Galvos svaigimas

Galvos svaigimas – tai nemalonus erdvės ir judėjimo suvokimo sutrikimas. Jį galima suskirstyti į 4 pagrindines grupes: periferinio tipo galvos svaigimą (vertigo), pusiausvyros sutrikimą, alpimo jausmą ir psichogeninį galvos svaigimą.

Galvos svaigimas yra tik ligos simptomas, bet ne pati liga. Vertigo (sisteminis galvos svaigimas) vadinamas toks galvos svaigimas, kai pacientas sako, kad visi daiktai sukasi aplink jį arba kad jis pats sukasi.

Pusiausvyros sutrikimas (nesisteminis galvos svaigimas) yra toks galvos svaigimas, kurį žmogus apibūdina kaip “netvirtumo” jausmą. Dalis ligonių galvos svaigimu vadina jausmą, kuris atsiranda prieš alpimą. Jiems būna silpna, aptemsta akyse. Psichogeniniam galvos svaigimui būdinga, kad žmogus nurodo neaiškų, miglotą svaigulį, dažnai akcentuoja baimę nukristi.

Galvos svaigimas gali būti šių ligų simptomas:

  • Menjero liga
  • Gerybinis paroksizminis pozicinis svaigimas (GPPS)
  • Vestibulinis neuronitas

Epidemiologija

Vestibulopatijų dažnis – 13,7 iš 10 000 gyventojų. Menjero ligos dažnis – 10 iš 10 000 gyventojų.

Etiologija ir patogenezė

  • Vertigo atsiranda sergant GPPS, Menjero liga, vestibuliniu neuritu (neuronitu).
  • Menjero ligos metu išsivysto endolimfos perteklius, kuris sukelia labirinto membraninės dalies ištempimą. Atsiranda labirinto sienelės trofikos pakitimų, kuriems turi reikšmės neuropeptidai: endotelinas, medžiaga “P” ir kiti. Jie plečia kraujagysles ir skatina uždegimo reakcijas.
  • GPPS atsiranda dėl endolimfos cirkuliacijos sutrikimų labirinte, dėl ko joje susidaro laisvi otolitai arba laisvi kalcifikatai – vadinamoji kupololitiazė.

Klinika

GPPS. Vertigo, sukeltas tam tikro galvos judesio, trunka iki 30 s. Atsiranda 30-60 m. amžiuje, dažniau serga moterys. Tarp priepuolių nenustatoma jokių sutrikimų, tačiau galvos svaigimą gali išprovokuoti tam tikras galvos judesys.

Menjero liga. Dažniausiai prasideda 25-30 m. amžiuje. Būdingi vertigo priepuoliai, sukeliantys pykinimą, vėmimą, vegetacinių reakcijų sustiprėjimą; ūžimo, pablogėjusios klausos ir pilnumo jausmo pažeistoje ausyje priepuoliai. Priepuolių dažnis yra skirtingas ir galimos ilgos (iki 2-3 m.) remisijos (ligos simptomų išnykimas). Klausos sutrikimas dažniausiai yra vienpusis, bet gali būti ir abipusis. Ligos eiga progresuojanti.

Vestibulinis neuronitas. Dažniausiai atsiranda jauname ir vidutiniame amžiuje, pasireiškus virusinei infekcijai. Būdingas stiprus, kelias dienas trunkantis vertigo. Klausa išlieka nesutrikusi, galimas spengimas ar ūžimas ausyje, nėra kitų neurologinių simptomų.

Diagnostika

  • Klinikinis tyrimas: anamnezė, objektyvūs duomenys, neurologinis ištyrimas, otolaringologo ištyrimas, akių dugno tyrimas.
  • Tyrimai: bendras kraujo tyrimas ir eritrocitų nusėdimo greičio nustatymas, bendras šlapimo tyrimas, esant reikalui – galvos smegenų kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, juosmeninė punkcija.

Diferencinė diagnostika

Reikia atskirti nuo:

  • Somatinių ligų, pasireiškiančių galvos svaigimu (anemija, arterinė hipotonija ir kt.)
  • Neurologinių ligų, kurių metu būna galvos svaigimas (galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, išsėtinė sklerozė, smegenėlių degeneracinės ligos ir kt.)
  • Nerimo sutrikimų
  • Širdies ligų (sinusinio mazgo silpnumas, laidumo bei ritmo sutrikimai ir kt.)
  • Klausos nervo neurinomos
  • Su migrena susijusio galvos svaigimo
  • Otito
  • Ototoksinių vaistų šalutinio poveikio (streptomicino, gentamicino)

Gydymas

GPPS. Ligoniai per kelis mėnesius pasveiksta savaime, tačiau kartais svaigimas gali trukti ir keletą metų. Svarbu vengti provokuojančių galvos judesių. Skiriami specialūs pratimai, kurių tikslas yra kontroliuoti vertigo. Medikamentinis gydymas: anksiolitikai (diazepamas ir kt.) – padeda ligoniui iškęsti nemalonius pojūčius, bet nepašalina ligos priežasties; kai kuriais atvejais gali būti skiriama betahistino (Betaserc).

Menjero liga. Betahistinas (Betaserc) – pirmos eilės vaistas – išplečia vidinės ausies kraujagysles ir blokuoja vestibulinius branduolius. Vaistas yra saugus, gerai toleruojamas ir turi mažai šalutinių poveikių. Dozavimas – 24-48 mg/p. per 2 ar 3 kartus. Kartais gali būti skiriama cinarizino, 25 mg 3 kartus per parą arba 75 mg 1 kartą per parą. Vyresniame amžiuje jo turėtų būti skiriama atsargiai dėl galimo negatyvaus poveikio ekstrapiramidinei sistemai. Neuroleptikų (droperidolio, sulpirido) geriausia skirti stacionaro sąlygomis, prižiūrint gydytojui. Anksiolitikų (diazepamo ir kt.) turėtų būti vartojama tik trumpą laiką priepuoliui nutraukti. Jie gali sukelti slopinimą, mieguistumą, o ilgalaikis vartojimas sukelia pripratimą. Diuretikai taip pat veiksmingi vartojant trumpą laiką – ilgiau pavartojus jų poveikis sumažėja.

Vestibulinis neuronitas. Ūminėje fazėje liga gydoma kaip ir Menjero liga – skiriama betahistino (Betaserc), mažiausiai 16 mg 3 kartus per parą. Galima skirti naujos vaisto formos – 24 mg tabletę 2 kartus per parą. Skirtingai nuo Menjero ligos, gydymas yra trumpalaikis (kelios dienos).

Siuntimai konsultuotis

  • Neaiški diagnozė
  • Naujų simptomų atsiradimas gydymo metu
  • Židininė neurologinė simptomatika
  • Rezistentiškumas gydymui

Komentarai

Galvos svaigimas gali būti sergant neurologinėmis, kardiologinėmis ligomis bei esant psichikos sutrikimams. Tada dažnai būna ne vertigo, o kito tipo galvos svaigimas. Tokiais atvejais reikėtų nusiųsti ligonį pas kitus specialistus, prieš tai atlikus bendrus tyrimus.

Comments are closed.