Euglenophyta (euglendumbliai)800 rūšių, gėlavandeniniai dumbliai.Vienaląsčiai org. Sudaro lakimas palmeloidines stadijas, laikosi sedimentuose. Gyvena organinėmis medž. užterštuose vandenyse. Gyvena terpėje kurioje yra vitamino B12. greitai dauginasi, turi mokslini pritaikymą.Gniužulai: vienaląsčiai, monadines strukt. Dumbliai. Turi 2 ziuzelius (vienodo ilgio arba ne). Vienas is ju turi fotoreceptoriu, susijusį su raodona akute.Chloroplastai: Zalios spalvos, ivairios formos, su pirenoidais arba be ju. Padengti 2 chloroplasto membranomis. Kai kurie 3 membranomis. Tilakoidai issidėstę po 3. Dinofitiniai dumbliai.Pigmentas: chlor a ir b (zali), karotinoidai. Kai kurie turi raudona pigmenta- astaksantiną.Atsarginės medž.: paramilonas (kaupiasi pirenoidų apvalkale), chrozolaminarinas.Judėjimas: juda žiuželių pagalba, 2 žiuželiai: ilgesnis-trumpasnis (redukuotas)Sienelė: būdinga pelikulė iš baltyminių medž. sudaryta. Išsidėesčiusi plazmolemos vidinej puseje. Spiraliskai padengia ląstelę. Inkrustuota Fe ir Mn druskomis, kai kurių sienelės pelikulės atrodo visiskai kitokia ( rudos spalvos). Protoplastas joje išsidėsto laisvai.Dauginimasis: nelyt.-vegetatyviskai-protoplastui dalijantis pusiau. Lyt. – mazai ištirtas, atrasta zigota.Ats. Euglena : Ląstelės ištįsusios į ilgį, elipsiškos, kiaušsiniško ir kt. Ryklės nugarinėje pusėje yra akutė, pilvėlinėje- pulsuojančių vakuolių sistema. Chloroplastai žali,1-2. Planktoninis org. Daug, kur yra pakankamai daug organinių medžiagų. Kai kurie rūšys šiltuoju perijuodu sukelia vandens žydejima.Ats. Phacuc : Vienalasciai, su vienu ziuzeliu, nemetaboliski dumbl. Kūnas plokščiai suspaustas. Ląstelės spirališkai susisukusios pagal išilginę ašį. Pelikulė tvirta. Chloroplastai disko pavidalo, pasieniniai, be pirenoidų. Labai paplitės, nėra reilklus. Vidutiniškai užterštuose ir švaruose vandenyse. Planktoninis.Ats. Trachelomonas: Ląst. Pavienės, metaboliskos, laisvai plaukiojančios, paprastai ruduose kietuose nameliuose su vienu ziuzeliu. Chloroplastai su pirenoidais arba be jų. Dauginasi ląstelių dalinijimosi būdu namelyje. Sienelė inkrustuota Fe ir Mn druskomis. Gali turėti įvairios ataugos, dygliukus. Būdinga kūno gale susisukusi I uodegėlę. Spirališkai susisukęs. Įvairaus tipo telkiniuose. Randami šiltuoju metu.
Ats. Strombomonas: Pelikulėje yra protoplastas, turi kokliuką (vienintelis susisiekimas su aplinka) Ivairuose telkiniuose.Mityba: fotoautotrofinė, mikotrofinė (heterotrofiniai-chloroplastai redukuojasi), saprotrofinė, haloroinė, retai parazitinė.Reikšmė gamtoje: Kadangi minta mikotrofiškai, naudojamas bilognio valymo įrenginiuose. Apvalo vandenis nuo medž. (monitoringo tyrimuose. Medicininiuose tyr., gyvūlių pašarų priedas).Chrysophyta (auksadumbliai)Apie 1000 rūšių. Auksadumbl. Aptinkami daugiausia gėlų švarių vandenų planktone, šaltu metų laiku, rečiau sūriuose ir apysūriuose vandenyse, dirvoje. Palankios pH 5-5,7. Vystosi švariuose organizmuose. Nėra reiklus fosforui. Vystosi labai plačiame temp.intervale. Planktoniniai organizmai: neustonai, piko-, nanoplanktonai.Gniužulai: Dominuoja monadinė struk.,reciau pasitaiko ameboinė, palmeline, kokoidine, siuline, ivairiasiule ir plokštelinė struk. Monadine forma su 1-2, reciau 4 žiuželiais, turi 2 heteromorfinius,heterokontinius žiuž. Vienas žiuž.trumpasis nukreiptas atgal, kitas i priekį. Turi 2 pulsuojančias vakules. Sudaro kolonijas: gleivių pagalba arba ląstelių sienelių sukabimais. Ameboidinė str.nedažna. suformuoja rizopoidus. Gyvene neustone. Kiečia savo forma. Palmelinė nedažna. Makroskopiniai dumbl., bentosinės kolonijos. Kokoidinė tik 1 genčiai būdinga. Siūlinė- paprasta ir šakotasiūlė, bentosiniai dumbl.Chloroplastai: 4 membranos, 2 chloroplastai, 2 ET membranos. Tilakoidai lamelėse po 3. pasieniai, periferinėje dalyje išsidėstę 2 chloroplastai.Pigmentai: Auksadumbliai būna auksiškai geltonos, rusvai žalios, rečiau želsai geltonos spalvos. Chlororofilas a ir c, liuteinas, karotinas, fukoksantinas.Atsarg. medž. : Neplastidiniai aliejai, chrozolaminarinas.Apvalkalas: ląstelės daugiausia neturi apvalkalėlio, kartais jas dengia tik plazmolema-būdinga aeboidinė struk. Dažnai dengia smulkūs SiO7 žvynieliai, kurie neretai suauga i šarvelį, rečiau susidaro nameliai, kuriuose dumbliai gyvena. Būdinga tikroji sienelė- celiuliozinė pektininė. Sudaryta iš celiuliocinių mikrofibrilių. Jos susipynusios ir sudaro tankią pektininę sienelę.Dauginimasis: Nelyt.-vegetatyv.arba specializuotomis ląstelemis(zoosporomis, aplanosporomis). Retai lytiškai( hologamija, gametogamija, autogamija). Vystantis susidaro cistos su SiO2 apvalkaleliu. Po to dalinasi zigotinės mejozės būdu, po jos susiformuoja 4 naujos ląstelės. Nepalankiomis sąlygomis vegetat.būdu taip pat susiformuoja cistos.
