VILNIAUS ASTRONOMIJOS OBSTERVATORIJOS ISTORIJA

VILNIAUS ASTRONOMIJOS OBSTERVATORIJOS ISTORIJA

IštakosKaip ir daugelio pasaulio šalių, lietuvių astronomijos pradmenys siekiaakmens amžių. Senovės lietuvių domėjimąsi astronomija rodo išlikę senoviškioriginalūs planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesuliųpavadinimai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad lietuviai buvo sukūrę savitąlaiko skaičiavimo sistemą. Manoma, kad senovės pagoniškosios šventyklosgalėjo būti panaudojamos ir astronominiams stebėjimams.

Atgimimo epochos įtakaPenkioliktojo amžiaus pabaigoje Vilnius tapo svarbiu politiniu irkultūriniu centru Rytų Europoje. Tuo metu Lietuvoje gyveno daug žymiųmokslininkų bei menininkų. Paskutinius savo gyvenimo metus Vilniujepraleido žymus lenkų astronomas bei matematikas, Krokuvos universitetoprofesorius, Mikalojaus Koperniko mokytojas Vaicechas Brudzevskis (1445-1497). Vilniuje taip pat gyveno astronomas ir matematikas, Kopernikomokinys Greorgijus Joachimas fon Lauchenas (1514-1576). Jis buvo asmeninisDidžiojo Lietuvos kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto(1520-1572) gydytojas. Tikriausiai ir žymusis Koperniko veikalas DeRevolutionibus Orbium Coelestium į karaliaus biblioteką pateko per Retikorankas. Vėliau ši knyga buvo padovanota Vilniaus universitetui.Išsimokslinę žmonės buvo reikalingi krašto ūkio vystymui ir valdymui. 15-16a. Lietuvos jaunuomenė dažniausiai studijuodavo Vakarų Europosuniversitetuose. Tačiau ši galimybė netenkino besivystančio kraštoporeikių, ir Lietuvos visuomenėje brendo siekis įsteigti universitetąVilniuje.

Astronomija 16-17a. universiteteVilniaus universiteto įsteigimas 1579 metais paskatino įvairių mokslokrypčių jų tarpe ir astronomijos vystymąsi. Apie astronomijos dėstymąpirmaisiais Vilniaus universiteto dešimtmečiais patikimesnių žinių nėra.Tačiau tikriausia astronomija buvo dėstoma nuo pat universiteto įsteigimo,nes tokiose praktinėse srityse kaip fortifikacija, balistika, geodezija irkartografija buvo reikalingos astronomijos žinios. Seniausia žinomaastronominių paskaitų rankraštį yra paruošęs 1629 metais matematikosprofesorius Andriejus Milevskis (1591-1656). Pirmoje XVII amžiaus pusėjeišgarsėjo matematikas ir išradingas modernių prietaisų meistras OsvaldasKriugeris (1598-1665). Savo paskaitose jis daug vietos skirdavo ir

astronomijai. Manoma, kad jo pastangomis Vilnių pasiekė ir teleskopas.Kriugeris turėjo daugybę mokinių, tarp kurių žinomi ir du astronomai JonasRudamina Dusetiškis ir Albertas Dyblinskis. Rudamina savo traktateIllustriora theoremata et problemata mathematica, išleistoje 1633m., yraaprašęs Galilejaus teleskopą bei Jupiterio palydovų stebėjimus Vilniuje.Pažymėtina išimtinai tik astronomijos tematikai skirta Dyblinskio knygaCenturia Astronomica, (Astronomijos šimtinė) išleista 1639 m. Šiojeknygoje, remiantis to laikmečio žymiausių astronomų darbais, buvo pateiktaišsami ir populiari tų laikų astronomijos pasiekimų apžvalga. Tikriausiai,tai buvo viena iš geriausių to meto astronomijos knygų.

