Alkoholio poveikis sveikatai

Alkoholis Europoje gaminamas ir geriamas tūkstančius metų. Jis gaminamas iš daugelio angliavandenių turinčių vietinių medžiagų. Alkoholiniai gėrimai dažnai buvo vartojami ir kaip vaistai – tokia praktika tęsėsi iki dvidešimtojo amžiaus pirmosios pusės ir modernios medicinos atsiradimo.

Mintis, kad alkoholinė priklausomybė yra liga, išplito devynioliktame amžiuje, kai daugelyje Europos šalių įsikūrė priklausomiems nuo alkoholio asmenims gydyti skirtos prieglaudos bei panašios įstaigos.

Šiandienos Europoje alkoholis yra vartojamas labai įvairiai – pradedant šeimos pietų stalu ir baigiant ypatingomis progomis. Gėrimo veiksmas dažnai yra skirtas įvykio formalumui arba išskirtinumui tarp darbo ir poilsio perteikti. Alkoholio vartojimo tradicijos įvairiose šalyse skiriasi. Maždaug 40 proc. alkoholio vartojimo progų daugumoje iš penkiolikos senųjų ES narių yra pietūs ir vakarienė, nors pietų Europos šalyse daugiau geriama prie pietų nei bet kuriuo kitu metu.

Nors per dieną suvartojamo alkoholio kiekio atžvilgiu irgi pastebimas skirtumas tarp Šiaurės ir Pietų Europos, nekasdienis dažnas alkoholio vartojimas (t.y. gėrimas kelis kartus per savaitę, tačiau ne kiekvieną dieną) taip pat labiau paplitęs Centrinėje Europoje.

ES suvartojamas didžiausias pasaulyje alkoholio kiekis vienam gyventojui. Dauguma suaugusių (vyresnių nei 15 metų) europiečių vartoja alkoholį, tačiau net 55 milijonai (15 proc.) iš jų yra abstinentai. Vadinasi, kiekvienas suaugęs europietis suvartoja po 15 litrų gryno alkoholio per metus. Kiek mažiau nei pusė šio alkoholio kiekio išgeriama alaus pavidalu (44 proc.), o likusi dalis tenka vynui (34 proc.) ir stipriesiems gėrimams (23 proc.).

Lietuva tarp visų Europos Sąjungos šalių pagal alkoholio suvartojimo kiekį vienam asmeniui per metus yra antroje vietoje po Vengrijos. Kiekvienam suaugusiam Lietuvos gyventojui tenka apie 17 litrų absoliutaus alkoholio.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje 1998–2007 metais iš 100 000 gyventojų apie 2000 sirgo priklausomybe nuo alkoholio, iš jų apie 100 asmenų sirgo alkoholinėmis psichozėmis. Pirmą kartą gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio Lietuvoje besikreipiančių asmenų vidutinis amžius yra 42 metai – akivaizdu, kad gydytis pradedama per vėlai. Net 23 milijonai europiečių (5 proc. vyrų, 1 proc. moterų) yra priklausomi nuo alkoholio.

Visose kada nors tyrinėtose kultūrose vyrai yra labiau linkę gerti nei moterys ir yra linkę išgerti daugiau.

Priklausomybės nuo alkoholio priežastys

Nors pastaruoju metu kai kurie autoriai abejoja tokia didele genetikos reikšme priklausomybės nuo alkoholio vystymuisi, tačiau genetinis veiksnys vis dar pripažįstamas kaip lemiamas priklausomybės išsivystymui – jei vienas iš tėvų serga priklausomybe nuo alkoholio, tikimybė, kad palikuoniai taip pat sirgs, – 48 proc., jei abu tėvai – apie 90 proc. Tyrimais nustatytos genetinės linijos pelių, kurios, galėdamos rinktis tarp vandens ir alkoholio, renkasi tik alkoholį, visiškai atsisakydamos gerti vandenį.

Fiziologiniai fermentinių sistemų nulemti alkoholio metabolizmo ypatumai skatina tolerancijos atsiradimą. Priklausomybės nuo alkoholio išsivystymui daug įtakos daro aplinka, darbo pobūdis ir šeima.