Mityba: Kai kurie auksodumbl. sugeba maitintis miksotrofiškai(greta fotosintezės, įsisavina gatavas organines medžiagas). Kai kurie pseudopodijų pagalba sugeba praryti kietas maisto daleles. Fagotrofiniu būdu- ameboidinei struk., tamsiuoju paros metu minta. Fagotrofiniai- šviesiuoju paros metu.Ats. Dinobryon: Vienalasciai arba kolonijiniai, laisvai plaukiojantys. Kolonijos be gleivių, krūmelio pavidalo. Ląstelės su 2 nelygiais žiuželiais. Pagrinindinis- ilgesnins yra plunksniškas, šoninis- lygus. Chrizolaminarinas užpakalinėje dalyje, didelių grumstelių pavidalo, yra aliejaus lašelių. Vienalasciai dauginasi ląstelėms dalijantis išilgai, kolonijiniai- fragmentacijos būdu. Lyt. dauginasi hologamijos būdu. paplitęs planktone, apaugimuose; dazniausiai švariuose, gėluose vandenyse, reciau apysūriuose vandens telkiniuose ir jūroje.Ats. Synura : Laisvai plaukiojantys kolonijiniai dumbl. Sudaro stambias apvalios kolonijas. Ląstelės rutuliškos, atvirščiai kiaušiniškos. Žvyneliai be adatelių, elipsiški ir kt. Žiuželiai-2, vienodo ilgumo. Chromatoforai 2 šoniniai, lovelio juostelės pavidalo. Pulsuojančios vakuolės išsidėsčiusios priekinėje, vidurinėje arba užpakalinėje ląst. dalyje. dauginasi ląstelėms dalijantis išilgai judrioje būklėje arba fragmentuojantis kolonijoms. Kartais susidaro cistos. Planktoninis. Randamas šaltuoju metu. Aptinkamas švariuose vandenyse.Ats. Mallonomas : Vienalasciai dumbl.,laisvai plaukiojantys, su vienu žiuželiu. Ląstelės įvairios formos. Apvalkalelis tvirtas. Protoplastas daugiau ar mažiau metaboliškas. Chromatoforai1-2. dideli, pasieniniai. Akutė yra arba nėra. Atsarg.medž.- chrozolaminarinas ir aliejaus lašai. Dauginasi: išilgai dalijantis ląstelėms arba zoosporomis. Padengtas žvyneliais su ataugomis. Paplitęs ežeruose, planktininis.Ats. Phae… : Siūlinės struk. Epifitas, ryškiai geltonas. Stovincziuose vandenyse.Cryptophyta( kriptofiniai)Apie 100 rūšių. Gėlavandeniai ir jūriniai. Monadinė struk., reciau palmeloidinė ir kokoidinė. Dorsoventraliai suplotos. Vienalasciai dumbliai. Skersinės vagelės nėera, tik išilginė. Priekinis galas įstrižai nupjautas, joje atsiveria ryklė. Ląstelės yra eukariotinės.
Judėjimas : Turi 2 žiuželius, vienodo ilgio, padengti mastigonemomis, juda jų pagalba.Apvalkalas: Periplastas tvirtas, pastovus apvalkalas.Chloroplastai: 2 endoplazminio tinklo memranos. Būdingi pirenoidai, išsidėstę bendrame apvalkale prie chloroplasto. Tilakoidai lamelėse po 2. chloroplastai išsidėtsę periferinėj dalyje.Minta: Heterotrofiškai, autotrofiškai.Pigmentai: Chloroplastai a ir c, fikobiloproteinai. Pačios spalvingiausios ląstelės iš visų dumblių. Neturi fikolimonų, pigmentus kaupia tarp tilakoidų membranų.Atsarg.maisto medž. : Krakmolas, chrozolaminarinas. Kaupiamos tarp chloroplasto ir branduolio membranų.Dauginimasis: Vegetatyviniu būdu. Suformuoja cistomis. Dauginasi zoosporomis. Lyt.daug.- oogamija (yra žinoma tik Cryptomone.Ats. Cryptomonas : Smulkios ląstelės. Planktoninis dumblis. Gausus užterštuose vandenyse. Dauginasi šaltuoju metu, tad juo yra daugiausiai.Ekologija: Stovinčiuose vandens telkiniuose. Daugelis užterštų vandenių indikatoriai. Būdingi dumbliai stagnofilai prie maų pH. Jautrus šviesos intensyvumui. Kada šviesos intensyvumas didelis, jis nusėda į giliausius vandens sluoksnius. Randami planktone, šaltuoju metu.Dinophyta( dinofitainiai)Vienalasciai dumbliai, apie 2000 gyvų rūšių. Apie 200 fosiliniu. Randami jūriniuose ir gėluose vandenyse.Gniužulai: Monadine struk. Būdinga ameboidinė, kokoidine,pamelinė struk. Dorsoventraliai suspausti (pilvas igaubtas, nugara išgaubta). Turi mezokariotinį branduolį. Turi branduolio apvalkalą; chromosomos yra tik siūlės; nesudaro su baltymu jokių struktūrų.Apvalkalai: plika ląstelė, būdinga plazmolema. Kitoms būdinga teka. Teka yra grudelių padengtos plokštelės. Plokštelės yra celiuliozinės. Plazmolema dengia visą tekos paviršių. Didesnioji išilginės vagelės dalis išsidėsčiusi hipovalvoje.Judėjimas: Žiuželinis, 2 ziuzeliai heteromorfiniai( skirtingos sandaros) ir heterokontiniai ( skirtingo ilgio). Kaspinišką ziuzelį apaugusios mastigonemos. Susitraukiant mikrofibrilėms, gali ląstelė judeti aplink savo ašį. Vieni iš greiciausiai judantys dumbliai!Atsarg.medž. : krakmolas-kaupiamas gėlavandenėse rūšyse. Riebalai- jūrinės rūšys. Riebalai turi tam tikrą atspalvį, todėl dumbl. yra spalvoti.
