgis – apie2mm.
4 savaitės. Susidaro amnionas, kuris saugo gemalą, o vėliau ir vaisių nuo smūgių, sutrenkimų, temperatūros pokyčių. Pradžioje širdis plaka neritmiškai, po to ritmiškai ir daug greičiau nei motinos. Susidaro pirminė burna. Nervinis vamzdelis užanka, randasi galvos smegenų puslelės. Pradeda formuotis rankos, kojos. Gemalo ilgis – apie 7mm.
5 savaitės. Sparčiau rutuliojasi vidaus organai. Itin paauga gemalo galvinis galas kartu su galvos smegenimis. Iš nugaros smegenų išauga nervai. Susidaro akių taurės. Jungiasi veido dalys. Formuojasi bruna ir žandikauliai. Randasi ausies kalvelės. Rankų ir kojų užuomazgos primena mažus pumpurėlius. Sparčiai auga širdis ir kraujagyslės. Gemalo kraujagyslės įauga į placentos užuomazgos vietą, formuojasi virkštelės užuomazga. Choriono gaurelių daugėja, jie šakojasi, gemalą vis tvirčiau pritvirtindami prie gimdos sienos. Intensyviai formuojasi virškinimo sistema (pirma – skrandis ir plonosios žarnos), galvos ir nugaros smegenys. Gemalo ilgis – apie 10mm.
6 savaitės. Itin sparčiai didėja galvos smegenys ir visa galva. Jau esti penkios smegenų pūslelės. Skiriami apatinis ir viršutinis žandikauliai. Randasi nosies šnervės, toliau formuojasi ausies kaušeliai ir akių vokai. Nugaro smegenys beveik susiformavusios. Virškinimo ir šalinimo sistemos bręsta toliau, tačiau kepenys ir inkstai dar nefunkcionuoja. Susidaro užkrūčio ir prieskydinių liaukų užuomazgos. Augant rankoms ir kojoms ryškėja pirštai. Gemalo galva ir uodeginė dalis šiek tiek susirietusi. Gemalo ilgis – apie 12 – 14mm.
7 savaitės. Placenta jau susiformavusi. Svarbus laikotarpis akims ir vidinei ausiai formuotis. Širdis plaka stipriau. Jau yra visų svarbiausių vidaus organų užuomazgos. Randasi plaučiai, tačiau jie primena tik kietą gumulėlį. Prasideda kaulų osifikacija (raktikaulio). Matosi vokai. Veidas neryškus, tačiau galima įžiūrėti burną. Suyra kloakos membrana. Kojos ir rankos auga, pradeda formuotis klubų, kelių, pečių ir alkūnių sąnariai. Šiek tiek juda stuburas. Gemalo ilgis – apie 18 – 20mm.
8 savaitės. Galima skirti individo lytį, nes baigiasi lytinių liaukų diferenciacija. Visos pagr.gemalo sistemos ir struktūros esti užsimezgę. Gemalas primena žmogutį. Akys iš galvos šonų pasislinkę į priekį, plačiai atmerktos, tačiau aptrauktos plėve. Toliau formuojasi veidas, ryškėja nosis. Rankų ir kojų pirštai paskiri, gerai įžiūrimi. Galūnės pailgėjusios, šiek tiek juda. Yra vaga, skirianti galvą nuo liemens. Galva didelė ir nusvirusi ant krūtinės. Gemalo ilgis – apie 4cm. Baigiasi gemalo periodas.
9 savaitės. Vaisius sparčiai auga. Visiškai susiformavusi virkštelė aprupina vaisių maisto medžiagomos ir deguonimi, šalina medžiagų apykaitos liekanas. Visi pagr.vidaus organai toliau auga ir bręsta. Itin padidėja gimdos ertmė. Vaisiaus ilgis – apie 4 – 5cm.
10 savaičių. Širdies ir kraujagyslių sistema varinėja kraują po visą gemalą. Prasideda vidinių lyties organų formavimasis, išoriniai lyties organai dar nematomi. Toliau ryškėja veidas, kojos ir rankos gerai matosi, pirštai laibi, matosi labai aiškiai. Lojų ir rankų judesiai aktyvesni, tačiau motina jų nejaučia. Vaisiaus ilgis savaitės pabaigoje – 5 – 6cm.
11 savaičių. Veidas beveik susiformavęs, yra vokai. Pradeda formuotis raumenys, išoriniai lyties organai. Placenta primena minkštoką audinių pagalvėlę ir funkcionuoja kaip paskiras organas. Tarp 11 ir 14 savaičių amniono ertmėje intensyviai daugėja vaisiaus vandenų.
12 – 14 savaičių. Beveik visi organai susiformavę, tačiau negalėtų funcionuoti be motinos organizmo. Gimda pakyla iki gaktinės sąvaržos, tačiau išoriškai pilvas dar nepakitęs. 12 savičių vaisiaus ilgis – apie 9cm. Galva daug didesnė už kūną, veidinė dalis dar maža. Ryški nosis ir lūpos. Galūnės pailgėja, atsiranda nagų plokštelės. 14 savaitę dar suaktyvėja vaisiaus judesiai, tačiau nėščioji jų vis dar nejaučia.
Antrasis trimestras

