Moteriškai apie vyrus

Kiekvieną kartą, kai susikaupiu rašymui, būna gimusi mintis, varomoji idėja, kurios garbei pavadinu savo dienos įrašą. Bet dažnai rašant paskutinius žodžius suprantu, kad pasakyti žodžiai reikšmingi, jų keisti nesinori, tik pavadinimą reikia pakoreguoti. Gal taip būna todėl, kad kartais įrašas gimdomas kelias dienas, kurių metų varomosios mintys bėga, vejasi viena kitą, varijuoja.

Šį kartą pradedu nuo minčių apie vyrą (vyrus). Kodėl? Nes be jų nebūtų ir mūsų (moterų), nes didžioji dalis mūsų minčių okupuota apie juos. Ir dėl to, kad šiandien perskaičiau Piere Bourdieu žodžius: “Norint pagirti vyrą tereikia pasakyti, kad jis vyras.” Ir iš tiesų, vyriškumas dažnam vyrui didelis komplimentas. tarsi tą vardą reikėtų “atstovėti”.  Gal net mes moterys privertėme jos kompleksuoti dėl savo vyriškumo ir lygiuotis į kažkokius apibrėžtus standartus? Stiprus, raumeningas, aukštas, pajėgus, seksualus, gerai uždirbantis…

Gal kartais net nesusimąstome, kad galime įvaryti kompleksų vyrams ir šie aišku netiesiogiai juos parodys pykčiu, destrukcija, apatija ir kitais neigiamais veiksniais? O tada pačios nuo to kenčiame? Jie pikti, jie sugadinti, jie uždari, jie melagiai, jie pasyvūs…

Vyrai – man jie visada mįslė ir rebusas, bet norisi jį spręsti vis iš naujo. Užkrečia jų ekspresija. Žavi jų charizma ir užpakaliukai. Kartais nejaučiu jokio virpuliuko, kartais net atsumia, kartais akys džiaugiasi juos matydamos.

Tikra mistika. Be jų blogai. Bet paskaityti galime begales moteriškų žurnalų, kuriuose moterys skundžiasi, kad ir su jais buvo blogai. Jei apklaustume juos pačius, atliktume teisingumo teismą, neabejoju, kad atrastume antrų medalio pusių – skaudžią praeitį, sunkią vaikystę, išdavystes, nerealizuotas svajones, akmenis į moterų daržą… dėl ko jie patys irgi gali pasiskųsti.

Dažniausiai visi šie neigiami atspalviai išryškėja atmintyje ir žodžiuose tų, kuriems meilė nesusiklostė.

Aš tikriausiai savo tėvų auklėjimo paveikta visada kaltinu labiau save, nei kitus. Visada bandau įsijausti į kitą žmogų, visada galvoju, kad yra priežastis, kodėl žmogus elgiasi vienaip ar kitaip. Narkomanus, alkoholikus, mergišius, emociškai nestabilius ir visus kitus vyrus, kurie skaudina moteris, vis bandau pateisinti, bandau ieškoti tokių jų elgesio priežasčių. Ne visada tai padeda man pačiai, todėl ir nesakau, kad reikia pasmerkti save kančioms ir vaidinti Motinos Teserės vaidmenį. Tai gerokai vargina ir apsunkina gyvenimą.

Bet aš naiviai tikiu, kad reikia tik vieno žmogaus, kuris apverstų gyvenimą, pakeistų įsitikinimus, mintis ir nuostatas. Tada visi vyrai nebebūtų kiaulės, žolė būtų žalesnė, o cukrus saldesnis.

Matau, kaip akyse keičiasi mano draugės, kurios susiranda antrąją pusę. Pradeda alsuoti vyro diktuojamu tempu. Grįžti anksčiau, susitikti rečiau, atsistoja prie puodų, meta rūkyti, keičia plaukų spalvą, laisvalaikio pomėgius. Vyrai ironizuodami šiuos pokyčius vadintu paspaudimu po padu, bet iš tikrų tai daroma labai noriai, galbūt net to buvo siekta ir norėta. Kažkam šiek tiek priklausyti, šokti pagal kažkieno dūdelę, kurios melodija skamba tik tau vienai.

Tai vadinama meile, dėl kurios žiba akys, vartosi širdis, jaučiamas saugumas, patenkinamas, artumo pojūtis. Tada atsiveria keliai tolesniems tikslams. Galbūt atsiranda stipresnis savęs realizavimo pojūtis, karjeros ar vaikų troškimas. Partnerio suradimas kaip tarpinis žingsnis, be kurio negalime judėti toliau. Šis sustojimas frustruoja. Norisi kuo greičiau susirasti savo žmogų, bet negali paskubinti šio proceso kartais. Tai liūdina.

Tikiu, kad vieniši vyrai, net ir užkietėję mergišiai, ieško savo moters, kaip ir mes ieškome vyrų jūroje savojo. Apmaudu, kai dedi pastangas ir negauni atgarsio, bet galbūt kažką pats darai ne taip? O gal esi netinkamoje vietoje arba netinkamu laiku? Vienintelis patarimas – nenuleisti rankų, nes galbūt kaip tik tada, kai Jums ateis silpnumo ar nevilties momentas pro šalį praeis gyvenimo ramstis ir šiluma, artima siela ir aistra?

Tiems, kas pasiryžę nenuleisti rankų, siūlau – atnaujinti nuotraukas anketoje, kasdien parašyti po penkis laiškus, į savaitę nueiti bent į vieną pasimatymą, o į mėnesį nueiti į vieną DarniPora.lt renginį. Watsonas patarė padidinti savo klaidų skaičių norint, kad pasisektų, taigi didinkite didinkite! Nesutelkite per daug energijos, nenusilpkite, bet ir neleiskite nusivylimui įsišaknyti Jumyse.

Vyrai priverčia mūsų akis žibėti ir DarniPora.lt vakarėliuose. Dažniausiai jiems labai nuskyla, net pavydu, kai matai, kaip tie vieniši klajokliai atsiduria žavių kompanionių būryje, kurios viena už kitą įdomesnės. Tikriausiai atsiduri loterijoje, reikia durti pirštu, sudalyvauti savotiškame žaidime, rodant savo palankumą vienai. Priešingu atveju gali būti nubaustas moters pavydo ir žiauraus sąmokslo gaudamas mergišiaus etiketę ir VĖL iškeliauti vienas.

Jei aš būčiau vienišas vyras, rikiuočiausi prie vakarėlių durų kaskart. Ne tuose vakarėliuose, kur ateina tie patys liūtai, užkietėję vienišiai, bet tuose, kur ateina žmonės, kurie ištroškę tikro jausmo. Tai unikali proga, kurią kai kurie nariai praleidžia tam sugalvodami marias įvairiausių priežasčių… Taip sumažindami galimų klaidų skaičių, bet kartu sumažėja ir galimos sėkmės tikimybė.

Taigi, brangūs vyrai ir mielosios jų medžiotojos, kviečiu Jus į SPEED DATING DP greitų pasimatymų vakarėlį, kuris įvyks jau visai greitai! Registruokitės ir laukite tolimesnės informacijos!

Tikiu, kad tiems, kurie tiki stebuklais, stebuklai ir atsitinka!

Kris

Comments are closed.