Chloroplastai: Gali būti 2-4,turi 2 chloroplastų membraną ir 1 ET membraną.Tilakoidai išsidėtsę lamelėse po 3.Pigmentai: chlorofilas a ir c, fukoksantinas ( rusvai gelsvas), peridininas.Dauginimasis: Vegetatyviniu būdu- dalijantis pusiau. Nepalankiomis sąlygomis sudaro cistas. Gali daugintis aplanosporomis ir zoosporomis. Lyt. daug. tik keletai rūšių:izogamija.Ats. Peridimium sp. : planktoninis organizmas, vystosi šaltuoju metu.Ats. Ceratium hirundinella : planktoninis ežerų dumbl., liepos mėn.vystosi masiškai, švaraus vandens fazėse. Zooplanktonas nesugeba jį praryti, nes jis yra labai didelis. Būdingas ciklomorfiškumas- gniužulo formos kietimas nuo temp. Pakilus temp., vandens tankis sumažėka, ragai sumažėka ir atvirkščiai. Sudaro cistas, dėl nepalankių sąlygų. Ats. Gongaulax: jūrinė rušys.Dinofitiniai išsiskiria tozines medžiagas….Bacillariophyta(titnadumbliai)Vienalasciai ir kolonijiniai org., kurių sienelės išorinis sluoksnis prisisunkęs silicio dioksido ir sudaro titnaginį šarvelį. Sarvelis is 2 puselių, samdariai dengiancių viena kitą: išorinė-epiteka, vidinė-hipoteka. Epiteka ir hipoteka sudarytos is 2 dalių: dangtelio( vad. valva) ir juostinio apvadėlio(pleura). Dangtelio užlankai-užlenkti dangtelio kraštai. Šarvelio juostelė-dvikontūrinės juostos pavidalu epitekos ir hipotekos juostinių apvadėlių riba. Daugelio titnadumb.šarveliuose yra papildomi dariniai- įterpiniai apvadėliai ir septos. Šarvelio forma labai įvairi:disko, cilindro, rutulio… šarvelis gali turėti 3 simetrijos plokštumas ir ašis: išilginę, skersinę ir dangtelinę(centrinę). Skiriami 2 dangtelio tipai: aktinomorfiniai(radialinės struk., per juos galima išvesti 3 ir >3 simetrojos plokštumas; zigomorfiniai( bisimėtrinės struk, per juos galima išvesti nedaugiai kaip 2 sim.plokš.Ekologinė reikšmė: Svarbūs ekosistemuose. Svarbūs šaltuoju sezono metu- deguonio producentai, organinių medž.Gniužulo struk.: kokoidinės struk. Visos kolonijos sujungtos gleivių pagalba.Chloroplastai: Padengti 4 membranomis: 2 chloroplasto ir 2 citoplazminio tinklo. Būdingos lamelės.Pigmentai: chlor a ir c, karitinas, rudas pigmentas-fukokosantinas, ir dar keli ksantinai.
Asimiliacijos produktai: aliejus, voliutinas, chrizolaminarinas( žuvies tankų kvapas).Judėjimas: Neturi judrių stadijų. Judrios tiktai gametos. Siūlė bentosiniams yra susijusios su ląstelių savybe aktyviai judėti substrate.Sienelė: Sienelė specifinė. Pektininė. Mazgai yra SiO2 sankaupos.Dauginimasis: Dauginasi dalijantis vegetatyvinėms ląstelėms į 2, rečiau mikrosporomis. Lyt.dauginasi susiliejant dviem ląstelių protoplastams, po branduolių mejozinio dalijimosi. Rečiau pasitaiko autogamija ir oogamija; vyriškos gametos be akučių, su vienu žiuželiu. Zigota(auksospora) išauga į vegetatyvinę ląstelę, kaupiasi SiO2, po to dalinasi zigota( išdidėjusi).KLASĖ CentrophyceaeVienaląsčiai arba kolonijiniai dumb. Šarvelis cilindro, disko, linzės ir tt., su įterpiniais apvadėliais arba be jų. Dangteliai apskriti, ovališki. Siūlės jie neturi ir yra nejudrūs. Struktūriniai disko elementai išsidėstę radialiai. Šios klasės dumb. lyt. dauginasi oogamijos būdu. Kai kurie šios klasės dumb. sudaro po 2 žiuželius turinčias zoosporas, kuriomis dauginasi. Bet tiksliai dar neaisku lytinis procesas. Daugiausia jūriniai dumb.Ats. Cyclotella : Vienaląstis, nedidelės apvalios dežutės pavidalo dumblis, sutinkamas gėlųjų vandenų ir jūrų planktone. Daug chloroplastų, grūdelių.Ats. Stephanodiscus : Ląst. pavienės arba susijungusios į tankius siūlus. Šarvelis disko pavidalo su žiediškais įterpitiniais apvadėliais, septų nėera. Disko struktūrą sudaro švelnių taškų radialinės eolės. Valva stačiakampė. Randomi gėluose, apysūriuose vandenų planktonuose. Šaltuoju sezono metu.Ats. Melosira : Kolonijinis dumb; jungiasi valvių paviršium, per poras išskiriančiomis gleivėmis. Siūlai gausiai susipynę. Gėlų ir apysūrių vandenų planktone ir bentose.KLASĖ Pennatophyceae(plunksnadumbliai)Ląst. pavienės arba sudaro įvairias kolonijas. Bilateralinė (dvišale) simetrija. Išvesti max 3 plokšt. Daugelio rūšių ašiniame lauke yra plyšio pavidalo siūlė. Dangteliai simetriški išilginei ir skersinei ašims. Dauginasi vegetatyvinėmis ląstelėmis. Susidaro auksosporos, rečiau mikrosporos ir ramybės būsenos sporos. Lyt.-izogamija.