Observatorijos įsteigimasSpartų mokslo vystymąsi sustabdė 17a. pabaigoje prasidėję karai. Karo metonegandos atnešė į šalį badą ir marą ir sugriovė šalies ūkį. Vis dėl to,Švietimo epochos idėjos veikė ir Lietuvos visuomenę. Aukštuomenės tarpetapo madinga remti meną ir mokslą. 18a. viduryje ėmė atsigauti ir Vilniausuniversitetas. 1752 metais po studijų Vienoje ir Prahoje į Vilnių grįžtažymus architektas, matematikas ir astronomas Tomas Žebrauskas (1714-1758).Jis parengė astronomijos observatorijos projektą ir iš turtingos didikės irlabdarės Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės (1700-1768) gavo lėšų josstatybai. Astronomijos observatorijos statyba prasidėjo 1753m. Ji buvopastatyta ant trijų aukštų pagrindinio universiteto pastato. Observatorijasudare Baltoji salė, užimanti ketvirtąjį aukštą, ir prietaisų paviljonas,užimantis penktąją aukštą, bei du trijų aukštų keturkampiai bokšteliai.Graži šių patalpų išorės ir vidaus puošyba astronomine tematika žavi mus iršiais laikais. Pirmą teleskopą observatorijai padovanojo LietuvosDidžiosios Kunigaikštystės vyriausias kariuomenės vadas Mykolas Radvila(1702-1762). Tai buvo 13,5cm reflektorius. Kita, 10cm reflektoriųpadovanojo Vilniaus vyskupas Juozapas Sapiega (1708-1754). Apie Žebrauskoastronominius stebėjimus nedaug kas žinoma. Yra duomenų, kad jis stebėjoMėnulį ir Jupiterio palydovus. Jis taip pat nustate observatorijos

geografinę platumą.

Observatorijos suklestėjimas 18a.18 a. pabaiga buvo Astronomijos observatorijos suklestėjimo amžius. Jiišgarsėjo tuometinio jos direktoriaus Martyno Odlianickio-Počobuto (1728-1810) pastangomis. Baigęs mokslus Vilniaus universitete, jis išvyko įužsienį tęsti matematikos ir astronomijos studijas. 1764m. jis grižo įVilnių ir perėmė AO direktoriaus pareigas, kuriose jis išbuvo 44 metus.1780-1789m. laikotarpiu jis buvo ir Vilniaus universiteto rektoriumi. Norstuo laikotarpiu astronomijos instrumentai sparčiai tobulėjo, Počobutas dėjovisas pastangas, kad observatorija būtų aprūpinta moderniais prietaisais.18a. pabaigoje universiteto inventoriaus knygose minimi 14 įvairiausiųkonstrukcijų teleskopų. 1777m. buvo įsigytas Ramsdeno pasažinisinstrumentas bei sieninis dienovidinis kvadrantas. Įsigytiems instrumentamsįrengti reikėjo naujų patalpų. Todėl 1782-1788m. pagal architekto MartynoKnakfuso projektą buvo pastatytas pietinis observatorijos priestatas.Klasikinė jo konstrukcija turėjo du stebėjimų bokštelius ir tvirtąsmiltainio sieną dienovidinio plokštumoje. Ši siena dalijo patalpas i dvidalis. Priestato sienos buvo papuoštos Zodiako figūromis ir lotyniškaisužrašais. Smiltainio siena pastato viduje buvo pastatyta specialiaidienovidiniam kvadrantui pritvirtinti. Šio instrumento spindulys siekė250cm. Nustatymui i žvaigždę instrumentas turėjo nedidelį teleskopą.Manoma, kad šiuo prietaisu buvo galima pamatuoti žvaigždių padėtis 1,5tikslumu. Počobutas buvo uolus ir sumanus stebėtojas. Jis atliko daugvertingų stebėjimų: stebėjo asteroidus, planetas ir kometas, Saulės irMėnulio užtemimus, matavo geografines koordinates. Vertingiausieji šiolaikotarpio duomenys yra Merkurijaus stebėjimai, kuriuos vėliau panaudojoŽ. de Lalandas Merkurijaus orbitos skaičiavimui.

Observatorija 19a.1795 m. užbaigus Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimą, Lietuva buvoįjungta į Rusijos imperijos sudėtį. Šis pražūtingas Lietuvos valstybeižlugimas tiesiogiai nepalietė nei Vilniaus universiteto nei Astronomijosobservatorijos. Esminiai pokyčiai įvyko vėliau.

