Dvi jūros ir tik viena TU

Kiekviena savyje slepiame dvi skirtingas jūras. Viena – ta, kuri esi, kita – ta, kuri norėtum būti. Dažniausiai tai – dvi priešingų pasaulio kraštų jūros: skirtingos temperatūros, priešingų krypčių srovės, kontrastuojantys pasaulio poliai. Bėgimas nuo savęs gali pasirodyti kaip alinantis kapanojimasis šuniuku iš vienos jūros į kitą. Užsimerk. Pasinerk. Pajusk.

Laptevų jūra

Aplinkiniai mano, kad esi šalta, visažinė, emancipuota.Vos tik kas nors pasinaudoja proga priartėti per saugų ir dvasiškai patogų atstumą, kaip vienodų polių atomą akimirsniu nuspriegi kuo toliau. Be jokio gailesčio. Nes nežinai, ką gali praarasti ar ko turėtum gailėtis. Tau negaila nieko, nes visko turi lig valiai. Ir grožio, ir proto, ir sėkmės.

Tik lengvabūdiškumo neturi. Nemoki atsiduoti likimui į rankas. Esi tolima ir šalta kaip Laptevų jūra Arkties vandenyne — su kelių kilometrų gelmėmis, -50°C temperatūra, dažnomis audromis, pūgomis ir vėtromis, sniego škvalais ir rūkais sąlyginiu vasaros sezonu.

Karibų jūra

Tik tu viena žinai, kad gali būti visiškai kitokia — šiltutėlė Karibų jūra balto smėlio krantais, egzotinėmis kriauklėmis slapčiausiose vietose ir svaigiai į visas pasaulio puses svyrančiomis palmėmis. Tu gali būtti rojaus kampelis trokštantiems pamiršti stresus, įtampą ir kasdienybę. Tu gali nuskandinti ir savo, ir tavęs verto žmogaus, rūpesčius maloniai supančiame vandenyje, pasiūlyti visą savo įdomios, įvairiapusiškos asmenybės all inclusive stebuklų paletę. Pasinardymus koralų įlankose tarp spalvingų žuvelių. Pasilepinimus saulėje ant

t palmių lapų demblių, klajones po džiunglių pasaulį, jausmingus vakarus ir tobulo grožio žvaigždėtą dangų. Nereikia niekur skubėti. Nereikia dėl nieko abejoti. Visa tai – tau. Nes Karibų jūros stebuklai — tai tu.

Atmerkus akis

Įkyrus telefono skambutis kaip sniego lavina užgriūva tavo užmerktų akių svajones, ir tu atsimerki, vėl būdama ta pati šaltoji Laptevų jūra. “Alio alio, taip taip, aš būtinai suspėsiu. Beveik viskas parengta. Taip taip, pagal planą.” O tą, kurį mintyse buvai ką tik įsileidusi į savo svajų pasaulį, akimirksniu ištrynei kaip nereikalingą kompiuterinę bylą.

“Savaitės pabaigoje grįš žiema.” — nuskamba TV žinių pabaigoje. Metas nešdintis ten, kur šilta, ypač jei saulę paskutinį kartą matei prieš metus “Discovery” laidoje.

Abejoji, kad tai apie tave?

Paklausk savęs, ar sutinki su šiais teiginiais:

  1. Mano darbo dienos griežtai suplanuotos, o savvaitgaliai beveik nesiskiria nuo kitų dienų.
  2. Laikas, kurį praleidžiu su artimaisiais ir draugais, yra pernelyg trumpas.
  3. Vis dar susidoroju su darbais, bet jau nebesu tikra, kiek dar taip ištversiu.
  4. Beveik nebeturiu laiko sau — skaityti, sportuoti, ilsėtis.
  5. Dalį laisvų dienų ar atostogų praleidau mėgindama baigti vėluojamus atlikti darbus.
  6. Dažnai jaučiuosi pervargusi ir įsitempusi.
  7. Savo gyvenimo tikrai nevadinčiau nuobodžiu, bet jis mane vargina.

Jei sutinki su dauguma teiginių, tu beveik negrįžtamai baigi pavirsti nuožmiąja Laptevų jūra.

Kapanojimasis šuniuku iš Laptevų į Karibus, arba ką šiuo klausimu mano profesionalas

Dviejų jūrų paslaptį atskleidė

m>psichologas Tomas Lagūnavičius. Jo išdėstyta Geštalt psichologijos teorija nuleidžia mus ant žemės. Ir sako – ne žuvys plaukioja mūsų jūrų gelmėse. Ne delfinai ar ruoniai drumsčia jų paviršius. Tai ramybės neranda du maži šuniukai – vienas iš viršaus, kitas iš apačios, jie kaunasi ir sugyventi ramiai negali.

„Šuo iš viršaus“ – visuomeninių normų, reikalavimų, socialiniai siektinų tikslų užvaldytas šunelis. Tai jis pastoviai tau sako, ką turi daryti, ką tau reikia daryti, kad turi paklusti, siekti nepasiekiamų tikslų – tobulybės.

„Šuo iš apačios“ nori artumo, intymumo, meilės, glaudaus kontakto. Jis nori susilieti su aplinka, būti priimtas toks, koks yra, būti nevaržomas ir kūrybingas. Tai jis tavyje kužda „noriu“, „galiu“, „man to reikia“, „sieksiu“ ir kitus panašius žodelius.

Kodėl pjaunasi šunys?

