Melo kojos trumpos 2

Sėkmingai tęsiame narių istorijų tradiciją. dar viena istorija iš mūsų svetainės nario G.:

“Šią istoriją skiriu tiems keliems, kurie perskaitė pirmąją dalį ir trukdo gyventi su savo “duodi tęsinį”.

Ir kas gi pirmiausia nutiko pasirodžius kūrinėliui. Maniškė brigita-raganyščia sureagavo originaliai, skaitė skaitė, paslaptingai šypsojosi, kol tarė – tai štai ką reiškia “šiandien aš žiūriu čempionų lygą”. Ir viskas, vadinasi tai “rašykit dievui laiškus”. Ei, raganyšcia, jei girdi, tu ką, visai be humoro?

Man buvo įdomi nuomonė, ką gi mano skaitydami kūrinuką DP nariai (šiaip jauu jiems jis ir buvo skirtas). Aš padariau tokį dalykėlį, užsiregistravau DP, ir apsimetęs kažkuo pabandžiau pakalbint keliasdešimt man patikusių iš veiduko ir anketų mergaičių, man buvo įdomi jų nuomoniukštė apie MELO KOJOS TRUMPOS kūriniūkštį.

Ir taip besmalsaujant aš užsiroviau ant dar vienos istorijos, dėl kurios dabar esu praradęs ramu miegą (Ei, brigityščia-raganyščia, jei girdi, tu tik vėl kažko neprisigalvok. Blogai su tomis moterimis su lakia vaizduote, ar ne?).

Pirmiausiai noriu padėkoti toms mergaitėms, kurios dėl manęs gaišo laiką, skaitė ir parašė mann daug įdomaus, ačiukas Jums. Aišku geriau jos būtų rašę po kūrinuku komentaruose, nes jų mintukės labai labai sveika būtų žinoti ir platesnei auditorijai, bet jos to daryti nenori. Viena labai labai simpatišką mergaitę (jai leidus) noriu pacituoti: “DP auditorija lab

bai rimti žmones labai rimtai žiurintys i labai rimtus poravimosi reikalus ir procesus”.

Na, o dabar ta istorija, kuri neleidžia užmigt.

Į mano suktą prašymą apie nuomonę atsiliepė viena ohoho mergaitė. Aš vos kavos neišpyliau pamatęs koks grožis teikėsi man parodyti dėmesį. Aš ja šiaip taip įkalbėjau perskaityti tą kūrinėlį, nes ji man vis tvirtino, jog tokiais niekais kaip skaitymu neužsiima. O anketukėje aukštasis išsilavinimas. Na ir velniai matė tą išsilavinima, kam jis gražiems žmonėms? Jie turi kitus ginklus, ar ne taip?

Taigi ohoho mergaite skaito, o aš apsąlusia širdimi laukiu nuosprendžio.

Štai ir laiškutis iš jos.

“Oi, šakes, duok man greičiau savo koordinates, aš tau turiu milijoną klausimų :)))))”.

Smagumėlis vienok, aš ir apie raganyšcia pamiršau (oi aš čia prisišnekėsiu, ar ne brigute?).

Siunčiu savo telefono niekingą nummeriuką.

Ir štai aš jau čiulbu su nuostabiausio balsiuko savininke. Na, iš ties tai čiulbėjo ji, aš apsalęs klausiau.

Dabar žodis ohoho mergaitei:

“Tai klausyk, kaip ten tau viskas baigesi? Kiek suprantu dabar jau esi laisvas paukštelis, jei rašai apie tai?”.

Na pamaniau, pas šita mergaitę humoriukas aukšciausio lygio, net mano raganyščia tokio neturi (oi tyliu, tyliu kaip žuvis).

“Klausyk, susitinkam kaip nors, man labai smalsu, žinok man labai panašiai nutiko.”

Čia man pradeda “daeit”, jog viskas yra truputį kitaip nei pamaniau iš pradžių. Pradedu pamažu mer

rgaitei aiškint  – “ta istorija išgalvota, tai tik fantazija, supranti.”

“Kaaaaaaa?”

Įsivyrauja nejauki tyla, gražuolė mąsto.

Tada pasigirsta riksmas:

“TU NIEKŠAS” ir pyp pyp pyp.

Dabar jau aš mąstau, nieko šitoj Žemėj nebesuprantu.

O ryte randu laiškelį nuo ohoho mergaitės:

“Žinok aš visą naktį neužmigau, vis masčiau kodėl tu manęs prašei jį perskaityti.Tu laikai, kad aš MELAGĖ? Gali laikyt toliau, žinok, jog aš esu labai jautri moteris..”