Ats. Pinnularia: vienaląstis, gana didelės laąstelės, sudaro kolonijas. Gniužulo sytuk.-kokoidinė. Turi šarvelį, jis išskiria titnadumblius iš kitų dumblių, griežtos geometrinės formos. Šarvelis iš 2 dalių:epiteka ir hipoteka. Jos susinėrusios kartu. Juda siūlės pagalba. Gėlavendenis ir bentosinis. Auga tiek stovinčiuose, tiek ir tekančiuose vandenyse.Ats. Fragilaria: Ląstelių dangteliai jungiasi gleivėmis, kartais smulkiais dygliukais, išsidėsčiusiais dangtelių pakraščiais. Neturi centrinės siūlės. Planktoninis dumb., kolonijinis. Įstrigęs tarp įvairių makrofitų.Ats. Synedra: Ląstelės lazdelės pavidalo, pavienės arba sudaro kolnijas, kurios prisitvirtina prie substrato. Centrinio lauko nėra. Viename arba abiejuose dangtelio galuose po vieną gleivėtą porą. Randamas planktone, įvairiuose telkiniuose, šaltuoju ir šiltuoju metu.Ats. Asterionella: Kolonijos žvaigždiškos. Šarvelis plonas, lazdelės pavidalo. Platesniuoju galu ląst.įvairiomis kryptimis susijungusios ir sudaro minėtą žvaigždę. Planktoniniai, daugiausia jūriniai.Ats. Tabellaria: Stačiakampių plokštelių dumb. Kolonijos juostiškos, zigzadiškos arba žvaigždiškos, sujungusios savo kampais. Ląstelėse yra pridėtinės siūlės. Stovinčiuose ir tekančiouse vandenyse, daugiausia litoralėje. Plačiai paplitusi.Ats. Navicula: Ląstel. pavienės, labar retai susijungusios i juostiškas kolonijas. Jūriniai, gėlavandeniai, apysūriai vandeniai, gyvenantys dugne, apaugimuose, rečiau planktone.Ats. Meridion: Ląst.susijungusios į vėduoklškas, pirališkai susuktas juostas, urios iš pradžių tvirtinasi prie substrato, po to plaukioja laisvai. Tekančiuose ir stovinčiuose vendenų planktone, sudaro apaugimus. Ats. Gomphonema: Ląst. pavienės, gleivėtomis kojelėmis prisitvirtina prie substrato, jos kartais nutrūksta ir plaukioja laisvai. Šarvelis asimetriškas skersinės vagelės plokštumos atžvilgiu, iš juostelės pusės pleistiškas, iš dangtelio-kuokiškas. Epifinė rūšis. Plačiai paplitęs įvairaus tipo gėlų vandenų bentose, apaugimuose.Cyanophyta(melsvadumbliai)Fotoautotrofiniai org., kurie vykstant fotosintezei išskiria deguonį. Vienaląsciai, kolonijiniai ir daugialasciai org., kurių ląst. neturi ryškiai diferenciuoto branduolio ir chromatoforų. Ląstelės sandara: Ląsteles dengia 4-sluoksnių apvalkalėlis, sudarytas iš gleivinių polisacharidų ir pektininių medžiagų, mureinų, būdingų tik prokariotams. Daugumai melsvadumb. būdingas gleivėtumas, atsirandantis gleivėjant apvalkalėliams arba dėl protoplasto sekrecijos( išskyrų). Melsvadumb. neturi memranomis atskirtų organoidų: branduolio, chloroplastų, Goldžio aparato, mitochondrijų, ET ir vakuolių su ląst.sultimis. prokariotinės ląst. DNR siūlas išsidėstę laisvai citoplazmoje-centrinėj dalyje(bespalvė)-nukleoplazma; ir periferinėj dalyj(spalvota)- chromoplazma. Tilakoidai yra išsidėste lygegrečiai sienelei. Būdinga daugybė intarpų, kurie skiriasi forma, dydžiu, chemine prigimtimi: cianofitiniai grūdeliai, voliutinas, gliukoproteidai, angliavandeniai… daugumia rūšių būdingos dujinės vakuolės, kurios susidaro vykstant vidųląsteliniams rūgimo procesams(aerotopai). Sudarytos iš daugybės maišialių, neleidžia vandenį, kaupia dujas, reguliuoja pludūriavimą.Ląstelės sienele: Turi 4 sluoksnių sienelę. Nuo vidinės puses: morfinis; sluoksnis sudarytas iš mureino, pats storiausias, palaiko ląst.forma; ir 2 sluoksniai skaidulinės prigimties, būdingas gleivių sluoksnis.Pigmentai: Chlorofilas a, kai kurie karotinoidai, mėlynas pigmentas- fikocianas ir alofikocianas, o kai kuriuose melsvadumb. ir raudonas pigmentas- fikoeritrinas.jie yra lokalizuoti spec.granuose-fikobilisomose, jos išsidėsčiusios ant tilakoidų membranų. Nuo šių pigmetų santykio ir priklauso melsvadumb. spalva.Atsarg. medž.: Glikogenas, valiutinas(sudėtingas įvairių medž. junginys) ir cianoficino( baltymas) grūdeliai.Gniužulo struk.: 1) kokoidinė struk., jos būdingos vienaląst. ir kolonijiniams dumb. Sudaromos gleivių pagalba. 2) Siūlinė struk., sudaryta iš trichomos. Trichomos gali būti šakotos: tikrasis šakotumas(turi kontaktą) ir netikrasis šak.(neturi kontakto). Ląstelės gali būti išsidėsčiusios viena eile. Turi gleivingą makštį. Dalies melsvadumb. siūlai šonais suauga, sudarydama pseudoparenchimą.
