Lietuvos Pauksciai

Vilniaus rajono
Marijampolio vidurinė mokykla

VII kl.
Sudarė: R. Taraškevič

L. Skočik

2003-06-10

Giesmininkų gyvenimo sezoniniai reiškiniai

Kai po viduržiemio kasdien kaitriau šildo vis aukščiau pakylanti saulė, švelnus pietvakarių vėjas netrunka atnešti ir bundančio pavasario pirmuosius požymius. Pašlaičių atokaitoje pradeda tirpti sniegas, suskamba zylių ir lipučių giesmeles, netrukus virš girių sučirksi ankstyvasis dirvinis vieversys. Maždaug apie kovo vidurį į mūsų pušynus perskrenda pirmasis girių giesmininkas amalinis strazdas. Tuoj po jo smėlynuose sukielena ligutė, pagiriuose sušvilpčioja varnėnas.

Ligutė

Dar šilų smanynus dengia storas sniego sluoksnis, dar pašlaičių lazdynai ir baaltalksniai nespėjo pavėjui išbarstyti dulkelių iš tįstančių žirginių, o bundančio pavasario šiauryčius jau traukia maža ligutė, retkarčiais apsiskelbdama trumpu garsu.

Volungė

Parskrenda gegužės 6-18 dienomis. Tai laikas, kada šviečia lapų žaluma išsipuošia medžiai, upių pašlaitėmis baltuoja ievos, pradeda žydėti sodai. Jeigu neatšąla orai gegužės antroje pusėje volungės susitūpina krauti lizdą.

Kikilis

Tai vienas iš ankščiausiai į Lietuvos girias sugrįžtančių giesmininkų. Parskridę pirmieji matyti kovo 7 balandžio 8 dienomis, vidutiniškai kovo 23 dieną. Lizdus pradeda krauti balandžio antroje pusėje.

Alksninukas

Jau kovoje antroje pusėje sutinkama pavienių porelių. Lizdus pradeda krauti balandžio pradžioje arr pabaigoje. Vienais metais tai nulemia šio mėnesio šilti orai, kitais – sugrįžimo iš pietinių kraštų laikais.

Sodinė devynbalsė

Pavasarį sugrįžta gegužės 15-20 dienomis. Čiulbaujantis patinėlis krūmų šakutėse kartais susikrauna net 2 – 3 plokščias gūžtas. Lizdą perėti su patele krauna žolėmis apaugusiuose medeliuose, krūmuose.

Patarmės

Paukščiai – vieni iš ry

yškiausių gyvūnijos pasaulioatstovų. Jų gebėjimas skristi, plunksnų spalvingumas, savitas gyvenimo būdas nuo seno traukia žmogaus dėmesį.

Šarka

Galva, kaklas, uodega, sparnai ir nugara,juoda, žvilganti, likusi kūno dalis balta. Išplitusi Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerokoje. Lituvoje gyvena ištisus metus paupių, pežerių krūmynuose, pamiškėse, parkuose, soduose. Bei jų apsauginėse juostose, kapinėse, sodybų, gyvenviečių, geležinkelių ir kelių apsauginiuose želdiniuose.

Varna

Galva, smakras, uodega ir sparnai juodi, žvilgantys . Likusi kūno dalis pilka. Išplitusi Europoje į rytus, Vakarų Azijoje ir Šiaurės Afrokoje. Lietuvoje labai dažna. Gyvena nedideliuose miškeliuose, pamiškėse, parkuose, miestų, gyvenviečių želdiniuose.

Kranklys

Didesnis už varną, juodas žvilgantis, melsvo atspalvio, stipriu, storu, juodu snapu. Išplytęs Europoje, Azijoje, išskyrus pietynius ir pietrytinius rajonus, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės ir Vidurio Amerikoje. Lietuvoje dažnas, gyvena įvairiuose miškuose, parkuose, miestų pakraščių, kapinių, gyvenviečių, bei laukų želdiniuose.

Volungė

Didesnė užž varnėną. Patinas geltonas ar geltonai oranžinis su juodais sparnais, uodega ir išilginė juostelė nuo snapo iki akių. Patelė pilkai gelsvai žalia. Išplitusi Europje, Vakarų ir Pietų Azijoje, bei Šiaurės ir Vakarų Afrikoje. Lietuvoje dažnoka, gyvena lapuočių ir mišriuose miškose, parkose, senuose sodybose, kapinėse, paupių želdiniuose, rėčiau miesto želdiniuose.

Leave a Comment