Žmogaus organizmas turi keletą mechanizmų, šalinančių žalingus medžiagų apykaitos produktus. Didelė jų dalis ir nesuvirškinti produktai šalinami pro žarnyną. Kepenyse vyksta daugybė cheminių reakcijų, kurių metu nukenksminami medžiagų apykaitos produktai, hemoglobino skilimo produktai (bilirubinas), vaistai. Visa tai pašalinama su tulžimi į žarnyną. Šalinimui svarbūs plaučiai, pro juos šalinamas anglies dioksidas, vandens garai, kai kurios lakios medžiagos (alkoholis) ir vaistai. Dalis vandens, druskų, šlapalo yra pašalinama su prakaitu. Tačiau svarbiausia yra šlapimo išsiskyrimo sistema. Jai priklauso inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė. Šlapimas pasigamina inkstuose ir iš jų pro šlapimtakius išteka į šlapimo pūslę, laikiną talpyklą, o paskui pro šlaplę pašalinamas iš organizmo.INKSTAI – tai porinis organas. Jis yra kietos konsistencijos, pupelės formos organas, kurio ilgis apie 10 – 12 cm. Inkstai yra pilvo ertmėje, prigludę prie užpakalinės pilvo sienos. Dešinysis inkstas liečiasi su kepenimis ir yra truputį žemiau nei kairysis (jį nustumia kepenys). Kairysis inkstas liečiasi su skrandžiu, blužnimi, kasa. Inkstų padėtis priklauso nuo amžiaus, lyties, kūno sudėjimo, pvz., lieknų žmonių (kai apie inkstus stinga riebalinio audinio) inkstai gali būti žemiau ar net paslankūs. Inkstą gaubia riebalinė kapsulė, kurios storis įvairių žmonių skiriasi. Ji apsaugo ir palaiko inkstą. Ant inkstų viršutinių galų yra antinksčiai- tai svarbus endokrininės sistemos organas, gaminantis hormonus. Inksto vidinio krašto viduryje yra inksto vartai, čia eina kraujagyslės ir nervai, bei išteka šlapimtakis. Vidinėje inksto sandaroje išskiriami 2 sluoksniai: žievė ir šerdis. Inksto žievė yra tamsesnės spalvos, tai apie 5mm. Storio juosta inksto pakraštyje. Šerdies forma panaši į piramidės, kurių viršūnės nukreiptos į inksto vartų link. Žievėje išsidėsto svarbiausi inkstų sandaros ir funkciniai vienetai – neuronai. Inkstuose yra apie 2 milijonus neuronų. Neuroną sudaro inksto kūnelis ir kanalėlis. Inksto kūnelį sudaro kapiliarų kamuolėlis, vadinamas glomerulu. Glomerule vyksta šlapimo gamyba: iš kraujo kapiliarų filtruojasi nereikalingos medžiagos, bei vanduo, kurie suteka į surenkamuosius kanalėlius. Pastarieji teka per inksto šerdį ir atsiveria į inksto taureles. Taurelėse prasideda šlapimo takai. Inksto taurelės susilieja į geldelę, kuri panaši į piltuvėlį ir pereina į šlapimtakį.
Šlapimtakis panašus į cilindrinį vamzdelį, jis jungia inksto geldelę su šlapimo pūsle. Šlapimtakis yra 30 – 35 cm ilgio, jo spindis yra 4 – 7 mm. Iš šlapimtakių šlapimas patenka į šlapimo pūslę. Tai laikina šlapimo talpykla. Iš jos tam tikrais laikotarpiais susikaupęs šlapimas pašalinamas lauk. Jos forma priklauso nuo prisipildymo. Tuščia šlapimo pūslė guli už gaktikaulio, o prisipildžiusi gali iškilti aukštai virš gaktikaulių. Tuomet ją galima čiuopti. Šlapimo pūslės talpa nevienoda, parastai telpa apie 500 – 700 ml šlapimo. Tačiau noras šlapintis kyla, kai jo prisirenka apie 200 ml. Šlapimo pūslės viršutiniuose šoniniuose kampuose atsiveria 2 šlapimtakiai. Šioje vietoje gleivinėje susidaro raukšlės (veikiančios kaip vožtuvai), kurios neleidžia šlapimui tekėti atgaline kryptimi, t. y. atgal į šlapimtakius. Jei šios raukšlės nepakankamai uždaro angas ir šlapimas prateka į šlapimtakius, susidaro sąlygos infekcijai plisti šlapimo takais. Tokiu atveju dažnai sergama inksto geldelės uždegimais (pielonefritais) šlapimo pūslės sienelę sudaro storas raumeninis sluoksnis. Raumenims susitraukiant šlapimas išstumiamas lauk. Ties šlapimo pūslės perėjimu į šlaplę, raumeninis sluoksnis sustorėja ir sudaro raumenų rauką (sfinkterį), kuris laiko užspaudęs šlapimo nutekėjimo angą. Jei raukas susilpnėja (pvz.: senstant ar moterims po gimdymo), atsiranda šlapimo nelaikymas, t.y. šlapimas teka ar laša.