Augimas dvejopas: dufuziškas- ląstelė gali dalintis savarankiškai; meristeminis- kai yra meristeminės zonos. Yra kelių tipų:interkaliarinė-vidurinėje siūlo dalyje ir ferminalinė(apikalinis-viršuje; bazinis-apačioje). Šakotasiūlė struk.: Ląst. išsidėsčiusios keliomis eilėmis. Nėra funkcinio pasidalijimo.Dauginimasis: Melsvadumb. dauginasi tik vegetat. ir sporomis. Vienaląsčiai melsvadumb. vegetat. dauginasi ląstelių skilimu pusiau, o siūliniai- sutrūkinėjant siūlui į atskiras dalis, vad. Hormogones.Kai kurie siūliniai melsvadumb. turi įsiterpusias tarp vegetat. ląstelių heterocistas. Jos yra negyvos, didesnės už vegetat. ląst. per heterocistas siūlai sutrūkinėja į atskiras dalis. Susiformuoja kai aplinkoje trūksta azotinių jung. Funkcija-fiksuoja azotą. Dalis melsbadumb. Sudaro plikas, be žiuželių, labai atsparias ilgalaikes sporas. Kai kurie melsvd. sudaro endogenines ir egzogenines sporas.Judėjimas: Neturi jokių judrių stadijų, neturi žiuželių. Juda siūlinės melsvabakterės. Susitraukiant fibrilėm trichomom, gali šliaužti substratu. Gleivinės melsvabakt. gali slysti substratu.KLASĖ Chroococcophyceae: Vienaląsčiai, kolonijiniai, laisvai plaukiojantys, rečiau prisitvirtinę prie substrato dumb. Kolonijos gleivėtos arba sudarytos iš glaudžiai suspaustų ląstelių. Ląstelės kolonijose išsidėsčiusios netvarkingai, kartais tvarkingiai. Plazmodezminio ryšio tarp ląstelių nėra. Dauginasi tik vegetat. Yra dujinės vakuolės. Endosporų, egzosporų ir heterosporų nėra. Paplitęs įvairiaus tipo vandenyse. Randamas ant žemės, sniego.Ats. Chroococus: Vienaląsčiai, dalinasi plokštumom. Randamas kaip apifitas. Pelkiniuose ežeruose, samonos sudaro gelsvas plėveles. Gyvena sausumoje. Bentosinis dumb.Ats. Merismopedia: Kolonijos vienasluoksnės, gleivėtos, kvadratinės arba stačiakampio formos. Sudarytas iš taisyklingų ląstelių. Randamas gėluose vandenyse, planktone, tarp makrofitų. Gyvena užterštuose vandenyse.Ats. Microcystis: Kolonijinis. Plačiai paplitęs užterštuose vandenyse. Netaisyklingos formos ląstelės. Kolonijos vidinės. Planktoninis dumb., vandens žydėjimo sukilėjas. Labai greitai dauginasi įvairiom kryptim. Jis yra toksiškas, irstant ląstelei išsiskiria labai daug toksinų.Fosfatai sukelia vandens žydėjimą.Populiacija švyruojanti.
Ats. Chamaesiphon: Tirpingas epifitas. Šaltuose upeliuose. Ląstelės cilindriškos. Bentosinis organizmas.KLASĖ Hormogoniophyceae: Daugialąsčiai, daugiausia siūliniai dumb. Siūlai laisvi, rečiau suaugę šonais, nešakoti, šakoti, prisitvirtinę arba laisvai plaukiojantys, pavieniai arba susijungę į pynes, kolonijos. Būdingos trichomos, kurios sudarytos iš vienos, rečiau iš dviejų arba kelių ląstelių eilių, tarpusavyje sujungtų plazmodermomis. Heterocistos būna ara ne. Dauginasi hormogonėmis, hormocistomis arba akinetomis.
EILĖ Oscillatoriales (vybūriniečiai):Siūliai išilginiai. Siūlai nešakojasi arba su netikru išsišakojimu, su mankštimis arba be jų. Trichomos vientisos, simetriškos, surarytos iš palybinti vienodų, nediferencijuotų pagal formą ir funkcijas ląstelių. Heterocistų ir akinėtu nėra. Dauginasi susiformuodami hormogones, fragmentacijos būdu.Ats. Phormidium: siūlai tiesus arba susukti plačiomis spiralėmis. Bentosinis. Sudaro kolonijas. Sudaro odines plėveles. Jos yra juodos, plėninės spalvos. Plačiai paplitęs. Raudoni ant substratų kepurėlės formų. Įvairiuose telkiniuose.Ats. Lyngbya: Trichomų plotis didesnis. Ląstelės stambesnės. Bentosinis ir planktoninis. Gyvena stovinčiuose telkiniuose, prisitvirtinti prie substratų ir plaukioja pavieni.Ats. Spirulina: Trichomos spirališkos, be mankščių, pavienės, rečiau sudaro kuokštelius. Retesnė, stovinčiuose, tekančiuose vandenyse. Paplitusios vandenų planktone. Iš jų daromos tabletės kaip maisto pakaitalai. Gerai subalansuota amino rūgščių sudėtis. „ 21 amžiaus organizmas“.
EILĖ Nostocales( glevėtiečiai): Siūlai sudaryti iš įvairių ląstelių. Siūlai su heterocistomis ir paprastai su akimetomis, vienaeiliai, simetriški arba asimetriški, su makštimis ir be jų. Vienodo pločio arba abiejuose galuose susiaurėję. Pavieniai ir sudaro kolonijas. Daug.fragmentacija- hormogonomis.Ats. Anabaena: Trichomos tiesos arba įvairiai, dažnai spirališkao išlenktos, vienodo pločio per visą ilgį. Pavienės arba susijungusios į minkštus, gleivėtus kuokštelius. Makštys minkštos, heterocistos interkaliarinės. Akimetės pavienės arba išsidriekusios grandinėlėmis. Planktoniniai, bentosiniai. Tekančiuose, švariuose; užterštuose, stovinčiuose vandenyse. Sukelia vandens žydėjimą. Neretai vystosi dugne, apaugimuose dirvoje. Kai kurios rūšys toksiškos, daugelis- azoto fisatoriai. Gyvena simbiozėje su vandeniniu paparčiu.