Nebeabejojama, kad reklama padeda formuoti teigiamą nuostatą į alkoholio vartojimą, ypač jauniems žmonėms. Bet kokie apribojimai – amžiaus, kainos, pardavimo laiko – mažina prieinamumą įsigyti alkoholinių gėrimų, taip mažindami priklausomybės vystymosi galimybes.

Standartinis alkoholio vienetas (SAV)

Kalbant apie alkoholio vartojimą, ypač vartojant skirtingo stiprumo gėrimus, būtina turėti galimybę standartizuoti ir palyginti įvairiuose gėrimuose esančio gryno alkoholio kiekį. Tam buvo sukurta standartinio alkoholio vieneto sąvoka (SAV). Skirtingų šaltinių, Europos ir JAV SAV truputį skiriasi, bet lengviausiai įsiminti, kad SAV yra apytikriai 10 g gryno etilo alkoholio. Maždaug tiek jo yra 1 taurėje vyno, 1 taurelėje stipraus alkoholinio gėrimo arba 1 mažame (330 ml talpos) bokale lengvo alaus. Alkoholio vartojimo poveikis

Visada egzistavo noras žinoti „saugų” alkoholio kiekį, kurio vartojimas neturėtų neigiamos įtakos sveikatai. Suprantama, kad dėl etinių motyvų jokių perspektyviųjų tyrimų, nustatant alkoholio kenksmingumą, nebuvo atlikta, tačiau egzistuoja sutartinės ribos, skiriančios mažai rizikingą, pavojingą ir akivaizdžiai žalingą vartojimą. Šie kriterijai negali būti taikomi asmenims, sergantiems priklausomybe nuo alkoholio – jiems alkoholio vartojimas net mažomis dozėmis negalimas.

Mitai apie alkoholį

Alkoholis ilgai buvo vartojamas daugelyje kultūrų, todėl natūralu, kad buvo sukurta daugybė mitų apie jo poveikį. Kai kurie iš jų itin gajūs, tačiau visiškai neteisingi, sukurti siekiant pateisinti žalingą alkoholio vartojimą:

  1. Alkoholis yra stimuliatorius. Iš tiesų alkoholis yra slopinanti medžiaga, stimuliuojanti γ aminosviesto rūgšties (GASR) receptorius, o GASR yra pagrindinė CNS slopinanti medžiaga.
  2. Alkoholizmas – tik paties paciento problema. Artimieji ir aplinkiniai dažnai nukenčia labiau nei pats pacientas.
  3. Alkoholikai – degradavę, amoralūs žmonės. Tik 5 proc. pacientų, sergančių priklausomybe nuo alkoholio, yra benamiai ir bedarbiai asmenys. Priešingai nei susidariusi nuomonė, daugelis jų gali išlaikyti socialinį statusą, sėkmingai daryti karjerą.
  4. Vaikai neserga alkoholizmu. Deja, serga.
  5. Alkoholio poveikis yra trumpalaikis. Egzistuoja daugybė atokiųjų alkoholio vartojimo sukeltų komplikacijų. Jos, o ne ūminiai apsinuodijimai, dažniausiai tampa nuo alkoholio priklausomų asmenų mirties priežastimi.
  6. Priklausomybė nuo alkoholio gali būti išgydyta, taikant trumpalaikes, bet efektyvias metodikas. Tai yra lėtinė liga, gydymas trunka ne mažiau kaip metus, geriausias rezultatas – ilgalaikė remisija. Asmuo, sergantis šia priklausomybe, niekada negalės kontroliuoti alkoholio vartojimo.

Alkoholio metabolizmas

Išgertas alkoholis rezorbuojasi greitai – 20 proc. iš skrandžio, likęs – iš dvylikapirštės žarnos. Maksimali koncentracija kraujyje susidaro po 45–90 minučių. Alkoholis gerai tirpsta vandenyje ir blogai – riebaluose. Metabolizuojamas kepenyse, kur įprastinėmis sąlygomis etanolis fermento alkoholdehidrogenazės (ADH) dėka yra skaidomas į acetaldehidą – greitai skylančią medžiagą, kuri yra atsakinga už didžiąją dalį alkoholio vartojimo sukeliamų nemalonių pokyčių – pykinimą, vėmimą, galvos skausmą ir svaigimą. Acetaldehidas, veikiamas fermento aldehiddehidrogenazės (ALDH), skyla į acetatą, kuris savo ruožtu toliau skyla į vandenį ir anglies dvideginį (CO2).