Počobuto darbus pratęsė talentingi jo pasiekėjai. Vaisingiausiai iš jų

dirbo Janas Sniadeckis (1756-1830), vadovavęs AO 1807-1825m. ir PetrasSlavinskis (1795-1881), vadovavęs AO 1825-1843m. Kaip ir Počobutas jiestebėjo Saulės ir Mėnulio užtemimus, planetas bei jų palydovus, asteroidus,kometas, matavo vietovių geografines koordinates. Stebėjimų rezultataibūdavo skelbiami žymiųjų Europos observatorijų darbų rinkiniuose. Siekdaminuolat atnaujinti AO instrumentus ir vykdyti aktualius mokslinius tyrimusjie palaike glaudžius ryšius su žymiausiomis Europos observatorijomis(Berlyno, Grinvičo, Paryžiaus, Karaliaučiaus, Pulkovo ir kt.). Geriausiejiiš Sniadeckio įsigytų instrumentų buvo vertikalusis Reichenbacho ir Ertelioratas bei Plioslio refraktorius su laikrodiniu mechanizmu.

Vykdydama represijas prieš 1830-1831m. sukilimo dalyvius carinės Rusijosvyriausybė uždarė Vilniaus universitetą, o Astronomijos observatorijąperdavė Imperatoriškajai Sankt Peterburgo Mokslų Akademijai. Astronomijosobservatorijai toliau vadovavo Slavinskis. 1836m. jis pradėjo leistiperiodini leidinį Extrait des Observations faites a l’Observatoire del’Academie Imperial des Sciences a Vilna, kuris reguliariai ėjo iki 1846m.Šiame leidinyje buvo skelbiami AO atliktų stebėjimų rezultatai. Uždariusuniversitetą nebebuvo galimybių rengti savų astronomijos specialistų AO. Įlaisvas astronomų vietas palaipsniui buvo skiriami Rusijos astronomai išPulkovo observatorijos. Tai turėjo ir teigiamos reikšmės pereinant AO prienaujos mokslinės tematikos. Buvo nuspręsta atsisakyti astrometriniustebėjimų ir pereiti prie astrofizikinių tyrimų. Šios krypties, kurią labaipalaikė ir Pulkovo astronomai, pradininkai buvo Georgijus Sableris (1810-1865) ir Matvejus Gusevas (1826-1866). 1861m. tuometinio observatorijosdirektoriaus iniciatyva buvo įsigyti nauji instrumentai: fotoheliografas,Šverdo fotometras ir Merco spektroskopas. 1865m. pradėjo veikti pirmojipasaulyje fotografinė Saulės tarnyba. 1868-1876m. laikotarpiu buvo gautaapie 900 Saulės nuotraukų, kurios saugomos Pulkove ir Vilniuje. Vėliaupradėti spektroskopiniai Saulės tyrimai ir žvaigždžių fotometriniaimatavimai. 1876m. kilęs gaisras smarkiai nuniokojo observatoriją.Observatorija negavo lėšų remontui ir po penkerių metų buvo uždaryta.

Vertingi bibliotekos leidiniai bei instrumentai buvo paskirstyti įvairiomsRusijos įstaigoms.

AO tarpukaryje (1921-1941)Astronomija mūsų šalyje atgijo tik po I Pasaulinio karo. Lenkų okupuotameVilniuje vėl atidarius Vilniaus universitetą jame buvo įsteigtaAstronomijos katedra. Garsus lenkų astronomas Vladislavas Dzievulskis (1878-1962) buvo paskirtas šios katedros vedėju. Senosios observatorijos patalposnetiko astronominiams stebėjimams. Todėl 1921m. buvo nuspręsta statytinaują observatoriją. Tam tikslui buvo išskirtas žemės sklypas miestopakraštyje netoli Vingio parko, dabartinėje M.K.Čiurlionio gatvėje. Per 15metų buvo pastatyti keli astronominiai bokšteliai teleskopams irlaboratoriju pastatas. AO buvo aprūpinta dviems 15cm Zeiss astrografais ir48cm reflektoriumi su spektrografu. Pagrindinės moksliniu tyrimu kryptysbuvo fotometriniai ir spektroskopiniai kintamųjų žvaigždžių tyrimai beižvaigždžių statistika. Mokslinių tyrimų rezultatai buvo skelbiamiperiodiniame leidinyje Bulletin de l’Observatoire astronomique de Wilno,kuris buvo leidžiamas 1921-1939m. Iš žymiausiųjų to meto astronomų galimapaminėti Vladislavą Dzievulskį, Vilhelminą Ivanovską, Vladzimiežą Zoną(1905-1975).

