VILNIAUS ASTRONOMIJOS OBSTERVATORIJOS ISTORIJA

VILNIAUS ASTRONOMIJOS OBSTERVATORIJOS ISTORIJA

Ištakos
Kaip ir daugelio pasaulio šalių, lietuvių astronomijos pradmenys siekia
akmens amžių. Senovės lietuvių domėjimąsi astronomija rodo išlikę senoviški
originalūs planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių
pavadinimai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad lietuviai buvo sukūrę savitą
laiko skaičiavimo sistemą. Manoma, kad senovės pagoniškosios šventyklos
galėjo būti panaudojamos ir astronominiams stebėjimams.

Atgimimo epochos įtaka
Penkioliktojo amžiaus pabaigoje Vilnius tapo svarbiu politiniu ir
kultūriniu centru Rytų Europoje. Tuo metu Lietuvoje gyveno daug žymių
mokslininkų bei menininkų. Paskutinius savo gyvenimo metus Vilniuje
praleido žymus lenkų astronomas bei matematikas, Krokuvos universiteto
profesorius, Mikalojaus Kooperniko mokytojas Vaicechas Brudzevskis (1445-
1497). Vilniuje taip pat gyveno astronomas ir matematikas, Koperniko
mokinys Greorgijus Joachimas fon Lauchenas (1514-1576). Jis buvo asmeninis
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto
(1520-1572) gydytojas. Tikriausiai ir žymusis Koperniko veikalas De
Revolutionibus Orbium Coelestium į karaliaus biblioteką pateko per Retiko
rankas. Vėliau ši knyga buvo padovanota Vilniaus universitetui.
Išsimokslinę žmonės buvo reikalingi krašto ūkio vystymui ir valdymui. 15-
16a. Lietuvos jaunuomenė dažniausiai studijuodavo Vakarų Europos
universitetuose. Tačiau ši galimybė netenkino besivystančio krašto
poreikių, ir Lietuvos visuomenėje brendo siekis įsteigti universitetą
Vilniuje.

Astronomija 16-17a. universitete
Vilniaus universiteto įsteigimas 1579 metais paskatino įįvairių mokslo
krypčių jų tarpe ir astronomijos vystymąsi. Apie astronomijos dėstymą
pirmaisiais Vilniaus universiteto dešimtmečiais patikimesnių žinių nėra.
Tačiau tikriausia astronomija buvo dėstoma nuo pat universiteto įsteigimo,
nes tokiose praktinėse srityse kaip fortifikacija, balistika, geodezija ir
kartografija buvo reikalingos astronomijos žinios. Seniausia žinoma
astronominių paskaitų rankraštį y

yra paruošęs 1629 metais matematikos
profesorius Andriejus Milevskis (1591-1656). Pirmoje XVII amžiaus pusėje
išgarsėjo matematikas ir išradingas modernių prietaisų meistras Osvaldas
Kriugeris (1598-1665). Savo paskaitose jis daug vietos skirdavo ir
astronomijai. Manoma, kad jo pastangomis Vilnių pasiekė ir teleskopas.
Kriugeris turėjo daugybę mokinių, tarp kurių žinomi ir du astronomai Jonas
Rudamina Dusetiškis ir Albertas Dyblinskis. Rudamina savo traktate
Illustriora theoremata et problemata mathematica, išleistoje 1633m., yra
aprašęs Galilejaus teleskopą bei Jupiterio palydovų stebėjimus Vilniuje.
Pažymėtina išimtinai tik astronomijos tematikai skirta Dyblinskio knyga
Centuria Astronomica, (Astronomijos šimtinė) išleista 1639 m. Šioje
knygoje, remiantis to laikmečio žymiausių astronomų darbais, buvo pateikta
išsami ir populiari tų laikų astronomijos pasiekimų apžvalga. Tikriausiai,
tai buvo viena iš geriausių to meto astronomijos knygų.