Ilgai vartojant alkoholį, pradžioje ADH aktyvumas didėja – vystosi tolerancija dideliems alkoholio kiekiams. Daugelis pacientų didžiuojasi, kad „pakelia” didesnius alkoholio kiekius nei kiti, tačiau tai yra blogas prognostinis žymuo, nes fermento aktyvumas, toliau žalingai vartojant alkoholį, ima mažėti. Nuolat vartojant didelius alkoholio kiekius, ADH nebepajėgia suskaidyti viso į organizmą patekusio etanolio, todėl į metabolizmą įsitraukia mikrosominė etanolio oksidacijos sistema (MEOS), o baigčių stadijoje – ir katalazė (H2O2). Šių fermentinių sistemų įsitraukimo į etanolio metabolizmą rezultatas – susidarę itin pavojingi laisvieji radikalai bei itin toksiški metabolitai.

Etanolis metabolizuojamas nekintamu kiekvienam asmeniui greičiu – apytikriai 7–10 g (~1 SAV) per valandą. Šis greitis labai svyruoja atskirose populiacijose. Kai kurių asmenų organizmai sugeba suskaidyti iki 70 g etanolio per valandą.

Pradinis etanolio skilimo produktas – acetaldehidas – metabolizuojamas labai greitai, tačiau egzistuoja genetinis ALDH polimorfizmas – 50 proc. azijiečių turi neaktyvų izofermentą, todėl tolesnis skilimas praktiškai nevyksta. Tokie asmenys negali vartoti alkoholio dėl sunkaus apsinuodijimo, atsirandančio net po minimalių alkoholio dozių. Tik 2–10 proc. nepakitusio alkoholio pasišalina pro plaučius, su šlapimu ir išmatomis. Priešingai nei vyraujanti nuomonė, vaikų alkoholio metabolizmas maždaug 3 kartus greitesnis nei suaugusiųjų. Alkoholio koncentraciją kraujyje nulemiantys veiksniai

Alkoholio koncentracija kraujyje priklauso nuo daugelio veiksnių, net tam pačiam asmeniui vartojant tas pačias to paties gėrimo dozes, ji gali gerokai skirtis.

Pagrindiniai alkoholio koncentraciją kraujyje nulemiantys veiksniai yra:

  • Suvartoto alkoholio kiekis – egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp išgerto alkoholio kiekio ir jo koncentracijos kraujyje.
  • Alkoholinio gėrimo koncentracija ir karbonizacija – geriant koncentruotus ir karbonizuotus gėrimus, koncentracija didėja greičiau.
  • Laikas, per kurį suvartojamas alkoholis – išgėrus tą patį alkoholio kiekį per trumpesnį laiką, jis nespės metabolizuoti, ir koncentracija bus didesnė nei geriant lėtai.
  • Kūno masė – išgėrus tą patį alkoholio kiekį, stambesniam žmogui jis pasiskirsto didesniame biologinių skysčių tūryje, todėl koncentracija bus mažesnė nei mažesnės masės asmens.
  • Maistas, ypač riebus, lėtina alkoholio rezorbciją ir slopina virškinamojo trakto motoriką, todėl alkoholio koncentracija didėja lėčiau.
  • Alkoholio vartojimo įpročiai – pradinėse alkoholinės priklausomybės stadijose dėl fermentų indukcijos alkoholis metabolizuojamas greičiau, todėl jo koncentracija didėja lėčiau. Išsivysčius alkoholiniam kepenų pažeidimui, alkoholio metabolizmas lėtėja, koncentracija didėja greičiau.
  • Sumažėjus cirkuliuojančio kraujo kiekiui – dėl skysčių netekimo vemiant, viduriuojant ar gausiai prakaituojant vystantis dehidracijai, alkoholio koncentracija didėja greičiau, nes tas pats alkoholio kiekis pasiskirsto mažesniame tūryje, be to, dėl blogesnės kraujotakos lėtėja alkoholio metabolizmas.
  • Egzistuoja alkoholio koncentracijos skirtumai tarp lyčių – moterų organizme yra mažiau vandens, todėl alkoholis pasiskirsto mažesniame tūryje, jo koncentracija sąlyginai didesnė nei tą patį kiekį išgėrusio vyro. Vyrai alkoholį pradeda skaidyti jau burnos gleivinėje, jų skrandyje yra daugiau ADH, todėl metabolizmas vyksta greičiau. Moterų alkoholio metabolizmas smarkiai kinta hormoninio ciklo metu: didžiausia alkoholio koncentracija bus prieš pat menstruacijas, pati mažiausia koncentracija – pirmą menstruacijų dieną (progesteronas slopina ADH).

