Išprievartavo – pati kalta

Mitas, jog moteris skatina prievartautoją, turi gilias tradicijas. Senovės žydų įstatymuose nusikaltėliui numatyta bausmė priklausė nuo išprievartavimo vietos. Jei tai įvykdavo mieste, kaltomis buvo laikomos abi pusės, todėl ir prievartautoją, ir jo auką užmėtydavo akmenimis. Jei nusikaltimas būdavo padarytas laukuose, bausdavo tik vyrą. Šio įstatymo kūrėjai manė, kad mieste žmonės išgirstų pagalbos šauksmą ir išgelbėtų prievartaujamąją, o jei to neatsitiko, vadinasi, ji ir nesipriešino. Užmiestyje ir garsiai šaukianti moteris galėjo nesulaukti pagalbos, todėl jos kaltės neįžvelgta.

Šis mitas išliko ir iki mūsų laikų. 1977 m. Anglijoje, darant išprievartavimų policinio tyrimo apžvalgą, nustatyta, kad visų (!) nukentėjusiųjų buvo klausiama, kaip jos buvo apsirengusios, nes seksualesnius rūbus nusikaltėlių advokatai interpretuodavo kaip prievartos skatinimą.

Pastarajam mitui vienaip ar kitaip pritaria nemažai Lietuvos gyventojų. 80 proc. vyrų ir 66 proc. moterų mano, jog seksualūs drabužiai gali išprovokuoti prievartautoją (taigi dėvinčioji mini sijonėlį tarsi tampa kalta); 59 proc. tvirtino, kad moteris turėtų vengti blogai apšviestų vietų, įtartinų rajonų (nevengė — tarsi ir paskatino nusikaltėlį). Iš pirmo žvilgsnio mintis, jog reikėtų pasisaugoti, nėra prasta, tačiau, jei aukai priskiriama nors dalis kaltės, ji menkiau linkusi kreiptis į policiją, atitinkamai išauga nusikaltėlio šansai likti nenubaustam.

85 proc. Lietuvos moterų mano, kad jei nepažįstamas nusikaltėlis išprievartauja grasindamas ginklu, tai nukentėjusioji privalo kreiptis į policiją. Tačiau jei išprievartaujama kiek kitomis aplinkybėmis — po vakarėlio, kuriame buvo gerta ir šokta su prievartautoju, — tai manančiųjų, jog reikia kreiptis į policiją, belieka 64 proc.

Derėtų pridurti, jog smurtautojo nusikaltimas yra didelė trauma jo aukai ir nepigiai kainuoja visai visuomenei. Suomijos kriminalistų apskaičiavimu, vienas vienintelis smurtautojo smūgis kainuoja 157 852 litus. Į šią kainą įeina policijos iškvietimas, smurtautojo laikymas areštinėje, greitosios pagalbos medikų darbo apmokėjimas, išlaidos nukentėjusiajai gydyti, įvairios konsultacijos ir pan. Lietuvoje šios išlaidos veikiausiai mažesnės. Bet visgi tai visų mūsų, mokesčių mokėtojų, išlaidos.