Observatorijos įsteigimas
Spartų mokslo vystymąsi sustabdė 17a. pabaigoje prasidėję karai. Karo meto
negandos atnešė į šalį badą ir marą ir sugriovė šalies ūkį. Vis ddėl to,
Švietimo epochos idėjos veikė ir Lietuvos visuomenę. Aukštuomenės tarpe
tapo madinga remti meną ir mokslą. 18a. viduryje ėmė atsigauti ir Vilniaus
universitetas. 1752 metais po studijų Vienoje ir Prahoje į Vilnių grįžta
žymus architektas, matematikas ir astronomas Tomas Žebrauskas (1714-1758).
Jis parengė astronomijos observatorijos projektą ir iš turtingos didikės ir
labdarės Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės (1700-1768) gavo lėšų jos
statybai. Astronomijos observatorijos statyba prasidėjo 1753m. Ji buvo
pastatyta ant trijų aukštų pagrindinio universiteto pastato. Observatorija
sudare Baltoji salė, užimanti ketvirtąjį aukštą, ir prietaisų paviljonas,
užimantis penktąją aukštą, bei du trijų aukštų keturkampiai bokšteliai.
Graži ši

ių patalpų išorės ir vidaus puošyba astronomine tematika žavi mus ir
šiais laikais. Pirmą teleskopą observatorijai padovanojo Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės vyriausias kariuomenės vadas Mykolas Radvila
(1702-1762). Tai buvo 13,5cm reflektorius. Kita, 10cm reflektorių
padovanojo Vilniaus vyskupas Juozapas Sapiega (1708-1754). Apie Žebrausko
astronominius stebėjimus nedaug kas žinoma. Yra duomenų, kad jis stebėjo
Mėnulį ir Jupiterio palydovus. Jis taip pat nustate observatorijos
geografinę platumą.

Observatorijos suklestėjimas 18a.
18 a. pabaiga buvo Astronomijos observatorijos suklestėjimo amžius. Ji
išgarsėjo tuometinio jos direktoriaus Martyno Odlianickio-Počobuto (1728-
1810) pastangomis. Baigęs mokslus Vilniaus universitete, jis išvyko į
užsienį tęsti matematikos ir astronomijos studijas. 1764m. jis grižo į
Vilnių ir perėmė AO direktoriaus pareigas, kuriose jis išbuvo 44 metus.
1780-1789m. laikotarpiu jis buvo ir Vilniaus universiteto rektoriumi. Nors
tuo laikotarpiu astronomijos instrumentai sparčiai tobulėjo, Počobutas dėjo
visas pastangas, kad observatorija būtų aprūpinta moderniais prietaisais.
18a. pabaigoje universiteto inventoriaus knygose minimi 14 įvairiausių
konstrukcijų teleskopų. 1777m. buvo įsigytas Ramsdeno pasažinis
instrumentas bei sieninis dienovidinis kvadrantas. Įsigytiems instrumentams
įrengti reikėjo naujų patalpų. Todėl 1782-1788m. pagal architekto Martyno
Knakfuso projektą buvo pastatytas pietinis observatorijos priestatas.
Klasikinė jo konstrukcija turėjo du stebėjimų bokštelius ir tvirtą
smiltainio sieną dienovidinio plokštumoje. Ši siena dalijo patalpas i dvi
dalis. Priestato sienos buvo papuoštos Zodiako figūromis ir lotyniškais
užrašais. Smiltainio siena pastato viduje buvo pastatyta specialiai
dienovidiniam kvadrantui pritvirtinti. Šio instrumento spindulys siekė
250cm. Nustatymui i žvaigždę instrumentas turėjo nedidelį teleskopą.
Manoma, kad šiuo prietaisu buvo galima pamatuoti žvaigždių padėtis 1

1,5
tikslumu. Počobutas buvo uolus ir sumanus stebėtojas. Jis atliko daug
vertingų stebėjimų: stebėjo asteroidus, planetas ir kometas, Saulės ir
Mėnulio užtemimus, matavo geografines koordinates. Vertingiausieji šio
laikotarpio duomenys yra Merkurijaus stebėjimai, kuriuos vėliau panaudojo
Ž. de Lalandas Merkurijaus orbitos skaičiavimui.

Observatorija 19a.
1795 m. užbaigus Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimą, Lietuva buvo
įjungta į Rusijos imperijos sudėtį. Šis pražūtingas Lietuvos valstybei
žlugimas tiesiogiai nepalietė nei Vilniaus universiteto nei Astronomijos
observatorijos. Esminiai pokyčiai įvyko vėliau.

