Oro tarša

Turinys

1.1 Darbo aprašymas
1.2 Tikslas
1.3 Hipotezė
1.4 Priemonės
2.1 Darbo eiga
3.1 Rezultatai, aptarimas ir išvados
4.1 Literatūra

1.1 Darbo aprašymas – Šių dienų aktualiausia problema, mūsų manymu, yra oro tarša ir gamtosauga. Taigi, nusprendėme atlikti tyriamąjį darbą apie oro taršą Šiauliuose. Norime patys įsitikinti ar situacija tikrai tokia bloga. Į pagalbą pasitelksime kerpes. Tai yra puikūs indikatoriniai augalai oro užterštumui nustatyti. Pasirinkome mūsų manymu vieną labiausiai užterštų rajonų Šiaulių mieste – centras, šalia Žemaitės gatvės, kurioje automobilių eismas yra pats intensyviausias. Mums teks apžiūrėti rajono medžius iš kurių ir nuspręsime apie oro taršą.

1.2 Tikslas – pagal kerpių rūšių gaausumą ir dengiamą plotą tam tikrame objekte nustatyti oro užterštumą.

1.3 Hipotezė – Mes manome, jog Šiaulių centras nėra labai užterštas, atlikę tyrimą rasime daug ir įvairių rūšių kerpių.

1.4 Priemonės – Kompasas; liniuotė; vietovės situacinis planas tyrimo objektams žymėti; įmautės kerpių pavyzdžiams sudėti; 100 cm² dydžio rėmelis kerpių dangai nustatyti.

2.1 Darbo eiga

Iš languoto popieriaus lapo pasidarome 100cm² rėmelį. Jį padaliname į 1cm² langelius.
Pasirinktoje vietovėje pasižymime 5 tyrimo objektus (medžius), kurie yra panašaus amžiaus ir auga panašiose salygose. Pirmiausia nustatinėjame kerpių rūšinę įvairovę. Ji tikrai nebuvo plati – radome tik dviejų rūūšių kerpių. Vienos buvo geltonos spalvos, todėl nusprendėme, jog tai atspariausios oro taršai kerpės – sieninės geltonkerpės, o kitos pilkos spalvos – vagotosios kežos.

Nustatę rūšinę sudėtį, tiriame tų augalų padengimą procentais. Tam tikslui iš šiaurinės pusės (ją nustatome pagal kompasą) 130-150 cm aukštyje de

edame rėmelį ir apskaičiuojame, kiek procentų kamieno ploto dengia kerpės (atitinka rėmelio cm² skaičių). Pakartoję šį procesą keletą kartu keliaujame prie kito medžio.

Padarę dvidešimt matavimų, gavome, jog vidutiniškai kerpė užima 16cm². Tai reiškia, kad kerpės vidutiniškai užima 16% medžio ploto. Šie rezultatai mus nustebino. Šiaulių centras – dykumos zona. Šiai zonai būdingos pavienės žiauberiškosios kartu su dumbliais(chlorela) kerpės. Tokios zonos dažniausiai nustatomos dideliuose pramoniniuose kvartaluose.

3.1 Rezultatai, aptarimas ir išvados

Mūsų hipotezė nepasitvirtino. Oras šiame rajone yra stipriai užterštas, kas mus tikrai nuvylė. Savo tirtame rajone nustatėme dykumos zoną. Šioms zonoms būdinga didelė SO2 koncentracija. Sieros dioksidas – bespalvės, aštraus kvapo dujos, lengvai besikondensuojančios į bespalvį skystį, kurio virimo temperatūra – +10 C. Tirpsta sudarydama sieros rūgštį. Sukelia plaučių, kvėpavimo takų ligas ir paūmėjimus. Labai kenkia augalijai. 1998 m. siieros dioksido koncentracija Šiauliuose niekur neviršijo leistinų normų ir svyravo 0,000 – 0,001 mg/m3, o dabar pakyla iki 0,003 mg/m3. Išvada – oras Šiaulių centriniame rajone yra stipriai užterštas ir viršija leistinas normas.

Sieninė geltonkerpė.

4.1 Literatūra

1. Internet (Lietuvos monitoringo puslapiai).
2. L. Molienė, S.Molis „Biologija 10“, Kaunas “Šviesa”, 2005 m.
3. P.Baltrėnas “Aplinkos apsauga”, Vilnius, 1996 m.

Leave a Comment