Alkoholio poveikis sveikatai ir žmonėms

Nors alkoholis paprastai vartojamas siekiant malonumo, jis padidina įvairiausių socialinių žalų riziką. Paprastai tai priklauso nuo dozės – kuo daugiau alkoholio suvartojama, tuo didesnė rizika. Be priklausomybės, alkoholis sukelia apie 60 skirtingų ligų ir sutrikimų, įskaitant traumas, psichikos ir elgesio sutrikimus, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus, įvairios lokalizacijos vėžines ligas, širdies ligas, imunologinius sutrikimus, plaučių ligas, skeleto ir raumenų ligas, reprodukcinius sutrikimus, prenatalinius pakitimus, įskaitant padidėjusią priešlaikinio gimdymo riziką ir mažą svorį gimimo metu. Egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp alkoholio dozės ir jo sukeliamų pažeidimų.

Įrodyta, kad nedidelės alkoholio dozės mažina vainikinių širdies kraujagyslių ligos riziką. Rizika labiausiai sumažėja išgeriant 1 SAV kas antrą dieną. Labai senyvame amžiuje rizika mažėja mažiau. Širdies ligų riziką mažina būtent alkoholis, o ne kokio konkretaus tipo gėrimai.

Yra duomenų, rodančių, kad mažos alkoholio dozės gali sumažinti kraujagyslių sukeltos silpnaprotystės, tulžies akmenų ir diabeto riziką, tačiau ne visi tyrimai patvirtina šiuos rezultatus. Vartojant ne daugiau kaip 1 SAV per dieną, mažėja mirtingumas visose susirgimų grupėse. Didesni alkoholio kiekiai mirtingumą didina visose ligų grupėse.

Vienkartinis mažų alkoholio dozių vartojimas vyrams didina seksualinį sujaudinimą ir nedaug didina arba mažina kraujo pritekėjimą į varpą. Vienkartinės didelės dozės smarkiai sumažina seksualinį sujaudinimą, sumažėja kraujo pritekėjimas į varpą ir sutrinka ejakuliacija. Moterims mažos vienkartinės alkoholio dozės didina lytinį potraukį, o gebėjimas pasiekti orgazmą priklauso nuo suvartoto alkoholio kiekio – mažėja didėjant alkoholio koncentracijai kraujyje.

Lėtinis alkoholio vartojimas abiems lytims didina lytinių funkcijų sutrikimus.

Jei daug alkoholio vartojantis asmuo sumažina suvartojamo alkoholio kiekį ar visiškai nustoja vartoti, tai visada teigiamai atsiliepia jo sveikatai, nepaisant jau esančių sveikatos pakitimų. Ūminis ir lėtinis alkoholio veikimas

Alkoholio poveikį sveikatai sąlyginai galima suskirstyti į 2 pagrindines grupes – ūminę intoksikaciją ir lėtinį toksiškumą.

Ūminė alkoholinė intoksikacija

Pagrindiniai ūminės alkoholinės intoksikacijos simptomai pasireiškia poveikiu centrinei nervų sistemai. Atsižvelgiant į dozę, galimi tokie poveikiai (skliausteliuose nurodyta apytikrė koncentracija):

  • 1–2 SAV (0,1–0,5‰) – euforija
  • 3–5 SAV (0,6–1,0 ‰) – sprendimų ir koordinacijos sutikimai, kartais agresija
  • 10–13 SAV (2,0–2,5‰) – CNS slopinimas
  • >3‰ – atminties ir sąmonės sutrikimai
  • 4–5 ‰ – kvėpavimo slopinimas, koma, galima mirtis

Esant alkoholinei intoksikacijai, dažnai būna virškinamojo trakto funkcijos sutrikimų – dažniausiai pacientus vargina ūminis gastritas, pasireiškiantis pykinimu, vėmimu, padidėjusiu rūgštingumu, ir Mallory-Weiss sindromas – kraujavimas iš išilginių stemplės ir mažosios skrandžio kreivės gleivinės plyšimų, kurie atsiranda gausiai vemiant.