Ats. Nostoc(gleivėtis): Kolonijinės. Panašūs į anabaeną. Kolonijos sudaromos gleivių pagalba. Kolonija yra padengta-periderma. Trichomos kreivos, susipynusios. Gėluose vandenyse ir dirvoje.Ats. Gloeotrichia(gleiviakretis): Kolonijinis. Heterocista ( bazinėj dalyje), akinetė. Siūlai asimetriški. Gausu dujinių vakuolių. Paplitęs ežeruose, sukelia vandens žydėjimą. Kol jaunas prisitvirtinęs prie makrofitų.Ats. Aphanizomenon(vandenkrėtis): Turi akinetes, heterocistas. Sukelia vand.žydėj. kolonijos labai stambios. Dauginasi hormogonėmis, akinetėmis ir hormocistomis. Citoplazma skaidri.EILĖ Stigonematales: Pačios sudėtingiausios gniužulo struk.melsvadumb. daugiaeiliai trichomos. Akinetės ir heterocistos labai vienodos ir sunku atskirti. Labiausiai evalisiovusios struk. Papliteę ivairiuose sausumos biotopuose. Gyvena litoralinėse zonose( prie pakraščių). Karštuose terminose šaltiniuose. Endalitai. Gyvena ant dirvos paviršiaus. Sudaro plėveles.Ats. Hapalosiphon sp.: turi storas struk. makštis. Hidrofitinės ir airofitinės rūšys. Durpynų pelkiniuose ežeriukuose.Ats. Stigonema sp.: Trichomos daugiaeilės, šakotos. Bentosinė rūšis. Airofitiniai, keletą rūšių hidrofitinių: ant akmenų, uolų. Sudaro gausias populiacijas.
Rhotophyta(raudondumbliai):Kilusi iš melsvabakterių. Bentosiniai dumb., prisitvirtinę prie substratų. Žinoma apie 10 tūkst. Rūšių. Jūriniai dumb. Gėlavandeniai, šaltiniuose, švariuose upeliouse. Gyvena mezotrofiniuose vandenyse. Gyliausiai gyvenantys dumb.Bendra charakteristika: eukariotiniai dumb.; neturi judrių gyvenimo stadijų; chlorofilas a ir d; turi fikobiliproteinas; chloroplastus dengia 2 memb., tilakoidai išsidėstę pavieniai.Gniužulai: didelė gniužulų formų įvairovė: kokoidinė, siūlinė, šakotasiūlė ir tt., išskyrus monadinė. Kokoidinė- gali būti pavieniai, sudaryti kolonijas šakotas. Palmelinė- kokoidinės ląstelės susitelkusios į kolonijas-yra bentosai. Siūlinė- būdingesnė paprasta nešakota, šakotasiūlė ir įvairiasiūlė; augimas epikalinis. Plokštelinė- jūriniams dumbliams. Pseudoparenchiminė struk.- gėlavandeniams dumbl.;keli lątelių sluoksniai išsidėstę plokštelėm.Pigmentai: chlorofilas a ir kai kuriems d. Būdingi fikobiliproteinai: fikocianas, fikoeritrinas, alofikocianas.
Chloroplastai: įvairių formų:juostiški, žvaigždiški. Padengti 2 memb. Tilakoidai pavieniai chromolazmoje. Chloroplastai išsidėstę periferinėje dalyje arba citoplazmoje.Asimilacijos produktai: riebalai ir floridėjų krakmolas, kaupiamas citoplazmoje grūdelių pavidalu.Sienelė: iš pektino ir celiuliozės. Sudėtingesni turi 2 sluoksnius, o kokoidiniai tik pektiną.Judėjimas: neturi judrių stadijų. Ameboidinis sporų jud. Ir spermacių anaboidiškas jud.Daugynimasis: vegetat.- kokoidinėms, siūlinėms dalijantis pusiau, plokštelinės struk. Nelyt.- tetrasporomis ir monosporomis. Formuojasi sporangėse. Sporangės išsidėsčiusios ant šoninių šakučių tarp žievinių šakučių. Lyt.- oogamijos būdu. Moteriski lyties organai- karpogonė, cia glūdi vienas kiaušinėlis, kiekviename anteridyje subręsta po vieną pliką, be žiuželių vyr.ląstelą-spermacį. Karpogonės ir anteridziai venu dumblių išauga ant to paties augalo, kitų ant skirtingų augalų trumpų šoninių šakelių viršūnėse.Gyvenimo ciklas: 3 fazės ciklas. Sporofitas vidūrinė stadija, gametofitas,gominokarpas(karposporofitas). Gominokarpas formuojasi 2 būdais.(:) gominoblastiniai(sporogeniniai) siūlai, jie susiformuoja dalijantis zigotai arba iš auksiliarinių ląstelių. Auksiliarinė ląst. išsidėsčiusi šalia korpogonio vadinasi prokarpis. Karposporos susiformuoja iš gominoblastinių siūlų, iš karposporų išauga sporofitai. Izomorfinė kartų kaita: sporofitas ir gametofitas morfologiškai vienodi; gametofitas susiformuoja ant gametofito. Heteromorfinis: sporofitas ir gametofitas skirtingi.KLASĖ Bangiophyceae( bangijofitainiai):Patys primityviausi, daugelis jų turi žvaigždiškus, su pirenoidais chloroplastus. Ląstelė be porų. Dauginasi monosporomis.Ats. Porphyridum sp.-airofitiniai dumb.: sudaro kokoidines kolonijas, chloroplastas žvaigždėtas. Storas, išburkęs pektininis sluoksnis. Ant uolų, kruvinos ryškios dėmes. Daug.- veget. Taip pat auga ramiajame vandenyje.Ats. Chroodactyllon sp.: kolonijinis dumb., turi netikrą šakojimąsi, šakojasi tiktai gleivės. Gėlavandeniai ir jūriniai. Želsvai melsvos spalvos. Epifitai ir epilitai.Ats. Ponphyra: jūrinės, plokštelinės strukt. Bentosinis dumb., tvirtinasi prie substratų padu. Stora pektininė sienelė.