Počobuto darbus pratęsė talentingi jo pasiekėjai. Vaisingiausiai iš jų
dirbo Janas Sniadeckis (1756-1830), vadovavęs AO 1807-1825m. ir Petras
Slavinskis (1795-1881), vadovavęs AO 1825-1843m. Kaip ir Počobutas jie
stebėjo Saulės ir Mėnulio užtemimus, planetas bei jų palydovus, asteroidus,
kometas, matavo vietovių geografines koordinates. Stebėjimų rezultatai
būdavo skelbiami žymiųjų Europos observatorijų darbų rinkiniuose. Siekdami
nuolat atnaujinti AO instrumentus ir vykdyti aktualius mokslinius tyrimus
jie palaike glaudžius ryšius su žymiausiomis Europos observatorijomis
(Berlyno, Grinvičo, Paryžiaus, Karaliaučiaus, Pulkovo ir kt.). Geriausieji
iš Sniadeckio įsigytų instrumentų buvo vertikalusis Reichenbacho ir Ertelio
ratas bei Plioslio refraktorius su laikrodiniu mechanizmu.

Vykdydama represijas prieš 1830-1831m. sukilimo dalyvius carinės Rusijos
vyriausybė uždarė Vilniaus universitetą, o Astronomijos observatoriją
perdavė Imperatoriškajai Sankt Peterburgo Mokslų Akademijai. Astronomijos
observatorijai toliau vadovavo Slavinskis. 1836m. jis pradėjo leisti
periodini leidinį Extrait des Observations faites a l’Observatoire de
l’Academie Imperial des Sciences a Vilna, kuris reguliariai ėjo iki 1846m.
Šiame leidinyje buvo skelbiami AO atliktų stebėjimų rezultatai. Uždarius
universitetą nebebuvo galimybių rengti savų astronomijos specialistų AO. Į
laisvas as

stronomų vietas palaipsniui buvo skiriami Rusijos astronomai iš
Pulkovo observatorijos. Tai turėjo ir teigiamos reikšmės pereinant AO prie
naujos mokslinės tematikos. Buvo nuspręsta atsisakyti astrometriniu
stebėjimų ir pereiti prie astrofizikinių tyrimų. Šios krypties, kurią labai
palaikė ir Pulkovo astronomai, pradininkai buvo Georgijus Sableris (1810-
1865) ir Matvejus Gusevas (1826-1866). 1861m. tuometinio observatorijos
direktoriaus iniciatyva buvo įsigyti nauji instrumentai: fotoheliografas,
Šverdo fotometras ir Merco spektroskopas. 1865m. pradėjo veikti pirmoji
pasaulyje fotografinė Saulės tarnyba. 1868-1876m. laikotarpiu buvo gauta
apie 900 Saulės nuotraukų, kurios saugomos Pulkove ir Vilniuje. Vėliau
pradėti spektroskopiniai Saulės tyrimai ir žvaigždžių fotometriniai
matavimai. 1876m. kilęs gaisras smarkiai nuniokojo observatoriją.
Observatorija negavo lėšų remontui ir po penkerių metų buvo uždaryta.
Vertingi bibliotekos leidiniai bei instrumentai buvo paskirstyti įvairioms
Rusijos įstaigoms.

AO tarpukaryje (1921-1941)
Astronomija mūsų šalyje atgijo tik po I Pasaulinio karo. Lenkų okupuotame
Vilniuje vėl atidarius Vilniaus universitetą jame buvo įsteigta
Astronomijos katedra. Garsus lenkų astronomas Vladislavas Dzievulskis (1878-
1962) buvo paskirtas šios katedros vedėju. Senosios observatorijos patalpos
netiko astronominiams stebėjimams. Todėl 1921m. buvo nuspręsta statyti
naują observatoriją. Tam tikslui buvo išskirtas žemės sklypas miesto
pakraštyje netoli Vingio parko, dabartinėje M.K.Čiurlionio gatvėje. Per 15
metų buvo pastatyti keli astronominiai bokšteliai teleskopams ir
laboratoriju pastatas. AO buvo aprūpinta dviems 15cm Zeiss astrografais ir
48cm reflektoriumi su spektrografu. Pagrindinės moksliniu tyrimu kryptys
buvo fotometriniai ir spektroskopiniai kintamųjų žvaigždžių tyrimai bei
žvaigždžių statistika. Mokslinių tyrimų rezultatai buvo skelbiami
periodiniame leidinyje Bulletin de l’Observatoire astronomique de Wilno,
kuris buvo leidžiamas 1921-1939m. Iš žymiausiųjų to meto astronomų galima
paminėti Vladislavą Dzievulskį, Vilhelminą Ivanovską, Vladzimiežą Zoną
(1905-1975).

Kauno universitete AO buvo įsteigta 1928m. Jos direktoriaus Bernardo
Kodacio (1879-1957) pastangomis buvo įsigytas 11cm refraktorius, 12cm
astrografas ir 63cm teleskopo veidrodis. Šios observatorijos bokšteliai
buvo pastatyti Kauno Žaliakalnio rajone. Mokslinį ir pedagoginį darbą čia
dirbo Paulius Slavėnas (1901-1991) ir Antanas Juška (1902-1985).

