Atopinis dermatitas

Kauno rajono savivaldybės gydytoja, gydytoja – dermatovenerologė Jolanta Urbštienė:

– Atopinis dermatitas – tai lėtinė odos liga, pasireiškianti uždegimu, niežėjimu ir atsirandančiais išbėrimais. Nors tai daugiau – mažų vaikų liga, pastaruoju metu ji diagnozuojama 2–3 proc. suaugusiųjų. Tyrimų duomenimis, atopiniu dermatitu paprastai serga 5–15 proc. vaikų nuo 6 mėnesių iki 6 metų amžiaus.

Atopinis dermatitas nelaikomas grynai alergine liga, pavyzdžiui, net esant aiškiai matomiems ligos išoriniams požymiams, atlikus tyrimus, 20 proc. sergančiųjų nerasta jokių alergijos simptomų. Tai uždegiminė liga, kurios tikrosios priežastys nėra žinomos, tačiau, be kitų ligą galinčių sukelti veiksnių, didelę įtaką turi paveldimumas. Sergant atopiniu dermatitu, norisi kasytis, tačiau ryški alerginė reakcija, kuri atsiranda suvalgius tam tikrų maisto produktų, matyti ne visada. Noras kasytis bei odos išsausėjimas ir yra vieni pagrindinių atopinio dermatito reiškinių.

Atopinį dermatitą gali sukelti ir ligą paūminti:

  • įvairūs maisto alergenai (karvės pienas, kiaušiniai, riešutai ir t.t.),
  • ore esantys alergenai (žiedadulkės, sezoninių grybelių sporos, drėgnų patalpų pelėsis),
  • namų aplinkos alergenai (dulkių erkės, naminiai gyvūnai),
  • įvairūs cheminiai ir fiziniai dirgikliai (skalbimo priemonės, muilas, vilnoniai, sintetiniai drabužiai, tabako dūmai),
  • staigi oro drėgmės bei temperatūros kaita,
  • kai kurie medikamentai,
  • stresas, kuris ypač pablogina ligos eigą.

Susirgus atopiniu dermatitu, kūdikiams ir mažyliams vaikams paprastai beria skruostus, kaktą, ausų kaušelius, rankų ir kojų tiesiamuosius paviršius. Vyresniems vaikams ir paaugliams oda labai išsausėja ir niežti, pažeidžiami galūnių lenkiamieji paviršiai: alkūnės, pakinkliai, riešai, tiesiamieji plaštakų paviršiai. Sergantieji atopiniu dermatitu labai imlūs bakterinėms odos infekcijoms, gali susirgti bronchų astma, alerginiu rinitu. Nustačius atopinį dermatitą, dėl niežtinčios ir išsausėjusios odos, būtina speciali ir labai kruopšti jos priežiūra. Prausimuisi reikėtų naudoti gydomuosius muilus, aliejinius skystus muilus. Po išsimaudymo per 3 minutes, būtina odą pasitepti emolientu – specialiu drėkinamuoju kremu ar losjonu, skirtu niežtinčios ir išsausėjusios odos priežiūrai. Ypač tinka preparatai su šlapalu, kuris mažina odos niežulį ir turi silpną antimikrobinį poveikį. Tepti būtina ne tik niežtinčias vietas, bet visą kūną – nuo galvos iki kojų. Per savaitę vaikams tokio kremo reikia apie stiklinę, o suaugusiesiems apie pusę litro. Pagrindinis atopinio dermatito gydymo tikslas – išsaugoti odos riebumą, nes būtent tuomet sumažės odos sausėjimas ir niežėjimas.

Norint palengvinti ligos eigą ar nuo jos apsisaugoti, reikia:

  • odos priežiūrai nuolat vartoti specialių kremų ar tepalų emolientų,
  • nevartoti maisto produktų, sukeliančių odos pažeidimus (tai yra vengti alergiją sukeliančių produktų),
  • vengti odą dirginančių medžiagų (jei neįmanoma išvengti tiesioginio sąlyčio su įvairiais valikliais ar plovikliais, prieš pradedant dirbti būtina pasitepti rankas apsauginiu kremu, o baigus darbą rankas nusiplauti ir vėl pasitepti kremu),
  • kad būtų apsaugotos rankos, būtina mūvėti apsaugines pirštines, pašalinti iš aplinkos galimus alergenus (kilimus, plunksnines pagalves, minkštus žaislus ir t.t),
  • nevilkėti drabužių iš vilnos ar sintetinio pluošto, nes jie dirgina odą,
  • drėkinti sausą kambarių orą,
  • mažinti niežulį, kad būtų išvengta bakterinės infekcijos, vaikui trumpai nukirpti nagus, migdyti jį su pirštinėmis.

Gydant ligą svarbiausia pašalinti jos priežastis, prislopinti uždegimą vartojant tam tikrų hormoninių vietiškai veikiančių preparatų ir atkurti odos barjerinę funkciją. Atopinio dermatito tabletės nuo alergijos neveikia, nes neslopina niežėjimo. Labai klysta ir manantieji, kad pasveiks nusiprausę su ūkišku muilu – odos būklė tik pablogėja.