Alkoholiu apsinuodijusiems vaikams dažnai vystosi hipoglikemija. Netiesioginė, bet labai dažna ūminio apsinuodijimo alkoholiu komplikacija – įvairios traumos.

Kaip atskiras nozologinis vienetas gali būti išskirta sunki alkoholinė intoksikacija, kuri gali komplikuotis šiais sveikatos sutrikimais:

  • Raumenų pažeidimas iki audinių suspaudimo sindromo atsiranda sutrikus audinių kraujotakai, ilgą laiką išbuvus toje pačioje padėtyje.
  • Ūminis pankreatitas dažniausiai vystosi vartojant koncentruotus gėrimus, kartais ir po vienkartinio gausaus vartojimo.
  • Tiesioginis miokardo pažeidimas, aritmijos – PV, ekstrasistolija.
  • Galimi ryškūs metabolizmo sutrikimai, metabolinė acidozė, laktatacidozė, plaučių edema ir staigi mirtis.

Ūminės alkoholinės intoksikacijos gydymo principai

Nors įvairiuose šaltiniuose, ypač spaudoje, galima rasti įvairiausių patarimų, kaip greitai pašalinti alkoholį iš organizmo, tačiau iš tiesų pagreitinti šio proceso praktiškai neįmanoma – apsinuodijimui alkoholiu priešnuodžių nėra, gydymas – tik simptominis. Skrandžio plovimas turi prasmę tik iki 1 valandos, aktyvintoji anglis ir forsuota diurezė – visiškai neveiksmingos. Hemodializė efektyviai šalina alkoholį, bet nėra tikslinga dėl aukštos procedūros kainos ir rizikos. Asmenims, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, dėl įgyto tiamino deficito ūminei alkoholinei intoksikacijai gydyti tikslinga skirti 100 mg tiamino. Alkoholio metabolizmą gali pagreitinti metadoksilis.

Alkoholinės abstinencijos korekcijos principai

Alkoholinė abstinencija – pavojinga sveikatai būklė, galinti komplikuotis nebeišnykstamais sveikatos pakitimais, o sunkiais atvejais – baigtis paciento mirtimi. Savalaikis ir adekvatus šios būklės gydymas gali padėti išvengti komplikacijų arba sumažinti jų intensyvumą. Pasirenkant gydymo taktiką, galima pasinaudoti alkoholinės abstinencijos sunkumui įvertinti skirtu standartizuotu klausimynu (angl. The Clinical Institute Withdrawal Assesment for Alcohol revised, CIWA-Ar). Jis pagrįstas klinikiniais požymiais, kurie vertinami balais pagal sunkumą (kuo stipresnis simptomas, tuo daugiau balų).

Labai svarbu užtikrinti pakankamą skysčių balansą – pacientai negali ar nenori gerti, o skysčio netekimas dėl tremoro, viduriavimo, vėmimo yra didelis. Pasirinkimo medikamentai alkoholinės abstinencijos korekcijai yra benzodiazepinai, skiriant juos i/v ar p/o, nes i/m rezorbcija yra sunkiai prognozuojama.

Esant kepenų pažeidimui, abstinencijai koreguoti skiriamas centrinio veikimo miorelaksuojamasis preparatas – GABAB receptorių agonistas baklofenas. Hipertenzijai, tachikardijai koreguoti ir aritmijų prevencijai tikslinga skirti β adrenoblokatorių, magnio preparatų, o Wernicke tipo encefalopatijos profilaktikai – tiaminų. Įvairių maisto papildų teigiamas poveikis alkoholinės abstinencijos eigai neįrodytas.

Lėtinis alkoholio toksiškumas

Lėtinis alkoholio toksiškumas pasireiškia po ilgalaikio vartojimo, jo klinikos vaizdas priklauso nuo vartojimo trukmės, fiziologinių paciento ypatumų, amžiaus, lyties, gretutinių ligų. Vartojant koncentruotus gėrimus, gali išsivystyti lėtinis pankreatitas ir lėtinis gastritas (dėl padidėjusio virškinamojo trakto pH daugėja H. pylori). Dėl padidėjusio skysčių tūrio ir tiesioginio miokardo pažeidimo vystosi hipertenzija, kardiomiopatija. Visiems asmenims, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, vystosi įvairaus laipsnio kepenų pažeidimai.