KLASĖ Florideophyceae: Pagrindinė raudondumblių klasė. Auga viršune, sudėtingos sandaros. Sienelėse yra gana stambūs porai, chloroplastai pasieniai, juostiški. Trichoginas pilnai susiformavęs. Gominokarpis susiformuoja iš gonimoblastinių siūlų. Kai kurie daug.-monosporomis, o kiti tetrasporomis. Gėlavendeniai dumb.Ats. Audouniella: sudaro apvalias kolonijas ant akmenų, gėlavandeniai.Ats. Lemanea: įvairiasiūlės struk.dumb. išsiskririama centrinė ašis. Dengia keli sluoksnių žievinių ląstelių. Gonimokarpas susiformuoja, gametofitas sunyksta. Sporofito stadija mikroskopinė.Ats. Hildenbrandtia: pseudoparenfiminės struk., plokštelinės stuk. Epitelinis dumb., gyvena labai švariuose vandenyse.Ats. Batrachospermum.: gėluose vandenyse aptinkamas dumb. Gniužulas sudarytas iš heterotrichinės struk.šakotų siūlų. Asimilacinės šakutės vykdo fotosintėzę. Šakučių šakojimas dichatomiškas, joje yra daug chloroplastų. Sienelė celiuliozinė(vidinis)-pektininė(išorėje),išskiria gleives. Tvirtinasi rizoidais. Centrinės ošies ląst. yra praradusios pigmento, jų funk.-atraminė.Jūriniai dumb.: Ats. Ceramium: nedidelis, dichotomiškai išsišakojusio krūmelio pavidalo siūlinis dumb. Būdingas cistokarpis.Ats. Polysiphonia: makroskopiniai, juodos spalvos gniužulai.. bentosiniai. Daugiaašis stiebas. Dažna Lietuvos pajūryje.Ats. Eurrellaria: šakotasiūlė struk., dažnai Baltijos pajūryje. Epilitas.
Phaeophyta(rudadumb.)Visi yra jūrų ir vandenynų gyventojai. Jų sporofitai didžiausi iš visų dumblių. Visi rudadumb.daugialasčiai, makroskopiniai.Gniužulai: jų gniužulai sudėtingi, daugialąsčiai. Įvairiasiūlė, plokštelinė…struk. dažnai būna išsišakojųsių krūmelių, plokštelių, kaspino arba medžio pavidalo. Paprastai giuž. diferencijuotas į organoidus: rizoidus, kauloidus(stiebus), filoidus(lapus). Gniuž.augimas: interkaliarinis, difuzinis(visos ląst. dauginasi).Pigmentai: chlorofilas a ir c, karotinas,ksantofilas, karotinoidai. Dominuoja fukoksantinas. Priklausomai nuo koncentracijos keičiasi dumb.spalva.Chloroplastai: padengti 4 memb.: 2 chloroplasto ir 2 ET. Tilakoidai lamelėje po 3.Atsarg.medž.: laminarinas(polisacharidas), kai kurie turi manitą arba riebalus.
Sienelė: celiuliozinė-pektininė(pekt. suteikia gniužulo paviršui gleivingą konsistenciją( ir taip kaupiomos vandens atsargos). Gniužulai niekada nedžiusta.Judėjimas: neturi judrių stadijų. Judrios tik gametos.Dauginimasis: Vegetat.- turi pumpurą(baralinėse gniužuluose). Nelyt.- sporomis, spec.ląstelėse-sporangėse. Išsidėsto ant šoninių šakučių, tarp ląstelių. Lyt.- izogamija,oogamija, heterogamija. Izogametos ir heterogametos išsivysta daugialąstėse gametangėse, o anteridžiai ir oogonės-vienaląsčiai. Rudadumb.turi generacijų pakaitą, todėl jų lyt. ir nelyt. organai išauga ant skirtingų egzempliorių. Eoikalinėje dalyje yra tam tikri įdubimai(skafidės).1.KLASĖ Isogeneratae: generacijos morfologiškai visai vienodos. Daug. lyt.- izo-,hetero-,oogamijos būdu.E. Estocarpales-ats. Isocarpis: auga prisitvirtinę prie uolų ir kitų povandeninių daiktų. E. Sphacelariales- ats. Sphacelaria: auga kaip epifitai.E. cutleriales- ats. Cutleria: dichotomiškai šakoto kaspino pavidalo dumb. E. Distyotales- ats. Distyota: d.i.k.p., sudaryta iš 3 ląstel. sluoksnių.
2.KLASĖ Heterogeneratae: gametofitas ir sporofitas skiriasi savp dydžiu, forma ir gyvenimo trukme. Lyt.- izo-, oogamijos b., nelyt.- zoosporomis. Turi 5 eiles, bet paminėta tik 1: E. Laminariales- ats. Laminaria(jūrų kopustos): makroskopiniai gniužulai. Gyvena ant akmenų, uolų. Prie substr.tvirtinasi rizoidais.(naudojamas gyvunų pašarui, laukams tręšt, medicinoj, valgosi).
3,KLASĖ Cyclosporeae: neturi generacijų pakaitos. Daug. tik- oogamijos b. Visi diplobiontai. E. Fucales- ats. Fucus: auga šiaurės jūrose. Dichotomiškai šakojasi. Tiloidai plokštelės pavidalo. Parenchiminė struk. Turi receptakules-tai kai šakelių viršūnės išsipučia ir gauna pupelės formą. Jose susidaro skafidžiai(ten subręsta lyt.organai). būdingos oro pūslės, jos išsidėsto ties tilodo šakojimosi prie vidinės gyslės. Ats. Ascophyllum: gniužulas parenchiminės struk., paplitęs šiaurose jūrose.
Chlorophyta(zaliadumbliai)Įvairių struk.dumb. Geriausiai ištirti. Naudojami pramonėj, kosmetikoj, ūkininkystėj. Olačiai paplitę, įvairaus užterštumo vandenyse.
