Kvėpavimo sistema (lot. systema respiratorium) – organų sistema, palaikanti reikiamą dujų apykaitą organizme. Sudaro kvėpavimo takai (nosies ertmė, prienosiniai sinusai, nosiaryklė, gerklos, trachėja, bronchai), plaučiai bei ventiliacijos įtaisai (krūtinės ląsta, tarpšonkauliniai raumenys, diafragma). Plaučiai yra elastingi. Iškvėpimo metu jie susispaudžia dėl diafragmos ir tarpšonkaulinių raumenų judesių, o įkvepiant – išsiplečia. Kvėpavimo takai kvėpuojant lieka atviri, laisvai susisiekia su išore. Be to, jie padengti gleivine, kuri apvalo, sudrėkina, atvėsina ar sušildo įkvepiamą orąNosis (lot. nasus) – stuburinių gyvūnų uoslės organas ir pradinė kvėpavimo takų dalis. Skiriama išorinė nosis (nasus externus) ir nosies ertmė (cavitas nasi). Išorinė nosis įvairuoja, jos dydis ir ilgis priklauso nuo paveldėjimo, rasės. Nosis skirstoma į tokias dalis: nosies šaknis (radix nasi), nosies nugara (dorsum nasi) ir nosies viršūnė (apex nasi). Išorinę nosį sudaro du nosikauliai (ossa nasalia) ir nosies kremzlės. Išilgai nosies nugaros iš abiejų pusių yra šoninė nosies kremzlė (cartilago nasi lateralis). Nosies viršūnėje yra didžioji sparno kremzlė (cartilago alaris major), o jos šonuose mažosios sparno kremzlės (cartilagines alares minores). Nosies viršūnėje yra šnervės, kurias apriboja porinės didžiojo sparno kremzlės. Nosies gleivinėje esantys plaukeliai sulaiko įkvepiame ore esančias dulkes, o kraujagyslės sušildo orą. Dulkės pašalinamos lauk čiaudantNosies ertmė (lot. cavitas nasi) – didelė ertmė už nosies ir veido viduryje. Ją pertvara dalija į dvi dalis, iš kurių kiekviena pro šnerves jungiasi su išore, o užpakaline dalimi – su nosiarykle. Nosiaryklė svarbi sušildant ir išvalant įkvepiamą orą.Gerklos (lot. larynx) – tai priekinėje kaklo srityje esantis neporinis 3,5-4,5 cm ilgio vamzdelis, jungiantis ryklę su gerkle. Gerklos be kvėpavimo funkcijos, atlieka ir balso produkavimo funkciją – jose yra balso aparatas. Jų griaučiai – kremzlės, kurias jungia raiščiai ir sąnariai.
Tarp gerklų kremzlių yra raumenys, kurie judina kremzles viena kitos atžvilgiu. Priekiniame kaklo paviršiuje, ypač vyrų, matyti iškyšulys, vadinamas Adomo obuoliu (prominentia larynqea). Gerklos prasideda IV kaklo slankstelio lygyje ir tęsiasi žemyn, per 3 slankstelius. Taigi ties VI kaklo slanksteliu gerklos betarpiškai pereina į gerklę. Jos yra žemiau poliežuvinio kaulo, simetriškoje sagitalinėje plokštumoje. Užpakalyje gerklų yra ryklė ir pradinė stemplės dalis, o iš šonų – stambios kaklo kraujagyslės ir nervai.Iš priekio gerklas dengia kaklo oda, poodinis kaklo raumuo ir raumenys, esantieji žemiau poliežuvinio kaulo. Gerklos yra įsuptos į priešgerklinę kaklo fasciją. Jos puriuoju jungiamuoju audiniu suaugusios su aplinkiniais organais ir todėl gana paslankios. Juda ryjant, kvėpuojant ir judinant galvą bei kaklą.Gerklų kremzlės ir jungtysGerklų kremzlės: porinės ir neporinės, žiedinė kremzlė (cartilago cricoidea), skydinė kremzlė (cartilago thyroidea), antgerklis (epiglottis), vedeginės kremzlės (cartilagines arytenoideae), pleištinės kremzlės, gerklų jungtys. Dvi didžiausias gerklų kremzles jungia žiedinis skydo raištis. Jis prasideda nuo žiedinės kremzlės viršutinio krašto lateralinės pusės ir diverguodamas į priekį, medialinę pusę ir į užpakalį, prisitvirtina prie skydinės kremzlės vidinio paviršiaus įdubimo, esančio tarp abiejų plokštelių, prie vedeginės kremzlės balsinės ataugos ir prie užpakalinio skydinės kremzlės krašto. Šis raištis dar vadinamas elastiniu konusu, nes į viršų eidamas siaurėja.