Dabar jau aš nebeužmiegu per naktį, ohoho mergaitė nebenori manęs girdėt. Ką gi žmonės man daryt?

Ir tau raganyščia-brigityščia pabaigai pasakysiu, grįžki mieloji, šluota be darbo namie nuobodžiauja.

G.”

Sunku pasakyti koks čia moralas, yra daug įvairių įžvalgų – virtualioje erdvėje sunku suprasti, kad yra tiesa, o kas yra melas. Taip pat žmonės smerkia kitus matydami juose savo ydas. Dargi žmonės susilaukia dėmesio rašydami savo mintis ir istorijas. Ne visada jis būna toks, kokio tikiesi, bet sužibi padangėse ir atkreipi dėmesį tai tikrai. Kaip sakoma – reklama nebūna bloga.

Bet kokiu atveju kviečiu Jus ieškoti savo įžvalgų ir dalintis jomis bei siųsti savo istorijas. Tikiu, kad jei kiekvienas žmogus parašytų po savo biografiją, tai būtų pačios skaitomiausios knygos ir kartais net mes patys nenutuokiame, kokie įdomūs galime būti kitiems. Bet kol esame it užverta knyga, kiti mato tik mūsų viršelį, kuris kartais neatspindi turinio.

Aš džiaugiuosi pavasariu, renku žibutes ir

kažko nerimauju širdyje. Reikia geros knygos, kuri atvestų į kelią.

Kris

14 thoughts on “Melo kojos trumpos 2”

  1. Jus ka liaudis juoku nesuprantat ar kaip? Vienam kerstas kitam niekalas Jus ka skaityt nemokat? juk cia jumoristinis kurinukas .MAN JIS ZIAUREI PATIKO. kad daugiau kas tokiu parasytu:))).

    Reply
  2. Isties smagu buvo skaityti. Liuks man tokie straipsniukai, labai skaniai kramtosi. Ir virskinasi lengvai :)) Zaviuosi autoriaus gebejimu taip sklandziai ir zaismingai paliet mintis – ir cia ne pataikaujantis komplimentas. Ir manau, kad ir tiems, kurie bandys autoriu “suvalgyt”….. ir jiems reik tokiu straipsniuku! Tik jie to pripazint nenori. Bijo (patys saves), nes negeba sveikai reaguot 🙂 Bet paslapcia tikrai yra patenkinti, akis po juos ganydami.

    Reply
  3. Pagal savo prigimti visos moterys yra angelai.Taciau kai joms aplauzo sparnus tenka skraidyti ant sluotos.Bruzink dabar pats po kambarius su savo sluota.O raganoms prasidejo geras laikas skrydziams po neaprepiamas erdves.Gal mergaites sedam jau ant savuju sluotu?Uzvertes galva gal dar pamatysi musu pasturgalius.:)

    Reply
  4. Angelas, sušlapusiais sparnais

    …Labux, la,ikiukas, ačiukas…lepšiukas, š…kas…
    Kai žengia tuštybės paradas – gamta tyli. Kuo apsirengti šiandien? Štai kur esminis būties klausimas! Jei jau kažkas nemiegojo dėl reikiamo tęsinio, greičiausiai šildymas dar nebuvo atjungtas, per karšta. Moterys, dažyti plaukus baltai būtina – tai signalas, jog aukštasis išsilavinimas dabar prieinamas visiems, kas gali nusipirkti diplomą. Merkantilizmas bus blogas tik vėliau, kai susitvarkys japonai, kai sakuros vėl pražys…Paskaičiau šį tęsinį, net neįvardinčiau priežasties, kodėl…o žadėjau pabūti su savimi, radusi laisvą minutę. Jei jau paskaitau…norisi tuoj pasidomėto solipsizmu :), o pavasaris vertas dėmesio tik dėl to, kad vis dar savo valstybėje turime gamtos sezoniškumą. Ar pastebėtų moterys ir vyrai pavasarį, jei nebūtų žiemos, vasaros, rudens?
    P.S. Dėkoju paukščiams už nuostabią muziką ir sau, kad niekada nedėviu ausinių su “išrankia”, žmogaus sukurta muzika…

    Reply
  5. Bet klaidų visvien daug neištaisytų-raganyšČia,ramŲ,nĘs jų mintukEs,vienĄ,žmonĖs,žiŪrintys Į,jĄ,nĘs,velniai NEmatė,mergaitĖ,šakĖs,raganyšČiĄ,baigĖsi,šitĄ,aukšČiausio,”oi tyliu,tyliu,kaip žuvis”,kĄĄĄĄĄĄĄ,mĄsčiau.

    Reply

Leave a Reply to Prijaucianti Cancel reply