Gniužulai: vienaląsčiai, kolonijiniai, daugialąsč.dumb. visi dumb.gniuž. struk., išskirus ameboidinę ir audininę.Pigmentai: chlorofilas a ir b(žalios spalvos). Kartais būna karotinas, ksantofilas, nematrochomas.Chloroplastai: sudėtingos sandaros. Dengia 2 chloroplasto memb. Tilakoidai išsidėsto granuose. Būdinga didelė chloroplastų įvairovė.Ats.medž.: krakmolas(kartais riebalai).Judėjimas: turi judrias stadijas. Izomorfiniai žiuželiai.Sienelė: dauguma turi celiuliozines-petinines sieneles. Kai lurių rūšių ląst.apvalkalėlio neturi, jas dengia plazmolema.Dauginimasis: hologamija, koniugacija, gametogamija-3 tipai. Veget. būdu- siūlai susitraukinėjaį fragmentus. Įvairiasiūles struk.gniužulai gali daug.šoninėmis šakutėmis. Vystymosi ciklai: gametinė, sporinė, zigotinė, mejozė.1. KLASĖ Chlorophyceae: tai pagrindinė ir pati didžiausia žaliadumb.klasė. vienaląsčiai, kolonijiniai, neląstelinės sandaros, daugialąsčiai. Daug.lyt.- hetero-, izogamija, nelyt.- sporomis.E. Volvocales: vienaląs., koloninijiniai, monadinės struk.dumb. Kai kurių veget.ląst. turi žiuželius, ir jų pagalba juda. Daug.nelyt.-halo-, izo-, hetero-, oogamija. Paplitę gėlųjų vandenų planktone, rečiau jūrose ir drėgnoje žemėje. Ats. Chlamydomonas: papiltęs įvairiaus tipo vandenyse. Gali sudaryti kolonijas. H2O ir CO2 siurba visu ląst.paviršiumi. palankiomis sąlygomis greitai daug.zoosporomis, lyt.dažniausiai izogamija. Ats. Pandorina: monadinės ląst., apvalios kolonijos. Ats. Endorina : apvalios kolonijos, įvairaus tipo vandenyse. Kolonios vidus užpidytas gleivėmis, ir iš paviršiaus irgi dengia gleivės. Daug.heterogamios būdu. Ats. Volvox: ląstelės susietos. Viduje yra gleivės. Sudėtingas daug.: lyt.- oogamijos b., nelyt.- zoosporomis. Nelyt.daug.ląst. didesnės už vegetat.- gonidėjos.E. Chlorococcales: vienaląsčiai, kolonijiniai kokoidinės struk.dumb. Jų vegetat.ląst. neturi žiuželių ir yra nejudrios. Daug. nelyt.-zoosporomis, autosporomis ir akinetėmis, o lyt.- izogamijos, retai oogamijos b. Auga ant medžių kamienų, ant senų tvorų, ant akmenų, drėgnoje žemėje, vandenyse, planktoniniai. Kai kurie gyvena simbiozėje su grybais. Ats. Scenedesmus: iš 2-8 ląst. kolonijinis dumb. Kolonijos sudaromos iš vienos generacijos ląstelių-cenobijiniai org. Gali gyventi ir prie žemesnės ir aukštos temp. Gyvena įvairiuose vandenyse. Ats. Pediastrum: kolonijos plokščios, laisvai plaukiojančios, vienasluoksnės. Jungiasi sienelių paviršiumi. Plantoninis.
E. Ulothrichales: daugialąsč., siūlinės struk. gniužulas auga ląstelei dalijantis pusiau. Daug.lyt.-izo-, hetero-, rečiau oogamija, nelyt.- zoosporomis. Ats. Ulothrix: bentosinis dumb., greitai tekančiuose, šaltuose upelėse. Pagrindinis būdas: chloroplasto forma(užlinkę galai). Ats. Enteromorpha: gniužulas tuščiavidurkis, dvisluoksnė plokštelė. Dažnas Baltijos jūroj. Ant akmenų. E. Cladophorales: šakotų siūlų pavidalo dumb., kurių ląstelės daugiabranduolinės. Nelyt.daug.- zoosporomis, o lyt.- izogamijos, rečiau heterogamijos b. Ats. Cladophora: šakoto pavidalo. Gniu-ulai priklauso nuo upelio greičio(kuo greičiau-tuo mažesni gniuž.) paplitęs gėluose vandenyseir jūrose. E. Chaetophorales: Ats. Chaetophora: plačiai paplitęs šauriuose vandenyse.ivairiasiūles struk. E. Siphonales: sifoninės struk.dumb., sudaryti iš 1 ląst.daugiausia daug.lyt.būdu: izogamija ir heterogamija. Diplobiontai, haplobiontai tik jų gametos. Kai kurie gali daug.zoosporomis. Ats. Caulerpa: gana stambūs dumb., jų gniužulai diferincijuoti į kauliodą, rizoidus ir filoidus. Rizoidai gerai išsivystę, todėl gerai auga ant smėlėto dugno, išlaikydamas stipriausias bangas. Ats. Acetabularia: gyvena ant moliuskų geldelių. Paplitęs šiltose jūrose.2. KLASĖ Conjugatophyceae: kokoidinė ir siūlinė struk.,vienaląsčiai arba siūlinės kolonijos, kurie per visą savo gyvenimą neturi žiuželių, o lyt.daug.- konjugacija. Jokių sporų ir lyt.ląstelių negamina. Haplobiontai, diploidinės tik zigotos. Plačiai paplitę gėluose vandenyse.didesnė dalys atstovų-rūgščiuose vandenyse. Auga prisitvirtinę prie substrato. E. Desmidiales: daugumoje vienaląsčiai dumb. Pakrantės zonoje, ežeruose. Ats. Micrasterias: ląstelė plokščia, apskrita.būdinga- giliai skaldyta sienelė. Ats. Cosmarium: rūgščiuose, neutraliuose ir šarmėse vandenyse. Sienelė gali būti lygi ir padengta. Susidaro iš 2 pusląsčių. Ats. Closterium: neturi persmuokos. Būdingi pironoidai, jie išsidėstę viena arba keliomis eilėmis. Šarmėse, neutraliuose vandenyse. E. Zygnematales: siūlinės struk. dumb. 3 gentys ir jos skiriasi chloroplastų forma: spirogyra, zygnema, mougeotia.
3.KLASĖ Chorophyceae: įvairiasiūlė struk. gniužulai duferencijuoti į stiebus(bumbliai ir tarpubambliai) ir lapus(sandara kaip iy stiebo). Ant smėlio, žvyrio. Paplitę stovinčiuose vandenyse. Pagringiniai- gėluose vandenyse. Turi gerai išsivystysius rizoidus. Daug. veget.- šoninėm šakutėm. Stovinčiuose vandenyse, didesnė dalis-ežeruose. Liepos mėn.daug. lyt. būdu.