Į medialinę pusę ir į viršų atsisukęs raiščio kraštas yra sustorėjęs. Sustorėjusių skaidulų pluoštas, esantis tarp vedeginės kremzlės balsinės ataugos ir skydinės kremzlės vidinio paviršiaus (paveikslas) yra balso styga (ligamentum vocale). Balso stygos yra tarpslankstelinės kremzlės, esančios tarp IV ir V slankstelio. Jų ilgis nevienodas: moterų — 15—18 mm, vyrų – 24 mm.Virš balso stygų yra prieangio raiščiai. Žiedinę kremzlę su rykle jungia žiedinis ryklės raištis, lig. cricopharyngeum. Apačioje gerklos pasibaigia žiediniu gerklės raiščiu,— lig. cricotracheale, kuris suriša žiedinę kremzlę su pirmuoju gerklės pusžiedžiu. Tarp skydinės ir žiedinės kremzlių yra sąnarys, kurį sudaro apatiniai skydinės kremzlės ragai ir žiedinės kremzlės skydiniai sąnariniai paviršiai. Žiedinis skydo sąnarys, aiticulatio cricothyroidea, yra derintinis. Per šį sąnarį skydinė kremzlė juda apie horizontalią ašį, priekyje suartėdama su žiedine kremzle arba nutoldama nuo jos. Tuo pačiu didėja arba mažėja atstumas tarp skydinės ir vedeginės kremzlių ir tarp jų esanti balso styga įsitempia ar atsipalaiduoja.Kitas svarbus sąnarys yra tarp vedeginių kremzlių ir žiedinės kremzlės, būtent žiedinis vedegos sąnarys. Jį sudaro vedeginės kremzlės apačioje esantis sąnarinis laukelis ir viršutinio žiedinės kremzlės krašto analogiškas paviršius. Šis sąnarys vienaašis. Vienintelė jo ašis yra vertikali, apie ją juda vedeginė kremzlė, galinti balsinę ataugą pasukti į vidų ir išorę. Be šito judesio, vedeginės kremzlės gali nežymiai slysti sąnariniais paviršiais ir dėl to suartėti arba nutolti viena nuo kitos. Dėl šių vedeginės kremzlės judesių balso plyšys gali susiaurėti ir praplatėti.Ragelinės kremzlės su vedeginėmis kremzlėmis susijungia kremzlinės sąaugos jungtimi.RaumenysGerklų raumenys reguliuoja balso stygų įtempimo dydį ir balso plyšio formą. Skersaruožiai raumenys skirstomi į griaučių ir savuosius.Griaučių:• krūtininis skydo raumuo (musculus sternothyroideus) • skydinis poliežuvinis raumuo (musculus thyrohyoideus) Savieji:• Vidiniai – užpakalinis žiedinis vedegos raumuo, lateralinis žiedinis vedegos raumuo, skydinis vedegos raumuo, balso raumuo, skersinis vedegos raumuo, įstrižinis vedegos raumuo, skydinis antgerklio raumuo, vedeginis antgerklio raumuo, vedeginis antgerklio raumuo. Balso aparatasSkiriamos dvi balso raukšlių (plicae vocales) dalys. Užpakalinė yra tarp vedeginių kremzlių – tarpkremzlinė dalis, o priekinė, esanti tarp balso stygų – tarpstyginė dalis. Paskui gleivinė iškloja žemesnę gerklų ertmės dalį ir be ryškių ribų pereina į gerklės gleivinę. Gerklų gleivinėje yra liaukų ir limfoidinio audimo mazgelių.Įėjimą į gerklas, riboja viršutinis antgerklio kraštas, vedeginės antgerklio raukšlės ir vedeginė įlanka. Pro ją patenkama į gerklų prieangį, kuris tęsiasi iki prieangio raukšlių. Priekinę jo sieną sudaro antgerklio užpakalinis paviršius. Iš šonų prieangį riboja fibroelastinė plėvė, kuri tęsiasi nuo vedeginių antgerklio raukšlių iki prieangio raukšlės. Užpakalyje yra vedeginių kremzlių viršūnės.