Ar tikite vaiduokliais? Sugluminau? Aš tikiu.
Tikiu ne tais baisiais vaiduokliais, kurie naktimis supasi ant kapinių tvoros ir gąsdina smalsuolius apleistuose dvaruose ar šiaip mistika dvelkiačiose vietose.
Tikiu vaiduokliais, kurie paslapčia nugvelbia mano lūpų dažus ar išbarsto pudrą ir tyčia iškrauna mano mobilųjų be proto svarbią dieną. Tikiu vaiduokliais, kurie gyvena mano spintoje ir prieš pat pavasarį persiuva mano visus drabužius juos sumažindami dviem dydžiais. Tikiu vaiduokliais, kurie į mano pirkinių vėžimėlį parduotuvėje slapčia prikrauna saldumynų. Tikiu vaiduokliais, kurie apskabo gėlių lapus rudenį mano balkone. Tikiu vaiduokliais, kurie juokiasi, kai išlekiu su išvirkščiu megztiniu į darbą.
Tikiu vaiduokliais, kurie sėdi rytais ant cukrinės krašto ir stebi, kaip aš dar visa mieguista gukšnoju arbatą. Tikiu vaiduokliais, kurie priverčia rytais mano žadintuvą “patylėti” ir po to su pasimėgavimu stebi mano karinei parengčiai prilygstantį skubėjimą. Tikiu vaiduokliais, kurie sėdi suglumę ant palangės ir stebi, kai aš mėginu priverkti pagalvę. Tikiu vaiduokliais, kurie pasijaučia nereikalingi, kad ateina Jis. Tikiu vaiduokliais, kurie karštą vasaros dieną supasi ant mano užuolaidų, o šaltą žiemos naktį liūdnai žiūri į sidabrinę mėnesieną. Tikiu vaiduokliais, kurie plėšo mano kalendoriaus lapelius…
Tikiu tokiais vaiduokliais, kokiais netiki niekas kitas…
Nori, paskolinsiu vieną Tau?
Gali rinktis iš Paklusnučio (puikiai išauklėtas vaiduoklis), Liūdnučo (vaiduoklis, sergantis vaiduokliška depresija) ir Padaužos (nenuorama vaiduoklis).
Kad ir kurį iš jų pasiimtum, pažadu, jis bent kartą per savaitę apvels pūkais tavo paltą ir būtinai ką nors sudaužys, bet jis sėdės ant tavo lovos krašto, kai bus liūdna ir net apsimes pagalve, kad galėtų surinkti tavo ašaras…
Comments are closed.