Penktadienis….

384 2

Nusipirkau naujus batus, be galo džiaugiuosi šiuo savo laimėjimu. Dažnai mes džiaugiamės daiktais, apie kuriuos svajojame ir įsigyjame už sunkiai arba lengvai uždirbtus pinigus (Šiais laikais dažniausiai sunkiai). Tai materialios vertybės.

Deja, už jokius pinigus nenusipirksi meilės. O gal ir ne deja, nes tada skurdžiai liktų vieniši. O dabar, kartais turimas mylimas žmogus atstoja kalnus pinigų.

Kokia gi laimės formulė? Nežiūrint tolyn į priekį, o apsiribojant tik šiuo savaitgaliu – išsimiegoti, pailsėti, skaniai pavalgyti, nuveikti, tai, ką planavai, padaryti kažką svarbaus sau, patinginiauti, patirti kažžką neįprasto.

Va man atrodo, kad paskutinis punktas dažnai ir nulemia mūsų būsena – pastovumas, net jeigu jis teigiamas, atsibosta. Žmogui reikalingas šioks toks adrenalinas. Todėl savaitgaliais vieni žaidžia pokerį, kiti eina į klubą ieškoti nuotykių, treti lekia su automobiliais vingiuotais keliais ir žaidžia su policija arba likimu, o kažkas galbūt žiovauja.

Žmogui svarbus adrenalinas. Yra net atlikta tyrimų, kad adrenalino metu mes greičiau įsimylime, o ir pats įsimylėjimas kažkuo panašus į šią susijaudinimo būseną. Taip pat ir seksas paįvairinamas juk visokiais žaidimėliais. Kai kurie myllisi viešose vietose, kad patirtų dar stipresnius pojūčius.

Žodžiu kiekvienas renkasi savo būdus susijaudinimui sukurti. Tai yra be galo svarbu, kad pasaulis neatrodytų pilkas.

Net vištos kepimas pagal naują receptą atneša spalvų į mūsų gyvenimą. Juk po kažkurio laiko mes vis atsimename tai, kas

s sukėlė mums kažkokias emocijas – pirmas bučinys, avarija, spektaklis, kelionės. Vyresni žmonės šiais prisiminimais kone gyvena, jie atsuka juostelę ir kaskart išgyvena tas emocijas. Tai padeda jiems stumti kasdienybės šleifą, kai naujų įvykių vis mažiau ir mažiau.

Kartais mes niurzgame, kad vis kažkas ne taip, kažkas nesigauna, kažkas mums nepatinka ir laukiame tų naujų spalvų užuot patys jas kūrę. Laukiame savaitgalio, jam atėjus laukiame, kol vakare kažkas įvyks, paskiau ateina pirmadienis, tada laukiame darbo pabaigos ir vėl savaitgalio. Tai amžinas laukimas. Bet juk kiekvieną minutę galime patirti kažką nuostabaus! O neidealizuojant. negyvenkime praeitimi, gyvenkime dabar!

Penktadienis. nusprendžiau, kad neverta liūdėti. Citata iš vakar žiūrėto filmo apie meilę – “nepatinka šis žaidimas, sugalvok naują”!

Kris

Join the Conversation

2 comments

  1.    Reply

    Šiai post dekoratyvumo epochai
    [gali būti]
    aktualios menininko Ad Reinhardt’o

    “12 taisyklių naujajai Akademijai”

    Jokios potekstės.
    Jokio darbo teptuku, jokios kaligrafijos.
    Jokių eskizų ar piešinio.
    Jokių formų.
    Jokių vaizdų.
    Jokių spalvų.
    Jokios šviesos.
    Jokios erdvės.
    Jokio laiko.
    Jokio formato ir jokių proporcijų.
    Jokio judėsio, jokių daiktų ir jokios temos.

  2.    Reply

    Dabar
    labiausiai reikia kalbėti apie
    ramybę, taiką, tylą (pokój, silence).
    Žmogus turėtų
    išlikti ramus
    net mirties akivaizdoje.
    Negali tokiu vadintis,
    kai trenkus žaibui,
    sakai:
    “štai jis – mūsų gyvenimas!”