1939 m., kai Vilniaus kraštas buvo gražintas Lietuvai, buvo nuspręsta Kauno
ir Vilniaus universitetų observatorijas sujungti perkeliant visus
instrumentus į Vilnių. Tačiau prasidėję karo veiksmai Lietuvos teritorijoje
tam sutrukdė.

AO 20a. antroje pusėje
Po Antrojo Pasaulinio karo vėl atsidariusiame Vilniaus universitete savo
darbą atnaujino ir Astronomijos katedra bei observatorija. Kauno
observatorija per karą buvo sunaikinta, o išlikę prietaisai perduoti
Vilniaus AO. Daugelį metų (1944-1952, 1956-1969) AO vadovavo prof. Paulius
Slavėnas (1901-1991). Jis ypač rūpinosi astronomijos specialistų rengimu
bei AO teleskopų ir instrumentų atstatymu ir atnaujinimu. 1957-1962m.
energingų jaunų AO ir tuometinio Fizikos ir matematikos instituto astronomų
pastangomis buvo atnaujinti ir suremontuoti 12cm ir 16cm astrografai, 25cm
ir 48cm reflektoriai bei beplyšinis Zeiss firmos spektrografas. Tuo
laikotarpiu AO astronomai įsijungė į kintamųjų žvaigždžių tyrimus. 1957m.
prie AO buvo įsteigta Dirbtinių Žemės palydovų stebėjimų stotis, veikusi
iki 1964m. 1960-1962m. fotometriniai ir spektrofotometriniai žvaigždžių
stebėjimai parodė kad dėl miesto šviesų ir oro užterštumo iš AO teritorijos
nebegalima atlikti tikslių astronominių stebėjimų. Tada ir kilo mintis
iškelti astronominius teleskopus už miesto ribų. Čia svarbu pažymėti, kad
septintajame dešimtmetyje Fizikos ir matematikos institute Vytauto Straižio
vadovaujama astronomų grupė sukūrė Vilniaus fotometrinę sistemą ir ją
pritaikė žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos fizinių savybių bei
galaktikos sandaros tyrimams.

Sėkminga šių darbų plėtote Fizikos ir matematikos institute paskatino ir AO
astronomus prisijungti prie šios tematikos. Fotoelektriniams žvaigždžių
stebėjimams buvo nuspręsta panaudoti 48cm reflektorių perkeliant jį į
Simeizo observatoriją (Krymas). Simeizo observatorijoje stebėjimai su 48cm
reflektoriumi buvo vykdomi 1968-1973 metais. Vėliau šis teleskopas buvo
perkeltas į geresnėmis astroklimatinėmis sąlygomis pasižyminčią vietovę –
Maidanako observatoriją (Uzbekistanas). Į Molėtų rajone statoma Fizikos ir
matematikos instituto observatoriją buvo perkelti kiti VU AO teleskopai:
25cm ir 63cm reflektoriai. Su 25cm reflektoriumi fotometriniai žvaigždžių
stebėjimai buvo atliekami 1970-1974m. Vėliau šis teleskopas buvo išardytas.
1973m. buvo pagamintos trūkstamos detalės 63cm teleskopui. 1974m. buvo
baigta 63cm teleskopo bokšto statyba ir jame sumontuotas teleskopas.
Žvaigždžių fotometriniai matavimai buvo atliekami naudojant fotometrus,
kuriuos sukonstravo AO fotometrinių prietaisų kūrimo grupė. 1960-1992 AO
leido mokslinių darbų rinkinį Vilniaus astronomijos observatorijos
biuletenis. Apie dabartinius mokslinius tyrimus atliekamus AO, žiūrėkite
rubriką Mokslas.