Ilgalaikis toksinis alkoholio poveikis centrinei nervų sistemai gali pasireikšti alkoholiniu delyru arba alkoholine epilepsija, atsirandančiais nutraukus vartojimą, demencija, įvairaus laipsnio smegenų atrofija, periferine polineuropatija.

Dėl mitybos ir rezorbcijos sutrikimų atsiranda tiamino trūkumas, galintis pasireikšti Wernicke-Korsakoff sindromu (centropontinine mielinolize) arba Marchiafava-Bignami sindromu (ekstrapontinine mielinolize). Vartojant alkoholį, didėja rizika susirgti burnos, stemplės, krūties navikais.

Ilgalaikiam alkoholio vartojimui būdingi laboratorinių rezultatų pokyčiai

Ilgalaikį alkoholio vartojimą galima įtarti, remiantis specifiniais laboratoriniais pokyčiais:

Biocheminiai žymenys:

  • Aspartataminotransferazė (AST) ↑
  • Alaninaminotransferazė (ALT) ↑
  • Šarminė fosfatazė (ŠF) norma arba ↑
  • 5 hidroksitriptofolis (5-HTOL) šlapime ↑
  • Didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL Ch) ↑
  • Karbodeficitinis transferinas (CDT) ↑
  • Gamagliutamiltransferazė (GGT) ↑
  • Šlapalas (Urea) ↓
  • Albuminai ↓

Kraujo formulė:

  • Trombocitų kiekis (PLT) ↓
  • Vidutinis eritrocitų tūris (MCV) ↑

Kai kurie iš šių žymenų išlieka pakitę ilgą laiką, net nutraukus alkoholio vartojimą. Pavyzdžiui, karbodeficitinio transferino koncentracijos padidėjimas, labai specifiškas ilgalaikiam alkoholio vartojimui ir išliekantis keletą savaičių, kai kuriose Europos šalyse naudojamas piktnaudžiavimui alkoholiu įvertinti priimant asmenis į darbą, prieš chirurgines operacijas norint užkirsti kelią alkoholinei abstinencijai, taip pat konfiskuojant vairuotojo pažymėjimą ar jį grąžinant.

Alkoholinis vaisiaus sindromas

Alkoholio vartojimas nėštumo metu didina savaiminio persileidimo riziką. Moterys, kurios vartoja alkoholį nėštumo metu, rizikuoja pagimdyti vaiką su protine bei fizine negalia. Vaikui gali būti augimo sutrikimų, gali nevisiškai susiformuoti kaulai ir vidaus organai. Vaikai gimsta su širdies ydomis, „vilko gomuriu”, protiškai atsilikę, sulėtėja motorinis vystymasis, sutrinka koordinacija. Dažnos elgesio problemos ir mokymosi sutrikimai.

Alkoholio įtaka maisto medžiagų rezorbcijai

Nuo alkoholio priklausomiems asmenims nustatoma beveik visų maisto medžiagų, mikroelementų ir vitaminų trūkumas organizme dėl alkoholinio kepenų pažeidimo, nepakankamos mitybos ir rezorbcijos sutrikimų. Tokiems asmenims dažniausiai nustatomas B grupės vitaminų (tiamino, riboflavino, piridoksino), taip pat vit. A (retinolio), C (askorbo rūgšties), E (tokoferolio) ir folio rūgšties trūkumas.

Alkoholis smarkiai paveikia riebalų apykaitą: dėl jo vartojimo sumažėja su riebalais susijusių baltymų atsipalaidavimas, todėl didėja riebalų kaupimasis kepenyse. Tuo tarpu didėja riebalų atsipalaidavimas kituose audiniuose ir jų transportas į kepenis. Vartojant alkoholį, jau per 3–4 savaites kraujyje sumažėja adiponektino – riebaliniame audinyje sintetinamo hormono koncentracija. Tai yra pagrindinis alkoholinės hepatosteatozės patogenezės veiksnys.

Alkoholio vartojimas turi įtakos aminorūgštims ir baltymams: mažėja jų absorbcija (ypač nesintetinamų aminorūgščių), mažėja baltymo sintezė kepenyse.