14 – 16 savaičių. Toliau laibėja ir ilgėja galūnės, pirštai, formuojasi nagai, sąnariai. Stirpėja vaisiaus judesiai. Vaisių dengia ploni, ilgi plaukai (lanugo). 14 savaitę placenta visiškai susiformavusi. Itin spartėja vaisiaus augimas: 14 savaitę jo ilgis – 12cm, masė – 150g, o 16 savaitę – 15cm, masė – 200g.
16 – 20 savaičių. Inkstai pradeda gaminti silpnos koncentracijos šlapimą, ima veikti vaisiaus virškinamasis traktas, atsiranda rijimo refleksas, seilių liaukos išskiria amilazę, skrandis – pepsiną, kepenys – tulžį, plonoji žarna – savo fermentus ir hormonus.
20 savaičių. Motina jaučia vaisiaus judesius, nes jie labai suaktyvėja. Vaisius auga truputį lėčiau, sparčiai formuojasi raumenų sistema. Žarnyne susidaro mekonijus (vaisiaus ekskrementai). Kaulų čiulpai tampa pagr.kraujo gamybos organu. Ant galvos pradeda augti plaukai. Oda ryškiai raudona. Vaisiaus ilgis – apie 21cm, masė – 300 – 400g.
24 savaičių. Visi organai išsirutulioję. Raumenys beveik susiformavę. Placenta vis auga, aktyviau aprūpina gerokai ūgtelėjusį vaisių deguonimi ir maisto medžiagomis, intensyviai šalina jo medžiagų apykaitos liekanas. Vaisiaus ilgis – 32 – 35cm, masė – 500 – 600g. jis dar negalėtų gyventi be motinos organizmo, tačiau kartais prieš laiką gimusį tokį vaisių patyrę specialistai išaugina, ir jis esti gyvibingas.
28 savaičių. Toks vaisius gyvibingas, tačiau tik 5 šiuo laimotarpiu gimusių vaikų išgyvena. Jutimo organai esti morfologiškai susiformavę, reaguola į šviesą, gal net ir į garsą. Kūno paviršiaus gyvaplaukiai nukrenta ir, susimaišę su reibalų liaukų sekretu, sudaro varškinį tepalą (vernix caseosa). Jis saugo vaisiaus odą nuo amniono skysčio, kuriame esti šalintinų medžiagų apykaitos produktų. Oda raudona, susiraukšlėjusi. Ausų ir nosies kremzlės minkštos, nagai nesiekia pirštų galų. Berniukų sėklidės nenusileidusios į kapšelį, mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų. Vaisiaus ilgis – apie 36cm, masė – apie 1kg.
Trečiasis trimestras

32 savaitės. Sparčiau auga liemuo, šiek tiek santykinai sumažėja galva, proporcijos priartėja prie naujagimio. Vaisius liesa, atrodo kaip išsekęs, nes poodinis riebalinis sluoksnis dar nesusiformavęs. Ant kūno padaugėja varškinės masės. Oda dar raudona, bet raukšlių mažiau. Vaisiaus ilgis – apie 40cm, masė – apie 1,6kg. Apie 15 gimusių šiuo laikotarpiu išgyvena.
36 savaitės. Tikimybė kad vaikas iškyvens padidėja iki 90 – 100, nes plaučiai jau galutinai susiformavę. Dažniausiai šiuo laikotarpiu vaisius pasisuka gimdoje žemyn galva, tačiau pakartotinai gimdančių moterų tai gali įvykti ir vėliau. Vaisiaus oda rausva, lygi, pagausėja varškinės masės, nagai siekia pirštū galus, nosies ir ausų kremzlės standesnės. Vaisiaus ilgis – apie 45cm, masė – apie 2 – 2,5kg.
40 savaičių. Vaisius visiškai išnešiotas. Jo visos sistemos subrendę, jis pasiruošęs palikti motinos organizmą. Beje, gimdymas gali savaitę vėluoti arba atvirkščiai – vaikas gali gimti anksčiau. Galva sudaro ketvirtadalį kūno. Oda rausva, gyvaplaukių sumažėję, nors kartais naujagimiai jų turi ant rankų ir pečių. Naujagimio kūną kai kur dengia varškinė masė. Berniukų sėklidės nusileidusios, mergaičių didžiosios lytinės lūpos pridengia mažąsias. Lietuvių naujagimių vidutinis ūgis – 51 – 53cm, masė 3,3 – 3,7kg.

Naujagimio brandos įvertinimas

Normaliai naujagimis gimsta 38 – 41 savaitę. Subrendęs naujagimis – ūgis ne mažesnis kaip 48 cm, o masė ne mažesnė kaip 2,5 kg. Normali naujagimio masė – 2,8 – 4kg. Poodinis riebalinis sluoksnis susiformavęs. Oda rausva, gyvaplaukių likę tik kai kur, ausų ir nosies kremzlės standžios, nagai išsikiša už pirštų galų. Berniukų sėklidės nusileidusios, mergaičių didžiosios lytinės lūpos pridengia mažąsias. Sveikas naujagimis garsiai rėkia, aktyviai juda, atsimerkia, turi čiulpimo ir rijimo refleksą.
Neišnešiotų naujagimių gyvybingumą lemia jų plaučių susiformavimas, kitų organų subrendimas, termoreguliacija ir kiti mechanizmai, palaikantys pastovią vidinę terpę.
Literatūra:
Trevoras Vestonas, ANATOMIJOS ATLASAS, “Gamta”, 1997.
V.Sadauskas, AKUŠERIJA, “Mokslas”, 1977.
S.Pavilionis, R.Stropus, K.Tamašauskas, A.Urbonas, ŽMOGAUS ANATOMIJA, “Mintis”, 1972.

Leave a Comment