Skrandžio opa

Lentvario Šeimos gydytojų centro bendrosios praktikos gydytoja Eglė Markovski:

Skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opaligė – lėtinė liga, kai pažeidžiama skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinė.

Kai šie organai sveiki, sekreto sluoksnis saugo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivines nuo rūgščių ir kitų virškinimą skatinančių išskyrų. Skrandžio opa atsiranda tada, kai šis apsauginis sluoksnis pažeidžiamas ir virškinimo sultys su jose esančiomis rūgštimis pasiekia ir pažeidžia skrandžio gleivinę.

Ligą gali sukelti:

  • į organizmą patekusios bakterijos,
  • netinkama mityba,
  • rūkymas, alkoholio vartojimas,
  • nervinių ir psichinių faktorių poveikis,
  • neigiamos emocijos,
  • paveldimumas.

Nors tikslios ligos priežastys gali būti pačios įvairiausios, kai kurie ligą sukeliantys faktoriai labai aiškūs. Vienas jų – į organizmą patekusi bakterija. Tiesa, yra nemažai žmonių, kurių virškinimo trakte aptikta ši bakterija opos ir nesukelia.

Antrasis faktorius – rūkymas, dėl kurio gali atsirasti ir skrandžio, ir dvylikapirštės žarnos opa arba sulėtėti jų gijimas.

Kartais skrandžio gleivinę gali sudirginti vaistai nuo uždegimo (aspirinu, ibuprofenu ir kt.), ypač, kai jie vartojami ilgesnį laiką ir didelėmis dozėmis. Alkoholis bei maisto produktai, tarp jų ir aštrūs, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opų nepadaro. Daug kas mano, jog šiai ligai atsirasti didelę įtaką turi emocinė įtampa, nuolat patiriami stresai.

Ligos požymiai:

  • jaučiamas rėmuo arba nuolatinis maudžiantis skausmas viršutinėje pilvo arba apatinėje krūtinės ląstos dalyje,
  • skausmas atsiranda išalkus, sumažėja tuoj pavalgius, išgėrus pieno arba skrandžio turinį neutralizuojančių vaistų, bet vėl sustiprėja praėjus kelioms valandoms po valgio ir naktį, kai
  • pasigamina daugiau skrandžio rūgšties,
  • pykinimas ir vėmimas, kartais su kraujo priemaišomis,
  • rodančios skrandžio kraujavimą juodos, deguto spalvos išmatos.

Be gydytojo pagalbos šių ligų žmogus išsigydyti negali, juolab kad medikamentinį gydymą gali skirti tik gydytojas, kuris kartu gali pakoreguoti ir mitybos režimą. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos nustatomos rentgeniniu tyrimu arba gastroskopija. Kad opos užgytų, stengiamasi sumažinti dirginančios rūgšties kiekį skrandyje.

Liga dažniausiai gydoma vaistais, kuriuos, atlikus tyrimus, skiria gydytojas. Taip pat labai svarbus ir mitybos režimas. Jeigu, ištyrus skrandžio audinio mėginį arba iš kraujo tyrimų, nustatoma, kad skrandyje yra bakterijų, gydoma antibiotikais. Šis gydymas veiksmingas – opa užgyja ir paprastai nebeatsinaujina. Jeigu antibiotikų nevartojama, užgydytos bakterijų sukeltos opos dažniausiai po poros metų vėl atsinaujina. Sunkiais atvejais, kai vaistai nepadeda, opos kraujuoja arba skrandis ar dvylikapirštė žarna prakiūra, ligonis operuojamas.