Kaip sklaidyti liūdesio debesis?

Kodėl kartais būna liūdna..? Nes kartais taip turi būti. Paliūdėti sveika – trumpas slogutis padeda dar kartą įvertinti visus smagius, jaukius, linksmus ir tiesiog gerus dalykus. Todėl kartais tiesiog reikia leisti liūdesiui šiek tiek pabūti šalia. Svarbu – ne per ilgai.

Kaip ten bebūtų, liūdėti vis tiek nėra smagu. Tad ką daryti, kad liūdesys neužsibūtų? Pirmas dalykas, kurio imuosi pati – susitikimas su linksmiausia drauge. Turiu tokių keletą. Su jomis gera bet kokiu oru, visais metų laikais ir kankinant visų rūšių nuotaikai. Esu tikra, kad kiekvienas savo draugų ir pažįstamų būryje atrastų tokį žmogų, kuris turėtų eįtikėtinų gabumų išspardyti liūdesio debesis. Tad sujautę pirmuosius ženklus, kad apsilankęs liūdesys kėsinasi užtrukti, nedelskit ir skambinkit šiam žmogui. Padeda 9,5 iš 10 kartų.

Visgi kokie šaunūs ir geranoriški draugai bebūtų, ne visuomet galime kėsintis į jų laiką. Tuomet tenka galvoti kitus būdus, kaip gelbėtis. Ir štai čia po ranka verta turėti kokį nors išbandytai veiksmingą filmą. Geriausiai tinka tokie, kurie matyti jau N kartų, bet vis dar priverčia jei ne kvatotis, tai bent nusišypsoti. Tad, viskas ko reikia – filmas, patogi vietelė, sultys/arbata/alutis (pagal skonį) ir sėdim, mėgaujamės… Filmui pasibaigus, būsite pamiršę, kodėl jį žiūrėjote, tačiau nuotaika tikrai bus pasitaisiusi.

Dar vienas pagalbininkas – muzika ir šokis. Apskritai fizinis aktyvumas – vienas iš būdų kontroliuoti savo nuotaiką. Tad jeigu liūdesys užpuolė ir nepraeina, nuoširdžiai rekomenduoju patikrintą būdą: susiraskite linksmos muzikos, užsileiskite ją visu garsu ir šokite, kiek leidžia jėgos. Kuo juokingiau, kuo “nesveikiau”, kuo aktyviau. Šokite taip, kaip niekada neleistumėte sau to daryti viešumoje. 15 minučių tokio trypesio tikrai turėtų pakelti Jums nuotaiką. Jau vien dėl to, kad sekundės daliai pasirodysite sau juokingi taip betrypčiodami.

Beje, šiais laikais nemažai kalbama apie veido raumenų ir nuotaikos ryšį. Jeigu veido raumenys susidėlios į šypseną, anksčiau ar vėliau pasijusime geriau. Bent jau taip sakoma. Ka trukdo išbandyti. Liūdna? Atsistokite prie veidrodžio ir rodykite sau, kas nutinka žmonėms, kai jie šypsosi – lūpos ištįsta į šalis, pasimato dantys, akių kampučiai kyla į viršų… Štai, Jūs jau šypsotės! 🙂

Comments are closed.