Atliekos. Jų tvarkymas

Atliekos

Tarša pakeičia gyvosios gamtos pusiausvyrą. Žmogus sukuria gausybę įvairių teršalų Pavyzdžiui: buitinių šiukšlių, nutekamųjų vandenų, žalingų cheminių medžiagų ir kitokių atliekų. Vieni teršalai patenka į atmosferą, kiti verčiami į sąvartynus, treti nuteka į upes. Ilgalaikė atliekų daroma žala dažnai yra nežinoma.
Atliekos – labai aktuali tema, nes tai svarbi mums visiems aplinkos problema.Su jomis susiduriame kasdien. Mes visi gaminame atliekas, nors ne kiekvienas tai suvokiame. Dalis atliekų yra vertingos “ne ten padėtos žaliavos”, o žaliavų mūsų planetoje nėra per daug ir išmesti atliekas būtų neetaupu. Kitose – esama nuodingų ir kenksmingų medžiagų, keliančių grėsmę aplinkai. Kai kuriuos didžiulius šiukšlynus jos paverčia ekologine uždelsto veikimo bomba.Vis dėlto pramoninėse valstybėse didelę įtaką daro patogumo siekimas ir nerūpestingumas: mes tapome išmetančia visuomene. Dėl mūsų elgsenos atsirado didžiulė šiukšlių lavina. Šiukšlių deginimo įrenginiai yra laikinas sprendimas. Geriausia išeitis – neleisti šiukšlėms atsirasti ar mažinti jų kiekį ir statyti būtinus įrenginius atliekoms išgabenti.

Kaimo žmonės jau nuo seno žino, kokios vertingos natūralios( organinės ) atliekos. Gyvūnų išmatas, maisto likučius bei piktžoles jie kompostuoja irr tręšia dirvą.
Kompostavimas – tai augalų likučių, atliekų bei panaudotų medžiagų irimas, kurio metu susidaro puiki tamsi žemė. Tai būdas perdirbti mūsų atliekas ir svarbiausia atsikratyti šiukšlių. Kompostavimas – natūralus procesas, kasmet vykstantis gamtoje: nukritę negrėbstomi lapai pūva ir tręšia dirvą. Lapai, pū

ūdami tartum vėl grįžta į žemę, iš kurios išaugo, kartu užbaigdami savaiminį irimo procesą ir pamaitindami medžius susidariusiomis maisto medžiagomis. Kompostavimo nauda – organinių atliekų pavertimas naudingomis medžiagomis paplito gana greitai visose šalyse: gerinama žemė ir kartu atsikratoma teršiančių aplinką atliekų.
Pastarųjų metų tyrimų duomenys rodo, kad kompostavimas namie yra veiksmingas metodas sunaikinti atliekas, ir tai gali būti aplinkosaugos programos dalis. Vieni kompostuoja konteineriuose, kiti tiesiog formuoja komposto krūvas, pildami šiukšles ant žemės, kiti daro lentų dėžes.
Kompostavimo būdai:

• Vieno ar dviejų konteinerių sistema. Paprasčiausias būdas – supilti viską į krūvą, bet, jei kompostuojama daug, – vienos dėžės bus mažai, reikės naudoti dvi. Kai viena krūva pasiekia metro aukštį, pilame antrą. Komposto krūva pildoma palaipsniui, pirmiausia susikompostuoja apatinis sluoksnis, todėl jį reikia permesti į kitą vietą. Nesusikompostavęs viiršutinis sluoksnis atsidurs naujos krūvos apačioje, o apatinį bus galima greičiausiai naudoti.
• Dviejų ar trijų konteinerių sistema. Šios sistemos pranašumas yra tas, kad, kai užpildoma viena dėžė, jos turinį galima išversti į kitą, tokiu būdu pravėdinama ir šviežios atliekos atsiduria dugne. Kiti naudoja trijų konteinerių sistemą. Viename iš jų visada būna gatavo komposto. Pripildžius pirmą, jis išverčiamas į antrą vidurinį ir pildomas vėl pirmas, o kai jis pilnas, tada iš viduriniojo išverčiamas į trečią, o pirmas – į vidurinį.
• Sukamoji kompostavimo sistema. Šis kompostavimo būdas brangus, bet gr