Alkoholinė kepenų liga

Jos išsivystymo galimybė priklauso nuo suvartojamo alkoholio kiekio, vartojimo trukmės, mitybos, genetinių ir metabolinių veiksnių. Egzistuoja keletas alkoholinės kepenų ligos vystymąsi skatinančių priežasčių: endotoksinų kiekio padidėjimas kraujyje, TNF-α sintezės padidėjimas adipocituose, bakterijų perteklius plonojoje žarnoje, sutrikusi barjerinė jos gleivinės funkcija ir padidėjęs intestinalinis pralaidumas, oksidacinio streso metu indukuoto CYP2E1 sukeltas laisvųjų radikalų išsiskyrimas. Be to, alkoholis tiesiogiai žaloja kepenų ląsteles, o nutukimas skatina alkoholinį kepenų pažeidimą.

Tyrimais nustatyta, kad sveikam žmogui kasdien 10 dienų vartojant po 150 g gryno alkoholio, didėja riebalinės kepenų infiltracijos atsiradimo tikimybė. Šioje alkoholinės kepenų ligos stadijoje padidėja kepenys, tačiau, visiškai nutraukus alkoholio vartojimą ir pradėjus tinkamai gydyti, kepenų funkcijas galima visiškai sugrąžinti. Vartojant alkoholį kasdien 10 metų po 80 g, vystosi alkoholinis hepatitas, vėliau – kepenų fibrozė, kai kepenyse formuojasi randiniai pokyčiai, šioje stadijoje pasveikimas yra įmanomas, tačiau randinių pakitimų išlieka.

Geriant alkoholį kiekvieną dieną 8 metus po 160 g išsivysto kepenų cirozė. Hepatocitus perauga jungiamasis audinys, visiškai juos sunaikindamas. Šis procesas yra nebeišnykstamas.

Alkoholinės kepenų ligos gydymas

Norint pasiekti gerų rezultatų gydant alkoholinę kepenų ligą, gydymą rekomenduojama tęsti ne trumpiau nei 3 mėnesius. Nors šiai patologijai gydyti rekomenduojama daugybė medikamentų ir maisto papildų, tik kelių preparatų teigiamas poveikis alkoholinės kepenų ligos gydymui įrodytas tyrimais.

Pusiau sotūs fosfolipidai veikia atkurdami fosfolipidus kepenų ląstelėse, taip pat apsaugo ląstelę nuo oksidacinio streso ir mažina TNF-α sintezę.

Metadoksilis veikia didindamas ATF koncentraciją kepenyse ir atnaujindamas gliutationo atsargas. Tyrimais įrodyta, kad pacientams, sergantiems kepenų suriebėjimu, metadoksilis pagreitino kepenų funkcijos rodiklių atsinaujinimą po alkoholio vartojimo, net ir tiems, kurie nevisiškai susilaikė nuo alkoholio vartojimo tyrimo metu. Metadoksilis in vitro apsaugo hepatocitus ir žvaigždines ląsteles nuo pažeidimo.

Silimarinas veikia atnaujindamas gliutationo atsargas, stimuliuodamas RNR polimerazę I, stiprindamas baltymų sintezę, taip pat prijungia laisvuosius radikalus ir slopina peroksidazes.

L-ornitino L-aspartatas taip pat atnaujina gliutationo atsargas. Veikdamas stimuliuoja RNR polimerazę I, stiprindamas baltymų sintezę, prijungia laisvuosius radikalus ir slopina peroksidazes.

Apibendrinimas

Europos Sąjungoje suvartojamas didžiausias pasaulyje alkoholio kiekis vienam gyventojui. Lietuva tarp visų Europos Sąjungos šalių pagal alkoholio suvartojimo kiekį vienam asmeniui per metus yra antroje vietoje. Priklausomybės nuo alkoholio išsivystymui daug įtakos daro genetika, aplinka, darbo pobūdis ir šeima.

Alkoholis užima trečią vietą tarp 26 sveikatos sutrikimų rizikos veiksnių Europos Sąjungos šalyse, sukeldamas daugelio organizmo funkcijų sutrikimus, pavojingą būklę – alkoholinį delyrą ir net mirtį, todėl labai svarbus yra tiek ūminių apsinuodijimų, tiek lėtinio alkoholio vartojimo sukeltų patologijų gydymas.