Kur dingo vyrai?

Kiekvieną šeštadienį „Lietuvos ryte” galite perskaityti pažinčių skelbimų. Prieš atsiliepdama į kurį nors iš jų ne viena mergina ar moteris kartu su draugėmis, aišku, turi paplepėti ir apie tai, kur dingo jaunikiai, kodėl tenka naudotis pažinčių skelbimais.

Kadangi tokį klausimą daug kas mėgsta svarstyti, dera šioms diskusijoms parūpinti faktų bei patarimų, kur ir kaip galima rasti besislapstančius jaunikius. Paprastai tokios diskusijos prasideda prisiminus, kad dešimčiai Lietuvos moterų tenka devyni vyrai, o tiksliau – 8,9 vyro. Šiuos skaičius žino ne viena moteris ir ne vieną moterį jie gąsdina. Kartais mergina netgi patiki, jog nebesutiks savęs verto gyvenimo draugo, ir manydama, kad geriau bet koks vyras nei jokio, visiškai be reikalo skuba atiduoti ranką ir širdį pirmam to paprašiusiam.

Ar iš tikro moterims tenka liūdėti dėl jaunikių trūkumo, o vyrai gali džiaugtis dideliu trokštančių įkurti šeimos židinį nuotakų pasirinkimu? Atsakymas į tokį klausimą yra ir taip, ir ne. Jau pasiaiškinome, kad jų pradeda trūkti tik vyresniame amžiuje. Todėl įdomiau pakalbėti apie tai, ar Lietuvoje trūksta gerų jaunikių?

Lietuvoje dažniausiai teka gana jaunos merginos. Statistiškai vidutinės nuotakos amžius yra 23,6 metai. Vyresnieji mano, jog šiame amžiuje pažinčių, draugysčių ir siūlymų tekėti neturėtų trūkti. Merginos tai nuomonei dažnai nepritaria. Šalia kitų abejotinos vertės jaunikių jos pastebi ir per dešimt tūkstančių vyrų, praradusių laisvę, ir prisimena, jog moterų pataisos įstaigose akivaizdžiai mažiau. Jos taip pat mano, kad 3-5 proc. vyrų gali labiau domėtis kitais vyrais negu moterimis. Ir pastebi, jog moterų, artimai bendrauti mieliau besirenkančių kitą moterį, tebus tik 1—1,5 proc. Vidutinė statistinė mergina tikisi ištekėti už keleriais metais vyresnio, keliais ar keliolika centimetrų aukštesnio, panašaus išsilavinimo, dirbančio ir gerai uždirbančio vaikino. Todėl ji visų pirma pastebi, kad trūksta vaikinų miestuose, o kaime jų kone 11 tūkstančių daugiau nei merginų. Dar didesnes problemas ji mato lygindama vaikinų ir merginų išsilavinimą. 1990 metais 100-as vaikinų, besimokančių universitetuose, galėjo rinktis draugę iš 108 studenčių, o 2002 m. jau iš 146-ių.

Iš vyro tikimasi ne tik aukštesnio intelekto, bet ir svaresnio materialinio indėlio aprūpinant šeimą. Deja, didesnė vaikinų nei merginų bedarbystė irgi numenkina kai kuriuos kandidatus į jaunikius. Tarp jaunų, t. y. jaunesnių nei trisdešimt metų, bedarbių vyrų yra apie 55 tūkstančius, o moterų — tik apie 34 tūkstančius. Šie skaičiai greitai keičiasi, ir ar jie šiandieną tikrai tokie, jau būtų neatsargu tvirtinti.

Galgi be reikalo feministės skundžiasi vyrų valdžia. Ji, gal ir būdama vyrų rankose, tais pačiais vyrais nepasirūpino, o drauge ir išsilavinusioms bei darbščioms merginoms sumažino galimybę rasti jų vertą gyvenimo draugą.

Comments are closed.