Žemiau gerklų prieangio ertmė susiaurėja, sudarydama balso aparatą. Į jį patenkama per prieangio plyšį, kurį apriboja prieangio raukšlės. Balso aparatą sudaro balso raukšlės ir tarp jų esąs balso plyšys (rima glottidis). Balso plyšys, ramiai kvėpuojant, yra smailo trikampio formos, kalbant susiglaudžia ir išsiplečia tik styginė plyšio dalis, o tarpkremzlinė lieka dar mažesnės trikampio formos. Kiekvienoje gerklų pusėje, tarp prieangio ir balso raukšlės, yra nedidelė plyšio formos kišenė, kuri vadinama gerklų skilveliu. Už balso plyšio gerklų ertmė praplatėja; tai apatinė dalis, kuri betarpiškai pereina į gerklę. Gerklų gyslos ir nervaiGerklas maitina viršutinė ir apatinė gerklų arterijos – viršutinės ir apatinės skydo arterijų šakos. Veninis kraujas iš gerklų nuteka per bendravardes arterijų venas į venae brachiocephalicae.Limfa nuteka į nodi lymphatici cervicales anteriores profundes.Juntamąsias, motorines, somatines ir parasimpatines skaidulas gerklos gauna iš klajoklio nervo per m. laryngeus superior et inferior. Simpatinės skaidulos ateina iš simpatinio kamieno.Trachėja (lot. trachea) – gerklė. Tai kvėpavimo vamzdelis, viename gale susijungęs su gerklų žiedine kremzle, kitame išsišakojantis į bronchus. Ilgis 10-12 cm, skersmuo – 2-2,5 cm.SandaraTrachėja sudaryta iš kremzlinių žiedų, susijungusių vienas su kitu jungiamojo audinio raiščiais. Pirmasis trachėjos žiedas jungiasi su gerklų žiedine kremzle. Kremzliniai trachėjos žiedai nėra uždari.Trachėjos vidus yra išklotas gleivine, kuri turi virpamąjį epitelį ir serozines bei mišrias trachėjos liaukas.Trachėja dalijasi į du pagrindinius bronchus, kurie eina į kairįjį ir dešinįjį plaučius.FunkcijaPraleidžia orą į bronchus.Bronchai (lot. bronchi) – kvėpavimo sistemos dalis, kurią sudaro standūs vamzdeliai, kuriais oras iš trachėjos patenka į plaučius.Bronchiolės – oro kanalai, susidarę išsišakojus bronchams. Jos praleidžia orą į alveoles.
Plaučiai (lot. pulmones) – kvėpavimo sistemos organas. Išsidėstę krūtinės ląstoje ir užima jos didesnę dalį. Vieną nuo kito plaučius skiria tarpuplautisDiafragma (lot. diaphragma) – plona plėvinė raumens plokštelė, atskirianti krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės. Ji turi dviejų kupolų formą. Dėl kepenų dešinysis kupolas yra aukštesnis už kairįjį. Tarp kupolų yra suplokštėjęs širdies įspaudas. Diafragmos sausgysliniame centre dešinėje yra apatinės tuščiosios venos anga. Be to, diafragmoje yra nedidelių plotelių, kuriuose nėra raumeninių skaidulų. Šiose vietose gali įvykti pilvo organų išvaržos į krūtinės ląstą.Diafragama labai svarbi kvėpavimo funkcijai. Jai susitraukiant, jos kupolas leidžiasi ir vyksta įkvėpimas. Iškvėpimo metu diafragma atsipalaiduojam, jos kupolą į ankstesnę padėtį grąžina pilvo preso slegiami pilvo organai. Nelabai stiprus diafragmos susitraukimas ir atsipalaidavimas sukelia ramų kvėpavimą. Stipresni diafragmos ir kitų šonkaulių keliamųjų raumenų susitraukimai pagilina įkvėpimąAlveolės, plaučių alveolės (lot. alveoli pulmonales) – smulkiausios pūslelės, esančios plaučio bronchiolės gale. Jų skermuo 0,1-0,2 mm. Alveolės glaudžiai susijusios su plaučių kapiliarine sistema