Kauno universitete AO buvo įsteigta 1928m. Jos direktoriaus BernardoKodacio (1879-1957) pastangomis buvo įsigytas 11cm refraktorius, 12cmastrografas ir 63cm teleskopo veidrodis. Šios observatorijos bokšteliaibuvo pastatyti Kauno Žaliakalnio rajone. Mokslinį ir pedagoginį darbą čiadirbo Paulius Slavėnas (1901-1991) ir Antanas Juška (1902-1985).

1939 m., kai Vilniaus kraštas buvo gražintas Lietuvai, buvo nuspręsta Kaunoir Vilniaus universitetų observatorijas sujungti perkeliant visusinstrumentus į Vilnių. Tačiau prasidėję karo veiksmai Lietuvos teritorijojetam sutrukdė.

AO 20a. antroje pusėjePo Antrojo Pasaulinio karo vėl atsidariusiame Vilniaus universitete savodarbą atnaujino ir Astronomijos katedra bei observatorija. Kaunoobservatorija per karą buvo sunaikinta, o išlikę prietaisai perduotiVilniaus AO. Daugelį metų (1944-1952, 1956-1969) AO vadovavo prof. PauliusSlavėnas (1901-1991). Jis ypač rūpinosi astronomijos specialistų rengimubei AO teleskopų ir instrumentų atstatymu ir atnaujinimu. 1957-1962m.

energingų jaunų AO ir tuometinio Fizikos ir matematikos instituto astronomųpastangomis buvo atnaujinti ir suremontuoti 12cm ir 16cm astrografai, 25cmir 48cm reflektoriai bei beplyšinis Zeiss firmos spektrografas. Tuolaikotarpiu AO astronomai įsijungė į kintamųjų žvaigždžių tyrimus. 1957m.prie AO buvo įsteigta Dirbtinių Žemės palydovų stebėjimų stotis, veikusiiki 1964m. 1960-1962m. fotometriniai ir spektrofotometriniai žvaigždžiųstebėjimai parodė kad dėl miesto šviesų ir oro užterštumo iš AO teritorijosnebegalima atlikti tikslių astronominių stebėjimų. Tada ir kilo mintisiškelti astronominius teleskopus už miesto ribų. Čia svarbu pažymėti, kadseptintajame dešimtmetyje Fizikos ir matematikos institute Vytauto Straižiovadovaujama astronomų grupė sukūrė Vilniaus fotometrinę sistemą ir jąpritaikė žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos fizinių savybių beigalaktikos sandaros tyrimams.

Sėkminga šių darbų plėtote Fizikos ir matematikos institute paskatino ir AOastronomus prisijungti prie šios tematikos. Fotoelektriniams žvaigždžiųstebėjimams buvo nuspręsta panaudoti 48cm reflektorių perkeliant jį įSimeizo observatoriją (Krymas). Simeizo observatorijoje stebėjimai su 48cmreflektoriumi buvo vykdomi 1968-1973 metais. Vėliau šis teleskopas buvoperkeltas į geresnėmis astroklimatinėmis sąlygomis pasižyminčią vietovę –Maidanako observatoriją (Uzbekistanas). Į Molėtų rajone statoma Fizikos irmatematikos instituto observatoriją buvo perkelti kiti VU AO teleskopai:25cm ir 63cm reflektoriai. Su 25cm reflektoriumi fotometriniai žvaigždžiųstebėjimai buvo atliekami 1970-1974m. Vėliau šis teleskopas buvo išardytas.1973m. buvo pagamintos trūkstamos detalės 63cm teleskopui. 1974m. buvobaigta 63cm teleskopo bokšto statyba ir jame sumontuotas teleskopas.Žvaigždžių fotometriniai matavimai buvo atliekami naudojant fotometrus,kuriuos sukonstravo AO fotometrinių prietaisų kūrimo grupė. 1960-1992 AOleido mokslinių darbų rinkinį Vilniaus astronomijos observatorijosbiuletenis. Apie dabartinius mokslinius tyrimus atliekamus AO, žiūrėkiterubriką Mokslas.