reitas. Sukamajame konteineryje kompostas paruošiamas per tris savaites. Pripildomas konteineris, kartu dedama žolių ir sudrėkintos žemės, visa tai kasdien maišoma ir vėdinama. Svarbu konteinerio neperpildyti, kad būtų galima maišyti. Kol viena partija kompostuojama, kaupiama antra. Tokiame komposte laikosi aukšta temperatūra, nes konteineris izoliuotas, o viduje veikia aktyvūs mikrobai.
• Tranšėjinis kompostavimas. Tai geras būdas sodininkams, kurie turi vietos ir nenori triūsti prie konteinerių ar krūvų. Virtuvės atliekos paprastai užkasamos 20cm gylyje ir paliekamos porai mėnesių, tada toje vietoje sodinami augalai. Tuo metu atliekos būna supuvusios ir augalų šaknys tai greitai pajunta. Jei yra daug atliekų ir jomis norima atsikratyti iš karto, (pavyzdžiui, medžių lapais), jos išsklaidomos po visą sodo sklypą ir supūdomos užkasant dirvoje. Tai geriausia daryti vėlų rudenį, kai visi lapai jau nukritę.
• Sliekai – kompostuotojai. Tai puikus būdas atsikratyti maisto atliekų. Tokia sistema, turint sandarų konteinerį, gali būti įrengiama net pastato viduje. Konteineriai yra sandarūs, uždengti dangčiu, tik paliktos skylutės ventiliacijai bei drenažui. Į konteinerį prileidžiama raudonųjų arba mėšlo sliekų. Aukštos kokybės kompostas pagaminamas per vieną vasarą.

Miestuose atliekos sudaro problemų. Tai ypač puikus maistas, priviliojantis gausybę žiurkių, pelių, tarakonų ir pan. Laikui bėgant, ne tik daugėja atliekų, bet ir kinta jų sudėtis. Dauguma ”naujų šiukšlių” kompostuoti netinka. Daugelis plastikų yra biologiškai nesuskaidomi, o ju
uos mes naudojame beveik kasdien. Plastikas reikalingas pakuoti, iš jo gaminami vienkartinio naudojimo indai, taip pat įvairūs tvirti gaminiai pvz.žaislai. Kai plastiko nebereikia, svarbu žinoti ar jis yra kenksmingas aplinkai ir, žinoma, kuo greičiau su juo susidoroti. Todėl čia mes pateikiame keletą punktų kaip sumažinti šiukšlių kiekį mieste.

Reikia stengtis, kad šiukšlių būtų mažiau. Pirkdami žmonės gali rinktis įvairiai įpakuotus produktus, pvz. gėrimus daugkartinio naudojimo buteliukuose, stikliniuose buteliuose, dėžutėse ar kartono pakuotėje. Gėrimo skonis toks pat, o atliekos – skirtingos. Atliekų reikia išvengti dar jų susidarymo vietose. Tai galima įgyvendinti kuriant aplinkai nežalingas atliekų tvarkymo sistemas bei keičiant vartojimo įpročius. Kur įmanoma, gamintojai turėtų teikti pirmenybę pakartotinai panaudojamoms medžiagoms, pakuotėms bei produktams, o vartotojai taipogi turėtų rinktis pastaruosius gaminius. Atliekų panaudojimas kaip pirminių ar antrinių žaliavų šaltinis turėtų būti viena svarbiausių atliekų tvarkymo priemonių. Tačiau atliekomis galime pasirūpinti ir patys :
Namuose.
• Sumažinkime mūsų produkuojamų atliekų kiekį.
• Pirkime žalius produktus ir tuos, kurie mažai arba visai neįpakuoti.
• Kai įmanoma, pakartotinai panaudokime pakuotę, o ne išmeskime ją.
• Kompostuokime organines medžiagas.
• Pavojingas atliekas nuvežkime į tam skirtas aikšteles.
• Rūšiuokime atliekas tolimesniam perdirbimui.
• Pabandykime pasverti mūsų pagaminamų atliekų kiekį per tam tikrą laiką.
• Atkreipkime dėmesį į žalias etiketes. Jos rodo aplinkai nežalingas technologijas.
• Nešiokimės pirkinių maišelį, kad išvengtumėte naujų maišelių įsigijimo kiekvieną kartą einant apsipirkti.
• Prieš išmesdami daiktus pa
atikrinkime, gal kam nors dar jo reikia.
• Organinis sodininkavimas yra pigesnis, sveikesnis, švaresnis ir linksmesnis.
• Visada turėkime galvoje mūsų gamtinius išteklius.