ŠLAPLĖ – tai vamzdelis, jungiantis šlapimo pūslę su išorine. Vyrams šlaplė turi dar kitą funkciją – lytinio akto metu per ją išteka sperma. Todėl vyrų ir moterų šlapimo pūslę skiriasi: vyrų 15 – 20 cm ilgio, o moterų – 3-5 cm. Vyrų šlaplė kerta priešinę liaukų (prostatą), į ja atsiveria sėklinės pūslelės, šlaplė atsiveria varpos galvoje. Kadangi moterų šlaplė trumpa, joms didesnė rizika susirgti šlapimo takų infekcija (mikrobams trumpesnis kelias iš išorės patekti į šlapimo pūslę). Todėl svarbu taisyklingai praustis: vanduo turi tekėti nuo lytinių organų link išangės, o ne atvirkščiai.Šlapimo gamybaOrganizme nuolat vyksta medžiagų apykaitai susidaro įvairių skilimo produktų, kurie gali būti žmogui. Skylant baltymams per eilę cheminių reakcijų pasigamina galutinis jų skilimo šlapalas, kuris šalinamas pro inkstus. Pro inkstus taip pat išsiskiria vaistai ir kitos nuodingos medžiagos. Visos šios medžiagos su krauju atneša į inkstus. Inkstai taip pat svarbūs palaikant vandens ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą organizme. Jei ši pusiausvyra stipriai sutrinka, išsiderina visų sistemų darbas ir organizmas žūva.Šlapimo gamyba visą parą vyksta inksto neurone. Neurono kamuolėlį (glomerulą) sudaro kraujo kapiliarų rezginis. Pro šiuos kapiliarus filtruojamas vanduo, mineralinės medžiagos, taip pat mažesni organiniai junginiai (šlapalas, gliukozė). Taip susidaro vadinamasis pirminis šlapimas, kuriame būna ir naudingų organizmui medžiagų. Jei inkstų kamuolėliai sveiki, jie nepraleidžia stambių junginių (baltymų) ir kraujo ląstelių. Tam tikrų ligų atveju (sergant glomerulonefritu), inkstų kamuolėliai pažeidžiami, jų pralaidumas žymiai padidėja. Per parą pro inkstus prateka apie 1200 – 1800 l. kraujo, iš jo išfiltruojama apie 120 – 180 l. pirminio šlapimo. Šis tirpalas patenka į inkstų kanalėlius. Šiuose kanalėliuose vyksta pirminio šlapimo reabsorcija – tai yra 99% jo grąžinama atgal į kraują. Galų gale pasigamina antrinis šlapimas, kurio per parą išsiskiria tik 1,2-1,8 litro. Inkstų kanalėliuose atgal įsiurbiamas vanduo, gliukozė, dalis mineralinių medžiagų, vitaminai, o nereikalingi produktai pašalinami. Antrinis šlapimas inkstų surenkamaisiais kanalėliais suteka į inksto geldelę ir šlapimtakiais nuolat teka į šlapimo pūslę. Beje, kai kurių medžiagų grąžinimo procesas turi savo ribas. Pavyzdžiui, jei kraujyje yra didelė gliukozės koncentracija (taip būna sergant cukriniu diabetu), daug gliukozės patenka ir į pirminį šlapimą. Inkstai nesugeba jos visos grąžinti atgal į kraują, todėl galutiniame šlapime randama gliukozės (šis požymis rodo, kad žmogus gali sirgti cukriniu diabetu). Kartu cukrinio diabeto atveju labai padidėja šlapimo kiekis, dažnai šlapinamasi, organizmui netenkant skysčių kankina troškulys. Taigi, šlapimo tyrimas padeda nustatyti inkstų ir viso organizmo ligas. Inkstų veikla reguliuojama nervinės sistemos ir hormonų. Inkstai, atsižvelgus į organizmo poreikius gali išskirti daugiau ar mažiau vandens bei mineralinių medžiagų. Todėl šlapimo sudėtis labai svyruoja: nuo itin koncentruotos iki labai praskiestos.
Vandens išsiskiria su šlapimu reguliuoja specialus posmegeninės liaukos (hipofizės) hormonas – antidiurezinis, jei organizmas netenka vandens (pvz., smarkiai prakaituojant), šio hormono padaugėja ir inkstuose yra sulaikomas vanduo, šlapimo, dažnai šlapinamasi, kankina troškulys. Šie simptomai panašūs į cukrinio diabeto, tačiau jų priežastis visai kita, todėl ši liga vadinama necukriniu diabetu. Išsiskiriamų mineralinių medžiagų kiekį reguliuoja hormonai mineralokortikoidai, gaminami antinksčiuose.Šlapinimosi mechanizmasIš šlapimo pūslės šlapimas šalinamas periodiškai, kai susirenka tam tikras jo kiekis (noras šlapintis kyla susirinkus apie 200 ml. šlapimo). Tuomet šlapimo pūslės sienelės išsitempia, šie impulsai keliauja į nugaros smegenis, kur yra šlapinimosi reguliacijos centras. Iš čia nerviniai impulsai keliauja į šlapimo pūslę, jos raumenys susitraukia, tuo pačiu metu atsipalaiduoja raumeninis raukas ir šlapimas teka lauk. Nerviniai impulsai iš šlapimo pūslės pasiekia ir galvos smegenų centrus, kur šie impulsai yra suvokiami kaip noras šlapintis.