|OBSERVATORIJAI PRIKLAUSANTYS TELESKOPAI || || ||  ||63cm veidrodinis teleskopas ||  ||  ||  || ||[pic] || ||  ||  || ||montuotės tipas ||pusiaujinė vokiška || ||Pagrindinis veidrodis || ||skersmuo ||63cm || ||storis ||10cm || ||židinio nuotolis ||303cm || ||šviesingumas ||1:4,9 || ||Kasegreno sistema || ||ekvivalentinis sistemos židinio nuotolis ||1000cm || ||ekvivalentinis sistemos šviesingumas ||1:16 || ||mastelis Kasegreno židinyje ||1cm=3′,4 || ||Stebėjimo įranga || ||Pagrindinis imtuvas ||Fotoelektrinis fotometras || ||Istorija || ||1938 ||Nupirktas 63cm veidrodis || ||1974 ||Pagamintas teleskopo vamzdis ir kitos detalės || ||1974 ||Sumontuotas Molėtų observatorijoje || ||Dabartinė vieta ||Molėtų astronomijos observatorija, Lietuva || ||  ||  || ||48cm veidrodinis teleskopas ||  ||  ||  || ||montuotės tipas ||pusiaujinė vokiška || ||Pagrindinis veidrodis || ||skersmuo ||48cm || ||storis ||7cm || ||židinio nuotolis ||229cm || ||šviesingumas ||1:4,8 || ||Kasegreno sistema || ||ekvivalentinis sistemos židinio nuotolis ||954cm || ||ekvivalentinis sistemos šviesingumas ||1:20 || ||mastelis Kasegreno židinyje ||1cm=3,6′ || ||Stebėjimo įranga || ||Pagrindinis imtuvas ||Fotoelektrinis fotometras || ||Istorija || ||1938 ||Nupirkti veidrodiai || ||1960 ||Nupirkta nauja pusiaujinė montuotė || ||1961 ||Sumontuota VU AO bokšte M.K.Čiurlionio gatvėje || ||1967 ||Perkeltas į Simeizo AO (Krymas) (be montuotės) || ||1974 ||Perkeltas į Maidanako observatoriją (Uzbekistanas) || ||1980 ||Sumontuotas ant naujos pusiaujinės vokiškos montuotės || ||dabartinė vieta ||Maidanako astronomijos observatorija, Uzbekistanas || ||  ||  || ||  || || || || || || || || || || || || || || ||28cm veidrodinis teleskopas ||  ||  ||  || ||[pic] || ||  ||  || ||montuotės tipas ||kompiuterizuota pusiaujinė || ||Pagrindinis veidrodis || ||skersmuo ||28cm || ||židinio nuotolis ||280cm || ||šviesingumas ||1:10 || ||Stebėjimo įranga || ||Pagrindinis imtuvas ||CCD kamera || ||Istorija || ||2004 ||sumontuotas Vilniaus AO rytiniame bokštelyje || ||  ||  || ||  || || || || || || || || || ||16cm astrografas ||  ||  ||  || ||montuotės tipas ||pusiaujinė vokiška || ||objektyvo skersmuo ||16cm || ||židinio nuotolis ||150cm || ||objektyvo šviesingumas ||1:9,4 || ||mastelis židinio plokštumoje ||1cm=23′ || ||fotoplokštelių matmenys ||13x18cm || ||fotografuojamo lauko dydis ||5×7 || ||Istorija || ||1930 ||Nupirktas teleskopas || ||1931 ||Pastatytas Vilniuje, VU AO teritorijoje || ||dabartinė vieta ||AO teritorija || ||  ||13cm VPU lęšinis teleskopas ||  ||  ||  || ||montuotės tipas ||pusiaujinė vokiška || ||objektyvo skersmuo ||13cm || ||židinio nuotolis ||195cm || ||objektyvo šviesingumas ||1:15 || ||paskirtis ||vizualiniai stebėjimai, fotografavimas || ||Istorija || ||1959 ||Nupirktas teleskopas VPU || ||1968 ||Pastatytas Vilniuje, 1968m. VU AO teritorijoje || ||2004 ||išmontuotas || ||dabartinė vieta ||??? || ||  ||  || |

Informacijos šaltinis: Oficiali VAO svetainėhttp://www.astro.ff.vu.lt/index_lt.php