Postmodernioje visuomenėje (ko gero kaip ir kitose) tiems dviems „šunims“ mūsų viduje sunku sugyventi todėl, kad:

  1. Visą tavo laiką, erdvę ir energiją atima profesinis augimas.
  2. Profesinis tobulėjimas neturi nutrūkti. Todėl jam aukoji savo laisvą laiką – po darbo lankai kursus, skaitai profesinę medžiagą. Tobuliniesi.
  3. Kilimas karjeros laiptais suteikia didesnį stabilumą ir saugumo jausmą, nei šeima. Šeima gali iširti, o profesinė kompetencija visada su tavimi (žinoma, jeigu pastoviai tobulėji).
  4. Taip įstoji į perfekcionistų gretas – susiformuoji dar vieną iš daugelio priklausomybės sričių kodiniu pavadinimu „aš nesu pakankamai tobula“. Mano kūnas ne idealus, mąstymas netobulas, emocijų suvaldyti neįstengiu, bendrauju prastai, kompetencijos tai
    ip pat trūksta.Kuo intensyviau sieki tobulumo, tuo daugiau tobulintinių vietų ir sričių savyje atrandi. Taip įsisuka uždaras ratas.

Vidinė harmonija ar. vykusi dresūra?

Visi šie faktoriai (kaip ir ir daugybė kitų) priverčia „šunį apačioje” -. mūsų norus ir poreikius -. elgtis gražiai, tvarkingai ir tyliai. Kitaip sakant, „išdresiruojam jį“.

„Dresuotam šuniui“ užtenka:

  1. „Gardaus kąsnelio kelis kartus per savaitę “. Susitinki kartelį kitą per savaitę su mylimu seksualiniu partneriu, patenkini poreikius, ir – bėgte namo. Nes ten laukia keli jogos pratimai, paskubom atlikta veido gimnastika ir bent 6 valandos miego, gal būt užtikrinsiančios tavo šviežumą ryte.
  2. “Trumpalaikių pasivaikščiojimų”. O draugės? Trumpas susibėgimas per pietų pertrauką, vienas kitas pokalbis telefonu „apie tai, kas vyko“, bet ne “kaip aš jaučiuosi“. Į savo jausmus ir poreikius nesigilini ne todėl, kad jų neturi, kad viskas gerai. Tiesiog. neduok Dieve pati sau ir dar kažkam prisipažinsi, kad tau, tobulajai, kažko trūksta – juk teks keisti jau išmoktą savo gyvenimo scenarijų.

Taip į giliausią savo pasamonės kertę nukiši visus poreikius ir aistras, neįsipaišančius į profesinio tobulėjimo grafikus ( Ar pameni, kur pasidėjai mėnesio abonementą kažkada numylėtame Fitness klube?). Išmoksti gyventi su savęs pačios tobulėjančiu atvaizdu. Stebi jį, grožiesi juo, nerimauji dėl jo, myli jį ir neapkenti. Partnerio nebereikia – atsiranda vidinė intelektualinė ir emocinė masturbacija, savęs pačios vaizdas tau sukelia silpnesnį ar stipresnį intelektualinį org

gazmą.

Svarbiausia – viskas kontroliuojama, jokių staigmenų. Ir kam jos – juk tik sujauks gyvenimo dienotvarkę!

Šuniukų sutaikymo akcija, arba Karibų jūros piratas

Ką daryti? Gali rinktis:

  1. Gyventi taip ir toliau. Juk ir toks gyenimas turi savų pliusų – aiškus gyvenimo scenarijus, dienotvarkė. Jokių blaškymųsi, jokių jausmų. o jeigu ten iš apačios kažkas viauktels, visada galėsi papirkti jį trumpalaike santykių imitacija.
  2. Viską keisti. Pliusas – tikrai pradėsi jausti jausmus. Minusas – ne visada teigiamus (nerimas, nesaugumas, neaiškumas).
  3. Ieškoti kompromiso. Ko gero tai ir yra kultūros esmė. Ieškok naujų atspalvių ir potemių, jungdama jas į vieną: pajausk gyvenimo niuansus. Atskirk laiką, skirtą daryti karjerai, pinigams ir tobulėjimui nuo laiko jausmui.

Kaip?

Vieną rytą atsimerkusi nepulk strimgalviais plikytis kavos, kaip kad esi įpratusi. Sulaužyk savo pačios sukaltus rėmus. Atidaryk langus, įsileisk vėją. Tegul sutaršo tau plaukus kaip Karibų jūros piratui. Arba dar geriau — įsileisk nors vieną piratą į savo pasaulį!

Šiuolaikinis piratas gali būti ir tas vyrukas, kuris kasdien su šypsena pasitinka tave biure. Jeigu iškeltum jam baltą vėliavą, jis tikrai paliktų tave. gyvą.

Prisiartinęs prie tavo laivo, jis nesinaudotų kabliais ir virvėmis lipdamas į denį. Ir piktdžiugiškai nepultų daužyti į šipulius tavo mielų daiktelių ir visų tavo susikurtų taisyklių. Galbūt jis tiesiog padėtų sutaikyti tavo jūras drumsčiančius šuniukus ir išmokytų džiaugtis atrasta tavyje Karibų jūra.

Antraip, kaip pajuokavo psichologas Tomas Lagūnavičius, teks pajausti karjerą ir save tobulą taip stipriai kaip meilę – du viename. Bet – ar dvigubas malonumas?

0 thoughts on “Dvi jūros ir tik viena TU”

  1. Pingback: Dvi jūros « mop

Leave a Reply to Dvi jūros « mop Cancel reply