Pažvelgę giedrą naktį į dangų, matome daugybę žvaigždžių. Turėdami geras akis ir kantrybės, jų galėtume suskaičiuoti iki 2500. Blyškiausias žvaigždes pastebėti ties horizontu trukdo storas Žemės atmosferos sluoksnis. Daug daugiau žvaigždžių matytume pro paprastą žiūroną, o pro galingus šiuolaikinius teleskopus jų pastebėtume net milijardus.Vardus turi tik 275 pačios ryškiausios žvaigždės, pavyzdžiui, Sirijus, Arktūras, Vega. Dauguma žvaigždžių kataloguose (gr. katalogas — sąrašas) pažymėtos sutartiniais ženklais — skaičiais, raidėmis.Orientuotis Žemėje mums padeda žemėlapiai, o „nepaklysti” danguje — žvaigždėlapiai. 1930 m. Tarptautinės astronomų sąjungos nutarimu dangus suskirstytas į 88 žvaigždynus. Žvaigždynu vadinamas tam tikras dangaus plotas, apribotas sutartos linijos. (Jo analogas Žemėje būtų valstybių sienų ribojama valstybė.)Manoma, kad pirmuosius žvaigždynų pavadinimus sugalvojo chaldėjai ir egiptiečiai. Graikai pirmieji sistemingai stebėjo dangaus šviesulius. Jų pasiūlyti žvaigždynų vardai vartojami ir šiandien. Jie susiję su mitologinių būtybių vardais: galingojo Heraklio, medžiotojo Oriono, drąsiojo karžygio Persėjaus, jojančio ant sparnuoto Pegaso žirgo. Didžiųjų geografinių atradimų epochoje (XV a. viduryje—XVII a.) kai kurie Pietų pusrutulio žvaigždynai buvo pavadinti jūreiviškais vardais: Kompasu, Bure, Matuokliu ir pan.1922 m. priimtas lotyniškas žvaigždynų pavadinimas ir jo santrumpa, sudaryta iš trijų raidžių, pavyzdžiui, Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynas vadinamas Ursa Major, UMa (Didžioji Meška), Eridanas — Eridanus, Eri. Iš senų laikų mus pasiekė ir lietuviški žvaigždynų vardai: Grįžulo Ratai, Septyni Šienpjoviai, Darželis, Juostandis ir kt. Graikai juos atitinkamai vadino Didžiąja ir Mažąja Meška, Orionu, Šiaurės Vainiku, Kasiopėja.Sujungus mintyse šviesiausias žvaigždynų žvaigždes, galima įžvelgti įvairias figūras. Jos buvo piešiamos senovės žvaigždėlapiuose ir, apipintos gražiausiomis legendomis, pasiekė mūsų laikus su įprasmintais žvaigždynų vardais.
Atstumai nuo Žemės iki žvaigždžių ir tarp pačių žvaigždžių yra neįsivaizduojamai dideli. Jų šviesa keliauja iki mūsų keletą, keliolika ar net tūkstančius metų. Antai Saulės šviesa pasiekia Žemę per 8 min 20 s, o kitos artimiausios žvaigždės, Centauro Proksi-mos, šviesa — tik per 4,27 metų. Todėl atstumą iki žvaigždžių yra įprasta reikšti ne kilometrais, o šviesmečiais (sutrumpintai žymima šm), t. y. atstumu, kurį šviesa nueina per metus. Stebint iš Žemės plika akimi Didžiuosius Grįžulo Ratus, atrodo, kad atstumas iki visų šio žvaigždyno žvaigždžių yra vienodas, bet iš tikrųjų taip nėra: Dubchė nutolusi nuo Saulės per 105 šm, Merakas — per 78 šm, Fekda — per 90 šm, Megrecas — per 63 šm, Aliotas — per 68 šm, Micaras — per 88 šm, Benetnašas — per 210 šm. Didžiųjų Grįžulo Ratų septynios žvaigždės skrieja beveik lygiagrečiais keliais, tačiau nevienodu greičiu ir skirtingomis kryptimis. Lietuvos platumose matyti tik pusė žvaigždynų; 14 pasirodo labai trumpai, o 25 iš viso niekada nematomi. Jei kosminėje erdvėje galėtų sklisti garsas, tai aidas nuo Saulės grįžtų tik per 28 metus, reaktyvinis lėktuvas, skrendantis 800 km/h greičiu, Saulę pasiektų po 21 metų. Jei Saulę vaizduojantį žirnelį padėtume Šiauliuose, tai Centauro Proksima atsidurtų už 150 km, pavyzdžiui, Kretingoje.Saulės aplinkoje esančios žvaigždės nutolusios viena nuo kitos vidutiniškai per 6—8 šviesmečius. Saulę pavaizdavus 0,5 cm dydžio skrituliuku, vidutiniai atstumai tarp žvaigždžių būtų apie 250 km.Netoli Didžiųjų Grįžulo Ratų Micaro žvaigždės spindi blyški Alkoro žvaigždutė. Kas mato Alkorą, to regėjimas pakankamai geras. Šių žvaigždžių arabiško pavadinimo prasmė tokia: Micaras — žirgas, Alkoras — raitelis. Tarp „žirgo“ ir „raitelio“ tik … 2550 milijardų kilometrų. Kosminiu mastu tai nedidelis atstumas.Kiekviename žvaigždyne žvaigždės žymimos graikiškomis raidėmis: pati šviesiausia žvaigždė – alfa, antra pagal šviesumą – beta ir t. t. Pavyzdžiui, Šiaurinė žvaigždė yra Mažųjų Grįžulo Ratų alfa, o šviesiausia dangaus žvaigždė Sirijus (Lietuvoje matoma tik žiemą) – Didžiojo Šuns alfa.Eilė žvaigždynų, esančių išilgai kelio, kuriuo vyksta matomasis metinis Saulės judėjimas, vadinami Zodiako juosta (gr. zodiakas – gyvūnas). Kiekviename Zodiako žvaigždyne Saulė būna maždaug mėnesį.