|OBSERVATORIJAI PRIKLAUSANTYS TELESKOPAI |
| |
| |
|  |
|63cm veidrodinis teleskopas |
|  |
|  |
|  |
| |
|[pic] |
| |
|  |
|  |
| |
|montuotės tipas |
|pusiaujinė vokiška |
| |
|Pagrindinis veidrodis |
| |
|skersmuo |
|63cm |
| |
|storis |
|10cm |
| |
|židinio nuotolis |
|303cm |
| |
|šviesingumas |
|1:4,9 |
| |
|Kasegreno sistema |
| |
|ekvivalentinis sistemos židinio nuotolis |
|1000cm |
| |
|ekvivalentinis sistemos šviesingumas |
|1:16 |
| |
|mastelis Kasegreno židinyje |
|1cm=3′,4 |
| |
|Stebėjimo įranga |
| |
|Pagrindinis imtuvas |
|Fotoelektrinis fotometras |
| |
|Istorija |
| |
|1938 |
|Nupirktas 63cm veidrodis |
| |
|1974 |
|Pagamintas teleskopo vamzdis ir kitos detalės |
| |
|1974 |
|Sumontuotas Molėtų observatorijoje |
| |
|Dabartinė vieta |
|Molėtų astronomijos observatorija, Lietuva |
| |
|  |
|  |
| |
|48cm veidrodinis teleskopas |
|  |
|  |
|  |
| |
|montuotės tipas |
|pusiaujinė vokiška |
| |
|Pagrindinis veidrodis |
| |
|skersmuo |
|48cm |
| |
|storis |
|7cm |
| |
|židinio nuotolis |
|229cm |
| |
|šviesingumas |
|1:4,8 |
| |
|Kasegreno sistema |
| |
|ekvivalentinis sistemos židinio nuotolis |
|954cm |
| |
|ekvivalentinis sistemos šviesingumas |
|1:20 |
| |
|mastelis Kasegreno židinyje |
|1cm=3,6′ |
| |
|Stebėjimo įranga |
| |
|Pagrindinis imtuvas |
|Fotoelektrinis fotometras |
| |
|Istorija |
| |
|1938 |
|Nupirkti veidrodiai |
| |
|1960 |
|Nupirkta nauja pusiaujinė montuotė |
| |
|1961 |
|Sumontuota VU AO bokšte M.K.Čiurlionio gatvėje |
| |
|1967 |
|Perkeltas į Simeizo AO (Krymas) (be montuotės) |
| |
|1974 |
|Perkeltas į Maidanako observatoriją (Uzbekistanas) |
| |
|1980 |
|Sumontuotas ant naujos pusiaujinės vokiškos montuotės |
| |
|dabartinė vieta |
|Maidanako astronomijos observatorija, Uzbekistanas |
| |
|  |
|  |
| |
|  |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
|28cm veidrodinis teleskopas |
|  |
|  |
|  |
| |
|[pic] |
| |
|  |
|  |
| |
|montuotės tipas |
|kompiuterizuota pusiaujinė |
| |
|Pagrindinis veidrodis |
| |
|skersmuo |
|28cm |
| |
|židinio nuotolis |
|280cm |
| |
|šviesingumas |
|1:10 |
| |
|Stebėjimo įranga |
| |
|Pagrindinis imtuvas |
|CCD kamera |
| |
|Istorija |
| |
|2004 |
|sumontuotas Vilniaus AO rytiniame bokštelyje |
| |
|  |
|  |
| |
|  |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
|16cm astrografas |
|  |
|  |
|  |
| |
|montuotės tipas |
|pusiaujinė vokiška |
| |
|objektyvo skersmuo |
|16cm |
| |
|židinio nuotolis |
|150cm |
| |
|objektyvo šviesingumas |
|1:9,4 |
| |
|mastelis židinio plokštumoje |
|1cm=23′ |
| |
|fotoplokštelių matmenys |
|13x18cm |
| |
|fotografuojamo lauko dydis |
|5×7 |
| |
|Istorija |
| |
|1930 |
|Nupirktas teleskopas |
| |
|1931 |
|Pastatytas Vilniuje, VU AO teritorijoje |
| |
|dabartinė vieta |
|AO teritorija |
| |
|  |
|13cm VPU lęšinis teleskopas |
|  |
|  |
|  |
| |
|montuotės tipas |
|pusiaujinė vokiška |
| |
|objektyvo skersmuo |
|13cm |
| |
|židinio nuotolis |
|195cm |
| |
|objektyvo šviesingumas |
|1:15 |
| |
|paskirtis |
|vizualiniai stebėjimai, fotografavimas |
| |
|Istorija |
| |
|1959 |
|Nupirktas teleskopas VPU |
| |
|1968 |
|Pastatytas Vilniuje, 1968m. VU AO teritorijoje |
| |
|2004 |
|išmontuotas |
| |
|dabartinė vieta |
|??? |
| |
|  |
|  |
| |

Informacijos šaltinis: Oficiali VAO svetainė
http://www.astro.ff.vu.lt/index_lt.php

Leave a Comment