Bendruomenėje.
• Pabandykime įsteigti žmonių grupę, atsakingą už atliekų tvarkymą mūsų namų bendrijoje.
• Jeigu įmanoma, įsteikime mūsų namų bendrijoje panaudotų daiktų parduotuvę.
• Paprasta paruošti kompostavimo įrenginius. Kompostas paprasčiausiai gali būti panaudotas parkuose !
• Maži vietos namų atliekų perdirbimo centrai galėtų tapti didelėmis paskatomis.
• Ar kitos namų bendrijos turi geros patirties atliekų tvarkyme ? Sužinokime tai.
• Atliekų problemų sprendimais sudominkime savo kaimynus.
Darbe.
• Ar mūsų kompanija turi visą apimančią aplinkos politiką ? Jei ne, pasiūlykime ką nors.
• Sužinokime kiek atliekų yra pagaminama mūsų darbo vietoje ir kaip mūsų kompanija tvarko jas.
• Perdirbkime biuro popierių.
• Sužinokime ar mūsų kompanija gavo aplinkosauginį standartą.
• Išsiaiškinkime ar mūsų kompanija atliko aplinkosauginį auditą.
• Pasiūlykime atlikti gyvenimo ciklo analizes.
• Sužinokime daugiau apie žaliąją apskaitą.
Mokyklose ir vaikų darželiuose.
• Žaliosios mokyklos yra geri aplinkai nežalingo elgesio pavyzdžiai ir geros pamokos vaikams.
• Skatinkime varžybas dėl žaliosios vėliavėlės.
• Įtraukime mokyklas į gamtosaugines kompanijas.
• Sverkime popierių, kurį surenkame.
• Aptarkime įvairias atliekų frakcijas su mokiniais.
• Organizuokime ekskursijas į vietines perdirbimo stotis. Skatinkime atliekų vengimą ir mažinimą mokykloje ir namuose.
• Spausdinkime ir platinkime paprastą medžiagą apie atliekas.
• Organizuokime su įvairiomis atliekų problemomis susijusius rašinių, piešimo, vaidinimo, dainavimo ir t.t. konkursus.
• Įtraukime atliekų temą į mokymo planą.
Pasaulyje yra ir kitų žmonių, kurie siekia išspręsti atliekų problemą.Pvz. 1993m. scenografas ir kostiumų dailininkas Stefanas Hanas Vokietijoje pademonstravo fantastiškus kostiumus iš atliekų – dėžučių, skardinių, laikraštinio popieriaus, telefono knygų ir cigarečių pakelių.Taip atsirado išeiginės suknelės, pelerinos ir skrybėlės. Meno kūriniais tapo kostiumai ir kaukės iš natūralių atliekų – lapų, vaisių, sėklų šluotelių ir šakų. “Šiukšlių mada” sužavėjo publiką ir daugelį privertė susimąstyti.

Atliekos, kurių nebeįmanoma apdoroti jokiais kitais metodais, turi būti išverčiamos į šiukšlynus. Šiukšlynų statyba turi atitikti aukščiausius saugumo ir teisinius standartus.
Atliekų buvo yra ir bus, mes negalime jų visiškai išnaikinti, tačiau galime sumažinti jų kiekį miestuose, kaimuose ir kitose gyvenamose vietose.Žinoma, viskam reikia pastangų ir jeigu daugelis naudotųsi šiais patarimais, tai tuomet šiukšlių sumažinimo iliuzija taptų realybe.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. Žurnalas “Sveikas miestas” 1999 Nr.3,4.
2. Kauno “Sveikų miestų projekto” konferencijos medžiaga, 1994.
3. Aplinkos apsauga Kaune (informacinis biuletenis), 1997 Nr.7,9.
4. Tinklalapis www.google.lt
5. Visuomenės sveikatos saugos skyriaus tinklalapis www.kvsc.lt

Leave a Comment